Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į Vilniaus teismą su prašymu pratęsti suėmimą dar mėnesiui. Posėdis vyks nuotoliniu būdu.

Š. Stepukonio suėmimas baigiasi šeštadienį, jis prieš tai buvo suimtas dviem savaitėms.

Vyras įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

Š. Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai.

Viename jų jis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Kitas, dar 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dar dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

Prokuroras D. Karčinskas šią savaitę sakė, kad duodamas parodymus Š. Stepukonis „pilnai neneigia“ savo kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją, kuri bus tikrinama.

Pasak portalo, ieškinys Vilniaus apylinkės teisme buvo gautas sausio 22 dieną. Teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas šis ginčas, kol kas nepaskirtas.

„2L Architects“ vadovė Viktorija Blažienė „15min“ teigė, kad „BSV Development“ skola už pernai rudenį atidarytos privačios mokyklos „The British School of Vilnius“ projektavimo darbus siekia 83 tūkst. eurų, tačiau, pasak jos, studija situaciją linkusi spręsti taikiai.

„BaltCap“ investicijų direktorius Marius Miškinis portalui teigė, kad šiuo metu rastas sprendimas susitarimui neteisminiu būdu, o artimiausiu metu ieškinys turėtų būti atšauktas.

Atvirų duomenų platformos „Okredo“ duomenimis, kuriais remiasi portalas „15min“, įmonės „BSV Development“ akcininkas nuo 2021 metų gruodžio yra „Usaldusfond BaltCap Infrastructure Fund“. Jos galutiniai naudos gavėjai – „BaltCap“ akcininkai, tarp jų – ir „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis.

Pernai lapkritį Vilniaus inovacijų pramonės parke atidarytą naują privačią mokyklą „The British School of Vilnius“ finansavo fondas „BaltCap Infrastructure Fund“. Miestelio koncepciją ir architektūrą kūrė „2L architects“.

Mokyklos statybą finansavęs fondas pirmuosius 20 metų po įsikūrimo bus objekto savininkas, vėliau „The British School of Vilnius“ pastatą galės išsipirkti.

Privačios mokyklos projekto vertė siekė 6 mln. eurų.

Byla buvo nevieša, tad Vilniaus apylinkės teismas pasidalino tik jos rezoliucine dalimi, kad pareiškėjų pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo atmetamas. Sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Apie teismo sprendimą pranešimą išplatinęs „gayline.lt“ informavo, kad teismas nurodė, jog Konstitucijos 38 straipsnio nuostata dėl santuokos „yra aiški, konkreti, nesudaranti jokių prielaidų ją aiškinti kaip suteikiančią teisę sudaryti santuoką nepriklausomai nuo asmenų lyties“.

Konstitucijoje numatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Tai darome ir dėl viešojo intereso, nes tai aktualu tūkstančiams žmonių Lietuvoje.

„Taigi pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją konstitucinė santuokos samprata (kitaip nei konstitucinė šeimos samprata) nėra neutrali lyties požiūriu – santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters“, – cituojama teismo nutartis.

Vienas iš pareiškėjų Martynas Norbutas pranešime sako esantis nusivylęs teismo sprendimu nes Lietuva „nėra įvykdžiusi pareigos apsaugoti homoseksualias šeimas“.

„Apmaudu, kad šiam teismui neatrodė svarbu padėtį keisti“, – teigia M. Norbutas.

Pareiškėjų advokatas Aivaras Žilvinskas patvirtina, kad teismo sprendimas bus skundžiamas.

„Kartu su pareiškėjais esame pasiryžę nesustoti ir kovoti tiek, kiek reikės, o teismo sprendimą neabejotinai skųsime. Tai darome ir dėl viešojo intereso, nes tai aktualu tūkstančiams žmonių Lietuvoje“, – sako A. Žilvinskas.

Ši byla yra viena iš trijų, kuriomis trys poros reikalauja civilinės partnerystės įregistravimo, užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą, tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas balandį jau atmetė prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registre, konstatavęs, kad be Partnerystės įstatymo nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą.

Teismas tuomet nurodė, kad, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas.

Kaltę pripažinusi Saulė R. laikoma neteista – ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamoji nukentėjusios atsiprašė, baudžiamąją bylą kaltinamajai teismas nutraukė, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamoji darys naujas nusikalstamas veikas“, – BNS sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamoji nukentėjusios atsiprašė, baudžiamąją bylą kaltinamajai teismas nutraukė.

Kaip skelbė prokuratūra, pernai rugsėjo 7 dieną Vilniuje, Gedimino prospekte, pavėžėjimo paslaugas teikiantis „Bolt“ vairuotojas automobiliu „Toyota“ sustojo išlaipinti keleivės, jis šiek tiek buvo užvažiavęs ant prospekte įrengtos dviračių eismo juostos.

Keleivei Saulei R. netikėtai atidarius dešinės pusės dureles, į jas atsitrenkė tuo metu dviračių juosta važiavusi finansų viceministrė R. Bilkštytė. 61 metų moters koja tikriausiai atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir lūžo.

Pasak nukentėjusiosios, jos emocinė būklė dėl avarijos buvo labai sunki, skausmas truko ne vieną mėnesį, važiavo reabilituotis, visus metus jai buvo sunku. Turtinę ir neturtinę žalą jai atlygino draudimo bendrovė.

Iš pradžių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl transporto priemonės vairuotojo sukelto eismo įvykio, per kurį kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vėliau per ikiteisminį tyrimą, įvertinus gautą išsamesnę informaciją bei nukentėjusiosios pateiktus prašymus, įtariama nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Įvertinus tyrimo metu nustatytą aplinkybę, kad automobilio vairuotojas sustabdė vairuojamą automobilį dviračių juostos ribose ir kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, pavėžėjo paslaugas teikiančiam vairuotojui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. 

Įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo buvo pareikšti pavėžėjo automobilio keleivei.

Pasak prokuratūros, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nustatančius eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o taip pat – nesudaryti kliūčių jų eismui.

Prokuratūros teigimu, buvo pažeistas ir Kelių eismo taisyklių 148 punkto reikalavimas, numatantis draudimą atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

„Pabrėžiame, kad įvertinus tyrimo metu nustatytą aplinkybę, kad automobilio vairuotojas sustabdė vairuojamą automobilį dviračių juostos ribose ir kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, pavėžėjo paslaugas teikiančiam vairuotojui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė – jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda“, – skelbė prokuratūra.

Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.

„Ieškiniu siekiame apginti savo bendrovės pažeidžiamas teises ir interesus. Kaip žinote, gavote parašus maždaug 600 vairuotojų, o tai yra apie 40 proc. vairuotojų. Tad tikrai sutriktų viešasis transportas Vilniaus mieste, būtų didelių kliūčių“,  – BNS sakė VVT atstovas Vygandas Kieras.

„Siekiame ieškiniu konstatuoti, kad šiuo metu atliekami darbuotojų profesinių sąjungų veiksmai yra laikomi de facto streiku, ką yra pasakęs ir Vilniaus apylinkės teismas savo nutarime“, – tvirtino jis.

Teismas dar turės per tris darbo dienas įvertinti, ar šį ieškinį priimti.

Praėjusią savaitę profesinė sąjunga atsiuntė VVT administracijai apie 760-ies darbuotojų prašymus stabdyti sutartis, motyvuodami tuo, kad bendrovė nevykdo 2018 m. kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų.

Tačiau Vilniaus apylinkės teismas praėjusį penktadienį nurodė Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojams aštuonioms darbo dienoms atidėti savo veiksmus dėl darbo sutarčių stabdymo.

VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius šį sprendimą vertina kaip įpareigojimą eiti į darbą pabrėždamas, kad priverstinis darbas Lietuvoje draudžiamas Konstitucijoje.

Pagrindiniai darbuotojų priekaištai darbdaviui yra tai, kad jis neindeksavo darbo užmokesčio minėtoje kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat atsisako darbuotojų darbo sutartyse įrašyti valandinį darbo užmokestį ir darbuotojų gaunamus priedus.

Pati VVT vadovybė teigė laukianti individualių darbuotojų skundų, kad galėtų įvertinti, ar darbuotojai buvo išsamiai supažindinti su sprendimo pasekmėmis.

Darbo kodekse numatyta galimybė tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų, stabdyti sutartis, tuomet darbuotojai gali į darbą tris mėnesius – per juos darbuotojas negali būti atleistas, taip pat jam privalo būti mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

VVT profesinės sąjungos ir šios Vilniaus savivaldybės įmonės vadovybės ginčas tęsiasi daugiau nei metus. Šiemet profesinė sąjunga ketino rengti ir streiką, tačiau planai įstrigo ginčams persikėlus į teismus. Be to, streikų organizuoti teisinės galimybės nėra dėl valstybėje galiojančios nepaprastosios padėties.

SEL lyderis teisme privalo aiškintis dėl pasipriešinimo pareigūnams ir galimai panaudoto smurto, kurio nepripažįsta, praneša LNK žinių tarnyba. 

Nukentėję policininkai visuomenei taip pat žinomi. Vienas jų – Vitalijus Vaitkevičius.

„Teismas dirba, o žmogus tyčiojasi iš teismo, kelia nuotrauką galimai iš užsienio, o dedasi sergančiu“, – kalbėjo V. Vaitkevičius. Pareigūnas taip sakė, nes praėjusį kartą E.Dragūnas posėdyje nepasirodė, pranešęs, kad serga.

Inncidentas, dėl kurio pradėta baudžiamoji byla, ir dėl kurio E.Dragūnui tenka lankytis teisme, įvyko 2020 m. rugpjūtį Vilniuje. Tada automobiliu „Bentley“ važiavusį ir, įtariama, telefonu kalbėjusį E. Dragūną sustabdė policija.

Tarp jo ir pareigūnų įvyko konfliktas, E.Dragūnas buvo uždarytas į areštinę. Vienas pareigūnas teigė, kad dėl sužalojimų keturis mėnesius negalėjo dirbti, kitas – kelias savaites.

Pareigūnai iš atlikėjo prašo jiems priteisti apie 12 tūkst. eurų. Pasak E.Dragūno advokato, SEL lyderio veiksmai gali būti vertinami ne kaip tyčiniai, o kaip neatsargūs.

Pats Egidijus smurtą neigia ir tikina, kad pats buvo smaugiamas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše

Tikrai nieko nepadariau tyčia. Nieko nepuoliau, važiavau saulėtą, gražią, taikią dieną.

 „Tikrai nieko nepadariau tyčia. Nieko nepuoliau, važiavau saulėtą, gražią, taikią dieną“, – LNK žinių tarnybai pasakojo atlikėjas.

„Nenoriu nieko komentuoti apie žmogų, kuris apie karą Ukrainoje pasisako taip“, – sakė nukentėjęs policijos pareigūnas V. Vaitkevičius.

O TV3 „Žinioms“ E. Dragūnas tikino, kad dabar situaciją Ukrainoje supranta geriau ir yra sukrėstas.

„Aš tuo metu buvau jau 3 mėnesius išvažiavęs svetur, toli nuo Europos. Ten aš nestebėjau tų įvykių. Pats nelabai supratau viso reikalo rimtumo. Šiandien  suprantu, kad tai yra tikrai baisi tragedija, dėl kurios pergyvena visas pasaulis“, – sakė E. Dragūnas. TV3 žinioms jis tikino, kad Ukrainai aukoja ir savo pinigus.

Anksčiau SEL lyderio pasisakymai instagrame apie karą Ukrainoje buvo sukėlę didelį atgarsį.  „Daugelis manęs klausia nuomonės, ką aš manau apie viską ir kodėl tyliu, kodėl nieko nepasakau. Mano nuomonė yra tokia: yra žmonės, kurie sukuria ginklą, yra žmonės, kurie paliečia ginklą, yra žmonės, kurie gali šaut į žvėrį, ir yra tie, kurie gali šaut į žmogų. Tai va tie, kurie ten sėdi ir šaudosi, vyksta natūralus planetos išvalymas. Tegu jie ten b... šaudosi, aš už taiką“, – tada vaizdo įraše kalbėjo E.Dragūnas.

Netrukus viskas buvo ištrinta, o Vilniaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E.Dragūno paskelbto vaizdo įrašo karo Ukrainoje tema.

„Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams, šiuo metu stebimi ekonominiai pokyčiai skatina juos peržiūrėti. Adekvatus teisėjo atlygis, visų pirma, yra teismo nepriklausomumo garantas“, – pranešime po apsilankymo Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį cituojamas prezidentas.

Valstybės vadovo teigimu, nuo to, kaip kokybiškai atliekamas darbas pirmosios instancijos teisme, priklauso visai šalies teismų sistemai tenkantis krūvis. Tad, anot jo, būtina skirti ypatingo dėmesio apylinkių teismų darbo kokybei: profesionalių teisininkų pritraukimui, jų kvalifikacijos kėlimui, tinkamoms darbo sąlygoms.

Antradienį, Teismų dienos išvakarėse, jis apsilankė Vilniaus miesto apylinkės teisme bei pasveikino Lietuvos teismų bendruomenę profesinės šventės proga. Šalies vadovas pabrėžė, jog pastaruoju metu teismai neišvengia sudėtingų iššūkių, tačiau matomos pastangos juos įveikti. Prisidėti prie teigiamų sistemos pokyčių G. Nausėda paragino ir teisėjus.

Prezidentas taip pat nurodė, kad palaikys iniciatyvas, susijusias su teisėjų profesijos patrauklumo ir teismų nepriklausomumo didinimu.

Jis paragino teismų savivaldą „nuolat stebėti visos sistemos efektyvumą“, vertinti, ar kintantis bylų skaičius atitinka teisėjų poreikį, analizuoti, ar tinkamai paskirstomas darbo krūvis.

G. Nausėda sako, kad jo inicijuotos ir Seimui pateiktos Teismų įstatymo pataisos, be kita ko, teisėjų atrankos procedūras padarys efektyvesnes, tai atvertų galimybes geriau subalansuoti teismų darbo krūvius.

Kaip pranešė Lošimų priežiūros tarnyba, Vilniaus apylinkės teismas nutarė, kad azartinių lošimų reklama portale neatitiko įstatymų.  

„Skelbiant lošimų reklamą krepšinis.net portale, įstatymų besilaikantys Lietuvos portalai atsidurdavo nelygioje situacijoje, o piliečiai nelegaliais būdais buvo skatinami dalyvauti azartiniuose lošimuose“, – teigia tarnyba.

Pasak pranešimo, reklaminiuose skydeliuose nebuvo nurodyti įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė ar patologinis potraukis lošti.

Anot tarnybos, svetainė krepsinis.net „ne vienerius metus buvo tapusi neleistinos lošimų reklamos prieglobsčiu“.

Anot teismo, bendrovė sąmoningai pasirinko būdą talpinti reklamą, kurios išankstinė turinio kontrolė nėra įmanoma, todėl turi prisiimti atsakomybę už jos turinį. Nors „All Digital Media“ nevaldo krepsinis.net, būtent šiai bendrovei buvo suteikta teisė ir galimybė svetainėje talpinti reklamas, rašoma pranešime.

Policijos departamentas praneša, kad teismo pastate po 4 val. ryto buvo išdaužta stiklinė siena ir patekta į vidų.

Įvykio vietoje sulaikytas neblaivus 1996 metais gimęs vyras.

Nutartį paliko nepakeistą

Pateikdama skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui buvusi teisėja ir parlamentarė jame prašė galimybės pripažinti Seimo veiksmus, kai 2014 metais jai buvo pareikšta apkalta ir priimtas nutarimas panaikinti Seimo nario mandatą, neteisėtais. Tačiau teismas ieškinį atmetė.

Todėl sausio 27 dieną N. Venckienės skundas dėl pastarosios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pasiekė Vilniaus apygardos teismą.

„Savo skundu (Vilniaus apygardos teismui, – aut. past.) N. Venckienė nori, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis būtų pripažinta neteisėta. Sprendimas turėtų būti priimtas šiandien arba rytoj“, – ketvirtadienį portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Pasak jos, Vilniaus apygardos teismas galėjo arba atmesti buvusios teisėjos ir parlamentarės skundą, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei priimti savo. Tačiau, kaip paaiškėjo penktadienį, nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

„Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu bei bylos teismingumu, išaiškino ieškovei, jog įgaliojimus apkaltos procese turi dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Paaiškino priežastį

Iš pradžių N. Venckienės skundas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau buvo atmestas. Tai portalui kauno.diena.lt patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

„Tik Seimas turi įgaliojimus apkaltos proceso tvarka panaikinti Seimo nario mandatą. Civilinio proceso kodeksas nenustato tvarkos nagrinėti Seimo surengtos apkaltos ir jos įforminimo nutarimų teisėtumo klausimą“, – motyvus, kodėl buvo atmestas buvusios teisėjos ir parlamentarės skundas paaiškino pašnekovė.

Kitaip tariant, pasak jos, apkaltos teisėtumo klausimas nėra nagrinėtinas bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose nei pagal Civilinio proceso kodeksą, nei pagal administracinių bylų teiseną.

Siūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą

„Ieškovei išaiškinta, jog tokia teisinė situacija, kai teismas atsisako ginti pažeistas teises ar laisves, nesukuria neišsprendžiamo teisės vakuumo, nes kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ar laisves“, – detalizavo R. Kraulišė.

Ji pridūrė, jog N. Venckienei buvo pasiūlyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet buvusi teisėja ir parlamentarė pasinaudojo savo teise apskųsti pastarąjį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismui.

Seimas panaikino mandatą

Primename, kad prieš šešerius metus N. Venckienei buvo surengta apkalta ir 2014 metais birželio 19 dieną priimtas nutarimas dėl jos kaip Seimo narės mandato panaikinimo.

Nutarime buvo skelbiama, jog N. Venckienė nedalyvavo 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose neturėdama tam pateisinamos priežasties. Todėl atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, Seimas nutarė, jog tuometinė Seimo narė N. Venckienė sulaužė priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Lietuvos Konstituciją.