„Trušeliuose iš valymo įrenginių pavogtos orapūtės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vieta – Agilos gatvė. Saugokite savo turtą“, – tokį įrašą socialiniame tinkle paliko vienas gyventojas.

Žinia pribloškė žmones – niekas iki šiol nebuvo girdėjęs, kad vagys lįstų į kiemuose įkastų valymo įrenginių šulinėlius.

Nesvarbu, kokio gamintojo, tačiau dažniausiai visų buitinių valymo įrenginių pašonėje įkasamas atskiras šulinėlis, kuriame pastatoma orapūtė, nuolat pučianti orą į valymo įrenginius. Jo reikia bakterijų darbui.

Jei namo savininkas kelias dienas nepastebėtų, kad valymo įrenginiuose nebėra orapūtės, jam tektų išpumpuoti turinį, iš naujo užpildyti sistemą ir kviesti įmonę, kad užpildytų sistemą specialiomis bakterijomis. Kitu atveju valymo įrenginių naudoti nebegalima, jie nebeatlieka savo funkcijos.

Todėl valymo įrenginių montuotojai perspėja, kad valymo įrenginių savininkai privalo nuolat stebėti, ar veikia orapūtė, ar nėra dingusi elektra.

Trušelių kaimo gyventojai po tokio pranešimo sujudo, veikiausiai daugelis nuėjo tikrinti, ar valymo įrenginiuose tebėra orapūtė.

Daugelis ėmė skaičiuoti, kiek jiems atsieitų tokie nuostoliai – naujos orapūtės įsigijimas, nuotekų išvežimo paslauga ir sertifikuotos įmonės iškvietimas, kad užpildytų sistemą bakterijomis.

„Greitai ir „Traidenio“ turinį vogti pradės“, – šmaikštavo vienas internautas.

Kitas gyventojas dalijosi žinute apie neįprastą vagystę Dituvos kaime.

„Dituvoje iš 50 metrų gylio gręžinio siurblį išlupo“, – socialiniame tinkle pasakojo gyventojas.

Vyras tikino, kad vagys jo kiemą aplenkė, nes jis laiko šunį.

„Bet žmonės atsikraustė, sklypas – be tvoros, išvarė pailsėti. Grįžę sako, vandens nėra. Pradėjo žiūrėti, kur bėda, terado tik laidą“, – tikino vyras.

Socialinio tinklo vartotojai stebėjosi neįprastomis vagystėmis.

„Tai jau ikiteisminio tyrimo baigtis aiški“, – pastebėjo vienas gyventojas.

„Ko norėti, jau ir nuo stogų saulės modulius lupa“, – replikavo kitas.

Jau parengtas tokios sutarties projektas, kuriam artimiausiu metu turi pritarti miesto taryba. Valymo įrenginiai bus įrengti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ lėšomis.

„Bendradarbiavimo sutarties tikslas – bendromis „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos miesto savivaldybės ir „Grigeo Klaipėdos“ pastangomis įrengti lietaus nuotekų valymo įrenginius, kurie leistų išvalyti nuo miesto gatvių į Kuršių marias nutekantį vandenį. Lietaus nuotekų tvarkymas yra Klaipėdos miesto savivaldybės ir „Klaipėdos vanduo“ funkcijos, „Grigeo Klaipėda“ sutinka finansuoti valymo įrenginių projektavimo ir statybos darbus“, – BNS sakė savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Anot jo, sutartyje bus minimi 2-3 valymo įrenginiai, kurių kiekvieno kaina svyruoja nuo šimto tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų, priklausomai nuo valymo įrenginio pajėgumo.

Pasak vedėjo, sėkmingai įgyvendinus sutartį, valymo įrengimai leistų išvalyti lietaus nuotekas nuo skęstančių dalelių bei naftos produktų , o tai ilgainiui teigiamai atsilieptų Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandens kokybei bei smėlio sąnašų mažėjimui.

„Esame prisiėmę moralinę bei teisinę atsakomybę dėl 2020-ųjų taršos incidento ir atlyginsime visą teismo patvirtintą žalą gamtai, tačiau jaučiame pareigą jau dabar, savo iniciatyva investuoti į aplinkos atkūrimo priemones, nepriklausomai nuo ilgai trunkančių teisinių procesų ir jų rezultatų“, – BNS sakė „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Bendrovė Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) yra pateikusi detalų aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo planą. Į jį įtraukta ir departamento pasiūlyta priemonė – Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų modernizavimas.

Anot T. Eikino, Aplinkos apsaugos departamentas įmonei nurodė, jog į Klaipėdos sąsiaurį nuotekos patenka iš 56 išleistuvų. Dalis jų priklauso „Klaipėdos vandeniui“, į juos patenka iš miesto įmonių patenkančios paviršinės nuotekos. Jos į sąsiaurį išleidžiamos nevalytos arba nevisiškai išvalytos, taip blogindamos sąsiaurio būklę.

Pasak T. Eikino, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės inicijuota modernizavimo programa leistų pagerinti Kuršių marių ekologinę būklę ir sumažintų miesto užtvindymo riziką, padidintų miesto aplinkos patrauklumą.

„Suderinus su Klaipėdos vanduo Paviršinių nuotekų tinklų modernizavimo programą ir gavus AAD pritarimą Bendrovė per sutartus terminus ir sutartomis sąlygomis įsipareigoja finansuoti  paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybą“, – sakė T. Eikinas.

Pasak jo, tikslus investicijų dydis paaiškės atlikus projektavimo ir rinkos dalyvių apklausos procedūras.

„Grigeo Klaipėdos“ baudžiamoji byla dėl Kuršių marių teršimo Šiaulių apygardos teisme bus pradėta nagrinėti rugsėjį.

Pastangos pasiteisino

Penktadienį „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams pristatė šiemet įgyvendintas priemones nemaloniems kvapams mažinti.

Pasak B. Joniko, atlikus kvapo koncentracijos matavimus ir kvapų sklaidos modeliavimą nustatyta, kad, lyginant su 2018 m. atliktais tyrimais, nemalonių kvapų sklaida Dumpių nuotekų valykloje gerokai sumažėjo. Tai patvirtino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos rudens pradžioje paimti oro mėginiai iš visų Klaipėdos miesto nuotekų valykloje eksploatuojamų stacionarių neorganizuotų ir organizuotų taršos šaltinių.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

„Uždengę gravitacinius tankintuvus šioje vietoje kvapus visiškai panaikinome, dėl to pavyko pasiekti ženklų kvapų koncentracijos sumažėjimą visoje Klaipėdos miesto nuotekų valyklos veikloje. Taip pat verta pažymėti, kad kvapų matavimai buvo atlikti nenaudojant paskutinės įgyvendintos priemonės – kvapų sklaidą sulaikančioms patrankoms. Taigi esame pasiruošę nuo 2024 m. sausio įsigaliosiantiems griežtesniems aplinkosauginiams reikalavimams. Mums svarbi aplinkinių gyventojų bei klaipėdiečių gyvenimo kokybė, todėl dedame ir dėsime maksimalias pastangas, kad iš nuotekų valyklos teritorijos sklistų kuo mažiau nemalonių kvapų“, – sakė „Klaipėdos vandens“ vadovas.

Kvapus mažina ir patrankos

Nuo rugpjūčio pradžios Dumpių nuotekų valykloje kvapus mažina ir naujausia technologija – dvi mobilios ir viena stacionari patrankos. Jos purškia kvapą mažinantį preparatą, sumaišytą su vandeniu, taip suformuodamos dulksną ir sudarydamos kliūtį kvapo sklidimui miesto link.

Per  pusmetį nuotekų valykloje Dumpiuose įgyvendintos septynios kvapų mažinimui skirtos  priemonės. Pasitelkus užsienio praktiką pritaikyta bandomoji priemonė – į miesto nuotekų vamzdyną lašinamas nemalonius kvapus malšinantis preparatas. Ši priemonė nemalonius kvapus sumažino tris kartus.

„Klaipėdos vanduo“ taip pat intensyviai mažina per dešimtmetį sukaupto dumblo kiekį – per metus planuojama sudeginti 2 tūkst. tonų. Uždengti intensyviausią kvapą skleidę trys gravitaciniai tankintuvai ir nuotekų latakas iš smėliagaudžių iki pirminių nusodintuvų.

Tikisi, kad taps pavyzdžiu

„Ekologinės problemos yra vienas didžiausių prioritetų, užtikrinant gyventojams švarios ir saugios aplinkos kokybę. Ne kartą rodėme ir rodysime reiklumą bei principingumą visais atvejais, kada kalbama apie klausimus, susijusius su taršos mažinimu ir investicijomis į tai. Solidžios „Klaipėdos vandens“ investicijos tegu būna pavyzdžiu visiems kitiems, kad ne žodžiais, o konkrečiais darbais reikia spręsti kvapų mažinimo klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad nėra vieno pagrindinio ar vienintelio žaidėjo, kuris gali išspręsti taršos kvapais problemą iš esmės. Be to, reikšmingas yra ir gyventojų vaidmuo. Turime elgtis kaip atsakingi vartotojai ir nemesti į kanalizaciją to, ko ten neturėtų būti. Tik visi drauge sukursime aplinką, kurioje gera gyventi bus visiems. Džiaugdamasis „Klaipėdos vandens“ investicija, rodomu puikiu pavyzdžiu, skatinu, kviečiu bei raginu ir visas kitas institucijas skirti deramą dėmesį šioms problemoms suvaldyti“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

„Vienas svarbiausių Klaipėdos miesto savivaldybės tikslų – kad uostamiesčio gyventojams čia būtų komfortiška ir gyventi, ir dirbti. Savivaldybės valdoma bendrovė „Klaipėdos vanduo“ savo pavyzdžiu įrodė, kad pasitelkus šiuolaikines technologijas įmanoma suvaldyti nemalonius kvapus, kurie kai kuriose įmonėse yra gamybos proceso dalis. Tikimės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos miestą mylinčios įmonės“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Jis pastebėjo, kad, palyginti su praėjusiais metais, gerokai sumažėjo gyventojų skundų dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš nuotekų valyklos Dumpiuose.

Ekologijai ir nemalonių kvapų neutralizavimui didelį dėmesį skirianti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuo metų pradžios jau skyrė 330 tūkst. eurų kvapų mažinimo programos priemonėms įgyvendinti. Įmonė strateginiuose tiksluose yra numačiusi kasmet skirti po 120 tūkst. eurų turto atnaujinimui, įrangos ir medžiagų, skirtų nemaloniems kvapams mažinti.

Prisidėti prie nemalonių kvapų mažinimo bendrovė ragina ir pačius gyventojus: nepilti į kanalizaciją šiukšlių ir popieriaus, plastiko, maisto likučių ar kitų organinės kilmės atliekų, kurios gali užkimšti vamzdynus ir sukelti nemalonius kvapus.

Po metų, pasibaigus rekonstrukcijai, padidės paviršinių nuotekų išvalymo efektyvumas, įrenginių valdymas bus automatizuotas, sumažės aplinkinių rajonų patvinimo rizika, sutvarkyta aplinka.

„Valykla pastatyta dar 1985 m., o išaugus aplinkiniams rajonams ir kietųjų dangų plotams, būtina ją rekonstruoti, padidinant našumą ir pajėgumus. Planuojame, kad jau kitų metų gale bus išvalomas kur kas didesnis paviršinių nuotekų kiekis, o įrengta akumuliacinė kaupykla padės suvaldyti į Sudervės upelį patenkantį paviršinių nuotekų srautą. Tai ypač aktualu Gudelių kaimo gyventojams, kurių kiemus po liūčių ar pavasarinio polaidžio metu užliedavo iš krantų išsiliejusio upelio vanduo“, - sako Kęstutis Vaicekiūtis, bendrovės „Grinda“, Vilniaus mieste prižiūrinčios lietaus nuotekynės sistemą, vadovas.

Ant Sudervės upelio esantys Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginiai aptarnauja didelį kritulių surinkimo baseiną, apimantį Karoliniškių, Pilaitės, Justiniškių ir Viršuliškių mikrorajonus bei dalį Vilniaus vakarinio aplinkkelio. Įgyvendinus rekonstrukciją, bus išvalomos nuo gatvių naftos teršalais ir kietosiomis dalelėmis užterštos paviršinės nuotekos. „Bus pastatytas įtekėjimo kolektorius, atitekančio ir išleidžiamo vandens kokybės monitoringo sistema, srauto akumuliavimo kaupykla, požemines smėlio ir naftos gaudyklės, o valymo įrenginių našumas sieks 2250 l/s – visa tai užtikrins, kad iš valymo įrenginių ištekantis vanduo būtų švarus“, - teigia K. Vaicekiūtis. 

Rekonstrukcijos darbai bus vykdomi jau esančių valymo įrenginių vietoje, o šalia jų esančioje šiuo metu apleistoje teritorijoje planuojama sutvarkyti reljefą, apsėti jį veja. Numatoma rekonstravimo darbų pabaiga – 2019 m. lapkritis.

Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES Sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir „Grinda“ lėšomis, dalis. Projekto vertė yra 26 mln eurų, jo įgyvendinimą prižiūri LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

„Nors šiomis dienomis gyventojams labiausiai aktualus gatvių bei šaligatvių valymas nuo sniego ir barstymas druska, negalime pamiršti ir dangų valymo esant pliusinei temperatūrai, tai būtina siekiant sumažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis“, – teigia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Projektų skyriaus Projektų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Daina Stankevičienė.

Klaipėdoje išvystytas tankus kelių tinklas, veikia didelės įmonės, o tai lemia oro taršą kietosiomis dalelėmis. Šaltuoju sezonu situaciją dar pablogina išmetimai iš šildymo įrenginių, o šiltuoju sezonu padidėjusi tarša daugiausiai siejama su transporto tarša ir nuo gatvių keliamomis dulkėmis, tad gatvių valymas ir laistymas, anot specialistų, pagerina situaciją.

Šiuo metu gatvių ir šaligatvių valymo paslaugos perkamos iš privačių įmonių, tačiau jų turimais pajėgumais nėra maksimaliai gerinama aplinkos oro kokybė, todėl ir nutarta įsigyti naujos technikos. Naujomis mašinomis dangas bus galima valyti drėgnu būdu: technika ir nuvalys, ir sudrėkins gatves bei šaligatvius.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimas, atnaujinant gatvių priežiūros ir valymo technologijas“ sutartį. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“. Bendras projekto biudžetas – 1 mln. 596 tūkst. eurų, iš jų ES lėšos – 1 mln. 356 tūkst. eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 239 tūkst. eurų.

Įgyvendinant projektą bus vykdoma ir visuomenės informavimo kampanija, akcentuojant galimybes prisidėti prie oro taršos mažinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes. Gyventojai bus informuojami apie asmeninio transporto priemonių naudojimo ir šilumos gamybai namų ūkiuose pasirenkamo kuro bei naujų šildymo įrenginių įtaką oro kokybei.

Projektas bus įgyvendintas per dvejus metus – iki 2019 m. sausio 4 d. Projekto veiklos prisidės prie pagrindinio tikslo – mažinti aplinkos oro taršą kietosiomis dalelėmis siekiant užtikrinti, kad jų koncentracija neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingų lygių.

Antradienio pavakarę teršalai Vilniaus centre, Neries upėje galėjo atsirasti per polaidį nuo gatvės nuplovus susikaupusius naftos produktus, dėl neįrengtų valymo renginių, sako Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Marius Švaikauskas.

„Mūsų aplinkosaugos specialistai šiuo metu ieško taršos šaltinio - ryte dar yra uždėti gaudytuvai sugaudyti teršalams. Kaip matome, tai yra naftos produktų teršalų dėmės“, - BNS sakė specialistas.

Anot jo, teršalai į upę pateko per lietaus kanalizaciją - taršos šaltinis galėjo būti aplinkinės gatvės nuo Šeškinės kalno iki Konstitucijos prospekto. Specialistai paėmė teršalų mėginius ir šiuo metu atlieka tyrimus, kartu su savivaldybės atstovais aiškinamasi, iš kur ir koks jų kiekis pateko į Nerį, tačiau abejojama, ar tarša galėjo būti tyčinė.

„Nors tai preliminaru, manau, kad tikrai ne - tai yra dažniausiai nuo gatvių nueinanti tarša, ypač pavakariniu laikotarpiu, kadangi išleistuvai nėra su valymo įrengimais. Tai - ir druskos visokios, ir naftos produktai“, - sakė departamento vadovas.

Pasak jo, Vilniuje yra apie 100 lietaus nuotekų išleistuvų, tačiau nėra įrengta specialių valymo įrenginių - tuo turėtų pasirūpinti savivaldybė. Pasak M.Švaikausko, per pavasarinį polaidį tokių problemų gali kilti ir daugiau.

Kuncų gatvės gyventojus siutina nemalonus tvaikas. Pastarieji niršta, esą dėl fekalijų dvoko čia neįmanoma normaliai gyventi, o situaciją dar pablogino kaitra.

Minėtoje gatvėje gyvenantis klaipėdietis neapsikentęs kreipėsi į redakciją. Pastarasis piktinosi, esą įsivyravus šiltiems orams darosi baisu atverti langus. Aivaro V. žodžiais, plūstelėjęs šleikštus kvapas dar baisesnis nei lauko tualete.

"Nebežinome, kur kreiptis. Pats gyvenu Kuncų gatvėje ir jau ne pirmą kartą šią vasarą visas rajonas smirdi išmatomis. Neįmanoma nei į lauką išeiti, nei langų atidaryti. Negi mes neturime teisės gyventi normaliomis sąlygomis?", – klausė klaipėdietis.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tikino, kad centrui ši situacija yra žinoma. Užvakar buvo gautas skundas dėl dvoko.

"Išnagrinėjome skundą ir artimiausiu metu tirsime situaciją. Jei tai yra susiję su valymo įrenginiais ir viršijamos higienos normos, imsimės veiksmų", – komentavo A.Šlepetienė.

Vedėja svarstė, esą nemalonus kvapas veikiausiai yra susijęs su Dumpių sąvartynu.

"Manome, kad šis nemalonus tvaikas kyla iš Dumpių, kuriuose yra viso miesto valymo įrenginiai, sąvartynas. "Klaipėdos vandenyje" ir "Klaipėdos kartone" nustatėme higienos normos viršijimą, tačiau šis viršijimas nepatenka į miesto ribas", – aiškino pašnekovė.

Kai kurios įmonės, vedėjos teigimu, jau ėmėsi veiksmų. Esą "Klaipėdos kartonas" dalį priemonių įgyvendino, o "Klaipėdos vanduo" planuoja tai padaryti rugsėjį.

"Nors kvapo koncentracija neviršija normos, tačiau žmogui tai psichologiškai nemalonu, o kur dar nepalankus oras, juk nėra nė menkiausio vėjo. Pernai situacija buvo panaši – ėmėme mėginius esant 30 laipsnių karščiui ir gyventojams įrodėme, kad realių pažeidimų nėra", – aiškino pašnekovė.

A.Šlepetienės tikinimu, kol neviršijama užterštumo norma, pokyčiai gali užtrukti. Esą šis tvaikas jau tapo kone kasmetine problema.

"Atvažiavę įvertinsime padėtį, tačiau negalime pažadėti, kad pokyčiai įvyks taip greitai, kaip to nori žmonės. Tai yra kasmetinė rugpjūčio mėnesio problema", – sakė vadovė.

Po Bukčių vandenvietės rekonstrukcijos apie 100 000 Bukčių, Lazdynų, Lazdynėlių, Karoliniškių ir Pilaitės gyventojų tiekiamas geresnės kokybės vanduo – jame net 83 proc. arba beveik 6 kartais mažesnė geležies ir 2 kartais mažesnė mangano koncentracija.

Pašalinus perteklinę geležį ir manganą vartotojus pasiekia skaidresnis, bekvapis ir malonesnis vartoti geriamasis vanduo.

Kokybiškesniu vandeniu aprūpinami 34 820 butai, 527 individualūs namai, šių rajonų gydymo ir ugdymo įstaigos.

„Vilniečiai jau geria švariausią vandenį Europoje, jiems tiekiamas tik požeminis vanduo iš giluminių gręžinių. Ir kasmet vandens kokybė Vilniuje yra dar gerinama. Džiaugiuosi, kad kokybiško geriamojo vandens kaina vilniečiams išlieka ir viena mažiausių Lietuvoje. Vienas kubinis metras vandens Vilniuje kainuoja tiek pat, kiek butelis mineralinio vandens“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Netrukus kokybiškas vanduo taip pat bus tiekiamas ir Zujūnų, Sudervės, Buivydiškių gyventojus.

Įgyvendinant projektą pastatyti vandens kokybės gerinimo įrenginiai, renovuota dalis esamų vandentiekio (apie 510 metrų) ir nuotekų tinklų (apie 210 metrų), renovuoti esami vandentiekio šuliniai. Rekonstrukcijos projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m. lapkričio mėnesį.

Įgyvendinamo projekto vertė – 15,4 mln. litų. Iš jų – 10,9 mln. litų ES lėšos.

Sėkmingai įgyvendinus Bukčių vandenvietės rekonstrukcijos projektą, bendrovė ir toliau numačiusi tiesti vandentiekio  ir nuotekų tinklus kituose mikrorajonuose. Tarp jų - Antakalnis, Verkiai, Baltupiai, Naujoji Vilnia, Šnipiškės, Paneriai ir kiti.

Vilniečiams tiekiamas tik požeminis vanduo iš giluminių gręžinių, kurių gylis 40-180 m. Didžiausia vandentiekio bendrovė Lietuvoje, per metus patiekia apie 33 mln. m³ vandens ir surenka bei išvalo apie 40 mln. m³ nuotekų.