-
Ne vienas, bet vienišas per šventes – dėl nusilpusios klausos 8
Anot medicinos psichologės, kognityvinės ir elgesio terapijos praktikės Karolinos Muračiovienės, šį jausmą gali lemti daugybė veiksnių. Natūralu, kad vienišumas gali prabusti, kai artimųjų iš tiesų nėra šalia, tačiau galima jaustis vienišam, net jeigu prie šventinio stalo – būrys brangių žmonių. Viena iš tokio vienišumo „ne vienas, bet vienišas“ priežasčių – klausos sutrikimai ir jų pasekmės.
Kodėl jaučiamės vieniši?
Psichologė K. Muračiovienė mano, kad daugeliui žmonių žiemos šventės yra labai reikšmingas metų tarpsnis.
„Neretai šeimai šventės tampa ritualu, kuriame puoselėjame santykį vienas su kitu, bendraujame, užsiimame bendra veikla, dalinamės dovanomis. Buvimas kartu su šeima per šventes yra lyg nerašyta taisyklė, socialinis kanonas, perduotas iš kartos į kartą, todėl natūralu, kad švenčių metu buvimas vienumoje, negalėjimas leisti kokybiško laiko su artimaisiais gali būti ypač skausmingas“, – paaiškino K. Muračiovienė.
Anot psichologės, svarbu nemaišyti izoliacijos ir vienišumo. Mokslinėje literatūroje socialinė izoliacija apibūdinama kaip realus socialinių kontaktų, ryšių nebuvimas ar stygius, tuo tarpu vienišumas labiau apibūdina kokybinį ryšio aspektą, skirtumą tarp to, kokių santykių „norėčiau“ ir to, kokius „turiu“.
„Tokiu atveju, asmuo, net ir apsuptas žmonių, gali jaustis vienišas. Taigi, kiek žmogus jausis vienišas priklauso ne tik nuo to, yra fiziškai su kitais žmonėmis ar ne, bet ir nuo to, kokia santykių su tais žmonėmis kokybė. Ši kokybė, visų pirma, priklauso nuo to, kiek jaučiamės artimi, priimti, suprasti žmonių“, – vienišumo priežastis įvardijo medicinos psichologė.
Karolina Muračiovienė. „Audiomedikos“ nuotr.
Pokalbis – tarsi už stiklo
Psichologė pabrėžia, kad verbalinė komunikacija yra vienas pagrindinių būdų, kuriuo kuriame ir palaikome emocinį ryšį su kitais. Taigi, verbalinės komunikacijos trukdžiai gali stipriai apriboti galimybes išgyventi artumo jausmą. Klausos sutrikimai gali būti vieni iš tokių kliuvinių.
„Ar teko įstaigoje su aptarnaujančiu darbuotoju kalbėtis per storą stiklą? Reikia įdėti daug pastangų, norint išgirsti. Dėmesį blaško aplinkiniai triukšmai, nebesate tikri, ar teisingai išgirdote, ką jums pasakė žmogus anapus stiklo. Labai panašiai jaučiasi ir nusilpusią klausą turintis žmogus šventiniame šurmulyje“, – paaiškino „Audiomedikos“ klausos protezavimo specialistė Kristina Kalašnykovaitė.
Specialistė įsitikinusi, kad nusilpusią klausą turinčiam žmogui šventinis laikas gali būti itin varginantis.
„Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau triukšmo, tuo sudėtingiau sutelkti dėmesį į kalbą ir ją suprasti. Ypač, kai kalba keli žmonės vienu metu. Pastangos išgirsti atima daug jėgų ir šventės tampa nebe tokios džiugios“, – klausos centro pacientų patirtimis dalijosi K. Kalašnykovaitė.
Be to, kalėdinis laikotarpis – ypatingas laikas tikintiesiems. Specialistė pastebi, kad klausos nusilpimą turintys žmonės pradeda vengti lankytis maldos namuose. Didelėje erdvėje garsas plačiai išsisklaido, akustika sukuria aidą, tad dalyvaudamas religiniuose ritualuose žmogus girdi triukšmą, o ne šventinę kalbą. Negalėjimas kokybiškai dalyvauti religiniuose ritualuose taip pat gali paveikti emocinę būseną.
Kristina Kalašnykovaitė. „Audiomedikos“ nuotr.
Vienišumo pasekmės – liūdnos
JAV atliktų tyrimų duomenimis, nesprendžiamos vienatvės, socialinės izoliacijos poveikis fizinei sveikatai gali prilygti penkiolikai surūkytų cigarečių per dieną. Be to, vienišumas taip pat gali paskatinti neigiamų įpročių atsiradimą.
„Besitęsianti socialinė izoliacija ir vienišumo jausmas siejami ne tik su prastesne emocine būsena, bet ir su įvairiais neigiamais padariniais fizinei sveikatai: didesne rizika patirti priešlaikinę mirtį, 50 proc. didesne senatvinės demencijos rizika, net trečdaliu didesne rizika išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms, patirti insultą“, – galimas ilgalaikes pasekmes sveikatai vardijo psichologė K. Muračiovienė.
Bauginančiai skambančios pasekmės yra nesudėtingai paaiškinamos. Kurti ryšį ir puoselėti santykius – užprogramuota mūsų smegenyse ir yra vienas iš kertinių emocinių poreikių.
„Esame užprogramuoti būti ryšyje, nes evoliucijos eigoje pavieniui tiesiog nebūtume išgyvenę. Mums buvo svarbu gyventi grupėmis, puoselėti artimus santykius, kad gautume grupės teikiamą ir išgyvenimui būtiną apsaugą bei resursus. Todėl vienišumo jausmas sukelia nesaugumo, streso reakciją kūne, o buvimas poreikius patenkinančiame santykyje sukelia saugumo, malonumo, pilnatvės jausmą“, – tvirtino psichologė.
Girdėkite, nelikite už stiklinės sienos
Klausos sutrikimai – vienas iš veiksnių, galinčių lemti vienišumą bei socialinę izoliaciją su visomis jos pasekmėmis fizinei bei psichologinei sveikatai. Be to, nesprendžiami klausos sutrikimai taip pat gali neigiamai veikti sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad klausos sutrikimai didina riziką susirgti demencija (lengvas klausos nusilpimas – du kartus, sunkus klausos nusilpimas – net penkis kartus), Alzhaimerio liga.
Pajutusiems nusilpusios klausos simptomus „Audiomedikos“ klausos protezavimo specialistė pataria neatidėlioti sprendimo kreiptis pagalbos bei nelikti už „stiklinės sienos“.
„Iki Kalėdų laiko liko labai nedaug. Jau dabar pradedame linkėti visiems jaukių, gražių švenčių. Jeigu šiam linkėjimui išsipildyti trukdo tik nusilpusi klausa, kviečiu atvykti ir pradėti bandyti klausos aparatus, kad jau šventiniu laikotarpiu ir prie šventinio stalo be jokių kliūčių galėtumėte pabendrauti su pasiilgtais artimaisiais“, – sakė K. Kalašnykovaitė.
Klausos centras „Audiomedika“ kviečia atvykti nemokamai išbandyti klausos aparatus visą šventinį laikotarpį. Klausos aparatų individualiam pritaikymui reikalingas klausos patikrinimas bei konsultacija – taip pat nemokama.
Registruotis nemokamam klausos aparatų bandymui galite telefonu: +370 620 33338 arba internetu: www.audiomedika.lt/registracija.
Konsultavo med. psichologė Karolina Muračiovienė
karolina.muracioviene@gmail.com
-
Atmink – tu niekada nesi paliktas vienas 1
„Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.
Pagalba atvira visiems
Dalydamasis savo patirtimi M. Kriščiūnas sako, kad neretai jaunam žmogui yra sunku tiksliai išsakyti savo jausmus, mintis, todėl pokalbis prasideda nuo to, kuo žmogus gyvena čia ir dabar. Eksperto teigimu, pasitaiko situacijų, kai sunerimę tėvai ar kiti suaugusieji paragina savo vaikus prašyti pagalbos, kartais tiesiogiai kreipiasi ir vaikai, paaugliai be atskiro paraginimo.
Psichologo nuomone, saugumą ir pasitikėjimą kuria tai, kad „Jaunimo linijos“ teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir konfidenciali.
Mūsų savanoriai didžiuojasi tuo, kad priimame visus, kuriems reikalinga emocinė parama.
„Mes neklausiame žmogaus amžiaus, vardo, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, kalbamės tik apie jo patiriamą situaciją ir kylančius sunkumus. Tad ir artimieji gali nesužinoti, kad asmuo kreipėsi pagalbos.
„Jaunimo linija“ ir mūsų savanoriai didžiuojasi tuo, kad priimame visus, kuriems reikalinga emocinė parama. Kadangi bendrauti su savanoriais galima tiek telefonu, tiek pokalbiais internetu, keliskart padidėja emocinės paramos prieinamumas – kai kuriems gali būti lengviau bendrauti vienu ar kitu formatu – kuriama saugi atmosfera, kuri paskatina kreiptis įvairaus amžiaus asmenis, turinčius negalią“, – pasakojo psichologas.
Pasak M. Kriščiūno, tikslios statistikos, kiek į „Jaunimo liniją“ kreipiasi negalią turinčių vaikų, iki šios dienos nėra, tačiau teigiama, kad tokių kreipimųsi išties pasitaiko.
Kalbama suprantama kalba
„Jaunimo linijoje“ naudojamos universalios priemonės ir technikos, kurios gali būti pritaikomos nepriklausomai nuo amžiaus ar kitų charakteristikų. Emocijos ir mąstymas yra universalūs reiškiniai, būdingi bet kokio amžiaus ir bet kokios lyties žmonėms.
Atpažinus emocijas tampa lengviau tvarkytis su nerimu, stresu ir kitomis kylančiomis problemomis.
„Be jokios abejonės, skiriasi skirtingų žmonių kalbėjimo maniera, mintys, gebėjimas išreikšti savo jausmus, tad kiekvienas savanoris stengiasi užmegzti unikalų ryšį su savo pašnekovu. Tačiau su kiekvienu iš jų stengiamės kalbėtis nuoširdžiai, asmeniškai, įvardyti jausmus ir vadinti daiktus tikraisiais vardais. Matydami, kad problemos gali būti sudėtingos ir ne vienkartinės, visuomet raginame kreiptis tolesnės pagalbos į skirtingus specialistus“, – kalbėjo jis.
Psichologas plėtoja mintį sakydamas, kad kai kurių žmonių emocijas būna lengva atpažinti iš karto, o kai kurių emocijų žodynas yra apribotas žodžiais „gerai“, „blogai“ ar „normaliai“. Dėl šios priežasties stengiamasi prisitaikyti prie besikreipiančiojo ir kalbėti jam suprantama kalba. Kartais savo emocijas yra lengviau pažinti per fizines išraiškas, kartais – per veiksmus ar mąstymą („noriu rėkti“, „noriu verkti“, „noriu juoktis“). Atpažinus emocijas tampa lengviau tvarkytis su nerimu, stresu ir kitomis kylančiomis problemomis.
Šalyje prieinamos įvairios psichologinės pagalbos galimybės. pagalbasau.lt nuotr.
Matomas pokytis
Kiekviena nemaloni ir negatyvi patirtis gali atitolinti nuo kitų žmonių, gali susidaryti įspūdis, kad jeigu su keliais žmonėmis nejaučiama ryšio, jo nebus galima pajusti su niekuo.
„Po pokalbių su „Jaunimo linijos“ savanoriais neretai girdime, kad priimti ir išgirsti žmonės jaučiasi įkvėpti vilties, jog ir su kitais žmonėmis jiems gali sektis bendrauti ir būti kartu. Manau, kad bendruomenei svarbu suvokti būtinybę būti atviriems, siekti priimti kitus nepriklausomai nuo jų negalios ar statuso, įvertinti tai, kad su kai kuriais žmonėmis galime turėti mažiau natūralių sąlyčio taškų, tačiau tam tikrą ryšį su kitu žmogumi norime pasiekti kiekvienas“, – kalbėjo specialistas.
Po pokalbių su „Jaunimo linijos“ savanoriais neretai girdime, kad priimti ir išgirsti žmonės jaučiasi įkvėpti vilties.
Pastaraisiais metais pastebimi pokyčiai „Jaunimo linijoje“: pokalbiai tampa ilgesni, o problemos – įvairesnės. To priežastys, anot M. Kriščiūno, yra kompleksinės. Jis įvardijo ilgą laiką besitęsusią koronaviruso pandemiją ir karantiną, prasidėjusį karą, taip pat pridūrė, kad ir ekonominiai sunkumai prisideda prie įtampos ir nerimo visuomenėje.
Didelė paramos paklausa
M. Kriščiūnas akcentavo, kad jauni žmonės vis drąsiau kalba apie savo psichikos sveikatą, tad ir temos, kuriomis jie kalba, vis įvairesnės.
„Visuomet dažnos yra santykių, vienišumo, nerimo, psichikos sveikatos sutrikimų temos, taip pat daugiau nei kas dešimtas kreipimasis yra susijęs su savižudybės rizika ar savęs žalojimu, tai neretai pasitaiko tarp jaunų žmonių“, – dėstė M. Kriščiūnas.
Be visa ko, patartina suvokti, kad jauni žmonės, pradedantys savo savarankišką gyvenimą, šiuo laikotarpiu dažnai būna nežinioje dėl daugelio visuomeninių, technologinių ir kitų pasikeitimų. Psichologas pabrėžė, kad emocinės paramos poreikis visuomet buvo aukštas, o dabartinis laikotarpis išsiskiria tuo, kad problemų ir sunkių jausmų šaltinių yra itin daug.
„Jaunimo linija“ teikia emocinę pagalbą tel. 8 800 28 888 arba internetu.
Daugiau apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus ir nemokamos pagalbos galimybes galima rasti interneto svetainėse www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.
Užs. 1857668
-
Psichologė: Lietuvoje vienišas jaučiasi kas trečias vaikas
Vienišumą vaikai išgyvena ir emigravus tėvams, netekties ar ligos šeimoje atveju, paauglystės metu.
Paramos vaikams centras (PVC) pradeda socialinę kampaniją, kviečiančią tapti vaiko draugu ir užsiimti kartu su juo mėgstama veikla: sportuoti, skaityti, lankyti parodas, eiti į renginius, gaminti, tiesiog leisti laiką. Dažnai tik dėmesio ir pabuvimo kartu reikia, kad liūdnas vaikas vėl šypsotųsi, pasitikėtų, svajotų.
Paramos vaikams centro psichologė, daugiau nei 20 metų Lietuvoje veikiančios programos „Big Brothers Big Sisters” vadovė Jūratė Baltuškienė sako, kad vaikai ir paaugliai vieniši gali jaustis ne tik neturėdami draugų, bet ir šeimoje, bendraamžių klasėje, būrelyje.
Dažniausiai vienišumo jausmas kankina, kai nėra nei vieno artimo žmogaus, su kuriuo vaikas galėtų apie viską pasikalbėti – pasidžiaugti pasiekimais, pasidalinti planais, sulaukti patarimo, padrąsinimo ir nuraminimo.
„Toks vaikas būna labiau atsiribojęs nuo kitų, tarsi paskendęs savo pasaulyje, arba, atvirkščiai, norėdamas nebesijausti vienišas, stengiasi užmegzti kontaktą šiurkščiais ir net agresyviais būdais. Abiem atvejais vaikui stinga pasitikėjimo savimi ir kitais, gali jaustis prastesnis už kitus. Tai trukdo kurti santykius ne tik šiuo metu, bet ir suaugus”, – pastebi J. Baltuškienė.
Vienišumo jausmas gali būti laikina būsena, pavyzdžiui, šeimai persikėlus gyventi į kitą miestą ar vaikui pakeitus mokyklą, išgyvenant netektį, susirgus artimajam ir pan.
Vis dėlto labai svarbu pastebėti, kad vaikas blogai jaučiasi, pasikalbėti su juo, nuraminti ar tiesiog pabūti kartu. Užuot kritikavus, moralizavus ir menkinus, reikėtų klausyti, ką sako vaikas, klausinėti, domėtis juo.
Išklausančiu, suprantančiu ir rodančiu kryptį suaugusiuoju gali būti ne tik tėvai. Geriau suprasti save ir kitus, pažinti suaugusiųjų pasaulį, ypač paauglystėje, kai natūraliai atitolstama nuo tėvų, vaikams labai padeda programos savanoriai.
Mokymus baigęs savanoris mažiausiai metus, kartą per savaitę, bendrauja su 7-14 metų vaiku, o jų draugystę koordinuoja Paramos vaikams centro psichologai.
„Savanoriai su vaikais laiką leidžia taip, kaip įprastai su draugais: eina sportuoti, į kiną ar teatrą, susitinka arbatos puodelio. Galima kartu eiti į banką, biblioteką, važiuoti nusiplauti automobilio. Draugaujant vaikui ir savanoriui svarbiausia – laikas kartu, todėl susitikimus puikiai galima derinti su mėgstama veikla ar net būtinais reikalais. Būdamas kartu su patikimu suaugusiuoju, vaikas mato pavyzdį, todėl išmoksta kalbėtis apie sunkumus, lengviau išgyvena krizes, įgauna pasitikėjimo savimi ir kitais”, – sako programos vadovė.
Šiuo metu Vilniuje daugiau kaip 30 vaikų laukia draugo, su kuriuo galėtų kalbėtis ir leisti laiką. O savanoriauti gali visi nuo 18 metų, nepriklausomai nuo išsilavinimo, socialinės ar šeiminės padėties.
Savanorių registracija vyksta interneto puslapyje.
