Centre įrengtos ne tik naujos klasės pradinukams, grupės ikimokyklinukams, erdvi sporto salė, bet ir nauja valgykla, moderni virtuvė.

„Maitinimą vaikams organizuojančios darbuotojos, įsikūrusios naujose valgyklos patalpose, pradėjo galvoti, kaip sukurti vaikams jaukesnę ir mielesnę aplinką. Taip kilo idėja išnaudoti lygias, šviesias valgyklos sienas ir, pasitelkiant pasakų personažus, sukurti ant sienų netradicinę sveiko maisto piramidę“, – priminė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė.

Įgyvendinti netradicinę idėją mokyklai padėjo dailininkė Rūta Sauliūtė, baigusi scenografijos studijas Vilniaus dailės akademijoje.

„Užduotis buvo neįprasta: sukurti pasaką taip, kad joje kokiu nors būdu būtinai atsirastų maisto piramidė. Ryški vieta piramidėje skiriama daržovėms, vaisiams ir uogoms. Todėl man gimė pasakos idėja – stebuklingas sodas, kurio gyventojai yra nykštukai, fėjos, obuolių ir moliūgų princesės“, – apie stebuklingos pasakos atsiradimo istoriją pasakojo dailininkė R.Sauliūtė.

Pasakų sode iki dangaus auga pupa. Ant jos šakų, kylant į viršų, sukomponuoti maisto piramidės patiekalai. Sode auga didelės, tokios tik pasakose gali būti, gėlės, jose savo stebuklus kuria fėjos, o ant kito žiedo ilsisi nykštukas. Iš dangaus leidžiasi iš pupos šakų susipynusios kopėčios, ant kurių ilsisi, svajoja ir išdykauja nykštukai. Po sodą išdidžiai vaikšto moliūgų princesė, o obuolių princesė svajodama supasi.

„Matau ir įsivaizduoju, kaip kvepia žiedadulkėmis, kaip čiulba ant pupos tupintys paukščiai“, – teigė menininkė.

Ją itin džiugino mokiniai, kurie smalsiai ir džiaugsmingai stebėjo gimstančią spalvotą istoriją, kasdien tyrinėjo besikeičiančią valgyklos aplinką.

Sujungus maitinimą organizuojančių darbuotojų idėjas, mokyklos administracijos palaikymą ir profesionalios dailininkės meno pasaulį, Užliedžių mokykloje-daugiafunkciame centre gimė spalvota pasaka, kuri nuo šiol ne tik puoš valgyklą, bet ir kurs nepakartojamą atmosferą vaikams, kasdien netradiciškai primins apie sveiko maisto pasirinkimo svarbą.

Galimai pagalvota, kad pakliuvusiųjų į rojų racione gėdingai atrodytų kotletai kaip pas mamą. Išties nerimtai, jei iš balkono mamos balsu virėjos imtų šaukti: Vytukai, valgyti! Antanuk, valgyti! Rūtele, pietūs! Aušreleee! Ši, besidažydama lūpdažiu, greičiausiai šauksmo akimirką vėl nepataikytų ten, kur būtina, brūkštelėtų šalia burnos.

Vienos nesąmonės tyko tokių rimtų žmonių. Tų Vytukų su Antanėliais ne po vieną. Gal suklystų pašaukti prie garuojančios lėkštės, lyg ne pas tą mamą, nuo mikrofono? Prie jo visada eilė. Pasisakyti svarbiausiu gyvenimo klausimu dėl posėdžio vedimo tvarkos.

Virėjai išsprendė labai rimtą valstybinę problemą neveikiančioje valgykloje. Nepaisant to, kad svetimo kotleto nebūna, nepaisant politikų alkio, vaikus toliau tėvams pavasarį atneša gandrai, vasarą jie randami gėlėse, rudenį – kopūstuose, žiemą – pusnyse, o rojaus gyventojai sotūs rojaus obuoliukais. Visur yra tvarka ir tebūnie.

Kokie mėgstamiausi svarbiausiųjų valstybės žmonių patiekalai? Labai makabriškas meniu.

Bet. Išties. Kodėl niekas nesutiko politikams tarkuoti morkų salotų su česnakais, virti sriubos su frikadelėmis ar trintos moliūginės, kepti šnicelio ar varškėtukų? Niekam viso to nereikia!

Visi puikiai žino, kokie mėgstamiausi svarbiausiųjų valstybės žmonių patiekalai. Labai makabriškas meniu. Jie vienas kitam geria kraują, ėda nervus ir apskritai sveikatą. Nuolat reikalauja kokio nors ministro galvos.

Sunku tokiais valgytojais pasirūpinti. Tarkime, virėjas atima iš ministro galvą ir pristato į Seimą. Kitą dieną pareikalaujama dar vienos. Paskui dar. Ir taip – dar dar dar dar dar... Neturime šalyje tiek ministrų kulinarinėms užgaidoms patenkinti. Yra vos penkiolika, įskaitant ir ministrę pirmininkę. Ir kaip dirbti be galvos? Bet. Nuolat pasitaiko.

Būtų galima pagudrauti. Pavyzdžiui, šeimininkės kepa puikiausius netikrus zuikius, niekas prie stalo nesiskundžia. Ir įstatymų kalvės valgyklą būtų galima aprūpinti dirbtinėmis. Tik su netikrais nervais sunkiau.

Ieškoma, kas Seimo II rūmų kavinėje teiktų maitinimo paslaugas, taip pat rengtų vaišes parlamento svečiams ir Seime vykstantiems priėmimams, teiktų mažmeninės prekybos paslaugas.

Su pirkimą laimėjusiu tiekėju numatoma pasirašyti 12 mėnesių sutartį paliekant galimybę ją pratęsti dar dvigubai ilgesniam laikui.

Konkurso laimėtojui bus išnuomotos 132 kvadratinių metrų ploto patalpos paslaugoms teikti bei suteikta įranga.

Nuo 2019 metų rugpjūčio Seime maitinimo paslaugas teikė konkursus laimėjusios bendrovės – „Taurakalnis“ ir „Palūšės turas“, tačiau po metų, prasidėjus koronaviruso pandemijai, pastaroji bendrovė nutraukė sutartį.

Maisto produktų krepšeliai pasiekė 3 139 mokinius. Jie paruošti ne tik socialiai remtinų šeimų vaikams, bet ir visuotinio nemokamo maitinimo programoje dalyvaujantiems priešmokyklinukams ir pirmokams, kuriems nemokami pietūs skirti nevertinant šeimos pajamų.

Krepšelį sudaro kasdieniai ir šventiniai maisto produktai: aukščiausios rūšies mėsa ir jos gaminiai, duonos ir pyrago gaminiai, saldumynai, kūčiukai, kalėdinis aguonų pyragas, saldainių rinkinys – namelis.

Nemokami pietūs Kauno rajone yra skiriami 3858 mokiniams.

„Šiuo metu nemokami pietūs Kauno rajone yra skiriami 3 858 mokiniams, tai sudaro apie 33 proc. visų Kauno rajono mokinių. Net 2 798 mokiniai nemokamus pietus gauna, nevertinant šeimos pajamų, t. y. dalyvauja visuotiniame maitinime“, – skaičius vardijo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė.

Ji informavo, kad nuo 2022 m., atsižvelgiant į bazinės socialinės išmokos didėjimą, planuojama didinti ir nemokamo maitinimo finansines normas: nemokamų pusryčių finansinė norma didėtų iki 1,18 euro, pietų – iki 2,10 euro, vaikų vasaros poilsio stovyklų - iki 4 eurų.

„Svarbiausias tikslas 2022 m. – saugiai ir kokybiškai pamaitinti didelį skaičių nemokamai valgančių Kauno rajono mokinių, užtikrinti pilnavertę ir sveikatai palankią mitybą, atitikti mokinių ir tėvų lūkesčius“, – teigė specialistė.

Valgykla ar kavinė?

Net ir tiek patirties turinčiam J.Paliui sunku įvardyti skirtumus. "Vienur ateini su padėklu, kitur stoji į eilę ir užsisakai patiekalą, dar kitur indus nusineši pats, o būna ir taip, kad indus nuneša už tave. Riba tarp kavinės ir valgyklos ne visais atvejais yra ryški", – pripažįsta pašnekovas.

Aišku viena – gardus maistas, įvairios pasaulio virtuvės, saldūs desertai – visa tai siūlo modernių restoranų ir kavinių savininkai. J.Palys ir čia kartkartėmis užsuka, bet vis tiek turi savų argumentų, kodėl valgyklos jam – svarbesnės.

"Nueiti į restoraną – vadinasi, mandagiai sėdėti, kalbėti, o man tai neįdomu. Nemėgstu ilgai valgyti: ateinu, greitai pavalgau ir išeinu. Be to, valgykloje dažniausiai matai, ką tau įdės, tad jei tingi skaityti meniu ar būdamas užsienyje nesupranti tam tikrų terminų, parodai pirštu į patiekalą ir paprašai įdėti. O kavinėse būna visko... Hamburgo kavinukėje dukra užsisakė šnicelį, o gavo lėkštės dydžio mėsos blyną. Valgykloje to nebūtų nutikę", – šypsodamasis tikina jis.

Valgyklų ekspertas – tikras kompotų mėgėjas. Šis gėrimas būtinas pietų stalo atributas, tad tai dar viena priežastis jam užsukti į šią maitinimo įstaigą. "Kavinėje kompotas retenybė, čia stengiamasi pateikti kažką subtilesnio, pavyzdžiui, vandenį su citrinomis ar mėtomis", – sako J.Palys.

"Pavyzdžiui, šeimininkė prisirinkusi pilną rūsį obuolių, iš kurių vėliau verda kompotą. Na gerai, obuolių kompotas man gal nėra pats skaniausias, bet svarbiausia – naminis", – šypsosi uolus valgyklų lankytojas.

Tačiau vieno patiekalo jis niekur nevalgo. "Nemėgstu kepenėlių, man tai neskanu. Nebent reikėtų tarnauti kariuomenėje, kur maitintų tik kepenėlėmis, tada ir valgyčiau jas sukandęs dantis", – juokiasi pašnekovas.

Vienas pagrindinių geros valgyklos rodiklių man – kompotas. Jis turi būti naminis.

Vyrauja nuomonė, kad valgyklose valgyti pigiau nei kavinėse, tačiau J.Palys sako, kad tai ne visai tiesa. Anot pašnekovo, dienos pietų kaina įprastoje kavinėje ir valgykloje – panaši. Dienos pietų rinkinys tiek kavinėje, tiek valgykloje gali kainuoti 4–5 eurus, tad kaina jau mažai ką lemia. Nors kainos ir panašios, istorikas renkasi valgyklas, nes jam čia skaniau ir paprasčiau.

Nuotaikos J.Paliui nesugadintų net ir tai, jei valgykloje būtų ne itin maloniai aptarnautas. "Padavėja gali būti surūgusi, bet jei maistas skanus, man nerūpės, kad ji kažkuo nepatenkinta, – tikina pašnekovas, – ją matysiu dešimt minučių."

Pietų pertrauka – ne tik pietums

Viduryje dienos pamačius skubančią dalykiškai apsirengusią moterį galime spėti, kad ji lekia į kavinę pietų. O galbūt į valgyklą? Istorikas teigia, kad prasidėjus nepriklausomybės laikams valgykla buvo paženklinta gėdos žyme: valgyti čia reiškė materialinį nepriteklių, dėl prastos ventiliacijos riebalais prasmirsta drabužiai. Tačiau po truputį tokia nuomonė buvo išaugta.

"Žmonių, einančių į valgyklas, kontingentas kokybiškėja. Ir damos, ir vyrai su kostiumais, direktoriai ar vadybininkai, visi eina ir valgo valgyklose, o tai reiškia, kad pasidarė nebegėda. Anksčiau daug kas baisėjosi valgyklomis dėl blogos ventiliacijos, nes tai brangus įrenginys, o ir techniškai ne visur galima įrengti. Bet ši problema dingsta, žmonės eina į valgyklas", – džiaugiasi J.Palys.

Pašnekovas mano, kad dirbantys žmonės renkasi valgyklas ir dėl dar vienos priežasties – norėdami kuo geriau išnaudoti pietų pertraukos laiką.

"Kavinėje pertraukos laikas dingsta, nes renkiesi patiekalą, užsisakai, lauki, kol atneš. O valgykloje gali greitai pavalgyti ir dar spėti, pavyzdžiui, pasivaikščioti", – įvardija dar vieną valgyklų pranašumą pašnekovas.

Eksponatai: anksčiau veikusių restoranų-kavinių darbuotojai segėjo ženkliukus su tos maitinimo įstaigos logotipu, kai kurie restoranai turėjo firminius indus.

Vertina ankstesnį interjerą

Neretai valgykloje gali pasijusti tarsi laiko mašina grįžęs į praeitį: interjeras primena sovietinius laikus. Tačiau šiuolaikiškų ir estetiškų valgyklų taip pat yra ir jos vis atnaujinamos. Nors J.Palys džiaugiasi valgykloje radęs nepakitusį interjerą.

"Lietuvoje tarpukario laikų valgyklų jau neliko, seniausios – sovietinės. Man sovietinis interjeras patinka, nes anksčiau vadovai į jį investuodavo neskaičiuodami pinigų. Pagal to laikmečio suvokimą, jie kviesdavo visokius menininkus apipavidalinti valgyklų, pavyzdžiui – medžio drožėjus. Įdomi medžio drožyba, sienų puošyba suteikia unikalumo. Šiais laikais to daryti jau neapsimokėtų. Man nepatinka, kai ateinu į valgyklą, kurioje jau esu buvęs, ir pamatau, kad ją atnaujino. Nesakau, kad tai blogai – man paprasčiausiai gaila, kai kokia nors keraminė sienelė išgriaunama, o mediniai baldai pakeičiami moderniais", – apgailestauja J.Palys.

Suprantama, kad valgykla niekada neprilygs restoranui. Į valgyklą ateinama ne gurmaniškų patiekalų ragauti, o pasisotinti naminiu valgiu. Istorikas žino atvejį, kai valgykloje dirbo aukščiausios klasės restorano šefas, tačiau nesižavi. Anot J.Palio, tai blogas sprendimas, nes restorano šefas maistą gamina pernelyg subtiliai.

Aistra kolekcionuoti

Kolekcininko J.Palio namuose galima atrasti daugybę su tarpukario Kaunu susijusių nuotraukų ir eksponatų, itin daug – su funikulieriais. Jis kaupia net ir senovinių laidotuvių nuotraukų kolekciją! Ir, žinoma, – su maitinimo įstaigomis susijusius eksponatus: indus, nuotraukas, katalogus.

Eksponatų pašnekovas randa ir Lietuvoje, ir Latvijoje: bagažinių turguose, sendaikčių mugėse, antikvariatuose, rečiau – aukcionuose. O pastaruosiuose dėl laimikio tenka ir pakovoti. "Tikrai ne aš vienas kolekcionuoju indus, todėl kartais aukcionuose su bičiuliais net susipešame – keliame kainas iki beprotybės", – juokiasi aistringas kolekcininkas.

"Valgyklų lėkščių nedaug, jos panašios. Kartais skiriasi vienas kitas ornamento raštelis, o kartais net ir tas nesiskiria. Daugiausia firminių indų yra restoranų ir kavinių, todėl valgyklų nelabai renku. Turiu jų gal dešimt: ankstyvų sovietinių, lietuviškojo tarpukario. Visa kita – restoranų", – pabrėžia pašnekovas.

Tiesa, Kauno restoranų ir kavinių trestas neapsiribojo tik firminiais indais – juk reikia išsiskirti. Anksčiau veikusių restoranų-kavinių darbuotojai segėjo ženkliukus su tos maitinimo įstaigos logotipu. Net ir durininkas savąjį turėjo. Šiandien šie ženkliukai – kolekcininko rankose.

"Šių ženkliukų turiu aštuoniolika, daugiau lyg ir nebuvo. Bet yra tikimybė, kad gali atsirasti – niekas nematėme archyvo, negalime pasakyti, ar esu surinkęs visą kolekciją", – svarsto J.Palys.

Kaupia istorikas ir nuotraukas, brošiūras, bet pastebi, kad skaitmeninėje eroje nuotraukų spauda nyksta. Žmonės dalijasi fotografijomis internete, laiko jas kompiuteryje ar telefone ir dažnai nesusimąsto, kad laikmenoje vieną dieną jos gali tiesiog pradingti.

"Kalbant apie šiuos laikus, ką gi gali kolekcionuoti? Nuotraukų niekas nebegamina, viskas keliauja į socialinius tinklus. Džiaugčiausi radęs 20 metų senumo nuotraukų, deja, jų nelabai pasitaiko, nes jei kas ir fotografavo, tie žmonės – dar gyvi, o artimieji nuotraukomis dar neatsikratė. Nuotraukų atsiranda dažniausiai tada, kai artimieji ar turto paveldėtojai atsikrato senų, nereikalingų daiktų arba juos parduoda. Šiems dalykams dar anksti. Dabar pasirodo maždaug 30 metų senumo nuotraukų, ne naujesnių. Tai ir laukiu, kada pasirodys 15–20 metų senumo nuotraukų, nes vėliau jau nebus nieko", – nuogąstauja kolekcininkas.

Tėvų skundas

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) "Rasos" gimnazijos bendruomenė ir nurodė, kad gimnazistai negali naudotis valgykla, nes joje vis dar pluša darbininkai, remontą pradėję rugpjūtį. Tėvai tikina, kad vaikai neturi galimybės gauti šilto maisto.

"Nuo rugsėjo 1 d. Kauno VDU "Rasos" gimnazijos vaikai neturi galimybės pavalgyti šviežio, šilto maisto, kadangi mokyklos valgykla yra remontuojama. Valgyklos remonto darbai turėjo būti baigti iki mokslo metų, tačiau rangovas UAB "Drūtnamis" iki šiol darbų nėra net įpusėjęs", – rašoma skunde, kuris kartu adresuotas ir Kauno miesto merui.

Tėvai aiškino, kad dėl susidariusios situacijos kreipėsi ir į gimnazijos administraciją, tačiau ši pagelbėti negalėjo. "Tėvų grupei kreipusis į mokyklos vadovybę, kad paspartintų rangovą arba ieškotų kito, kadangi darbai nevyksta, buvo nurodyta, kad mokyklos administracija nieko negalinti padaryti, nes neva rangovas savivaldybėje turi užnugarį", – dėstoma skunde.

Gimnazistų tėvai neatmeta galimybės kreiptis ir į teisėsaugą, nes, kaip nurodo skundo autoriai, dėl neefektyvaus rangovų darbo kenčia ne tik vaikai, bet ir neefektyviai naudojamos lėšos, kurios buvo skirtos valgyklai atnaujinti.

Mokyklos pozicija

"Rasos" gimnazijos vadovas Artūras Sakalauskas pripažino, kad yra problemų dėl šios švietimo įstaigos valgyklos. Jis nurodė, kad valgykla kol kas negali funkcionuoti taip, kad visiems norintiems būtų užtikrinta galimybė valgyti šiltus pietus. Kol kas gimnazija pasirūpina tik tais mokiniais, kurie gauna nemokamą maitinimą.

"Valgykloje atliekamas kapitalinis remontas, viskas vyksta šiek tiek vėliau, nei planavome. Užsitęsė ir remonto, ir kiti darbai. Užvilkino ir rangovai laiką, nespėjo visko laiku atlikti. Turi pastatyti stalus ir įrengti kriaukles. Po moksleivių atostogų jau viskas turėtų būti sutvarkyta", – komentavo gimnazijos direktorius.

Pasiteiravome, ar kol vaikai negali naudotis valgykla, nebuvo svarstymų maistą gimnazistams tiekti jį atvežus iš kitur. Gimnazijos vadovas tikino, kad jei visai mokyklai būtų vežamas maistas, jie vis tiek neturėtų vietos kur pavalgyti. Dėl koronaviruso situacijos rekomenduojama skirstyti moksleivių srautus, kad jie kuo mažiau maišytųsi tarpusavyje. Todėl, atvežus maistą, jie negalėtų eiti į bendras patalpas. Pasak A.Sakalausko, kol kas maistu aprūpinami tik socialiai remtinų šeimų vaikai.

Valgyklos atnaujinimo darbams skirta daugiau kaip 91 tūkst. eurų.

"Vežame maistą tik tiems, kuriems priklauso nemokamas maitinimas. Jie ateina į tą pačią valgyklą, bet susėda prie vieno stalo. Kiti nusineša į kabinetus", – nurodė švietimo įstaigos vadovas.

Kritikuoja projektą

Valgyklos renovacijos darbus atliekantys rangovai "Kauno dienai" pateikė kiek kitokią versiją. Pagal juos, valgykloje jau atlikti pagrindiniai darbai ir ji esą jau veikia. Dabar atliekami papildomi darbai, kurių nebuvo numatyta pirminiame darbų projekte.

"Valgykla veikia, nežinau, kuo čia skundžiasi. Pats trečiadienį buvau nuvažiavęs ir pro langą mačiau, kad maitinimo paslaugos teikiamos. Pagal sutartį mes viską turėjome padaryti iki spalio vidurio, tad įvykdėme laiku, nepaisant to, kad atsirado papildomų darbų. Teko papildomai tinkuoti sienas, taip pat buvo projekto korekcijų dėl pagrindinio įėjimo laiptų", – dienraščiui komentavo bendrovės "Drūtnamis" direktorius Ramūnas Povilaitis.

Pasak jo, dabar "Rasos" gimnazijos valgykloje liko pataisyti kelias estetines vietas. "Dabar likę tokių galiukų, kurių nebuvo sutartyje. Pagal projektą durys atsidaro į vieną pusę, bet įstaigai nepatinka, tad jie nori, kad būtų į kitą. Yra tokių šašiukų, kurie įstaigai nepatinka, pvz., prie senų vamzdynų dabar reikia padaryti tokias dėžutes, kad gražu būtų. Tai kai bus mokinių atostogos, padarysime", – pridūrė rangovas.

Jis tikino, kad su miesto savivaldybe darbų rangos sutartį pasirašė likus nedaug laiko iki mokslo metų pradžios. Anot R.Povilaičio, atlikti kapitalinę valgyklos rekonstrukciją jie turėjo vos pusantro mėnesio. Bendrovės vadovas nepraleido progos pakritikuoti ir parengto projekto. Pasak pašnekovo, jame nebuvo numatyta tam tikrų darbų, todėl teko jį ne kartą koreguoti. Tai keitė ir galutinę kainą, ir darbų atlikimo terminus.

Situacija žinoma

Kauno miesto savivaldybės atstovai nurodė, kad "Rasos" gimnazijos valgyklos remonto bėdos jiems yra žinomos. Jie patvirtino, kad į rangovus buvo kreiptasi ne vieną kartą. Dabar tikimasi, kad darbai bus užbaigti per artimiausias kelias dienas.

"Apgailestaujame dėl užsitęsusių kapitalinio remonto darbų. Savivaldybės atstovai daro viską, kad vėluojantis rangovas savo darbus atliktų per maksimaliai trumpą laiką. Už terminų nesilaikymą bus skaičiuojami delspinigiai. Į remontą atliekantį rangovą kreiptasi ne vieną kartą – UAB "Drūtnamis" sulaukė įspėjimų dėl vėluojančių darbų ir raginimų paskubėti. Įmonės atstovai užtikrino, kad patalpų remontas bus užbaigtas per artimiausias keletą dienų", – dienraščiui komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Ji nurodė, kad, savivaldybės žiniomis, pirmųjų gimnazijos klasių mokinių tėvai apie neplanuotai užtrukusius remonto darbus buvo informuoti visuotiniame tėvų susirinkime, o kitų grupių – per klasių vadovus.

"Mokiniams, gaunantiems nemokamą maitinimą, šiltą maistą teikia UAB "Niklita", kuri laimėjo mokinių maitinimo konkursą ir yra pasirengusi pradėti darbą VDU "Rasos" gimnazijoje. Dabar tėveliams rekomenduojame įdėti pietus mokiniams iš namų, kad vaikai galėtų papietauti ilgosios pertraukos metu", – kalbėjo specialistė.

Ji nurodė, kad valgyklos remonto darbai turėjo būti užbaigti dar iki spalio 15 d. Pasak rangovų, pagrindinė užtrukusių darbų priežastis yra vėluojantys tiekėjai. Šiuo metu vis dar laukiama šešių vienetų nerūdijančio plieno kriauklių ir šešių nerūdijančio plieno stalų.

"Tik sumontavus šiuos stalus, bus tiksliai aišku, kokių matmenų turės būti užsakyti kiti valgyklos darbui reikalingi baldai. Bendrovė "Drūtnamis" įsipareigojo darbus pratęsti, o per keletą dienų juos visiškai užbaigti. Po moksleivių rudens atostogų valgykla veiks įprastiniu režimu. Yra ir geroji šios situacijos pusė: pagaliau užbaigus darbus, daugelį metų neremontuota valgykla taps kur kas jaukesnė ir patrauklesnė gimnazijos bendruomenei. Svarbu pabrėžti ir tai, kad šiuo atveju kalbame ne apie kosmetinį remontą, o apie kapitalinį valgyklos atnaujinimą iš pagrindų, kuris tarnaus ilgus metus", – komentavo O.Gucevičienė.

VDU "Rasos" gimnazijoje šiuo metu vyksta valgyklos patalpų ir virtuvės kapitalinio remonto darbai. Iš pagrindų atnaujinama 137,96 kv. m erdvė, keičiami baldai, virtuvės įranga. Visiems valgyklos atnaujinimo darbams skirta daugiau kaip 91 tūkst. eurų.

Mokėjimų taryba (jos veikloje dėl vaikų atsiskaitymų mokyklose aktyviausią norą dalyvauti pareiškė šeši pagrindiniai nariai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija, Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų asociacija, grupė "FINTECH Lithuania" ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba), įkurta 2017-aisiais, taip pat identifikavo sritis, kuriose verta plėtoti atvirąją bankininkystę kuriant naujas finansines paslaugas.

Palaiko dauguma tėvų ir moksleivių

Siekdama sudaryti galimybes atsiskaityti negrynaisiais pinigais, Mokėjimų taryba pateikia rekomendacijas ugdymo įstaigų valgyklose diegti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikytą infrastruktūrą, supaprastinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių įsigijimą nepilnamečiams, mažinti šių atsiskaitymo priemonių kainas ir lavinti praktinius mokinių finansinio raštingumo įgūdžius.

Mokėjimų tarybos iniciatyvą sudaryti galimybes daugumai moksleivių už pietus mokykloje atsiskaityti negrynaisiais pinigais palaiko net 82 proc. tėvų ir 78 proc. mokinių. Pagrindiniai nurodomi mokėjimų negrynaisiais pinigais pranašumai – paprastesnis atsiskaitymas, saugumas ir finansinio raštingumo ugdymas. Tai paaiškėjo Mokėjimų tarybos iniciatyva apklausus daugiau nei 600 mokyklų vadovų, 3 000 moksleivių ir beveik 5 000 moksleivių tėvų.

"Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug palaikymo dėl nepilnamečių skatinimo atsiskaityti negrynaisiais pinigais tiek iš mokinių ir tėvų, tiek iš valstybės institucijų, tiek iš rinkos dalyvių. Norisi pabrėžti, kad šia iniciatyva nesiekiame atsisakyti grynųjų pinigų mokyklose, bet norime sudaryti galimybę patiems mokiniams pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti. Sieksime aktyviai įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, nes jos sukuria puikią terpę skaitmeninti mokiniams teikiamas paslaugas ir ugdyti finansinį raštingumą", – aiškino finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Praradus galima užblokuoti

91 proc. apklaustų tėvų (4 715 respondentų) ir 65 proc. apklaustų mokinių (2 181 respondentas) turi atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių ir, daugumos respondentų teigimu, grynųjų pinigų poreikis yra gerokai sumažėjęs.

Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais moksleiviams aktualus dėl kelių priežasčių. Pirma, tai paprastesnis atsiskaitymas. Taip mano 81 proc. apklaustų mokinių ir 85 proc. apklaustų tėvų. Daugelis tėvų norėtų savo vaikams kišenpinigius pervesti per banko sąskaitas. Vis dėlto tik 12 proc. ugdymo įstaigų yra sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl mokyklų valgyklose vis dar vyrauja mokėjimai grynaisiais pinigais.

Antra, atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra saugesnis, palyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais, – taip mano 70 proc. apklaustų mokinių ir 84 proc. apklaustų tėvų. Pamestą atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę lengva užblokuoti, todėl ir mokiniai, ir tėvai jaučiasi saugesni atsiskaitydami negrynaisiais pinigais.

Trečia, mokiniams gali būti siūlomos skirtingos atsiskaitymo negrynaisiais pinigais mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius ir amžių. Šiuo metu populiariausios yra mokėjimo kortelės ir elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialų laikroduką arba elektroninį mokinio pažymėjimą. Apklausa atskleidė, kad tinkamiausios mokėjimo priemonės pasirinkimas priklauso nuo vaikų amžiaus. Mažesnių vaikų tėvai norėtų daugiau saugumo ir prekybos vietų, kuriose būtų galima išleisti pinigus, apribojimo, t.y. dažniau rinktųsi elektronines pinigines. Kai vaikai vyresni, svarbesnis veiksnys yra universalumas, galimybė visur atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl prioritetas skiriamas mokėjimo kortelėms. Pažymėtina, kad į elektroninį mokinio pažymėjimą galima integruoti ne tik elektroninę piniginę, bet ir viešojo transporto paslaugas, bibliotekos kortelę, įėjimo į ugdymo įstaigų kontrolę, neformaliojo vaikų švietimo paslaugas ir t.t., taip skatinant paslaugų skaitmeninimą.

Gauti rezultatai rodo, kad mokinių skatinimas naudoti negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemones prisideda prie vaikų finansinio raštingumo ugdymo, nes vaikai mokosi planuoti savo išlaidas ir taupyti, be to, formuojami įgūdžiai, praversiantys ateityje.

Pažangesnės finansines paslaugos

Mokėjimo taryba nustatė tris rinkai aktualiausias atvirosios bankininkystės taikymo sritis: vertinant klientų kreditingumą, kovai su sukčiavimu ir vykdant pinigų plovimo prevenciją, ugdant asmeninių finansų analizės ir valdymo įgūdžius.

"Atviroji bankininkystė padės didinti konkurenciją, kurti naujas finansines paslaugas, gerinti klientų patirtį, – mano Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. – Mokėjimų taryba įvardijo daugiausia potencialo turinčius panaudojimo atvejus, todėl raginame rinką nesustoti ir tęsti jau pradėtą darbą – kooperuotis ir kurti atvirąja bankininkyste paremtas paslaugas."

Atviroji bankininkystė – finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams ir paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja. Atviroji bankininkystė grindžiama modeliu, kai prieiga prie institucijos klientų duomenų ar paslaugų suteikiama iš anksto nustatytomis sąlygomis visoms nustatytus reikalavimus atitinkančioms institucijoms – trečiosioms šalims, nors tokia prieiga gali būti suteikiama ir dvišalio susitarimo pagrindu.

Savivaldybė BNS informavo konkursą sustabdžiusi, tačiau kol kas nežino, ar VPT išvadą skųs teismui, ar skelbs naują konkursą.

Anot tarnybos, paslaugas numatyta teikti 13-oje mokyklų, todėl konkursas turėjo būti išskaidytas bent į kelias dalis.

„Sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis dirbtinai apriboja tiekėjų konkurenciją ir juos diskriminuoja“, – teigiama VPT išvadoje.

Savivaldybės teigimu, jei išskaidžius konkursą į dalis, jis taptų mažiau patrauklus tiekėjams, todėl sumažėtų jų konkurencija ir padidėtų siūloma kaina. Be to, dalyje mokyklų, ypač kaimuose, labai mažai mokinių, todėl pasiūlymų iš viso nebūtų sulaukta.

Pernai spalį skelbtame konkurse dalyvavo kelios įmonės, bet galutinį pasiūlymą pateikė viena – „Bruneros“. Anot savivaldybės, „tai tik parodo menką rinkos dalyvių susidomėjimą“.

VPT išvadoje rašoma, kad planuojama sutarties vertė yra 1,1 mln. eurų (su PVM), o jos trukmė – nuo šių metų sausio iki 2022 metų liepos. 

VPT taip pat pabrėžė, kad laimėtojas išrinktas pagal mažiausios kainos kriterijų, tačiau sveiko ir kokybiško maisto tiekimą mokyklose galėtų paskatinti kainos ir kokybės santykio kriterijus.

Taip pat rekomenduota į sutartį įtraukti nuostatas dėl ekologiškų maisto produktų, kad mokiniai valgytų vertingesnį ir kokybiškesnį maistą.