Maskva nurodė, kad Berlyno žingsnis yra neapgalvotas, ir pažymėjo, kad Rusija į jį reaguos.

„Berlynui neturėtų kilti abejonių, kad šie neapgalvoti provokaciniai veiksmai neliks neatsakyti“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Vokiečių vyriausybė nurodė šalyje uždaryti keturis iš penkių Rusijos konsulatų.

Sprendimas priimtas po to, kai Rusija nurodė išvykti šimtams Vokietijos valstybės tarnautojų.

Sprendimas priimtas po to, kai Rusija nurodė išvykti šimtams Vokietijos valstybės tarnautojų.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Christoferis Burgeris (Kristoferis Burgeris) trečiadienį reporteriams Berlyne sakė, kad šia priemone siekiama abiejų šalių darbuotojų ir struktūrų lygiavertiškumo.

Šeštadienį šaltinis vokiečių vyriausybėje naujienų agentūrai AFP sakė, kad šimtai Vokietijos valstybės tarnautojų, dirbančių švietimo ir kultūros srityse, turės išvykti iš Rusijos po atitinkamo Maskvos prašymo.

Taip bus Rusijai nusprendus priversti Vokietiją sumažinti savo diplomatinių darbuotojų skaičių ir atstovavimą tokiose organizacijose kaip vokiečių kalbą populiarinantis Goethe's (Gėtės) institutas ir vokiečių mokykla Maskvoje, sakė šaltinis.

Ch. Burgeris trečiadienį nurodė, jog tai reiškia, kad Vokietija iki lapkričio turės uždaryti tris konsulatus Rusijoje.

Todėl, pasak jo, Rusijai bus leidžiama tęsti tik ambasados Berlyne ir vieno konsulato darbą.

„Neseniai gavome ukrainiečių prašymą“, – sakė ministerijos atstovas, bet daugiau detalių nepateikė.

Prašymas buvo perduotas Ukrainai rengiantis pradėti kontrpuolimą Rusijos užimtoms teritorijoms atkovoti.

2022 metų vasarį pradėta Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę šalį išprovokavo didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Turėdama minėtų raketų, kurias gamina vokiečių ir švedų bendra įmonė „Taurus Systems“, Ukraina galėtų smogti taikiniams toli Rusijoje.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys, remiančios Ukrainą ginklais, iki šiol atsargiai vertindavo galimybę duoti Kyjivui ginklų, galinčių pasiekti taikinius Rusijos teritorijoje, nes baimindavosi galimo konflikto išplitimo.

Nors anksčiau manyta, kad Vokietija nelabai nori tiekti ginklus, dabar ši šalis yra antra pagal svarbą karinės pagalbos Ukrainai teikėja po Jungtinių Valstijų.

Šiuo metu Berlynas rengia kol kas didžiausią karinės pagalbos paketą, apimantį priešraketines sistemas, 30 papildomų tankų „Leopard 1“, daugiau kaip 100 šarvuočių ir daugiau kaip 200 stebėjimo dronų.

Tačiau iki šiol Vokietija laikydavosi atsargios pozicijos dėl naikintuvų ir raketų „oras–žemė“.

Taip bus Rusijai nusprendus priversti Vokietiją iki birželio pradžios sumažinti savo diplomatinių darbuotojų skaičių ir atstovavimą tokiose organizacijose kaip vokiečių kalbą populiarinantis Goethe's (Gėtės) institutas ir vokiečių mokykla Maskvoje, sakė šaltinis.

Šaltinis patvirtino vokiečių dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ pranešimą apie tai, kas buvo pavadinta Maskvos diplomatiniu karo paskelbimu.

„Tai vienašališkas, nepagrįstas ir nesuvokiamas sprendimas“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Vokietija, kuri prieš Maskvos invaziją į Ukrainą buvo artima Rusijos ekonominė partnerė, kilus šiam konfliktui nusigręžė nuo Rusijos ir teikia finansinę bei karinę pagalbą Kyjivui.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją, rusų šnipinėjimas Vokietijoje sparčiai intensyvėjo, nurodo vokiečių saugumo tarnybos.

Balandžio viduryje Vokietija išvarė virtinę rusų diplomatų, „kad sumažintų žvalgybos tarnybų buvimą“. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių ir išvarė apie 20 Vokietijos ambasados darbuotojų.

Tai vienašališkas, nepagrįstas ir nesuvokiamas sprendimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija balandį apribojo vokiečių diplomatų ir valstybinių organizacijų atstovų, kuriems leidžiama dirbti Rusijoje, skaičių, sakė vokiečių URM.

„Šis limitas, Rusijos įvedamas nuo birželio pradžios, reiškia didelius apkarpymus visose [Vokietijos] buvimo Rusijoje srityse“, – sakė minėtas šaltinis.

Ministerija nenurodė, kiek žmonių paveiks Rusijos sprendimas, bet šaltinis vyriausybėje sakė, jog „Sueddeutsche Zeitung“ informacija, kad iš Rusijos turės išvykti keli šimtai žmonių, yra teisinga.

Vokiečių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis bandė įtikinti rusų ministeriją atšaukti sprendimą, bet nesėkmingai, rašė laikraštis.

Dėl to artimiausiomis dienomis Rusiją turės palikti vokiečių pareigūnų, diplomatų, konsulatų darbuotojų ir, ypač, kultūros bei švietimo srityse dirbančių žmonių.

2022 metų pavasarį Vokietija išvarė apie 40 rusų diplomatų, Berlyno nuomone, kėlusių grėsmę saugumui.

Pernai spalį Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros vadovas Arne Schonbohmas (Arnė Šėnbomas) buvo atleistas pasirodžius naujienų pranešimams, kad jis yra artimas vienai konsultavimo kibernetinio saugumo klausimais bendrovei, siejamai su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Mėnesiu vėliau vienam vokiečių atsargos karininkui buvo skirta lygtinė metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą Rusijai.

Lietuvos pareigūnai siekia, kad pernai šaliai priskirta Vokietijos brigada bus joje dislokuota nuolat.

„Turime įvairią paramos priemonių puokštę ne tik Baltijos šalyse. (...) Lietuvoje yra dislokuoti (Vokietijos – BNS) kariai, tam taip pat reikalinga infrastruktūra, kuri šiuo metu yra vystoma“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių premjerais Taline penktadienį sakė O. Scholzas.

„Taip pat esame įsipareigoję gebėti labai greitai dislokuoti karius, rengiame pratybas, kad užtikrintume, jog toks dislokavimas būtų įmanomas. Jis turi būti įmanomas bet kuriuo metu“, – pridūrė jis.

„Tai mes darome NATO rėmuose ir laikydamiesi NATO sprendimų“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

Taip Vokietijos vyriausybės vadovas kalbėjo paklaustas, ar jis gali įsipareigoti, kad šalis dislokuos Lietuvoje kariuomenės brigadą. Šį vienetą sudaro keli tūkstančiai karių.

Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.

Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.

Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.

Anot ministerijos, sistemos bus perkeltos iš Slovakijos, jos palaikymo vienetai bus perdislokuoti iš Lenkijos.

Pranešime teigiama, kad viršūnių susitikimo saugumui sustiprinti Vokietija dislokuos ir kitus sausumos, oro ir jūrų gynybos pajėgumus.

„Džiaugiuosi, kad galime įnešti svarbų indėlį Aljansui Vilniuje. Savo įvairiais pajėgumais Bundesveras svariai prisidės prie NATO viršūnių susitikimo užtikrinimo“, – pranešime sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

„Tai dar kartą parodo, kad esame lankstūs ir esame, kai mūsų reikia – Aljanse galite pasikliauti Vokietija. Kartu su savo sąjungininkais rodome solidarumą ir vienybę viduje ir išorėje“, – pridūrė jis.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.

Iš Klaipėdos – paauklėjimai

Isterijos banga iš uostamiesčio jau nusirito iki sostinės – Radiacinės saugos centro vadovybę pakeltu tonu auklėjo ir viena Klaipėdoje visuomenininke prisistatanti veikėja, nors iš tiesų šiuo metu moteris yra teisiama už turto grobstymą.

„Nežinau, kas toje Klaipėdoje nutiko. Vakar sulaukiau skambučio, viena ponia kaltino, kad mes čia kalti, kažką slepiame. Gavome pylos, nors ir nebuvo už ką“, – stebėjosi Radiacinės saugos centro direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

Radiacinės saugos centras sulaukė skundų dėl tų pačių fiktyvių siužetų apie neva katastrofines pasekmes galintį sukelti incidentą. Vaizdais intensyviai dalijasi Klaipėdos rusakalbiai.

Rusija atakavo dronais

Šeštadienio naktį Lvovo ir Chmelnyckio srityse iš tiesų griaudėjo sprogimai.

Rusijos Federacijos armijos ataka įvykdyta gegužės 13-ąją.

Ukrainos valstybinė nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad apie 4.15 val. Ukrainos vakaruose pasigirdo du sprogimai.

Oro pavojus regione buvo paskelbtas tik vėliau, 5.05 val.

Po to skirtingose srities vietose buvo girdėti dar keli sprogimai.

Chmelnyckio žurnalistai informavo apie aštuonis sprogimus, kuriuos girdėjo per dvi valandas mieste ir netoli jo.

Apie sprogimus pranešė ir Chmelnyckio miesto vadovas Oleksandras Symčyšynas.

Akcentai: nutylint faktą, kad Ukrainą bombarduoja Rusija, viešojoje erdvėje manipuliuojama NATO sąjungininkų suteiktų Ukrainai nuskurdintojo urano sviedinių grėsme. Stop kadras.

Miesto vadovas socialiniame tinkle jau išaušus patikslino, kokia žala padaryta po Rusijos kariuomenės atakos jo miestui.

„Teroristinio išpuolio rezultatas yra smūgis į vieną iš Chmelnyckio rajono bendruomenių teritorijoje esantį objektą, kilo ugnis. Dėl sprogstamųjų bangų Chmelnyckyje buvo apgadintos švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, administraciniai pastatai, pramoniniai pastatai, daugiaaukščiai ir individualūs gyvenamieji pastatai“, – rašė meras.

Vėliau Ukrainos kariuomenės atstovai patikslino, kad ši sritis buvo atakuota dronais „Shahed“.

Per ataką sužeista trys dešimtys gyventojų.

Žmonėms: neikite iš namų

Po naktinės rusų atakos Chmelnyckio gyventojai į mobiliuosius telefonus „Viber“ programėle gavo keistus pranešimus – neva fiksuotas nuodingų medžiagų nutekėjimas.

„Didelė tikimybė, kad nutekės amoniakas, uždenkite gaubtus šlapiais skudurais, uždarykite langus. Gaukite švaraus vandens“, – tokią žinutę telefonu gavo ir vienas Ukrainos žurnalistų.

Panikos skleidėjai ragino gyventojus neišeiti iš namų.

„Be raketų ir bepiločių orlaivių priešas su mumis kovoja ir informaciniais metodais. Šiuo metu tinkle plinta informacija apie galimą kenksmingų cheminių medžiagų nuotėkį mieste. Šie gandai yra neteisingi ir skirti skleisti paniką. Nuoširdžiai prašome nereaguoti į provokacijas ir laikytis informacinės higienos“, – gyventojus savaitgalį įspėjo Chmelnyckio miesto tarybos atstovai.

Siūlo vartoti hormonus

Patys ukrainiečiai dar šeštadienį susidėliojo atsakymus dėl keliamos panikos, o kai kurie uostamiesčio gyventojai šią savaitę socialiniuose tinkluose tąsė Kremliaus propagandos draiskalus.

Nors Ukrainoje ataka buvo žudikiškos Rusijos, kai kurie klaipėdiečiai vis tiek aktyviai dalijosi kanale „YouTube“ platinamu anoniminiu siužetu, kuriame Vakarų sąjungininkai kaltinami esą sukėlę kone pasaulinę katastrofą.

Aiškinama, kad Ukrainos valdžia slepia incidentą – NATO šalių Ukrainai perduoti sviediniai su nuskurdintuoju uranu buvo susprogdinti tų pačių Vakarų.

Siužete aiškinama, kad į dangų pakilo grybo formos debesis su urano dulkėmis.

„Anksčiau pasaulyje nėra sprogę tokio kiekio nuskurdintojo urano sviedinių. Jei Vakarai toliau tieks Ukrainai sviedinius su nuskurdintuoju uranu, tai prives prie radiacinės katastrofos“, – akcentuoja anoniminio siužeto autoriai.

Iš pirmo žvilgsnio visiškai aišku, jog tokia skleidžiama informacija yra absoliuti melagiena, skirta skleisti rusišką propagandą, kad Ukrainai neverta tiekti ginkluotės, tačiau nuostabą kelia tai, kad visu tuo vis dar tikima.

Tikima net ir Lietuvoje, kur oficiali ir tiksli informacija yra visiškai prieinama. Tačiau kai kurie gyventojai ir toliau kliaunasi Kremliaus propaganda besitaškančiais kanalais.

Faktas yra ir tai, kad kai kurie klaipėdiečiai net dalijosi patarimais, kaip apsisaugoti radiacinės katastrofos atveju.

Esą tokiu atveju labai gerai būtų vartoti antibiotikus, vitaminus, hormonus, kofermentus, mikroelementus, aminorūgštis, biostimuliatorius, preparatus su ženšeniu.

Klesti sąmokslo teorijos

„Kaip tik dėl šio įvykio Ukrainoje mus ir klupdė viena veikėja iš Klaipėdos. Kažkas suinteresuotas skleisti tokią informaciją. Jei tai būtų buvusi tiesa, visa informacija jau būtų paskelbta tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose interneto tinklalapiuose. Nieko panašaus nėra. Tai – melagiena“, – patikino Radiacinės saugos centrui laikinai vadovaujanti R. M. Stasiūnaitienė.

Visuomenininke prisistatančią ir feisbuke aktyviai besireiškiančią minėtą klaipėdietę teismas yra pripažinęs kalta dėl vienai privačiai bendrovei priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos.

Nustatyta, kad 2015 m., kai ši veikėja vadovavo tai bendrovei, iš kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Teismas nustatė, kad valstybei buvo nesumokėta ir 49,9 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių.

Radiacinės saugos centras dažnai sulaukia feisbuko paskalomis tikinčių gyventojų emocinių pliūpsnių. Isterija plinta ir dėl Astravo atominės elektrinės.

„Pamatę iš Baltarusijoje esančios atominės elektrinės aušinimo bokštų kylančius dūmus, gyventojai puola skambinti mums, kelia paniką“, – neslėpė R. M. Stasiūnaitienė.

Specialistai pabrėžė, kad eksploatuojant atominę elektrinę technologinio proceso metu šiltas vanduo yra atvėsinamas ir išgarinamas aušinimo bokštuose.

Iš jų ir kyla vandens garai, kuriuos Lietuvos gyventojai gali painioti su dūmais.

Šis įprastas technologinis procesas atominės elektrinės saugai ir gyventojams bei aplinkai pavojaus nekelia.

Kalio jodidas sukelia sprogimą?

Dar viena melagienų banga internete dalijamasi iki šiol – neva kalio jodidas organizme jungiasi su aliuminiu.

„Esą išgėrus kalio jodido, kuris apsaugotų skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, jis jungiasi su organizme esančiu aliuminiu. Dėl to žmogus esą sprogsta. Yra įvairių sąmokslo teorijų, ir mes jau pripratę“, – atsiduso R. M. Stasiūnaitienė.

Tai – melagiena.

Ji pasakojo, kad raminant įsijautusią į tiesos ieškotojos ir visuomenininkės vaidmenį veikėją iš Klaipėdos strigo tinklalapis su oficialiais radioaktyvaus fono duomenimis, o tai dar labiau įaudrino panikuojančią vaizduotę.

Ramunė Marija Stasiūnaitienė. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Peržvelgiau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenis, nieko neįprasto neradau. Lietuvoje pakitimų nėra, nes ir atstumas didelis. Tačiau net ir apie menkiausius pokyčius Ukrainoje būtume jau gavę informaciją“, – rusiškos propagandos sukeltas audras ramino R. M. Stasiūnaitienė.

Dezinformacijos pliūpsnis

Radiacinės saugos centro specialistai atidžiai peržiūrėjo vaizdo siužetus, kuriais dalijasi klaipėdiečiai.

„Peržiūrėjome pateiktas nuorodas. Mums nekilo jokių abejonių dėl to, kas šiuos gąsdinančius branduolinio sprogimo „grybus“ sumontavo ir ko siekiama tokios informacijos teikimu“, – pastebėjo centro specialistai.

Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta taip pat patvirtino, kad socialiniuose tinkluose platinama melagiena.

„Patvirtiname, kad skleidžiama informacija apie neva branduolinį ar cheminį sprogimą Chmelnyckio regione Ukrainoje – Rusijos aktyviai skleidžiama dezinformacija. Ukrainos strateginės komunikacijos centras savo apžvalgoje pateikė informaciją apie šią informacinę ataką. Šiuo metu Lietuvoje dezinformaciją skleidžiančiuose kanaluose išlaikomas dėmesys Rusijos karui prieš Ukrainą, karo kėlimu kaltinamos Vakarų demokratinės valstybės, o ne agresorė Rusija, keliami pseudoklausimai dėl paramos Ukrainai ir ukrainiečiams, gyvenantiems Lietuvoje, menkinami NATO pajėgumai, daugiau dėmesio iš dezinformaciją skleidžiančių asmenų sulaukia būsimas NATO VS Vilniuje“, – pažymėta atsakyme redakcijai.

Spinduliuotė nedidėjo

Radiacinės saugos centras informavo, kad Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema (RADIS), kurią sudaro nuolat veikiančios 48 jonizuojančiosios spinduliuotės lygio matavimo stotys.

44 jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) lygio matavimo aplinkos ore stotys ir 4 Neries bei Nemuno vandenyse matavimo stotys išdėstytos visoje Lietuvos teritorijoje.

Radiacinės saugos centro specialistai nuolat stebi RADIS sistemos teikiamus matavimų duomenis apie jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje ir radionuklidų sudėtį, modeliuoja radioaktyviųjų medžiagų sklaidą, analizuoja stebėsenos ir prognozavimo rezultatus.

„Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo karo Ukrainoje pradžios ir iki šiol RADIS sistema nefiksavo Lietuvoje foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo. Jeigu tokių atvejų pasitaikytų, nedelsdami informuotume atsakingąsias institucijas ir gyventojus bei pateiktume rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo. Kaimyninėse Europos valstybėse taip pat foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo fiksuota nebuvo“, – patvirtino R. M. Stasiūnaitienė

Kas yra nuskurdintasis uranas?

Radiacinės saugos centro specialistai teigia, kad uranas yra gamtoje natūraliai egzistuojantis elementas, kurio maži kiekiai aptinkami uolienose, dirvose ir vandenyse.

Profesionalai aiškina: gamtinį uraną sudaro apie 0.71% 235U, 99.28% 238U ir 0.0054% 234U izotopai.

Uranas vadinamas „nuskurdintuoju“ uranu tada, kai jame esančio 235U izotopo koncentracija sumažinama tiek, kad jis tampa nebetinkamas naudoti branduolinėse reakcijose.

Nuskurdintasis uranas faktiškai yra grynas 238U izotopas, todėl dažniausiai jam ir prilyginamas.

Ypač vertinamas didelis nuskurdintojo urano tankis, todėl jis dažniausiai naudojamas kaip apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicinoje, pramonėje, moksle ir kitose srityse, iš nuskurdintojo urano gaminami konteineriai radioaktyviosioms medžiagoms laikyti ar pervežti.

Nuskurdintasis uranas (238U) yra radioaktyvus, tačiau jo skilimo laikas labai ilgas – milijardai metų.

Tai reiškia, kad radioaktyvusis skilimas vyksta labai lėtai ir jo metu išspinduliuojama energija yra itin maža.

Atsakomybė už melą

Už panikos skleidimą visuomenėje numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamojo kodekso 285 straipsnis numato, kad tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Sudėtinga istorija

1723 m. birželį Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas Stiprusis įsakė padidinti Dresdeno rezidencijos rūmuose esančios saugyklos erdves, kad jose laikomas vertybes būtų galima eksponuoti. Iki 1729 m. rugsėjo dviem etapais buvo sukurtas unikalus Lobyno muziejus, todėl pirmą kartą Europoje kunigaikščių lobiai tapo prieinami plačiajai visuomenei.

Muziejus neišvengė sudėtingų istorinių sukrėtimų, kuriuos per šiuos šimtmečius teko patirti visai Vokietijai. Nors po 1945 m. vasarį vykdyto Dresdeno bombardavimo Žaliojo skliauto patalpos išliko, Raudonoji armija eksponatus išsigabeno kaip karo grobį į SSRS. 1958 m. lobis grįžo į Dresdeną.

Tik šiame amžiuje atkūrus originalias rūmų Žaliojo skliauto patalpas ekspozicija sulaukė naujos populiarumo bangos. Papuošalai ir dirbiniai iš aukso, kalnų krištolo, deimantų varžosi viliodami minias turistų. Ir ne tik jų. Vos tik bus atliktos teisinės procedūros, į muziejų sugrįš brangenybės, dėl kurių buvo ryžtasi didžiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietijoje įvykdytai vagystei. Dėl jos muziejus dar labiau išpopuliarėjo ir, kaip teigia šalies žiniasklaida, bilietų dabar parduodama gerokai daugiau nei anksčiau.

Išaugęs lankytojų sratas, tikėtina, atslūgs negreit – pamatyti išskirtinių brangenybių bus smalsu ne tik istorija besidomintiems lankytojams, bet ir sensacijų medžiotojams, nes bent dalis brangenybių bus eksponuojamos nerestauruotos, su vagystės metu padarytomis žymėmis.

Pasiųsti į kalėjimą

2019 m. lapkričio 25 d. įvykdytos vagystės istorijos atomazga įvyko šį antradienį, kai Dresdeno žemės teisme paskelbtas nuosprendis brangenybių vagims.

Penki vyrai, 2019 m. iš muziejaus pavogę istorinius eksponatus, kurių draudimo vertė viršija 100 mln. eurų, o istorinės įvardyti neįmanoma, buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo ketverių metų ir keturių mėnesių iki šešerių metų ir trijų mėnesių.

Šeštasis kaltinamasis, kuris nuteistas už anksčiau įvykdytą rekordinės aukso monetos vagystę, buvo išteisintas. Jis teigė, kad nusikaltimo naktį buvo Berlyno klinikos skubios pagalbos skyriuje.

Šiuo verdiktu baigėsi 46 dienas trukęs teismo procesas, į kurio posėdžius kaltinamieji vežti saugomi ne ką mažiau nei kokios brangenybės. Kol jų kortežas važiuodavo į Dresdeno šiaurėje esantį apygardos teismo skyrių, visuose privažiavimo keliuose būdavo sustabdomas eismas, o teritorija stebima iš sraigtasparnio.

Vertinant statistiškai, vagystės istorija baigėsi geriau, nei galima buvo tikėtis: dauguma pavogtų eksponatų sugrįš į muziejų.

 

Į teismo suolą sėdę vyrai – iš garsiojo Remmo klano, Berlyne gyvenančios kurdų ir libaniečių kilmės šeimos, kurios nariai jau daugelį metų vykdo sunkius nusikaltimus – bankų, inkasatorių apiplėšimus, meno kūrinių vagystes.

Du teisiamieji dėl vagystės iš Dresdeno muziejaus, pusbroliai Wissamas ir Ahmedas, buvo teisti ir už anksčiau įvykdytą plėšimą iš muziejaus Berlyne, kurio metu buvo pagrobta 100 kg aukso moneta „Didysis klevo lapas“. Abu turėjo įžūlumo įsilaužti į Žaliojo skliauto saugyklą, nors dar nebuvo pasibaigęs dėl vagystės Berlyne vykęs teismo procesas, o ir teisti abu jau buvo ne kartą.

Ankstyvą 2019 m. lapkričio 25 d. rytą du nusikaltėliai pateko į muziejaus pastatą perpjovę apsaugines grotas, išdaužę langą, kirviais sukapoję vitrinas. Iš trijų juvelyrikos rinkinių buvo pagrobtas 21 dirbinys su 4 362 deimantais. Išpurškę gesintuvą plėšikai užmaskavo pėdsakus, po penkių minučių vėl išėjo ir pasišalino kartu su bendrais.

Teismo salėje dirbę žurnalistai galėjo matyti vaizdo kamerų įrašus su užfiksuotomis nusikaltimo akimirkomis. Kaip ir tai, kad policija, kurios būstinė Dresdene yra vos už kelių šimtų metrų, į nusikaltimo vietą atvyko gerokai pavėlavusi.

Skausmingas sandoris

Po metų per vieną didžiausių kada nors Berlyne surengtų reidų buvo sulaikyti trys įtariamieji, praėjus pusmečiui – dar trys įtariami nusikaltėliai.

Teismo proceso pradžioje visi kaltinamieji neigė dalyvavę nusikaltime. Tačiau dėl kruopštaus tyrėjų darbo ir nusikaltėlių padarytų klaidų atsirado viltis, kad pavyks įrodyti jų kaltę. Didžiausi įrodymai – DNR pėdsakai, kuriuos tyrėjai rado ant pilies sienos, kurią nusikaltėliai kelis kartus perlipo, ir viename iš jų naudotų automobilių.

Paradoksas, tačiau nusikaltėliams pakenkė ir tai, kad, norėdami sunaikinti pėdsakus, bėgdami jie sužeidė du žmones, padegė vieną daugiabučio požeminėje stovėjimo aikštelėje paliktą automobilį, taip sukeldami pavojų šimtams žmonių ir padarydami didžiulę turtinę žalą. Dėl padegimo sunkinančiomis aplinkybėmis ir sunkaus kūno sužalojimo staiga atsirado teorinė galimybė skirti iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Tai Remmo klanui sukėlė tiek daug nerimo, kad galiausiai jis ryžosi susitarti su prokurorais dėl kaltės pripažinimo.

Teismo procesas jau buvo beveik besibaigiąs, kai gruodžio viduryje Remmo šeima staiga perdavė didelę dalį grobio. Deja, dauguma papuošalų atgauti apgadinti.

Už grąžinimą kaltinamieji reikalavo mažesnės bausmės, prokuratūra savo ruožtu taip pat reikalavo daugiau informacijos apie nusikaltimo planavimą, likusio grobio buvimo vietą. Keturi kaltinamieji sutiko su sandoriu, kurį šalies žiniasklaida vadina itin skausmingu. Kaltinamieji aiškino, kadg vagystę suplanavo du asmenys, teisme įvardyti kaip X ir Y, apie kuriuos jie nepateikė jokios informacijos.

Yra žinoma, kad klanai, vykdydami tokius didelius nusikaltimus, dirba pasiskirstę darbus: planuotojai lieka užkulisiuose, jaunesni nariai privalo atlikti juodą darbą – įgyvendinti nusikaltimą, o moterys paslepia grobį, kuris vėliau virsta pinigais.

Teisiamieji neatskleidė, ar būta bendrininkų iš paties muziejaus atstovų, nesuteikė informacijos ir apie likusių brangenybių buvimo vietą. Iš pradžių buvo atliekamas tyrimas ir dėl keturių muziejaus apsaugininkų vaidmens šioje istorijoje, tačiau galiausiai nebuvo rasta jokių jų sąsajų su vagimis.

Vertinant statistiškai, vagystės istorija baigėsi geriau, nei galima buvo tikėtis: dauguma pavogtų eksponatų sugrįš į muziejų. Tarp jų, anot Vokietijos žiniasklaidos, – ir garsusis kepurės papuošalas, ir Lenkijos Baltojo erelio ordino žvaigždė. Tačiau kol kas nesusigrąžintas nei garsusis epoletas su 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu, nei Saksonijos karalienės didžioji juosta, nusagstyta 630 deimantų.

Jie buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo ketverių metų ir keturių mėnesių iki šešerių metų ir trijų mėnesių, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA. Vienas kaltinamasis buvo išteisintas.

Dresdeno žemės teismas nusprendė, kad penki 24–29 metų amžiaus vyrai yra atsakingi už 2019 metų lapkričio 25 dieną įvykdytą įsilaužimą į Rytų Vokietijos miesto karališkuosiuose rūmuose esantį „Žaliąjį skliautą“ ir 21 juvelyrinio dirbinio su daugiau nei 4 300 deimantų, kurių bendra draudimo vertė siekia mažiausiai 113,8 mln. eurų, vagystę.

Jie buvo nuteisti už itin sunkų padegimą kartu su pavojingu kūno sužalojimu, vagystę panaudojant ginklą, turto sugadinimą ir tyčinį padegimą.

Prieš pat įsilaužimą vyrai sukėlė gaisrą, kad atjungtų elektros tiekimą gatvių apšvietimui prie muziejaus, taip pat padegė automobilį netoliese esančiame garaže ir pabėgo į Berlyną. Po kelių mėnesių jie buvo sugauti per reidus sostinėje.

Sausio mėnesį gynyba, prokuratūra ir teismas sudarė susitarimą dėl kaltės pripažinimo po to, kai buvo grąžinta didžioji dalis pavogtų brangenybių.

Su susitarimu dėl kaltės pripažinimo sutiko keturi kaltinamieji, kurie vėliau per savo advokatus prisipažino dalyvavę nusikaltime. Penktasis kaltinamasis taip pat prisipažino, tačiau tik dėl daiktų, pavyzdžiui, kirvių, kuriais buvo padarytos skylės muziejaus vitrinoje, įsigijimo, pranešė DPA.

„Žaliasis skliautas“ yra vienas seniausių pasaulio muziejų, kuris buvo įsteigtas 1723 metais. Jame saugomi juvelyriniai dirbiniai iš Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II kolekcijos.

Apdovanoti geriausi violončelininkai

Profesionalų D PRO grupėje (ne vyresnių nei 30 metų) 1-osios vietos laureatu tapo Stanislas Kim (Prancūzija). Violončelininkui atiteko 8000 eurų piniginis prizas, Lietuvos Nacionalinės filharmonijos įsteigtas specialusis prizas – solo koncertas su simfoniniu orkestru 2024 / 2025 m. sezone, diriguojamu Davido Geringo bei Pau Casals fondo įsteigtas specialusis prizas – apsilankymas, koncertas ir įrašų sesija Villa Casals, El Vendrell, Ispanijoje.

2-osios vietos laureatu tapo – Krzysztof Michalski (Lenkija). Jam atiteko 5000 eurų piniginis prizas, Liepojos simfoninio orkestro įsteigtas specialusis prizas – solo koncertas su Liepojos simfoniniu orkestru 2024 / 2025 m. sezone. 3-iąją vietą grupėje laimėjo Cosima Regina Federle (Vokietija), kuriai atiteko 3000 eurų piniginis prizas. Klaipėdos koncertų salė laureatę apdovanojo diplomu už geriausią privalomo kūrinio atlikimą (Anatolijaus Šenderovo Sonatą violončelei ir fortepijonui).

A grupėje (ne vyresnių nei 10 metų) 1 Premiją dalijosi Charlotte Melkonian (Vokietija) bei Kanon Huang (Japonija) (po 350 eurų), 3 Premija atiteko Dylan Scuffham (Estija) (200 eurų). B grupėje (ne vyresnių nei 14 metų) 1 Premija apdovanotas Stefan Iordachi (Rumunija) (400 eurų), 2 Premija – Lyana Ulikhanyan (Armėnija) (300 eurų), 3 Premiją dalijosi Seoyoung Hong (Pietų Korėja) ir Ionescu Tudor Mihai (Rumunija) (po 100 eurų). C grupėje (ne vyresnių nei 18 metų) 1 Premija skirta Gabriel Guignier (Prancūzija) (1000 eurų). Klaipėdos koncertų salė violončelininką taip pat apdovanojo diplomu už geriausią privalomo kūrinio atlikimą (Tado Petrulio „Prieplauką” violončelei ir fortepijonui). 2 Premiją laimėjo Piotr Olesz (Lenkija) (700 eurų), 3 Premiją dalijosi Dierstein Yuna (Vokietija) ir Aleksander Traksmann (Estija) (po 250 eurų).

Specialusis Davido Geringo įsteigtas prizas – meistriškumo kursai tarptautinėje muzikos akademijoje „Blackmore“ Berlyne atiteko D PRO grupės dalyviui Jokūbui Savickui.

Konkurso prizinis fondas siekė 20 tūkst. eurų.

Profesionalų ir jaunimo grupių dalyvių pasirodymus vertino dvi skirtingos sudėties komisijos – iš viso 14 tarptautinį pripažinimą pelniusių įvairių užsienio šalių violončelininkų ir violončelės pedagogų. Profesionalų D PRO grupės komisiją sudarė: pirmininkas David Geringas (Lietuva– Vokietija), Rimantas Armonas, Enrico Dindo (Italija), Jérôme Pernoo (Prancūzija), Troels Svane (Danija), Martti Rousi (Suomija), Raphael Wallfisch (Jungtinė Karalystė). Jaunimo A, B, C, grupių komisijai atstovavo pirmininkė Ramutė Kalnėnaitė (Lietuva), Marcel Johannes Kits (Estija), Răzvan Suma (Rumunija), Marius Urba (Lietuva–Vokietija), Kyung-Jun Lee (Pietų Korėja), Atanas Krastev (Bulgarija) ir Krzysztof Karpeta (Lenkija).

Konkursas, auginantis naują violončelininkų kartą

Šiemet violončelės konkursas pasitiko tarptautinę šlovę pelniusio, 2002 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos ir Vokietijos violončelininko, dirigento, Davido Geringo vardu.

„Mane nuolatos pasiekia žinios, kad violončele groti renkasi vis mažiau žmonių. Tikiu, kad šis festivalis ir konkursas padės plačiau paskleisti žinią ir sudominti daugiau jaunų žmonių atrasti šį muzikos instrumentą. Tad mano, kaip šio konkurso ambasadoriaus, tikslas – populiarinti violončelę ir ja atliekamą muziką“, – apie konkurso misiją pasakojo D. Geringas.

„Įspūdžiai iš konkurso patys ryškiausi. Dalyviai demonstravo nepaprastai aukštą muzikavimo lygį. Turėjome didelę šventę, nes galėjome klausyti taip puikiai grojančių jaunųjų atlikėjų“, – pasibaigus konkursui emocijomis dalijosi jaunimo grupės komisijos pirmininkė Ramutė Kalnėnaitė. – „Labai gerai, kad yra tokių tarptautinių konkursų, kaip šis. Mes turime neįtikėtiną progą išgirsti viso pasaulio violončelininkų lygį. Konkursantai dalyvaudami patys ir klausydami kitų, auga muzikavimo prasme“, – apie konkurso reikšmę pasakojo R. Kalnėnaitė.

Finaliniame konkurso koncerte kartu su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru, kuriam dirigavo Martynas Staškus, grojo konkurso laureatai. Skambėjo Josepho Haydno Koncertas violončelei ir orkestrui Nr. 2 D-dur. S. Kim atliko jo I-ją dalį., K. Michalski – II- ją dalį, o C. R. Federle – III-ją dalį.