Prieš mėnesį „britiškos“ atmainos koronaviruso dalis sudarė 6 proc., praėjus dviem savaitėms – jau 22 proc.

Anot RKI, tikėtina, kad virusas B.1.1.7 dar labiau plis. Tai yra labiau užkrečiama mutacija, kuri, remiantis pirmosiomis studijomis, dažniau sukelia ir sunkią ligos eigą.

Vasario vidurio duomenimis, B.1.1.7 atmainos koronavirusas Jungtinėje Karalystėje jau sudaro 95 proc. naujų infekcijos atvejų. Jis iki šiol nustatytas daugiau kaip 80 šalių.

Vokietija atsidūrė „didelės rizikos situacijoje“ dėl didelio COVID-19 atvejų skaičiaus kaimyninėse šalyse, laiške rašė jos ambasadorius ES Michaelis Claussas (Michaelis Klausas). Laišką, kuriame nurodyta pirmadienio data, trečiadienį matė naujienų agentūra AFP.

Tai buvo atsakymas į Europos Komisijos praėjusią savaitę atsiųstą laišką su įspėjimu Vokietijai ir dar penkioms ES šalims – Belgijai, Danijai, Suomijai, Vengrijai ir Švedijai – dėl jų taikomų ir pernelyg griežtomis laikomų priemonių.

Vokietija sulaukė kritikos, kad nesilaiko ES rekomendacijų dėl kelionių suvaržymų kovojant su pandeminio koronaviruso plitimu. Berlynas griežtai apribojo susisiekimą su Austrijos Tirolio regionu, taip pat su Čekija ir Slovakija.

Europos Komisijos laiške pažymima, kad sergamumas Čekijoje ir Slovakijoje nėra didesnis nei kai kuriose kitose ES šalyse, ir sakoma, kad Vokietijos valdžia nepriima COVID-19 testų rezultatų čekų ir slovakų kalbomis.

Vokietija atsakyme tvirtino, kad suvaržymai atitinka ES nediskriminavimo ir proporcingo atsako į grėsmę standartus, „atsižvelgiant į konkrečią situaciją pasienio regionuose“.

Berlynas teigia, kad, šiaip ar taip, turi teisę „atskirais atvejais nukrypti“ nuo ES rekomendacijų „sveikatai apsaugoti“. Šioje sferoje sprendimus priima ES valstybės narės, o ne blokas.

Laiške taip pat sakoma, kad suvaržymai netrukdo per sieną vežti prekių.

Dabar Europos Komisija turi įvertinti, ar Vokietija adekvačiai atsakė į oficialų įspėjimo laišką.

Jei Komisija nuspręs, kad atsakymas nepatenkinamas, ji teoriškai turės galimybę pradėti teisinius veiksmus prieš Berlyną, nors niekada to nėra dariusi valstybių narių prerogatyvų atvejais.

Partijos „Kairė“ įstatymų leidėjams pateikti duomenys parodė, kad pernai buvo užregistruota 10 800 deportacijų iš šalies. 2019 m. šis skaičius buvo 22 097.

Pagrindinės šalys, į kurias buvo deportuoti žmonės praėjusiais metais, – Sakartvelas ir Albanija (atitinkamai 928 ir 926), po jų eina Serbija ir Prancūzija.

Pagal Dublino reglamentą, deportuoti migrantai paprastai grąžinami į bet kurią Europos Sąjungos (ES) šalį, kuria jie keliavo.

Beveik 9 000 žmonių buvo deportuoti lėktuvu, apie 1 780 – sausuma ir beveik 50 – jūra. Maždaug 23 proc. buvo moterys, o apie 18 proc. – nepilnamečiai.

Kurios oro linijos buvo naudojamos deportacijoms, Vidaus reikalų ministerija neatskleidžia. Informacija buvo perduota parlamentui, tačiau jos nebuvo leista paviešinti.

„Viešai atskleidus, kurios oro linijos siūlo repatrijavimo skrydžius, kyla rizika, kad tos bendrovės sulauks visuomenės kritikos ir dėl to nebegalės skraidinti žmonių, kurie privalo išvykti iš šalies“, – teigė ministerija.

„Wintershall Dea“ yra viena iš penkių Rusijos koncerno „Gazprom“ Europos partnerių šiame projekte.

„Mes, iš tiesų, planavome skirti 950 mln. eurų. Mes skyrėme 730 mln. eurų lėšų ir informavome, kad šių lėšų pakanka. Esame tikri, kad projektas bus pabaigtas“, – pareiškė „Wintershall Dea“ veiklai Rusijoje ir Lotynų Amerikoje vadovaujantis Thilo Wielandas (Tilas Vilandas).

Tuo tarpu „Wintershall Dea“ paskelbtoje 2020-ųjų veiklos ataskaitoje teigiama, jog „Nord Stream 2“ kreditavimo išmokos 730 mln. eurų pasiekė tuo metu, kai Vašingtonas peržiūrėjo įstatymą dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis (CAATSA). Daugiau išmokų neplanuojama“.

Tai reiškia, jog „Wintershall Dea“ siekia apsisaugoti nuo JAV sankcijų, pabrėždama, kad ji suteikė „Gazprom“ paskolą iki JAV sankcijų Rusijos jūrinių eksporto dujotiekių projektams išplėtimo ir daugiau nebeskolins.

„Wintershall Dea“ buvo sukurta 2019-ųjų gegužę, sujungus dviejų bendrovių aktyvus: Vokietijos chemijos pramonės giganto BASF valdomos „Wintershall“ ir „DEA Deutsche Erdoel“, priklausiusios Rusijos oligarcho Michailo Fridmano Liuksemburge registruotai holdingo bendrovei „LetterOne“. 67 proc. jungtinės įmonės akcijų atiteko BASF, 33 proc. – „LetterOne“.

Savo ruožtu Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, jog jei tokiu „Wintershall Dea“ sprendimu paseks ir kitos keturios „Nord Stream 2“ projekto finansuotojos, o tai – gana tikėtina, „Gazprom“ iš jų nesulauks 1,1 mlrd. eurų, ir jam teks projektą užbaiginėti savomis lėšomis.

Projekto pradinė sąmata siekė 9,5 mlrd. eurų, iš jų po dešimtadalį išlaidų prisiėmė šios penkios Europos bendrovės, o likusią pusę – „Gazprom“.

Rusijos dujų gigantas yra vienintelis faktinis projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Iki šiol nutiesta daugiau kaip 2,3 tūkst. iš 2,46 tūkst. kilometrų, tai yra 94 proc., „Nord Stream 2“ dujotiekio.

Indeksas, kuriuo tyrimų bendrovė GfK NOP įvertino vartotojų lūkesčius dėl ateities, pakilo iki minus 12,9, palyginti su sausį fiksuotu minus 15,5 punkto lygiu.

Tai yra pirmas indekso padidėjimas nuo spalio mėnesio.

„Vartotojų nuotaikos iš dalies atsigauna po šoko, kurį patyrė paskelbus griežtą karantiną gruodžio viduryje“, – pažymėjo „GfK“ vartotojų ekspertas Rolf Buerklis.

„Pastaruoju metu sumažėjęs infekcijų lygis ir pradėta skiepijimo programa leidžia tikėtis ribojamųjų priemonių sušvelninimo“, – pažymėjo analitikas.

Vartotojų nuotaikos iš dalies atsigauna po šoko, kurį patyrė paskelbus griežtą karantiną gruodžio viduryje.

Vokietija lapkritį uždarė restoranus, barus, sporto sales ir kultūros centrus, o gruodžio mėnesį uždarė ir mokyklas bei nebūtinų prekių parduotuves.

Taikomos priemonės padėjo sumažinti naujų paros infekcijų skaičių, o šią savaitę mokyklos jau iš dalies atvėrė duris. Pirmadienį šalyje pradės veikti kirpyklos.

Nepaisant to, ekspertai įspėjo, kad infekcijų lygis Vokietijoje lygis pastarosiomis dienomis stabilizavosi ir netgi padidėjo. Tai didina nerimą dėl naujų, lengviau užkrečiamų viruso atmainų plitimo.

GfK tyrimo metu apklausė apie 2 tūkst. vokiečių, kurie nurodė, kad dažniau pirko didelius pirkinius nei ankstesnį mėnesį.

Gyventojai taip pat buvo žymiai geriau nusiteikę dėl savo pajamų ir didžiausios Europos ekonomikos perspektyvų, kurias stiprina didelė Kinijos paklausa Vokietijos pramonės eksportui.

Kanclerė Angela Merkel ir šešiolikos Vokietijos žemių vadovai susitiks kovo 3 dieną aptars, ar galima toliau švelninti ribojamąsias priemones, ar, atvirkščiai, jas vertėtų sugriežtinti siekiant užkirsti kelią naujų atmainų plitimui.

Tai antradienį pranešė Vokietijos meteorologijos tarnyba.

Ekspertų duomenimis, Getingene (Žemutinės Saksonijos federalinė žemė) vasario 14 d. termometro stulpelis nukrito iki minus 23,8 laipsnio Celsijaus, o jau vasario 21 d. oras sušilo iki plius 18,1 laipsnio. Tad per savaitę oro temperatūra pakilo 41,9 laipsnio, viršydama ankstesnį rekordą, kuris buvo užfiksuotas dar 1880 metų gegužę, kai per septynias dienas oro temperatūros šuolis sudarė 41 laipsnį.

Antradienį Berlyne termometras rodė plius 18 laipsnių. Prieš savaitę Vokietijos sostinėje dar bolavo sniegas.

„Įvyko neplanuotas mūsų pokalbis telefonu. Ponia kanclerė pasiūlė vietų Vokietijos ligoninėse infekuotiesiems iš Čekijos“, - pareiškė jis.

A. Merkel, be kita ko, pažadėjo A. Babišui išsiaiškinti, ar kovidiniams ligoniams iš Čekijos būtų vietų Bavarijos federalinės žemės klinikose. Saksonijos federalinė žemė, kuri taip pat ribojasi su Čekija, jau pasiūlė hospitalizuoti savo ligoninėse tokius pacientus iš Čekijos, kur daugelyje regionų jiems trūksta vietų.

Bet, anot A. Babišo, kol kas neplanuojama gabenti ligonių į Vokietiją. Tai bus daroma, jeigu Čekijos ligoninės nebegalės priimti infekuotųjų, kurių skaičius vis didėja. Kol kas didžiausios šalies gydymo įstaigos juos dar hospitalizuoja, bet vietų liko jau labai mažai.

Pagal per pastarąsias 14 dienų patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 liga atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičių Čekija yra pirmoje vietoje pasaulyje. Pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių per dvi savaites užfiksuotų mirčių skaičių Čekija atsilieka tik nuo kaimyninės Slovakijos.   

Vyriausybės pareigūnai ir religiniai lyderiai yra tarp penkiasdešimties žmonių, kurie penktadienį susirinks kongresų centre Hanau, netoli Frankfurto, paminėti šio išpuolio ir pagerbti jo aukas.

2020 m. vasario 19-osios naktį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistas vokietis nušovė devynis žmones dviejuose kaljano baruose Hanau mieste. Visos aukos buvo užsieniečiai. Po to 43-ejų užpuolikas nušovė savo motiną ir nusižudė pats.

Sprogimas nugriaudėjo bendrovės pagrindinės būstinės vakariniame Nekarzulmo mieste administraciniame pastate prieš 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.

Trys sužeisti žmonės buvo nuvežti į ligoninę; dar apie 100 darbuotojų evakuoti iš pastato, nurodė vietos dienraštis „Heilbronner Stimme“. Pranešime sakoma, kad „sprogo laiške paslėpta bomba“.

Į įvykio vietą atskubėjo daug policijos ir greitosios pagalbos automobilių bei gelbėtojų sraigtasparnis.

Vienas policijos atstovas naujienų agentūrai AFP patvirtino sprogimo faktą, bet atsisakė komentuoti jo priežastis. Jis taip pat nepateikė jokių detalių apie sužeistųjų būklę.

A. Laschetas sausį laimėjo CDU lyderio postą, žadėdamas tęsti nuosaikų A. Merkel kursą, kai ši atsistatydins vėliau šiais metais, tačiau jis, kaip rodo apklausos, pagal populiarumą vis dar atsilieka nuo savo varžovų, liekant septyniems mėnesiams iki federalinio parlamento rinkimų.

Artėjant kovą paskirtiems svarbiems rinkimams dviejose Vokietijos žemėse, A. Laschet šią savaitę užsipuolė A. Merkel vyriausybės kovos su COVID-19 strategiją, ragindamas ministrus „nelaikyti piliečių bejėgiais vaikais“.

Tačiau Achene gimęs politinis centristas, kuriam ketvirtadienį sueis 60 metų, dėl šių komentarų sulaukė kaltinimų, kad jis neturi tvirtos nuomonės ir pataikauja populistams.

A. Merkel ir Vokietijos regionų lyderiai praėjusią savaitę pratęsė šalyje galiojantį dalinį karantiną iki kovo 7 dienos.

Tačiau jie sutiko švelninti tam tikras priemones, kai kumuliacinis septynių dienų sergamumo rodiklis sumažės iki 35 naujų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Vyriausybė anksčiau buvo iškėlusi tikslą pasiekti 50 atvejų rodiklį, bet vėliau jis buvo sumažintas, kilus susirūpinimui dėl užkrečiamesnių viruso atmainų.

„Negalima nuolat prigalvoti naujų ribų, siekiant neleisti gyvenimui sugrįžti į normalias vėžes“, – pirmadienį pareiškė A. Laschetas per CDU posėdį Badene-Viurtemberge, vienoje iš dviejų žemių, kur kovą vyks vietos valdžios rinkimai.

„Negrabus populizmas“

„Negalime viso savo gyvenimo matuoti vien pagal sergamumo rodiklius, – kalbėjo A. Laschetas. – Atrodo, kad tebėra populiari nuostata „viską drausti, būti griežtiems, laikyti piliečius bejėgiais vaikais“.“

Dienraštis „Bild“, seniai ir aštriai kritikuojantis vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją, gyrė A. Laschetą, kad jis bent jau išdrįso „garsiai pasakyti, ką galvoja daugelis žmonių“.

Tačiau kiti atkreipė dėmesį, kad būdamas daugiausiai gyventojų turinčios Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vadovas A. Laschetas pats dalyvavo praeitą savaitę vykusiame pasitarime ir pritarė nustatytai naujai normai.

Trečiadienį visos Vokietijos mastu savaitės sergamumas COVID-19 buvo apie 57 naujus užsikrėtimo atvejus 100 tūkst. gyventojų, o trijose žemėse, įskaitant sostinę Berlyną, nukrito žemiau 50 atvejų.

Dalis CDU veikėjų ragino grįžti prie įprasto gyvenimo ir skatino vyriausybę atsižvelgti ne vien į sergamumo rodiklį, bet ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičių.

Tačiau A. Lascheto komentarai suteikė šaudmenų jo oponentams, ypač centro kairiojoje Socialdemokratų partijoje (SPD), kuri šiuo metu dirba koalicijoje su CDU, bet atrodo nusiteikusi vis kovingiau, artėjant rinkimams.

SPD generalinis sekretorius Larsas Klingbeilis kaltino A. Laschetą nuomonės kaitaliojimu ir „negrabiu populizmu“.