Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio naktį, apie 1 val., policininkai atvyko į butą L. Giros gatvėje dėl triukšmo ir konflikto bute.

Sulaikant neblaivų (0,87 prom.) 26 metų vyrą ir 19-metę merginą, pastarieji aktyviais veiksmais priešinosi ir sukėlė fizinį skausmą dviem Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.

Bute rasta ir paimta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, įtariama, kad tai  narkotinės medžiagos.

Abu įtariamieji, bei kartu bute buvę neblaivūs (1,84 prom.) 28 metų vyras ir (1,84 prom.) 25 metų vyras, uždaryti į areštinę.

Policijos pareigūnai dėl sukelto fizinio skausmo į sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ikiteisminis tyrimas taip pat pradėtas ir dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Renkasi Danės gatvėje

Dažną vakarą, ypač savaitgaliais, klaipėdiečiai, kai miesto gatvėmis ima važinėti motoroleriai kiaurais duslintuvais, pašoka iš miego ir susinervina.

Socialiniuose tinkluose kaskart nuvilnija pykčio banga, daugelis kaltina policininkus, kurie esą bejėgiai sutramdyti gatvių chuliganus.

Neretai grasinama su tokiais triukšmadariais susidoroti fiziškai.

Iš dalies M. Džermeika sutinka su klaipėdiečių priekaištais – variklių keliamas triukšmas vis dar budina miestą, bet tikrai netiesa, kad policininkai nieko nedaro.

Apie tai kalbėjo ir bendruomenės pareigūnė Audrutė Dunčienė. Ji pasakojo, kaip policininkai reagavo į Danės gatvėje gyvenančių klaipėdiečių skundus.

Žmonės net siuntė pareigūnams vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip apie 23 val. paauglių būrys važinėja motoroleriais bei mažais motociklais, o kai kurie jų – net vienu ratu.

Būta pranešimų, kad parduotuvės automobilių aikštelėse jie važinėja itin pavojingai, vos nekliudydami pėsčiųjų.

Aikštelėje sumušė vyrą

Policininkai žino, kad 16–17 metų paaugliai vakarais mėgsta atvažiuoti į Dangės krantinę, paskui jie visi drauge lekia miesto gatvėmis iki Dragūnų kvartalo, stoviniuoja prie parduotuvės „Lidl“. Ten policininkai juos ne kartą kalbino.

Paaugliai vakarais mėgsta atvažiuoti į Dangės krantinę, paskui jie visi drauge lekia miesto gatvėmis iki Dragūnų kvartalo.

Būtent prie šios parduotuvės Liepojos gatvėje trečiadienio naktį įvyko incidentas, dėl kurio keliems paaugliams teks teisintis teisme.

Buvo 0.22 val., kai 38-erių vyras paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie prieš jį įvykdytą nusikaltimą.

Pareiškime policijai jis vėliau nurodė, kad papriekaištavo trims paaugliams, atvažiavusiems į parduotuvės automobilių aikštelę garsiai blerbiančiais motoroleriais.

Paaugliai sumušė vyrą, incidento metu nukentėjusiajam iš rankų iškrito ir sudužo telefonas, vertas 350 eurų.

Pareigūnai greitai netoli įvykio vietos rado įtariamuosius. Tai išties buvo trys paaugliai. Visiems jiems įteikti šaukimai į apklausą.

Elgiasi pasibaisėtinai

Apibendrindamas per vasarą nuveiktą darbą, M. Džermeika pasakojo, kad dauguma savo motoroleriais triukšmą mieste keliančių paauglių gyvena Dragūnų, Žolynų kvartaluose, Tauralaukyje bei Ginduliuose. Tai yra vietovėse, kuriose gyvena pasiturintys žmonės.

Tokių nepilnamečių yra dvi dešimtys. Teigiama, kad beveik visi jie lanko Vytauto Didžiojo gimnaziją.

„Kai pareigūnai su jais bendrauja pažeidus taisykles, išgirsta baisiausių žodžių. Vadina „mentais“, tujinasi, elgiasi įžūliai ir net akiplėšiškai, priekaištauja už sustabdymą, tvirtina, kad vairavo ir vairuos taip, kaip nori. Dažniausiai šie jaunuoliai baudžiami už chuliganišką vairavimą, keliantį pavojų kitiems eismo dalyviams. Labai keista, kad pasiturintys tėvai taip išauklėjo vaikus“, – atviravo Klaipėdos kelių policijos vadovas.

Šiems paaugliams skiriamos baudos už jų transporto priemonių skleidžiamą neleistinai didelį triukšmo lygį. Vienam jų netgi buvo panaikintas AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas.

Miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė pasakojo, kad šią vasarą dėl nepilnamečių vykdomų nusikaltimų bei nusižengimų savivaldybėje buvo surengtas pasitarimas.

Kalbėta ne tik kaip reaguoti į vagiliaujančių vaikų namų auklėtinių siautėjimą, bet ir pasiturinčiose šeimose augančių paauglių nusižengimus gatvėse.

Kadangi už Kelių eismo pažeidimus atsakomybė taikoma nuo 16 metų, o tokio amžiaus asmenys pajamų dar neturi, apie jiems skirtas baudas informuojami tėvai.

Priemonės: R. Bekėžienė tikino, kad pastaruoju metu kelių policijos ir miesto policijos komisariato pareigūnai kasdien vykdo reidus ir lankosi ratuotų paauglių susibūrimų vietose. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Patikros – kasdien

Tik kai kurių naktimis po miestą važinėjančių paauglių tėvai atėmė atžaloms nupirktus motorolerius ir motociklus. Daugelis kitų nepaiso policininkų pastabų, taip skatindami savo vaikus nepaklusti įstatymams.

M. Džermeika pasakojo, kad pagal įstatymą už netinkamą nepilnamečių elgesį keliuose atsakyti turi jų tėvai, jie turėtų būti baudžiami už vaikų nepriežiūrą.

Galima tik spėti, kad tokia priemonė ne visada veiksminga, nes ir po daugybės nuobaudų savaitgaliais uostamiesčio gatvėse griaudėja varikliai.

„Taikome maksimalias nuobaudas, ne kartą ir motorolerius buvome atėmę, bet matome, kad tai šių jaunuolių neveikia. Mano galva, labiausiai nepilnamečius gali ir turi tramdyti jų tėvai. Kodėl jie leidžia važinėti naktimis? Vilniuje, Kaune, Šiauliuose situacija labai panaši“, – konstatavo M. Džermeika.

Galiausiai kelių policininkai ėmėsi stebėti nepilnamečius kelių chuliganus neviešo patruliavimo automobiliais ir fiksuoti kameromis jų vykdomus pažeidimus.

Paaiškėjo, kad pamatę šiuos įrašus tėvai tampa griežtesni, o ir pareigūnai tada turi neginčijamų įrodymų apie vykdomus pažeidimus.

R. Bekėžienė tikino, kad pastaruoju metu kelių policijos ir miesto policijos komisariato pareigūnai kasdien vykdo reidus ir lankosi ratuotų paauglių susibūrimų vietose.

Kaip skelbia policija, pirmadienio vakarą, 22.14 val. buvo gautas pranešimas, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje esančioje Tuputiškių gatvėje, pavėsinėje, asmenys vartoją alkoholį ir triukšmauja.

Atvykę pareigūnai bandė sulaikyti pažeidėjus, pastarieji aktyviais veiksmais priešinosi ir sužalojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 22-ejų ir 26 metų pareigūnus.

Policininkai dėl sukelto fizinio skausmo kreipėsi į ligoninę.

Galimai neblaivūs įtariamieji – 53 metų moteris ir 54 metų vyras – uždaryti į areštinę, jie atsisakė pasitikrinti blaivumą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijai.

– Ar dažnai lietuviai kreipiasi dėl nesutarimų su kaimynais į teisininkus?

– Taip, tai gana dažnas reiškinys.

– Dėl ko dažniausiai kyla nesutarimų?

– Dėl pačių įvairiausių priežasčių – pradedant nuo skleidžiamo triukšmo ir baigiant įvairiais bendrosios nuosavybės klausimais.

– Ar dažnai tokie nesutarimai, tokios bylos pasiekia teismus?

– Teismus ne taip dažnai pasiekia. Galbūt dažniau, įsikišus teisininkams, pavyksta rasti bendrą sutarimą. Tačiau būna tų ginčų ir teismuose.

– Ką patartumėte gyventojams, kurie turi triukšmingus kaimynus?

– Pirmiausiai patarčiau įsivertinti, koks yra tas triukšmas, ar jis iš tiesų yra toks, kuris draudžiamas pagal teisės aktus. Jeigu asmuo gyvena daugiabučiame name, dar prieš perkant būstą reikėtų įsisąmoninti, kad vienoks ar kitoks triukšmas yra neišvengiamas. Tokiu atveju, jei retkarčiais paloja šuo, pabėgioja vaikas ar patriukšmaujama, šiek tiek garsiau kartais paskamba muzika, na, turbūt nereikėtų skubėti rašyti skundų, kviesti policiją ir pan. Tačiau jei iš tikrųjų kaimynais trikdo ramybę ir tas triukšmas tęsiasi ilgai, trukdo poilsiui, kitoms veikloms, tuomet reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Priminkite, nuo kada iki kada trunka tas vadinamas ramybės laikas?

– Jis trunka nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, o savaitgaliais – iki 9 val. ryto.

– Jeigu kaimynai ramybės valandomis triukšmauja, net po policijos kvietimo nesikeičia, žmogus kreipiasi į teisininkus. Kas tokiu atveju gali grėsti triukšmadariui?

–  Be abejo, baudos.

Jeigu dėl nepagrįstų ir nuolatinių skundų žmogus pradeda jaustis persekiojamas, galima būtų galvoti ir apie galimybę prisiteisti iš tokio skundiko turtinę ar neturtinę žalą.

 

– O ką daryti su tais kaimynais, kurie skundžia nepagrįstai?

– Mūsų teisės aktai kaip ir nenumato kažkokių baudų už nepagrįstus skundus. Išskyrus atvejus, jei asmuo melagingai skundžia dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiuo atveju gali būti skiriama bauda, taikoma atsakomybė. Tačiau jeigu dėl nepagrįstų ir nuolatinių skundų žmogus pradeda jaustis persekiojamas, kenčia jo psichinė sveikata, tokiu atveju galima būtų galvoti ir apie galimybę prisiteisti iš tokio skundiko turtinę ar neturtinę žalą.

– Jeigu kaimynas įsirengia vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau šalia gyvenančiam kaimynui tai nepatinka. Ką daryti tokiu atveju?

– Vėlgi, tai priklauso, kurioje vietoje ta kamera įrengta: ar mes kalbame apie privačią teritoriją, ar apie bendro naudojimo. Jeigu ji įrengta privačioje teritorijoje, bet į vaizdo stebėjimo lauką patenka ir kaimyno teritorija ar gatvė, tuomet tokiam žmogui turėtų būti taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai ir toks asmuo taip paprastai tokio stebėjimo vykdyti negalėtų.

– Kur pirmiausiai reikėtų kreiptis nesutariant su kaimynu?

– Jeigu mes kalbame apie nesutarimus dėl triukšmo, kitą daromą žalą, tai reikėtų pirmiausiai kreiptis į policiją. Tačiau jei kalbame apie kažkokius bendrosios nuosavybės klausimus, pavyzdžiui, nesutariama dėl bendro naudojimo kelio, tvoros ar kitų dalykų, tuomet pirmiausiai reikėtų kreiptis į advokatą.  

„Šiuo metu galiojanti bauda yra nepaveiki, – sakė Seimo narys Mindaugas Skritulskas. – Primintina, kad viso labo ji siekia 20 eurų, o realiai taikoma pusė baudos, t. y. 10 eurų.“

Jeigu Seimas pritartų, už šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą ar bet kokį kitą triukšmą baudos didėtų kelis kartus. Pirmą kartą grėstų jau ne 20, o 80 eurų bauda. Už pakartotinį nusižengimą – nebe 300, o jau 500 eurų bauda. Baudžiami būtų ne tik triukšmautojai, bet ir patalpų savininkai. Šiuo metu tokia atsakomybė nenumatyta.

„Tos pataisos, kurias teikia kolega, Seimo narys,  yra nesusipratimas. Ir tikrai joms nepritarsiu, – išsakė savo nuomonę Seimo narys Linas Jonauskas. –  Pirmiausia, mano galva, ne per tą vietą yra  ieškoma būdų, kaip išspręsti triukšmo problemą.“

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Užsitraukti didesnę baudą grėstų gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose. O vakare ir naktį  – gyvenamosiose patalpose bei įmonėse.  Aplinkos ministras tokios iniciatyvos nesupranta.

„Triukšmadarius pažaboja kaimynai, kurie juos sugėdina. Čia ne Seimo lygmens klausimai, čia yra vietos bendruomenės susitarimas,“ – kalbėjo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Policijos duomenys neįrodo, kad triukšmas yra didėjanti problema. Pernai pradėta kone septyni tūkstančiai administracinių nusižengimų tyrimų. Užpernai jų buvo tūkstančiu daugiau. Nubaustų – irgi šimtu mažiau nei užpernai. Kitos institucijos irgi stebi panašią situaciją.

„Ryškaus skundų didėjimo nestebime. Turbūt yra stabiliai, jų gaunama kaip visada“, – komentavo Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Anot policijos, didžiausia dalis pažeidimų padaroma gyvenamosiose patalpose, taip pat baruose ir kavinėse. Pataisų iniciatoriams labiausiai kliūna kurortų pasilinksminimo vietos, kaip kad J. Basanavičiaus gatvė Palangoje.

Žvelgiant į kitų šalių patirtį, taikomos baudos yra ženkliai didesnės. Pavyzdžiui, Lenkijoje bauda siekia iki dviejų tūkstančių eurų, Vokietijoje – netgi iki penkių tūkstančių eurų.

„Jeigu Seimo narys taiko būtent kurortinėms zonoms, čia vėlgi yra tam tikras nesusipratimas. Žmonės atvažiuoja pailsėti, kai kas ir linksmai praleisti laiką. Manau, kad kurortai dalinai susiję ir su linksmybėmis“,  – kalbėjo L. Jonauskas.

Net jei baudos būtų padidintos, Lietuva nepasivytų kitų šalių.

„Žvelgiant į kitų šalių patirtį, taikomos baudos yra ženkliai didesnės. Pavyzdžiui, Lenkijoje bauda siekia iki dviejų tūkstančių eurų, Vokietijoje – netgi iki penkių tūkstančių eurų. Už šį sveikatos trikdymą, sakyčiau, žiūrima gerokai rimčiau“, – sakė M. Skritulskas.    

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, triukšmas – viena didžiausių iš aplinkos kylančių grėsmių žmonių sveikatai. Triukšmas kenkia ne tik klausai.

„Ir emocinės būsenos sutrikimai. To pasekmė paskui yra kraujotakos sistemos ligos, o esant labai aukštam kraujospūdžiui, ateityje galima tikėtis ir tam tikrų širdies veiklos sutrikimų, pvz., infarkto“, – kalbėjo I. Taraškevičienė.  

Jei Seimas pritars, baudos triukšmadariams įsigalios jau nuo sausio 1-osios. 

Kaip skelbia policija, apie 23.55 val. pareigūnai atvyko į Baltosios Vokės Sodų gatvėje esančią privačią sodo teritoriją, reaguodami į pranešimą dėl nakties metu garsiai klausomos muzikos bei keliamo triukšmo.

Sulaikomas 43 metų vyras nevykdė teisėtų reikalavimų ir aktyviais veiksmais priešinosi Vilniaus policijos pareigūnams.

Apie dešimties asmenų grupė trukdė vesti vyriškį į tarnybinį policijos automobilį, grasino pareigūnams.

Vienas pareigūnas, suteikus medicinos pagalbą, gydosi ambulatoriškai, o kitas pareigūnas dėl fizinio skausmo sukėlimo į medikus nesikreipė.

Įtariamieji: vyras (g. 2003 m.,), vyras (1986 m.) (0,87 prom.), vyras (g. 1979 m.) (1,68 prom.), nepilnametis (g. 2004 m.) (0,08 prom.), vyras (g. 1974 m.) (1,63 prom.) ir vyras (g. 1985 m.) (0,42 prom.) uždaryti į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijai.

„Keturiasdešimt protokolų įmonei dėl viešosios rimties trikdymo naktimis – tik statistiniai duomenys ir jokių pasekmių?“ – feisbuke klausė Palangos meras.

Jis teigė, kad sulaukęs gyventojų ir svečių skundų dėl triukšmo naktimis paprašė policijos pateikti duomenis apie pagrindinius triukšmo šaltinius kurorte.

„Nesiekiu ir tai neįmanoma, kad Palangoje, kurorte, kurį per metus aplanko daugiau kaip milijonas žmonių, visais paros laikais būtų tylu lyg dykumoje. Tačiau kokie bebūtume pozityvūs, draugiški bei atviri patiems įvairiausiems mūsų svečių poreikiams, negalime pamiršti ir to, kad, ko gero, didžioji dauguma atostogautojų ir tūkstančiai Palangos gyventojų naktimis nori ilsėtis ir rytą pasitikti sportiškai žvaliai, o ne su skaudama galva. Mes didžiuojamės tuo, kad esame kurortas, skirtas šeimoms, propaguojantiems sveiką gyvenimo būdą bei visiems, draugiškiems pajūrio gamtai, jos ištekliams, aplinkai, inteligentiško poilsio tradicijoms ir svarbiausia – vieni kitiems.

Sulaukęs tam tikros kurorto dalies gyventojų bei svečių nusiskundimų dėl šią vasarą nuolat nemiegotų naktų ir jau nebepakeliamo nakties ramybės trikdymo, paprašiau Palangos policijos komisariato pateikti duomenis apie pagrindinius triukšmo šaltinius mūsų kurorte ir ypač pačioje populiariausioje J. Basanavičiaus gatvėje bei informuoti apie tai, kokių priemonių imamasi triukšmui suvaldyti.

Tad apie tuos, kurie savanaudiškai ir tiesiog piktybiškai kelia didžiausią triukšmą ir yra pagrindiniai triukšmadariai Palangoje. Ir apie tai, kad mūsų šalies teisės aktai, tarp jų ir Administracinių nusižengimų kodeksas, tiems, kas be jokių skrupulų „kala“ pinigus kitų aplinkinių kelių tūkstančių žmonių sveikatos sąskaita, yra ir tikras rojus, ir kramtomoji guma, kurią galima tąsyti ir tąsyti.

Štai policijos pareigūnų pateikti duomenys – pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 str. (Viešosios rimties trikdymas) Palangos policija surašė protokolų:

per 7 šių metų mėnesius – 142;

nuo birželio 1 d. iki dabar  – 104;

įmonėms, veikiančioms J. Basanavičiaus gatvėje, – 65.

Pareigūnai nurodo, kad pagrindiniai triukšmo šaltiniai šią vasarą Palangoje yra vėlyvais vakarais ar naktimis poilsiautojų rengiami vakarėliai išsinuomotuose namuose ir butuose, bet visus nustelbia bei daugiausiai rūpesčių kelia kai kurie naktiniai klubai, ypač J. Basanavičiaus gatvėje. Štai vienam iš jų „Basanovai“ dėl viešosios rimties trikdymo nakties metu surašyta 16 Administracinių nusižengimų protokolų.

Tačiau ant visos Palangos gėdos pjedestalo „puikuojasi“ mažoji bendrija „Litrestas“, viešojo maitinimo ir pasilinksminimo paslaugas teikianti iki paryčių veikiančiuose bare „Malibu Lounge Palanga“ ir naktiniame klube „Salūnas“ (J. Basanavičiaus g. 16), kur anksčiau veikė taip pat liūdnai dėl triukšmo pagarsėjęs „Laukinių Vakarų salūnas“.

Policijos registruojamų įvykių registre nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. buvo užregistruoti 154 pranešimai ir beveik absoliuti dauguma jų dėl šiose dviejose „Litresto“ kavinėse grojamos muzikos keliamo triukšmo nakties metu. Už tai įmonės darbuotojams policijos pareigūnai 36 kartus taikė administracinę atsakomybę pagal ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas) ir 2 kartus pagal ANK 506 str. 4 d. (Dėl statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo)“, – teigė Š. Vaitkus.

Jie, regis, ne tik nekreipia dėmesio į aplinkinių gyventojų bei svečių nusiskundimus, bet ir su šypsena kolekcionuoja pareigūnų raštus.

Pasak jo, naktinius klubus valdantys verslininkai  ne tik nekreipia dėmesio į gyventojų ir svečių skundus, bet ir kolekcionuoja pareigūnų raštus. Pasak Š. Vaitkaus, priemonės sutramdyti pelninguose versluose besisukančius viešosios rimties trikdytojus yra ir neįgalios, ir juokingos.

„Kaip jaustumėtės jūs, jei vos per kelis mėnesius jums ar jūsų įmonės darbuotojams būtų surašyti net 38 ANK nusižengimų protokolai? O štai šios pasilinksminimo vietos, kuriai Palangos miesto taryba jau sutrumpino alkoholio licencijos galiojimo laiką iki 1 val. nakties ir tai mums kainavo dvejus metus bylinėjimosi visose teismų instancijose, vadovai jaučiasi puikiai. Jie, regis, ne tik nekreipia dėmesio į aplinkinių gyventojų bei svečių nusiskundimus, bet ir su šypsena kolekcionuoja pareigūnų raštus. Logika paprasta: jei naktimis negalima prekiauti alkoholiu, tuomet klientus reikia vilioti garsia ir trankia muzika – taip, kad girdėtų visas miegantis kurortas. Kodėl gi ne?

Panagrinėkime, kaipgi „veikia“ Administracinių nusižengimų kodeksas.

Minėtasis ANK 488 str. numato, jog pirmąsyk padarius tokį nusižengimą, taikoma bauda nuo 20 iki 80 eurų, administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų.

Taip ir žaidžia MB „Litrestas“ vadovai ir darbuotojai bei Palangos policijos komisariato pareigūnai katės ir pelės žaidimą, palaimintą mūsų šalies teisės aktų. Kaip minėta, įmonės darbuotojams, vadinasi įmonei, vien už viešosios rimties trikdymą jau surašyti 36 protokolai ir didžioji dauguma, kadangi atsakomybę prisiima vis kitas darbuotojas, – kaip už pirmąjį kartą, net numatant ir pirmojo nusižengimo lengvatą bei skiriant pusę minimalios baudos, t.y. 10 eurų. Dešimt eurų!!!

Jei per beveik tris savaites ši bauda nesumokama, rašoma nutartis taikyti ANK 488 str. numatytą minimalią baudą, kuri tėra vos 10 eurų didesnė, t.y. 20 eurų. Po kurio laiko tokios baudos administravimas perduodamas VMI, dar po labai daug dienų, kuomet baigiasi baudos sumokėjimo terminas, įsijungia jau kitas kodeksas ir jos išieškojimas gali patekti pas antstolį ir dar užtruks. Paklausite, kiek? Ogi visą vasaros sezoną ir dar ilgiau! Be to, dar juk galima su protokolais bei nuobaudomis nesutikti ir apskųsti teismui...

Tad Administracinių nusižengimų kodeksas, protokolai, įspėjimai, baudos, pokalbiai su vadovais ir kitos panašios triukšmautojus turinčios pažaboti priemonės yra ne tik neįgalios sutramdyti pelninguose versluose besisukančius viešosios rimties trikdytojus, bet ir absoliučiai juokingos, palyginti su tais turtais, kuriuos naktimis susikrauna triukšmadariai. Juk kas tie 10 ar 20 eurų? Tas pats kaip vieną iš tūkstančio lankytojų pavaišinti kokteiliu.

Tad beveik 40 ANK protokolų turėtojai šiuo metu jaučiasi puikiai, lyg ką tik gimę kūdikiai. Matyt, negerai turi jaustis tik aplinkinių gyvenamųjų, poilsio namų ir viešbučių gyventojai bei svečiai, kad savo skundais ir nusiskundimais trukdo naktiniam klubui veikti ir trikdo tokių verslininkų ramybę.

Esu įsitikinęs ir mano nuomonė griežta – protokolai tokiems verslams ir verslininkams negali tapti tiesiog statistiniais duomenimis be jokių didesnių pasekmių. Jei neveikia keliasdešimt protokolų, vadinasi, tai per silpnos drausminimo priemonės. Todėl jau artimiausiu metu kreipsiuosi į Palangos miesto tarybą, kad panašiems verslams būtų drastiškai sutrumpintas leidimas prekiauti alkoholiu ir tai būtų leidžiama daryti tik iki 22 valandos. Ne aplinkiniai gyventojai ir svečiai turi nemiegoti naktimis, o verslų savininkai ir vadovai, kai teks suktis, kaip išlaikyti tokias pasilinksminimo įstaigas!“ – teigė Palangos meras.

Jis pranešė, kad siūlys triukšmadariams griežtinti baudas ir numatyti sankcijas.

„Kartu su Palangai atstovaujančiu Seimo nariu jau rudenį siūlysime Seimui peržiūrėti ir gerokai griežtinti baudas už viešosios rimties trikdymą ir ypač pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą bei numatyti tikrai veiksmingas sankcijas. Taip būti negali, kad triukšmadariai mūsų valstybėje lieka nepažaboti, o jų veiksmai įvertinami tik sumuštinio ar kavos puodelio vertės baudomis.

Antradienį buvome susitikę ir kalbėjome su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovu bei Palangos policijos komisaru. Paprašiau ir sutarėm, kad plačiai Lietuvoje bei užsienyje nuskambėjusi mūsų pozicija dėl nulinės tolerancijos paplūdimiuose ignoruojantiems gelbėtojų įspėjimus būtų taikoma ir tiems, kas vis dar nesupranta, kad nakties metas net ir kurorte, net ir J. Basanavičiaus gatvėje NESKIRTAS triukšmingos muzikos, nesibaigiančio žemų dažnių garsų bumsėjimo ir siautulio ritmais kankinti niekuo dėtus žmones.

Kokia būtų Jūsų nuomonė?“ – klausė Palangos meras.

Antradienį parlamentarai atmetė Peticijų komisijos pirmininko Edmundo Pupinio pateiktą Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, siūlančią nustatyti draudimą garsiai triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu.

Už projektą po pateikimo balsavo tik 13 Seimo narių, prieš buvo 44, susilaikė 53 parlamentarai. Už tai, kad projektas būtų tobulinamas, balsavo 19 Seimo narių, už tai, kad jis būtų atmestas, pasisakė 97 parlamentarai.

Seimo opozicija piktinosi svarstomais draudimais. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teiravosi, kaip, pvz., būtų nubaustas operos solistas Vytautas Juozapaitis, jei sutrikdytų rimtį?

„Iš privačios nuosavybės nieko nebelieka, žmonės negalės pagroti gitara, tuo labiau atsivesti draugų. O ką daryti klausos sutrikimų turintiems senjorams, kai norės pasiklausyti radijo“, – svarstė Seimo narė „valstietė“ Asta Kubilienė.

Raginu baigti tuos cirkus ir pradėti rimtai dirbti.

Seimo narys Kęstutis Mažeika padarė išvadą, kad valdantieji neturi ką veikti, todėl traukia iš stalčių senus projektus. „Ar tai pirmos svarbos projektas? Raginu baigti tuos cirkus ir pradėti rimtai dirbti“, – pakvietė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas mano, kad šį klausimą liečiančios teisinės normos turėtų būti reglamentuotos Triukšmo valdymo įstatyme.

Projektą pateikęs Seimo Peticijų komisijos pirmininkas gynėsi nuo kritikos, sakydamas, kad tai ne jo inicijuotas projektas, o praėjusioje Seimo kadencijoje Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro įregistruotas dokumentas.

„Tai tikrai ne mano pasirašytas projektas, bet kaip komisijos pirmininkas privalau jį pateikti“, – aiškino jis.

Atmestas projektas numatė, kad „šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, taip pat gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.“

Tam, kad kodekso pataisos būtų priimtos, reikalingas dar vienas balsavimas – priėmimo procedūra.

Pagal siūlomą projektą, Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 eurų iki 600 eurų. Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 eurų iki 1 tūkstančio eurų.

Šiuo metu Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 eurų iki 300 eurų, padarytas pakartotinai – nuo 280 eurų iki 600 eurų.

Jeigu Seimas pritartų, padidėtų baudos ir už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Pagal siūlomą projektą, tai užtrauktų baudą nuo 150 eurų iki 600 eurų, toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 500 eurų iki 1 tūkstančio eurų.

Šiuo metu savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 eurų iki 300 eurų, padarytas pakartotinai – užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 600 eurų.

Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

Sekmadienį iki vėlaus vakaro Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai patruliavo miesto centre, lankė šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse esančias vietas, dėl kurių nuolat sulaukiama gyventojų nusiskundimų.

Dažniausiai piktinamasi triukšmadariais, viešose vietose girtaujančiomis kompanijomis, neleistinose vietose automobilius statančiais vairuotojais.

„Aplankėme vietas, kur anksčiau nustatydavome daug pažeidimų, bet šį kartą jų nebuvo. Sunku pasakyti, kas tam turėjo įtakos, ar tai, kad sekmadienis ir šiaip mažesnis judėjimas, ar lietus, ar nuolatinė kontrolė“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Pasak pareigūno, ramu buvo ir senamiestyje, ir Sąjūdžio parke, ir prie buvusio kino teatro „Vaiva“ pastato, kur anksčiau nuolat lankydavosi benamiai.

Parko gatvėje taip pat neužfiksuota neleistinose vietose pastytų automobilių, kurių anksčiau buvo gausu. Nors pažeidimų sekmadienį nebuvo nustatyta, kontrolieriai toliau tęs patikrinimus, lankytis vietas, dėl kurių sulaukiama daugiausia nusiskundimų.

Visą rugsėjį vyks dažnesni vakariniai patikrinimai mieste. Anksčiau jie buvo organizuojami du kartus per savaitę. Dabar kas antrą dieną. Ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.