-
Nėščiųjų pykinimas, vėmimas ir mažakraujystė: ką svarbiausia žinoti?
Kada tai baigsis?
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas būdingas net 60–70 proc. nėščiųjų. Jį sukelia fiziologiniai ir metaboliniai organizmo pokyčiai (hormonų, virškinimo trakto motorikos, imuninės sistemos, psichologiniai veiksniai ir kt.). Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas dažniausiai išryškėja 4–7 nėštumo savaitę ir praeina iki 12–14 savaitės, tačiau gali išlikti ir iki 20–22 savaitės. Pykinimas ir vėmimas gali varginti nuo kelių iki 10 ir daugiau kartų per dieną. Normalu, jei kartu vargina seilėtekis, bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas, nerimas, rėmuo, apetito sumažėjimas. Lengviems simptomams mažinti rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės ir tik sunkiems atvejams, kai nustatomas medžiagų apykaitos sutrikimas, rekomenduojamas medikamentinis gydymas stacionare.
Kankinant pykinimui ir vėmimui rekomenduojama:
– valgyti neriebų, geriau šaltą ar švelniai šiltą, daugiau angliavandenių turintį maistą;
– valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis;
– suvalgyti negausiai sauso maisto (sausos duonos traputį, nesaldžių sausainių ar kt. produktų) ryte dar prieš atsikeliant iš lovos;
– vengti rūgščių ir labai saldžių maisto produktų ir gėrimų;
– vengti maisto su daug prieskonių;
– vartoti imbierą (arbatą arba maisto papildus);
– išgerti raminamųjų ir kiek pykinimą mažinančių žolelių arbatų – pipirmėčių, melisų, aviečių, ramunėlių;
– dažnai ir nedideliais kiekiais gerti skysčių (per dieną suvartoti apie 2 litrus, dažniau vemiant – net ir daugiau);
– čiulpti vaisinius ar paprastus ledo kubelius, citrinos skiltelę; vartoti polivitaminus nėščiosioms;
– vengti erzinančių ir pykinimą išprovokuojančių kvapų.
Jei prasidėjo mažakraujystė
Nėščiųjų mažakraujystė, arba anemija, išsivysto dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija (vaisiaus ir placentos augimas, padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis ir kt.).
Simptomai, būdingi mažakraujystei, yra šie: bendras silpnumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, odos ir gleivinių blyškumas, emocinis nepastovumas, širdies plakimas. Mažakraujystei būdinga pakitusi uoslė ir skonis (noras valgyti kreidą, dantų pastą, krakmolą, popierių, ledo gabalėlius). Progresuojant anemijai, plaukai tampa šiurkštūs, slenka, lūžinėja nagai, oda tampa šiurkšti ir sausa.
Nėščiųjų mažakraujystę ir jos sunkumo laipsnį diagnozuoja gydytojas, remdamasis kraujo tyrimų duomenimis, bei paskiria geležies preparatų, polivitaminų nėščiosioms.
Geležimi papildyta dieta
Sergant nėščiųjų mažakraujyste, rekomenduojama ir geležimi papildyta dieta – tai produktai, kuriuose gausu geležies. Nėščiosioms rekomenduojama suvartoti vidutiniškai 25 mg geležies per parą. Geležies poreikis ypač išauga trečiąjį nėštumo laikotarpį – siekia 30 mg per dieną.
Su maistu įsisavinama tik 5–30 proc. gaunamo geležies kiekio. Maiste esanti geležis yra dviejų formų. Raudona mėsa, žuvis ir paukštiena turi vadinamosios hemogeležies, kuri daug geriau absorbuojama organizme (15–25 proc. jos kiekio) ir jos įsisavinimui beveik neturi įtakos kiti veiksniai. O vaisiuose, daržovėse, pieno ir grūdiniuose produktuose yra ne hemogeležies, kuri blogai absorbuojama (2–5 proc. jos kiekio) ir kurios įsisavinimą lemia kartu valgomas maistas. Todėl nėščiosios turėtų stengtis, kad jų racione netrūktų raudonos mėsos, žuvies, paukštienos.
Daugiau apie šeimos planavimą, nėštumą, gimdymą ir pirmuosius kūdikio metus skaitykite knygoje "Nėštumas. Gimdymas. Pirmieji gyvenimo metai". Ją galima įsigyti internete čia.
Kituose "Sveikatos" prieduose pristatysime kitas knygos temas.
-
Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kaip jo išvengti?
Tokios ligos kartais vadinamos „skrandžio gripu“. Tačiau tai neturi nieko bendro su gripu. Ūmines žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia staigiu vėmimu ir viduriavimu, kartais karščiavimu, sukelia rotavirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt.
Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.
Žarnyno virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, jie yra labai atsparūs išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji dozė yra labai maža, rašoma ULAC pranešime.
Dažniausiai sukelia rotavirusai bei norovirusai
Pirmieji rotavirusų sukelto enterito (plonosios žarnos uždegimas) simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 - 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje. Daugiau apie rotavirusinę infekciją skaitykite čia.
Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą.
Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.
Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Daugiau apie norovirusinę infekciją skaitykite čia.
Plinta keliais būdais
Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas: gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.
Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija yra vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai.
Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.
Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus šiais būdais:
per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;
per orą – kosėjant, čiaudint;
virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.
Skiepų (specifinės profilaktikos) nuo daugelio virusinių infekcijų, plintančių fekaliniu-oraliniu būdu, nėra, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau šiuo skiepu yra skiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių.
Nespecifinė profilaktika – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.
Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:
Kuo dažniau plauti rankas. Suaugusieji turi padėti plauti rankas mažiems vaikams. Rankas rekomenduojama plauti:
prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;
pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;
po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais;
po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
kai sugrįžtama namo iš lauko;
be to, vaikų lopšeliuose-darželiuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.
Tinkamai valyti patalpas:
Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.
Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.
Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.
Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones.
Protrūkio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai, rekomenduojama valyti kasdien pagal valymo grafiką. Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).
Saugiai tvarkyti maistą pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimus.
Kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą.
Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.
Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.
Susirgus pasilikti keletą dienų namuose, negaminti maisto kitiems.
