Anksčiau metantiesiems rūkyti vietoj cigaretės būdavo siūloma tik kramtomosios gumos, pastilių ar pleistrų su nikotinu, dabar tokių priemonių arsenalas gerokai platesnis. Bandantiesiems atsikratyti žalingo įpročio gali būti teikiamos nemokamos psichologo ar psichiatro konsultacijos, skiriama vaistų, galima išbandyti lazerinę terapiją ar hipnozę.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre (RPLC) specialistų pagalba tokiems asmenims teikiama nemokamai. RPLC Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė pastebi, kad neretai pagalbos kreipiasi asmenys, turintys kelių dešimčių metų rūkymo stažą.
– Ar galima teigti, kad rūkymas – pati nekalčiausia, mažiausiai kenksminga priklausomybė, palyginti su alkoholiu, narkotikais?
– Ne. Įprasta manyti, kad alkoholio ar narkotikų vartojimas labiau susijęs su asmens degradavimu nei rūkymas, tačiau, kalbant apie žalą sveikatai, rūkymas ją taip pat sukelia, be to, kenčia ir aplinkiniai. Juk šalia rūkaliaus esantys asmenys verčiami pasyviai rūkyti.
– Koks vidutinis statistinis rūkalius? Tai vyras ar moteris, koks jo amžius, socialinis statusas?
Sunkiau mesti rūkyti tiems, kurie nesugeba susitvarkyti su patiriamu nerimu, turi emocinių sutrikimų.
– Tiksliai pasakyti sudėtinga. Tačiau statistika rodo, kad rūkančių vyrų ir rūkančių moterų procentas pastaruoju metu panašėja. Kalbant apie išsilavinimą, socialinę padėtį griežtos ribos nėra. Galima sakyti, kad tai vienas iš mūsų aplinkos. Gal tik produktų pasirinkimas skiriasi, nes aukštesnės socialinės padėties žmonės gali nusipirkti brangesnių produktų.
– Anksčiau didesnę rūkalių dalį sudarė vyrai. Dabar rūkančių vyrų ir moterų procentas beveik susilygino – padaugėjo rūkančių moterų. Kaip manote, kodėl?
– Anksčiau mūsų pačių požiūris į rūkančią moterį galbūt dažniau būdavo neigiamas, smerkiantis. Tačiau kuo toliau, tuo labiau rūkančios moterys yra toleruojamos (galbūt todėl, kad visose srityse mažėja atskirtis tarp vyrų ir moterų). Pagalbos į RPLC moterys kreipiasi rečiau nei vyrai, tačiau dabar jų vis dėlto sulaukiame daugiau nei anksčiau.
– Su kokiu stažu, galbūt – ir tam tikrų ligų diagnozėmis pagalbos į jus kreipiasi rūkaliai?
– Būna, kad kreipiasi 30 metų ir ilgiau rūkantys žmonės. Ir šiandien man teko konsultuoti žmogų, rūkantį jau 32 metus. Vis dėlto didžioji dalis norinčiųjų mesti rūkyti į mus kreipiasi ne dėl kitų ligų diagnozių. Tiesa, pastebime, kad padaugėjo tokių, kuriuos pas mus atsiunčia kitų specialybių gydytojai, siedami jų ligą su intensyviu rūkymu. Tai paprastai būna kraujotakos, kvėpavimo sutrikimai.
– Jei ne dėl sveikatos, tai dėl kokių priežasčių žmonės paprastai nori mesti rūkyti?
– Tam įtakos turi ir pastaruoju metu labiau pradėta taikyti bendra suvaržymų, ribojimų politika rūkančiųjų atžvilgiu. Dabar daug kur draudžiama rūkyti – tai sukelia nepatogumų. Be to, didėjanti rūkalų kaina kai kuriuos žmones verčia skaičiuoti ir susimąstyti, kad galbūt jie galėtų apsieiti ir be jų. Į rūkalų kainą atkreipia dėmesį ne tik gaunantieji mažiausias pajamas. Vykstantieji užsidirbti į užsienį pastebi, kad ten rūkalai daug brangesni, juos tai kartais taip pat motyvuoja atsikratyti šios priklausomybės. Būna, kad vyresnio amžiaus žmones mesti rūkyti motyvuoja jų suaugę vaikai. Kai kurie jų skatina tėvus atsisakyti cigaretės, kad galėtų laisvai bendrauti su anūkais.
Vilma Pukelevičienė: tie, kurie meta rūkyti dėl įsipareigojimų kitiems, labai greitai atkrenta – vėl griebiasi cigaretės.
– Iš tiesų yra vaikų, kurie iškelia savo tėvams ultimatumus: meskite rūkyti arba nesimatysite su anūkais?
– Taip. Viena mano konsultuota moteris prisipažino: mano nerūkanti dukra labai pyksta, kai aš rūkau. Ir tai atsiliepia jų bendravimui. Sako: nuvažiuoju pas dukros šeimą į svečius, ten parūkyti nėra kur ir aš vis į laikrodį žvilgčioju, kada čia galėsiu dūmelį užtraukti. Po visų konsultacijų jai pavyko mesti ir ji labai džiaugėsi, kad, bendraujant su dukra ir anūkais, jai nebereikia žvilgčioti į laikrodį ir skubėti.
– Ką sako statistika – koks procentas rūkalių sugeba mesti rūkyti?
– Pernai Statistikos departamento atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenys rodo, kad net 73 proc. rūkalių teigė mėginę mesti rūkyti: 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo. Tyrimai rodo, kad tik 1–5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus.
Pastaruoju metu vertinamas ir rūkalų pakeitimas mažiau žalinga jų rūšimi. Anksčiau buvo tikinama, kad elektroninės cigaretės daro labai didelę žalą. Vis dėlto yra atlikti tyrimai, kad, lyginant su įprastomis cigaretėmis, tiek elektroninių cigarečių, tiek kaitinamojo tabako žala organizmui yra daug mažesnė nei tradicinių cigarečių.
– Vadinasi, jei žmogus bando mesti rūkyti, bet jam vis nepavyksta, šiek tiek geresnė alternatyva gali būti elektroninės cigaretės arba kaitinamasis tabakas?
– Bet koks tabako vartojimas yra kenksmingas. Ir tradicinės cigaretės, ir elektroninės, ir kaitinamasis tabakas kenkia. Tačiau nikotino vartojimas rūkant tradicines cigaretes yra pats pavojingiausias sveikatai. Cigaretei degant išsiskiria šimtai nuodingų cheminių junginių, sukeliančių vėžį ir kitas ligas. Tyrimai rodo, kad nikotiną vartoti be tabako deginimo daug saugiau, nei rūkyti įprastas cigaretes. Jei žmogus bando mesti rūkyti, iki tol, kol pavyks tai padaryti, geriau rinktis mažiausiai kenksmingą būdą.
– Nuo ko priklauso, pavyks žmogui mesti rūkyti ar ne?
– Sunkiau mesti rūkyti tiems, kurie nesugeba susitvarkyti su patiriamu nerimu, kuriems būdingi emociniai sutrikimai. Tačiau apskritai sėkmę čia gali lemti daug priežasčių. Pirmiausia, labai svarbus nuoširdus žmogaus noras, pažadas pačiam sau mesti rūkyti, o ne kažkokios kitos priežastys. Tie, kurie meta rūkyti dėl įsipareigojimų kitiems, labai greitai atkrenta – vėl griebiasi cigaretės. Jie nerūko ganėtinai trumpai. Neseniai teko konsultuoti žmogų, kuris atvyko paskatintas bendradarbių. Jų darbdavys skatina darbuotojus atsisakyti rūkymo. Jis sakė, kad kai kuriems bendradarbiams pavyko mesti savarankiškai, o jis atvyko pas mus medicininės pagalbos. Taigi, viena noro mesti rūkyti priežasčių gali būti to netoleruojanti darbo, galiausiai – namų aplinka. Jei namie – nerūkantys žmonės, tai gali paskatinti nerūkyti. Jaunose šeimose tai padaryti gali paskatinti vaikų gimimas. Jei motyvacija stipri, tikėtina, kad pasiseks.
– Kiek konsultacijų paprastai prireikia, kol žmogus meta rūkyti?
– Pagal dabar vykdomą programą, mes konsultuojame šešias savaites (psichologo ir psichiatro konsultacijos) skirdami nemokamai pirmam mėnesiui medikamentus su tęstiniu gydymu vėliau nusiperkant patiems. Tačiau to dažniausiai nepakanka. Rekomenduojama, kad trumpiausiai šis gydymo kursas truktų iki trijų mėnesių. Konsultacijos gali tęstis ir pusę metų, ir metus, nes tai nesusiję tik su paties produkto atsisakymu, rūkymo kaip veiklos atsisakymu, bet ir su įpročio pakeitimu. Daugelis, atrodo, galėtų nerūkyti, bet išlieka įprotis – pavalgius, atlikus kažkokį darbą ar tiesiog periodiškai eiti parūkyti. Dažnai rūkymas – tarsi koks ritualas prie kavos puodelio. Ir vien dėl to, kad žmogus neužpildo to laiko niekuo kitu, dėl to, kad jis be to ritualo niekaip negali, vėl ima rūkyti.
– Kuo siūlote pakeisti tą įprotį? Saldainiu, išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru?
– Saldainis čia nelabai tinka, nes, jei žmogus surūko vidutiniškai 20 cigarečių per dieną, vadinasi, dienos metu tas žmogus kas pusvalandį ar kas 20 minučių rūko. Kiekvienąkart valgyti saldainį irgi būtų nesveika. Ir jei žmogus tiek rūko, šį įprotį pakeisti taip, kad jis visiškai neimtų cigaretės, gali būti sudėtinga, sunku kiekvienąkart užsiimti kažkuo kitu, neįgyti kitos priklausomybės.
– Anksčiau vienas iš nedaugelio dalykų, siūlomų metantiesiems rūkyti, buvo kramtomoji guma su nikotinu. Ar ir dabar ją siūlote?
– Tokia guma kaip alternatyva išlieka, tik tas kažko kramtymas ar saldainiai ne visada yra išeitis. Tokia guma gal ir gerai kaip tarpinis variantas, tačiau daugelis bandančiųjų mesti rūkyti yra vyresnio ar vidutinio amžiaus žmonės, neretai turi dantų problemų, nešioja protezus – jie tiesiog negali jos kramtyti. Yra ir tablečių, pleistrų ar purškalų su nikotinu. Tačiau šiais laikais yra daug pažangesnių medikamentų, kuriuos vartodamas žmogus žalingus įpročius gali pakeisti.
– Kokie tie pažangesni dalykai?
– Iš naujausių medikamentų, kuriuos turime, tai vaistai su veikliąja medžiaga vareniklinu. Nemaža dalis mūsų pacientų renkasi vaistus su šia veikliąja medžiaga ir rezultatą pasiekia gana greitai. Dalyvaujantieji šešių savaičių programoje pirmą mėnesį medikamentus gauna nemokamai, paskui jų įsigyti turi savo lėšomis. Tuos vaistus vidutiniškai reikia gerti apie tris mėnesius. Yra ir įvairių purškalų, kai vietoj cigaretės užtenka vienąkart papurkšti į burną ir nikotino poreikis nuslopinamas. Tai vaistai nikotino pagrindu. Ir tai daug geriau nei cigaretė, kurioje, be nikotino, yra ir kitų kenksmingų medžiagų, kurioms degant susidaro žalingų produktų.
– Teko girdėti, kad lazerinė terapija, hipnozė taip pat gali padėti mesti rūkyti. Ar jūs irgi tai rekomenduojate?
– Yra tų terapijų. Lazerinė terapija taikoma ir padedant atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio. Tačiau stebuklų nebūna – viskas per vieną dieną nesibaigia. Tokias terapijas greičiausiai renkasi žmonės, norintys įdėti mažai pastangų, tikėdamiesi kažkokių stebuklų. Sveikimas yra procesas, ir pirmiausia tai yra įpročių keitimas.
– Taigi, norint mesti rūkyti prireikia nemažai valios pastangų?
– Savarankiškai, be niekieno pagalbos, kliaudamiesi vien savimi, sakykime, savo valios pastangomis, meta tik iki 5 proc. bandančiųjų mesti rūkyti. Kaip minėjau, Statistikos departamento duomenimis, 47 proc. bandančiųjų mesti rūkyti vėliau vėl pradeda.
– Kaip dažnai pasitaiko vadinamieji atkritimai?
– Labai sunku pasakyti, nes mes neturime su tais žmonėmis atgalinio ryšio. Jei žmogui pavyko mesti rūkyti, jis centre gali nebepasirodyti, jei atkrito – taip pat. Taigi, labai sunku pasakyti, kiek iš tiesų būna atkryčių.
– Kokią konkrečiai pagalbą RPLC galite pasiūlyti tiems, kurie nori mesti rūkyti?
– Pirmos konsultacijos metu sudaromas galimos pagalbos planas. Įvertinama situacija, ar tam žmogui reikalingesnis kažkoks konkretus medikamentas, ar psichologo konsultacija, ir pradedama dirbti. Įvertinama, kaip jam sekasi, kokių problemų kyla, ir pagal tai skiriamos konsultacijos. Per konsultacijas žmonės pasipasakoja, pasidalija savo patirtimi. Šiandien konsultavau žmogų, kuris sako: man padeda žmona, ji mane psichologiškai labai palaiko. Tačiau žmona – ne psichologė ar psichiatrė, jis atėjo pas mus išgirsti specialisto nuomonės, ar teisingai daro, nes nenorėtų atkristi.
Pernai metimo rūkyti paslauga RPLC pasinaudojo 62 asmenys. Į Kauno filialą pernai kreipėsi dvylika asmenų, o šiemet iki balandžio paskutinės savaitės – devyni.
– Jūsų prognozė: ateityje rūkalių daugės ar mažės?
– Manau, kad mažės, nes žmonės darosi sąmoningesni. Be to, keičiasi požiūris, sąlygos darbe, bendra politika rūkalių atžvilgiu. Juk anksčiau buvo toks požiūris: jau geriau tegul rūko, bet negeria. Dabar tokio požiūrio nėra.
Leonas Valius. Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas, profesorius
Tiems, kurie turi valios ir neturi didelės psichologinės priklausomybės, pavyksta mesti rūkyti. Tačiau mums, šeimos gydytojams, sudėtinga padėti tokiems žmonėms, nes čia ilgas procesas. Vien pasakyti: nerūkyk, nes susirgsi vėžiu, – neužtenka. Yra šešių žingsnių metodika, kurios laikantis, šeimos gydytojui su pacientu vien dėl rūkymo reikėtų susitikti šešis kartus. Per tuos susitikimus gydytojas turėtų skatinti pacientą mesti rūkyti, aptarti, kodėl jam nesiseka tai padaryti ir motyvuoti iš naujo. Tačiau realiai tai įgyvendinti sudėtinga – yra metodikos, pagal kurias reikėtų dirbti ir 30, ir 40 minučių. Mes tiek laiko neturime ir, atvirai pasakius, to nedarome. Galime tik papriekaištauti ir pasiūlyti variantus, kur žmogus gali kreiptis pagalbos.
Rūkaliams pasakome, kad reikėtų mesti rūkyti, būna, kad siunčiame pas psichologą, psichoterapeutą. Tai yra efektyviau. Pagaliau yra privačių psichiatrų, psichoterapeutų kabinetų, kuriuose dirba priklausomybių ligų specialistai. Be to, yra kompensuojamųjų vaistų, kurie gali padėti įveikti abstinenciją – nikotino badą.
Pagaliau yra kaitinamasis tabakas, kuris, jei žmogui nesiseka mesti rūkyti, vis dėlto yra geriau nei tradicinės cigaretės. Kaitinamajame tabake yra nikotino, bet, galima sakyti, nėra plaučių vėžį arba lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) galinčių sukelti dervų. Kaitinamasis tabakas taip pat neturėtų būti reklamuojamas, nes rūkymas yra blogis, bet bent jau gamintojai teigia ir mokslinių straipsnių teko skaityti, kad, palyginti su tradicinėmis cigaretėmis, šiame tabake yra gal 1 proc. dervų. O nikotino ir ten, ir ten yra.
Pagrindinės ligos, kurias sukelia rūkymas, – plaučių vėžys, LOPL, širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ligos, periferinių arterijų stenozės ligos, kai pradedama šlubuoti. Sergantis periferinių kraujagyslių stenoze žmogus gali nueiti vis trumpesnį atstumą, nes dėl užsikimšusių kraujagyslių pradeda skaudėti raumenis. Anksčiau tai baigdavosi labai liūdnai – tekdavo amputuoti kojas, dabar taikomos kitos operacinės priemonės, tačiau jos ne visada padeda. Tai priklauso nuo kraujagyslių užkalkėjimo, užakimo laipsnio.
Jei žmogus ilgai ir dažnai rūko, tai išduoda specifinė veido spalva, krenkštimas, kosėjimas.
Kai pasakai, kad reikėtų mesti rūkyti, rūkaliai reaguoja skirtingai. Vieni sako: aš tam dar nesubrendau, bandysiu mažiau rūkyti. Kiti: žinau problemą, bandžiau mesti – neišeina. Šiuos galima įtikinti, kad savo sveikatos labui pabandytų dar kartą. Rūkaliai, turintys ilgą stažą, dažniausiai serga širdies ir plaučių ligomis. Norintiems mesti rūkyti bandome patarti, kur galėtų kreiptis pagalbos. O nemotyvuotiems padėti sunku. Paaiškiname, kad gyvenime yra geresnių dalykų, nei didinti sau infarkto, insulto ar vėžio riziką, bet jie dažniausiai neišgirsta. Kaip minėjau, priemonių padėti mesti rūkyti yra, tačiau reikia paties žmogaus noro ir motyvacijos.
