Apie tai praneša „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) ir Sakartvelo žiniasklaidos priemonės.

„Neslėpsiu, kad politinėje taryboje vasarą, prieš rinkimų kampaniją, aptariau galimybę likti poste, tačiau nusprendžiau šį sprendimą priimti dabar“, – sakė I. Garibašvilis.

Tbilisyje pasakytoje kalboje jis nurodė, kad būtina suteikti kitiems galimybę vadovauti ministrų kabinetui.

Anot RFE/RL Sakartvelo redakcijos, I. Garibašvilis bus valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderiu.

Jis teigė, kad laikas ruoštis „lemiamai pergalei“ rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Kas taps naujuoju premjeru, kol kas neaišku, nors Sakartvelo žiniasklaida kaip galimą I. Garibašvilio įpėdinį mini „Sakartvelo svajonės“ lyderį Iraklį Kobachidzę.

I. Garibašvilis du kartus dirbo Sakartvelo ministro pirmininko poste. 2013 metais jis šiame poste pakeitė Bidziną Ivanišvilį ir šias pareigas ėjo iki 2015 metų gruodžio. Antrąsyk ministru pirmininku jis tapo 2021 metų vasarį, atsistatydinus Georgijui Gacharijai.

Gruodį Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos lyderiai susitarė, be kitų dalykų, suteikti Sakartvelui ilgai lauktą oficialų šalies kandidatės statusą.

Narystė ES yra įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje, o, visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, narystę ES remia apie 80 proc. gyventojų.

Prieš priimdamas sprendimą dėl kandidato statuso suteikimo Briuselis buvo paraginęs Tbilisį įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili griežtai kritikavo „Sakartvelo svajonės“ vyriausybę dėl, jos teigimu, nesugebėjimo įgyvendinti ES reformų reikalavimų. Spalį parlamente „Sakartvelo svajonės“ iniciatyva buvo surengtas balsavimas dėl jos apkaltos, tačiau jis žlugo.

Šiuo metu L. Prižgintienė atostogauja, į darbą ji grįš pirmadienį, o antradienį, sausio 16-ąją, bus jos paskutinė diena Švietimo skyriaus vedėjo poste.

Dienraščio žiniomis, moteris traukiasi į išankstinę pensiją, apie pasitraukimą iš pareigų L. Prižgintienė esą užsimindavo jau kurį laiką.

L. Prižgintienė Švietimo skyriui ėmė vadovauti 1998 m., o į skyrių dirbti atėjo dar anksčiau.

Jai vadovaujant vyko didžiosios miesto mokyklų tinklo pertvarkos.

Būtent klaipėdiečiai vieni pirmųjų sutvarkė mokyklų tinklą, kai iš vidurinių mokyklų jos virto progimnazijomis ir gimnazijomis.

„Švietimo skyriui reikėjo atlaikyti labai didelį krūvį, ilgas procesas buvo įtikinti bendruomenes, kad reikia pertvarkos. L. Prižgintienė, kaip vadovė, visada buvo lyderė. Ji buvo labai gerbiama ir turėjo autoritetą ne tarp tik mūsų įstaigų vadovų, bet ir visoje Respublikoje. Gaila, kad nusprendė išeiti, bet negalime pakeisti jos sprendimo“, – kalbėjo Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė.

Šiuo metu Klaipėdoje yra 86 švietimo įstaigos: 36 bendrojo ugdymo mokyklos, 41 ikimokyklinė ugdymo įstaiga, 6 neformaliojo švietimo, dar yra Pedagogų švietimo ir kultūros centras, Pedagoginė psichologinė tarnyba, Regos ugdymo centras. Visus juos kuruoja Švietimo skyrius.

Klaipėdos mokyklos yra didelės, užpildytos maksimaliai, darželiai taip pat.

Iki 1997 m. buvo pabaigta naujos P. Mašioto mokyklos statyba, dabar baigiama Tauralaukio progimnazija, per tuos metus buvo uždaryta A. Rubliovo mokykla, nes joje tiesiog nebeliko mokinių.

Švietimo sistema, anot V. Bubliauskienės, yra nuolatos kintanti, nuo šio rudens laukia įtraukiojo ugdymo iššūkiai.

Švietimui tenka daugiau nei pusė miesto biudžeto lėšų, tačiau dalį jų skiria valstybė.

Atėjusio naujo vadovo Švietimo skyriuje laukia nemenki iššūkiai. Kas pakeis L. Prižgintienę šiame poste, kol kas nekalbama.

Tačiau jis tikino nedalyvavęs su grupės, kurios akcijų turi, pelnu ar dividendais susijusių sprendimų svarstyme ar priėmime.

„Visu tuo laikotarpiu, kiek aš kuravau „Ignitis grupę“, aš neteikiau jokių pasiūlymų, komentarų, kažkokių kitų sprendimų, susijusių su pelnu ir dividendais“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį tikino G. Norkūnas.

„Maža to, visi dividendai buvo nustatomi ir mokami vadovaujantis 2020-ųjų pabaigos Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka ir nukrypimų nuo to nutarimo ar istorinės praktikos nebuvo“, – pridūrė jis.

Viceministras teigė turintis 1 tūkst. vienetų „Ignitis grupės“ akcijų, kurios sudaro 0,00138 proc. visų bendrovės akcijų. Per dvejus su puse metų iš „Ignitis grupės“ jis gavo 1281 eurą dividendų. 

Finansų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad G. Norkūnas traukiasi iš pareigų. Viceministras teigė sprendimą atsistatydinti priėmęs po to, kai trečiadienį susipažino su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu.

Visu tuo laikotarpiu, kiek aš kuravau „Ignitis grupę“, aš neteikiau jokių pasiūlymų, komentarų, kažkokių kitų sprendimų, susijusių su pelnu ir dividendais.

„Vakar gavau Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, pilną sprendimą, su visais motyvais. Susipažinau. Įvertinau motyvus ir įvertinau tai, kaip VTEK išplečiamai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą ir priėmiau sprendimą trauktis iš pareigų“, – teigė G. Norkūnas. 

Prašymą trauktis finansų ministrei Gintarei Skaistei jis teigė įteikęs ketvirtadienį ryte, tačiau, pasak jo, G. Skaistė trauktis iš pareigų jo neragino – tokį sprendimą G. Norkūnas tikino priėmęs pats.

Viešumoje kilus klausimams dėl galimo interesų konflikto G. Skaistė dar pernai lapkritį pakeitė G. Norkūno kuruojamas veiklos sritis ir „Ignitis grupės“ priežiūrą laikinai pavedė viceministrui Mindaugui Liutvinskui.

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, jog žinojo apie G. Norkūno turimas „Igničio grupės“ akcijas, tačiau dėl to problemų neįžvelgusi. Anot jos, apie akcijas viceministras ją informavo pradėdamas darbą ministerijoje, dėl to vyko konsultacijos su VTEK. G. Skaistės teigimu, G. Norkūno akcijų paketas yra nedidelis ir esminės įtakos įmonės sprendimų priėmimui turėti negali.

Nesutinka su VTEK išvada, svarsto ją skųsti

G. Norkūnas teigė VTEK sprendimą svarstantis skųsti teismui ir neketinantis grįžti į viešąjį sektorių.

Jis pakartojo nesutinkantis su tuo, kaip VTEK vertina Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą bei interpretuoja privačius interesus.

„Faktiškai kalbama ne apie finansinę ar nefinansinę naudą taip, kaip tai yra apibrėžiama įstatyme, o įvardinama kaip finansinės naudos įgijimo perspektyva“, – kalbėjo G. Norkūnas.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad mano sąžinė yra rami. Aš žinau, kad mano asmeniniai interesai niekada nebuvo viršesni nei viešieji interesai ar valstybės interesai. Priimdamas sprendimus (...), kurie VTEK nuomone, yra susiję su mano asmeniniais interesais, tikrai nesivadovavau savo interesais“, – pridūrė jis.

Galiu pasakyti tik tiek, kad mano sąžinė yra rami.

„Nenoriu, kad dėl mano klaidų deklaracijoje kentėtų Finansų ministerijos kolegos, jų sprendimai ir institucijos reputacija“, – kalbėjo viceministras.

G. Norkūnas teigė svarstantis VTEK sprendimą skųsti teismui.

„Šiuo metu tą sprendimą žiūri teisininkai, bet apsisprendęs nesu. Atvirai kalbant, aš pasitraukiu, į viešąjį sektorių negrįšiu ir man tas teismo sprendimas būtų iš principo nereikalingas“, – teigė G. Norkūnas.

„Bet viešo intereso prasme, aiškumo prasme, manau, kad to aiškumo reikėtų“, – pridūrė jis.

G. Norkūnas pripažino padaręs klaidų teikdamas ir taisydamas viešųjų ir privačių interesų deklaraciją.

„Kai pirmą kartą LRT žurnalistai kreipėsi ir atkreipė dėmesį, tą ir pasakiau, patvirtinau, kad turiu akcijų, vadinasi, netinkamai yra atskleista ir atitinkamai tada visuomenei gali kilti klausimų“, – kalbėjo finansų viceministras.

„Ignitis grupės“ akcijų turi arba turėjo ir kiti viceministrai

G. Norkūnas sakė, kad „Ignitis grupė“ akcijų turi arba turėjo ir dalis kitų šiuo metu dirbančių viceministrų.

„Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio“ akcijų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Norkūnas.

Jis teigė tokią informaciją žinantis iš asmeninių pokalbių su kolegomis. Tačiau viceministras nekomentavo, ar jie priiminėjo su „Ignitis grupe“ susijusius sprendimus. 

„Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio“ akcijų.

„Neturiu pilnos informacijos, tikrai turėtumėte atlikti savo tyrimą“, – teigė G. Norkūnas, atsakydamas į klausimus, kiek ir kokias sritis kuruojančių viceministrų turi arba turėjo „Ignitis grupės“ akcijų.  

Tai, kad G. Norkūnas pažeidė įstatymą, praėjusį trečiadienį paskelbė VTEK. Ji nusprendė, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turintis G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus.

Po šio sprendimo apie viceministro atsistatydinimą užsiminė Prezidentūra, G. Norkūną trauktis ragino Seimo opozicija.

Pats G. Norkūnas BNS anksčiau teigė, kad pirmiausia nori susipažinti su komisijos argumentais ir tuomet tarsis su ministre G. Skaiste.

„Įvertinęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo motyvus ir plečiamąjį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo aiškinimą, nusprendžiau trauktis iš užimamų pareigų. Pripažįstu, kad padariau klaidų pildydamas deklaraciją, todėl nenoriu toliau kelti kredibilumo abejonių ir diskredituoti visos Finansų ministerijos dėl asmeninio suklydimo, – pranešime sakė  G. Norkūnas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako kelianti aukščiausius politinės kultūros ir etikos standartus, todėl G. Norkūno sprendimas pasitraukti yra būtent atsakomybės už klaidas prisiėmimas.

„Esu dėkinga Gediminui už darbą tiek kuruojant Biudžeto, Valstybės turto valdymo ir Valstybės iždo departamentus, tiek pasitelkus patirtį ir žinias energetikos sektoriuje prisidedant prie globalios energetinės krizės sprendimų įgyvendinimo, tiek ir kuravus didžiausią Lietuvos energetikos įmonę“, – pranešimė sakė ministrė.

G. Norkūnas teigė nesutinkantis su VTEK išaiškinimu – dėl sprendimų „Ignitis grupės“ atžvilgiu jis esąs ramus, nes niekada nedalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su grupės pelnu bei dividendais, taip pat niekada su tuo susijusių neteikė pasiūlymų.

„Einant viceministro pareigas mano asmeniniai interesai niekada neturėjo viršenybės prieš valstybės interesus“, – pabrėžė G. Norkūnas.   

Einant viceministro pareigas mano asmeniniai interesai niekada neturėjo viršenybės prieš valstybės interesus.

Viceministro teigimu, VTEK savo sprendime privačius interesus išplėtė iki „finansinės naudos įgijimo perspektyvų“ ir net nebandė pagrįsti, kuo jos išvardinti sprendimai yra susiję su smulkiojo akcininko privačiais interesais. Pasak jo, VTEK tiesiog ištraukė iš konteksto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties ištrauką, jog „nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos“, ir konstatavo, kad dalyvavimas bet kokiuose su įmone susijusiuose sprendimuose yra susijęs su privačiais interesais.

„Vadinasi, valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas neleidžia dirbti valstybės tarnyboje, kadangi viskas yra susiję su privačiais interesais, o tokių akcijų turėjimas – baudžiamas“, – teigė G. Norkūnas.

Jo teigimu, VTEK išaiškinime suponuojama, kad valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas yra pažeidimas, nors, pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymas leidžia tokių įmonių vadovams akcijų turėti. Tuo metu remiantis VTEK logika akcijų turintys vadovai negali dalyvauti priimant bet kokius su įmone susijusius sprendimus, nes visi jie susiję su jų asmeniniu interesu.

G. Norkūnas taip pat atkreipia dėmesį į viešumoje kilusius klausimus dėl jo gautų dividendų sumos – per dvejus su puse metų viceministras iš bendrovės gavo 1282 eurus dividendų. 

Viceministras pripažįsta, jog susiklosčiusi situacija tik gilina priešpriešą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, o tai trukdo bendram konstruktyviam aukščiausių institucijų darbui Lietuvos labui, todėl priimtas sprendimas pasitraukti iš užimamų pareigų.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę sakė, kad sprendimą dėl G. Norkūno turi priimti finansų ministrė.

Tai, kad G. Norkūnas pažeidė įstatymą, praėjusį trečiadienį paskelbė VTEK. Ji nusprendė, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turintis G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus.

Po šio sprendimo apie viceministro atsistatydinimą užsiminė Prezidentūra, G. Norkūną trauktis ragino Seimo opozicija.

Pats G. Norkūnas BNS anksčiau teigė, kad pirmiausia nori susipažinti su komisijos argumentais ir tuomet tarsis su ministre G. Skaiste.

Be kita ko, jis sulaukė kaltinimų seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu.

81-erių vyro 11 metų trukęs vadovavimo laikotarpis sutapo su Prancūzijos nacionalinės vyrų rinktinės iškilimu – iš pradžių buvo pasiekta pergalė 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionate, o praėjusiais metais buvo nukeliauta iki finalo Katare, kur per baudinių seriją pralaimėta Argentinos rinktinei.

N. Le Graetas atsistatydino praėjus 13 dienų po to, kai buvo paskelbta Prancūzijos sporto ministerijos užsakymu parengta Paryžiuje įsikūrusios FFF valdymo praktikos ataskaita.

„Atsižvelgiant į jo elgesį su moterimis, jo viešus komentarus ir FFF valdymo trūkumus, ponas Le Graetas nebeturi reikiamo teisėtumo vadovauti ir atstovauti Prancūzijos futbolui“, – teigiama joje.

N. Le Graetas atsistatydinti iš pareigų sutiko dar sausį, laukiant kol bus baigtas auditas, kurio išvadose teigiama, kad jis neturėtų grįžti į šį postą, nes jo „elgesys yra nesuderinamas su jo pareigų vykdymu“.

Praėjusį mėnesį paaiškėjo, kad N. Le Graetas, kurio įgaliojimai turėjo tęstis iki 2024-ųjų, figūravo tyrime dėl seksualinio ir psichologinio priekabiavimo po to, kai šiuos kaltinimus jam metė futbolo agentė Sonia Souid (Sonija Suid).

Jis jau tuomet buvo užsitraukęs nepalankumą po to, kai sausio pradžioje duodamas interviu radijui paniekinamai atsiliepė apie galimą Prancūzijos legendinio futbolininko Zinedine'o Zidane'o (Zinedino Zidano) susidomėjimą galimybe treniruoti nacionalinę rinktinę.

Tiesmukais pasisakymais garsėjantis 46 metų diplomatas Vokietijoje žinomas dėl aštrios vyriausybės kritikos dėl jos vykdomos Ukrainos politikos, ypač dėl ginklų tiekimo tempo. Praėjusią savaitę jis patyrė spaudimą dėl to, kad gynė 1959 m. mirusį Ukrainos nacionalistų lyderį Stepaną Banderą. Antrojo pasaulinio karo metais S. Banderos grupės narių vadovaujami Vakarų Ukrainos partizanai buvo atsakingi už etninį valymą ir dešimčių tūkstančių lenkų žudynes. Jis taip pat kaltinamas bendradarbiavimu su nacistine Vokietija.

A. Melnyko pareiškimus aštriai kritikavo Varšuva ir Izraelio ambasada Berlyne bei kiti. Ukrainos užsienio reikalų ministerija tuomet teigė, kad A. Melnykas išsako savo, o ne ministerijos poziciją.

Laikraštis „Bild“, remdamasis keliais šaltiniais Kyjive, antradienį pranešė, kad A. Melnykas gali būti perkeltas į Kyjivą jau rudenį, ir teigė, kad jis gali pretenduoti į užsienio reikalų viceministro darbą. Kitas įtakingas dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ citavo Ukrainos prezidentūrai artimus šaltinius, sakiusius, kad A. Melnykas ketina palikti savo postą Berlyne ir persikelti į Kyjivą. Nei vyriausybė Kyjive, nei pats A. Melnykas neatsakė į dpa prašymus pakomentuoti.

Laiške, išsiųstame pirmadienį ryte, 41 metų Borisas Bondarevas patvirtino atsistatydinantis. Kiek anksčiau vienas diplomatinis pareigūnas perdavė naujienų agentūrai AP B. Bondarevo pareiškimą anglų kalba.

„Per 20 savo diplomatinės karjeros metų mažiau įvairių mūsų užsienio politikos pokyčių, bet dar niekada man nebuvo taip gėda dėl savo šalies, kaip šių metų vasario 24-ąją“, – rašo diplomatas, turėdamas galvoje Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios datą.

B. Bondarevas iki šiol ėjo diplomatinio patarėjo, atsakingo už Rusijos vaidmenį Ženevos nusiginklavimo konferencijoje, pareigas. Anksčiau jis užėmė postus įvairiose šalyse, įskaitant Kambodžą ir Mongoliją.

Diplomatas patvirtino atsistatydinantis laiške, adresuotame Rusijos ambasadoriui prie JT Ženevoje Genadijui Gatilovui.

Misijos atstovas kol kas neatsakė į AP prašymus pakomentuoti padėtį.

B. Bondarevo pareiškimas yra retas arba galbūt ir precedento neturintis atvejis, kai Rusijos diplomatinio korpuso pareigūnas viešai išreiškė nepasitenkinimą dėl savo šalies karo Ukrainoje. V. Putino vyriausybė stengėsi nuslopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas ir oficialios linijos neatitinkančius šio konflikto, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, o ne karu, vertinimus.

„Tai, ką dabar daro mano vyriausybė, yra netoleruotina, – AP sakė B. Bondarevas. – Kaip civilis tarnautojas turiu prisiimti dalį atsakomybės, bet nenoriu to daryti.“

B. Bondarevas sakė kol kas nesulaukęs jokio Rusijos pareigūnų reakcijos, bet pridūrė: „Ar esu susirūpinęs dėl galimos reakcijos iš Maskvos? Turiu būti dėl to susirūpinęs.“

Paklaustas, ar jo bendradarbiai irgi panašiai jaučiasi, diplomatas pridūrė: „Ne visi Rusijos diplomatai yra karo kurstytojai. Jie mąsto blaiviai, bet privalo tylėti.“

B. Bondarevas sakė, kad jo žingsnis gali tapti pavyzdžiu kitiems.

„Jeigu man bus iškelta byla, tuomet kiti žmonės, kurie norėtų pasekti šiuo pavyzdžiu, to nedarys“, – pripažino jis.

Savo pranešime anglų kalba, kurį jis sakė išsiuntęs elektroniniu paštu maždaug 40-iai diplomatų ir kitų pareigūnų, B. Bondarevas rašo, kad pradėjusieji karą „tenori viena – amžinai išlikti valdžioje, gyventi pompastiškuose neskoninguose rūmuose, plaukioti jachtomis, pagal tonažą ir kainą prilygstančiomis visam Rusijos kariniam laivynui, mėgautis neribota valdžia ir visišku nebaudžiamumu“.

Jis taip pat piktinosi Rusijos užsienio reikalų ministerijos „melu ir neprofesionalumu“ ir konkrečiai nusitaikė į užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Pastarasis, anot B. Bondarevo, per „18 metų nusirito nuo profesionalaus ir išsilavinusio intelektualo... iki žmogaus, nuolat skelbiančio prieštaringus pareiškimus ir grasinančio pasauliui (tai yra ir Rusijai) branduoliniais ginklais“.

„Šiandien Užsienio reikalų ministerijai svarbu ne diplomatija. Svarbu karo kurstymas, melas ir neapykanta“, – rašo diplomatas.

B. Bondarevas sakė AP neplanuojantis išvykti iš Ženevos.

Teisių gynimo grupės „U.N. Watch' vykdomasis direktorius Hilleris Neueris (Hilaris Nojeris) susiklosčiusią padėtį apibūdino lakoniškai: „Borisas Bondarevas yra didvyris.“

„Bondarevas turėtų būti šią savaitę pakviestas pasisakyti Davose, – pridūrė jis. – JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga turėtų parodyti pavyzdį laisvajam pasauliui, sukurdamos programą, kuri skatintų daugiau Rusijos diplomatų pasielgti taip pat ir pereiti į kitą pusę, teikdama apsaugą, finansinį saugumą ir diplomatų bei jų šeimų perkėlimą.“

N.Laužikienė patvirtino, jog jos pasitraukimas iš Klaipėdos savivaldybės yra ne balandžio pirmosios pokštas.

Moteris teigė, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio J.Šliūpo memorialinės sodybos vadovo konkurse ji dalyvavo dar kovo 6 d. Vėliau jai buvo pranešta, jog ji tą konkursą laimėjo.

N.Laužikienė pripažino, jog atlyginimas, palyginus su gauta alga Klaipėdos savivaldybėje, bus gerokai mažesnis, tačiau esą permainų reikėjo.

Iki balandžio 1 d. Klaipėdos savivaldybėje turėjo būti baigta administracinė reforma. Departamentų direktorių pareigybės turėjo būti panaikintos, o visiems buvusiems direktoriams pasiūlytos vyriausiųjų patarėjų vietos.

N.Laužikienė su pasiūlymu nesutiko ir nusprendė pasitraukti.

N.Laužikienė yra baigusi istorijos mokslus. Kažkada trejus metus dirbo Turizmo biuro ekskursijų vadove, vėliau – Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje.

Paskui, kai kultūros ministru buvo Arūnas Gelūnas, dabartinis Lietuvos dailės muziejaus direktorius, N.Laužikienė buvo jo pavaduotoja.

Kaip viceministrė ji kuravo regioninės kultūros, paveldo, informacinių sistemų, susijusių su muziejais ir bibliotekomis, sritis.

Pastaraisiais metais N.Laužikienė dirbo Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktore.

Buvęs bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas padėjo merui formuojant politiką, susijusią su Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija ir jos veiksmų plano įgyvendinimu.

Trečiadienį L. Makūnas patvirtino, kad vasario 28-oji – paskutinė jo darbo diena Tarybos ir mero sekretoriate.

„Pavargau. Daugiau komentarų nebus“, – tarstelėjo pašnekovas.

67-erių L. Makūnas sakė kol kas dirbti nebeplanuojantis.

„Ilsėsiuosi. Jau pakankamai dirbu“, – nedaugžodžiavo L. Makūnas.

Šią žinią patvirtino ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Esą toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.

„Žinau tuos motyvus ir juos tikrai žmogiškai suprantu. Kita vertus, iki šiol jis atliko svarbią misiją. Be abejonės, apsukos čia yra didelės, atsakomybė – milžiniška, dėmesio iš išorės irgi niekada nėra per mažai. Prie tų dalykų reikia tam tikro laiko priprasti. Manau, viskas labai gerai telpa į tą išsakytą žodį – „pavargau“, – kalbėjo meras.

Iki šiol laisva ir dar vieno mero patarėjo kėdė. Netrukus teks ieškoti net dviejų žmonių šioms pareigoms užimti. Veikiausiai tai bus padaryta balandį, sulaukus Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūros reformos, kai pasimatys realus tam tikrų sričių specialistų poreikis.

Įdomus sutapimas, kad panašiu metu darbą palieka vienas pagrindinių vadinamosios mėlynojo proveržio strategijos kūrėjų, viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ direktorius Simas Simanauskas bei Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėja Reda Švelniūtė.

S. Simanauskas įsitikinęs, kad visi iškelti tikslai, susiję su mėlynojo proveržio strategija, bus toliau įgyvendinami suformuotos komandos.

„Tai – įrodymas, kad tokie specialistai darbo rinkoje yra tikrai vertinami ir jų ieškoma. Natūralu, kad viešajam sektoriui labai sudėtinga konkuruoti su privačiuoju sektoriumi“, – komentavo V. Grubliauskas.

Vis dėlto meras neabejojo, kad Klaipėdoje pavyks surasti jaunų, energingų ir gabių kandidatų