Jis tai pareiškė trečiadienį paskelbtame interviu savaitraščiui „Die Zeit“.

„Mes padarysime visa, ko reikės. Mes imsimės naujų priemonių, kurios, deja, paveiks ir tuos piliečius, kurie iki šiol viską darė teisingai, t. y. jau gavo dvi ar net tris vakcinos dozes. Mano vyriausybei nebus raudonų linijų dėl to, ką reikia daryti. Mes nieko neatmetame“, - teigė Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) atstovas.

Anksčiau O. Scholzas pareiškė pritariąs privalomos Vokietijos gyventojų vakcinacijos idėjai.

O. Scholzas buvo SPD, kuri laimėjo parlamento rinkimus, sąrašo lyderis. Jis turėtų pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste kitą savaitę. Tiksli data kol kas nežinoma.

Tame pačiame interviu politikas pranešė, kad savo pirmąjį užsienio vizitą jis surengs į Prancūziją.

Jeigu ši informacija bus patvirtinta, toks atvejis būtų pirmasis šalyje.

„Labai tikėtina, omikron variantas jau pateko į Vokietiją“, – per „Twitter“ parašė Heseno socialinių reikalų ministras Kai Klose (Kajus Kliozė), turėdamas omenyje COVID-19 sukeliančio viruso atmainą, pirmąkart aptiktą Pietų Afrikoje.

Anot ministro, įtariamas omikron varianto infekcijos atvejis nustatytas iš Pietų Afrikos sugrįžusiam asmeniui. Pasak K. Klose, vėlai penktadienį atlikti testai parodė, kad virusas, kuriuo yra užsikrėtęs šis asmuo, pasižymi „keliomis mutacijomis, tipiškomis omikron [variantui]“.

„Kadangi esama didelių įtarimų, šis asmuo izoliavosi namuose. Visa [viruso genomo] sekoskaita dar nebaigta“, – aiškino ministras.

Heseno sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad šis asmuo atvyko į Frankfurto tarptautinį oro uostą, kuris yra judriausias šalyje.

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), ateinantį mėnesį tikriausiai perimsiantis kanclerio postą iš kadenciją baigiančios lyderės Angelos Merkel, šeštadienį pabrėžė, kad jo koalicija „darys viską, kas būtina“, siekiant įveikti koronavirusą ir visas jo atmainas.

„Formuojame atsako į krizę komandą ir rengiame naują, tikslų požiūrį į dabartinius iššūkius dėl koronos ir omikron“, – per tviterį parašė jis.

„Darysime viską, kas būtina. Nėra nieko, kas negali būti svarstoma“, – pridūrė būsimasis vyriausybės vadovas, garsėjant raginimams padaryti vakcinavimą nuo COVID-19 privalomą.

Belgija penktadienį pranešė apie pirmąjį atvejį, kai Europoje buvo patvirtinta pandeminio koronaviruso naujausio varianto infekcija – ji buvo nustatyta iš užsienio grįžusiam nuo COVID-19 nepasiskiepijusiam asmeniui.

Iškilus belgų virusologas Marcas Van Ranstas (Markas Van Ranstas) per „Twitter“ parašė, kad tas asmuo lapkričio 11 dieną grįžo iš Egipto.

Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį paskelbė, kad neseniai atrasta COVID-19 sukeliančio viruso atmaina B.1.1.529 yra susirūpinimą keliantis  variantas ir suteikė jam omikron pavadinimą.

Europos Sąjungos sveikatos apsaugos agentūra penktadienį perspėjo, kad omikron varianto keliama grėsmė Europai yra „didelė arba labai didelė“.

ES pareigūnai penktadienį susitarė paraginti visas 27 Bendrijos šalis apriboti oro susisiekimą su keliomis pietinėmis Afrikos valstybėmis. Vokietija tokios politikos jau laikosi.

Nors daugelis šalių dekriminalizavo šio narkotiko vartojimą bei laikymą ir atsisakė įkalinimo bausmių vartotojams, tik saujelė valstybių žengė dar toliau visiškai legalizavusios kanapes, įskaitant ir medicininiais tikslais. Štai valstybių sąrašas:

Lotynų Amerika

Urugvajus tapo pirmąja valstybe pasaulyje, 2013 m. legalizavusia marihuanos auginimą, platinimą ir vartojimą. Piliečiai ir gyventojai gali nusipirkti vaistinėse iki 40 gramų „žolės“ per mėnesį, užsiauginti patys namuose arba prisijungti prie kanapių klubų, kurių nariai drauge prižiūri augalus.

Vyriausybė išdavė licencijas dviem privačioms įmonėms auginti ir platinti marihuaną.

Kai kurios kitos Lotynų Amerikos šalys legalizavo kanapes medicinos reikmėms: 2015 m. Čilė, 2016 m. Kolumbija ir 2017 m. Argentina, Meksika ir Peru.

Šiaurės Amerika

2018 m. Kanada tapo antrąja šalimi pasaulyje ir pirmąja Didžiojo septyneto (G7) valstybe, leidusia rekreaciniais tikslais vartoti kanapes. Įstatymai leidžia asmeniui turėti iki 30 gramų ir keturis augalus vienam namų ūkiui.

JAV federalinis įstatymas draudžia marihuanos auginimą, pardavimą ir naudojimą. Tačiau 18 valstijų ir sostinė Vašingtonas legalizavo marihuaną rekreaciniam vartojimui. Kalifornija yra didžiausia pasaulyje legali rinka.

Trisdešimt šešios valstijos ir sostinė, Guamas, Puerto Rikas ir JAV Mergelių salos legalizavo marihuaną medicinos reikmėms.

Europa

Nyderlandai ir ypač Amsterdamas nuo 1976 m. toleruoja marihuanos pardavimą ir vartojimą specialiose kavinėse. Tais metais olandai dekriminalizavo kanapių pardavimą nedideliais kiekiais – mažiau nei 5 gramus, ir leido individams legaliai auginti po penkis augalus asmeninėms reikmėms.

Prieštaringai vertinamas 2012 m. įstatymas uždraudė parduoti marihuaną ne gyventojams ir turistams trijose pietinėse provincijose. Sostinė Haga uždraudė kanapes miesto centre 2018 m. balandį. Tačiau 2018 m. liepą Nyderlandų vyriausybė uždegė žalią šviesą plataus masto eksperimentui, leidusi net 10-čiai šalies savivaldybių auginti kanapes.

Ispanijoje įstatymai leidžia suaugusiesiems privačiai auginti ir vartoti kanapes, nors vis dar nelegalu jas parduoti.

Čekijos Respublika dekriminalizavo kanapių asmeninį vartojimą 2010 m., tačiau vis tiek galite būti nubaustas už nedidelio kiekio laikymą.

Panaši sistema veikia Portugalijoje, 2001 m. dekriminalizavusioje visus narkotikus, nors jie ir toliau lieka uždrausti. Vartotojai turi sumokėti baudas arba sutikti gydytis nuo priklausomybės.

Liepą Sakartvelo Aukščiausiasis teismas panaikino baudas už kanapes asmeninėms reikmėms.

Dar kelios Europos šalys legalizavo kanapes tam tikriems medicininiams tikslams, tarp jų yra Austrija, Didžioji Britanija, Kroatija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Rumunija ir Slovėnija.

Kitur

2018 m. Pietų Afrikos Respublikos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad suaugusiųjų privatus asmeninis kanapių vartojimas yra teisėtas.

Tailandas taip pat planuoja įteisinti kanapių auginimą medicinos reikmėms, tuomet taps pirmąja Azijos šalimi, įžengusia į rinką, kurioje dominuoja Kanada, Australija ir Izraelis.

Libane, kur plačiai paplitusios nelegalios marihuanos plantacijos, pernai parlamentas įteisino marihuanos auginimą medicinos reikmėms.

Žemiau apžvelgiami pagrindiniai punktai, suderinti susitarime dėl socialdemokratų, žaliųjų ir libertarinės Laisvosios demokratų partijos (FDP) koalicijos.

Stabdžiai skolinimuisi

Per koronaviruso pandemiją Vokietija įšaldė konstitucijoje įtvirtintą skolinimosi limitą, todėl iš krizės šalį vedusi ankstesnė vyriausybė galėjo skolintis papildomus milijardus.

Tačiau naujoji „šviesoforo“ koalicija, taip praminta dėl ją sudarančių partijų spalvų – raudonos, žalios ir geltonos, planuoja vėl įjungti skolinimosi stabdžius.

Jų sutartyje žadama, kad tai bus padaryta iki 2023 metų.

Atnaujinti skolinimosi stabdžių taisyklę reikalavo FDP, o socialdemokratas finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), tapsiantis naujuoju Vokietijos kancleriu, jau seniai yra šios tvarkos šalininkas.

Partijos taip pat susitarė per būsimos vyriausybės kadenciją nekelti mokesčių, sakoma FDP lyderio Christiano Lindnerio (Kristiano Lindnerio) „Twitter“ žinutėje. Tai yra laimėjimas jo partijai, atsisakančiai didinti mokesčių naštą gyventojams.

Minimalus atlyginimas, balsavimas nuo 16 metų

Socialdemokratų partija (SPD) savo ruožtu įtvirtino savo rinkimų pažadą padidinti minimalų valandinį darbo užmokestį iki 12 eurų. Šiuo metu jis yra 9,6 euro.

Visos trys partijos susitarė, kad balso teisė bus suteikta 16 metų sulaukusiems piliečiams. Šis planas tikriausiai bus palankiausias žaliesiems ir FDP, labiau palaikomiems jaunų gyventojų, kitaip negu ligšiolinės kanclerės Angelos Merkel konservatoriams, daugiausiai remiamiems pensininkų, sudarančių gana didelę visuomenės dalį.

Klimatas

Pagrindinis Žaliųjų partijos laimėjimas – kad bus siekiama anksčiau atsisakyti anglių deginimo. Dabar anglimis kūrenamas elektrines tikimasi palaipsniui uždaryti iki 2030 metų, aštuoneriais metais anksčiau nei rodė ankstesni planai.

Partijos taip pat susitarė ateinančiais metais „toliau išplėtoti“ dabartinį klimato apsaugos įstatymą ir „priimti visus būtinus teisės aktus, nuostatus ir priemones“, reikalingus iškeltiems tikslams pasiekti.

Tvarios energetikos plėtra bus „drastiškai spartinama, ir bus pašalintos visos kliūtys ir trukdžiai“, siekiant užtikrinti, kad tvarūs energijos šaltiniai iki 2030 metų šalies energetikos sistemoje sudarytų 80 procentų.

„Visi tinkami stogų paviršiai ateityje bus naudojami saulės energijai gaminti. Naujiems komerciniams objektams tai bus privaloma, o privatiems naujiems pastatams tai taps taisykle“, – nurodė partijos.

Galingai Vokietijos automobilių gamybos pramonei bus svarbus koalicijos partnerių susitarimas, kad iki 2030 metų šalyje naudojamų elektromobilių skaičius turės išaugti iki 15 mln. (šiuo metu jų yra apie 1 mln.), be to, iki 2035 metų planuojama nebeišduoti leidimų naudoti transporto priemones su vidaus degimo varikliais.

Suvereni Europa

Partijos taip pat pareiškė „norinčios padidinti Europos strateginį suverenitetą“. Šis siekis tikriausiai bus palankiai įvertintas antros įtakingiausios Europos valstybės – Prancūzijos, iškėlusios šį tikslą kaip savo pirmininkavimo Europos Sąjungai, prasidėsiančio 2022 metais, prioritetą.

Visgi transatlantiniai ryšiai Vokietijai išliks „centrinis stulpas“, o NATO yra šalies saugumo „neatsiejamas elementas“, sakoma susitarime.

Tuo metu Lenkija ir Vengrija tikriausiai įtariai vertins partijų užmojus siekti „ES, kuri gina savo vertybes ir įstatymų viršenybę tiek viduje, tiek išorėje“.

Pristatydama koalicijos susitarimą viena iš žaliųjų lyderių Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), kuriai prognozuojamas užsienio reikalų ministro portfelis, pažadėjo, kad žmogaus teisės vėl atsidurs Vokietijos diplomatijos dėmesio centre. Ji taip pat pasisakė už griežtesnį toną plėtojant santykius su Rusija ir Kinija.

Kanapės

Nauja vyriausybė taip pat užsimojo įteisinti kanapių vartojimą rekreaciniais tikslais.

„Įvesime kontroliuojamą kanapių platinimą licencijuotose parduotuvėse vartoti suaugusiesiems“, – sakoma susitarime.

„Tokiu būdu bus kontroliuojama kokybė, užkertamas kelias užterštų medžiagų platinimui ir užtikrinama nepilnamečių apsauga“, – pridūrė partijos.

Žalieji ir FDP seniai pasisako už kanapių įteisinimą, o SPD siūlė pirmiausiai išbandyti reguliuojamą šių lengvųjų kvaišalų platinimą riboto masto projektais.

Abortai

Partijos pasižadėjo panaikinti kontroversišką nacių laikų straipsnį 219a, draudžiantį reklamuoti nėštumo nutraukimo paslaugas.

„Gydytojams turėtų būti suteikta galimybė viešai teikti informaciją apie abortus be baimės būti patrauktiems atsakomybėn“, – sakoma 177 puslapių dokumente.

„Mūsų, kaip ekonomiškai stiprios ir daug gyventojų turinčios šalies Europos širdyje, uždavinys – įgalinti, skatinti ir stumti į priekį šią suverenią Europą“, – kalbėjo O. Scholzas, jo Socialdemokratų partijai (SPD) pristatant koalicijos sutartį su žaliaisiais ir libertarine Laisvąja demokratų partija (FDP).

Nauja valdančioji koalicija sieks užbaigti anglių vartojimą iki 2030 metų

Trys partijos, sudarysiančios naująją Vokietijos vyriausybę, planuoja, kad šalis laipsniškai atsisakys anglių deginimo iki 2030-ųjų – aštuoneriais metais anksčiau nei ketinta iki šiol, sakoma trečiadienį sudarytoje koalicijos sutartyje.

Socialdemokratų partija (SPD), Žaliųjų partija ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) siekia „paankstinti laipsnišką anglių atsisakymą, idealiu atveju – iki 2030 metų, ir palikti praeityje vidaus degimo variklių technologiją“, – sakoma dokumente. Partijos pridūrė, kad Vokietija sieks iki 2045 metų tapti klimatui neutrali.

Centro kairysis aljansas parengė sutartį dėl naujos vyriausybės

Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamas partijų aljansas trečiadienį paskelbė sudaręs susitarimą suformuoti naują vyriausybę, kurioje pirmąkart per pastaruosius 16 metų pirmuoju smuiku grieš Socialdemokratų partija (SPD), sakoma koalicijos sutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Praėjus dviem mėnesiams po visuotinių rinkimų, kuriuose SPD įveikė kanclerės Angelos Merkel konservatyvią CDU-CSU koaliciją, socialdemokratai sudarė susitarimą su žaliaisiais ir libertarine Laisvąja demokratų partija (FDP), kad nauju kancleriu tarps dabartinis finansų ministras – 63 metų Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Tai suteikia naujų vilčių žmonėms, kurių imuninė sistema yra sutrikusi.

Vokietijos Tiubingeno universiteto komandos sukurta vakcina, pavadinta „CoVac-1“, sukėlė stiprų baltųjų kraujo kūnelių (T limfocitų) atsaką visiems 36 pirmosios fazės bandymų dalyviams.

T limfocitai yra baltieji kraujo kūneliai, kurie puola ir neutralizuoja pačias užkrėstas ląsteles. Tai skiriasi nuo antikūnų atsako, kurį sukelia tradicinės vakcinos nuo COVID-19 ir kitų ligų ir kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš konkrečius organizmo patogenus.

Šis antrinis imuninis atsakas gali būti gyvybiškai svarbus pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi ir kuriems rinkoje esančios vakcinos nuo COVID-19 suteikia silpnesnę apsaugą nuo sunkių ligos formų.

Pavyzdžiui, persodintų organų recipientams taikomas gydymas, slopinantis antikūnų aktyvumą, kad žmogaus organizmas neatmestų gyvybę gelbstinčio organo.

Jiems ir kitiems, pavyzdžiui, vėžiu sergantiems pacientams, antikūnų atsako apėjimas ir veikimas į T limfocitus, gali būti geriausias būdas sukelti imuninį atsaką į COVID-19.

Tyrime dalyvavo 18-80 metų amžiaus asmenys, jiems buvo suleista viena vakcinos dozė.

„CoVac-1“ pasižymėjo geru saugumo profiliu ir paskatino platų, veiksmingą... T limfocitų atsaką“, – teigiama tyrime, pažymint, kad, atliekant tyrimą su įvairiomis COVID-19 atmainomis, rezultatai buvo tokie patys.

Tyrėjai teigė, kad T limfocitų atsakas, kurį sukėlė vakcina, buvo stipresnis nei tas, kuris buvo pastebėtas užsikrėtus COVID-19.

Žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo duomenimis, skiepo poveikis išliko iki trijų mėnesių.

Ataskaitoje teigiama, kad labai preliminarūs rezultatai patvirtina antrosios fazės tyrimus, jau atliekamus su pacientais, turinčiais imunodeficitą.

Antrosios fazės tyrimai paprastai apima didesnes grupes nei pirmosios ir greičiausiai suteiks svarbių duomenų apie vakcinos veiksmingumą ir saugumą visų kategorijų pacientams.

71 proc. Vokietijos gyventojų mano, kad dvišaliai santykiai yra geri arba labai geri, pranešė Hamburge įsikūrusi organizacija „Koerber-Stiftung“.

Praėjusiais metais, kai Baltuosiuose rūmuose dirbo Donaldas Trumpas, šis skaičius siekė vos 18 proc.

Vašingtone įsikūrusio „Pew Research Institute“ atliktoje analogiškoje apklausoje pokytis per metus nebuvo toks ryškus: 85 proc. apklaustųjų vertina Amerikos santykius su Vokietija kaip gerus arba labai gerus, o prieš metus taip manančių buvo 74 proc.

D. Trumpas, eidamas pareigas, ne kartą užsipuolė Vokietiją. Respublikonų prezidentas kaltino Berlyną taupant gynybos išlaidų sąskaita ir grasino išvesti iš šalies nemažai JAV karių.

Pasibaigus D. Trumpo ketverių metų kadencijai, J. Bidenas stengėsi pataisyti ryšius su sąjungininkėmis Europoje, taip pat ir Vokietija, pristatydamas JAV kaip patikimą partnerę.

Vokietijoje 44 proc. apklaustųjų laikė JAV svarbiausia užsienio reikalų partnere, gerokai svarbesne už kaimyninę Prancūziją (27 proc.). Praėjusiais metais Prancūzija aiškiai pirmavo – už ją pasisakė 44 proc. respondentų, o už JAV – tik 10 proc.

Už Atlanto nuomonės kitokios: „Pew“ duomenimis, tik 7 proc. respondentų Vokietiją laiko svarbiausia JAV užsienio reikalų partnere. Palyginimui – 31 proc. pasirinko Jungtinę Karalystę, 13 proc. – Kanadą, 9 proc. – Izraelį, taip pat 9 proc. – Kiniją.

„Koerber-Stiftung“ duomenimis, vokiečiai JAV laiko partnere daugiausia šalies gynybos (73 proc.), laisvosios prekybos (64 proc.), demokratijos ir žmogaus teisių (63 proc.) srityse.

Jie mažiau pasitiki Vašingtonu, kai kalbama apie klimato kaitos problemas ir santykius su Kinija (abiem atvejais taip manė 41 proc. respondentų).

Pirmą kartą nuo 2017 metų dauguma – 55 proc. vokiečių – didėjančią Kinijos įtaką vertina neigiamai.

Vokietijos fondas taip pat klausė dalyvių, ar socialdemokratas Olafas Scholzas geriau atstovautų Vokietijos interesams užsienyje nei Angela Merkel, kurią jis tikisi pakeisti kanclerio poste po rugsėjo mėnesį vykusių rinkimų.

27 proc. respondentų nemano, kad jis būtų tinkamas šiam darbui, o 14 proc. mano, kad būtų. Maždaug pusė jų nematė didelio skirtumo.

Vyras, sergantis spazmine paraplegija, stojo prieš civilinį teismą Celės mieste. „Manau, kad mes turime reikalą ne su 102 metų žmogumi“, – sakė teisėjas Uwe Dreyeris. Jis priteisė 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjas atkreipė vyro dėmesį, kad jis galimai daro nusikaltimą, dėl kurio gali būti iškelta dar viena byla. Jis taip pat pasakė ieškovui, kad jam gali tekti padengti bet kokios būsimos teisminės procedūros išlaidas. Tačiau paklausęs, ar vyras nori tęsti, gavo atsakymą: „Žinoma“.

Pagal teismui pateiktus dokumentus, vyras visu etatu dirba administracinį darbą netoli Hamburgo esančioje Stadės savivaldybėje. Norėdamas pagrįsti prašymą paskirti pensiją, jis pateikė pareiškimą su priesaika ir gimimo liudijimą, kurį pats surašė. Jis tvirtino, kad Vokietijos pensijų tarnyba turi neteisingą jo gimimo datą, metai turi būti 1919, o ne 1973-ieji. Jis taip pat teigė 1973 m. patyręs avariją, kurios detalių negalėjo atskleisti „saugumo sumetimais“.

Pasak jos, vadinamoji 2G taisyklė – leidžianti į parduotuves (išskyrus maisto prekių) įleisti tik vakcinuotus ir persirgusius žmones – bus taikoma vietovėse, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei trys hospitalizuoti COVID-19 pacientai. Nauja tvarka galios ir per didelius renginius.

Šiuo metu Vokietijoje ligoninių lovų užimtumo rodiklis yra 5,3. Žemesnis nei 3 šis rodiklis yra tik keturiuose regionuose: Hamburge, Žemutinėje Saksonijoje, Saro krašte ir Šlėzvige-Holšteine.

„Turime skubiai sulėtinti sparčiai augančius susirgimų skaičių ir reanimacijos lovų užimtumą“, – sakė vyriausybės vadovė.

Jei 100 tūkst. gyventojų teks daugiau nei šeši hospitalizuoti COVID-19 pacientai, regionuose, be vakcinacijos pažymėjimo arba dokumento, liudijančio apie persirgimą koronavirusu, bus reikalaujama neigiamo testo.

Jei šis rodiklis pasieks 9, regioninės valdžios institucijos galės imtis papildomų priemonių pandemijai pažaboti. Šiuo metu daugiausiai ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų yra Saksonijos-Anhalto, Tiuringijos ir Bavarijos žemių ligoninėse.

Be to, Vokietija reikalaus sveikatos priežiūros darbuotojų ir globos namų darbuotojų pasiskiepyti nuo koronaviruso, ketvirtadienį sutarė kanclerė ir 16 Vokietijos žemių vadovai.

„Turime apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grupes“, – sakoma pareiškime.

Jame sakoma, kad yra būtina, kad tokių įstaigų kaip ligoninės ar senelių ir globos namai darbuotojai, taip pat žmonių namuose besilankantys priežiūros teikėjai būtų pasiskiepiję nuo COVID-19.

Tuo metu Vokietijos vakcinų priežiūros agentūra STIKO ketvirtadienį rekomendavo visiems vyresniems nei 18 metų piliečiams revakcinuotis.

Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, yra įstrigę palei abiejų šalių sieną. Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.

„Europos Sąjunga kuria humanitarinį koridorių 2 tūkst. stovykloje esančių pabėgėlių. Prisiimame atsakomybę grąžinti likusius 5 tūkst. žmonių namo – kiek tai įmanoma ir jeigu jie to pageidauja“, – pareiškė A. Lukašenkos atstovė Natalia Eismant.

Pasak jos, Vokietijos kanclerė Angela Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo.

Vokietija neigia

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės.

„Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu (Marjušu Kaminskiu).

Pasak H. Seehoferio, vos išgirdęs apie tokį pareiškimą, jis paskambino Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri išvakarėse kalbėjosi su autoritariniu Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka.

„Susisiekiau su ja ir gavau aiškią žinią, kad kalbama apie neteisingą informaciją“, – nurodė vokiečių ministras.

A. Lukašenka atmeta kaltinimus, kad jis yra surežisavęs šią krizę, taip pat kritikuoja ES valstybes nares dėl migrantų neįsileidimo.

Šią savaitę jis du kartus telefonu kalbėjosi su A. Merkel – tai buvo pirmieji jo pokalbiai su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo praėjusių metų.

Trečiadienį baltarusių autoritarinio lyderio biuras pareiškė, kad tiesioginės Minsko ir Briuselio derybos yra neišvengiamos, kaip esą buvo sutarta per pokalbius su A. Merkel.

Tačiau Vokietija tokių derybų dar nepatvirtino.