Laivybos sezonas – vienas dalykas, o dar ledonešis. Kaip seniai šie vamzdžiai čia pakloti? Visada taip badė akis? Kieno jie?

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius komentarų neturi, kaip ir Aplinkos apsaugos departamentas.

Pirma mintis – tai galėtų būti „Kauno vandenų“ vamzdžiai. Bendrovės atstovai patikino, kad per upes eina ne vienas jų vamzdis, bet visi jie įkasti giliai, todėl nuotraukose esantys – tikrai ne jų. Užsiminė, kad galbūt šiais vamzdžiais teka dujos.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė patvirtino, kad ties Kauno pilimi, tarp Neries žiočių ir P. Vileišio (Vilijampolės) tilto, yra paklotas povandeninis dujotiekis (diukeris). Toje vietoje yra du lygiagrečiai einantys dujotiekiai.

Pastebėjo: žvejui užkliuvo šie per upę nutiesti vamzdžiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Jeigu kalbama apie juos, teikiu informaciją. Diukeris – tai inžinerinis sprendimas, skirtas pakloti dujų vamzdį po upe. Iškasama tranšėja upės dugne, vamzdynas atplukdomas į jo vietą, guldomas į tranšėją, inkaruojamas ir užkasamas; kur gruntas nuo diukerio nuplaunamas srovės, diukeris padengiamas gelžbetoniniais kevalais. Šis povandeninis dujotiekis (diukeris) yra suprojektuotas ir pastatytas 1964 m.“, – komentavo R. Juodkienė.

Ji nurodė, kad ESO, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, kas penkerius metus organizuoja povandeninio dujotiekio (diukerio) techninę priežiūrą, kurios metu narai neria į upės dugną ir tikrina, ar nėra vamzdžių nuokrypio nuo projektinės ašies, išmatuoja upės dugno ir dujotiekio altitudes, patikrina dujotiekio izoliacijos būklę, ar nėra dujų nuotėkio.

„Pastarasis patikrinimas atliktas 2019 m., kitas suplanuotas 2024 m., t. y. kitais metais. Pažymime, kad Kauno mieste Neries, Nemuno ir Nevėžio upėse iš viso yra aštuoni povandeniniai dujotiekiai (diukeriai) jie periodiškai tikrinami ir visų jų būklė yra gera, taip pat nuo statybos metų nė vienas diukeris nepažeistas ledonešio. Bendrovės duomenimis, povandeninių dujotiekių ties Kauno pilimi ir kitose vietovėse būklė yra gera, dėl to Kauno miesto gyventojai gali jaustis ramūs“, – teigė bendrovės atstovė.

Iš atsakymų atrodo, kad nuotraukose esantys vamzdžiai – ne tie, apie kuriuos kalba ESO ir „Kauno vandenys“.

Tad kieno jie ir kas laukia upės ir miesto, jeigu jie bus pažeisti?

„Kertami suaugę medžiai. Gal galima sustabdyti šių didelių medžių naikinimą? Naikinti medžius lengva, tik štai juos tokius užauginti, kokie šie esti, reikia laiko. Žalojame žalią gamtos rūbą. Nesodiname, o naikiname“, – rašė kaunietis.

Nuvykusi fotografė greta nurodytos vietos užfiksavo šviežiai nupjautų medžių kelmus ir didelio diametro vamzdžius – ruošiamasi komunalinių tinklų tam tikro ruožo atnaujinimui.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno miesto savivaldybės atstovas Arnoldas Bukelis sakė, kad medžiai prie K.Škirpos g. 6 namo pjaunami su savivaldybės žinia. Tam yra išduoti leidimai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė portalui kauno.diena.lt pacitavo bendrovės technikos direktoriaus komentarą, kad medžiai šalinami, nes jie auga nuotekų linijos apsaugos zonoje, o tai prieštarauja vandentvarkos taisyklėms. Darbus atlieka rangovas „Inti“.

Tai patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Pasak jo, leidimas duotas nupjauti apie 60 nesaugotinų medžių.

Per milijoną kilometrų kabelių

Naudojantis tarptautinio jūrinio tinklo „Submarine Cable Map“ pateiktais duomenimis, buvo sukurtas vizualus Žemės rutulio modelis su arterijomis – vandenyno dugne paklotais kabeliais.

Juos pasitelkę mes galime naudotis internetiniu ryšiu, socialiniais tinklais, akimirksniu susisiekti su bet kokiu internetiniu puslapiu, esančiu vos ne kiekviename Žemės rutulio regione. Gal tik Antarktidoje nėra visaverčio ryšio, nes teoriškai ten ir žmonės negyvena.

Įvairūs kabeliai yra apraizgę Žemės planetą.

Teigiama, kad šiuo metu jūrose ir vandenynuose yra paguldyta apie 1,5 milijono kilometro kabelių, kurių ilgis nuo kelių šimtų ar kelių tūkstančių kilometrų iki kelių dešimčių tūkstančių kilometrų.

Ryšiai: Žemės planetą apraizgę ryšio kabeliai.

Patys ilgiausi yra Europą su Amerika ar Aziją su Amerika ar netgi Europa jungiantys tarpžemyniniai ryšio kabeliai.

Trumpesni gali būti atskiras salas ir žemynus jungiantys ryšio kabeliai.

Senos linijos palieka

Šiuo metu Žemės planetoje skaičiuojama apie 500 aktyvių povandeninių ryšio kabelių. Dauguma kabelių yra palyginti ploni – 5–10 centimetrų skersmens. Juose tarsi į kasą supinti tūkstančiai lyg plaukas plonų laidelių. Vandenyje kabeliai yra lengvai paklojami, todėl ir išraizgė žemynų pakrantes ir vandenynus. Kai linijos sugenda, baigiasi jų tinkamumo laikas, niekas nepasirūpina, kad jas reikėtų surinkti.

Vietoj sugedusio kabelio nutiesiamas naujas. Tiesiog praplaukia specialus laivas su didžiulėmis kabelių ritėmis – ir nauja linija jau yra. Kabelių klojimo technologija yra gerai išvystyta. Netgi Europoje veikia kabelių gamyklos.

Procesas: priekrantėje ant dugno specialiame metalo apvalkale nuleidžiamas ryšio kabelis.

Prieš dedant kabelius į jūrą ar vandenyną atliekamas klojimo rajono tyrimas. Stengiamasi išvengti gilių įdubų, kad kabelis ant dugno gultų kaip įmanoma švelniau.

Šiuolaikinio kabelio apvalkalai yra tvirti, pritaikyti jūros ar vandenyno dugno aplinkai. Dideliame gylyje kabeliai nejaučia nei vandenyno bangavimų, nei siaučiančių uraganų.

Kabeliai tiesiami ir į Baltiją

Sudėtingiau yra tiesti elektros kabelius.

Jie būna gerokai trumpesni, nes nėra prasmės elektros linijų vedžioti ilgu atstumu. Vedžiojami trumpesniu atstumu elektros kabeliai paprastai tiesiami seklesniuose vandenyse.

Ilgiausias pasaulyje povandeninis elektros kabelis „North Sea Link“ pradėtas naudoti kaip tik šiomis dienomis. 720 kilometrų ilgio 1 400 megavatų (MW) kabelis jungia Norvegiją su Jungtine Karalyste. Jį nutiesti kainavo 1,6 mlrd. svarų sterlingų.

Technologijos: Europą apraizgę ir ją su Amerika jungiantys optiniai kabeliai.

Išskirtinė elektros kabelių jūroje specifika ir tai, kad jie turi būti itin saugūs. Jie ne šiaip sau nuleidžiami į dugną, bet guldomi į specialius lovius. Kabeliai turi būti apsaugoti ir nuo laivų, ir nuo incidentų ar netgi nuo galimų sąmoningų diversijų.

Elektros kabelių klojimas jūroje yra gerokai brangesnis nei ryšio kabelių.

Ilgesnis ir pasirengimo tokiam kabeliui tiesti laikotarpis.

Jūrose pakrantės zonose elektros kabelių sparčiai daugėja. Jų tinklai vienas po kito nusitiesia nuo vėjo jėgainių parkų jūroje.

Šiuo metu Lietuvos jūrų pakrantėje yra paklotas „NordBalt“ elektros kabelis iš Švedijos į Lietuvą, kur jis į krantą „išlipa“ Smiltynėje, Klaipėdos pietinėje dalyje.

Dar vienas elektros kabelis artimiausiais metais Baltijos jūros dugnu į Lietuvą bus nutiestas iš Lenkijos. Jis iš jūros iškils netoli Šventosios. Toje pat vietoje iš jūros turėtų būti nutiestas ir naujas elektros kabelis iš planuojamo statyti vėjo jėgainių parko.

Dar sudėtingiau ir brangiau jūroje kloti naftos ar dujų vamzdynus. Tam reikia ne tik labai kruopštaus jūros dugno tyrimo, ilgų derinimų, bet ir specializuotų palyginti didelių laivų, specialių bazių krante, kur būtų laikomi įvairaus skersmens vamzdžiai.

Baltijos jūroje žinomiausios iš Rusijos į Vokietiją einančios dvi dujų vamzdyno „Nord Stream“ linijos. Lenkija nuo Nechožo vietovės per Baltijos jūrą taip pat norėtų nutiesti dujotiekio liniją iki Danijos ir toliau iki Norvegijos.

Darbas: ant jūros dugno klojami tūkstančiai kilometrų vientiso kabelio.

Nuo dvoko vimdė

Su "Kauno diena" susisiekusią Viktoriją žingsniuojant Jonavos gatve sustabdė nemalonus tvaikas, primenantis fekalijų smarvę, užuostas verslo centro vidiniame kiemelyje.

"Su bičiule keliavome pėsčiomis, o pailsėti nusprendėme užsukusios į "Kauno doko" vidinį kiemelį. Čia yra daug suoliukų, treniruoklių ir nedidelis amfiteatras su vaizdu į upę. Tik kažin, kam verslo centro atstovams toks vaizdas, jei patys jį gadina?", – retoriškai klausdama pasipiktinimo neslėpė kaunietė.

"Net vimdyti pradėjo, o nukreipusi žvilgsnį į Neries pusę pamačiau nuotėkų vamzdį, kuris, ko gero, ir yra to blogo kvapo kaltininkas. Iš jo į vandenį ėjo burbulai – vaizdas buvo šlykštus. Man pikta, kad į upę išteka tokio vamzdžio turinys. Manau, kad atidžiau patikrinus pasimatytų, jog visi aplink teršia ir tuo mėgaujasi", – tūžo Viktorija.

Susisiekėme su pastato atstovu, atsakingu už ūkio klausimus. Jis mus patikino, kad tai – išleistuvai. Abu apžiūrėjome – iš jų bėga švarus vanduo.

Atliks tyrimą

Apie kaunietei įtarimų sukėlusį vamzdį "Kauno dienos" žurnalistai informavo Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistus. Nuvykę į minėtą vietą prie "Kauno doko", aplinkosaugininkai teigė abiejuose pastato galuose pamatę po vieną paviršinių nuotėkų (lietaus) išleistuvą.

"Susisiekėme su pastato atstovu, atsakingu už ūkio klausimus. Jis mus patikino, kad tai – išleistuvai. Abu apžiūrėjome – iš jų bėga švarus vanduo. Bet išleistuvas, žvelgiant nuo Jonavos gatvės žiedinės sankryžos pusės, esantis toliau, yra nutiestas į meldus. Toje vietoje yra tarsi užutėkis. Tikėtina, kad per karštas dienas vanduo užsistovėjo. Dėl to galimai iš meldų ir sklinda smarvė. Tačiau, kad įsitikintumėme, jog iš tiesų nėra daroma žala gamtai, į vietą nusiuntėme laboratorijos specialistus, jie atliks tyrimus", – teigė Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Raimundas Tamašiūnas.

"Verslo centre skundų dėl kvapo nesame gavę. Tačiau kreipėmės į bendrovę "Kauno vandenys", kuriai priklauso lietaus surinkimo sistema, kad ją patikrintų ir nustačius galimas problemas – jos būtų išspręstos", – dienraščiui sakė bendrovės "Žaliakalnio parkas", kuriai priklauso verslo centras "Kauno dokas", atstovė Loneda Gražulevičienė.

Tikrinami kas ketvirtį

Bendrovė "Kauno vandenys" apie situaciją prie "Kauno doko" sakė taip pat sužinoję tik iš žurnalistų, tačiau nuvykę patikrinti fakto, tvirtino, kad šis nepasitvirtino – paviršinių nuotėkų išleistuvas dvoko neskleidžia. Dėl nemalonaus kvapo kaltas esą gali būti Neries vanduo.

"Paviršinių nuotėkų išleistuvai imant mėginius tikrinami kas ketvirtį arba tikrinami ir valomi pasitvirtinus faktui. Kad išleistuvai neapsineštų, kas antrą savaitę yra valomos ir gatvėse esančios magistralinių lietaus nuotėkų tinklų surinkimo grotos", – akcentavo "Kauno vandenų atstovai".

Kauno aplinkosaugininkų užsakytų tyrimų rezultatus Aplinkos apsaugos agentūra turėtų pateikti maždaug per dvi savaites.

Antrasis atvejis, apie kurį pranešta, pastebėtas taip pat šalia Jonavos gatvės. Panoraminėje, iš aukštai fiksuotoje nuotraukoje gyventojų dėmesį patraukė objektas, panašus į vamzdį. "Gal galėtumėte pasidomėti, kas per vamzdis nutiestas per Nerį, ties Jonavos gatve, šalia parduotuvės "Šilas"?" – įtariai teiravosi miestiečiai.

Kaip paaiškėjo iš šią vietą apžiūrėjusių aplinkosaugininkų, tai – ne vamzdis, o upės vagoje natūraliomis sąlygomis susiformavęs vandens slenkstis, aiškiai pastebimas žvelgiant iš įvairių pusių.

Gyvenimas yra pilnas malonių ir nemalonių potyrių. Juos mums naudinga atsiminti, nes pagal šią patirtį galime priimti naujus sprendimus. Prisimindami nemalonias ar pavojingas situacijas galime lengviau išvengti jų pasikartojimo. Mokslininkai seniai pastebėjo, kad žmonės teigiamus ir neigiamus prisiminimus saugo skirtingose smegenų dalyse. Tačiau tik dabar paaiškėjo, kad tą patį daro ir bitės.

Bičių smegenys yra tiesiog nepaprastai mažos. Kartu savo struktūra jos nėra ir labai sudėtingos. Žinoma, dėl jų dydžio jas sunku tyrinėti, tačiau mokslininkai vis tiek stengiasi. Naudodami šiuolaikinę įrangą mokslininkai dabar sugebėjo išskirti bičių atminties centrus. Patyrinėję genus, atsakingus už atmintį bei mokymąsi valdančius smegenų regionus, mokslininkai pastebėjo, kad ir bitės teigiamas ir neigiamas patirtis įrašo skirtingose smegenų vietose.

Teigiama patirtis bitėms – rūpinimasis jaunaja karta. Neigiama – plėšraus vabzdžio išpuolis. Mokslininkai pirmą kartą sugebėjo užfiksuoti, kad šios patirtys aktyvuoja skirtingas atminties centrų zonas. Iki šiol buvo manoma, kad taip prisiminimus rūšiuoja tik stuburiniai, kurie yra nelyginamai didesni ir turi didesnes smegenis.

Kodėl šie prisiminimai atskiriami? Mokslininkai tiksliai negali pasakyti, tačiau tai gali būti susiję su skirtinga jų svarba. Malonūs prisiminimai, žinoma, irgi yra būtini, tačiau jų nereikia greitai reakcijai. Tuo tarpu neigiamos patirtys dažniausiai praverčia neprognozuojamose situacijose. Pavyzdžiui, į avilį atskridus nekviestai širšei, bitės turi reaguoti greitai, prisimindamos, kaip tokią ataką pavyko atremti anksčiau.

Mokslininkai niekaip neatsistebi bičių protiniais sugebėjimais. Jos ne tik skraido nepaklysdamos dideliuose plotuose, komunikuoja tarpusavyje ir dalijasi darbais, bet dar ir mokosi viena iš kitos. Londono karalienės Marijos universiteto mokslininkai atliko įdomu eksperimentą. Netikra bitė į pažymėtą vietą atrideno kamuoliuką ir taip gavo atlygį. Tai stebėjusi tikra bitė išmoko šio elgesio – ir ji rideno kamuoliuką, tikėdamasi atlygio.

Bitės yra nepaprastai protingi gyvūnai. Jų smegenyse – apie milijonas neuronų – maždaug tiek jų yra ir vienoje žmogaus tinklainėje. Tai reiškia, kad savo smegenis bitės naudoja labai efektyviai ir mes iš to galime nemažai išmokti.

Anot susirūpinusio klaipėdiečio, pagal originalų projektą nuotekų tinklas turėtų būti tiesiamas 1,75 m gylyje, tačiau šiuo metu jis nesiekia net pusantro metro.

Kaip teigia vyras, projektu nepatenkinti ir kiti gretimų namų gyventojai.

"Norėjome išsiaiškinti ir sužinoti, ar projektas buvo koreguotas, tačiau su mumis niekas nesusisiekė. Kaimynams nutraukti vamzdžiai, kurių iki šiol dar niekas nesiskubina sutvarkyti. Panašu, jog kelias jau lyginamas ir ruošiamas asfaltuoti. Baiminamės, kad situacija tokia ir liks. Norėtume žinoti, kodėl nėra sprendžiamos problemos, o jos tik glaistomos?" – raštu į savivaldybės atstovus kreipėsi gyventojas.

Anot darbus vykdančios bendrovės "Klaipėdos vanduo" Plėtros departamento direktoriaus Vytauto Valantino, į visus gyventojų skundus reaguojama.

"Jeigu žmogus pamato problemą, visada gali kreiptis į mus raštiškai arba tiesiog ateiti į įstaigą "Klaipėdos vanduo". Svarbu, kad pranešimai būtų tikslūs, aiškiai nurodytas remontuojamas ruožas, adresas. Projektas yra gyvas organizmas – jis gali kisti. Kartais žmonės ties savo sklypų ribomis savavališkai stato statinius, vykdo įvairius darbus, tad korekcijos neišvengiamos",– kalbėjo direktorius.

Departamento vadovas žadėjo ištirti Mokyklos gatvės mikrorajone susiklosčiusią situaciją.

Šilutės plento pradžia, Tilžės ir Mokyklos gatvės šiemet tapo didžiulių darbų frontu. Čia klojami nauji lietaus kanalizacijos vamzdžiai. Darbai vyks iki kitų metų.

Kai bus baigta tiesti nauja lietaus kanalizacijos trasa, darbų imsis savivaldybės samdyti darbininkai, kurie vietoj transporto žiedo įrengs šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Tai yra seniai parengto detaliojo plano dalis.

Nemažai nepatogumų dėl darbų gatvėse turėję Tilžės turgavietės prekeiviai kreipėsi į savivaldybę ir prašė pakoreguoti projektą Tilžės gatvėje.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo, į turgaus prekeivių pastabas atsižvelgta, pasistengta, kad dėl gatvių remonto jie patirtų kuo mažiau nuostolių ir nepatogumų.

Tačiau nepatogumų dėl vamzdynų klojimo sulaukia ne tik prekeiviai. Visi, kas važiuoja Mokyklos gatve, yra priversti sulėtinti greitį iki minimalaus, kad nesugadintų automobilių, mat ten, kur asfaltas buvo išgraužtas ir buvo užpilta tik skaldos, susidarė aštrūs kelio dangos kraštai, o skaldoje susiformavo duobės.

Tokia situacija užsitęsė, vairuotojai keiksnoja darbininkus.

"Mano žiniomis, savivaldybės administracijos darbuotojai bendrauja su darbų rangovais ir prašo situaciją pagerinti", – tikino V.Švedas.

Mieste yra daug vietų, kur vykdant darbus perkasamos gatvės, tad Statybos leidimų ir statinių priežiūros darbuotojai kontroliuoja darbus atliekančias bendroves ir reikalauja sutvarkyti gatves taip, kad jos netrikdytų eismo.

"Jeigu į žodžiu sakomą pastabą nereaguojama, darbų rangovams gali būti surašytas reikalavimas. Už reikalavimo nevykdymą gali būti pritaikoma administracinė nuobauda. Pagal mūsų žemės darbų ir kasinėjimo nuostatus, užfiksavus tam tikrų neveikimo atvejų, įmonei galima apsunkinti gyvenimą ateityje, kai ji prašys leidimo dirbti kituose objektuose. Tokie faktai gula į tam tikras bylas, tad, renkantis darbams įmonę, tai gali turėti reikšmės", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Uostamiesčio savivaldybė dar praėjusiais metais pritarė, kad įmonė "Klaipėdos vanduo" iš ES bandytų gauti lėšų paviršinių nuotekų sistemoms tvarkyti ir sutiko prisidėti 15 proc. projekto vertės.

Bendra projekto vertė siekia beveik 10,2 mln. eurų. Savivaldybės dalis sudaro 1,5 mln. eurų. Ši suma būtų išmokama per dvejus metus.

Šiemet skirta 916 tūkst. Būtent šia suma ir padidintas įmonės "Klaipėdos vanduo" įstatinis kapitalas. Kitąmet savivaldybė turės skirti beveik 612 tūkst. eurų.

Planuojama paviršinių nuotekų tinklus kloti Jūrininkų prospekte, Bangų, Joniškės gatvėse, Sendvario gyvenamajame rajone, į kurį patenka Bachmano dvaro mikrorajonas, buvęs Paupių gyvenamasis rajonas, Rasos, Saulėlydžio, Naktigonės, Spindulio, Ryto, Saulės gatvės ruožas nuo Rūko iki Spindulio gatvės, Klemiškės gatvė.

Darbai vyks ir miesto centre. Tinklai bus klojami Bomelio-Vitės mikrorajone: Sportininkų, Pušyno, Stadiono, Švyturio, Viršutinėje, Beržų gatvėse.

Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai bus statomi ant išleistuvo į Kuršių marias ties Varnėnų gatve, Smeltalės upelį ties Minijos gatve, Danės upę ties Liepų gatve.

Taip pat numatoma įsigyti hidrodinaminį automobilį nuotekų tinklų priežiūrai.

Uostamiesčio savivaldybė vandentiekininkams perdavė beveik 5,3 tūkst. metrų vamzdynų. Nepriklausomas turto vertintojas "Inreal" nustatė, kad šio turto rinkos vertė siekia per 202 tūkst. eurų.

Perdavus šį turtą, tokia suma bus padidintas įmonės "Klaipėdos vanduo" įstatinis kapitalas.

Bendra suma, kuria jis išaugs, siekia 1,1 mln. eurų. Po padidinimo įmonės "Klaipėdos vanduo" įstatinis kapitalas bus apie 60,6 mln. eurų.

Dabar Klaipėdos savivaldybei priklauso 86,82 proc. šios bendrovės akcijų, Klaipėdos rajono savivaldybei – 12,22, Neringos – 0,96 proc. Po padidinimo šie skaičiai siektų atitinkamai 87,06, 12 ir 0,94 proc.

Po žeme – ir 40 metų senumo vamzdžiai

Šiluma ir karštas vanduo klaipėdiečių namus iš AB „Klaipėdos energija“ katilinių pasiekia įveikdamas 231 kilometrą per požemines šilumines trasas. Didžioji jų dalis jų nutiesta prieš 20 ir daugiau metų, kai statybų technologijos ir šiltinimo medžiagos, lyginant su dabartinėmis, buvo labai primityvios.

„Vamzdynai buvo šiltinami stiklo vata, apvyniojami folija, talpinami į betoninius lovius, kuriuose laikydavosi vanduo. Per kelis dešimtmečius vata deformavosi, nebeteko izoliacinių savybių, o dėl nuolatinės drėgmės metaliniai vamzdynai surūdijo. Tokios trasos ir nepatikimos, ir visiškai netaupo šilumos“, - aiškino Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas. Tokių susidėvėjusių vamzdynų Klaipėdoje dar yra apie trečdalis. Tad kasmet keičiamos prasčiausios būklės trasos. Dabartiniai šildymo trasų vamzdynai pagal technines savybes yra daug patikimesni. Jie gamykloje izoliuoti vandeniui nepralaidžia danga ir sandaria apšiltinimo medžiaga, garantuojančia mažiausius šilumos nuostolius.

Trasų remontas padeda taupyti

Pernai Klaipėdos mieste buvo pakeista 6,2 kilometrų trasų, o šiemet numatyta įvykdyti 6 rekonstrukcijos projektus ir atnaujinti 7370 metrų magistralinių ir kvartalinių vamzdynų. Dalį šių darbų finansuos ES fondai, o virš milijonų eurų į trasų keitimą AB „Klaipėdos energija“ investuos iš savo lėšų.

„Jei trasų keitimas įvyktų sparčiau, mes, energetikai, gyventume ramiau. Tačiau yra keletas priežasčių, kodėl negalime šių darbų atlikti iškart visame mieste“, - aiškino Antanas Katinas, AB ‚Klaipėdos energija“ generalinis direktorius. Pasak vadovo, jei iškart būtų  keičiami ne keli, o keliasdešimt kilometrų trasų, miestas vasarą būtų „išpuoštas“ apkasais, dėl perkastų gatvių bei sutrikusio karšto vandens tiekimo gyventojams ir miesto svečiams kiltų nepatogumų. Kita priežastis – patikimų įmonių stygius. Lietuvoje yra tik keletas firmų, kurios turi tinkamą įrangą ir specialistus, galinčius atlikti trasų keitimo darbus. Ir, žinoma, dar yra finansai – pakeisti vieną kilometrą šildymo trasų kainuoja nuo pusės iki milijono eurų. Tad daugiamilijoninės investicijos turi būti planuojamos saikingai, kad finansų stygius nesutrikdytų įmonių veiklos.

Pagal AB „Klaipėdos energija“ investicinius planus numatyta, kad uostamiestyje kasmet turi būti atnaujinama ne mažiau 5 kilometrų trasų. Kai aplinkybės leidžia, atnaujinama vienu kitu kilometru daugiau.

Skaičiuojama, kad vien 2016 m. dėl nuostolių trasose sumažinimo bendrovė sutaupė apie 332 tūkst. eurų, o technologinių nuotolių rodiklis sumažėjo iki 13,5 procento, kas yra artima energetikos etalonu laikomoms Skandinavijos šalims.

„Svarbi ne tik finansinė nauda. Naujos trasos užtikrina patikimą šilumos tiekimą. Turbūt niekas nenorėtų žemą likti be šildymo dėl avarijos trasoje. Patikimumo aspektas yra pats svarbiausias, kodėl reikia atlikti trasų rekonstrukcijos darbus ir iškęsti laikinus nepatogumus“, - sakė A.Katinas. 

2017 m. Klaipėdos mieste numatyti trasų rekonstrukcijos darbai

Magistraliniai šilumos tinklai keičiami:

1. Šilutės pl. – Statybininkų pr. – Vingio g. rajone. Smiltelės g. – Taikos pr.

2. Butsargių g. – Tilžės g. – Rumpiškės g. – Taikos pr. – Sausio 15-osios g. rajone.

3. Pievų g., Zarasų g., Plytinės g.

Kvartalinių šilumos tinklų rekonstrukcija vyks:

1. Kretingos g. – Kaštonų g. – Klevų g. rajone.

2. Šviesos g. - Panevėžio g. rajone.

3. Dariaus ir Girėno g., Smilties Pylimo g.

4. Naikupės g., Sulupės g.

Visus šiuos procesus paaiškina ir įdomiu eksperimentu iliustruoja „YouTube“ kanalo „Practical Engineering“ kūrėjas. Pasirodo, praktiškai dėl visų miestuose atsiveriančių smegduobių kalti patys žmonės.

Smegduobės miestuose susiformuoja dėl prastai prižiūrimų po žeme esančių vamzdynų. Esant vamzdžio trūkiui, gruntas yra iš lėto išplaunamas. Tai gali įvykti gana greitai, tačiau gali tęstis ir keletą metų.

Jei šis procesas atitinkamų tarnybų nėra pastebimas, išeitis tik viena – virš ertmės esančio grunto griūtis ir didžiulės duobės susiformavimas.