„Primėtyta visame kelyje trinkelių, pilna mašinų su prakirstom padangom“, – rašė viena moteris, pridūrusi, kad jai pačiai prireikė atsarginės padangos.

Kauno policija patvirtino, kad buvo gautas pranešimas dėl važiuojamojoje kelio dalyje besimėtančių trinkelių, tačiau kitoje vietoje.

Pranešimas gautas 9.50 val. Kaune, Panerių g., sunkiasvoris automobilis pametė trinkelių. „Įvykio metu apgadinti du automobiliai – „Opel“ ir „Mercedes-Benz“. Dėl šio įvykio bus pradėta administracinė teisena dėl krovinio netinkamo gabenimo“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Sunkiasvoris automobilis nustatytas.

Vieta sutvarkyta, kelyje kliūčių nebėra. Apgadinta buvo ir daugiau automobilių, bet, policijos turimais duomenimis, kiti vairuotojai pretenzijų nepareiškė.

Tačiau pažvelgus į naujai sutvarkytą grindinį apima abejonės, ar teritorija jau baigta tvarkyti, kadangi paėjus toliau kai kur trūksta ir kelių trinkelių.

Kruizinių laivų krantinės rekonstrukcija pradėta dar pernai.

Šių metų pavasarį buvo žadama, kad visi darbai bus užbaigti iki kruizinio laivo atvykimo, o nespėjus jų užbaigti, tai bus daroma jau pasibaigus kruizinių laivų sezonui.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Vedeikienės, įgriuva bus pasirūpinta, o teritorija – apžiūrėta.

Visa teritorija bus apžiūrėta.

"Užsakymas sutvarkyti įgriuvą perduotas rangovams. Visa teritorija bus apžiūrėta. Dalyje Kruizinio terminalo teritorijų yra suformuoti sklypai, reikia pasitikslinti savininkus", – teigė pašnekovė.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" komunikacijos vadovės Gintarės Butkienės teigimu, tokios įgriuvos atsiranda dėl įvairių vamzdžių trūkimų.

"Įprastai avarijos kyla dėl vamzdžių lūžimų, trūkimų ar žiemos metu užšalimų, dėl šalčio ir grunto poveikio vamzdynams. Skaičiuojame, kad vidutiniškai per dieną likviduojame po vieną avariją, neskaičiuojant smulkių gedimų. Žiemos metu avarijų būna daugiau, po kelias per dieną", – sakė G. Butkienė.

Informacijos apie nedidelę įgriuvą Kruizinių laivų terminale bendrovė nebuvo gavusi, tad išsiuntė avarinę tarnybą apžiūrėti įgriuvą ir nustatyti galimas priežastis.

"Mūsų avarinė tarnyba patikrino įgriuvos vietą ir nustatė, kad bendrovės "Klaipėdos vanduo" paviršinių nuotekų tinklai nutiesti toliau, o ne įgriuvos vietoje. Įgriuvą pažymėjome ir informaciją perdavėme Klaipėdos miesto savivaldybei", – pranešė komunikacijos vadovė.

Klaipėdietis socialinio tinklo grupėje "Tvarkau Klaipėdą" savaitgalį rašė, kad naujos trinkelės Vingio g. sudėtos jau seniai, o netvarka palikta iki šiol.

"Daugiau nei prieš pusę metų prie Vingio pasažo sudėjo naujas trinkeles ir paliko štai tokią netvarką. Baisu. Darbus apmoka savivaldybė, skambinau jiems, jie labai nustebo", – stebėjosi vyras.

Po įrašu pasipylė gyventojų pasipiktinimai. Jeigu sumokėti pinigai, darbai turi būti atlikti kokybiškai.

"Tai aišku, kam tikrinti darbų atlikimo kokybę. Juk pas save namuose, kai pasamdo ką nors atlikti darbus, ko gero, taip pat netikrina?" – svarstė komentatorius.

"Nepatikrino, o pinigus sumokėjo? Tai dabar tegu tvarko", – teigė viena moteris.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiojo specialisto Karolio Šakarnio, iš kur toje vietoje smėlis, galima tik spėlioti. Ar kaltas rangovas, taip pat sunku pasakyti.

Atrodo tragiškai.

"Ten buvo tvarkytas visas Vingio g. ruožas, kartu su šaligatviais ir asfaltu. Net nežinau, iš kur tas smėlis. Šiaip, kai sudeda trinkeles, pila smėlį, sušluoja ir palieka kuriam laikui, bet kas ten nutiko, ar užpylimai, ar kažkas važiavo ir kažką išbarstė, tikrai negaliu pasakyti. Bet kokiu atveju bandysime susirasti rangovus", – tikino K.Šakarnis.

Kas tie rangovai, Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas negalėjo pasakyti.

Tai, jo teigimu, žino šiuo metu atostogaujanti darbuotoja. Bet žadama, kad į šią situaciją nebus numota ranka ir Vingio gatvė bus sutvarkyta.

"Šiuo klausimu dirbo kolegė. Net nežinau, reikės pasiaiškinti, kas čia buvo. Arba rangovas papildomai pylė, arba kažkas kažkur važiavo darbuotis ir išpylė. Reikės sutvarkyti, sušluosime tą smėlį. Aišku, kad taip negalima palikti. Atrodo tragiškai", – pripažino K.Šakarnis.

Vis dėlto abejojama gyventojų teiginiais, esą smėlis čia buvo ištisus pusę metų, kadangi šią ir kitas miesto vietas dažnai tvarko valytojai.

"Abejoju, ar tiek ilgai galėjo būti. Juk šaligatvius valo", – konstatavo vyriausiasis specialistas.

Kretingos seniūnė Gintarė Liobikienė tikino, kad trinkelės niekur nedingo.

"Jų niekas nepavogė. Nuardė dalį tako, nes po žiemos pasislinko gruntas, reikia iš naujo jį sutvirtinti, sutankinti", – paaiškino G.Liobikienė.

Kretingos miesto parko pertvarkymo darbai buvo pradėti pernai spalį. Tačiau iki gruodžio visų darbų nebuvo įmanoma baigti. Prasidėjus žiemai, darbus teko stabdyti.

Jų niekas nepavogė.

"Objektas juk nebaigtas. Gruodį buvo nepalankios sąlygos, pagrindas kai kur įdubo, todėl ir teks perdaryti. Iš septynių takų, kurie naujai tiesiami, nuardyti teko tik vieno tako dalį", – paaiškino seniūnė.

Kretingos parke ne tik tiesiami takai. Bendras takų ilgis sieks kilometrą, o bendras plotas apims 2,5 tūkst. kvadratinių metrų.

"Facebook" paskyros "Mūsų Kretinga" nuotr.

"Išardyti ir pašalinti seni apšvietimų stulpai, kurie buvo jau labai seni, sovietmečiu statyti. Pastatyti nauji 35 stovai ir įrengti nauji šviestuvai", – darbus vardijo seniūnė.

Parkas turėtų pasikeisti neatpažįstamai. Šalia naujų takų atsiras ir nauji suoliukai, šiukšlių dėžės.

"Už tai, kad rangovas turėjo perdaryti dalį tako, neteks mokėti. Rangovas kol kas yra atsakingas už šį objektą, kuris nėra baigtas. Jei paaiškėja brokas, rangovas turi perdaryti darbą kokybiškai. Statybos darbams juk numatyta penkerių metų garantija", – priminė seniūnė.

G.Liobikienė patikino, kad darbai parke turėtų būti baigti netrukus, veikiausiai iki gegužės pradžios.

Darbai kainuos 216 tūkst. eurų.

„Ką tik pastebėjau tokią situaciją. Ties Taikos pr. 43-uoju namu vykdomi kelio remonto darbai. Pamačiau, kad ten prie sukrautų šaligatvio blokelių, kurie skirti tako klojimui, privažiavo asmuo su asmeniniu autobusiuku, susikrovė dalį blokelių ir išvažiavo“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo kaunietė Erika.

Ji atkreipė dėmesį, kad transporto priemonė nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais, todėl kilo įtarimų, jog asmuo atvažiavo su asmeniniu automobiliu. Moteris svarstė, kad čia galėjo trinkeles susikrauti ir darbininkai, ir pašaliniai asmenys.

„Kaži, ar darbus vykdanti įmonė žino šią situaciją, ar tai gali būti vagystė bei turto grobstymas?“ – svarstė Erika.

Pirmadienį Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis portalui kauno.diena.lt pateikė komentarą dėl šios situacijos.

„Priemonės ir jų saugumas yra rangovo atsakomybė, miestas moka už atliktus darbus“, – teigė jis.

Šioje Taikos pr. vietoje darbus vykdo bendrovė „Autokausta“. Pirmadienį įvertinę vaizdo įraše užfiksuotą situaciją bendrovės atstovai paneigė, kad buvo įvykdyta vagystė.

„Šioje vietoje kriminalo nėra, nes keičiant plyteles ir pritrūkus kitoje vietoje, jos buvo pervežtos“, – portalui kauno.diena.lt teigė bendrovės atstovė.

Žmonės, pastebėję tokius įvykius ir įtarę, jog galimai vykdoma vagystė, gali patys paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir apie tai pranešti policijos pareigūnams.

Skaičiuojama, kad būtent Gedimino prospektu dviračių eismas yra vienas intensyviausių mieste – šiltuoju metų laiku čia per valandą vidutiniškai rieda apie pusantro tūkstančio dviratininkų, palei Gedimino prospektą yra išsidėsčiusios populiariausios „Cyclocity“ dviračių dalijimosi  stotelės. Be to, vis daugiau elektrinių paspirtukų ir kitų riedėjimo priemonių naudotojų juda dviračių takais, tad atnaujinus šiuos takus visame prospekte, tūkstančių vilniečių kasdienės kelionės taps saugesnės ir patogesnės.

„Pats prospektas liks tokio paties pločio, automobiliams liks po 3 metrus, o dviračių juostos – beveik 2 metrų pločio. Šviesi dviračių takų dangos spalva labiau atkreips automobilių vairuotojų dėmesį į dviratininkams skirtą erdvę. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie dviračių takų plėtros ir darnaus judumo mieste. Tikime, kad kurdami geresnes sąlygas dviračiams ir kitoms riedėjimo priemonėms mažinsime oro taršą ir triukšmą, prisidėsime prie geresnės gyvenimo kokybės mūsų mieste“, – sako Antonas Nikitinas, susisiekimo dviračiais Vilniaus mieste projekto vadovas. 

Remonto darbų metu eismas Gedimino prospektu nebus uždarytas.

Per artimiausius kelerius metus visame mieste bus formuojamas nenutrūkstamas ir patogus pagrindinių dviračių trasų tinklas, kad dviračiais keliauti miesto urbanizuotoje dalyje būtų patogiau ir saugiau. Šiemet planuojama tiesti daugiau kaip 30 km jungčių – abiejose Neries krantinėse ir palei Vilnią, Pilaitės prospekte ir T. Narbuto gatvėje, „Žirmūnų trikampyje“ – Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvėse, Šiaurinėje miesto teritorijoje – Neries Senvagės teritorijoje bei palei Linkmenų gatvę, taip pat pradėti darbus Žalgirio, Rinktinės, Širvintų, Giedraičių, Kernavės gatvėse, Kareivių bei Žirmūnų gatvėse, Naujamiestyje – Algirdo, Geležinkelio, Dariaus ir Girėno gatvėse. Dviračių takai taip pat projektuojami Šiaurinėje, Ukmergės, Erfurto, Balsių, Ragučio gatvėse ir kitur.

Pernai visame mieste įrengta daugiau kaip 1 800 naujų dviračių stovų, prie kurių galima saugiai prirakinti dviračius. Šiemet taip pat planuojama įrengti dar bent kelis šimtus. Skaičiuojama, kad bendros investicijos į dviračių ir dalies pėsčiųjų infrastruktūros gerinimą šiemet sieks apie 7 mln. eurų.

Nauji šaligatviai Panevėžio gatvėje bus nutiesti iki pat sankryžos su Plytinės gatve. Ties Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčia takai jau buvo itin susidėvėję, o plyteles šioje vietoje iškilnojo medžių šaknys.

Buvo svarstyta, ar nemėginti atsisakyti kelių čia augančių medžių, tačiau Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija konstatavo, jog būtinybės šalinti lapuočius nėra.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Nijolė Vedeikienė aiškino, jog šaligatvis bus nuteistas kitapus gatvės, ties Šv. Kazimiero bažnyčia.

"Rangovai jau atsigabeno medžiagas ir turėtų pradėti darbus. Jiems duotas trijų mėnesių terminas, tačiau nemanau, kad tiek užtruks, turėtų padaryti greičiau", – patikino specialistė.

Panevėžio gatvėje nuo Dailidžių iki Plytinės gatvės šaligatviai naujai bus tiesiami abiejose pusėse. Nuo Kretingos gatvės iki Dailidžių gatvės naujas šaligatvis atsiras vienoje pusėje.

Pėsčiųjų takai pernai buvo tvarkyti ties Panevėžio gatvėje esančiu darželiu "Atžalynas".

"Bet ten jų nutiesta tik nedidelė dalis, o šiemet darbai nusitęs toliau. Plušama ir kitose miesto dalyse. Šiuo metu vykdomas viešasis pirkimas darbams Valstiečių, Veterinarijos gatvėse atlikti. Netrukus darbai prasidės J.Zembrickio gatvėje. Nežinia, kaip seksis viešųjų pirkimų procedūros, norėtųsi spėti darbus pradėti dar šiemet, tačiau gali būti, jog jie startuos tik kitą pavasarį", – tikino N.Vedeikienė.

J.Zembrickio gatvėje naujų šaligatvių remontui numatyta apie 42 tūkst. eurų.

Suskeldėjusios, išsiklaipiusios plytelės keičiamos trinkelėmis.

"Vaizdas tikrai jau buvo nekoks. Plytelės visiškai susidėvėjusios", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Prieš dvejus metus miesto valdžia pasirūpino ir paties ženklo atnaujinimu, nes jis buvo surūdijęs ir tikrai nepuošė miesto.

Kai kurie gyventojai tvirtino, kad nesirūpinimas ženklu yra nepagarba miestui partneriui.

Debrecenui skirtas ženklas, kuriame yra ir jo bei Klaipėdos herbai, pastatytas dar tarybiniais metais.

Anuomet uostamiestis su antruoju pagal dydį Vengrijos miestu Debrecenu buvo užmezgęs draugiškus ryšius.

Vežė, bet neatvežė?

Įrašyti telefono pokalbiai, išsaugoti susirašinėjimai – tokie Roberto Speičio rankose likę įrodymai, kuriuose užfiksuoti prašymai pristatyti už maždaug 7 300 eurų nupirktas trinkeles. "Aš turiu telefono pokalbių įrašus, kaip jis pats žada atvežti, paskui žada atvežti jau paimtus pinigus. Net ir su jo žmona kalbėjau. Ta moteris ramino, kad tikrai bus atsiskaityta su mumis, kad jis ne toks žmogus", – kauniečio Nerijaus Tuškevičiaus įsipareigojimus klojo R. Speičys.

Vyras skaičiuoja, kad iš viso N. Tuškevičiui perdavė apie 26 tūkst. eurų, surinktų iš individualių namų gyventojų. Už juos nupirktos trinkelės turėjo atgulti naujo kvartalo gatvėse. Pradžioje žmonėms nekilo nė menkiausios abejonės, kad reikiamas kiekis šios statybinės medžiagos bus pristatytas.

"N. Tuškevičius buvo atvažiavęs į susirinkimą. Visi girdėjo, kai jis pasakė, kad jau pradės vežti trinkeles, o žmonės tegu pradeda rinkti pinigus. Kalbėjo, kad jei reikės, lauks mėnesį ar kelis, tačiau jau kitą dieną ėmė reikalauti susimokėti. Kaimynai surinko pinigus. Jam buvo sumokėta daugiau, nei jis pristatė trinkelių", – dėstė R. Speičys, kaimynų įpareigotas bendrauti su N. Tuškevičiumi.

Elektrėniškis pasakojo, kad N. Tuškevičius greitai pelnė gyventojų pasitikėjimą, nes trinkelėmis pakrauti krovininiai automobiliai iš Kauno skriejo į Elektrėnus, o žmonės rinko pinigus. Pasak R. Speičio, kokias penkias dienas buvo vežamos trinkelės.

Po to šis srautas nutrūko. Gyventojai buvo informuoti, esą įmonė nespėja gaminti trinkelių. R. Speičys mena N. Tuškevičiaus raginimus nusipirkti visą reikiamą kiekį trinkelių. Esą vėliau brangs. Rūpestingasis tiekėjas netgi pasiūlė gyventojams, kol vyks klojimo darbai, nereikalingas trinkeles sandėliuoti jo įmonėje ir patikino esą, kad kai tik reikės trinkelių darbams tęsti – pristatys.

Amžinas direktorius

Pasak R. Speičio, N. Tuškevičiaus pažadai bliūško kaip muilo burbulas. Viena po kitos radosi priežastys, trukdančios atvežti trinkeles. Galiausiai tiekėjas pasiskundė negaunantis transporto.

Žmonės patys susirado. Netikėtas sutapimas – sunkvežimio vairuotojas buvo vienas iš anksčiau elektrėniškiams vežusiųjų trinkeles.

"Tas vairuotojas, sužinojęs, iš ko turės vežti, kategoriškai atsisakė. Vairuotojas skundėsi, kad už praėjusį vežimą N. Tuškevičius su juo neatsiskaitė. Tik patikinus, kad čia ne jis, o mes patys organizuojamės, sutiko. Tačiau N. Tuškevičius mums buvo paruošęs viso labo tik 80 kv. m trinkelių. Visai ne tokiam kiekiui buvo duoti tie 7 300 eurų", – tęsė R. Speičys.

Kilus abejonių dėl pasitikėjimą pelniusio N. Tuškevičiaus, Elektrėnų gyventojai ėmė ieškoti informacijos apie šį žmogų. Tai, ką elektrėniškiai perskaitė viešoje erdvėje, tik dar labiau sustiprino jų nerimą ir skandino viltis išvysti trinkelėmis grįstą gatvę arba bent jau atgauti pinigus.

Užsiimu rizikingais verslais – statybos ir panašiai. Jūs paklauskite įmonių, kurios mums pritaisė ragų. Vienur nesumokėjo, kitur nesumokėjo, ir važiuojam toliau.

N. Tuškevičiaus biografijoje – užgyventos mažiausiai šešios įmonės, iš kurių dvi dar veikia, o kitos – bankrutavusios ir likviduotos arba bankrutuojančios.

Viešoje erdvėje N. Tuškevičiaus kaip direktoriaus pavardė puikavosi prie bendrovės "SD Group". Ši bendrovė bankrutavo ir jau likviduota. Bendrovės "Alstoja", Nerlita" – taip pat bankroto verpetuose. Kertiniu pavadinimu "Transekma" įkurtos kelios papildomos įmonės – "Transekma investiciniai projektai" ir "Transekma Transport". Pastarajai taip pat pradėta bankroto procedūra.

Bankrotas gydo?

Visose išvardytose įmonėse direktoriavęs arba vis dar direktoriaujantis N. Tuškevičius visai neatrodė susikrimtęs dėl žlungančių bendrovių. "Užsiimu rizikingais verslais – statybos ir panašiai. Jūs paklauskite įmonių, kurios mums pritaisė ragų. Vienur nesumokėjo, kitur nesumokėjo, ir važiuojam toliau", – į klausimą dėl įmonių bankrotų atkirto N. Tuškevičius.

Neatrodo, kad jis būtų sielojęsis ir dėl neįvykdyto susitarimo su Elektrėnų gyventojais. "Firma bankrutavo. "Transekma", – neva bankrutuojančios bendrovės pavadinimą nurodė direktorius, nors viešai apie šios bendrovės bankrotą neskelbiama. "Kauno dienai" statybų verslo bankroto specialistas pareiškė, kad sandoris su elektrėniškiais įvykdytas. Esą gyventojams pristatyta dar daugiau trinkelių nei buvo sutarta.

"Jie patys galų nesuveda. Yra sąskaitos faktūros, yra įmonė, kuri vežė tas trinkeles, yra šios įmonės važtaraščiai, iš kur ir kur vežė, kiek iškrauta. Surinksiu tuos popierius ir tegul nedaro tragedijos. Žiūrėsime, kaip bus", – nesikuklino N. Tuškevičius.

"Jis meluoja. Jam perduoti pinigai. Kai jis pradėjo vežti, įgijo mūsų pasitikėjimą, jau tada jam buvo perduota daugiau pinigų, nei jis pristatė trinkelių. Šiuo metu kelias nebaigtas dėl jo kaltės. Borteliai sustatyti, o kelias nebaigtas", – R. Speičys apgailestavo, kad dėl įgyto pasitikėjimo nesugebėjo iš N. Tuškevičiaus išsireikalauti dokumentų.

N. Tuškevičiaus viražus patvirtino ir elektrėniškiams trinkeles klojęs darbininkas. "N. Tuškevičiaus siūloma kaina už trinkeles buvo geresnė nei kitų tiekėjų, todėl gyventojai ir pasirinko jį. Galima šnekėti bet ką. Bet juk jis paėmė iš fizinio asmens pinigus, nepadavė jokio dokumento, kad paėmė, vadinasi, paėmė kaip fizinis asmuo. Jeigu būtų įmonė, tai būtų pateikęs sąskaitas faktūras, ir jei jau bankrotas, tai tada skęstų visi, o šiuo atveju, manau, kad taip nėra", – stebėjosi darbininkas.

Raginimai grąžinti

"Man šimtas metų, ką tie gyventojai sako. Jokių dokumentų jie neprašė. Aš iškviesiu visas įmones – iš kurių pirkau, kurios vežė, ir jeigu būsiu teisus, tada kreipsiuosi į teismą už visus šmeižtus", – savo mundurą gynė N. Tuškevičius.

Ne vienos įmonės direktorius siūlė skambinti bankroto administratoriui. Esą šis pažiūrės dokumentus, ir viskas bus aišku. N. Tuškevičius nepatikslino vieno dalyko – kurios iš bankrutuojančių įmonių administratoriui reikėtų skambinti – "SD group", "Alstoja", "Nerlita" ar "Transema Transport".

Šių metų liepos viduryje N. Tuškevičiui buvo išsiųstas oficialus raginimas grąžinti įsiskolinimą. "Kadangi neįvykdėte susitarimo už gautus pinigus įgyti prekes ir perduoti jas R. Speičiui, turite pareigą grąžinti avansu gautą 7 335 eurų sumą, kurią esate įsiskolinęs", – nurodoma oficialiame raginime.

Rašte taip pat nurodoma, kad praleidus prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Priminta ir apie įstatymu numatytą galimybę mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas laikas.

Gyventojai taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tarnybos Kauno valdybą. Žmonės prašo specialistų ištirti N. Tuškevičiaus įmonių veiklą ir nustatyti, ar jis nesivertė neteisėta ekonomine veikla ir neslėpė pajamų, ar deklaravo visas gautas pajamas ir sumokėjo valstybei visus priklausančius mokesčius.

Jau ateinančią savaitę Vytauto g. bus pradėti kirsti seni medžiai. Iš viso gatvės ruože neliks 19 liepų. Arterijoje planuojama ir daugiau darbų – bus keičiamos šaligatvių plytelės. Darbus tikimasi baigti iki vasaros sezono pradžios.

Medžiai – prastos būklės

Vos prasidėjus pavasariui uostamiestyje startuos ir šiam metų laikui būdingi darbai.

Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, minėtos gatvės ruožą nuo Herkaus Manto g. iki S.Šimkaus g. nuspręsta atnaujinti dar pernai darbus baigiant S.Šimkaus g.

„Medžiai, augantys šiame ruože, yra labai prastos būklės“, – pastebėjo I.Šakalienė.

Gatvėje atnaujinti medžius rekomendavo ir Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.

Iškirs 19 liepų

Skyriaus vedėjos teigimu, visų čia augančių medžių amžius siekia daugiau nei pusšimtį metų. 17 iš 19 medžių yra tik patenkinamos būklės, jų kamienai pasvirę, šerdys pažeistos puvinio, atsiradusios drevės, įvairiose lajų vietose nestinga žaizdų, daug gumbų.

„Medžių šaknys yra smarkiai iškilusios ir visiškai suardžiusios šaligatvio dangą. Tokia situacija yra susidariusi dėl prastos priežiūros sovietmečiu“, – teigė I.Šakalienė.

Todėl nuspręsta tvarkant minėtą gatvės ruožą iškirsti 19 liepų. Vietoje jų bus pasodinta 11 mažalapių liepų.

Sodinukų prireiks mažiau, mat nuspręsta medžius sodinti didesniais atstumais.

„Senieji medžiai augo per tankiai. Dabar bus sodinama kaip ir kitose miesto vietose. Tarp medžių bus apie 8–10 m. Taip pat bus įvertinami požeminiai tinklai ir matomumas ties sankryžomis“, – teigė skyriaus vedėja.

Naujieji Vytauto g. medeliai bus apie 15 metų amžiaus, 4–5 m aukščio.

Atnaujins šaligatvius

Gatvėje bus sutvarkyta ir, kaip minėta, medžių šakų suardyta šaligatvių danga. Šie darbai bus atliekami abiejose gatvės pusėse. Senosios šaligatvių plytelės bus pakeistos betoninėmis trinkelėmis, bus pakloti kelio bortai, ties šaligatviais išlygintas akmens grindinys.

Skaičiuojama, kad iš viso medžių pakeitimo ir šaligatvio remonto darbams prireiks apie 25 tūkst. eurų.

Medžių pakeitimo darbus Vytauto g, ruože atliks bendrovė „Klaipėdos želdiniai“, o šaligatvių tvarkymo darbų imsis bendrovė „Žemkasa“.

Anot I.Šakalienės, darbai gatvės ruože prasidės jau ateinančią savaitę. Visus suplanuotus darbus tikimasi pabaigti iki vasaros sezono pradžios.

„Pirmiausia pradedame šalinti medžius, tada – šaligatviai ir tada atvažiuos medeliai. Juos jau esame užsisakę“, – dėstė savivaldybės darbuotoja.

Vos prasidėjus pavasariui uostamiestyje startuos ir šiam metų laikui būdingi darbai.