„Classical:NEXT“ – tai solidžiausias ir didžiausias tarptautinis muzikos profesionalų susibūrimas, skirtas klasikinei ir šiuolaikinei muzikai, idėjų mainams, konferencijoms, susitikimams bei naujoms pažintims. Dėl koronaviruso pandemijos prieš dvejus metus Roterdame (Nyderlandai) turėjęs vykti renginys šiemet perkeltas į Hanoverį Vokietijoje.

„Visa kūrybinė komanda „Classical:NEXT“ laukė dvejus metus, nuo tada, kai laimėjome konkursą ir buvome atrinkti pristatyti savo kūrinį kaip vieną iš įdomiausių šiuolaikinių muzikos darbų tarptautinei meno bendruomenei, – pasakoja smuikininkė L. Kmieliauskaitė. – Dėl pandemijos renginys buvo keletą kartų nukeltas, tad labai geras jausmas pagaliau keliauti megzti tinklų. Tikimės, ši muzikos mugė bus vaisinga naujomis tarptautinėmis partnerystėmis, taip pat pristatant lietuviškos šiuolaikinės muzikos sceną platesniam laukui.“

Šių metų „Classical:NEXT“ tikimasi sulaukti daugiau nei 1 tūkst. profesionalų iš 45 pasaulio šalių. Čia vyks didžiulė muzikos mugė, interaktyvios konferencijos, projektų pristatymai ir koncertai bei inovacijų apdovanojimai, susitikimai ir naujų kontaktų paieškos.

Organizatorių nuotr.

Savotišku klasikinės ir meninės muzikos centru vadinamas renginys suburia pačius įvairiausius profesionalus: nuo atlikėjų, muzikos vadybininkų, orkestrų iki tarptautinės medijos atstovų, leidėjų ir kt. Šiuolaikinės muzikos kūrėjams „Classical:NEXT“ suteikia galimybę pristatyti naujus kūrinius tarptautinei auditorijai vadinamuoju trumpo pristatymo, arba „pitch“, formatu.

„Šiame renginyje ir aš, ir Lora dalyvaujame pirmą kartą, tad tikimės iš šių kelių dienų pasisemti daug naujų įspūdžių, sužinoti, kas aktualaus vyksta muzikos pasaulyje, bei užmegzti naujų ir netikėtų kontaktų, – teigia kompozitorius D. Digimas. – Nors pagrindinis mūsų tikslas – pristatyti muzikos ir medijų performansą „This Order Goes Wrong“, susitikimų metu taip pat ruošiamės plačiau papasakoti ir apie kitas mūsų veiklas, Lietuvos šiuolaikinės muzikos lauką.“

Kūrinys „This Order Goes Wrong“, scenoje atliekamas L. Kmieliauskaitės, pasakoja apie nerimą, tapusį neatsiejama kasdienio šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Performanse, sukurtame pagal nerimo sutrikimus ir panikos atakas patyrusių žmonių liudijimus, nerimas tampa muzikos ir skaitmeninių technologijų eksperimentinės sąveikos pagrindu. Naudodami tikro garso ir elektroninės muzikos bei vizualaus meno sintezę, performanso kūrėjai kviečia auditoriją patirti šį eksperimentą gyvai.

Jų duomenys, paskelbti po to, kai užsidarė balsavimo apylinkės, atskleidė, kad CDU surinko apie 35 proc., o SPD – maždaug 28 proc. balsų.

Pasak A. Baerbock, ir kitos NATO valstybės pažadėjo greitą NATO ratifikavimo procesą. Švedijai ir Suomijai pateikus paraiškas, „atidėliojimų“ esą nebus.

„NATO yra gynybinis aljansas, ir taip bus visuomet, – kalbėjo A. Baerbock. – Tačiau tai ir atvirų durų aljansas. Todėl mes nuoširdžiai sutiksime Suomiją ir Švediją, jei jų parlamentai, jei jų visuomenės dėl to nuspręs“. Anot ministrės, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo karu prieš Ukrainą „įstūmė“ Švediją ir Suomiją į NATO.

Suomijos vadovybė neseniai paskelbė, kad ketina teikti paraišką dėl narystės NATO. Dėl panašaus žingsnio netrukus ketina nuspręsti ir Švedija. Abiejose šalyse stojimo paraiškoms turi pritarti parlamentai.

Kita vertus, ukrainiečiai gavo ne tik amerikietiškas haubicas, bet ir nemažai sovietinės gamybos tankų bei kitos karinės technikos, kurią sėkmingai naudoja Rytiniame fronte prieš tokius pačius rusų tankus. Dėl tokių aršių kovų apie Severodonecką, o rusai jį labai nori užimti, taip pat, kaip kitus Donbaso miestus, ukrainiečiams tenka evakuoti visus vietos gyventojus, net garbingo amžiaus pensininkus, kurie visai nenori to daryti ar tiesiog neturi tam jėgų.

„Viskas blogai. Namai sugriauti. Mano name viskas suvirto į vidų. Iš pradžių, kai apšaudė, tik langai išdužo, o tada trys smūgiai į namą ir viskas sugriuvo“, – kalbėjo evakuotoji Lidija Nikolajevna.

Ukrainiečiai priversti evakuotis, nes rusai, negalėdami įveikti mobilių prieštankinėmis raketomis ginkluotų Ukrainos karių, tiesiog viską sulygina su žeme naudodami salvinius nevaldomų raketų įrenginius.

„Ten dabar baisu. Mes išvykome, kuomet jie apšaudė raketomis. Net nežinau, kur jie taikėsi, bet jos buvo nukreiptos į civilius“, – pasakojo evakuotoji iš Siversko Tatiana Kravstova.

Dabar jau yra daugiau kaip dvylika milijonų ukrainiečių, kuriuos V. Putino karas pavertė pabėgėliais savoje šalyje.

„Tai siaubinga. Karas baisus. Nėra nieko baisesnio už karą. Galima iškentėti badą, galima ištverti šaltį, bet išgyventi karą yra labai sunku“, – pasakojo evakuotasis iš Siversko Dima Molčan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ukrainos karinė vadovybė pripažįsta, kad artimiausios kelios savaitės ar net mėnesiai Ukrainos Rytuose ir Pietuose bus labai nelengvi, nes rusų kariai sieks užgrobti visas Donecko ir Luhansko sričių žemes, taip pat išlaikyti Chersono sritį bei galbūt pulti Zaporižės srityje, o galbūt netgi išdrįs išlaipinti desantą prie Odesos ir užimti šį strategiškai svarbų miestą ir uostą. Bet Kyjive atkreipia dėmesį į tai, kad ryžtingomis Ukrainos karių pastangomis jau pavyko pasiekti persilaužimą pustrečio mėnesio trunkančiame kare.

„Šiame pirmajame etape Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė ryžtingą smūgį priešui ir ši pirmoji fazė baigėsi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pergale, nes priešas nepasiekė savo tikslų, o dėl didvyriškos gynybos Kyjive ir jo regione karas pereina į kitą fazę, nes priešas yra priverstas pasirinkti kitokius tikslus ir įgyvendinti kitokią taktiką bei strategiją kare su Ukraina“, – pasakojo Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.

Ukraina tikisi atsilaikyti Pietų ir Rytų frontuose. Kremliaus režimas, didžiąją dalį savo pinigų vis dar uždirbantis iš prekybos nafta, skubiai derina savo planus su kitais naftos eksportuotojais.

Dėl didvyriškos gynybos Kyjive ir jo regione karas pereina į kitą fazę, nes priešas yra priverstas pasirinkti kitokius tikslus ir įgyvendinti kitokią taktiką bei strategiją kare su Ukraina.

Nuvykęs prie Persijos įlankos Omane Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas taip apibūdino dabartinę Kremliaus politiką kare su Ukraina:

„Mūsų energijos išteklių pirkėjų pakanka, dirbsime su jais, o Vakarai tegul moka gerokai daugiau, nei anksčiau mokėjo Rusijos federacijai. Ir tegul jie aiškinasi savo gyventojams, kodėl jie turėtų tapti neturtingesni“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Savo ruožtu, Vakarų šalys vėliausiai po metų planuoja įvesti visišką embargą rusų naftai ir dujoms. Šie planai gali būti ir paspartinti, nes „Gazprom“ įvedė sankcijas vokiečių dujų kompanijai „Gazprom Germania“, kurios valdymą perėmė Vokietijos vyriausybė, nes rusai visai nesiruošia pildyti Vokietijoje esančių ir jų valdomų dujų saugyklų.

„Praeitą naktį V. Putinas paskelbė dekretą, kad Europos dujų tiekėjams nuo šiol Rusija taikys sankcijas. Vokietijoje tai paveiks „Gazprom“ ir jos antrines įmones, o tai reiškia, kad kai kurios dukterinės įmonės dabar nebegaus dujų iš Rusijos. Tačiau rinka siūlo kitas alternatyvas“, – pasakojo Vokietijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habecas.

Vokietija yra didžiausia rusų dujų pirkėja. Jos vis dar sudaro apie 35 proc. visų šalyje suvartojamų dujų.

„Pamatėme, kad ginčas dėl energijos tampa ginklu ir kad ekonominiame konflikte energijos korta gali būti panaudota itin šiurkščiai“, – tęsė R. Habecas.

Kita vertus, griežtai nuo Kremliaus nusisukusi ir Ukrainą padedanti apginkluoti Vokietijos vyriausybė jau paskaičiavo, kad jeigu iki metų galo pavyks paleisti bent du iš planuojamų keturių suskystintų dujų importo terminalų, Vokietija jau žiemą galėtų išsiversti be rusų dujų, nors tam reikėtų pataupyti elektros energiją ir šilumą.

V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

„Atkreiptas dėmesys į nuolatinius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos daro nacių ideologiją propaguojantys ir teroristinius metodus taikantys kovotojai“, – nurodė Kremlius pranešime apie įvykusį V. Putino ir O. Scholzo pokalbį.

V. Putinas pakartojo, kad invazijos, kurią Maskva vadina specialiąja operacija, tikslas – apsaugoti rusakalbius Rytų Ukrainos gyventojus.

Jis taip pat kaltino Kyjivą „blokuojant“ taikos derybas.

O. Scholzas sulaukė aštrios kritikos dėl delsimo pasiųsti Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir Vokietijos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.  

Vokietija ieško būdų atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir jau beveik visiškai atsisakė rusiškų anglių.

Vokietija remia Ukrainą kare prieš Rusiją, tiekia jai ginkluotę ir rengia jos karius. Bet 63 proc. vokiečių susirūpinę dėl to, kad Vokietija gali būti įtraukta į karą. Mažiausiai nerimauja žaliųjų šalininkai (46 proc.), labiausiai – kraštutinės dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ rėmėjai (77 proc.).

Dėl šios priežasties nerimą jaučia 73 proc. moterų ir 51 proc. vyrų.

Bet dauguma vokiečių įsitikinę, kad jų šalis turi remti Ukrainą.

Teiginiui „Federalinė vyriausybė turi būti atsargesnė, remdama Ukrainą, kad ir mūsų neužpultų“ pritarė 38 proc. apklaustųjų. 55 proc. mano, kad Vokietija turi tvirtai remti Ukrainą.

Apklausa buvo surengta gegužės 10–11 dienomis, joje dalyvavo 1226 respondentai.

Šio dujotiekio maksimalus pralaidumas – 33 mlrd. kubinių metrų per metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais jo galimybėmis „Gazprom“ beveik nesinaudojo.

„Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas paaiškino, kad Maskvos įvestos sankcijos reiškia draudimą naudoti bendrovės „EuRoPol GAZ“, valdančios 683 kilometrų ilgio Jamal-Europa atkarpą Lenkijoje, aktyvus, taip pat jos yra sietinos su Vokietijos vyriausybės sprendimu „Gazprom“ antrinės įmonės Vokietijoje „Gazprom Germania“ valdymą laikinai perduoti Federalinei tinklų agentūrai (Bundesnetzagentur).

Savo ruožtu pastaroji pareiškė nesitikinti, kad šis Rusijos žingsnis turės kokių nors svarių padarinių Vokietijos aprūpinimui dujomis.

„Dujos šiuo vamzdynu Vokietijai jau kurį laiką beveik netiekiamos, o pagrindinės jų apimtys buvo nukreipiamos į Lenkiją, taip pat ir atbuline eiga“, – Vokietijos visuomeninei transliuotojai „Deutsche Welle“ sakė „Bundesnetzagentur“  atstovas spaudai.

Kaip jau buvo skelbta, Rusija balandžio pabaigoje sustabdė dujų tiekimą į Lenkiją, atsisakiusią už jas mokėti rubliais, tačiau Varšuva to nesureikšmino, pabrėždama, jog tokiam Maskvos sprendimui buvo pasiruošusi, o be to, 2022-ieji – paskutiniai dujų pirkimo iš „Gazprom“ metai.

Šios savaitės viduryje Rusijos valdžia paskelbė sankcijas buvusioms „Gazprom“ antrinėms įmonėms „Gazprom Germania“ ir „EuRoPol GAZ“. Sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką „Dėl atsakomųjų specialių ekonominių priemonių taikymo dėl nedraugiškų kai kurių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų veiksmų“.

„Pamirškime sovietines sistemas, tai praeitis, – sakė jis interviu laikraščiui „Die Welt“. – Jei šis karas tęsis toliau, paskutinės sovietinių ginklų atsargos šalyse, kurios pasiruošusios juos mums duoti, jau netrukus bus išnaudotos. Kai kurios jau dabar išnaudotos“.

NATO šalys, tiekdamos ginklus Ukrainai, pradžioje perdavė jai sovietines ginklų sistemas, nes ukrainiečių kariams lengviau jomis naudotis. Tačiau dabar vis dažniau karo teritoriją pasiekia Vakarų gamybos ginkluotė.

Duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų.

D. Kuleba vėl kritikavo Vokietijos delsimą tiekti ginklus. Jis pabrėžė, kad Vokietijos pažadėtų priešlėktuvinių tankų Ukraina nė neprašė. „Tiesa, kad mes neprašėme „Gepard“. Vokietijos vyriausybei, atrodo, svarbiausia buvo mums kažką duoti, ko jai pačiai nereikia“, – sakė ministras. Jis teigė, kad pradžioje nebuvo amunicijos šiems tankams. „Iš pradžių duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų“, – teigė D. Kuleba.

Jis nepakankamu pavadino Vokietijos sprendimą dėl septynių savaeigių haubicų 2000 – modernių artilerijos pabūklų – tiekimo.

„Tuo pat metu, kai pasirodė ši žinia, aš sužinojau, kad viena labai maža ES šalis mums taip pat nori perduoti septynis tos pačios sistemos vienetus. Neatitinka dimensija, tai neatrodo gerai“, – sakė D. Kuleba.

„Gepard“ tankai ir savaeigės haubicos iki šiol yra vienintelė sunkioji ginkluotė, kurią Vokietija pažadėjo Ukrainai.

„Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Jis dar kartą paragino Vokietijos gyventojus taupyti energiją.

„Vartojimo mažinimas – alfa ir omega dujų atveju. Jei per artimiausius dvejus metus pramonėje ir privačiuose namų ūkiuose sutaupysime 10 proc., tai bus lemiamas veiksnys neatsidurti krizinėje situacijoje. Kiekvienas turėtų prisidėti. Didesnis taupymas yra rimta priemonė prieš Vladimirą Putiną“, – sakė Vokietijos vicekancleris.

Pasak R. Habecko, du iš keturių Vokietijos išsinuomotų plaukiojančių suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų atsvertų beveik ketvirtadalį iš Rusijos vamzdynais importuojamų dujų. Kartu ministras įspėjo apie didelę ekonominę riziką, kuri kiltų Rusijai nutraukus tiekimą.

„Net jei numatytos sąlygos bus įvykdytos, dujų kainos neabejotinai labai smarkiai išaugs, o saugyklos žiemos pabaigoje bus ištuštintos“, – paaiškino jis.

Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl raginimai įvesti embargą joms kelia nevienareikšmišką reakciją šalyje. Remiantis Vokietijos ekonomikos ministerijos naujausiais duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 55 proc. iki 35 procentų. Berlynas tikisi iki 2024-ųjų vasaros šį rodiklį palaipsniui sumažinti iki 10 proc., skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.