Kartu bus teisiama ir S. Dmitrijevo sutuoktinė, ji kaltinama dokumentų klastojimu, svetimo turto įgijimu apgaule (sukčiavimu), padėjimu piktnaudžiauti tarnyba bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu, antradienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo pradėtas pernai dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Tyrimo duomenimis, S. Dmitrijevas, kaip tuometinis tarybos narys turėjo teisę gauti išmoką biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti.

2019–2023 metais S. Dmitrijevas buvo sudaręs galimai fiktyvią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį biuro nuomai su sutuoktinės vadovaujama privačia įmone, kurioje buvo įrašyti, įtariama, tikrovės neatitinkantys duomenys.

Siekdamas turtinės naudos, S. Dmitrijevas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kas mėnesį 2019 m. rugsėjo – 2023 m. balandžio mėn. laikotarpiu pateikdavo, kaip įtariama, jo sutuoktinės parengtus suklastotus finansinius dokumentus. Tokiu būdu pastarasis, galimai piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei ir apgaule įgijo daugiau nei 9 tūkst. eurų.

„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kai kuriuos suklastotus finansinius dokumentus S. Dmitrijevo sutuoktinė įtraukdavo į savo vadovaujamos įmonės apskaitą. Finansiniuose dokumentuose įrašytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės dėl jose įformintų nesuteiktų patalpų nuomos paslaugų, todėl negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2019 m. rugpjūčio – 2020 m. gegužės mėnesius“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Buvęs tarybos narys ir jo sutuoktinė įtarimų sulaukė pernai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

S. Dmitrijevas, kuriam dabar yra 64 metai, anksčiau du kartus – 2000-2004 ir 2012-2106 m., buvo išrinktas Seimo nariu.

Jis buvo vienas iš organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ steigėjų, buvo jos pirmininku.

„Šnipiškių transformacijų metu didelį dėmesį skiriame viešųjų erdvių tinklo sukūrimui. Tikimės, kad ši aikštė taps ne tik kaimynų susibūrimų, švenčių vieta, bet į ją užsuks ir aplinkinių biurų darbuotojai. Šnipiškės keičiasi – jose telpa tiek savitumą išlaikę tradiciniai mediniai pastatai, tiek šiuolaikiški biurai. Kuriame įvairų, daugiasluoksnį miestą, kuriame prioritetą teikiame bendruomenių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Šnipiškių atidarymo šventėje balandžio 16 d. koncertuos folko grupė „Kūjeliai“, kurių energingi ir nuoširdūs gyvi pasirodymai kuria smagią nuotaiką. Taip pat netrūks pramogų visai šeimai – vaikai bus kviečiami į piešimo edukaciją, muilo burbulų šou. Susirinkusieji bus vaišinami vafliais ir karštais gėrimais.

Šnipiškių aikštės sutvarkymas ir įrengimas kainavo 1,95 mln. Eur, iš jų 1,2 mln. skirta iš ES regioninės plėtros fondo. Savivaldybė aikštei įrengti skyrė 586 tūkst. Eur, likusi dalis – valstybės biudžeto lėšos. 

Projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į bendruomenės norą aikštėje turėti kuo įvairesnių funkcinių zonų. Šnipiškių aikštės pavadinimą taip pat išrinko pati bendruomenė.

S. Žiūros nuotr.

„Projektuodami ilgai sukome galvą, kaip naujoji erdvė turėtų sujungti labai skirtingus miestovaizdžius, supančius būsimą aikštę: seni mediniai namukai rytinėje pusėje, kylantys nauji daugiabučiai pietuose ir šiaurėje, Kintų gatvės istorinis užstatymas vakarinėje pusėje. Šiai kintančiai vietai buvo reikalingi netipiniai sprendimai ir neįprasta erdvės sandara, todėl pagrindiniu architektūrinės kompozicijos elementu buvo pasirinktas apskritimas, simbolizuojantis vienybę, augimą ir išbaigtumą“, – kalbėjo vienas iš projekto autorių „ID Vilnius“ architektas Paulius Jonys.

Viešosios erdvės centre įrengta aikštė, kurią juosia originalus pėsčiųjų tiltas, užlipus ant jo patogu apžvelgti medines Šnipiškes. Šalia – terasomis išdėstytos sėdėjimo vietos, todėl ši vieta puikiai tinka nedideliems koncertams, renginiams.

Anot architekto P. Jonio, pagrindinės funkcijos orientuotos į aikštės centrą, taigi visi erdvės dalyviai lengvai mato vienas kitą, tai turėtų skatinti kaimynų artumą ir bendruomeniškumą. Gyventojų pageidavimu, buvo suformuotos didelės pievos, kuriose bendruomenė galės patogiai organizuoti renginius ir veiklas. 

S. Žiūros nuotr.

Centrinėje aikštėje vyrauja natūralios medžiagos – akmuo, mediniai suolai ir takas, skaldelės takai. Gerokai senesnė Šnipiškių istorija, kai ledynmečio metu čia tekėjo plati upė, įprasminta fontanu-upeliu, kurio vagoje galima stebėti vandens potvynius ir atoslūgius.

Šioje miesto dalyje nuo šiol turėsime dar vieną erdvę, kurioje komfortiškai jausis įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonės.

 

Šalia centrinės aikštės įrengta minkštos guminės dangos vaikų žaidimų aikštelė su sūpynėmis, karstynėmis, tinkliniais hamakais, batutu. Šone – sporto zona su minkštos guminės dangos krepšinio aikštele. Prie sporto zonos įrengta stacionari gertuvė, o prie pasivaikščiojimų tiltelio – stacionarus viešasis tualetas.

Labai daug dėmesio skirta universalaus dizaino sprendiniams, pritaikant visas zonas patogiam riboto judėjimo asmenų naudojimui.

Tikimasi, kad ši viešoji erdvė augs kartu su Šnipiškių bendruomene, kuri nuo projekto kūrimo pradžios išsakė savo lūkesčius ir dalyvavo ne tik renkant būsimos aikštės pavadinimą, bet ir sudarant šios erdvės veiklų programą. Be to, numatyta vieta meniniams akcentams tiek aikštės trinkelių dangoje, tiek pačiame aikštės centre.

Šnipiškių aikštė primena miesto sodą su obelimis ir dekoratyviniais vaismedžiais. Jame pasodinta plačialapių kriaušių, obelų, paprastųjų kaštonų, platanalapių ir sidabrinių klevų, svyruoklinių gluosnių, japoninių šermukšnių, juodųjų pušų – iš viso 62 medžiai. Teritorijoje pavasarį sužydės naujai pasodintos alyvos, jazminai, forsitijos ir japoninės bei beržalapės lanksvos, orą grynins čia pasodinti kadagiai.

„Geras oras tradiciškai vilniečius vilioja į lauką, jie dažnai renkasi leisti laiką miesto centre. Šioje miesto dalyje nuo šiol turėsime dar vieną erdvę, kurioje komfortiškai jausis įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonės. Sprendimų, kaip turėtų atrodyti ši vieta, ieškojome kartu su bendruomene, kuri turėjo išties vertingų pasiūlymų ir įžvalgų“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė L. Joffė.

Aikštę projektavo UAB „ID Vilnius“, projekto įgyvendinimo darbus prižiūrėjo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o įrengimo darbus atliko statybos bendrovė UAB „Skomintos statyba“.

„Šiuo metu rengiami avarinės būklės pašalinimo ir namo atstatymo dokumentai, tikimasi, kad darbai prasidės gegužę“, – šią savaitę nurodė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Du sprogimai ir gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo.

Savivaldybė vasarį pasiūlė, kad labiausiai nukentėjusi vidurinė namo dalis būtų išardyta ir pastatyta iš naujo, likusioms pastato dalims užtektų remonto. Kovo viduryje namo gyventojai tokiam savivaldybės planui pritarė.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tuomet teigė, kad sutvarkyti nuo gaisro nukentėjusį daugiabutį Viršuliškėse kainuotų apie 1,2 mln. eurų.

Pasak mero, darbai būtų atliekami keturiais etapais. Pirmiausia, būtų išgriaunamos ir išardomos dabartinės konstrukcijos, tai truktų apie keturis mėnesius ir, savivaldybės skaičiavimu, kainuotų beveik 200 tūkst. eurų.

Antrasis etapas – konstrukcijų atstatymas, stogo, perdangų pastatymas, pirminė šių darbų kaina – apie 620 tūkst. eurų. Trečiasis etapas – inžinerinių tinklų pajungimas, tai kainuoti apie 400 tūkst. eurų.

V. Benkunskas tvirtino, kad pirmieji trys etapai galėtų būti finansuojami savivaldybės, draudimo ir Vyriausybės lėšomis. Paskutinis – butų atstatymo – etapas gali būti paliekamas apmokėti gyventojams.

Dėl įvykusio gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus. Nelaimės priežastis dar tiriama.

Vystant šią paslaugą bus ugdomas asmenų savarankiškumas ir gyvenimo bendruomenėje įgūdžiai bei, atsižvelgiant į jų individualius poreikius, rengiamasi žengimui į atvirą darbo rinką.

„Žmonėms su negalia neretai trūksta ne paramos, o galimybių dirbti, kad jie jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais. Šios dirbtuvės neabejotinai tai suteiks – taip augs ne tik žmonių žinios, gebėjimai, bet ir pasitikėjimas savimi bei savarankiškumas. Siekiame, kad mieste būtų daugiau įvairesnių ir pritaikytų skirtingą negalią turintiems žmonėms vietų, kuriose vilniečiai galėtų įsitraukti į prasmingas veiklas“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Socialinių dirbtuvių paslauga bus teikiama žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl tam tikrų negalios sąlygotų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje ar pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Iš viso socialinėse dirbtuvėse bus iki 66 vietų. Socialinėse dirbtuvėse dirbs socialinis darbuotojas, individualios priežiūros specialistas, meistras ir rinkodaros specialistas.

Lankydami socialines dirbtuves, žmonės lavina darbinius įgūdžius, gamindami kokybišką ir konkurencingą produkciją. Socialinėse dirbtuvėse sukuriama produkcija realizuojama ar paslaugos teikiamos šalies ir/ar užsienio šalių prekių ir paslaugų rinkoje.

Žmonėms su negalia neretai trūksta ne paramos, o galimybių dirbti, kad jie jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais.

Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta komisija konkurso būdu atrinko organizacijas, kurios teiks socialinių dirbtuvių sostinėje paslaugą:

Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“ (Palydovo g. 29A, Vilnius, tel. +37065548407) gamins kvapnius muilus, žvakes, kvapus namams, biurui;

VšĮ „Rastis“ (Vasaros g. 5, Vilnius, tel. (8 5) 271 5765) gamins maistą ir vykdys edukacijas, taip pat gamins keramikos gaminius ir vykdys edukacijas;

Mažoji bendrija „Pirmas blynas“ (Savičiaus g. 15, Vilnius, tel. : + 370 617 93037) teiks maitinimo paslaugas restorane ir išvežant maistą;

VšĮ Pal. J. Matulaičio socialinis centras (Jurgio Matulaičio a. 3, Vilnius, tel. (8 5) 246 1772) vers tekstus į lengvai suprantamą kalbą; vykdys sodo lauko darbus, virtuvės darbus; gamins žvakes iš natūralaus sojų ir bičių vaško ir bičių vaško drobelę; 

Asociacija Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus viltis“ (Skroblų g. 29, Vilniuje, (8 5) 233 4705) gamins kulinarijos gaminius; gamins inkilus ir lesyklėles įvairiems paukščiams gamyba; gamins medžiaginius žaislus naminiams gyvūnams; gamins lietuvių tautinio paveldo gaminius, keramikos dirbinius;

Asociacija Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus viltis“ (Panerių g. 39, Vilniuje, (8 5) 233 4705) užsiims aplinkos tvarkymo darbais, rūšiavimo bei pakavimo darbais; gamins scenografijos ir apipavidalinimo, dizaino ir dekoravimo, skulptūros ir keramikos objektus, teiks parodų eksponavimo ir panašias paslaugos; teiks baldų remonto paslaugas.

Vienose socialinėse dirbtuvėse paslaugas galės gauti iki 12 žmonių. Asmenys, norintys gauti socialinių dirbtuvių paslaugas galės kreiptis į aukščiau nurodytas įstaigas, kurių socialiniai darbuotojai įvertins šių paslaugų poreikį.

Pagal projektą Savivaldybė finansuos socialinio darbuotojo, individualios priežiūros specialisto darbo užmokestį. Metams numatyta skirtinų lėšų suma – 314 845,92 Eur, vienoms socialinėms dirbtuvėms per mėnesį – 4372,86 Eur. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojama meistro arba gamybos srities specialisto, rinkodaros specialisto darbo užmokestis, skiriamos lėšos kompensacijoms paslaugų gavėjams bei administravimui.

Vilniaus miesto savivaldybė skyrė lėšas socialinėms dirbtuvėms jau nuo 2024 m. kovo 1 d. Finansavimas socialinėms dirbtuvėms bus skiriamas mažiausiai 30 mėnesių.

Pasak jos, atlikus kasmetę virš Geležinio Vilko gatvės einančios estakados apžiūrą, specialistai nustatė, kad reikia remontuoti tilto sujungimo siūles ir lietaus nuvedimo tinklą.

„Siekiant užtikrinti darbų saugą, nuo balandžio 3 dienos eismas estakada laikinai bus draudžiamas, eismo ribojimai galios iki remonto darbų pabaigos. Tikimasi, kad remontas bus atliktas per maždaug dvi savaites“, – nurodoma pranešime.

Dėl to nuo Savanorių prospekto žiedo Geležinio Vilko gatve atvykstantis transportas, važiuojantis į A. Goštauto gatvę, bus nukreipiamas apylanka. Eismas Geležinio Vilko gatve nebus ribojamas.

Remontuojant estakadą taip pat laikinai keisis 56 maršruto autobusų trasa link Fabijoniškių. Važiuodami pakeista maršruto atkarpa, autobusai nestos stotelėse „Verslo trikampis“ ir „Nepriklausomybės aikštė“, tačiau papildomai sustos stotelėje „Gedimino prospektas“. Vilkpėdės kryptimi 56 maršruto autobusai važiuos be pakeitimų.

Kaip teigiama pranešime, visų Vilniaus savivaldybės prižiūrimų tiltų, viadukų ir estakadų būklę specialistai pavasarį vertina kasmet. Jei nustatomas remonto poreikis, jis nedelsiant organizuojamas.

Tai Eltai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.

„Savivaldybė, įvertinusi prokuratūros pateiktus dokumentus ir išanalizavusi sprendimuose nurodytus argumentus bei su jais nesutikdama, nusprendė skųsti sprendimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, t. y. Generalinės prokuratūros sausio 12 d. nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės praėjusių metų lapkričio 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama savivaldybės atstovo atsiųstame komentare.

Anot G. Grubinsko, Vilniaus miesto savivaldybę pernai spalį pasiekė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) raštai, kuriuose konstatuota, kad R. Žemaitaičio ir J. Imbraso sklypams Laurų gatvėje statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai, nes sklypai patenka į Virių vandenvietės pirmąją griežto režimo apsaugos zoną.

Pasak savivaldybės atstovo, VTPSI raštuose referuota į Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, kuriose numatyta, kad, jei per tris mėnesius nėra ištaisomi pažeidimai, VTPSI per mėnesį kreipiasi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo.

Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų atveju trijų mėnesių laikotarpio terminas ištaisyti pažeidimus suėjo sausio 19 d., o mėnesio laikotarpis kreiptis į teismą sueis pirmadienį, vasario 19 d. Pasak G. Grubinsko, savivaldybė viliasi, kad VTSPI pasinaudos minima galimybe ir kreipsis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo.

„Manome, kad VTPSI kaip statybos valstybinės priežiūros funkciją atliekančios institucijos kreipimasis į teismą įstatyme numatyta tvarka būtų teisingas ir kompetentingas kelias tolimesniame procese. Savivaldybė, žinoma, yra pasiruošusi bendradarbiauti su VTPSI“, – nurodoma Vilniaus miesto savivaldybės komentare.

Eltai susisiekus su VTPSI, inspekcijos atstovė spaudai Rasa Kėkštienė teigė, kad sprendimas dėl kreipimosi į teismą dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybas leidžiančių dokumento galiojimo panaikinimo dar nėra priimtas.

„VTPSI dar sprendžiama, ar kreiptis į teismą“, – teigė R. Kėkštienė.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkritį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė nutarė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų sostinėje statybų. Nutarime nepradėti taikyti viešojo intereso gynimo priemonių nurodoma, kad nenustatytas pagrindas taikyti minėtas procedūras. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas apskundė šį sprendimą aukštesniajam prokurorui, tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras skundo netenkino.

Aukštesniojo prokuroro nutarime teigiama, kad R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų aplinkybių tyrime nebuvo gauta duomenų dėl viešojo intereso pažeidimų. Kartu nurodoma, kad statybą leidžiančių dokumentų neatitikimą Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendiniams iš esmės nulėmė pačios savivaldybės veiksmai ir institucijų, kompetentingų spręsti vandenvietės ribų pakeitimo klausimą, neveikimas. Svarbia aplinkybe pripažinta ir dabartiniams žemės sklypų savininkams savivaldybės veiksmais sukurti teisėti lūkesčiai.

Kaip jau minėta anksčiau, Vilniaus miesto savivaldybė šį aukštesniojo prokuroro nutarimą apskundė teismui.

Prokuratūra, vertindama R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų Vilniuje aplinkybes, pernai buvo pradėjusi ir ikiteisminį tyrimą dėl įtarto piktnaudžiavimo, tačiau šių metų sausį jį nutarta nutraukti, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ano prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu  nustatyta, kad 2015 m. ir 2018 m. statybą į vandenviečių apsaugos zoną patenkančiuose sklypuose (Laurų g. 54 ir 56) leidžiantys dokumentai buvo išduoti pažeidžiant teisės aktus, nesilaikant Civilinio kodekso, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Vis dėlto, kaip nurodo prokuratūra, pagal šiuo metu galiojantį sostinės Bendrąjį planą, minimi žemės sklypai pažymėti kaip patenkantys į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos zoną, todėl darytina išvada, kad šiose sklypuose galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ir nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas neprieštarauja šiuo metu galiojančiam šios teritorijos naudojimo būdui.

Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, sutartis su dabartiniais nuomininkais baigia galioti šį vasarį, tačiau jie taip pat galės dalyvauti konkurse. Naujoji sutartis galios trejus metus.

Senamiesčio senamiestyje esančias 150 kv. metrų dydžio Mokytojų namų kiemelio patalpas išsinuomojusi įmonė lankytojams turės suteikti maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugas, organizuoti kūrybines, menines ir pramogines veiklas. Per vasarą patalpų nuomininkas kiemelyje turės suorganizuoti bent 40 tokių renginių.

„Vasaros vakarai Vilniuje jau nebeįsivaizduojami be šurmuliuojančio Vilniaus mokytojų namų kiemelio. Per daugelį metų ši erdvė tapo tikru kultūros židiniu tiek suaugusiems, tiek šeimoms su mažais vaikais. Neabejojame, kad vasaros kultūros centru tapęs kiemelis ir toliau bus atviras visiems, dovanos įvairovę ir bendrystę“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

S. Žiūros nuotr. 

Trečiadienį vykusiame posėdyje nustatyta pradinė 1 kv. metro Mokytojų kiemelio erdvės nuomos kaina – 31,68 eurai per mėnesį, bet ne mažiau kaip 4 667 eurai už visą nuomojamą plotą.

Patalpų nuomininkas savo lėšomis turės sumontuoti kokybišką įgarsinimo ir apšvietimo aparatūrą bei teikti įrangos priežiūros paslaugas. Kad nebūtų trukdoma Vilniaus mokytojų namų patalpų naudotojams darbo dienomis, koncertai galės būti organizuojami nuo 18 valandos.

Mokytojų namų kiemelis buvo atnaujintas 2019 metais: čia atnaujinta kiemo danga, moderniai apšvietos kiemo erdvės, išvedžioti nauji vamzdynai, atnaujintos higienos patalpos, tad kieme saugiau tapo judėti žmonėms su negalia ir vaikams. Po erdvės atnaujinimo kiemelyje telpa daugiau nei 1 000 žiūrovų, yra virš 500 sėdimų vietų.

Kaip informavo savivaldybė, dabartinis kiemelio nuomininkas yra bendrovė „Terasa“.

Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose rajonuose esančių istorinių pastatų savininkai.

Kaip rašoma savivaldybės pranešime, skiriama finansavimo dalis išauga nuo 40 iki 60 proc. pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui. Taip pat remiamas ir medinės architektūros, medinių langų ir durų atnaujinimas ar atkūrimas.

„Siekiame, kad istoriniai pastatai sostinėje atrodytų dar geriau, todėl siūlome savivaldybės pagalbą atnaujinant kultūros paveldą“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Siekiant užtikrinti didesnes gyventojų galimybes dalyvauti programoje padidinta Vilniaus miesto savivaldybės skiriama finansavimo dalis. Taip pat supaprastinama finansavimo gavimo tvarka – gyventojams nebereikės rengti projekto ir jo derinti su atsakingomis paveldosaugos institucijomis, rašoma pranešime.

Norintys pretenduoti į finansavimą iki balandžio 30 dienos turi pateikti prašymą dalyvauti programoje ir jame nurodytus dokumentus Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai.

Vertinimo komisija per du mėnesius nuo prašymų priėmimo termino pabaigos išnagrinės prašymus ir sudarys siūlomų finansuoti projektų prioritetinę eilę.

Planuojama, kad pagal naująją programą atliekami tvarkybos darbai bus finansuojami nuo 2025-ųjų metų. Pinigai pastatų savininkus pasieks atlikus tvarkybos darbus.