-
Seimo komiteto nariai neskuba versti Ž. Pavilionio: posėdyje politikas nepasirodė 4
Pats Ž. Pavilionis trečiadienį vykusiame Seimo URK posėdyje nedalyvavo, telefonu BNS su juo susisiekti nepavyko.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė atsakymo iš Ž. Pavilionio dėl frakcijos siūlymo trauktis neturintis, tačiau pažymėjo, jog komitetas dirba ir nedalyvaujant pirmininkui.
„Komiteto posėdis įvyko, sprendimai buvo priimti, kiek žinau, visa darbotvarkė buvo pereita, tai reiškia, komitetas gali dirbti, kol Ž. Pavilionis baigs savo rekolekcijas“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė G. Landsbergis.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka sako sunkiai įsivaizduojantis, kad Ž. Pavilionis galėtų sėkmingai tęsti darbą, tačiau tikisi, jog sprendimą priims pats komiteto vadovas ir atstatydinimo procedūros neprireiks.
„Aš manau, kad komiteto pirmininkas, kaip išmintingas patyręs politikas, priims teisingiausią sprendimą ir tikrai nestatys komiteto narių į nepatogią padėtį, kai reikia apsispręsti, kas gali pirmininkauti tokiam svarbiam Užsienio reikalų komitetui“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Lydeka.
„Iš tiesų aš sunkokai įsivaizduočiau, kad sėkmingai, produktyviai po visų šių skandalų komiteto pirmininkas toliau galėtų eiti pareigas, bet manau, kad labiausiai viską sudėlioja laikas, palaukime“, – reziumavo A. Lydeka.
Seimo URK vadovo pavaduotojas opozicinių „valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys kėlė klausimą, kodėl Ž. Pavilionį reikia atstatydinti šiuo metu, primindamas, kad prieš pusmetį valdantieji už komiteto vadovą stojo mūru opozicijai inicijavus balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Iš tiesų aš sunkokai įsivaizduočiau, kad sėkmingai, produktyviai po visų šių skandalų komiteto pirmininkas toliau galėtų eiti pareigas, bet manau, kad labiausiai viską sudėlioja laikas, palaukime.
„Lygiai prieš pusmetį mes, opozicija, inicijavome nepasitikėjimo balsavimą Seime dėl Ž. Pavilionio, tada valdančioji dauguma puolė labai ryžtingai jį ginti sakydami, kad jo patraukimas būtų dovana V. Putinui. Dabar aš tiesiog norėčiau išgirsti atsakymus iš valdančiosios daugumos, kas gi pasikeitė, kad taip ryžtingai puolamas žmogus, kuris, jei atvirai, buvo tas, kuris iškėlė problemą, kad keturis mėnesius Vyriausybė slėpė „Belaruskalij“ situaciją po kilimu. Atsakymų nėra, o paaukojamas žmogus, kuris sakė, kad atsakymų nėra“, – žurnalistams teigė G. Surplys.
„Aš visada esu tiesos pusėje, šiuo atveju man atrodo keista, kad prieš pusę metų Ž. Pavilionis buvo ginamas kruvinai, kadangi jo paaukojimas būtų naudingas V. Putinui, o dabar Ž. Pavilionis tiesiog nukirstas dėl to, kad drįso pasakyti tiesą, kas vyksta jo partijoje ir frakcijoje“, – į klausimą, ar palaikytų iniciatyvą atstatydinti Ž. Pavilionį iš pareigų, atsakė G. Surplys.
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis tvirtino, kad „situacija be reikalo įkaitusi per daug“, o sprendimą, kaip elgsis komiteto vadovo atžvilgiu, žada „priklausomai nuo diskusijų“.
„Aš vertinu situaciją, kad ji (situacija – BNS) buvo be reikalo įkaitusi per daug per labai trumpą laiką, ir šio ryto posėdis yra pirmas per skandalą, aš tikrai atliepsiu savo sprendimą priklausomai nuo diskusijų, kurios vyks posėdžio metu“, – žurnalistams sakė M. Matijošaitis.
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rūta Miliūtė teigė nenorinti užbėgti įvykiams už akių, nes šio klausimo dar nėra svarsčiusi frakcija.
„Kol kas nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, kadangi šiuo klausimu turime pasitarti ir frakcijoje, ir tai turėtų būti bendras sprendimas. Manau, laikysimės vieningos nuomonės ir kaip opozicija“, – žurnalistams sakė R. Miliūtė.
„Manau, kad praktikos Ž. Pavilionis tikrai turi labai daug, niekas tuo neabejoja, politikai visada turime daugiau laisvės reikšti savo mintis nei diplomatai, o ar jis per daug temperamentingas – ne man spręsti. Kai kur aš elgčiausi galbūt šiek tiek taktiškiau, bet kiekvienas politikas tuo ir charizmatiškas, kad turi tam tikrų savybių“, – apie Ž. Pavilionio galimybes toliau vadovauti komitetui kalbėjo parlamentarė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija antradienį pasiūlė Ž. Pavilioniui pasitraukti iš komiteto vadovų dėl komentarų apie „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą.
Ž. Pavilionis teigė frakcijos siūlymą trauktis svarstysiantis paaiškėjus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio likimui.
G. Landsbergis buvo įteikęs premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, bet ši antradienį vėlai vakare paskelbė, kad ministras turi tęsti darbą.
Komentuodama frakcijos siūlymą Ž. Pavilioniui trauktis iš pareigų konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė minėjo, kad tai lėmė „epizodų seka“.
„Visi puikiai esate sekę, nušvietę viešojoje erdvėje ir aštrią retoriką, ir kartais galbūt keistus pasirinkimus komentuoti vienus ar kitus dalykus, ar tarptautinėje erdvėje pasirinkti vieną ar kitą komentavimo, ar kalbėjimo būdą. Visa tai susidėjo ir nusprendė frakcija, kad būtų sveikiau turbūt, jeigu žmogus priimtų tam tikrą sprendimą ir nuspręstų nevadovauti komitetui“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jos teigimu, Ž. Pavilionio vieši komentarai skyrėsi nuo Vyriausybės pozicijos, ypač dėl baltarusiškų trąšų tranzito.
Premjerė I. Šimonytė pirmadienį interviu LRT pareiškė, kad kurie bendražygiai jai žeria nepagrįstus kaltinimus ir turėtų atsakyti už savo žodžius.
„Ko turbūt iki šiol nėra buvę yra tai, kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, praktiškai tave apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už tavo žodžius taikoma visiems. Man yra taikoma, bet taip pat ir kitiems“, – sakė I. Šimonytė.
Ž. Pavilionis pastaruoju metu aštriai pasisakė dėl nevykdomų JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“. Jis teigė, kad trąšų tranzitas privalėjo sustoti pirmą sankcijų dieną – gruodžio 8 dieną, tuo metu Vyriausybė tvirtina, kad to padaryti buvo neįmanoma.
-
Ž. Pavilionis siūlymą trauktis svarstys paaiškėjus užsienio reikalų ministro likimui 7
„Šiandien frakcija pasiūlė man pačiam apsispręsti dėl pirmininkavimo Seimo Užsienio reikalų komitetui. Svarstysiu tai, kai paaiškės, koks bus priimtas sprendimas dėl užsienio reikalų ministro pareiškimo atsistatydinti“, – feisbuke paskelbė parlamentaras.
Telefonu BNS su Ž. Pavilioniu antradienį susisiekti nepavyko.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pasiūlė Ž. Pavilioniui pasitraukti iš komiteto vadovų, patvirtino frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą įvertinus visas aplinkybes. Tai buvo toks vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ji.
Anot jos, frakcijos sprendimą lėmė „epizodų seka“.
„Visi puikiai esate sekę, nušvietę viešojoje erdvėje ir aštrią retoriką, ir kartais galbūt keistus pasirinkimus komentuoti vienus ar kitus dalykus, ar tarptautinėje erdvėje pasirinkti vieną ar kitą komentavimo, ar kalbėjimo būdą. Visa tai susidėjo ir nusprendė frakcija, kad būtų sveikiau turbūt, jeigu žmogus priimtų tam tikrą sprendimą ir nuspręstų nevadovauti komitetui“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jos teigimu, Ž. Pavilionio vieši komentarai skyrėsi nuo Vyriausybės pozicijos, ypač dėl baltarusiškų trąšų tranzito.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį interviu LRT pareiškė, kad kurie bendražygiai jai žeria nepagrįstus kaltinimus ir turėtų atsakyti už savo žodžius.
„Ko turbūt iki šiol nėra buvę yra tai, kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, praktiškai tave apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už tavo žodžius taikoma visiems. Man yra taikoma, bet taip pat ir kitiems“, – sakė I. Šimonytė.
Ž. Pavilionis pastaruoju metu aštriai pasisakė dėl nevykdomų JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“. Jis teigė, kad trąšų tranzitas privalėjo sustoti pirmą sankcijų dieną – gruodžio 8 dieną, tuo metu Vyriausybė tvirtina, kad to padaryti buvo neįmanoma.
Dėl besitęsiančio trąšų tranzito atsistatydinimo pareiškimus premjerei yra įteikę užsienio reikalų ministras, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Sprendimą dėl ministrų pareiškimų premjerė žada antradienį vakare.
-
Seimo URK pirmininkas: Kinijos sankcijos Lietuvai išeis į naudą 6
Komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad Kinijos sankcijos ilgainiui Lietuvai gali išeiti į naudą.
„Manau, kad šios sankcijos, ką parodė ir Čekijos pavyzdys, Lietuvai išeis tik į naudą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė parlamentaras.
„Mes subursime visą transatlantinę demokratinę bendriją, kuri šiuo metu mus palaiko politiškai, bet dabar mes tą politinę paramą paversime labai konkrečiais finansiniais, ekonominiais ir kitais instrumentais“, – tvirtino jis.
Seimo URK taip pat išreiškė palaikymą prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai burti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formatą „27+1“ santykiams su Kinija.
„Iš nuotaikos komitete supratome, kad pradedame išeiti į pliusą. Ta parama, kuri mums suteikiama ar gali būti suteikta JAV, Taivano ir kitų šalių, yra net potencialiai didesnė už galimą žalą, kurios, tiesą pasakius, paprašius mūsų verslo atstovybių pateikti duomenis, yra labai maža“, – teigė Ž. Pavilionis.
Jis minėjo Čekijos pavyzdį, kai Senato delegacijai nuvykus į Taivaną, Kinija ėmėsi sankcijų prieš šią valstybę.
„Žinote, kokios šiandien yra sankcijų pasekmės? Per sankcijų laikotarpį Taivanas Čekijos Respublikoje sukūrė 24 tūkst. darbo vietų, tuo metu Kinija yra sukūrusi 5 tūkst. darbo vietų“, – sakė URK pirmininkas.
Jis pripažino, kad daliai Lietuvos verslo kilo sunkumų dėl eksporto į Kiniją.
„Sustojo kai kurie aukštos pridėtinės vertės gaminiai, kuriuos mes kažkodėl tiekėme Kinijos karinei pramonei. Tačiau žinome, kad tokie aukštos pridėtinės vertės produktai yra lengvai parduodami visose kitose rinkose“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
Anot jo, Europos Sąjunga (ES) spalį turėtų baigti rengti mechanizmą, kuriuo būtų atsakoma į nedemokratiškų valstybių taikomas sankcijas ES šalims narėms.
„Jeigu autokratinės valstybės bando paveikti vieną iš ES šalių, apskaičiuojama apimtis ir visa ES tokią pat žalą daro tai autokratinei valstybei, kuri taip elgiasi su ES“, – sakė URK pirmininkas.
„Kinijos manymas, kad tokiomis priemonėmis privers Lietuvą pakeisti savo nuostatas, yra labai klaidingas“, – pridūrė jis.
Tiek žemės ūkio produktai, tiek kiti nesunkiai gali būti nukreipti kitur. Juoba, kad dabar sulaukėme labai didelio susidomėjimo iš draugiškų demokratinių valstybių.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat sakė kol kas nematąs reikšmingos Lietuvai žalos dėl pablogėjusių santykių su Kinija.
„Mūsų prekybos su Kinija apimtys yra tikrai labai nedidelės. Tiesiog neišsiplėtojo, ir tai vienas iš pavyzdžių, kad mūsų anksčiau plėtoti formatai, tas pats buvęs „17+1“ nedavė rezultatų. Tiek žemės ūkio produktai, tiek kiti nesunkiai gali būti nukreipti kitur. Juoba, kad dabar sulaukėme labai didelio susidomėjimo iš draugiškų demokratinių valstybių“, – teigė G. Landsbergis.
Jis sakė, kad Kinijos reakcija į Lietuvos veiksmus yra per griežta. Pekinas raginamas aptarti situaciją, bet atsakymo kol kas nesulaukta.
„Esame pateikę pasiūlymus Kinijai, kaip siūlome vertinti situaciją, kuri klostosi. Manome, kad Kinijos vertinimas yra stipriai per griežtas. Manome, kad tai daugiau skirta ne tiek Lietuvai, o tarptautinei bendruomenei, kad nebūtų bandoma sekti Lietuvos pavyzdžiu“, – teigė G. Landsbergis.
„Taip pat manome, kad tai pasekmė įvairių Lietuvos priimtų sprendimų – tiek dėl 5G, tiek dėl investicijų apsaugos į strateginius sektorius, mūsų ryšio su Taivanu, pasitraukimo iš formato „17+1“. Matyt, buvo priimtas sprendimas griežtai elgtis su Lietuva, parodant, kad kitos valstybės tuo keliu eiti neturėtų“, – kalbėjo ministras.
Kita vertus, jis pabrėžė, kad diplomatiniai santykiai su Kinija tebėra.
„Mes visada turime lūkestį, kad ambasadoriai grįžtų. Esame pateikę Kinijai ir pasiūlymus, kad laukiame jų ambasadoriaus ir norėtume, kad mūsų ambasadorė grįžtų. Tačiau yra įvairių patirčių, Norvegijos ambasadorius, berods, aštuonerius metus buvo konsultacijose. Kinija naudoja tokį atšalimo laikotarpį valstybėms, kurias nori pamokyti“, – sakė G. Landsbergis.
Vilniaus ir Pekino santykiai ėmė blogėti, Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, jį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.
Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Gegužę Lietuva paskelbė pasitraukianti iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“, pavadinusi šį formatą „skaldančiu“.
Santykiai dar pablogėjo, pranešus, kad Lietuvoje planuojama atidaryti Taivano atstovybę. Kinija tuomet konsultacijoms atšaukė ambasadorių Vilniuje ir paragino Lietuvą vadovautis „vienos Kinijos“ principu. Pekinas Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Palaikymą Vilniui konflikte su Pekinu pareiškė JAV.
