Septynmetė Evita laiką po pamokų leidžia su mama viename iš Šakių parkų. Mergaitė sako, kad labai mėgsta įvairias sūpynes ir kitas pramogas.

„Mėgstu čiuožti, suptis, sportuoti, laipioti“, – kalbėjo mergaitė.

Mergaitės mama antrina, kad akyviems vaikams viešos žaidimų aikštelės yra tikras išsigelbėjimas.

„Reikia žiūrėti, kad tie vaikai būtų užimti, kad sportuotų, išsidūktų dėl emocinės būklės“, – sakė Evitos mama.

Tačiau dabar situacija tokia, kad Evitai ir kitiems vaikams Šakiuose beliko galimybė laiką leisti labiau suaugusiems nei vaikams pritaikytose aikštelėse, kur įrengti treniruokliai. Vos pernai pastatyta vaikų žaidimų aikštelė – aptverta „STOP“ juosta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Čia kabėjo dvejos sūpynės, dabar jos nukabintos, nes nesaugi danga“, – kalbėjo Sintautų bendruomenės centro pirmininkė Ingrida Jakaitienė.

Visuomenės sveikatos specialistai visoje Lietuvoje tikrina vaikų žaidimų aikštelių saugumą. Daugiausiai problemų rasta Šakiuose, kur iš keturiolikos aikštelių net dešimt jų turėjo pažeidimų.

„Nenurodytas savininko telefono numeris, bendrosios pagalbos numeris, kokiai amžiaus grupei skirta žaidimo aikštelė. Buvo rasta nuodingų augalų. Danga neatitinka reikalavimų“, – sakė NVSC Šakių skyriaus vedėja Brigita Mikalauskienė.

Atradus pažeidimus, draudžiama naudotis aikštelėmis. Vietos bendruomenė šokiruota tokiomis žiniomis.

„Buvo prašoma didžiąją dalį aikštelių aptverti. Buvo pasakyta, kad jei aikštelės neatitiks visų reikalavimų, reikės aikšteles nugriauti“, – sakė Šakių bendruomenių asociacijos tarybos narys Mindaugas Kantautas.

„Tai yra vienintelė vieta, kur vaikai gali pažaisti. Susitinka ir mamos pabendrauti“, – kalbėjo I. Jakaitienė.

Esą, netinka ne tik seniau pačių bendruomenių statytos aikštelės, bet ir visiškai naujos. Dalis aikštelių buvo pastatytos iš Europos Sąjungos pinigų. Bendruomenės sako, kad jei reikėtų gražinti pinigus, bankrutuotų.

Pasak bendruomenės atstovo, klausimų kelia ir dar vienas reikalavimas – kasmet privaloma atlikti aikštelių patikrą, kuri mokama.

„Už aikštelių patikrą kasmet reikia mokėti pinigus. Tų tikrinančių įmonių tikrai nėra daug. Bendruomenės net neturi tų lėšų“, – kalbėjo M. Kantautas.

„Patikrą atlieka akredituotos įstaigos, kurios turi tam tikrus sertifikatus“, – sakė B. Mikalauskienė.

Savivaldybės atstovai sako, kad miestas patirs didžiulių nuostolių, jei reikės aikšteles nugriauti.

„Galiu pasakyti, kad šitos aikštelės pritaikymas, kad ji atitiktų visus reikalavimus, kainuos ne mažiau kaip 20 tūkst. eurų“, – teigė Šakių savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius.

Tačiau visuomenės sveikatos specialistai laikosi savo. Svarbiausia – saugumas.

„Vaikų sveikata ir sauga turėtų būti pirmoje vietoje“, – kalbėjo B. Mikalauskienė.

Bendruomenė turi sutvarkyti vaikų žaidimų aikšteles per kelis mėnesius.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė vylėsi, kad aplinkiniams gyventojams lankytojai netrukdys.

„Taip, gyventojai ir poilsiautojai jau gali naudotis naująja laisvalaikio erdve Giruliuose, Stoties g. Ši vieta yra atokiau nuo gyvenamųjų namų, tikimės, kad sportuojančių ir kitaip laisvalaikį šioje erdvėje leidžiančių poilsiautojų keliamas triukšmas netrikdys aplinkinių. Jokių specialių ribojimų lankymosi valandoms bent kol kas nėra numatyta“, – pažymėjo pašnekovė.

Įrengiant naująją erdvę, Girulių bendruomenės atstovai turėjo keletą pageidavimų.

„Girulių bendruomenės atstovai turėjo keletą pastebėjimų dėl naujos aikštelės. Pavyzdžiui, iš pradžių stebėjosi sprendimu vienoje aikštelėje įkurtais sporto įrenginiais skirtingoms sporto veikloms (krepšiniui, futbolui, tinkliniui), bet tokia buvo bendruomenės valia, išreikšta projekto viešo pristatymo metu. Dar buvo pastebėjimas, kad suoliukus reikėjo iškelti už sporto aikštelės ribų, bet dėl to būtų tekę pašalinti medžius. Buvo pretenzija dėl tvoros – aikštelė yra aptverta 3 m aukščio tvora. Visi sprendiniai buvo suderinti su bendruomene per viešą pristatymą“, – teigė I. Kubilienė.

Klaipėdos savivaldybės pranešime pažymėta, kad kiti siūlymai gali būti įgyvendinti pagal kitą šalia vykdomą projektą (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų takų įrengimo).

Naujai įrengtoje erdvėje yra sūpynės, karuselės, batutas, neįgaliems vaikams skirti įrenginiai. Sporto aikštelė pritaikyta žaisti krepšinį, futbolą ir tinklinį.

Sutvarkyti buvusią apleistą teritoriją, įrengti daugiafunkces ir vaikų žaidimų aikšteles kainavo 300 tūkst. eurų. Lėšos – iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto.

– Ar dažnai sulaukiate skundų? Kuo žmonės skundžiasi? Kas yra ne taip žaidimų aikštelėse?

– Dažniausiai skundžiasi, kad jos yra nesaugios, kai kyla įtarimas, kad vaikas gali susižaloti ir kad netinkamai yra vykdoma aikštelės priežiūra.

– O dėl ko jie gali susižaloti? Kokios dažniausios to priežastys  – nesaugios čiuožyklos, nesaugi danga?

– Na, pavojų yra visokių. Danga turi atitikti tam tikrus reikalavimus, žaidimų aikštelė taip pat turi būti įrengta tam tikru atstumu nuo tam tikrų objektų. Pavyzdžiui, nuo kelio, kuriuo važiuoja automobiliai, aikštelė turi būti įrengta ne arčiau nei per 20 m, o jei yra arčiau – turi būti aptverta. Gali būti ir įranga sulūžusi. Tokios įrangos jau negali naudoti vaikai žaidimams, ji turi būti tvarkoma arba užtikrinama, kad vaikas prie jos prieiti negalėtų.

– O ar skundų daugėja? Kiek jų gaunate?

– Skundų kiekvienais metais gauname panašiai, bet ne daug – iki dešimties skundų. Tačiau norėčiau paraginti pamačius netvarkingą, neprižiūrimą žaidimų aikštelę tikrai kreiptis į NVSC ir informuoti, kur tokia žaidimų aikštelė yra.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokia turėtų būti danga? Kokie reikalavimai jai taikomi?

– Tai turėtų būti smūgį susilpninanti danga. Danga gali būti iš akmenukų arba minkšta, tačiau pastarąsias ne visi įstengia įrengti. Taip pat akmenukai naudojami dangai negali būti aštriais kampais.

– O kokios turi būti smėlio dėžės?

– Jos turi būti su dangčiais. Dangčiai gali būti stacionarūs arba nuimami ir vėl uždedami. To reikia tam, kad neatsirastų helmintų, kurie sukelia tam tikrų sveikatos sutrikimų.

– Kas yra helmintai?

– Tai parazitai, pavyzdžiui, askaridės, kurie savo kiaušinėlius deda smėlyje, ten dauginasi ir gyvena. Tuos parazitus ten atnešti gali katės, šunys ir kiti gyvūnėliai. Tad pastebėjus neuždengtą smėlio dėžę taip pat kviesčiau teikti pranešimus NVSC. Smėlis taip pat turi būti atnaujinamas, prižiūrimas, tad jei nėra galimybės pasirūpinti smėlio dėžėmis, tai jų geriau ir neįsirengti.

– Tai jei jos yra neprižiūrėtos, neuždengiamos, tai turbūt vaikų geriau į jas nelesti, taip?

– Taip, tikrai. Labai kviesčiau tėvus vertinti, kokia yra ta žaidimų aikštelė, ar ji yra saugi ir įrengta pagal visus reikalavimus. Jeigu matote, kad nėra tinkamai užtikrinta vaikų sauga – įrenginiai netvarkingi, danga netinkama, smėlio dėžės atidarytos – tikrai neveskite ten savo vaikų, neleiskite jiems ten žaisti, taip apsaugosite juos, o mus būtinai informuokite apie tokias žaidimų aikšteles.

Klaipėdiečiai komentuoja feisbuke ir įkelia nuotraukų, kuriose matyti naujai įrengta, bet jau sugadinta vaikų žaidimų aikštelės įranga, išdraskyta danga.

Tad nors aikštelės atrodo gražios ir tvarkingos, kyla klausimas dėl jų kokybės.

Nepaisant to, žaidimų aikštelių tik daugės. Kai kuriose liko tik užbaigti tam tikrus darbus ir bus galima atverti lankytojams.

„Klaipėdos g. (Tauralaukyje) baigiama įrengti vaikų žaidimo aikštelė – Klaipėdos gyventojų iniciatyva, skirta gyvenamajai aplinkai gerinti (dalyvaujamojo biudžeto projektas). Čia dar reikia atlikti spalvotos dangos liejimo darbus. Planuojama, kad baigiamieji šios aikštelės įrengimo darbai prasidės kitą savaitę“, – informavo Danguolė Dambrauskienė, Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vyriausioji patarėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas.

Kita aikštelė, taip pat dalyvaujamojo biudžeto projektas, šiuo metu įgyvendinama I. Simonaitytės g. (Reikjaviko parke).

„Čia dar reikia įrengti drenažą aplink vaikų žaidimų aikštelę ir išlieti spalvotą dangą. Tikimasi, kad šie darbai taip pat bus pradėti kitą savaitę. Baigus juos, vaikų žaidimų aikštelės bus atvertos mažiesiems miesto gyventojams“, – teigė specialistė.

Pažymima, kad šiemet Statinių administravimo skyrius yra suplanavęs įrengti dvi naujas žaidimų aikšteles Vyturio g. 21 ir Panevėžio g. 11. Šiuo metu rengiami viešųjų pirkimų dokumentai.

„Jau esame skelbę, kad miesto savivaldybė įgyvendina laisvalaikio zonos įrengimo projektą Giruliuose (Stoties g.), kur įrengiama daugiafunkcė sporto aikštelė ir vaikų žaidimų aikštelė. Naujos vaikų žaidimų aikštelės įrengiamos ir su didžiaisiais miesto projektais: trys aikštelės vaikams žaisti yra įrengtos Sakurų parke, viena – Skulptūrų parke ir viena bus įrengta Vingio g. skvere“, – tvirtino D. Dambrauskienė.

Tačiau įdomus dalykas dėl smėlio dėžių. Jos būna dažnoje žaidimų aikštelėje, tačiau, pagal įstatymus, smėlio dėžė nepriklauso žaidimų aikštelei. Todėl net pastebėjus, kad smėlis gali būti užterštas ir nesaugus, paprašyti jį patikrinti nėra taip lengva. Apie pažeidimus vaikų žaidimų aikštelėse LNK reportaže buvo kalbamasi su NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romute Filomena Smolskiene.

– Ar gaunate skundų dėl nesaugių žaidimų aikštelių ir ar skundai pasitvirtina?

– Taip, dėl vaikų žaidimų aikštelių mes skundų gauname, tačiau nedaug, iki dešimties per metus. Dažniausiai skundai pasitvirtina, bet ne 100 proc.

– Kokie pažeidimai dažniausiai nustatomi?

– Dažniausiai skundžiamasi dėl netinkamos, nesaugios žaidimų aikštelės dangos, nesaugių sūpuoklių, dėl galimai netinkamų atstumų nuo buitinių atliekų konteinerių arba apskritai dėl netinkamai įrengtos žaidimų aikštelės.

– Ar dažnai skundžiamasi dėl smėlio kokybės smėlio dėžėje?

– Smėlio dėžė nėra priskiriama vaikų žaidimų aikštelei. Žaidimų aikštelėms yra priskiriami įrenginiai: sūpuoklės, karstyklės, nameliai.

– Ar smėlio kokybė yra tikrinama kokiais nors kitais būdais?

– Ugdymo įstaigose smėlio kokybė yra tikrinama, smėlio dėžės yra vertinamos pagal normas. Kartais pasitaiko, kad nepakankamai tinkamai uždengta smėlio dėžė. Tokiu atveju duodami nurodymai.

– Kas yra atsakingas už žaidimų aikštelių priežiūrą ir kaip jos turėtų būti prižiūrimos?

– Jeigu tai yra vieša žaidimų aikštelė, už šią atsakingas savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Žaidimų aikštelių atitiktis turi būti įvertinta kartą metuose, jog būtų užtikrinama tiek dangų, tiek įrangos sauga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai yra nustatomas pažeidimas, kas gresia atsakingiems už priežiūrą?

– Pirmiausia teikiami nurodymai, kuriuos per tam tikrą laiką turi įvykdyti atsakingi asmenys. Jeigu nurodymai neįvykdomi, tada taikoma administracinė atsakomybė.

– Ar esate fiksavę tokių faktų, kai dėl netinkamos žaidimų aikštelių priežiūros būtų susižaloję vaikai arba padaryta kokia nors žala jų sveikatai?

Tėvams siūlyčiau atidžiai įvertinti, ar ta žaidimų aikštelė tinka jų amžiaus vaikams.

– Mūsų teritorijoje tokios informacijos neturiu.

– Būna ir tokių aikštelių, kurios yra visiškai naujos, tačiau pastatomos su pažeidimais, tiesa?

– Gali būti. Turėjome skundą, kad vaikų žaidimų aikštelė yra įrengta arčiau nei dešimt metrų nuo buitinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės. Šiuo atveju skundas pasitvirtino. Aikštelės savininkui duoti nurodymai, jis turi priimti sprendimą arba iškelti aikštelę, arba perkelti konteinerius į kitą vietą.

– Ką patartumėte tėvams, kurie atveda savo vaikus į žaidimų aikšteles? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip atskirti, kada ji saugi, o kada – ne?

– Tėvams siūlyčiau atidžiai įvertinti, ar ta žaidimų aikštelė tinka jų amžiaus vaikams. Jeigu pastebi kokius nors nelygumus ar defektus, reiktų kreiptis į savininką, nes kiekviena aikštelė turi turėti žymą, kurioje turi būti nurodyti tiek techninės priežiūros, tiek nelaimingų atsitikimų, savininko telefonai. Taip pat reikia stebėti, kad vaikas nesusižalotų, nepatektų tarp įrengimų, neužgautų vienas kito.

Trijų vaikų mama Laura su jauniausia atžala vaikščiojo po Draugystės parką, sako, kad čia smagiau, nes šalia daugiabučių žaidimo aikštelių arba nėra, arba jos jau atgyvenusios.

„Auginant trečią vaikiuką nėra aikštelių. Apvaikštai kvartalus – tikrai mažai naujų ir gražių aikštelių“, – sako mama Laura Masaitienė

Kiemuose galima rasti niekada remonto nemačiusių sovietmečiu statytų sūpynių ir savavališkai bandytų sutaisyti. Tokių ne prieš vieną dešimtmetį statytų sūpynių daugiabučių kiemuose dar likę nemažai, tačiau dauguma jų sulūžę. Tėvai sako, kad vaikus baisu ir į kiemą išleisti.

Gyventojai pastebi, kad tokiose aikštelėse iki nelaimės – vos vienas žingsnis. Daugiabučio gyventoja Regina pasakoja, kad vaikai netvarkingose aikštelėse žaidžia dažnai.

Visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad vaikų žaidimo aikštelės turi būti nuolat tikrinamos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Vaikų žaidimo aikštelių savininkas yra įsipareigojęs vieną kartą per savaitę ir vieną kartą į ketvirtį atlikti pastovią vaikų aikštelių ir įrenginių dangos priežiūrą“, – su taisyklėmis supažindina Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Violeta Lapelienė.

Pasak savivaldybės, aikštelių tvarkymas – gyventojų reikalas. Žmonės atkerta, kad tvarkytųsi, jei nereikėtų klaidžioti biurokratijos džiunglėse. Kaunas jau septynerius metus įgyvendina „Svajonių kiemo“ programą. Už sutvarkytą daugiabutį ir jo aplinką buvo numatyta iki 50 proc. savivaldybės kompensacija.

„Labai dideli reikalavimai ir nėra paprasta. Mes irgi norime pasidaryti aikštelę, kieme vyksta tvarkymo darbai, bet iš savivaldybės lėšų“, – sako mama L.Masaitienė.

Tačiau šiemet paramą savivaldybė gerokai apkarpė. Pvz., tvarkant tik vaikų žaidimo aikštelę, kompensuojama tik 30 proc.

„Jei vykdomi pavieniai tvarkymo darbai, namas nerenovuojamas, sklypas tik tam vienam namui, intensyvumas yra 30 proc.“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pasak A.Pakalniškio, gyventojai skatinami tvarkytis kompleksiškai – kelis namus iš karto, tada kompensacija didesnė.

„Jeigu keli daugiabučiai formuojasi vieną sklypą, kompleksiškai sprendžia sklypo problemas, jie gali pretenduoti į didžiausią intensyvumą – iki 90 proc.“, – supažindina A.Pakalniškis.

Pernai „Svajonių kiemo“ programai skirta apie 200 tūkst. eurų, daugiausia sklypams formuoti ir techniniams projektams rengti. Dažniausia paramos prašyta kiemams ir įvažoms tvarkyti.

Kiekvienoje 200 kv. m ploto aikštelėje, pagyvinančioje bendrą daugiabučių namų kiemų vaizdą, yra įrengta po vieną daugiafunkcinį veiklos bokštą, po vieną sūpynę „gandro lizdas“, taip pat yra įrenginiai, skirti vaikams su judėjimo negalia – suktukas ir įrenginys „mašina“, namelis, laipynė, guminiai pusrutuliai ir kubai, taip pat įrengti mažosios architektūros elementai: suoliukai, šiukšliadėžės ir stendai.

„Džiugu, kad Klaipėdoje atsirado dar dvi žaidimo aikštelės mažiesiems klaipėdiečiams – tikimės, kad tai vaikus ir šeimas paskatins judėti, stiprėti, daugiau būti gryname ore, žinoma, nepamirštant laikytis rekomendacijų dėl saugaus atstumo laikymosi. Džiugina ir ta aplinkybė, kad šios žaidimų aikštelės įrengtos būtent pietinėje miesto dalyje, kur gyvena daugiausia miestiečių, tad ir vaikučių šioje miesto dalyje natūraliai daugiausia“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Šios vaikų žaidimų aikštelės įrengtos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės nuo 2018 m. įgyvendinamą „Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų žaidimo aikštelių įrengimo ir atnaujinimo bei daugiabučių namų kiemuose esančių sporto žaidimų aikštelių remonto 2018 – 2020 m. veiksmų planą“, pagal kurį numatyta atnaujinti higienos normų neatitinkančias senas vaikų žaidimo aikšteles ar įrengti naujas vaikų žaidimo aikšteles viešosiose miesto erdvėse ir daugiabučių namų kiemuose. Pagal šį planą kasmet įrengiamos 3–5 vaikų žaidimo aikštelės ir atnaujinamos penkios sporto aikštelės daugiabučių namų kvartaluose. Nuo 2018 m. Klaipėdos mieste jau yra įrengta dešimt vaikų žaidimo aikštelių, atnaujinta šešiolika sporto aikštelių daugiabučių namų kiemuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Parenkant vietas vaikų žaidimo aikštelėms įrengti, siekiama, kad jų būtų kiekvienoje uostamiesčio seniūnaitijoje. Atsižvelgiama į gyventojų, seniūnaičių ar daugiabučių namų administratorių prašymus, taip pat išnagrinėjami teritorijos detalieji planai, inžinerinių tinklų išdėstymas bei esamas žaliasis plotas. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais dėl saugumo reikalavimų vaikų žaidimo aikštelė negali būti arčiau kaip 10 m nuo gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių.

Naujos aikštelės įrengiamos ir įgyvendinant viešųjų erdvių rekonstrukcijos projektus. Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje jau netrukus bus įrengta ketvirta nauja vaikų žaidimo aikštelė ir viena sporto aikštelė, taip pat - sportui skirti treniruokliai. Nauja daugiau nei 300 kvadratinių metrų ploto vaikų žaidimo aikštelė įrengta ir Ąžuolyno giraitės teritorijoje. Netrukus vaikų žaidimo aikštelė – laipynės – bus įrengta ir viešosios erdvės sutvarkymo projekte prie buvusio kino teatro „Vaidila“. Šiemet iš esmės atnaujinta šiuolaikiška vaikų žaidimo aikštelė pamėgtoje klaipėdiečių lankymosi vietoje Poilsio parke.

Klaipėdos miesto savivaldybės konkursą laimėjęs rangovas bendrovė „VVARFF“ įsipareigojo atlikti kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbus Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje.

Po pusantrų metų pilnai užbaigus projektą miestas pastebimai atjaunės ir pagražės.

Planuojamas sutvarkyti plotas siekia beveik 10,6 ha, pilnai darbus planuojama atlikti iki 2022 m. pavasario. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 5,5 mln. eurų. Didžioji dalį lėšų – iš ES fondų.

Sutvarkytos trys teritorijos

Kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbai apima tris teritorijas. Pirmiausia pradėta tvarkyti teritorija nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., darbai čia jau eina į pabaigą, planuojama, jei tik leis orai, juos pabaigti dar šį mėnesį. Šiame etape sutvarkyta beveik 4,2 ha teritorijos, jos tvarkymas kainavo per 2,1 mln. eurų.

„Kompleksinis daugiabučių kiemų sutvarkymas yra projektas, kuriuo tikėjome nuo pat pradžių, kuriuo didžiuojamės ir džiaugiamės. Malonu, kad šio projekto vertę suprato ir gyventojai – atsirado nemažai pageidaujančių tokių permainų ir kitose miesto vietose. Ir tai suprantama: pilkų daugiabučių kiemuose atsiranda tvarka, patogumas, gyvybė. Ir šis atsinaujinimas vyksta ne viename kieme, kvartale ar vienoje kurioje viešojoje erdvėje, bet didžiulėje teritorijoje: baigiamas puikiai įvertintas Ąžuolyno giraitės projektas, akivaizdžiai matosi pasikeitusios teritorijos šalia buvusios „Vaidilos“ kino teatro ir nuo Sausio 15 –osios g. palei Taikos prospektą. Po pusantrų metų pilnai užbaigus projektą miestas pastebimai atjaunės ir pagražės“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Savivaldybės užsakymu atlikti darbai iš esmės pakeitė nuo statybos pradžios (maždaug 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje) netvarkytus daugiabučių namų kiemus, kurie buvo fiziškai nusidėvėję, neatitiko visuomenės šiandienos poreikių. Dėl itin siaurų įvažiavimų į kiemus bei stovėjimo vietų trūkumo automobiliai buvo statomi kur papuolė – ant vejos, šaligatvių ir pan. Šiuo metu jau yra sutvarkyta dešimt kiemų iš penkiolikos, šią savaitę planuojami dar keturi kiemų asfaltavimo darbai.

Įrengta:

– 24 vietos neįgaliųjų išlaipinimui;

– kiekviename kieme - lietaus vandens nuvedimo sistemos, rekonstruoti seni ir įrengta naujų pėsčiųjų takų, kurie yra pritaikyti neįgaliems žmonėms judėti;

– įrengtos trys vaikų žaidimo aikštelės iš keturių, planuojama užbaigti paskutinę ir lieti smūgiui atsparias dangas; įrengti ir krepšinio aikštelės pagrindai, pastatyti šešis (iš viso numatyta penkiolika) sporto įrenginius, planuojamas dangos liejimas;

– trys dviračių saugyklos, jose numatytas elektros apšvietimas, kompresorius padangoms pripūsti;

– 160 automobilių stovėjimo vietų;

– daugiabučių namų kiemuose esančių automobilių stovėjimo aikštelių, lauko sporto aikštelių bei viešųjų erdvių apšvietimas, vaizdo stebėjimo sistema.

Kurs patrauklesnę miesto aplinką

Pamėgtose žmonių susibūrimo vietose netrukus bus įrengti mažosios architektūros elementai: stovai dviračiams, nauji suoliukai, šiukšliadėžės. Siekiant sukurti patrauklesnę miesto aplinką bei kompensuoti iškirstus želdinius, bus pasodinta želdinių – iš viso daugiau negu 600 vnt. naujų augalų.

„Džiugina, kad darbai Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartale vyksta sparčiai, pirmoji teritorija bus baigta tvarkyti anksčiau negu buvo numatyta – jau šį mėnesį. Tikimės, kad gyventojai liks patenkinti darbų kokybe. Suprasdami, kad šioje teritorijoje vykstančios permainos liečia daugybę klaipėdiečių, kurie čia gyvena ir turėjo susitaikyti su laikinais nepatogumais, šiam projektui, darbų spartai ir kokybei užtikrinti skyrėme išties daug dėmesio“, – sakė projektą kuruojantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Atskiru projektu ties daugiabučiais namais Taikos pr. 29-31 bei Rumpiškės g. 26a numatyta įrengti požeminius atliekų rūšiavimo konteinerius.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Likusius suplanuotus darbus esant palankioms oro sąlygoms tikimasi atlikti dar šį mėnesį, o jau netrukus rangovas pradės darbus 2-oje šio projekto teritorijoje: nuo gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., iki Sausio 15-osios g. (3 – ioji teritorija – nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir PC „Saturnas“).

Rumpiškės kvartale butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu yra atnaujinta nemažai daugiabučių namų, kurie kartu su atnaujinta infrastruktūra kuria naujos šiuolaikinės gyvenamosios aplinkos įspūdį. Gražiai į ją įsilies ir dar vienas Klaipėdos miesto savivaldybės projektas – lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ pastato atnaujinimas (techninis darbo projektas jau yra parengtas), ateityje šis pastatas bus apjuostas nauja segmentine tvora.

„Mums tai proga dar aukščiau kilstelėti vaikų žaidimo aikštelių įrengimo kokybės kartelę, o vaikams neabejotinai bus džiaugsmas išbandyti kitokius žaidimų įrenginius – šioje srityje labai svarbi įvairovė. Pastaraisiais metais rinkoje tikrai atsirado naujovių, be kita ko, ir įrenginių, skirtų paaugliams“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Aikštelės bus skirstomos į dvi grupes – vaikams nuo ir iki šešerių metų. Abiem atvejais tikimasi daugiafunkcių kompleksų, kuriuose būtų sūpynių, spyruokliukų, karuselių, laipynių ir daugiafunkcių įrenginių neįgaliesiems. Komplekso įvairovė priklausys pirmiausia nuo aikštelei skirti įmanomo ploto, planuojama, kad jis turi siekti iki 300 kv. m.

Savivaldybė tikisi, kad tiekėjas pasiūlys ir išskirtinio dizaino, skirtingoms temoms – jūros ir laivų, tvirtovių, miesto džiunglių, paplūdimio, kosminę ar saugiam eismui skirtų vaikų žaidimų aikštelių įrenginių. Vienai tokiai aikštelei planuojama skirti ne mažesnį nei 300 kv. m plotą.

Mažieji vilniečiai jau turi galimybę išbandyti naują žaidimų aikštelių dangą, kurią artimiausiam laikotarpiui svarsto rinktis Vilniaus miesto savivaldybė. Renkantis iš pastaraisiais metais naudotos birios (žvyro) dangos, vientisos lietos gumos dangos, keli argumentai – kainos ir kokybės bei naudojimo komforto santykis – motyvavo rinktis hibridinę dangą (su įterpta natūralia veja). Tokią dangą jau šiandien galima išbandyti naujoje aikštelėje Taikos gatvėje – savivaldybei tai proga išsiaiškinti, kaip ją vertina mažieji aikštelės lankytojai.

Vaikų žaidimo aikštelėse turės būti įrengta ir suoliukų, ir LED šviestuvais apšviestų šiukšliadėžių. Vietų naujoms vaikų žaidimų aikštelėms ieškoma atsižvelgiant į gyventojų prašymus, jos renkamos nepažeidžiant reiklių higienos normų: ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių ir antrinių atliekų konteinerių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių bei elektros tinklo įrenginių.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja jau rudenį pakviesti tiekėjus dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse tokioms aikštelėms įsigyti, o kitąmet pavasarį ir vasarą pirmąsias aikšteles atverti mažiesiems. Naujoms vaikų žaidimų aikštelėms įsigyti sostinės savivaldybė per trejus metus planuoja skirti daugiau nei 2 mln. eurų.

Šį sprendimą penktadienį pasirašė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose galima lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius, taip pat laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.

Visiems suaugusiems, taip pat vyresniems nei 6 metų vaikams, viešosiose vietose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose. Jų galima nedėvėti esant už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus artimuosius, taip pat maudantis paviršiniuose vandens telkiniuose ar užsiimant vandens sportu ir pramogomis. Kaukės neprivalomos ir sportininkams, kai jie sportuoja aukšto meistriškumo sporto pratybose.

Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki gegužės 31 d. 24 val.