„Taip, aš pasikeičiau pavardę praeitų metų pabaigoje. Apsisprendžiau todėl, kad nebesu toks aktyvus ir viešas žmogus, kaip kadaise buvau. Ir kaip tik tinkamas metas pagalvoti apie savo tapatybę. Ir tai tiesiog paprastesnė ir lengvesnė pavardė, ypač užsienyje. Ir manau, kad visai sklandžiai pavyko. Bet jeigu kažkas kreipiasi senąja pavarde, mielai atsiliepiu“, – antradienį LRT radijui teigė I. Staškevičius.

Jis paminėjo, kad nesibaimina, jog toks pavardės keitimas neigiamai atsilieps rašomų knygų populiarumui.

„Aš manau, kad skaitytojai mane atpažins. Dabar nesunku pranešti apie visus pokyčius. O tos knygos, kur seniau parašytos, tai reikės kreipti daugiau dėmesio į turinį“, – paminėjo jis.

Su naująją pavarde I. Staškevičius yra įrašytas prie „Vilniaus prekybos“ naudos gavėjų, kartu su 2020 m. pavardę iš Numavičiaus į Numą susitrumpinusiu Nerijumi Numa. Verslininkas taip pat naudoją naująją pavardę savo „Facebook“ paskyroje ir kitose socialinių tinklų paskyrose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) tokią nutartį priėmė antradienį, BNS pranešė teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Gruodžio pabaigoje abi pusės pasirašė taikos sutartį, tačiau jos turinys neatskleidžiamas. N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas antradienį BNS sakė, kad sutartą sumą N. Numa pervedė VMI gruodžio 20-ąją, tą pačią dieną, kai buvo  pasirašyta sutartis. 

L. Radžiūnas nei anksčiau, nei dabar nepatvirtino neoficialių BNS žinių, kad skolos suma su delspinigiais ir bauda siekia apie 5 mln. eurų. BNS žiniomis, taikos sutartimi ji gerokai sumažinta.

2017-aisiais mokestinį tyrimą pradėjusi VMI nurodė N. Numai sumokėti viešai neįvardijamą sumą GPM, tačiau verslininkas nesutiko ir ginčijo ją teisme.

BNS žiniomis, ginčas vyko dėl daugiau nei 19 mln. eurų, išmokėtų N. Numai sumažinus jo valdomos Kipro bendrovės „Amarentio Holdings Limited“ įstatinį kapitalą. Bylą dėl su šia išmoka susijusių sandorių nagrinėja Nyderlandų teismas – Amsterdamo apeliacinis teismas pernai balandį atmetė prašymą nutraukti jo pradėtą tyrimą.

N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas, kad sutartis pasirašyta trečiadienį, tačiau jos turinio jis nesutiko atskleisti dėl konfidencialumo.

„Dabar bus kreipiamasi į teismą dėl bylos nutraukimo“, – BNS sakė L. Radžiūnas.

VMI atstovė Rūta Asadauskaitė BNS sakė, kad inspekcija negali komentuoti sutarčių su fiziniais asmenimis be jų sutikimo.     

Kelią sutarties pasirašymui atvėrė Generalinės prokuratūros sprendimas atsisakyti inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl šio susitarimo. Į prokurorus kreipėsi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, tačiau gruodžio 9-ąją aukštesnysis prokuroras patvirtino, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.

R. Žemaitaičio skundas anksčiau sutrukdė Vilniaus apygardos administraciniam teismui galutinai patvirtinti VMI ir N. Numos susitarimą ir nutraukti bylą – teismui verslininkas yra apskundęs VMI nurodymą jam sumokėti GPM skolą.

Teismo posėdyje gruodžio 1-ąją VMI ir N. Numos atstovai sakė, jog susitarimas jau pasiektas, abi pusės yra pasirengusios jį pasirašyti, tačiau nori palaukti galutinio Generalinės prokuratūros sprendimo. Dėl to bylos nagrinėjimas buvo dar kartą atidėtas iki sausio pabaigos. 

2017-aisiais mokestinį tyrimą pradėjusi VMI nurodė N. Numai sumokėti viešai neįvardijamą GPM skolą, tačiau verslininkas su tuo nesutiko.

L. Radžiūnas rugsėjį nepatvirtino neoficialių BNS žinių, kad skolos suma su delspinigiais ir bauda siekia apie 5 mln. eurų. BNS žiniomis, šalims susitarus taikiai ji būtų gerokai mažesnė.

BNS žiniomis, VMI ir N. Numos ginčijosi dėl daugiau nei 19 mln. eurų, išmokėtų N. Numai sumažinus jo valdomos Kipro bendrovės „Amarentio Holdings Limited“ įstatinį kapitalą. Bylą dėl su šia išmoka susijusių sandorių nagrinėja Nyderlandų teismas – Amsterdamo apeliacinis teismas balandį atmetė prašymą nutraukti jo pradėtą tyrimą.

Teismas spalį leido apklausti neįvardijamą liudytoją – tyrėjas prašė tai daryti uždarame posėdyje baiminantis, kad viešuose posėdžiuose nebūtų atskleista informacija kitoms tyrimo šalims ar būtų daroma įtaka liudytojui..

Teismui pateiktoje tyrėjo ataskaitos santraukoje nurodoma, kad apklausos metu liudytojas tvirtino neturintis nieko bendra su sandoriais, dėl kurių pradėtas tyrimas, o į dalį klausimų neatsakė.

„Liudytojas tikriausiai turi informacijos, kuri, tyrėjo nuomone, yra svarbi tyrimui“, – rašoma santraukoje.

BNS rašė, kad tyrimas vyksta dėl 2014 metais bendrovės „TAF Asset 11“ suteiktos 25,8 mln. eurų paskolos N. Numos kontroliuojamai Kipro įmonei „Bertona Holdings Limited“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai, kurių pagrindu 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista išmokant tokią sumą N. Numos įmonei „Miglione Investments“, o ši tokia pat suma sumažino įstatinį kapitalą ir laisvas lėšas išmokėjo privilegijuotų akcijų savininkei – Kipro bendrovei „Amarentio Holdings Limited“, kuri savo ruožtu sumažinusi kapitalą 19,264 mln. eurų išmokėjo jos akcininkui N. Numai.

Maždaug 26 mln. eurų, anot Nyderlandų teismo, į „TAF Asset 11“ sąskaitą iš N. Numos ir trijų brolių Marcinkevičių įmonių 2009 metais buvo pervesti „dėl mokestinių priežasčių“.

N. Numos atstovai anksčiau tvirtino, kad šiais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamų akcijų, o po metų paskola jam buvo grąžinta išpirkus akcijas.

L. Radžiūnas BNS ketvirtadienį dar kartą patvirtino, kad verslininkas „TAF Asset 11“ veiklos tyrime nedalyvauja ir nebuvo jame apklaustas. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) paprašius VMI ketvirtadienį dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą – norima, kad ji būtų baigta nagrinėti tik prokurorams priėmus galutinį sprendimą.

VMI atstovas Igoris Janavičius teisme sakė, jog atlikusi pirminį tyrimą Generalinės prokuratūros prokurorė jokių prieštaravimų viešajam interesui nenustatė, tačiau toks sprendimas apskųstas vyresniajam prokurorui, todėl teismo prašoma palaukti, kol prokuratūra priims galutinį sprendimą. Tik po to, pasak jo, būtų galima pasirašyti taikos susitarimą.

„Tiek VMI, tiek pareiškėjas yra pasirengę sudaryti susitarimą, bet prokuratūra atlieka tyrimą – vertina, ar tokiu susitarimu nebūtų pažeistas viešasis interesas. (...) Prašome palaukti, kol prokuratūra priims paskutinį savo sprendimą ir tada jau iš karto, jeigu pareiškėjas neprieštaraus, pasirašytume tą susitarimą“, – posėdyje sakė I. Janavičius.

.Ano jo, susitarimas tarp VMI ir N. Numos jau pasiektas.

„Susitarimas yra parengtas, dabar vienintelė kliūtis – prokuratūra su savo tyrimu (...) Viskas sustojo, nors faktiškai abu susitarė“, – teigė I. Janavičius.

„Darbo grupė priėmė sprendimą pasirašyti susitarimą ir ta procedūra įsibėgėjo, bet baigiamojoje stadijoje susidarė kliūtis, kuri prieš tai mums nebuvo žinoma dėl to, kad Generalinėje prokuratūroje buvo gautas skundas, tai manytume, kad yra svarbu jo baigtis bylos pabaigai“, – teismo posėdyje teigė VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Laura Viešūnienė.

I. Janavičius negalėjo įvardinti, kas pateikė skundą prokuratūrai: „Kažkoks nežinomas asmuo, kažkas kreipėsi dėl viešojo intereso“.

Teismo duomenimis, prokuratūra pradėti tyrimą atsisakė spalio 27-ąją. Generalinės prokuratūros komentaro BNS ketvirtadienį gauti nepavyko.

N. Numos advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė taip pat sakė, jog jis pasirengęs pasirašyti susitarimą su Mokesčių inspekcija.

„Iš esmės susitarimas yra pasiektas ir pareiškėjas yra pasirengęs jį pasirašyti, formalių kliūčių lyg ir nėra, bet atsižvelgiant į tai, kad vyksta procesai, reikia atkreipti dėmesį, kad prokuratūra yra priėmusi sprendimą atsisakyti tą skundą tenkinti, atsisakyti viešojo intereso gynimo procedūrą pradėti“, – teigė D. Ušinskaitė-Filonovienė.

Ji taip pat prašė, kad artimiausiame teismo posėdyje byla būtų nagrinėjama ir baigta, nepriklausomai nuo to, ar taikos susitarimas bus pasirašytas, ar ne.

„Jaučiamės užtikrinti ir procesiniuose savo veiksmuose, ir savo pozicijoje, tai turime tokį pamąstymą, kad kitam posėdžiui, jeigu vėl dėl kažkokių priežasčių negalėtume sudaryti šio susitarimo, tai kad kitame posėdyje galėtume nagrinėti bylą ir tą nagrinėjimą baigti“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.

VAAT teisėja Ina Kirkutienė teigė, kad bylos baigtis priklausys nuo to, ar bus pasiektas susitarimas ir N. Numa atsiims skundą dėl VMI sprendimų.

„Jeigu bus pasiektas kažkoks susitarimas ar atsisakymas skundo, bet jeigu tokio susitarimo nėra ir atsisakymo skundo nėra, mes turime iš karto planuotis kitą posėdžio datą, rezervuotis laiką“, – sakė teisėja.

VAAT, dar gegužę pasiūlęs šalims taikiai susitarti ir spalį VMI ir N. Numos prašymu jau padaręs pertrauką iki gruodžio 1-osios, kitą posėdį paskyrė sausio 31-ąją.

2017-aisiais mokestinį tyrimą pradėjusi VMI nurodė N. Numai sumokėti viešai neįvardijamą sumą GPM, tačiau verslininkas nesutiko ir ginčijo ją teisme.

N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas rugsėjį nepatvirtino neoficialių BNS žinių, kad skolos suma su delspinigiais ir bauda siekia apie 5 mln. eurų. BNS žiniomis, šalims susitarus taikiai ji būtų gerokai sumažinta.

BNS žiniomis, ginčas vyksta dėl daugiau nei 19 mln. eurų, išmokėtų N. Numai sumažinus jo valdomos Kipro bendrovės „Amarentio Holdings Limited“ įstatinį kapitalą. Bylą dėl su šia išmoka susijusių sandorių nagrinėja Nyderlandų teismas – Amsterdamo apeliacinis teismas balandį atmetė prašymą nutraukti jo pradėtą tyrimą.

BNS rašė, kad tyrimas vyksta dėl 2014 metais bendrovės „TAF Asset 11“ suteiktos 25,8 mln. eurų paskolos N. Numos kontroliuojamai Kipro įmonei „Bertona Holdings Limited“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai, kurių pagrindu 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista išmokant tokią sumą N. Numos įmonei „Miglione Investments“, o ši tokia pat suma sumažino įstatinį kapitalą ir laisvas lėšas išmokėjo privilegijuotų akcijų savininkei – Kipro bendrovei „Amarentio Holdings Limited“, kuri savo ruožtu sumažinusi kapitalą 19,264 mln. eurų išmokėjo jos akcininkui N. Numai.

Maždaug 26 mln. eurų, anot Nyderlandų teismo, į „TAF Asset 11“ sąskaitą iš N. Numos ir trijų brolių Marcinkevičių įmonių 2009 metais buvo pervesti „dėl mokestinių priežasčių“.

N. Numos atstovai anksčiau tvirtino, kad šiais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamų akcijų, o po metų paskola jam buvo grąžinta išpirkus akcijas.

L. Radžiūnas BNS yra sakęs, kad verslininkas „TAF Asset 11“ veiklos tyrime nedalyvauja ir nebuvo jame apklaustas.  

Tačiau valstybė neturi sumokėti verslininko prašytų 100 tūkst. eurų neturtinės žalos, o tik padengti 15 tūkst. eurų pagrįstų jo bylinėjimosi išlaidų – ši suma turi būti sumokėta per tris mėnesius. nutarė EŽTT.

M. Marcinkevičius Strasbūro teismo prašė jam kompensuoti beveik 80 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„(Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių – BNS) konvencijos 10 straipsnio pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankamai teisinga satisfakcija už bet kokią pareiškėjo patirtą neturtinę žalą“, – rašoma EŽTT nutartyje.

M. Marcinkevičius į EŽTT Strasbūre kreipėsi 2020 metų birželį, nesutikdamas su galutiniu Lietuvos teismų sprendimu, kad jo nuomonė portale delfi.lt 2017 metų sausį publikuoto straipsnio „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi“ sakinyje „akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ yra ne nuomonė, o žinia.

Verslininko įsitikinimu, tai buvo nuomonė, kuri nepažeidžia kritikos laipsnio, todėl buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnis.

M. Marcinkevičiaus advokatas Kęstutis Švirinas, pasibaigus teismams Lietuvoje teigė, jog demokratinėje valstybėje niekas negali priversti asmenį pakeisti ar paneigti jo asmeninę nuomonę.

„Tuo tarpu Lietuvos teismas įpareigojo mano klientą paneigti nuomonę apie žalą, kurią galimai patyrė valstybė ir įmonės akcininkai dėl sandorių užsienyje, susijusių su N. Numa. Tai, mano požiūriu, nėra suderinama su visuotinai pripažįstama ir saugoma asmens teise turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti“, – 2021 metų liepą BNS sakė „Sorainen“ advokatas.

M. Marcinkevičius EŽTT reikalavo, kad valstybė jam atlygintų 100 tūkst. eurų neturtinę žalą, nes teismų sprendimai „pakenkė jo reputacijai ir sukėlė jam didelių nepatogumų“. Be to, jis prašė, kad Strasbūro teismas jam kompensuotų beveik 59 tūkst. eurų Lietuvos teismuose patirtų išlaidų ir beveik 20 tūkst. eurų, išleistų šiame teisme.

EŽTT vertinimu, verslininkas turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tiek, kiek įrodoma, kad jos buvo faktiškai ir būtinai patirtos bei yra pagrįstos.

Vyriausybės atstovai EŽTT teigė, kad verslininko reikalauta suma buvo per didelė ir kad pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankama teisinga satisfakcija, o išlaidų atlyginimo suma yra per didelė, nes byla esą nebuvo itin sudėtinga ir visame procese jam atstovavo tas pats advokatas, iš esmės pateikęs tuos pačius argumentus kiekviename teisme.

Lietuvos teismai yra pripažinę, kad M. Marcinkevičiaus teiginys neatitinka tikrovės bei žemina N. Numos garbę ir orumą. Teiginys buvo skelbtas delfi.lt straipsnyje apie Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių finansinius sandorius, kuriais N. Numai buvo išmokėta daugiau kaip 19 mln. eurų,

Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turėjęs M. Marcinkevičius daugiau nei penkerius metus konfliktavo su N. Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai buvo pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose. Šiemet sausį pasirašyta neskelbiama taikos sutartis ginče dėl 81 mln. eurų žalos, kurią atlyginti buvo įpareigotas M. Marcinkevičius.

N. Numos kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ taip pat paskelbė iš M. Marcinkevičiaus ir jo valdomų bendrovių įsigijusi visas su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas.

M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigė ir tvirtino, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekė agresyviai pasitraukti iš grupės.

Vilniaus apygardos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs vadinamąją reputacijos bylą dėl teiginių portale „Delfi.lt“ 2017-ųjų metų sausį skelbtame straipsnyje, aprašiusiame Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių finansinius sandorius, kuriais N. Numavičiui buvo išmokėta 19,264 mln. eurų, konstatavo, kad M. Marcinkevičiaus teiginys, jog dėl ginčo sandorių „ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, ir G. Marcinkevičiaus teiginys „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, neatitinka tikrovės bei žemina N. Numavičiaus garbę ir orumą.

Anot teismo, šis M. Marcinkevičiaus teiginys yra konstatuojamojo pobūdžio ir lemia skaityto supratimą, kad toks faktas yra įvykęs.  Tuo metu  G. Marcinkevičiaus vartotas žodis „pavogti“, anot teismo, indikuoja apie kriminalinės veikos padarymą, o dėl įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio negali būti laikomas nuomone.

Tuo metu teiginius, kad „VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. Numavičiaus sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“, „viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių Olandijoje registruota „TAF Asset 11“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. eurų akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui“, „mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje“, teismas pripažino M. Marcinkevičiaus subjektyvia nuomone.

„N. Numavičius yra žinomas verslininkas Lietuvoje, viešinantis savo veiklos ir asmeninio gyvenimo detales plačiajai visuomenei žiniasklaidos priemonėse, todėl laikytinas viešuoju asmeniu (...) Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai įrodė, jog turėjo pagrįstų duomenų, kurie leido jiems susidaryti atitinkamą nuomonę apie N. Numavičiaus veiksmų rezultatą“, – rašoma teismo nutartyje.

Byla dėl N. Numavičiaus reputacijos yra nagrinėjama jau ne vienerius metus. 2017-ųjų gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad kai kurie Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina N. Numavičiaus garbę ir orumą. Abu broliai ir N. Numavičius pateikė apeliacinius skundus.

Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka 2019 metų vasarį visus N. Numavičiaus reikalavimus atmetė, remdamasis tuo, kad Marcinkevičiai viešai paskleidė tik savo nuomonę, o ne žinią, kuriai taikomas tiesos kriterijus, todėl N. Numavičiaus reikalavimai dėl garbės ir orumo gynimo negali tenkinami.

Pernai spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad Vilniaus apygardos teismas nesudarė N. Numavičiui galimybės pateikti savo paaiškinimų ir naujų įrodymų bei tokiu būdu pažeidė civilinio proceso principus. Dėl šios priežasties LAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Konflikto ištakos

Įsiplieskęs konfliktas tarp legendinio VP dešimtuko narių nusikėlė į Maltą, kurios teismai buvo priversti nagrinėti "Akropolių" perleidimo aplinkybes.

Smulkusis VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, maždaug prieš penkerius metus negavęs informacijos apie tikrąjį "Akropolių" pirkėją, sandorio naudą ir kitas aplinkybes, paprašė Maltos teismo išreikalauti šios informacijos.

Vienos mažiausių ES šalių teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias net ir panaikinus vėliau, "Akropolių" perleidimo sandoris nebuvo sudarytas beveik metus.

Maltos teismo procesas pasibaigė taikiu šalių susitarimu, M.Marcinkevičiui buvo suteikta didžioji dalis prašytos informacijos, o vėliau "Akropolių" valdymas už 400 mln. eurų buvo perleistas kitai VP grupės bendrovei, kurios akcininku yra ir pats M.Marcinkevičius.

Tačiau maždaug prieš trejus su puse metų Vilniaus apygardos teismą pasiekė "Akropolių" valdymą perėmusios "Vilniaus prekybos" ieškinys smulkiajam VP grupės akcininkui, kuriuo siekiama jį įpareigoti atlyginti žalą, susidariusią dėl neva išaugusios "Akropolių" vertės, jų valdymą perkeliant į su tais pačiais akcininkais susijusias įmones.

Vingiuoti teismo sprendimai

Lietuvoje pratęstoje turčių bylinėjimosi epopėjoje Vilniaus apygardos teismas "Vilniaus prekybos" ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, praėjusiųjų metų viduryje nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Abudu teismai nutarė, kad M.Marcinkevičius neturi mokėti 81 mln. eurų, neva atsiradusių dėl išaugusios "Akropolių" kainos, perleidžiant juos iš vienos grupės bendrovės į kitą, valdomą tų pačių akcininkų.

Tačiau įvykiai netikėtai kita linkme pasisuko prieš pat 2019-ųjų Kalėdas, LAT išnagrinėjus N.Numavičiaus atstovų skundą apie ankstesnius šalies teismų sprendimus.

Pastarasis praėjusiųjų metų gruodį nutarė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, suformuodamas naują taisyklę šalies teismų istorijoje – taikos sutartimi, patenkinus ieškovo reikalavimus, pastarasis vis tiek gali sulaukti nuostolių ieškinių atlyginimo, kilusių už laikinąsias apsaugos priemones taikytas, iki taikos sutarties pasirašymo tarp šalių.

"Iš naujo nagrinėjant bylą turės būti nustatomas žalos faktas ir dydis, tiriamas priežastinis ryšys tarp atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo. Sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimą, taikomas toks pats priežastinis ryšys kaip ir kitais deliktų atvejais", – rezoliucinėje nutarties dalyje konstatavo Lietuvos aukščiausiasis teismas, pabrėžęs, kad teismai nesivargino nagrinėti galimos žalos fakto ir dydžio.

Verslininkai nuo šiol ne tik turės kur kas atsargiau vertinti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą tarpusavio ginčuose.

Kyla grėsmės

Remiantis milijonierių ginče priimta LAT nutartimi, verslininkai nuo šiol ne tik turės kur kas atsargiau vertinti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą tarpusavio ginčuose, nes patiems gali tekti atlyginti nuostolius, šalims nesutarus ginčą stabdyti taikos sutartimi, detaliai tai aprašius jose. Maža to, besibylinėjančios šalis nuo šiol turės ieškoti būdų, kaip užtikrinti taikos susitarimų institutą.

Tarp populiariausių laikinųjų apsaugos priemonių – milijoninių sutarčių su valstybe, tiksliau, su perkančiąja organizacija stabdymas.

Būtent jų stabdymas ir yra vienas dažnesnių prašymų, pasitaikančių viešųjų pirkimų srityje. Tarp garsiausių – bendrovės "MT Group" prašymas stabdyti "Alvora" ir valstybinės "Amber Grid" bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, siekiančios daugiau nei 80 mln. eurų dujotiekio tiesimą, kurio bendra su Lenkija vertė – daugiau nei keli šimtai milijonų eurų.

Tuo tarpu pats taikos susitarimas turėtų saugoti nuo bet kokio tolesnio bylinėjimosi.

Advokatų profesinės bendrijos "Elegant Solution" advokatės Karolinos Baronaitės-Birmontės teigimu, remiantis minėta nutartimi, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, jei prašymas jas taikyti buvo pripažintas nepagrįstu, yra pagrindas nuostolių atlyginimui nepriklausomai nuo bylos baigties.

K.Baronaitės-Birmontės teigimu, remiantis minėta nutartimi, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, jei prašymas jas taikyti buvo pripažintas nepagrįstu, yra pagrindas nuostolių atlyginimui nepriklausomai nuo bylos baigties.

Beje, dar 2013 m. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, kurioje ginčas buvo kilęs dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, suformulavo nuostolių atlyginimo sąlygas. Tačiau teismas netenkino kasatoriaus prašymo panaikinti pirmos ir antros instancijų sprendimus jo skundus atmesti nepriteisiant veik 3 mln. eurų patirtos žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nutartyje konstatuojama, kad viena iš pagrindinių sąlygų – ieškovas privalo įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

Komentaras

Dainius Kenstavičius

Advokatas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo bylose. Yra pripažinta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vienam iš proceso dalyvių, jis gali patirti nuostolių. Nors bylinėjimosi praktika siekiant prisiteisti nuostolius dar nėra plačiai paplitusi, tačiau kasacinė praktika rodo, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys vis aktyviau stengiasi apginti savo teises.

Nemažai ginčų šiandien kyla vykdant viešuosius pirkimus, kai vienas iš tiekėjų kreipiasi į teismą, o teismas tenkina ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Žinodamos, kad galima prisiteisti patirtus nuostolius, šalys turės gerokai geriau pasvarstyti prieš prašydamos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pavyzdžiui, prašant stabdyti sutartį su pirkimo nugalėtoju, kyla didelė tikimybė, kad atsakovai gali imtis atsakomųjų veiksmų, net ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, siekdami iš to kylančios žalos atlyginimo.

Verta atkreipti dėmesį, kad viešųjų pirkimų ginčuose tiekėjai gali teikti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo kitiems tiekėjams tais atvejais, kai teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, bet galutiniu sprendimu ieškinį atmeta. Mes kaip tik šiuo metu atstovaujame tokioje byloje, tačiau mūsų konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nuostolių negalima priteisti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir ieškinio atmetimas toli gražu dar nereiškia, kad nuostoliai bus priteisti – egzistuoja daugybė kitų esminių kriterijų, kuriuos teismas privalo įvertini.

Kita vertus, tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos, bylų dėl nuostolių atlyginimo taip pat negalima išvengti. Pavyzdžiui, jeigu tokiu atveju teismas ieškinį patenkintų ir pripažintų perkančiosios organizacijos sprendimus neteisėtais, ieškovas galėtų kelti naują bylą ir paduoti perkančiąją organizaciją į teismą prašydamas atlyginti nuostolius, kadangi ieškovas prarado teisėtą galimybę sudaryti ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Tikėtina, kad galimybė prisiteisti žalą turėtų pakoreguoti ir valstybės institucijų praktiką, prašant ar taikant tam tikras laikinąsias apsaugos priemones prieš verslo ar kitus subjektus. Tai reiškia, kad institucijos turės gerokai apsvarstyti rizikas prieš imantis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, ginčo metu užšaldant verslo subjektų pinigines lėšas. Maža to, iš suformuotos teismų praktikos kyla savotiška pareiga, išnykus ginčo objektui ir nesant priimto galutinio teismo sprendimo, būtinai sutarimus formalizuoti taikos sutartimi, numatančią bet kokių pretenzijų eliminavimą. To nepadarius, verslas ar bet kuris kitas atsakovas turės visas teises siekti nuostolių atlyginimo, jei tokie kiltų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

„Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse dirbo 45 527 darbuotojų (2017 m. – 34 798). Darbuotojų skaičius reikšmingai padidėjo dėl naujų įsigytų dukterinių bendrovių Lenkijoje, Švedijoje ir Estijoje. „Vilniaus prekybos“ audituotasis grynasis pelnas 2018 m. siekė 227,6 mln. eurų, lyginant su 2017 metais, pelnas padidėjo 54,4 mln. eurų. Grynojo pelno padidėjimą lėmė investicinio turto vertės padidėjimas ir 2018 m. įsigytų dukterinių bendrovių veiklos rezultatai. Per praėjusius metus Lietuvoje priskaičiuoti grupės mokesčiai sudarė 253,5 mln. eurų.

„Nuo 2017 m. grupė intensyviai ieškojo naujų galimybių efektyviai plėtrai esamose bei naujose rinkose, ypatingas dėmesys skirtas strateginio grupės tikslo – didinti verslo dalį užsienio rinkose – įgyvendinimui. 2018 m. grupė aktyviai plėtėsi. Toliau mes planuojame organiškai augti ir vykdyti plėtrą mūsų strateginėse rinkose“, – teigia Mantas Kuncaitis, holdingo „Vilniaus prekyba“ vadovas.

2018 m. „Vilniaus prekybos“ dukterinė bendrovė „Maxima grupė“ užbaigė 100 proc. Lenkijos mažmeninės prekybos „Stokrotka“ tinklą valdančios bendrovės „Emperia Holdings S.A.“ akcijų įsigijimo sandorį. Buvo išleista 300 mln. eurų nominalios vertės obligacijų su 3,25 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanų normomis. Obligacijos yra kotiruojamos „Euronext Dublin“ (Airija) ir „Nasdaq Vilnius“ (Lietuva) vertybinių popierių biržose. Obligacijos bus išperkamos 2023 m. rugsėjo 13 d. Per 2018 m. „Maximos grupės“ valdomose įmonėse atidaryta 107 naujų parduotuvių, iš jų 17 veikiančių pagal franšizę.

Pernai dukterinė bendrovė „Euroapotheca“ užbaigė Švedijoje veikiančios bendrovės „Apoteksgruppen i Sverige Holding AB“, kuri teikia valdymo ir franšizės paslaugas 189 „Apoteksgruppen“ tinklo vaistinėms, ir 159 „Apoteksgruppen“ pavadinimu veikiančių vaistinių tinklo įsigijimo sandorį ir įgijo objekto kontrolę iš privačių investuotojų. Netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „Euroapteek“ OÜ įsigijo 13 „Ülikooli Apteek“ vaistinių tinklą Estijoje ir pradėjo teikti franšizės paslaugas 11 vaistinių, vykdančių veiklą naudojant „Ülikooli Apteek“ pavadinimą. Per 2018 m. „Euroapotheca“ valdomose įmonėse atidaryta 28 naujų vaistinių, iš jų 16 veikiančių pagal franšizę.

Dukterinė bendrovė „Ermi Group“ įsigijo „Bauhof“ statybos ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių parduotuvių tinklą Estijoje.

Ji neigė, kad „Vilniaus prekyba“ koncernui atsidėkojo už pagalbą.

„Nebuvo už ką atsilyginti“, – per teismo posėdį pirmadienį Vilniaus apygardos teisme sakė liudytoja. Pasak jos, įmonių grupė pasikliovė savo ekspertais.

Teisme D. Dominienė buvo apklausta dėl 2015 metais parengto pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto.

D. Dominienė tyrimo metu buvo apklausta Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), kaip liudytoja politinės korupcijos byloje ji buvo apklausta ir 2016-ųjų gegužę. Tuomet STT pareigūnai D. Dominienės darbo kabinete, automobilyje ir namuose atliko kratas.

Pirmadienį vykusio jos liudijimo Vilniaus apygardos teisme klausėsi ir jos advokatas.

Teisme posėdyje buvo paskelbti ir slapta daryti D. Dominienės ir R. Kurlianskio pokalbių įrašai. Juose minimos frazės „sava chebra“, „ėjimas plačiau pasivaikščioti, ne po komitetus“ ir t.t.

Pasak D. Dominienės, R. Kurlianskį ji pažįsta 20 metų, vienu metu su juo tardavosi dėl bendravimo su žurnalistais.

Liudytoja pasakojo, kad buvo atsakinga už konfliktų su smulkiaisiais akcininkais sprendimą, jie buvo nepatenkinti grupės vykdoma politika, buvo konfliktų su grupės įmonėmis.

„Smulkieji akcininkai buvo gana aktyvūs, naudojo žiniasklaidą, teikė istorijas apie nesumokėtus mokesčius“, – teisme teigė D. Domininenė.

Ji sakė, kad nežinojo, kaip elgtis, todėl tardavosi su R. Kurlianskiu, kaip bendrauti su žiniasklaida.

„Jis tikrai nebuvo paskutinis žmogus žiniasklaidos grupėje“, – sakė D. Dominienė. R. Kurlianskis buvo koncerno žiniasklaidos grupės vadovas.

2015 metų gruodį R. Kurlianskis jai pasakė, kad koncerno įmonė „Mitnija“ norėtų laimėti 13-14 mln. eurų vertės bendrovės „Maxima LT“ biurų pastato ir parduotuvės statybų konkursą Naugarduko gatvėje Vilniuje. D. Dominienė pažadėjo pažįstamam pasikalbėti su savo kolegomis.

D. Dominienė vėliau pranešė, kad yra galimybė sumažinti kainą.

Pasak jos, vėliau iš paties R. Kurlianskio sužinojo, kad „Mintija“ laimėjo konkursą.

„Maxima LT“ biurų pastato ir parduotuvės statybų konkursas vyko 2015 metais, jame dalyvavo 5-6 įmonės, o laimėtoja buvo pasirinkta „Mitnija“, su kuria 2016-ųjų pradžioje pasirašyta 15 mln. eurų vertės sutartis. Statybos darbai baigti 2017 metų pradžioje.

„Mitnija“ savo interneto tinklapyje skelbia, kad „Maxima LT“ yra jos ilgalaikė klientė, su kuria bendradarbiaujama nuo 2003 metų, kai buvo pastatytas prekybos centras „Hyper Maxima“ Savanorių prospekte Kaune. „Mitnija“ nurodo „Maxima“ parduotuves taip pat pastačiusi Vilniuje, Telšiuose, Mažeikiuose, Kretingoje, kituose šalies miestuose.

Be to, „Mitnija“ taip pat yra laimėjusi N. Numavičiaus kontroliuojamos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „M.M.M. projektai“ užsakymų.

„Diana Dominienė pasakė, kad jos pažįstamas R. Kurlianskis norėtų, kad „Mitnija“ laimėtų konkursą. Ta informacija buvo tiesiog mano žiniai pasakyta“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje sakė liudytoja J. Bivainytė.

Pasak J. Bivainytės, D. Dominienė, kuri yra „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamų holdingų vadovė, tuomet jos neprašė atlikti kokių nors veiksmų dėl statybų konkurso.

Teisėja Nijolė Žimkienė liudytojos klausė, kodėl būtent jai buvo užsiminta dėl šio konkurso.

„Aš tą žinią priėmiau kaip pasidalinimą, mes keičiamės informacija, tai svarbu versle“, - sakė J. Bivainytė. Ji tikino R. Kurlianskį žinojusi kaip D. Dominienės pažįstamą.

Diana Dominienė pasakė, kad jos pažįstamas R. Kurlianskis norėtų, kad „Mitnija“ laimėtų konkursą.

„Maxima LT“ biurų pastato ir parduotuvės statybų konkursas vyko 2015 metais, jame dalyvavo 5-6 įmonės, o laimėtoja buvo pasirinkta „Mitnija“, su kuria 2016-ųjų pradžioje pasirašyta 15 mln. eurų vertės sutartis. Statybos darbai baigti 2017 metų pradžioje.

„Mitnija“ savo interneto tinklapyje skelbia, kad „Maxima LT“ yra jos ilgalaikė klientė, su kuria bendradarbiaujama nuo 2003 metų, kai buvo pastatytas prekybos centras „Hyper Maxima“ Savanorių prospekte Kaune. „Mitnija“ nurodo „Maxima“ parduotuves taip pat pastačiusi Vilniuje, Telšiuose, Mažeikiuose, Kretingoje, kituose šalies miestuose.

Be to, „Mitnija“ taip pat yra laimėjusi N. Numavičiaus kontroliuojamos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „M.M.M. projektai“ užsakymų.

Pernai gegužę paskelbtose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose teigiama, kad „Vilniaus prekybos“ vadovai siekė užsitikrinti koncerno „MG Baltic“ vadovų palaikymą ir pasinaudoti koncerno įtaka VMI. Pasak dokumento, „MG Baltic“ padėjo „Vilniaus prekybai“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų.

D. Dominienė pernai gruodį buvo apklausta Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), kaip liudytoja politinės korupcijos byloje ji buvo apklausta ir 2016-ųjų gegužę. Tuomet STT pareigūnai D. Dominienės darbo kabinete, automobilyje ir namuose atliko kratas.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Tarp tokių sprendimų minimos ir Pelno mokesčio įstatymo pataisos, apie kurias J. Bivainytė teisme teigė nežinanti.

„Nieko nežinau,“– į prokuroro Justo Lauciaus klausimą dėl pelno mokesčių įstatymo pataisų trečiadienį teisme atsakė J. Bivainytė.

Byloje, be R. Kurlianskio, E. Masiulio ir Š. Gustainio taip pat kaltinamas eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas vykdytas tendencingai.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.