Teheranas pirmadienį pradėjo sodrinti uraną iki 20 proc. Tai yra nusižengimas tarptautiniam branduoliniam susitarimui. „Šie veiksmai, kuriems nėra patikimo civilinio paaiškinimo ir kurie slepia didžiules proliferacijos rizikas, yra aiškus nusižengimas Irano branduolinės sutarties įsipareigojimams“, - pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas bei jo kolegos iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.

Ministrai šį Teherano žingsnį pavadino „rimta neigiama tendencija“. Iranas esą turi nedelsiant nutraukti urano sodrinimą ir grįžti prie sutartų verčių.

Iranas, nepaisydamas tarptautinės kritikos, Fordo požeminiame komplekse pradėjo urano sodrinimą iki 20 proc. Tarptautinė branduolinė sutartis leidžia šaliai sodrinti uraną iki 3,67 proc.

2015 metais pasirašyto susitarimo tikslas buvo užkirsti kelią Iranui pasigaminti atominę bombą. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metų gegužę vienašališkai pasitraukė iš sutarties ir atnaujino sankcijas Teheranui. Nuo tada ir Iranas palaipsniui atsisakė sutarties įsipareigojimų.

„Apie 19 val. [pirmadienį 17 val. 30 min. Lietuvos laiku] pasiekėme 20 proc.“ sodrinimo lygį, antradienį parodytame interviu valstybinei televizijai sakė organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandi.

ES atstovas Peteris Stano (Peteris Stanas) sakė, kad Briuselis palauks Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) direktoriaus informacijos, kuri turi būti pateikta vėliau pirmadienį, o tada spręs, kokių veiksmų imtis.

Kiek anksčiau Irano vyriausybės atstovas sakė, kad Šachido Alimohammadi (Alimohamadžio) sodrinimo komplekse Fordo vietovėje prasidėjo iki 20 proc. sodrinto urano „gamybos procesas“.

Tai gerokai aukštesnis sodrinimo lygis nei 3,67 proc., numatytas daugiašaliame Bendrame išsamių veiksmų plane (JCPOA), numatančiame Irano branduolinės veiklos apribojimus.

„Jei šis pranešimas bus įgyvendintas... tai reikš žymų atsitraukimą nuo Irano... įsipareigojimų pagal JCPOA“, – žurnalistams sakė P. Stano.

Pasak jo, tai sukeltų „rimtų padarinių dėl branduolinių (ginklų) neplatinimo“.

Pagal JCPOA  Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į kitų susitarimo dalyvių sankcijų sušvelninimą.

Jungtinės Valstijos pasitraukė iš susitarimo, bet ES ir kitos dalyvės – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Rusija ir Kinija – toliau jo laikėsi.

TATENA atstovas Vienoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad agentūra stebėjo veiklą Fordo objekte ir kad generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) vėliau pirmadienį pateiks ataskaitą TATENA valstybėms narėms.

P. Stano sakė, kad Briuselis lauks šios ataskaitos, o tada spręs.

„TATENA yra pripažintas nepriklausomas Irano branduolinės programos stebėsenos ir tikrinimo autoritetas. Jos vertinimais grindžiame savo sprendimus ir veiksmus“, – nurodė jis.

Ginčas dėl įstatymo projekto, kurį pakurstė svarbaus iraniečių branduolinės programos mokslininko Mohseno Fakhrizadeh nužudymas praėjusį mėnesį, atspindi konkurenciją tarp palyginti nuosaikaus H. Rouhani ir griežtosios linijos besilaikančių deputatų, kurie dominuoja parlamente ir pritaria konfrontacinei politikai Vakarų atžvilgiu.

Įstatymo projektu būtų sustabdyti JT patikrinimai šalies branduoliniuose objektuose, taip pat būtų atnaujintas urano sodrinimas iki 20 proc., jei Europos šalys nesumažintų griežtų JAV sankcijų poveikio Irano naftos ir bankininkystės sektoriams. Iki 20 proc. prisodrintas uranas netinkamas branduoliniams užtaisams, bet šis lygis yra aukštesnis, nei reikia civiliais tikslais.

Per vyriausybės posėdį H. Rouhani sakė, kad jo administracija „su tuo nesutinka ir mano, kad tai kenkia diplomatinės veiklos tendencijai“. Jis užsiminė, kad parlamentarai užima pozicijas prieš birželį planuojamus rinkimus.

Prezidentas pridūrė, kad „šiandien branduolinėje srityje esame galingesni nei kada nors anksčiau“.

Įstatymo projektas darytų menką poveikį, nes paskutinį žodį visais svarbiais politikos klausimais, taip pat ir dėl branduolinės programos, taria Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Šis įstatymo projektas veikiau atrodo pastangos pademonstruoti išdidumą po M. Fakhrizadeh nužudymo per išpuolį, dėl kurio iraniečių pareigūnai kaltina Izraelį.

Vakarų valstybėse šis mokslininkas laikomas Irano branduolinės programos karinės dalies architektu, dirbusiu prie branduolinės bombos kūrimo projekto. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sako, kad šis M. Fakhrizadeh projektas baigėsi 2003 metais.

JAV vyriausybė sutinka su šiomis išvadomis, bet Izraelis sako, kad Iranas vis dar siekia sukurti branduolinį ginklą, ir atkreipia dėmesį į iraniečių balistinių raketų programą bei kitas technologijas. Iranas tvirtina, kad jo branduolinės programos tikslai yra vien taikūs.

JAV skaudžias sankcijas Iranui įvedė po to, kai Donaldas Trumpas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. Atsakydamas į tai Iranas pradėjo atvirai pažeidinėti susitarimu su pasaulio galiomis nustatytas ribas, bet sako, kad greit vėl pradėtų jo laikytis, jei JAV padarytų tą patį.

H. Rouhani, vienas iš šio 2015-ųjų susitarimo architektų, pritaria sugrįžimui prie jo ir intensyvesniam diplomatiniam bendravimui su JAV bei kitomis Vakarų valstybėmis. Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat sakė, kad pritaria sugrįžimui prie minimo susitarimo.

Vadinamasis Bendrasis išsamių veiksmų planas (JCPOA) numato, kad šiitiška respublika gali sodrinti uraną iki 3,67 procento, bet Teheranas paskelbė nebesilaikysiantis šio apribojimo, Vašingtonui praeitais metais pasitraukus iš daugiašalio susitarimo ir sugrąžinus Iranui taikytas griežtas ekonomines sankcijas.

„Remdamiesi savo poreikiais ir tuo, kas mums buvo įsakyta, šiuo metu gaminame [iki] penkių procentų“ prisodrintą uraną, sakė Irano atominės energetikos organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandi (Behruzas Kamalvandis).

Pasak jo, Iranas turi „pajėgumų gaminti iki 5 proc., 20 proc., 60 proc. arba bet kokio procentinio lygio“ prisodrintą uraną. Šį teiginį Teheranas neretai kartoja.

Urano sodrinimas yra jautrus procesas, leidžiantis pasigaminti kuro atominėms jėgainėms. Vis dėlto itin smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas kaip branduolinių užtaisų skilioji medžiaga.

Dabartinis 5 proc. sodrinimo lygis viršija JCPOA nustatytą apribojimą, bet yra mažesnis nei 20 proc. uraną, kurį šiitiška respublika anksčiau gamindavo. Tuo metu branduoliniams užtaisams reikalingas ne mažiau kaip iki 90 proc. prisodrintas uranas.

Iranas anksčiau šią savaitę paskelbė ketvirtąjį įsipareigojimų pagal JCPOA mažinimo etapą ir ketvirtadienį atnaujino urano sodrinimą Fordo požeminiame branduoliniame komplekse į pietus nuo Teherano.

Iki šiol Iranas sodrino uraną kitame, Natanzo komplekse.

Teheranas pabrėžia, kad priemonės, kurių jis dabar imasi, galėtų būti greitai atšauktos, jeigu sutarties tebesilaikančios šalys Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija – rastų būdą JAV sankcijoms apeiti.

Liepos 1-ąją Iranas paskelbė nebesilaikysiantis apribojimo, leidžiančio jam turėti ne daugiau kaip 300 kg prisodrinto urano. Dar po savaitės Teheranas informavo viršijęs jo urano atsargoms įvestus suvaržymus.

Rugsėjo 7-ąją buvo pranešta apie trečiąjį žingsnį – kad bus pradėtos naudoti pažangesnės centrifugos, leidžiančios uraną sodrinti sparčiau ir iki aukštesnio lygio.

Irano atominės energijos organizacija ketvirtadienį pranešė, kad, dienai prasidėjus, inžinieriai į sodrinimo centrifugas pradėjo tiekti urano heksaflorido dujas. Tuo Teheranas pažeidė 2015-ųjų susitarimą.

„Iranui plečiant ginklavimuisi artimą veiklą, kyla nerimas, kad Iranas siekia turėti pasirinkimą vykdyti staigų branduolinį persilaužimą, – teigė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo. – Atėjo laikas visoms tautoms atmesti režimo branduolinį šantažą ir imtis rimtų veiksmų padidinti spaudimą (Teheranui). Iranas, imdamasis nuolatinių ir daugkartinių branduolinių provokacijų, tiesiog prašosi atsakomųjų veiksmų.“

M. Pompeo taip pat pabrėžė, kad „pastarieji, įtampą didinantys, Irano branduoliniai veiksmai atspindi režimo siekį – šantažuoti tarptautinę bendruomenę, kad ši priimtų Irano smurtą ir terorą“.

„Tarptautinės bendruomenės narės, pagrįstai susirūpinusios dėl pastarųjų Irano išpuolių ir provokacijų, turėtų gerai įsivaizduoti, kaip Iranas elgtųsi, turėdamas branduolinį ginklą“, – sakė M. Pompeo.

Irano atominės energijos agentūros atstovas Behrouzas Kamalvandis valstybinei televizijos stočiai sakė, kad dabar užtruks šiek tiek laiko, kol sodrinimo procesas „stabilizuosis“. Šeštadienį planuojamas dar vienas TATENA ekspertų apsilankymas branduoliniame komplekse. Tada jau turėtų būti pasiektas 4,5 proc. prisodrinimo laipsnis. Taip būtų viršyta branduoliniame susitarime nustatyta riba.

2015 metais penkios veto teisę turinčios JT šalys bei Vokietija pasirašė sutartį su Iranu, kurioje šis įsipareigojo centrifugų Forde nenaudoti urano sodrinimui. Suvaržymai turėjo užkirsti kelią Teheranui prisodrinti uraną tiek, kad jis galėtų būti panaudotas atominio ginklo gamybai.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani jau antradienį kalbėjo apie ketvirtą laipsniško pasitraukimo iš tarptautinės sutarties etapą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metų gegužę pasitraukė iš tarptautinio susitarimo su Iranu ir nuo tada vis naujomis sankcijomis vykdo „maksimalaus spaudimo“ Teheranui politiką.

„Artimiausiomis dienomis surengsiu diskusijų, taip pat ir su iraniečiais, ir mes privalome drauge padaryti išvadas“, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją, kurią surengė lankydamasis Pekine.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) antradienį sakė, kad jo šalis atnaujins urano sodrinimą piečiau Teherano esančiame požeminiame Fordo komplekse, netoli šiitams švento Komo miesto. Ši veikla buvo sustabdyta pagal 2015 metų susitarimą su JAV ir kitomis penkiomis valstybėmis dėl iraniečių branduolinės programos apribojimo.

E. Macronas pažymėjo, kad Iranas pirmą kartą atvirai atsitraukia nuo šio susitarimo, ir kad tai yra ankstesnės Teherano pozicijos „visiškas pasikeitimas“.

Kelias ateinančias savaites bus didinamas spaudimas Iranui grįžti į susitarimo struktūrą, sakė prancūzų prezidentas ir pridūrė, kad tai turi „lydėti kai kurių sankcijų sušvelninimas“.

„Grįžimas į normalią padėtį gali įvykti tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos ir Iranas susitars vėl atverti tam tikrą pasitikėjimo darbotvarkę“ ir dialogą, sakė E. Macronas.

Jis nurodė šį klausimą aptarsiantis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Vašingtonui pernai gegužę pasitraukus iš daugiašalio susitarimo su Iranu ir vėl įvedus skaudžias sankcijas, Teheranas ėmė palaipsniui stabdyti savo įsipareigojimus pagal šią sutartį.

Iranas ne kartą perspėjo likusias sutarties dalyves – Didžiąją Britaniją, Kiniją, Prancūziją, Vokietiją ir Rusiją – kad susitarimą galima išsaugoti tik tuo atveju, jei jos padės apeiti JAV sankcijas.

„Iranas neturi įtikinamos priežasties plėsti savo urano sodrinimo programą Fordo objekte ar kitur, tik aiškų bandymą (vykdyti) branduolinį reketą, bet jis tik padidins jo politinę ir ekonominę izoliaciją“, – sakė Valstybės departamento atstovas.

„Toliau darysime maksimalų spaudimą režimui, kol jis atsisakys savo destabilizuojamo elgesio, įskaitant (branduolinio ginklo) platinimo atžvilgiu opų darbą“, – pažymėjo atstovas.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) anksčiau antradienį sakė, kad jo šalis atnaujins urano sodrinimą piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse, netoli šiitams švento Komo miesto. Ši veikla buvo sustabdyta pagal 2015 metų susitarimą su JAV ir kitomis penkiomis valstybėmis dėl iraniečių branduolinės programos apribojimo.

Sprendimas atnaujinti sodrinimą buvo naujausias Irano veiksmas stabdant savo įsipareigojimus pagal šį susitarimą, iš kurio pernai gegužę pasitraukė JAV.

Pasitraukęs iš susitarimo Vašingtonas sugrąžino skaudžias sankcijas Iranui, kuriomis siekiama mažinti Teherano vaidmenį regione.

JAV Valstybės departamentas nurodė, kad palauks Teherano branduolinę veiklą prižiūrinčios Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), kuri pagal 2015 metų susitarimą suintensyvino inspekcijas, patikrinimo.

„Stebime situacijos eigą su nerimu“, – reporteriams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Žinoma, Jungtinio išsamių veiksmų plano (JCPOA) ardymas nieko gero nežada“, – sakė jis. – Palaikome šio susitarimo išsaugojimą.“

Vis dėlto D. Peskovas tuo pačiu pabrėžė, kad Rusija supranta Teherano nuogąstavimus dėl „precedento neturinčių neteisėtų sankcijų“ prieš šalį.

Raginame Iraną atsisakyti sprendimo, prieštaraujančio susitarimui.

Vašingtonas pernai gegužę pasitraukė iš 2015-ųjų Irano branduolinio susitarimo ir įvedė griežtas sankcijas Iranui, kurios privertė Teheraną palaipsniui atsitraukti nuo susitarimo įsipareigojimų.

Prancūzija ragina Iraną atšaukti sprendimą dėl urano sodrinimo svarbioje gamykloje

Prancūzija antradienį paragino Iraną atšaukti sprendimą vėl pradėti sodrinti uraną svarbioje požeminėje gamykloje, akcentuodama, kad šiuo žingsniu pažeidžiamas 2015 metų susitarimas dėl priešpriešos su Teheranu švelninimo.

„Irano pranešimas... prieštarauja Vienos susitarimui“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, paskelbtame po iraniečių prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) pranešimo, kad Iranas atnaujins sodrinimą piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse.

„Raginame Iraną atsisakyti sprendimo, prieštaraujančio susitarimui“, – priduriama pareiškime.

ES išreiškė susirūpinimą

ES atstovė sakė, kad darosi „vis sunkiau“ gelbėti susitarimą, iš kurio pernai gegužę pasitraukė JAV ir kurį Iranas pakirto virtine pastarojo meto veiksmų savo branduolinei veiklai intensyvinti.

Iraniečių prezidentas H. Rouhani anksčiau antradienį sakė, kad jo šalis atnaujins urano sodrinimą piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse.

„Mes esame susirūpinę dėl prezidento Rouhani šiandien padaryto pareiškimo, kad Iranas atsisako dar vienos dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą)“, – žurnalistams pareiškė ES atstovė Maja Kocijančič.

„Raginame Iraną atšaukti visą veiklą, kuri neatitinka jo įsipareigojimų pagal JCPOA, ir susilaikyti nuo bet kokių tolesnių priemonių, kurios kenktų susitarimo išsaugojimui ir visiškam įgyvendinimui“, – pridūrė ji.

Trys susitarimą pasirašiusios Europos valstybės – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – drauge su ES diplomatine tarnyba stengėsi, kad Iranas liktų susitarime nepaisydamas JAV sankcijų.

Tačiau – vis didesniam Teherano nusivylimui – europiečių pastangos surasti būdą užsienio kompanijoms tęsti prekybą su Iranu kol kas nedavė jokių reikšmingų vaisių.

M. Kocijančič sakė, kad ES lieka įsipareigojusi susitarimui, bet perspėjo, kad tai priklauso nuo Irano „visiško laikymosi“.

„Vyriausioji įgaliotinė (užsienio reikalams ir saugumo politikai) Federica Mogherini (Federika Mogerini) pati neseniai sakė, kad darosi vis sunkiau išsaugoti JCPOA“, – perspėjo M. Kocijančič.

Irano spaudimas

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį per eilinį susitikimą Briuselyje aptars krizę dėl Irano branduolinės programos ir bendrą įtampą Persijos įlankos regione, tačiau jokio sprendimo ar oficialaus pareiškimo šiuo klausimu nesitikima.

Svarbus veiksnys ES šalims yra Teherano branduolinę veiklą prižiūrinčios Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vertinimas dėl naujausių Irano veiksmų.

H. Rouhani pareiškime aiškiai nesakoma, koks procesas trečiadienį bus atnaujintas Fordo gamykloje, todėl blokas norės TATENA paaiškinimo.

Iranas siekė didinti spaudimą susitarimo dalyvėms Europoje, kad jos labiau stengtųsi padėti nuo JAV sankcijų kenčiančiai jo ekonomikai, ir pareigūnai Briuselyje šios savaitės pranešimus laiko šio plano dalimi.

„Jie savo požiūrio iš tikrųjų nepakeitė. Jie provokuoja, bet priemonės, kurių jie ėmėsi iki šiol, yra grįžtamosios“, – sakė vienas ES pareigūnas, tačiau perspėjo, kad su laiku šis grįžtamumas gali išnykti.

JCPOA, kurį 2015 metais sudarė Iranas, minėtos trys Europos galios, Rusija, Kinija ir JAV, apima reagavimo į pažeidimus mechanizmą, bet kol kas jis nebuvo panaudotas.