„Tikimės ir esame pasirengę pritarti susitarimui“ per dviejų dienų viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), per bendrą spaudos konferenciją Prancūzijos Tulūzos mieste sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

„Tai, ką šiandien girdėjome yra pozityvu“, – pridūrė jis.

Stovėdama šalia E. Macrono Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiomis valandomis gali būti pasiektas susitarimas. Pasak jos, „esame finišo tiesiojoje“.

Reglamente tvirtinama, kad 5G ryšį diegiančios bendrovės ir įrangos tiekėjai turės įrodyti esantys patikimi ir užtikrinti, jog konfidenciali informacija jokiais būdais negali būti perduota į užsienį, tačiau apie konkretų, prieš „Huawei“ nukreiptą draudimą nėra kalbama, rašo BBC.

„Huawei“ pasveikino Vokietijos „faktais ir standartais paremtą sprendimą“.

„Kibernetinio saugumo politizavimas tik sutrukdys technologijų plėtrai ir visuomenės pažangai, tuo pačiu visai nespręsdamas saugumo iššūkių, su kuriais susiduria visos šalys. „Huawei“ ir toliau atvirai bendradarbiaus su reguliuotojais, klientais ir verslo organizacijomis, kad užtikrintume mobiliųjų tinklų saugumą“, – sakoma „Huawei“ pranešime.

„Per pastaruosius 30 metų mes aptarnavome daugiau nei 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje, tuo pačiu išlaikydami tvirtą saugumą“, – pridūrė „Huawei“.

Šiuo metu visi Vokietijos ryšio operatoriai naudoja „Huawei“ įrangą. Anksčiau jie įspėjo, kad „Huawei“ draudimas priverstų atidėti 5G ryšio įvedimą šalyje ir kainuotų papildomai milijardus dolerių.

Bendrovė šiemet susidūrė su didžiuliu spaudimu, Vašingtonui pradėjus visuotinę kampaniją prieš „Huawei“ ir raginant sąjungininkus atsisakyti kinų milžinės telekomunikacijų įrangos dėl saugumo sumetimų. Gegužę JAV įtraukė „Huawei“ į „juodąjį sąrašą“.

Jungtinių Valstijų teigimu, „Huawei“ įrangoje gali būti tyčia įdiegtos saugumo spragos, kurios leistų Pekinui šnipinėti pasaulio ryšių sistemoje.

Jungtinė Karalystė (JK) ketina šį rudenį priimti sprendimą dėl to, ar leisti „Huawei“ diegti 5G ryšį šalyje.

Mūsų šalies plaukikas finišavo per 1 min. 45,82 sek.

Atrankoje (54 dalyviai) lietuvis taip pat buvo pirmas.

D. Rapšys Berlyne buvo greičiausias 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje, o 200 m kompleksinio plaukimo varžybose iškovojo sidabrą.

Vyrų 200 m krūtine finale Andrius Šidlauskas liko penktas. Jis nuotolį įveikė per 2 min. 11,21 sek.

Nugalėjo olandas Arno Kamminga (2.09,03).

Atrankoje (21 dalyvis) A. Šidlauskas buvo antras.

100 m krūtine distancijoje A. Šidlauskas iškovojo bronzos medalį.

Vokietija kartu su daugeliu sąjungininkių pasmerkė operaciją, kuri, pasak Ankaros, yra nukreipta prieš Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG). Šios pajėgos suvaidino svarbų vaidmenį kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje. 

„Vykstant Turkijos kariniam puolimui Šiaurės Rytų Sirijoje, vyriausybė neišduos jokių naujų leidimų bet kokiai karinei įrangai, kuri galėtų būti Turkijos panaudota Sirijoje," – sakė H. Maasas dienraščio „Bild“ sekmadieniniam leidiniui.

Pernai Vokietija eksportavo į taip pat NATO priklausančią Turkiją ginkluotės beveik už 243 mln. eurų. Tai sudarė beveik trečdalį visų šalies ginklų pardavimų, kurių vertė siekė 771 mln. eurų.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ginklų pardavimai Turkijai – didžiausiai Vokietijos užsakovei Aljanse – sudarė  184 mln. eurų.

Vokietijoje gyvena apie 2,5 mln. turkų kilmės žmonių. 

Vokietija yra viena didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje kartu su JAV, Rusija, Kinija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija.

Po žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo Rijado konsulate Stambule Berlynas pernai įvedė ginklų pardavimo embargą Saudo Arabijai.

Šią savaitę H. Maasas įspėjo, kad Turkijos vykdoma karinė operacijos gali sukelti naują humanitarinę krizę ir sudaryti sąlygas atsigauti IS.  

27 metų užpuolikas, kurį dėl griežtų privatumo įstatymų Vokietijos valdžia vadina Stephanu B, prisipažino per kelias valandas vykusį teismo posėdį, kuris vyko ketvirtadienio vakarą.

Vyras trečiadienį rytiniame Vokietijos mieste bandė šturmuoti judėjų maldos namus, tačiau sutrukdė saugumo pajėgos. Išpuolis vykdytas Jom Kipuro, vienos svarbiausių judėjų švenčių, metu. Tuo metu sinagogoje buvo 51 žmogus.

Nepavykus atakai, vieną moterį užpuolikas nušovė prie sinagogos, vieną vyrą nušovė kebabų užeigoje. Jis taip pat sužeidė 40 metų moterį ir jos 41 metų sutuoktinį.

Stephanas B yra suimtas, jam pateikti kaltinimai dėl dviejų žmogžudysčių, septynių bandymų įvykdyti žmogžudystę, teigė federalinės prokuratūros atstovai.

„Šį dešiniojo teroro aktą įvykdė vienišius“, - sakė ji. „Mūsų nuomone, jis vadovavosi antisemitiniais, ekstremistiniais motyvais, jo taikinys buvo žydų bendruomenė Halės sinagogoje“, - pabrėžė ministrė. „Tik laimingai susiklosčius aplinkybėms jam nepavyko patekti į sinagogą“, - pridūrė ji.

Pasak Ch. Lambrecht, incidentas rodo, kad Vokietijos vyriausybė turi dėti daugiau pastangų šalies žydams ginti. „Vienas iš mūsų valstybinių prioritetų – užtikrinti Vokietijos žydams galimybę gyventi saugiai, - pabrėžė ministrė. – Mes visi privalome veikti, suvokdami savo atsakomybę“.

Savo ruožtu Vokietijos generalinis prokuroras Peteris Frankas pranešė, kad įtariamojo automobilyje buvo rasta apie 4 kilogramus sprogmenų. „Jis norėjo patekti į sinagogą ir ten nužudyti daug žmonių“, - sakė pareigūnas. „Mūsų žiniomis, įtariamasis Stephanas B. buvo užsibrėžęs tikslą surengti Halės sinagogoje skerdynes“, - pridūrė jis. Anot generalinio prokuroro, piktadarys turėjo daug ginklų ir veikė pagal šaulio iš Naujosios Zelandijos Kraistčerčo miesto scenarijų.

Federalinė prokuratūra kaltiną Stephaną B. „nužudymu“ dviem atvejais ir „mėginimu nužudyti“ devyniais atvejais, taip pat kitais teisės pažeidimais, informavo P. Frankas. Jis patvirtino, kad pareigūnai apieškojo įtariamojo butą. Dabar analizuojami ten rasti įkalčiai. Taip pat aiškinamasi, ar Stephanas B. turi bendrininkų, kaip įtariamasis gavo ginklų, kaip jis suradikalėjo.

Trečiadienį prie sinagogos ir turkų užkandinės Halėje (Saksonijos – Anhalto žemė) įvyko šaudynės, per kurias žuvo du žmonės. Išpuolis buvo surengtas per Jom Kipurą (Atpirkimo dieną) - vieną svarbiausių judėjų religinių švenčių. Policija sulaikė įtariamąjį – 27 metų Vokietijos pilietį Stephaną B.

Tyrėjų duomenimis, jis mėgino patekti į Halės sinagogą, kur tuo metu buvo daugiau kaip 50 žmonių, bet jam nepavyko to padaryti, nes durys buvo užbarikaduotos iš vidaus. Po nesėkmingo mėginimo Stephanas B. nušovė atsitiktinę praeivę ir apšaudė turkų užkandinę. Savo išpuolius jis transliavo internete. Kaip pranešė leidinys „Focus Online“, transliacija truko 35 minutes.

„Lietuvos ir Vokietijos dvišaliai santykiai ypač stiprūs, Vokietija yra patikima Lietuvos gynybos partnerė. Abi šalys yra sąjungininkės ir bendramintės partnerės – kartu sprendžiame naujai kylančius bendrus iššūkius, siekdamos užtikrinti saugumą ir gerovę visiems žmonėms Europoje, – pranešime spaudai sakė prezidentas.

Susitikime G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Vokietija yra ir viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominių ir prekybos partnerių.

Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei, kuriai skiria didžiausią skaičių – per 600 karių. Šiuo metu grupėje tarnauja iš viso per 1,2 tūkst. karių iš šešių valstybių.

Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“, į kurios sudėtį integruotas NATO batalionas, buvo priskirta Vokietijos kariuomenės divizijai.

Vokietijos gynybos ministrė vėliau ketvirtadienį Jonavos rajone įsikūrusioje Rukloje aplankys čia dislokuotus Vokietijos karius.

Trečiadienio ataka buvo įvykdyta žydams švenčiant svarbią religinę šventę Jom Kipurą. Užpuolikas filmavo ataką, kurios metu išsakė antisemitinių pastabų, ir transliavo ją internete.

SITE, kuris stebi ekstremistinių grupių veiklą internete, direktorė Rita Katz (Rita Kac) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad internete buvo pasirodęs PDF dokumentas, atrodantis kaip užpuoliko manifestas, kuriame buvo „jo panaudotų ginklų ir amunicijos nuotraukų“.

Dokumente taip pat minimas tiesioginis atakos transliavimas ir užpuoliko tikslas žudyti „antibaltuosius“, įskaitant žydus.

„Šis manifesto dokumentas, kuris atrodo sukurtas... spalio 1-ąją, dar labiau parodo, kiek daug [užpuolikas] planavo ir rengėsi“, – sakė R. Katz.

Vokiečių laikraštis „Die Welt“ pranešė, kad maždaug 10 puslapių tekste, parašytame anglų kalba, konkrečiai minimas planas atakuoti sinagogą Halėje per Jom Kipurą – žydų atpirkimo ir apsivalymo dieną.

Ataka tiesiogiai buvo transliuojama 35 minutes per „Twitch“ ir galiausiai transliaciją pamatė maždaug 2,2 tūkst. žmonių, pranešė ši interneto platforma.

Transliacija priminė šiurpią kovo mėnesio ataką mečetėje Kraistčerče Naujojoje Zelandijoje, kuri taip pat realiu laiku buvo transliuojama internetu.

Po atakos Halėje policija sučiupo įtariamąjį, kuris per susišaudymą su pareigūnais buvo sužeistas.

Nufilmuota medžiaga vis dar prieinama internete

Kruvinų šaudynių Vokietijoje vaizdo įrašas ketvirtadienį vis dar laisvai prieinamas „4chan“, „BitChute“ ir kitose svetainėse, ir yra peržiūrimas tūkstančius kartų, nors technologijų kompanijos stengiasi sulaikyti smurtinio turinio plitimą.

Praėjus maždaug parai po atakos Vokietijos Halės mieste, vaizdo įrašas ir nuorodos į užpuoliko antisemitinį „manifestą“, paskelbtą prieš savaitę, vis dar prieinami internete naudojantis paprasta raktažodžių paieška populiariame anoniminiame interneto forume „4chan“.

35 minučių transliacija vyko į vaizdo žaidimus orientuotoje platformoje „Twitch“, kuri priklauso „Amazon“.

„Twitch“ paskelbė, kad tiesioginę transliaciją žiūrėjo tik penki vartotojai, bet kol įrašas buvo pažymėtas ir pašalintas, jį pamatė 2,2 tūkst. žmonių.

Vis dėlto visas įrašas ketvirtadienį buvo toliau prieinamas įvairiose svetainėse, skelbiančiose smurtinio ir seksualinio pobūdžio turinį.

Dvi naujienų agentūros AFP aptiktos nuorodos buvo peržiūrėtos daugiau kaip 90 tūkst. kartų.

Viena jų, „BitChute“, tapo populiari tarp vadinamosios alternatyviosios dešinės sekėjų visame pasaulyje, nes priklauso nuo vartotojų paaukotų pinigų, o ne nuo reklamos, ir vengia varžyti turinį socialinės žiniasklaidos platformose.

Vienas „4chan“ vartotojas paskelbė nuorodą į užpuoliko „manifestą“ ir visą jo nufilmuotą medžiagą su pridėtais angliškais subtitrais.

Tuo metu interneto forume kiwifarms.net AFP surado mažiausiai vieną vartotoją, siūlantį nuorodą į minimą vaizdo įrašą ir instrukcijas, kaip jį atsisiųsti.

Tačiau įrašas ketvirtadienį nebuvo lengvai prieinamas tokiose pagrindinėse platformose kaip „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Instagram“.

Kitaip buvo kovo mėnesį Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mečetėje įvykdytos atakos atveju, kai užpuoliko padarytas įrašas buvo nuolat iš naujo įkeliamas į šias platformas, nors buvo dedamos koordinuotos pastangos jį pašalinti.

Po atakų Kraistčerče vyriausybės ir technologijų kompanijos, tarp jų – „Amazon“, pasirašė dėl partnerystės „The Call“, kuria siekiama išgyvendinti ekstremizmą ir terorizmą internete.

Prokuroras: užpuolikas planavo žudynes sinagogoje

Kruviną antisemitinį išpuolį išvakarėse Vokietijos Halės mieste surengęs užpuolikas planavo „žudynes“ sinagogoje, ketvirtadienį pareiškė vokiečių federalinis prokuroras.

„Tai, ką patyrėme vakar, buvo teroras. Remiantis tuo, ką žinome, kaltinamasis Stephanas B. (Stefanas B.) siekė surengti žudynes sinagogoje“, – sakė federalinis prokuroras Peteris Frankas (Pėteris Frankas).

„Šis aktas Halėje per svarbiausią žydų šventę Jom Kipurą sukėlė gilų nerimą ir išgąsdino mūsų bendruomenę“, – pranešime sakė Vokietijos centrinės žydų tarybos pirmininkas.

„Šios atakos brutalumas viršija viską, ką matėme pastaraisiais metais, ir giliai sukrėtė visus žydus Vokietijoje. Faktas, kad sinagoga nebuvo saugoma policijos per tokią šventę kaip Jom Kipuras, yra skandalas“, – teigė J. Schusteris.

Žiniasklaida ir liudininkai informavo, jog išpuolio taikiniais tapo sinagoga ir turkų restoranas.

„Pirminiais duomenimis, Halėje žuvo du žmonės. Buvo paleisti keli šūviai“, – pranešė policija socialiniame tinkle „Twitter“. Pareigūnai paragino rajono, kur įvyko incidentas, gyventojus likti namuose.

Anksčiau policijos pareigūnai paskelbė, kad „įtariami nusikaltėliai paspruko automobiliu“. Vėliau buvo pranešta, kad vienas užpuolikas buvo sulaikytas.

Kol kas neaišku, ar užpuolikų buvo daugiau.

Be to, per šaudymą buvo sunkiai sužaloti dar du asmenys, pranešė ligoninė, kurioje jie gydomi.

„Turime du sunkiai sužeistus žmones su šautinėmis žaizdomis, – naujienų agentūrai AFP sakė Halės universitetinės klinikos atstovas Jensas Muelleris (Jensas Miuleris). – Jie operuojami.“

Šaulys filmavo šaudynes ir paskelbė įrašą internete

Rytiniame Vokietijos Halės mieste šaudynes surengęs asmuo filmavo savo ataką ir paskelbė vaizdo įrašą internete, pranešė stebėjimo grupė SITE.

„35 minučių trukmės ant galvos pritvirtintos kameros įrašas iš šaudynių Halėje, Vokietijoje, buvo paskelbtas vaizdo žaidimų tinklalapyje“, – pranešė SITE socialiniame tinkle „Twitter“.

To įrašo ištraukoje, kurį matė naujienų agentūra AFP, įtariamas šaulys angliškai kalbėjo antisemitiškus dalykus.

Halės mieste per šaudymą trečiadienį žuvo mažiausiai du žmonės, o dar du buvo sužeisti. Pasak įvykio liudininkų, vietos sinagoga tapo vienu taikinių, žydams švenčiant Jom Kipurą, vieną didžiausių švenčių žydų kalendoriuje.

„Ypatinga bylos svarba“

Vokiečių kovos su terorizmu prokurorai pranešė, kad perima šio incidento tyrimą.

Federalinės prokuratūros atstovas sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl „ypatingos bylos svarbos“. Jo teigimu, byla susijusi su „smurtiniais aktais, kurie paveikė Federalinės Vokietijos Respublikos vidaus saugumą“.

Buvo uždaryta centrinė miesto traukinių stotis, o pats rajonas yra užtvertas, nurodė geležinkelių bendrovė „Deutsche Bahn“.

Kaip pranešė leidinys „Bild“, šaudoma buvo šalia sinagogos Pauliaus rajone, be to, į žydų kapines esą buvo paleista rankinė granata. Vis dėlto policija kol kas nepatvirtino šios informacijos.

Viso pasaulio žydai trečiadienį švenčia Jom Kipurą, vieną didžiausių švenčių žydų kalendoriuje.

Žydų bendruomenės lyderis Maxas Privorotzki (Maksas Privorotzkis) naujienų tinklapiui „Spiegel Online“ sakė, kad ginkluoti užpuolikai bandė patekti į sinagogą, bet taikomos saugumo priemonės leido „atlaikyti ataką“.

Jis pridūrė, kad tuo metu sinagogoje buvo apie 70–80 žmonių.

Įvykio liudininkas Konradas Roesleris (Konradas Rėsleris) naujienų televizijai NTV pasakojo, kad jam esant maždaug už 600 metrų nuo sinagogos įsikūrusiame turkų restorane „šalmą ir karinę uniformą“ dėvintis vyras metė rankinę granatą į tą maitinimo įstaigą ir parduotuvę.

„Granata pataikė į duris ir sprogo“, – pasakojo vyras.

„[Užpuolikas] šovė į parduotuvę mažiausiai kartą, už manęs buvęs vyras veikiausiai negyvas. Aš pasislėpiau tualete ir užsirakinau duris“, – prisiminė jis.

Policijos atstovas televizijai NTV nurodė, kad įtariamojo arba įtariamųjų motyvas yra nežinomas.

„Mes neturime jokių duomenų dėl šio nusikaltimo motyvų“, – patikino jis.

Šaulys galėjo turėti antisemitišką motyvą

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) trečiadienį pranešė, kad tyrėjai įtaria trečiadienį Halės mieste mirtinas šaudynes surengusį užpuoliką turėjus ultradešiniojo sparno, antisemitišką motyvą.

„Remiantis tuo, ką žinome, turime pagrindo manyti, kad tai mažų mažiausiai buvo antisemitinė ataka“, – pareiškime nurodė H. Seehoferis.

„Pasak federalinių prokurorų, esama pakankamai priežasčių įtarti dešiniojo sparno ekstremizmo motyvą“, – pridūrė ministras.

„Didelė grėsmė“

Prieš tris mėnesius  Vokietijos vakariniame Kaselio mieste buvo nužudytas migrantus rėmęs politikas Walteris Lubcke (Valteris Liubkė). Įtariama, kad nusikaltimą įvykdė vienas gerai žinomas neonacis.

W. Luebcke nužudymas labai sukrėtė Vokietiją ir privertė suabejoti, ar šalis rimtai vertino kylančią neonacių grėsmę.

Bylą tiriantys pareigūnai tikrina įtariamojo Stephano Ernsto (Štefano Ernsto) neonacistinius ryšius ir aiškinasi, ar jis nebuvo susijęs su kraštutinių dešiniųjų grupe „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU).

Praėjusį mėnesį Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) perspėjo dėl augančio kraštutinių dešiniųjų kovotojų pavojaus, pavadindamas jį „tokia pat didele grėsme kaip radikalus islamizmas“.

Pasak H. Seehoferio, pernai policijos pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl kraštutiniams dešiniesiems priskiriamų nusikaltimų, rado 1 091 ginklą, įskaitant šaunamuosius ginklus ir sprogmenis. 2017 metais per panašius tyrimus buvo konfiskuoti 676 ginklai.

Po kelių pastaraisiais metais Vokietijoje įvykdytų išpuolių, už kuriuos atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, šalies saugumo pajėgoms tebegalioja didelio laipsnio parengtis.