Rusijos Aukščiausiasis Teismas lapkritį dėl neva ekstremizmo uždraudė vadinamąjį tarptautinį LGBT judėjimą ir šio mėnesio pradžioje pagal naujus teisės aktus, kuriais LGBTIQ bendruomenė laikoma nusikalstama, Orenburge pietvakarių Rusijoje buvo sulaikyti baro „Pose“ 28 metų administratorė Diana Kamilianova ir meno vadovas Aleksandras Klimovas, kuriam yra 21-eri.

Tai pirmoji tokio pobūdžio baudžiamoji byla po to, kai Rusija praėjusių metų lapkritį uždraudė „tarptautinį LGBT judėjimą“ ir ėmėsi dar griežtesnių priemonių prieš bendruomenę.

Sulaikytiesiems gresia iki 10 metų kalėjimo dėl kaltinimų „ekstremizmu“ ir „netradicinių lytinių santykių skatinimu tarp baro lankytojų“, o Orenburgo teismas nurodė, kad jie bus suimti iki gegužės 18-osios.

Kovo 9 dieną teisėsauga surengė reidą šiame bare, po kurio internete pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti žeminantys kai kurių lankytojų sulaikymai.

Rusijoje lėtai, bet užtikrintai mažinamos LGBTIQ teisės. 2013 metais Kremlius priėmė pirmąjį LGBTIQ žmonių teises ribojantį teisės aktą, vadinamąjį „gėjų propagandos“ įstatymą, draudžiantį bet kokį nekritinį viešą „netradicinių lytinių santykių“ vaizdavimą nepilnamečiams.

2020 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prastūmė konstitucinę reformą, kad pratęstų savo valdymą dar dviem kadencijoms, kuria taip pat buvo uždraustos tos pačios lyties asmenų santuokos.

2022 metais, pasiuntęs karius į Ukrainą, Kremlius sustiprino retoriką apie „tradicinių vertybių“ apsaugą nuo, kaip jis vadino, „žeminančios“ Vakarų įtakos, o teisių gynėjai tai įvertino kaip bandymą legitimizuoti karinius veiksmus Ukrainoje.

Tais pačiais metais valdžios institucijos priėmė įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ suaugusiesiems, iš esmės uždraudžiant bet kokį viešą LGBTIQ žmonių palaikymą.

Kitu įstatymu buvo uždraustos lyties keitimo procedūros ir atitinkama priežiūra translyčiams asmenims. Įstatymas uždraudė bet kokias „medicinines intervencijas, kuriomis siekiama pakeisti asmens lytį“, taip pat lyties keitimą oficialiuose dokumentuose ir viešuosiuose registruose.

A. H. al-Ansaris, be to, įraše prisiminė vadinamojo IS kalifato paskelbimą prieš dešimt metų. Tada džihadistai užėmė dideles pilietinio karo draskomos Sirijos ir kaimyninio Irako teritorijas. Dabar šias teritorijas ekstremistai jau yra praradę, tačiau IS kuopelės ir toliau veikia abiejose šalyse.

„Kol kas nenustatyta, kas jį užsakė. Mes žinome ir matome tuos, kurie organizavo šį procesą, kurie verbavo ir skyrė konkrečias užduotis“, – Rusijos naujienų agentūros citavo FSB vadovą Aleksandrą Bortnikovą.

Nuo penktadienio džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) kelis kartus pareiškė įvykdžiusi išpuolį „Crocus City Hall“, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad už penktadienio išpuolio stovi radikalūs islamistai, bet užsiminė, kad jie yra susiję su Ukraina, nors ši tai kategoriškai neigia.

FSB vadovas antradienį taip pat pareiškė, kad esą Vakarų ir Ukrainos žvalgybos tarnybos padėjo užpuolikams.

„Manome, kad šią akciją rengė ir patys radikalūs islamistai, ir, žinoma, prie jos prisidėjo Vakarų specialiosios tarnybos, o pačios Ukrainos specialiosios tarnybos yra tiesiogiai su tuo susijusios“, – rusų naujienų agentūros citavo A. Bortnikovą.

FSB vadovas tvirtino, kad už išpuolį atsakingi šauliai planavo vykti į Ukrainą ir turėjo būti sutikti kaip didvyriai.

„Išduosiu jums mažą paslaptį: kitoje pusėje jie turėjo būti sutikti kaip didvyriai“, – sakė A. Bortnikovas.

Tuo metu Kremlius antradienį pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „tokiu specifiniu žydu“, kai buvo paklaustas, kaip jis gali būti susijęs su išpuoliu Pamaskvėje.

Rusijos pareigūnai ir toliau tvirtina, kad Kyjivas kažkaip susijęs su išpuoliu, per kurį žuvo mažiausiai 139 žmonės. V. Zelenskis tokius kaltinimus atmeta kaip absurdiškus.

„Na, ten yra toks specifinis žydas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, kaip žydų kilmės V. Zelenskis gali būti susijęs su išpuoliu.

Išduosiu jums mažą paslaptį: kitoje pusėje jie turėjo būti sutikti kaip didvyriai.

„Žydas, kuris daugeliu atžvilgių rodo simpatijas ir polinkį nacionalistinei dvasiai, kuri persmelkė Kyjivo režimo vadovybę“, – tęsė jis.

Jis atsisakė išplėtoti mintį, nurodydamas, kad vyksta tyrimas dėl išpuolio koncertų salėje.

Maskva ne vienerius metus stengėsi V. Zelenskio vadovaujamą provakarietišką Ukrainos vyriausybę vaizduoti kaip neonacistinę ir naudojo tai kaip pretekstą savo puolimui Ukrainoje.

Praėjusių metų birželį V. Putinas V. Zelenskį apibūdino kaip darantį „gėdą žydų tautai“ ir sulaukė greitos žydų grupių reakcijos.

Paklaustas apie šį komentarą interviu transliuotojui BBC, V. Zelenskis pavadino V. Putiną „antruoju antisemitizmo karaliumi“ po nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio.

„Esame tikri, kad šią akciją rengė tiek patys radikalieji islamistai, kuriems, savaime suprantama, padėjo Vakarų specialiosios tarnybos, tiek su šiuo įvykiu tiesiogiai susijusios Ukrainos specialiosios tarnybos“, – Aleksandro Bortnikovo žodžius citavo rusų naujienų agentūros.

Maskvos teismas pranešė, kad gavo prokurorų prašymą sulaikyti tris vyrus, skelbia vietos naujienų agentūros. Jo atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad įtariamieji yra tos pačios šeimos nariai.

Rusijos teismas anksčiau pirmadienį leido dėl kaltinimų terorizmu suimti keturis vyrus.

Atsakomybę už penktadienio vakaro išpuolį, per kurį žuvo 137 žmonės, prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), tačiau Rusijos pareigūnai jos pranešimo niekaip nekomentavo.

Vieninteliuose savo viešuose pasisakymuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prakalbo apie tariamą užpuolikų ryšį su Ukraina, sakydamas, kad keturi įtariamieji buvo sulaikyti bandydami ten pabėgti.

Kyjivas griežtai neigia bet kokį ryšį su išpuoliu, o Jungtinės Valstijos pareiškė, kad IS vienintelė yra atsakinga.

Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos kovos su terorizmu ir ekstremizmu įstatymai nukreipti prieš Kremliaus oponentus ir Ukrainos rėmėjus, kritikai yra ypač susirūpinę dėl šio naujausio reikalavimo.

Rusijoje nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio galioja mirties bausmės moratoriumas, tačiau penktadienį po daugiausiai gyvybių per du dešimtmečius nusinešusio išpuolio šalyje pasigirdo raginimų jį atšaukti.

„Dabar kyla daug klausimų dėl mirties bausmės“, – šeštadienį sakė Valstybinės Dūmos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ vadovas Vladimiras Vasiljevas.

„Telegram“ stop kadras.

„Ši tema neabejotinai bus giliai, profesionaliai ir iš esmės išnagrinėta. Bus priimtas sprendimas, kuris atitiks mūsų visuomenės nuotaikas ir lūkesčius“, – pridūrė jis.

Penktadienio vakarą per Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ surengtą teroristinį išpuolį žuvo 133 žmonės. Dar maždaug pusantro šimto žmonių sužeista.

Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad dėl šio išpuolio buvo suimta 11 žmonių, įskaitant keturis įtariamuosius šaulius, kurie, pasak jo, bandė pabėgti į Ukrainą.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas su šia ataka, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Nuo penktadienio grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) ne kartą teigė esanti atsakinga už išpuolį, nors Rusijos pareigūnai viešai nekomentavo šių pareiškimų.

„Telegram“ stop kadras. 

„Už terorizmą ir žmogžudystes būtina sugrąžinti mirties bausmę“, – šeštadienį teigė Valstybės Dūmos saugumo komiteto vadovo pavaduotojas Jurijus Afoninas.

Buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas po penktadienio išpuolio taip pat paragino „sunaikinti teroristus“.

„Teroristai supranta tik atsakomąjį terorą [...] mirtis už mirtį“, – penktadienį socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė D. Medvedevas.

Šį žingsnį taip pat palaiko kitos dvi V. Putinui palankios partijos.

Jis tai tvirtino šeštadienį kreipdamasis į Rusijos gyventojus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Jie mėgino pasprukti ir judėjo link Ukrainos, kur, preliminariais duomenimis, jiems buvo paruoštas langas iš Ukrainos pusės valstybinei sienai kirsti“, – sakė V. Putinas.

Anot jo, visi keturi tiesioginiai teroristinio išpuolio vykdytojai, šaudę ir žudę žmones, „rasti ir sulaikyti“.

Pasak Kremliaus šeimininko, Rusijos jėgos struktūros aiškinasi, kas aprūpino teroristus transportu, numatė pabėgimo kelius, paruošė slėptuves su ginklais ir šaudmenimis.

V. Putinas pagrasino, jog teroristinio išpuolio „organizatoriai ir užsakovai“ bus nubausti, „kad ir kas jie būtų, kad ir kas jiems vadovautų“.

Rusijos vadovas iš esmės pakartojo ankstesnius FSB pareiškimus, kuriuose teigiama, kad esą teroristai planavo kirsti Rusijos ir Ukrainos sieną bei turėjo ryšių Ukrainos pusėje.

Rusijos opozicijos žurnalistas Aleksandras Pliuščevas atkreipė dėmesį į tai, jog pirmuosiuose žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad automobilis su teroristais buvo sustabdytas už 16 km nuo Baltarusijos – Briansko srities Tioplo kaime. Tačiau vėliau Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Chinšteinas nurodė kitą automobilio sulaikymo vietą – Briansko srities Chacunės kaimą. Pasak „Telegram“ kanalo ASTRA, nuo jo iki Ukrainos apie 153 kilometrus, o iki Baltarusija – 250.

„Matome, kad Kremlius ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Jis turi platų spektrą priemonių bei instrumentų. Neatmestina, kad jis juos naudos, jog mažintų paramą Ukrainai. Bus panaudos informacinės bei kibernetinės operacijos – tai stebime šiuo metu. Taip pat branduolinis šantažas. Neatmestini Rusijos inicijuoti incidentai NATO šalių teritorijose“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė D. Jauniškis.

„Mažai tikėtina, kad šiais metais Rusijos agresija, tikslai ar strategijos keisis“, – sakė VSD direktorius, pridurdamas, kad Kremlius vis dar siekia Ukrainos pralaimėjimo.

„Putinas mano, kad Rusijos pasiekimai būtų Vakarų pralaimėjimo ir silpnumo požymis“, – sakė D. Jauniškis.

Jo teigimu, pasienį su Kaliningrado sritimi turinti Lietuva veikiausiai susilauks ir tik jai skirtos agresyvios retorikos iš Kremliaus.

Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs. Mes nesame apsaugoti lygiai taip pat.

„Tikėtinas aktyvesnis Kremliaus spaudimas Kaliningrado srities klausimais. Jie mato Kaliningradą kaip silpną savo dalį. Galime iš jų tikėtis agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu“, – sakė jis, neatmesdamas, kad dėl įtemptos situacijos Artimuosiuose Rytuose tiek Europoje, tiek Lietuvoje didėja teroristinių išpuolių pavojus.

„Kol kas naujų veikėjų įsitraukimo į Izraelio ir Hamas konflikto tikimybę matome kaip mažą, tačiau Iranas sieks diktuoti savo sąlygas. Įtampa Vidurio rytuose keliasi į Europą, kyla priešprieša tarp musulmonių bendruomenių (...). Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs. Mes nesame apsaugoti lygiai taip pat“, – teigė D. Jauniškis.

J. Kalinsko/ELTOS nuotr.

Antradienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba nutarė, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard“.

B. Netanyahu taip pat paragino sudaryti sąlygas Šiaurės Izraelio gyventojams grįžti į savo namus. „Tai nacionalinis tikslas, kurio visi siekiame ir dėl kurio įgyvendinimo visi atsakingai dirbame. Jei galėsime, padarysime tai diplomatiškai. O jei ne, imsimės kitokių priemonių“, – kalbėjo B. Netanyahu. Jis kartu pabrėžė: „Tai, kas atsitiko spalio 7 d., daugiau nepasikartos“.

Jungtinės Valstijos, anot amerikiečių žiniasklaidos, įspėjo Izraelį dėl „reikšmingos eskalacijos“ kaimyniniame Libane. Antrasis frontas greta Gazos karo prieš islamistinį judėjimą „Hamas“, karinės žvalgybos DIA vertinimu, apsunkins Izraelio sėkmės galimybes, leidiniui „The Washington Post“ sakė du neįvardyti pareigūnai. Anot pranešimo, vyriausybės pareigūnai nerimauja ir dėl to, kad eskalacija tarp kaimyninių valstybių gali būti dar kruvinesnė nei pastarasis karas tarp Izraelio ir „Hezbollah“ 2006 m.

Nuo Gazos Ruožo karo pradžios po „Hamas“ spalio 7 d. surengtų žudynių Izraelio ir Libano pasienyje netrūksta apsišaudymų tarp Izraelio kariuomenės ir Irano remiamos šiitų organizacijos „Hezbollah“. Abiejose pusėse neišvengta aukų.

„Izraelio kariuomenė smogia teroristinės organizacijos „Hezbollah“ kariniams taikiniams Libano teritorijoje“, – sakoma pranešime.

Nuo spalio 7 dienos prasidėjus karui, kurį sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį, per susirėmimus Izraelio ir Libano pasienyje Libano pusėje žuvo apie dešimt žmonių, daugiausia kovotojų, taip pat „Reuters“ žurnalistas ir du civiliai.

Izraelio pusėje mažiausiai du žmonės žuvo.

Tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad konfliktas tarp Iraną remiančios Libano „Hezbollah“, „Hamas“ sąjungininkės, ir Izraelio kariuomenės paaštrės.

Po šių susirėmimų Izraelis pradėjo evakuoti tūkstančius gyventojų iš 28 vietovių šalies šiaurėje.

Izraelis sužlugdė bandymą iš Libano patekti į jo teritoriją, nukauti keturi kovotojai

Izraelio kariai nukovė keturis kovotojus, bandžiusius prasiskverbti iš Libano, antradienį pranešė kariuomenė, abiejų šalių pasienyje tvyrant didelei įtampai.

„Prieš kurį laiką IDF (Izraelio kariuomenės) stebėtojų būrys pastebėjo teroristų būrį, kuris bandė prasiskverbti pro apsauginę sieną su Libanu ir padėti sprogstamąjį įtaisą“, – sakoma kariuomenės pranešime.

„Keturi teroristai buvo nužudyti“, – priduriama jame.