„Koncertai didelių pasaulinių žvaigždžių – ne tik lauko renginiuose, bet ir arenose, taip pat kino pramonei, kaip HBO ir „Netflix“, bus negalima naudoti Lietuvoje (profesionalių fejerverkų, specialiųjų efektų – BNS), kurie dažnai yra naudojami, o pirotechnikos sektorius Lietuvoje tiesiogine to žodžio prasme bus uždarytas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė O. Barkauskas.

Anot jo, Lietuva taptų pirmąja šalimis Europos Sąjungoje (ES), kurioje draudžiama naudoti šio tipo fejerverkus, todėl pasaulinės kino ir pramogų pramonės atstovai rinktųsi kitas šalis.

„Lietuva taptų pirmąja šalimi ES, kurioje būtų uždraudžiama profesionalių fejerverkų F4 panaudojimas“, – tikino O. Barkauskas.

Populiariosios muzikos apdovanojimų M.A.M.A asociacijos pirmininkas Martynas Tyla teigė, kad jei Lietuva, tarkime,  laimėtų „Euroviziją“, renginio nebūtų galima rengti šalyje, nes apie 70 proc. „Eurovizijos“ dainų konkursuose naudojamų efektų taip pat yra profesionali pirotechnika.

„Jeigu uždraustų fejerverkus, manau, būtų daug problemų su dideliu žvaigždžių atvykimu į šalį, taip pat problemų kiltų, jeigu Lietuva laimėtų „Euroviziją“ (...). Uždrausdami fejerverkus mes atimtume wow efekto elementą. Labai lengva viską uždrausti, bet mes turėtume galvoti apie niuansus“, – spaudos konferencijoje sakė M. Tyla.

„Tikrai labai daug klausimų iškiltų tokiu atveju ir labai tikėtina, kad Lietuvoje dėl to nevyktų ne tik „Eurovizija“, bet ir garsių pasaulinių grupių koncertai“, – pridūrė asociacijos pirmininkas.

Pirotechnikų asociacijos, vienijančios daugiau negu 80 proc. rinkos dalyvių, vadovas O. Barkauskas taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį nebuvo incidentų arba sužalojimų, susijusių su profesionaliais fejerverkais, o drausti reikėtų nebent žemesnės, F3 grupės, fejerverkus, kurie yra naudojami ne profesionalų, o eilinių žmonių.

„Mes suprantame, su kokiais sudėtingais ir pavojingais elementais mes dirbame, bet tam ir yra saugos reikalavimai“, – sakė O. Barkauskas.

Iš kairės; Aurimas Kamantauskas ir Ovidijus Barkauskas per spaudos konferenciją dėl nepritarimo siūlymams Lietuvoje uždrausti profesionalius fejerverkus. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Mes pasisakome, kad būtų ribojami F3 grupės fejerverkai, kurie yra naudojami plačiai visuomenėje, kad jie nebūtų parduodami internetinėse svetainėse, kad nebūtų galima nusipirkti degalinėse, kad būtų ribojami šie fejerverkai masinėse susirinkimų vietose“, – teigė jis.

Anot O. Barkausko, apie 80 proc. Lietuvos gyventojų patinka fejerverkai, nes jie kuria šventinę nuotaiką ir yra Naujųjų metų sutikimo ar valstybinių švenčių dalis. Tai parodė naujausia asociacijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, kurią atliko tyrimų centras „Vilmorus“.

„73 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad profesionalūs fejerverkai, naudojami įvairių renginių metu laikantis saugumo reikalavimų, kuria šventinę nuotaiką. Labai panašiai fejerverkus vertina tiek sostinės, tiek kaimo gyventojai: profesionalius fejerverkus kaip šventinę nuotaiką kuriantį renginių akcentą apibūdina 76 proc. Vilniaus miesto ir 77 proc. kaimiškų vietovių gyventojų“, – pasakojo O. Barkauskas.

Apklausa taip pat parodė, kad 64,4 proc. gyventojų pritaria tradicijai valstybines šventes ir Naujuosius metus sutikti grožintis fejerverkais. Tam nepritariantys teigė 23,7 proc., o beveik 12 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas pasiūlė pataisas, draudžiančias galingus fejerverkus, taip sumažinant pirotechnikos priemonių neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir gyvūnams, žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės pabaigoje žadėjo siūlyti Seimui tvirtinti liberalesnę galingų fejerverkų naudojimo tvarką, bet sugriežtinti vadinamųjų „bambioškių“ pardavimus, uždrausti fejerverkais prekiauti degalinėse ir internetu.

Komitete dirbantis konservatorius Andrius Vyšniauskas tuomet sakė, kad bus siūloma leisti silpnaisiais fejerverkais prekiauti ne ištisus metus, o tik prieš Naujuosius metus, kai šios pirotechnikos priemonės perkamos labiausiai.

Būtina edukuoti

Artėjant 2024-iesiems, kai įtraukusis ugdymas bus privalomas visoje Lietuvoje, viešojoje erdvėje šis klausimas kelia įnirtingų diskusijų. Vieni tai mato kaip geriausią būdą judėti įtraukios visuomenės link, kiti – kaip kliūtį sklandžiam mokymosi procesui.

Norėdama išsiaiškinti tikrąsias Lietuvos gyventojų nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reprezentatyvioje visuomenės apklausoje uždavė klausimų apie vaikų, turinčių negalią ir specialiųjų poreikių, mokymąsi bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai nedžiugina.

Netinkamai įgyvendinti pokyčiai gali ne tik sumažinti pasitikėjimą švietimo sistema, bet ir pabloginti visuomenės nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo.

Su teiginiu „Vaikai, turintys negalią ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių, turėtų mokytis kartu tose pačiose klasėse su vaikais, neturinčiais negalios“ visiškai arba iš dalies sutiko mažiau nei pusė – 43 proc. – respondentų. Visiškai arba iš dalies nesutinkantys teigė 32 proc. Didelė vadinamoji pilkoji zona – net 25 proc. apklaustųjų neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Mažiau nei pusė – 45 proc. – apklaustųjų teigia, kad visiškai arba iš dalies sutiktų, kad jų vaikas (-ai) bendrąjį išsilavinimą įgytų mišriose klasėse kartu su vaikais, turinčiais negalią ir specialiųjų ugdymo poreikių. Visai arba iš dalies nesutiktų 31 proc., neapsisprendę – 24 proc. apklaustųjų.

„Norisi atkreipti dėmesį į didelę dalį respondentų, kurie neturi aiškios nuomonės. Į abu klausimus taip atsakė apie ketvirtadalis apklaustųjų. Tikėtina, kad būtent šie žmonės greičiausiai pakeis savo nuomonę arba į teigiamą, arba į neigiamą pusę. Todėl labai svarbu aktyviai dirbti su visuomenės nuostatomis ir skatinti supratimą, kad įtraukusis ugdymas naudingas mums visiems: tiek žmonėms, turintiems negalią, tiek jos neturintiems“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Pavojingas nepasitikėjimas

„Vilmorus“ lapkričio duomenimis, švietimo sistema pasitiki 52 proc. gyventojų. Gegužę šis rodiklis siekė 46 proc. Pasitikėjimo Lietuvos institucijomis reitinge švietimo sistema šiuo metu užima šeštą vietą, labiau už švietimą gyventojai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, policija, kariuomene, „Sodra“ ir pasieniečiais.

Po visuomenės apklausos paaiškėjusias nuostatas, anot B. Sabatauskaitės, gali lemti ir šis ne itin didelis pasitikėjimo švietimo sistema rodiklis.

„Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie nuo 2024-ųjų pagaliau įpareigos nesegreguoti vaikų, turinčių negalią ar individualių ugdymo poreikių. Tai gali būti dar vienas iššūkis švietimo sistemai. Kol kas skirtingą negalią turintiems vaikams prieinamų mokyklų skaičius labai mažas. Netinkamai įgyvendinti pokyčiai gali ne tik sumažinti pasitikėjimą švietimo sistema, bet ir pabloginti visuomenės nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo“, – sako B. Sabatauskaitė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“.

Nepageidaujami kaimynai

Kita apklausa, kurią Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidė vis dar gajų stereotipą apie globos namus. Nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra vertinami kaip geresnė alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, dalis šalies gyventojų išlieka skeptiški dėl jų. Labiausiai dvejojama dėl galimo ramybės drumstimo ir nesaugumo jausmo.

Apklausos duomenimis, 52 proc. respondentų mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstimo, 49 proc. – dėl nesaugumo.

„Greičiausiai, tokia neigiama nuostata susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama apie netinkamą globojamo vaiko poelgį, – mano Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė. – Mūsų smegenys automatiškai priskiria visai globojamų vaikų grupei, kad jie netinkamai elgiasi. Žinoma, netinkamo elgesio priežastys slypi mumyse kaip nepatenkinti poreikiai. Turime suprasti, kad vaikui ypač reikia visos bendruomenės teigiamo prisilietimo, kad jo poreikiai būtų atliepti ir jis galėtų tvarkytis su patirtais išgyvenimais.“

Specialistė pateikia pavyzdį apie triukšmą: „Jei gyvename šalia didelės šeimos, pavyzdžiui, turinčios tris vaikus, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą. Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti – tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos.“

Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai.

Stereotipų nelaisvėje

Pasak Jonavos socialinių paslaugų centro vadovės Valentinos Demidenko, bendruomeniniuose vaikų globos namuose įprastai gyvena šeši ar aštuoni vaikai, su kuriais dirba du ar trys socialiniai darbuotojai, vadinami individualios priežiūros specialistais.

„Stengiamasi išlaikyti šeimos modelį ir priartinti vaikų gyvenimą prie normalaus – jie lanko ir mokyklas, darželius, mokosi namų ruošos darbų, kartu gamina maistą, kaip ir visi kiti vaikai. Tokiuose namuose augantys vaikai vėliau turi gana gerų socialinių įgūdžių ir yra pasirengę savarankiškam gyvenimui“, – pasakoja V. Demidenko.

Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja ir dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams.

„Greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas – jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Vis dėlto matome, kad netinkamai pasielgti gali visi vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones“, – įsitikinusi R. Ladauskienė.

12 proc. respondentų nuomone, žmonės vengia vaikų globos būstų dėl kenkimo kaimynystės prestižui, o 10 proc. šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės. Tik 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad nėra daug žmonių, kurie vengtų tokios kaimynystės.

Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai.

Kaip pažymi „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, tai aukščiausias kariuomenės vertinimas per visą apklausų rengimo laikotarpį nuo 1998 metų.

„Kariuomenė pasiekė aukščiausią rezultatą, ką mes matavom per 25 metus, 68 proc. pasitikėjimo kariuomene“, – BNS sakė V. Gaidys.

Ankstesnės kovo mėnesį rengtos apklausos metu pasitikintys Lietuvos kariuomene nurodė 64,8 proc. respondentų.

Su šiuo rezultatu kariuomenė yra antroje reitingo vietoje.

Tradiciškai tarp institucijų didžiausią pasitikėjimą turi ugniagesiai gelbėtojai – 90 proc., tiek pat, kiek kovą.

Trečia – policija su 65,8 proc. (kovą – 64,4 proc.), ketvirtoje „Sodra“ su 60,1 proc. (61,1 proc.), penktoje – pasieniečiai su 54 proc. (56,5 proc.), septintoje vietoje – švietimas su 46,1 proc. (47,1 proc.), aštuntoje – sveikatos apsauga su 51,2 proc. (50,8 proc.), devintoje – bažnyčia su 47,7 proc. (49,9 proc.), dešimtoje – Prezidentūra su 40,9 proc. (49,9 proc.).

Tuo metu labiausiai gyventojai nepasitiki partijomis, Seimu, žiniasklaida, Vyriausybe ir teismais. Nepasitikėjimo šiomis institucijomis reitingas viršija 30 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa atlikta gegužės 12–18 dienomis, apklaustas 1001 žmogus, tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

Vasario 3–8 dienomis Valstybingumo studijų centro užsakymu atlikta apklausa, kurioje klausta, ar gyventojai pritaria tam, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pasuose būtų rašomi kita (nevalstybine) kalba vietoje valstybinės (lietuvių) kalbos. Tam pritarė 26,7 procento, nepritarė – 55,1 procento, negalėjo atsakyti 18,2 procento respondentų.

Tos pačios tendencijos matyti visose pajamų, išsilavinimo ir amžiaus grupėse, gyvenamosiose vietovėse: visose jose nepritariančiųjų naujajai tvarkai yra dviženkliu procentu daugiau nei ją palaikančiųjų. Pastebėtina, kad net Vilniuje, kur beveik pusė gyventojų yra ne lietuvių tautybės, įrašus pasuose nevalstybine kalba palaikė 26,5 procentai, nepalaikė – 45 procentai respondentų.

„Vilmorus“ taip pat klausė, ar gyventojai pritarė, kad viešieji užrašai (gatvių, gyvenviečių pavadinimai) kitakalbių gausiai gyvenamose vietovėse būtų rašomi nevalstybine kalba vietoje valstybinės lietuvių kalbos. Tokiam pakeitimui pritartų 16,3 procento, o nepritartų 67,3 procento respondentų. 16,4 procentų teigė nežinantys arba į klausimą neatsakė.

„Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį į Lietuvos politinę darbotvarkę asmenvardžių rašymo pasuose ir vietovardžių rašymo nevalstybine kalba vietoje valstybinės klausimus atnešė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Nuo tada šiuos klausimus perėmė ir pradėjo kelti didžiausios nacionalinės partijos – iš pradžių LSDP, o galiausiai ir TS-LKD. Būtent jų ir liberalų balsais 2022 metų pradžioje įteisinti paso įrašai nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Dėl tokio sprendimo atitikimo Konstitucijai įvertinimo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, o lenkakalbiai politikai iš karto pareiškė, kad pakeitimai nepakankami ir nesprendžia Lietuvos lenkų problemų. Tam esą būtinas ir diakritinių ženklų, kaip perbraukta „L“ ir kiti, įteisinimas. TS-LKD atstovai, įskaitant premjerę I. Šimonytę, neatmetė tokios galimybės ateityje. Toliau keliamas lieka ir vietovardžių – gatvių ir gyvenviečių – pavadinimo rašymo klausimas. Nors dažniausiai teigiamas noras rašyti kita kalba greta valstybinės, faktiškai ypač Pietryčių Lietuvoje nuolatos susiduriama su tuo, kad lenkiški užrašai tiesiog pakeičia lietuviškus. Reikšminga tai, kad nei asmenvardžių, nei vietovardžių klausimu niekada nebuvo tiriama visuomenės nuomonė, viešumoje nebuvo pasirodę jokie apklausų rezultatai. „Vilmorus“ atliktas tyrimas pagaliau suteikia tokią galimybę“, – situaciją komentavo politologas, VU doktorantas Vytautas Sinica.

Gyventojų apklausą įmonė „Vilmorus“ vykdė 2022 vasario 3–8 dienomis. Tyrimo metu telefonu buvo apklausti 1005 respondentai. Galima tyrimo paklaida – 3,1 procento.

„Pirma vieta priklauso I. Šimonytei, 22,3 proc., antra vieta – G. Nausėdai, 21,9 proc., tai reiškia, jie abu visiškai tiek pat gauna, skirtumas keturių žmonių nuo tūkstančio. Visiškai lygūs jie yra, lyderiai“, – BNS apklausos rezultatus komentavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Skirtumas tarp kandidatų yra paklaidos ribose, kuri reprezentatyviose apklausose siekia 3,1 proc.

Pasak V. Gaidžio, I. Šimonytės reitingas kyla ketvirtas mėnuo iš eilės (kovą buvo 22 proc.), tuo tarpu G. Nausėdos antrą mėnesį šiek tiek mažėja (23,5 proc. kovą), tačiau jiems abiem šiuo metu susitikus antrajame ture laimėtų G. Nausėda.

„I. Šimonytės žymiai aktyvesnis elektoratas, žadantis tikrai ateiti, bet G. Nausėdos platesnis elektoratas, ir pagal įvairius socialinius-demografinius parametrus, ir taip pat pagal antrą pasirinkimą“, – sakė sociologas.

I. Šimonytės žymiai aktyvesnis elektoratas, žadantis tikrai ateiti, bet G. Nausėdos platesnis elektoratas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas prezidento rinkimuose Saulius Skvernelis užima trečia poziciją su 16,7 proc. rinkėjų žadamų balsų, prieš mėnesį šis rodiklis buvo 18,4 procento.

Ketvirtas – Socialdemokratų partijos kandidatas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, kuriam savo balsą atiduotų 7,9 proc. rinkėjų. Kovą už jį būtų balsavę 4,7 proc. rinkėjų.

Anot V. Gaidžio, V. P. Andriukaičio reitingas kas mėnesį beveik dvigubėja, tačiau antrojo turo kandidatas nepasieks, ir pagrindinė jo siunčiama žinia yra partijos populiarinimas.

„Jo reitingas padvigubėja, bet nuo labai žemo lygio. Žinoma, jis nespės pasivyt lyderių, bet ką jis padarė tikrai – siunčia žinią, kad yra Socialdemokratų partija Lietuvoj, šiuo metu jis reklamuoja partiją, jos ideologiją, ir su tuo einama į Seimo rinkimus“, – sakė V. Gaidys.

Apklausos duomenimis, už filosofą Arvydą Juozaitį balsuotų 4,5 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovą europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį 3,1 proc., parlamentarą Naglį Puteikį 2,2 proc., europarlamentarą Valentiną Mazuronį 1,7 proc., Seimo narį Mindaugą Puidoką 1,4 proc. apklaustųjų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ gyventojų apklausą dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko balandžio 4–13 dienomis.

„Matyt, buvusio socialdemokratų lyderio velionio prezidento Algirdo Brazausko įpėdiniai – vis dar ir įtakingi, ir populiarūs, turintys visuomenės akyse autoritetą“, – LRT.lt sakė V. Gaidys.

Jis taip pat pastebėjo, kad nauja komanda su G. Palucku priešakyje dar nesiasocijuoja su socialdemokratais. Vertindami juos, žmonės dažniausiai prisimena buvusius šios partijos vadovus Gediminą Kirkilą, Algirdą Butkevičių bei kitus vyresnės kartos politikus. Sociologo manymu, naujajam socialdemokratų lyderiui kenkia ir tai, kad šalia jo nėra atpažįstamų ir žinomų politikos gyvenime žmonių.

Tyrimai parodė, kad neigiamai vertinančių G. Palucką žmonių per mėnesį padaugėjo net 12 proc., o teigiamai jį vertinančių – tik 1 proc.

Ieškodamas atsakymo, kas galėjo lemti L. Linkevičiaus populiarumą, V. Gaidys svarstė, kad tam įtakos galėjo turėti ir ta aplinkybė, kad ministrui simpatizuoja opozicinė konservatorių partija: „Apsirikau. Maniau, kad žmonės tą akivaizdų ministro sprendimą palikti partiją dėl portfelio vertins neigiamai – kaip draugų išdavystę. Bet taip neįvyko“.

Apsirikau. Maniau, kad žmonės tą akivaizdų ministro sprendimą palikti partiją dėl portfelio vertins neigiamai – kaip draugų išdavystę. Bet taip neįvyko.

Konservatoriai – vis dar populiariausi

Vertindami partijas, apklaustieji palankiausiai vertino Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Apie 25 proc. nuo balsuojančiųjų ir 15 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų simpatizuoja šiai partijai.

Antroje vietoje, kaip ir buvo prieš mėnesį, yra Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 20–21 proc. nuo balsuojančiųjų ir 12 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų. Per mėnesį jų reitingas sumažėjo maždaug 3 procentiniais punktais ir šiuo metu yra žemiausias nuo Seimo rinkimų.

Pasak V. Gaidžio, tikėtasi, kad gerokai sumažės Socialdemokratų partijos reitingas, bet taip neįvyko. Jie gauna maždaug 16 proc. nuo balsuojančiųjų ir apie 10 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų.

Nustebino tai, kad beveik iš politinės arenos išstumtos partijos „Tvarka ir teisingumas“ populiarumas auga: šiuo metu ji gauna 10 proc. nuo balsuojančiųjų, 6 proc. – nuo visų Lietuvos gyventojų, ir jos populiarumas po truputį auga. V. Gaidys mano, kad tokia situacija susiformavo dėl to, kad šiuo metu daug kas nusivylė „valstiečiais“, o socialdemokratai į savo pusę taip pat nesugeba patraukti daugiau žmonių.

„Tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis – vienas iš nedaugelio partijų vadovų, turintis pliuso ženklą. Lietuvos gyventojai jį vertina daugiau teigiamai negu neigiamai.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nuo visų gyventojų gauna minuso ženklą, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis – irgi minusą, nors elektoratas jį vertina teigiamai.

Nors Liberalų sąjūdį vis labiau krečia skandalai, naujausi skaičiai parodė, kad nuosmukio nėra ir katastrofa dar neįvyko.

Pasak V. Gaidžio, neramina tai, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų arba nežino, už ką balsuoti, arba neitų balsuoti. Tai yra gana daug.

Politikų reitingų linijos – tokios pat

Šalies politikų reitingų linija per mėnesį nepasikeitė: pirmoje vietoje – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ją teigiamai vertina 63 proc. žmonių.

Antroje vietoje, kaip ir rugsėjo mėnesį, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. 53 proc. Lietuvos gyventojų jį vertina teigiamai, o Kaune – net 80 proc.

„Greitai bus dešimt metų, kai D. Grybauskaitė – populiariausia tarp politikų. Pažiūrėkit, koks dabar sujudimas, kai žinoma, kad prezidento rinkimuose nebegalės dalyvauti. Mano akimis, jos populiarumą lemia tai, kad ji demonstruoja savo nepriklausomumą nuo pat pirmos kadencijos, kai, atvykusi iš Briuselio, pranešė apie savo dalyvavimą šalies vadovo rinkimuose – mes iki šiol nieko nežinome apie jos draugus, ką ji daro laisvalaikiu. Tas jos buvimas savyje, matyt, žmonėms imponuoja“, – svarstė V. Gaidys.

V. Matijošaičio populiarumą, pasak sociologo, lemia tai, kad Kauno įvaizdis kaip ant mielių kyla daugeliu aspektų ir, jeigu žiniasklaida skirs daugiau dėmesio, tai laikinosios sostinės mero įvaizdis dar labiau kils.

„V. Matijošaitis turi Dievo dovaną bendrauti su žmonėmis jiems suprantama kalba, bet labiausiai jo populiarumui įtakos turi tai, Kaunas tvarkomas iš esmės ir tuos pokyčius mato jau ne tik kauniečiai“, – įsitikinęs V. Gaidys.

L. Bielinis: G. Palucko reitingai gali dar labiau smukti

Vertindamas ministro L. Linkevičiaus populiarumą politologas Lauras Bielinis teigė manąs, kad tam įtakos turi jo sugebėjimas neįsivelti į skandalus, o be to, socialdemokratų partijos krizės problemą jis pats sau sugebėjo išspręsti labai greitai – vardan valdžios posto paliko partiją, ir kiti įvykiai partijoje šį sprendimą užgožė, todėl apie tai beveik nebuvo diskusijų.

Net 12 proc. smuktelėjusį socialdemokratų lyderio G. Palucko reitingą, L. Bielinio manymu, lėmė ne šio politiko klaidos arba neveiklumas, o tai, kad dabar – ne jo laikas: „Jis turi protingai palaukti. Svarbiau ne tai, ko jis nepadarė, bet – ką darys toliau. Dalis socialdemokratų rinkėjų šiuo metu sutrikę ir galbūt net mano, kad G. Paluckas – partijos skaldytojas. Jeigu jis nesielgs kaip partijos vienytojas ir įkvėpėjas, jo reitingai gali smukti dar labiau“.

Nauji Kauno šaligatviai tiesia merui kelią į populiarumą

„Ir aš už jį balsuočiau. Jei dar prieš metus, einant nuo Kauno autobusų stoties link centro, reikėdavo bristi per balas, tai dabar čia – nauji, puikūs šaligatviai. V. Matijošaitis iš kitų šalies politikų išsiskiria tuo, kad viską, ko imasi, padaro greitai. Manau, kad ne mažiau nei 60 proc. visuomenės politikus vertina atsižvelgdami į jų realius darbus. „Jei mano kiemas tvarkingas, tai prezidentas geras“, – kalbėjo L. Bielinis.

Aiškindamas prezidentės D. Grybauskaitės populiarumo aplinkybes, jis pastebėjo, kad dabartiniame partijų lyderių ir kitų politikų nerišliame bendravime su šalies gyventojais ji atrodo solidžiausiai.

„Nesikiša į tuos kvailus partinius ginčus. Lakoniškai įvertino politinės sistemos silpnumą, ir viskas. Solidus jos tylėjimas kuria jai autoritetą“, – įsitikinęs L. Bielinis.

Vertindamas liberalų sugebėjimą vis dar turėti sekėjų, politologas pastebėjo, kad tie, kas šia partija suabejojo arba visiškai nusivylė, nusisuko nuo jos, kai praėjusių metų gegužę driokstelėjo buvusio lyderio Eligijaus Masiulio skandalas, o dabar liko ištikimiausieji, sukrėtimų užgrūdinti simpatikai: „Jie ir toliau palaikys liberalus, kaip partiją arba kaip idėją, jei partija iš viso išsiskirstytų“.

– Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad imigracija – dažniausiai tiek lietuvių, tiek visų europiečių nurodoma problema, su kuria susiduria ES. Daugiau kaip pusė europiečių pritaria bendrai ES migracijos politikai. Taigi kokias svarbiausias problemas įvardija ir lietuviai, ir kitose ES valstybėse gyvenantys žmonės?

– Jūs paminėjote, kad ES gyventojai sako, jog pagrindinė ES problema – imigracija ir terorizmas. Bet, kalbėdami apie savo šalį, daugumos šalių, kaip ir Lietuvos, gyventojai mini bedarbystę. Lietuvoje aktuali ir kita problema – bent jau gegužės mėnesį minėtas kainų augimas. Ta problema nuo rudens pakilo 12 procentinių punktų.

– Taigi Lietuvos žmones labiau jaudina ne migracijos problemos, o būtent kasdienis gyvenimas?

– Reikia pasakyti, kad problemų paminėjimas labai priklauso nuo konkrečios situacijos ir įvykių. Gegužės mėnesį, be Eligijaus Masiulio, buvo „kalafiorų skandalas“. Gegužė buvo kainų lyginimo mėnuo.

– Ir tai atsiliepė apklausoms?

– Be jokios abejonės.

– Ką ES gyventojai apskritai mano apie ES ateitį? Kokia lietuvių pozicija dėl ES ateities?

– Lietuviai bent jau 10 metų pasižymėjo proeuropietišku požiūriu – jie pasitiki ES. Šį kartą Lietuva užima pirmą vietą pagal pasitikėjimą ES institucijomis. O ES vidurkis jau yra neigiamas – daugiau nepasitikima negu pasitikima.

– O kas yra euroskeptikai?

– Didžiausia euroskeptikė yra Graikija – pagal visus parametrus ten nuotaikos ypač blogos. Bet yra ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, ar reikėtų į ES priimti kitas šalis. Šiuo atveju Lietuva užima gana pozityvią vietą – 64 proc. apklaustųjų mano, kad reikia priimti. Bet už tų skaičių slypi kiti aspektai –  ne vienas tyrimas rodo, kad lietuviai labai norėtų priimti Ukrainą, Rumunija nori priimti Moldovą. O Vakarų Europos šalys nelinkusios priimti kitų šalių (čia turima galvoje Turkija). Beje, Lietuva mato save kaip ES narę, bet yra šalių, kurios mato savo ateitį be ES, – tai Jungtinė Karalystė, Slovėnija ir Kipras.

– Kaip europiečiai atsako į klausimą, ar yra jie patenkinti savo gyvenimu?

– Iš esmės patenkinti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių (Danijos, Švedijos, Suomijos) gyventojai patenkinti beveik 100 proc.  Lietuviai mažiau patenkinti, nors dauguma patenkinti arba greičiau patenkinti. Tačiau šis tyrimas parodė, kad pasitenkinimas krito net 9 procentiniais punktais (nuo 75 proc. iki 66 proc.). Nors daug metų buvo nuolatinis lėtas augimas, šį kartą kažkas nutiko.

„Socialdemokratų partijos elektoratas šiuo metu nėra labai stipriai išreikštas, bet pagal įvairius simptomus, ką gavo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, galima manyti, kad tai kaimiškos vietovės, tas arealas. Galima spėti, kad taip yra (socialdemokratų rinkėjai perbėgo pas LVŽS), nes prieš porą mėnesių jau buvo tie simptomai, (klausiant), už kurią kitą partiją jūs galėtumėt balsuoti, tai buvo dvi partijos kaip dubleriai – Liberalų sąjūdis ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tai viena grupė migravo į tą pusę“, – pirmadienį Lietuvos televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė bendrovės „Vilmorus“ vadovas V.Gaidys.

Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog balandžio mėnesį reikšmingai sumažėjo ir valdančiosios Socialdemokratų partijos, ir jos vadovo ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus reitingai.

Tuo metu buvusį vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį prisiviliojusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai nuosekliai didėja, o balandį partija šoktelėjo iš šeštos pozicijos, kurioje buvo kovą (7,1 proc.), į antrą. Balandį už juos nurodė ketiną balsuoti 11,1 proc. respondentų.

Už socialdemokratus per rinkimus, jeigu jie vyktų kitą sekmadienį, žadėjo balsuoti 15,7 proc. (kovą - 21,2 proc.) bendrovės „Vilmorus“ apklaustų šalies gyventojų. Vasarį socialdemokratų reitingas siekė 23 procentus. Nepaisant kritimo socialdemokratai išlieka pirmi partijų reitingų lentelėje.

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus mano, kad socialdemokratai pirmąją poziciją išlaikys ir per rinkimus, nepaisant smunkančio populiarumo, o „valstiečiams“ kliūtimi rinkimuose įvardina ir patį partijos pavadinimą.

„Vienintelis dalykas, kuris gali sustabdyti „valstiečius“, tai pavadinimas, vis dėlto Valstiečių sąjunga suteikia tam tikras ribas, nepaisant S.Skvernelio charizmos ir teigiamo vertinimo, yra žmonių, kurie negalės balsuoti už „valstiečius“. Dabar vyks „valstiečių“ „vetingo“ procesas – žmonės aiškinasi, iš kur (partijos pirmininkas) R.Karbauskis užsidirbo pinigų, ką jis galvojo prieš dešimt metų, ką jis rems ir tas procesas turi tendenciją išgryninti rinkėjus“, – laidoje „Dėmesio centre“ sakė M.Katkus.

„Tikėtis, kad tai bus pirma partija, vargu“, – LŽVS galimybes rinkimuose vertino M.Katkus ir sakė kol kas nematantis ženklų, kad favoritais laimėti pirmą ir antrą poziciją nebūtų socialdemokratai bei atitinkamai liberalai.

Rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys nors ir pripažįsta, kad sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atsistatydinimas turi neigiamą atspalvį, bet neprognozuoja, kad šis socialdemokratų deleguotos ministrės pasitraukimas iš Ministrų kabineto koreguos socialdemokratų populiarumą.

„Jeigu taip prisiminti, kiek tokių įvykių būna… Praeis trys savaitės ir bus galbūt žymiai ryškesnių įvykių įvairiausių… Gali būti, kad šis, atrodytų, toks labai stiprus įvykis, bus visai pamirštas. Nes politinė scena yra labai gyva. Ir artėjant rinkimas ji tampa vis gyvesnė“, - šeštadienį Lietuvos radijui pareiškė V.Gaidys. 

Visuomenės palankumas Lietuvos socialdemokratų partijai išlieka didžiausias, nors lyginant su praėjusiu mėnesiu jos gerbėjų gretos aptirpo. Dabar sios partijų kandidatai gautų maždaug tiek pat, kiek surinktų liberalsąjūdiečiai  ir konservatoriai kartu, - 20,7 proc. rinkėjų balsų, t.y. 3 procentiniais punktais mažiau negu prieš mėnesį, kada socialdemokratus rėmė 23,5 proc. apklausos dalyvių, rodo „Vilmorus“ sausio mėnesį duomenys.

Tuo tarpu abi opozicinės partijos savo rinkėjų išbarstė kur kas mažiau - iki 9,6 proc. sausį nuo 9,8 proc. 2015 metų gruodį - liberalsąjūdiečiai ir iki 9,1 proc. dabar nuo 9,2 proc. prieš mėnesį turėtų rėmėjų - konservatoriai.

Vyriausybei pasitikėjimą dabar deklaruoja 22,8 proc. respondentų - irgi mažiau negu prieš mėnesį, kai jų buvo 25,7 proc., o nepasitikintys teigė esantys 30,7 proc. - daugiau nei gruodį, kad taip mane 28,1 proc. respondentų.

Sveikatos apsaugos ministrę teigimai vertina 24,9 proc. respondentų – mažiau negu prieš mėnesį, kada jų buvo 27 proc., o neigiamai 33,3 proc. (gruodį - 37,7 proc.).

Trauktis iš pareigų R.Šalaševičiūtė  nusprendė po prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Algirdo Butkevičiaus ir partijos kolegų raginimo.

Socialdemokratų partijos skaidrumo grupė paragino ministrę trauktis reaguodama į viešą R.Šalaševičiūtės prisipažinimą, jog prieš 10 metų ji yra davusi kyšį medikui. Šalies vadovė ir premjeras savo ruožtu reagavo į žiniasklaidos pranešimus apie tai, jog R.Šalaševičiūtė figūruoja teisėsaugos tyrimuose dėl galimos korupcijos Šiaulių ligoninėje. Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį patikslino, jog ministrė apklausta kaip liudytoja viename iš minėto tyrimo epizodų. Jo aplinkybės neatskleidžiamos. Įtarimai ministrei nėra pareikšti.

R. Šalaševičiūtė Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauja nuo 2014 metų liepos 17 dienos.