VATESI pranešė gavusi kvietimą iš Baltarusijos branduolinės ir radiacinės saugos departamento („Gosatomnadzor“) dalyvauti svarstymuose penktadienį, tačiau inspekcija atsisakė, nes jai buvo siūloma tik stebėti svarstymus be teisės pasisakyti.

Pasak VATESI  atsakymo „Gosatomnadzor“, dauguma inspekcijos iškeltų branduolinės saugos problemų vis dar nėra išspręsta.

„Turėdama tiek daug neišspręstų klausimų, VATESI atsisakė dalyvauti viešuosiuose svarstymuose, kur neturėtų teisės pasisakyti“, – rašoma VATESI pranešime.

Baltarusija vasarį skelbė, kad pirmojo Astravo AE reaktoriaus pramoninio veikimo pradžia atidėta iki balandžio-gegužės. Anksčiau šalis skelbė, kad jis bus pradėtas naudoti pirmąjį ketvirtį.

Lietuva teigia, kad netoli sienos Astravo AE pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.

„Dauguma jau seniai iškeltų branduolinės saugos užtikrinimo klausimų iki šiol taip ir nėra išspręsta“, – sako VATESI viršininkas Michailas Demčenka.

Nuo pat Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo pradžios Baltarusija nepateikia konkrečios informacijos, kaip pasirinko atominės elektrinės statybos vietą Astrave ir įvertino Lietuvos gyventojų pasiskirstymą ir tankumą šalia elektrinės esančioje kaimyninės valstybės teritorijoje – tai esminis Lietuvos keliamas branduolinės saugos klausimas. Toks vertinimas privalėjo būti atliktas pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos standartus ir yra labai svarbus Lietuvos avariniam pasirengimui, nes net 1/3 Lietuvos gyventojų gali būti paveikti radiacijos, jei įvyktų avarija Baltarusijos AE ir Lietuvos atsakingoms institucijoms tokiomis sąlygomis būtų sudėtinga valdyti galimos avarijos padarinius.

Taip pat laiške primenama, kad visos 2018 m. po ENSREG streso testų peržiūros pateiktos saugos rekomendacijos yra svarbios ir nedelsiant turi būti įgyvendintos. Dar kartą pabrėžiama, kad Baltarusijos AE projektas neatitinka šiuolaikinių tarptautinių saugos reikalavimų. Pavyzdžiui, šios elektrinės projektas nėra atsparus didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui ir ne visos Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko saugiam eksploatavimui būtinos instrukcijos buvo parengtos prieš jo eksploatavimo pradžią.

Baltarusija ne kartą buvo raginama atlikti tikimybinį saugos vertinimą, taip pat laikytis TATENA saugos standartų ir laiku, prieš atominės elektrinės pramoninio eksploatavimo pradžią, parengti Baltarusijos AE galutinę saugos analizės ataskaitą – vieną iš svarbiausių saugų elektrinės eksploatavimą pagrindžiantį dokumentą. Pagal dabar Baltarusijoje galiojančius teisės aktus tokį dokumentą planuojama parengti tik praėjus metams po atominės elektrinės pramoninio eksploatavimo pradžios.

VATESI taip pat ragina ESM ir kitas atsakingas Baltarusijos institucijas operatyviai teikti išsamią informaciją tiek visuomenei, tiek ir kitoms suinteresuotoms pusėms apie visus neįprastus įvykius, įskaitant ir tuos, kurie gali sukelti visuomenės susirūpinimą, ir šių įvykių galimą poveikį Baltarusijos AE saugos užtikrinimui.

Laiške dar kartą išsakyta pozicija, kad Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija turi sustabdyti Baltarusijos AE paleidimo ir eksploatavimo darbus, kol bus išspręsti visi Lietuvos ir tarptautinių ekspertų iškelti branduolinės saugos klausimai.

Šio laiško kopijos išsiųstos Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), Europos Komisijai, Branduolinės saugos konvencijos susitariančiųjų šalių planuojamo susitikimo prezidentei, Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ir Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) pirmininkams.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) dar 2019 m. pabaigoje, vadovaudamasi Branduolinės saugos konvencijos nuostatomis, pateikė prašymą Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijai (ESM) pateikti šią detalią informaciją. Tik po metų, 2020 m. pabaigoje, ESM sureagavo į VATESI prašymą, tačiau avarinės parengties planavimui reikalingos informacijos nepateikė.

„Baltarusijos delsimas pateikti reikalingą detalią informaciją yra laikytinas įsipareigojimų pagal Branduolinės saugos konvenciją nevykdymu“, – sako VATESI viršininkas Michailas Demčenka.

VATESI išsiųstame naujame laiške dar kartą priminė Baltarusijos ESM, kad nurodyta informacija yra būtina ir apie šį kreipimąsi informavo Branduolinės saugos konvencijos susitariančiųjų šalių planuojamo susitikimo prezidentą ir Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA).

Branduolinės saugos konvencija numato susitariančiosios šalies (šiuo atveju – Baltarusijos), kurios teritorijoje yra branduolinis įrenginys (Baltarusijos AE), pareigą, kaimyninės šalies, kuri gali patirti šio branduolinio įrenginio poveikį, prašymu, pateikti visą būtiną informaciją, kad ji galėtų atlikti savo vertinimą dėl galimo branduolinio įrenginio poveikio jos teritorijai.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad artimiausiu metu ketina dar kartą kreiptis į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją paraginant teikti informaciją apie visus neįprastus įvykius, įskaitant ir galinčius sukelti visuomenės susirūpinimą.

VATESI antradienį paprašė Baltarusijos institucijų informacijos apie galimą pirmojo Astravo AE bloko rezervinės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimą.

Pasak VATESI, Baltarusijos ministerija nurodė, kad kuro užkrovimo metu nebuvo įvykių, kurie galėtų būti klasifikuojami kaip ypatingi ar neįprasti. Tokį pat atsakymą gavo ir Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“, pranešusi apie galimą incidentą. 

Portalas ecohome-ngo.by („Ekodom“), remdamasis Baltarusijos antibranduolinės kampanijos pareiškimu, skelbė, kad pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu įvyko rimta avarija – buvo smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna, kurią bandoma suremontuoti, todėl reaktorius dirba be šios sistemos.

Tai jau ne pirmas incidentas Astravo AE pastaruoju metu. Lapkričio 8-ąją jau veikiančioje ir elektrą gaminančioje jėgainėje, pasak šalies žiniasklaidos, sprogo keli įtampos transformatoriai, buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina. Baltarusijos Energetikos ministerija vėliau patvirtino, kad transformatoriai buvo pakeisti. 

VATESI pranešė, kad Baltarusijos požiūris, jog atlikti Astravo AE testai neidentifikavo jokių projekto saugos trūkumų, yra „neatsakingas ir netoleruotinas“.

„Visų Europos Sąjungos šalių interesu turi būti sėkmingai užbaigta Baltarusijos streso testų ataskaitos veiksmų plano peržiūra ir visų ekspertų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas“, – pranešime cituojamas VATESI vadovas Michailas Demčenka.

Pasak inspekcijos, Baltarusija vėluodama daugiau kaip mėnesį ekspertams pateikė atsakymus tik į vieną iš keturių klausimų blokų. Nėra atsakymų ir į Lietuvos klausimus.

Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) nariai šią savaitę buvo paraginti reikalauti, kad Baltarusija kuo greičiau pateiktų atsakymus.

Lietuvos nesaugia laikoma Astravo AE lapkričio 3 dieną pradėjo gaminti elektrą, tačiau nuo lapkričio 8-osios vidurdienio ji nebegaminama. 

Baltarusijos Energetikos ministerija pirmadienį pranešė, kad jėgainėje prireikė pakeisti „kai kurią elektrotechninę matavimo įrangą“, bet priežasčių nenurodė.

Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad sprogo keli įtampos transformatoriai ir todėl buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina, tačiau ši informacija nėra patvirtinta.

Lietuva trečiadienį Baltarusijai įteikė notą, kurioje Minsko prašoma oficialios informacijos apie incidentą Astravo AE.

„Inspekcija mano, kad Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko paleidimo darbų sustabdymas, kol nėra išspręstos ENSREG ir kitų tarptautinių ekspertų nustatytos saugos problemos bei neužbaigta ENSREG atliekama Baltarusijos AE streso testų rezultatų įgyvendinimo nacionalinio veiksmų plano peržiūra, būtų tvirtos branduolinės saugos lyderystės demonstravimas ir principo – pirmiausia sauga – laikymasis“, – pranešė inspekcija.

Ji tebelaukia atsakymų į anksčiau pateiktas užklausas Baltarusijai – jose keliami saugos klausimai, susiję su jėgainės aikštelės parinkimu ir įvertinimu, AE atsparumu seisminiams įvykiams bei didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui, streso testų rekomendacijų įgyvendinimu, tikimybiniu saugumo vertinimu ir kitomis saugos problemomis.

VATESI dar kartą pažymėjo, kad svarbu kuo skubiau įgyvendinti visas anksčiau nurodytas saugos gerinimo priemones. VATESI kreipėsi į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją (ESM) ir tikisi ateityje laiku gauti visą svarbią informaciją apie sprendimus, susijusius su AE veikla.

Lietuva kritikuoja branduolinio projekto Astrave saugumą ir pasiruošusi boikotuoti jėgainės elektrą. Tuo metu Baltarusija atmeta kritiką.

„Rugpjūčio 6 dieną VATESI gavo pranešimą iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), kad į Baltarusijos atominės elektrinės pirmąjį energijos bloką pradėtos vežti nenaudoto branduolinio kuro rinklės, kurias planuojama pradėti krauti į reaktorių“, – rašoma pranešime.

Anot inspekcijos, apie tai ją informavo ir Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija, su kuria yra pasirašytas tarpinstitucinis susitarimas dėl keitimosi informacija.

„Branduolinis kuras bus pradėtas krauti į reaktorių, vadovaujantis Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerijos branduolinės ir radiacinės saugos departamento išduotu leidimu ir suderinta darbų programa. Tokio leidimo išdavimą numatė Baltarusijos teisės aktų pakeitimai, atlikti liepos 30 dieną“, – teigia VATESI.

Inspekcija pranešė, kad ši informacija perduota Lietuvos institucijoms.

Branduolinio kuro rinklių įkrovimas į reaktorių, VATESI teigimu, yra svarbus AE pirmojo bloko paleidimo etapas. Įkrovus rinkles prasidės tolesni veiksmai – fizikinis, energetinis bei bandomasis pramoninis reaktoriaus naudojimas.

Pasak VATESI, Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos Astravo AE ir toliau lieka neatsakyti, taip pat neįgyvendintos streso testų metu tarptautinių ekspertų pateiktos bei  TATENA misijų rekomendacijos, ypač susijusios su ekstremaliais seisminiais įvykiais, avarijų prevencija bei valdymu, ir tai yra netoleruotina.