Bazinei mokyklai paprastai pavedama priimti ir įregistruoti eksternų prašymus laikyti brandos egzaminus, juos organizuoti, surengti brandos egzaminų pakartotinę sesiją, nagrinėti apeliacijas, išduoti brandos atestatus.

2023–2034 mokslo metams šie įpareigojimai tenka Vytauto Didžiojo gimnazijai, iki šiol bazinės mokyklos įpareigojimus vykdė Vydūno gimnazija.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Ilona Milkontė teigė, kad kasmet bazine mokykla paskiriama vis kita miesto mokykla.

„Bazinė mokykla, tai yra tas centras, kuriame egzaminus laiko eksternai ar užsienio šalies baigiamosios klasės mokiniai, arba likviduotos mokyklos mokiniai. Į bazinę mokyklą egzaminų laikyti atvyksta žmonės iš visos apskrities. Be to, bazinėje mokykloje vienintelėje vyksta pakartotinė egzaminų sesija“, – teigė I. Milkontė.

Šiais metais pagrindinėje ir pakartotinėje sesijoje Klaipėdoje anglų ir lietuvių kalbų egzaminus laikė po 13 eksternų, rusų kalbos egzaminą – 1 kandidatas, istoriją – 8, biologijos – 13, fizikos – 3, chemijos – 2, informatikos – 2, geografijos – 6, o matematikos egzaminą laikė net 38 eksternai.

Ir nekeista, nes pernai matematikos egzamino rezultatai Klaipėdoje buvo ypač prasti, jo neišlaikė net 39,4 proc. kandidatų (Lietuvoje neišlaikiusiųjų vidurkis pernai siekė 35 proc.).

Tačiau eksternai kartais nustebina ir labai puikiais rezultatais. Pavyzdžiui, 2021 m. Klaipėdoje buvo atvejis, kai eksternas, laikęs valstybinį matematikos egzaminą, gavo patį aukščiausią įvertinimą – 100 balų.

B. Gatesas suklydo

Noras pažvelgti į žiniasklaidininkų darbą iš arčiau, tiesiogiai paklausti žurnalistų klausimų, kurie kyla kone kiekvienam tiek spausdintinės, tiek radijo ar TV, tiek ir internetinės žiniasklaidos vartotojui, kitaip tariant, jaunatviškas smalsumas ir atviliojo moksleivius į dienraščio redakciją, prieš tai apsilankius radijo stotyje „Laluna“.

„Iš kur gaunate kasdienę informaciją? Kas tie žurnalistiniai tyrimai ir kas juos atlieka? Kuo spausdintas žodis skiriasi nuo verbalinės kalbos?“ – pasipylė klausimai.

Gimnazistai išgirdo, kad korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas kone prieš 20 m. kalbėjo, jog dar dešimtmetis ir popierinės spaudos neliks.

Tačiau panašu, kad jis apsiriko, nes spauda, ypač regioninė, tebėra. Ir ji, ko gero, bus dar ilgai.

Tiesa, kai staiga iškilo internetinė žiniasklaida, buvo ryškių ženklų, kad popierinė spauda traukiasi. Nepaisant to, visos šios priemonės dar turi vietą po saulę.

Apie 2010–2011 m. situacija stabilizavosi ir išliko tokiame pačiame lygyje, koks yra ir šiandien.

Tad B. Gateso frazė, kad popierinė spauda esą numirs, buvo pernelyg ankstyva.

Tamsios istorijos – įdomesnės

Gimnazistai sužinojo, kad šnekamoji kalba ir oficialioji, prestižinė, kuri atsispindi spaudoje, skiriasi, ir šito dienraštyje yra laikomasi.

Informacijos šaltinių klausimas buvo vienas aktualesnių.

Moksleiviai išgirdo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, visos valstybinės ir savivaldybės įstaigos privalo suteikti informaciją.

Ir bet koks politikas, valdininkas ar tarnautojas į žurnalisto klausimus privalo atsakyti per vieną dieną.

Kad informacijos rinkimas pernelyg neužsitęstų ir pati informacija nepasentų, žurnalistai daug skambina, ieško jos.

„Kaip išsiaiškinate, kas skaitytojams gali būti įdomu?“ – klausė gimnazistai.

Ir jiems pateikus kultūrinio renginio aprašymo bei kriminalinio atvejo pavyzdžius, patys moksleiviai pripažino, kad, kaip bebūtų apmaudu, įdomesnė yra tamsioji istorija.

Nelengva žurnalisto profesija

„Kodėl užuot perskaitęs žinią interneto portale, žmogus turėtų eiti ir pirkti laikraštį?“ – klausė moksleivis.

Ir sužinojo, kad yra žmonių, kurie nesinaudoja internetu, yra tokių, kurie tiesiog įpratę skaityti popierinį laikraštį.

Esą skaitytojams reikia ir to, ir to, jie turi turėti pasirinkimą.

Vaikams buvo įdomu, kaip pavyksta uždirbti iš internetinio laikraščio, ar yra buvę atvejų, kad asmenys darė žurnalistams spaudimą, kad informacija būtų nepaviešinta, ar žurnalistai kada buvo paduoti į teismą, kokios publikacijos daugiausiai patraukia visuomenės dėmesį, ar pašnekovai žurnalistams meluoja, ar pašnekovai noriai suteikia informaciją žurnalistams.

Po daugiau nei valandą trukusio pokalbio, pačių moksleivių paklausus, ar kurį jų sudomino žurnalisto profesija, nė vienas neprasitarė, kad norėtų dirbti šį darbą, tačiau pripažino, jog profesija išties nelengva.

Kaip airiams tai pavyksta?

Rudenį Vytauto Didžiojo gimnazijos (VDG) pedagogės sėmėsi žinių Helsinkyje, nes vis nedavė ramybės mintis, kuo unikali suomių švietimo sistema.

Na, o pavasario krypčiai pasirinktas Dublinas ir airių ugdymo ypatumai.

Jokia paslaptis, kad ši šalis yra tarp patraukliausių krypčių šeimoms, kurios renkasi migracijos kelią.

O tai reiškia iššūkius mokyklai, kuri privalo užtikrinti lygias ugdymo galimybes visiems proceso dalyviams.

Pagrįstai kyla klausimas: kaip airiams tai pavyksta?

Ieškoti atsakymų išvyko keturių pedagogių komanda: gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė, vokiečių kalbos mokytoja Laima Kuprienė, karjeros specialistė Augustina Norvilė ir projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Rita Kisielienė.

Trys pagrindiniai punktai

Pirmas pastebėjimas – siauresnės ugdymo programos ir absoliučiai visas ugdymo turinys, tikslingai orientuotas į nacionalinių patikrinimų bei egzaminų užduotis, jų atlikimo metodiką.

Žinant tai, nenuostabu, kad mokyklos ir jų ugdytiniai demonstruoja aukštus akademinius pasiekimus.

Antra, sukurta itin pozityvi ir visomis prasmėmis saugi ugdymo aplinka – daug pagarbos, pagalbos, asistavimo, diferencijavimo ir susitarimų laikymosi.

Kiekvienas mokinys yra svarbus, pastebėtas ir turi lygias galimybes tobulėti, nepaisant savo potencialo, spragų ar sveikatos problemų.

Trečia, yra puoselėjamos tradicijos.

Dėl to sėkmingai egzistuoja mergaičių, berniukų ir mišrios mokyklos, kuriose yra griežta drausmė, kartu – įspūdingas kiekis neformalios veiklos, padedančios realizuoti sportinius, meninius, akademinius gebėjimus.

Prioritetai kiek kiti

Jeigu būtume pasiteiravę apie mokyklinės uniformos dėvėjimą, naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, užduočių nevykdymą pamokoje, būtume likę nesuprasti.

Juk šios problemos yra tikras galvos skausmas kai kuriose, o gal ir daugelyje lietuviškų mokyklų.

Mokinio įvaizdis – lakuoti nagai, dažyti plaukai – tik baigiamojoje klasėje.

Daugelis paklaustų, kas bendra tarp įvaizdžio ir ugdymo.

Kalbintos mokinės atsakė paprastai: „Mus gerbia, jeigu mes gerbiame susitarimus ir taisykles.“

Peršasi išvada, kad pagarba grįsta komunikacija padeda visam ugdymo procesui tekėti ramia ir į bendrą tikslą orientuota vaga.

Prie ugdymo proceso sėkmės labai prisideda vadinamasis „Transition Year“ – vieneri metai prieš baigiamąją klasę.

Šis laikotarpis leidžia mokiniui „pasimatuoti“ įvairias profesijas, pagilinti, o dažnai ir įgyti naujų kompetencijų ir galutinai apsispręsti dėl ateities studijų.

Tuomet, po visų naujų potyrių ir išbandymų, belieka grįžti į mokyklą ir ruoštis egzaminams, kurie atvers duris į naują etapą.

Ir pabaigai – gal nėra ten taip gražu, kaip daugelyje mūsų išpuoselėtų mokyklų. Gal nėra tiek naujausių technologijų ir skaitmeninio turinio, kuriuo mes galime naudotis kiekviename žingsnyje.

Galbūt nėra mokiniai taip atsakingai ir sveikai maitinami kaip mūsiškiai, nėra tokie išvaizdūs bei pasitempę mokytojai.

Tačiau yra bendrystė ir didžiavimasis savo šalimi, savo mokykla, savo draugais, savo šeima, savo mokytojais.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Andromedos Grauslienės teigimu, bendrojo pagalbos centro informacija apie sprogmenį gimnazijoje policininkus pasiekė 11.05 val.

Apie tai informuojantį laišką kažkas atsiuntė gimnazijos direktorei elektroniniu paštu.

Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė pasakojo grėsmingą laišką savo elektroniniame pašte pamačiusi 10.50 val. Po penkių minučių jos kabinete jau posėdžiavo gimnazijos vadovai, labai greitai buvo nuspręsta apie laišką pranešti bendruoju pagalbos telefonu, o vaikus kuo greičiau išvesti į lauką.

Nors policininkai nusprendė plano „Skydas“ neįvesti, visi moksleiviai buvo išvesti į mokymo įstaigos stadioną. Dėl visa ko S. Daukanto gatvė ties mokykla buvo užtverta, eismas joje nevyko apie 40 minučių, kol buvo ieškoma sprogmenų. Mokymo įstaigos patalpas tikrino trys policijos ekipažai.

Gimnazijoje baigiasi pirmojo pusmečio sesija, pirmadienį ne vienoje klasėje buvo numatyti atsiskaitymo bei kontroliniai darbai, tačiau, panašu, kad grasinantis laiškas galėjo būti susijęs ne su gimnazistų noru išvengti šių patikrų.

Įvykį tiria miesto policijos komisariato pareigūnai, informacija perduota ir Valstybės saugumo departamento darbuotojams. Neoficialiais duomenimis, laiške buvo reikalaujama vėl išduoti rusams vizas.

Panašių laiškų lavina maždaug prieš savaitę pasipylė ir kitose Lietuvos vietose. Apie padėtą sprogmenį prieš savaitę elektroniniu paštu buvo pranešta Lietuvos oro uostui, nenurodant konkrečiai Vilniaus, Kauno arba Palangos oro uosto.

Lietuvos oro uostų aviacijos saugumo specialistai iškart informavo visas specialiąsias tarnybas apie galimą grėsmę. Vyko nuodugnus keleivių terminalų patikrinimas, keleiviai buvo laikinai evakuoti iš laukimo erdvių visuose Lietuvos oro uostuose.

Tikėtina, kad tokiais veiksmais siekiama Lietuvos žmonėms sukelti paniką, nerimą ir suteikti galimybę pasireikšti Rusijos Federacijos propagandininkams.

Kvies susitikti

Kitą savaitę mokykloje vyks gausybė renginių.

Daugiausia apsikabinimų ir šurmulio S.Daukanto gatvėje prie Gediminaičių stulpais ir mūsų šalies himno žodžiais papuošto gimnazijos pastato bus kitos savaitės gale.

Visi baigusieji šią gimnaziją kviečiami aplankyti savo mokyklą. Vienu metu milžiniška minia netilptų, todėl sentimentų mokyklai turintys buvę jos mokiniai kviečiami apsilankyti nuo penktadienio iki sekmadienio.

Jau dabar gimnazijos vadovai sulaukia buvusių mokinių sveikinimų, buvę mokiniai planuoja klasės ar laidos susitikimus.

Kiekvienai mokyklai būdingas jaunų žmonių klegesys, bet Vytauto Didžiojo gimnazijoje (VDG) taip buvo ne visada.

Sudėtinga mokyklos istorija persipynusi su čia dirbusių mokytojų ir besimokiusių mokinių likimais, o kartu – su miesto bei šalies istorija.

Pradžia: pirmaisiais metais mokiniai lietuvišką mokyklą lankė Mokytojų seminarijoje, netoli geležinkelio stoties. VDG muziejaus nuotr.

Pradžia – lyg iššūkis

Vokiškoje Klaipėdoje lietuvišką gimnaziją pavyko įkurti dar iki krašto prijungimo prie Lietuvos.

Gimnazija savo istoriją skaičiuoja nuo 1922 m. balandžio 20 d., kai jai buvo leista pirmiausia įsikurti Karališkoje mokytojų seminarijoje, pastate, kuris ir dabar yra netoli Klaipėdos geležinkelio stoties.

Mokymo įstaigą pradėjo lankyti 24 berniukai ir 4 mergaitės, juos mokė 4 mokytojai.

Naujajai mokyklai vadovavo Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, evangelikų kunigas, teologijos daktaras, profesorius Vilius Gaigalaitis.

Jau antraisiais gyvavimo metais susidarė dvi klasės, o mokyklai buvo suteiktas valstybinės gimnazijos statusas.

1930 m. mokykla gavo Vytauto Didžiojo gimnazijos vardą.

Vienintelė valstybinė lietuviška gimnazija Klaipėdoje ilgą laiką neturėjo nuosavų patalpų ir su beveik 400 mokinių glaudėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje. Mokinių skaičius nuolat didėjo, ir vis stiprėjo poreikis išsikelti į nuosavas, erdvesnes patalpas.

Mokytojų seminarijos pastate mokymo įstaiga veikė iki 1933 m.

Sunkumai: pokariu mokyklai ir mokiniams nebuvo lengva. VDG muziejaus nuotr.

Mokė įžymybės

Esama duomenų, kad iki 1934 m. Mažojoje Lietuvoje veikė tik keturios aukštesniosios lietuviškos mokyklos: VDG Klaipėdoje, K.Donelaičio progimnazija Pagėgiuose, Šilutės privatinė mokykla ir Spartesnioji mokykla.

Tačiau tik VDG buvo valstybinė, visos kitos – privačios, įkurtos mokyklų draugijos iniciatyva.

Mokyklą kūrė ir augino, klaipėdiečių vaikus mokė ir auklėjo enciklopedijose minimos asmenybės: pedagogas ir rašytojas Pranas Mašiotas, Kazys Trukanas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai Mikas Šlaža ir Martynas Gelžinis, poetas Salys Šemerys, dailininkas Adomas Brakas.

Šioje gimnazijoje mokėsi Mažosios Lietuvos tyrėjas Vilius Pėteraitis, kompozitorius Eduardas Balsys, smuikininkė profesorė Kornelija Kalinauskaitė, rašytoja Liūnė Janušytė, muzikologas Algis Kalinauskas.

Įžymybė: mokyklą baigė ir garsusis krepšininkas Modestas Paulauskas (trečias iš kairės). VDG muziejaus nuotr.

Moderniausia regione

1934 m. Klaipėdoje buvo pastatytas modernus pastatas, to meto spaudoje vadintas moderniausiu Baltijos valstybėse.

Naujojoje mokykloje įrengta aktų salė su balkonu ir scena, fizikos, chemijos laboratorijos, praktiniams darbams skirti kambariai, salė biologijos pamokoms, medžio apdirbimo ir mechanikos mokomosios dirbtuvės, namų ruošos darbų praktikos virtuvė, specializuota braižybos klasė, valgykla ir moderniai įrengta didelė sporto salė su dušais.

Jau tada gimnazija garsėjo ypatingu mokymo lygiu. Čia dėstytos lietuvių, vokiečių, anglų, lotynų kalbos, buvo galima rinktis ir graikų kalbos pamokas.

Baigdami gimnaziją moksleiviai originalo kalba skaitė klasikų veikalus, nagrinėjo Romos oratorių kalbas, buvo susipažinę su logikos, psichologijos, filosofijos pagrindais.

Pasirinkusieji komercinę mokymo kryptį vietoj lotynų kalbos mokėsi buhalterijos, prekių mokslo, stenografijos, kitų dalykų.

Garbė: gimnazijoje yra ne vienas Vytauto Didžiojo biustas, keli jų laikomi muziejuje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nešiojo dvi uniformas

VDG istorijos žinovų teigimu, naujajame pastate įsikūrė ne tik gimnazija, bet ir Spartesnioji mokykla, naujasis Klaipėdos komercijos institutas, buvo skirtos patalpos Klaipėdoje veikusių skautų ir šaulių tautinių organizacijų būstinėms.

Palėpėje buvo įrengtos patalpos vasarą iš Didžiosios Lietuvos atvykstančiam jaunimui apnakvinti. Teigiama, kad čia galėjo tilpti iki 150 žmonių.

Struktūra ir darbo sistema VDG skyrėsi nuo kitų Lietuvoje veikusių gimnazijų.

Mokyklos istorijos žinovai rado įrašų, kad mokslo metai čia prasidėdavo pavasarį.

Gimnazijoje buvo komercinė ir klasikinė mokymo kryptis, veikė penkiabalė vertinimo sistema, vienetas buvo aukščiausias įvertinimo balas.

Kurį laiką berniukai ir mergaitės mokėsi atskirai.

Mokiniai patalpose avėdavo šlepetes ir privalėjo vilkėti uniformas: berniukai – tamsiai mėlynus kostiumėlius, žydrus marškinėlius, o mergaitės žiemą vilkėdavo tamsiai raudonas sukneles ir juodas prijuostes, vasarą – tamsius klostytus raudonus sijonėlius ir rožines palaidinukes trumpomis rankovėmis.

Į pamokas – su žvake

1939-aisiais lietuviškai gimnazijai teko palikti savo namus, ji išsikėlė į Palangą.

Karo metais gimnazijos patalpose buvo Vermachto kareivinės, taip pat čia veikė karinių jūrininkų ligoninė.

1945-aisiais grįžę į Klaipėdą mokytojai ir mokiniai rado pastatą suniokotą, smarkiai nukentėjo stogas, buvo išdužę daugelis langų, sudarkytas parketas. Vietoj Lietuvos himno žodžių virš fasado durų iš sienos kyšojo tik geležies strypai.

Mokykla prarado savo pasididžiavimą – Vytauto Didžiojo vardą ir tapo tiesiog pirmąja vidurine.

Pokario mokiniai dar pamena, kad daugelio klasių langai buvo užkalti lentomis, vaikai turėdavo į pamokas atsinešti žvakių ir malkų.

Klasės šildytos metalinėmis krosnelėmis, vadintomis buržuikomis, o jų dūmtraukiai kyšodavo pro langus.

"Beveik visi mes buvome bėglių vaikai, daugelis spruko į Klaipėdą nuo tremties. Klasėse dažną dieną net viduryje mokslo metų atsirasdavo naujų mokinių. Apie savo šeimas nebuvome linkę pasakoti. Gyvenome neturtingai, metų metus vilkėjome tais pačiais persiūtais rūbais, apie uniformas net nesvajojome. Nors tai buvo nelengvas metas, mokykla visam gyvenimui liko šviesulys. Mus mokė ypatingi mokytojai, ne vienas profesiją rinkomės norėdami būti panašūs į juos. Ir dabar, būdami garbingo amžiaus, kai tik galime, stengiamės susitikti prie mokyklos, o pavaikščioti jos koridoriais, užsukti į klases mums – didžiausia šventė", – pasakojo 1954 m. šią mokyklą baigusi Zita Baltuonytė.

Sąsajos: 35 metus direktoriaus pavaduotoja VDG dirbusi mokytoja D.Vyšniauskienė ir šiandien jaučia šilčiausius jausmus šiai mokyklai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vardas reiškė kokybę

1957 m. gegužės 14 d. įvyko iškilmingas baseino atidarymas, o po 12 metų jo vietoje išaugo pirmasis Klaipėdoje uždaras baseinas.

1955-aisiais mokyklai suteiktas Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos vardas, nuo tada šios mokyklos mokiniai imti vadinti donelaičiukais.

Šis vardas skamba ir dabar, nors susigrąžinusi gimnazijos statusą mokykla vėl ėmė vadintis Vytauto Didžiojo vardu.

1996 m. rugsėjo 1-ąją mokiniams duris atvėrė priestatas su 15 naujų klasių, erdvia valgykla, sporto sale su balkonais.

Visos gimnazijos sienos prisigėrusios mokyklos, čia dirbusių ir besimokiusių žmonių sielų, čia virusių intrigų, laimių ir tragedijų, miesto ir net krašto istorijos.

35 metus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja dirbusi anglų kalbos mokytoja Dalia Vyšniauskienė VDG vadina ypatinga miesto mokykla jau vien todėl, kad mokiniai čia anglų kalbos mokėsi nuo pirmųjų klasių, o vyresnieji mokomi ne tik gramatikos, bet ir literatūros.

Šią mokyklą lankė ištisos klaipėdiečių kartos: seneliai, tėvai ir jų vaikai.

Buvo laikas, kai pirmenybė patekti į šią mokyklą buvo teikiama tiems vaikams, kurių ne tik vyresni broliai ar sesės, bet ir tėvai buvo tos pačios mokyklos auklėtiniai.

Sovietmečiu, kai nedaugelis galėjo tikėtis, kad geras anglų ir kitų užsienio kalbų mokėjimas pravers profesinėje srityje ar keliaujant, į šią mokyklą patekti norėdavo daugelis, o priimami buvo geriausieji.

Būti donelaičiuku reiškė kur kas įdomesnes pamokas ir gausybę renginių po pamokų.

Vykdavo vakarai, kurių metu kalbėta tik užsienio kalbomis, mokiniai turėjo galimybę bendrauti su užsienio laivų jūreiviais, donelaičiukai buvo dažni interklubo lankytojai.

Baigusieji šią mokyklą be didesnio vargo įstodavo į aukštąsias mokyklas, dėstytojai vertino platų jų akiratį.

Tai buvo viena iš penkių didžiausią prestižą Lietuvoje turinčių mokyklų. Teigiama, jog Klaipėdoje sovietmečiu jai nebuvo lygių.

Simboliai: gimnazijos pastatą puošia Lietuvos valstybės simboliai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tvyro ypatinga aura

Mindami nuo pastato įrengimo išlikusį ąžuolinį parketą, liesdami senuosius laiptų turėklus, bendraudami su Lietuvoje pripažintais mokytojais šios mokyklos mokiniai jautėsi esą išskirtiniai.

Kai gimnazijoje sovietmečio pabaigoje pradėjo lankytis užsieniečiai, šią mokyklą lygindavo su Kembridžo universitetu – didžiosios salės vitražai, balkonas, kolonos vertė juos aikčioti.

Išlaikyti pastatą gražų ir neprarandantį savo senosios sielos buvo nelengva.

Ilgus metus VDG vadovavęs Romualdas Bloškys pasitelkdavo aukštus postus pasiekusius donelaičiukus ir sugebėjo pasirūpinti pastato vidaus ir išorės remontu.

"Kai dirbau mokyklos flygelyje, pirmojo direktoriaus Kazio Trukano dukra, vokiečių kalbos dėstytoja Pedagoginiame institute Danutė Trukanaitė pasakodavo, kur šioje mokyklos pusėje gyveno mokyklos direktorius, kur – mokytojai. Visos gimnazijos sienos prisigėrusios mokyklos, čia dirbusių ir besimokiusių žmonių sielų, čia virusių intrigų, laimių ir tragedijų, miesto ir net krašto istorijos", – kalbėjo D.Vyšniauskienė.

Pirmąją savo studentišką praktiką mokytoja atliko šioje mokykloje. Jau tada, aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje, čia buvo lingofoniniai kabinetai ir kitose mokyklose nematyta įranga.

D.Vyšniauskienė neslepia – šioje mokykloje vaikai buvo kitokie, labiau motyvuoti, labiau besidomintys, gabesni, patekti čia mokytis nebuvo paprasta.

"Kai po ne vienerių metų darbo 10-ojoje vidurinėje buvau pakviesta į K.Donelaičio mokyklą, jaučiausi lyg paaukštintos pareigos visomis prasmėmis. Nenuostabu, kad mokinių žinios čia aukšto lygio. Mus, mokytojus, dar sovietmečiu siuntė stažuotis į Angliją ir JAV. Vėliau prasidėjo labai glaudus bendravimas su švedais, turėjome galimybę tobulėti visomis prasmėmis", – pasakojo pedagogė.

Pernai E.Butvilas kartu su Ispanijos tenisininku Alejandro Manzanera Pertusa iškovojo Lietuvai istorinę pergalę – laimėjo Vimbldono jaunių dvejetų turnyrą. Klaipėdietis ir ispanas finale 6:3, 6:4 įveikė Jordanijos tenisininką Abedallahą Shelbayhą ir Ispanijos atstovą Danielį Rinconą.

Vytauto Didžiojo gimnazijoje Edas mokosi sporto klasėje, jo triumfas Vimbldone pripažintas 2021-ųjų Klaipėdos metų pergale.

Jaunojo lauko tenisininko trofėjus sužavėjo ne vien bendraamžius – visą gimnazijos bendruomenę.

Šiemet E.Butvilas jau išmėgino jėgas prestižiniame atvirame Australijos teniso čempionate ("Australian Open") – jaunių (iki 18 metų) turnyre nužygiavo iki ketvirtfinalio.

Artimiausias išbandymas – ITF aukščiausios kategorijos jaunių turnyras Vokietijoje.

Kuklumas – bruožas, liudijantis vidinę žmogaus kultūrą, inteligentiškumą, pagarbą kitiems. Lietuvos teniso talentas nuoširdžiai kalbėjo apie pradinių klasių mokytoją Laimutę – tai ji, ko gero, pirmoji įžvelgė, kad Edas ryžtingai sieks geriausiojo titulo.

E.Butvilas, daug laiko skiriantis treniruotėms, dažnai keliaujantis iš varžybų į varžybas, stengiasi neatsilikti mokydamasis. Tenisininkas dėkingas Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorei Daivai Križinauskaitei, pavaduotojai ugdymui Ramunei Urbienei, mokytojams, padedantiems jam derinti mokslą ir sportinę karjerą.

Šiuo metu 17-metis klaipėdietis Tarptautinės teniso federacijos (ITF) jaunių reitingų lentelėje yra septintas. Artimiausias išbandymas – ITF aukščiausios kategorijos jaunių turnyras Vokietijoje.

Edas negalvoja persikelti iš Lietuvos į kitą šalį. Klaipėda, gimtasis miestas, jam – atgaivos šaltinis.

Ši auditorija pritaikyta mokslo ir edukacinėms švietimo reikmėms. Vardinėje auditorijoje vyks lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokos.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenė nuo 2015 m. bendrauja su Lietuvos knygnešio draugija. Tais metais padedant draugijai kovo 11-jąją gimnazijoje buvo atidaryta Biržiškų biblioteka. Šiemet draugija gimnazijos bendruomenei padovanojo įvairios metodinės medžiagos ir istorinių leidinių apie Lietuvos knygnešius ir knygnešystės istoriją. Atsižvelgiant į gautą vertingą dovaną, įprasminant Lietuvos knygnešių atminimą, gimnazijoje nutarta įsteigti vardinę Knygnešių auditoriją.

Lietuvos knygnešio draugija įkurta 1988 m. Vilniuje. Vienija knygnešių palikuonis ir visus norinčiuosius prisidėti prie draugijos veiklos. Lietuvos knygnešio draugija renka knygnešystės dokumentus, prisiminimus ir išlikusius knygnešių daiktus. Rengia „Knygnešio dienos“ minėjimą, konkursus, parodas, vaidinimus, seminarus apie knygnešius, tvarko jų kapus, stato paminklus arba inicijuoja jų statymą, sodina ąžuolų giraites.

Vytauto Didžiojo gimnazija įsteigta 1915 metais Vilniuje, jos steigimu rūpinosi būsimi 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, būsimi šalies prezidentai, Vyriausybių ir Seimų nariai. Gimnazijoje per visus jos 104 gyvavimo metus dėstomoji kalba yra tik lietuvių. Gimnaziją yra baigę daug iškilių Lietuvos asmenybių, garsinančių jos vardą Lietuvoje ir už jos ribų.

Vytauto Didžiojo pirmosios lietuvių gimnazijos pagrindu buvo įsteigta: 1939 metais Kunigaikštienės Birutės mergaičių - Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, 2002 metais Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, 2005 metais Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija.

Šiuo metu baigiamos tvarkyti mokyklų bei darželių sanitarinės patalpos, įvairios ugdymo erdvės, remontuojami stogai, švietimo įstaigų elektros instaliacijos, inžineriniai tinklai, atliekami kiti darbai.

Keičiasi ne tik pastatų vidus ir išorė, bet ir aplinka: tvarkomi sporto aikštynai, mokyklų bei darželių kiemai.

Daugelyje Klaipėdos ugdymo įstaigų užbaigti darbus planuota iki rugsėjo pradžios. Ilgiau tęsis tie darbai, kurie netrukdys mokytis, – bus tvarkomi lauko inžinerijos tinklai, stogai, toliau rekonstruojami aikštynai.

Šiemet ugdymo įstaigoms ir jų aplinkai tvarkyti Klaipėdoje iš viso skirta beveik 6 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Inga Kubilienė pasidžiaugė, kad, prasidedant naujiems mokslo metams, daugelyje įstaigų paprastieji remonto darbai jau atlikti arba bus užbaigti iki rugsėjo 3-iosios.

Vienintelė įstaiga, kuri naujus mokslo metus pasitiks statybose, yra Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija.

Tiesa, šalia įstaigos esančio sporto aikštyno remontas jau beveik baigtas, čia įrengta universali tinkliniui, krepšiniui ir tenisui pritaikyta sporto aikštelė, paklota dirbtinės žolės danga.

"Projektas yra didelės apimties, tęstinis. Investuojame apie 600 tūkst. eurų, todėl darbai tęsis iki lapkričio 1-osios", – nurodė I.Kubilienė.

Jos žodžiais, įstaigos vadovas patikino, kad, nepaisant remonto, pavyks užtikrinti sklandų ugdymo procesą.

Darbai gimnazijoje vyksta trijuose aukštuose, keičiami langai, grindys, remontuojami koridoriai, klasės. Darbuojasi dvi pasamdytos rangovų įmonės.

Šiemet Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje buvo modernizuota vidinė salė, kitąmet pasiseks ir dar vienai uostamiesčio mokyklai.

Artėjančiais metais planuojama užbaigti Klaipėdos "Verdenės" progimnazijos ir kitų mokyklų sporto aikštynų atnaujinimo darbus.

Esą visos šiemet ir kitais metais sutvarkytos sporto aikštelės bei stadionai bus atviri miestiečiams ir pritaikyti jų poreikiams.

Vytauto Didžiojo gimnazijos vidaus patalpų remontas startavo birželį.

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė atkreipė dėmesį, kad darbai yra didelės apimties. Iš karto buvo aišku, kad jų nebus spėta atlikti per vasarą.

"Šie remonto darbai yra planiniai. Projektas yra tęstinis ir įgyvendinamas ne pirmus metus. Jau buvome kelis kartus susitikę su įstaigos vadovais, rangovais, tarėmės, kaip organizuoti darbus, kad šie netrukdytų mokymosi procesui", – pasakojo direktorė.

Pasak N.Laužikienės, dalis Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpų remonto darbų bus baigti iki mokslo metų pradžios. Įstaigos pastato antras aukštas bus remontuojamas pirmąją rugsėjo savaitę.

"Sutarėme, kad tuo metu mokykla mokymosi procesą organizuos kitose erdvėse. Ketvirtas aukštas bus įrengiamas iki lapkričio. Taip pat ketinama atnaujinti ir laiptinę. Rangovas patikino, kad darbai netrikdys ugdymo proceso", – komentavo direktorė.

Prašome bendruomenės tolerantiškai žiūrėti į situaciją, pakentėti. Mokyklą vis tiek reikia sutvarkyti.

N.Laužikienės teigimu, gimnazijos vadovų prašyta kalbėtis su įstaigos bendruomene, įspėti ją apie vykstančius darbus, kokiomis sąlygomis teks dirbti, tam pasirengti.

"Prašome bendruomenės tolerantiškai žiūrėti į situaciją, pakentėti. Mokyklą vis tiek reikia sutvarkyti. Daug metų čia vykdome įvairius darbus. Kitais metais veikiausiai juos vėl reikės tęsti, tačiau įstaiga taps tvarkingesnė, gražesnė, patogesnė", – komentavo direktorė.