Kur yra ribos?

Peticijoje pažymima, kad nealkoholinis alus, vynas, sidras, degtinė ir kiti yra traktuojami kaip alternatyva alkoholiniams gėrimams.

„Šie gėrimai, savo skoniu ar išvaizda primenantys alkoholinius, nepastebimai gali pratinti prie alkoholio, didinti šių gėrimų socialinį priimtinumą bei populiarinti alkoholinių gėrimų prekės ženklus tarp vaikų. Kitų šalių patirtis rodo, kad svarbų vaidmenį vaidina reklama, kuri nealkoholinius gėrimus, ypač nealkoholinį alų su skoniais, pristato kaip kasdienai skirtą gėrimą. Todėl ne tik valstybė įstatymais turi saugoti vaikus, bet ir tėvai turi aiškiai nubrėžti ribas, kad nealkoholiniai gėrimai nėra skirti vaikams“, – rašoma peticijoje.

Perka ir patys tėvai

Klaipėdiečiai irgi pasidalijo istorijomis, kai matė nepilnamečius, perkančius nealkoholinius gėrimus, dažniausiai – nealkoholinį alų. Kartais šių gėrimų vaikams nuperka patys tėvai.

„Tai tikrai yra opi problema. Kai tėvai perka alkoholį, vaikams perka alternatyvą – nealkoholinius gėrimus. Jie turbūt tai traktuoja kaip limonadą“, – svarstė klaipėdietis Remigijus.

Jeigu tėvai prie vaiko rūko ar vartoja alkoholį, tikėtina, kad ilgainiui ir vaikas gali elgtis taip pat.

Tačiau tai ne vienintelė problema, susijusi su žalingų įpročių skatinimu.

Vaiko teisių gynėjai atkreipė dėmesį į psichoaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, elektroninių cigarečių rūkymo žalą žmogaus organizmui.

„Svarbu suprasti, kad vaikai yra linkę kopijuoti ir atkartoti kitų žmonių elgesį, nes dažnai jų veiksmai būna paremti pavyzdžiu, matomu savo artimiausioje aplinkoje – šeimoje. Jeigu tėvai prie vaiko rūko ar vartoja alkoholį, tikėtina, kad ilgainiui ir vaikas gali elgtis taip pat. Tad labai svarbu, jog tėvai tiek savo šeimos kasdienybėje, tiek ypatingomis progomis atkreiptų dėmesį į savo pačių elgesį bei vaikui rodomą pavyzdį ir siektų, jog jis būtų jaunam žmogui visapusiškai naudingas, padedantis ugdyti jo tinkamus įpročius ir formuoti vertybes“, – priminė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė.

Patarimas – stebėti ženklus

Vaiko teisių gynėjai kviečia tėvus būti budriems ir domėtis, kur ir ką veikia jų vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti turiningu vaikų laisvalaikio užimtumu.

„Vaiko artimieji turėtų stebėti galbūt psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą signalizuojančius pavojaus ženklus – pasikeitusį įprastą vaiko elgesį, dažną nuotaikų kaitą, miego ir mitybos sutrikimus, suprastėjusius mokymosi pasiekimus. Svarbu nedaryti skubotų išvadų ir skirti laiko atviram, nuoširdžiam pokalbiui su vaiku apie šių medžiagų sukeliamą poveikį bei daromą žalą jo sveikatai“, – akcentavo E. Firaitė.

Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, patariama kreiptis į medikus, priklausomybės ligų specialistus, psichologus.

Smegenų autopilotas

2016 m. Diuko universiteto (JAV) atliktas tyrimas atskleidė, kad net 45 proc. mūsų kasdien atliekamų veiksmų yra ne sąmoningi sprendimai, o automatiniai įpročiai. Anot mokslininkų, automatizuodamos mūsų veiksmus smegenys taip taupo energiją ir pastangas sudėtingesniems veiksmams. Todėl ryte atsikėlę tarsi automatiškai išsivalome dantis, nusiprausiame po dušu, suvalgome pusryčius ir važiuojame į darbą.

G. Jonaitytės teigimu, norint pakeisti automatinius tapusius savo įpročius, prireiks pastangų ir tam tikrų veiksmų reguliaraus kartojimo. Būtent dėl šios priežasties daugelis žmonių neįgyvendina savo tikslų ir grįžta prie senųjų įpročių.

„Mūsų smegenys taip sutvertos, kad jos visais būdais bando mums palengvinti kasdienybę. Labai pavargtume, jei turėtume apgalvoti kiekvieną savo veiksmą. Todėl smegenys pasirūpina, kad daug mūsų kasdienių veiksmų vyktų automatiškai ir mums nereikėtų nuolat įtemptai mąstyti. Deja, šis smegenų bruožas mums neretai sutrukdo įgyvendinti svarbius tikslus. Naujo įpročio įvedimas į kasdienybę yra netrumpas procesas, tad dalis žmonių pasiduoda, – sako ekspertė. – Pagalvokime apie automobilio vairavimą. Važiuodami mums puikiai pažįstamu keliu atsipalaiduojame, ramiai dairomės pro langą, klausomės radijo. Tačiau prireikus važiuoti visiškai nežinomu keliu, įsitempiame, jaučiamės nejaukiai, nes tai mums naujas įprotis. Lygiai taip pat yra su bandymu sportuoti ar sveikiau maitintis. Kadangi šie įpročiai mums yra nauji, jaučiamės tarsi ne savo rogėse. Be to, norint prisijaukinti naują įprotį, būtina atsikratyti ir seno, automatinio. Pavyzdžiui, ne tik valgyti daugiau daržovių, bet ir atprasti kas vakarą prie televizoriaus kimšti saldumynus, nesveikus užkandžius.“

Rezultatas: „Jei paklaustumėte, ką man davė sveikų įpročių ugdymas, atsakymas būtų lengvai pamatuojamas – aštuoniolika metų nekintantį svorį, dešimt metų besiplečiantį verslą“, – sako G. Jonaitytė. G. Jonaitytės asmeninio archyvo nuotr.

Pasak pašnekovės, dėl šios priežasties apie 80 proc. Naujųjų metų pažadų nustojami įgyvendinti jau vasarį.

„Pastebiu, kad žmonės išsikelia naujų tikslų, tačiau jų įpročiai pasilieka seni. Kaip tada įgyvendinti užsibrėžtą tikslą? Dažnai nesuprantama, kad, norint pasikeisti, reikės pakeisti ir žalingą įprotį, – atkreipė dėmesį ji. – Pavyzdžiui, žmogus nori gerti mažiau kavos, tačiau rytais varginantis galvos skausmas jį priverčia ir vėl grįžti prie šio įpročio. Tokiu atveju reikėtų ne tik stengtis gerti mažiau kavos, bet ir išsiaiškinti galvos skausmo priežastis. Galbūt ją skauda dėl per mažo fizinio aktyvumo ar gryno oro trūkumo, nervinio išsekimo? Vadinasi, norint sumažinti išgeriamą kavos kiekį, reikės pradėti daugiau judėti lauke.“

Į sėkmę – mažais žingsniais

G. Jonaitytės teigimu, išsikeltą tikslą galima pasiekti naują įprotį pavertus automatiniu. Tada jis nebekels iššūkių, nes bus atliekamas tarsi autopilotu. Vis dėlto, tam prireiks mažiausiai dviejų trijų mėnesių.

„Šiuo metu labai populiarios 21-os dienos įpročių įgyvendinimo programos. Tačiau jos yra mitas, nes tiek laiko tiesiog per mažai, kad galėtum prisijaukinti įprotį, kuris išliktų visą gyvenimą. Du trys mėnesiai jau yra tas periodas, kai įprotį galima paversti automatiniu ir apie jį nebegalvoti, – paaiškina geros savijautos ekspertė. – Be to, moksliškai įrodyta, kad per šį laikotarpį sėkmingai galima paversti automatiniais ne daugiau kaip du tris įpročius. Kitaip žmogui bus tiesiog per sunku. Kai keičiami vos pora įpročių, jie sėkmingai, žingsnis po žingsnio, įtraukiami į esamą gyvenimo būdą ir žmogui keistis tampa kur kas maloniau. Sutikite, jei įgyvendinami pokyčiai neteiks jokio malonumo, tik kels kančią, žmogus tikrai nepasieks užsibrėžtų tikslų. Labai svarbus ir veiksmų nuoseklumas, kuris neleis palūžti įgyvendinant tikslus ir sugrįžti prie senosios kasdienybės.“

Pasak ekspertės, svarbu neužsibrėžti sau pernelyg kardinalių pokyčių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl naujamečiai pažadai lieka neįgyvendinti.

„Būna žmonių, kurie nori pradėti sportuoti, tačiau niekaip nesugeba bent jau išeiti pasivaikščioti. Jeigu toks žmogus išsikels tikslą kasdien eiti į sporto salę, jam bus per sunku, greitai pritrūks motyvacijos. Be to, mes apskritai labai priešinamės kardinaliems pokyčiams ir jų vengiame. Todėl geriausia užsibrėžti vieną ar du įgyvendinamus tikslus, kuriuos pakeisime ir juos reguliariai atliksime, – sako ji. – Labai dažnai tikslų įgyvendinti nepasiseka vien dėl to, kad žmogaus užmojai buvo grandioziniai ir realybėje tiesiog neįgyvendinami.“

Mūsų smegenys taip sutvertos, kad jos visais būdais bando mums palengvinti kasdienybę. Labai pavargtume, jei turėtume apgalvoti kiekvieną savo veiksmą.

Svarbiausia – aiškus tikslas

Anot G. Jonaitytės, dažniausiai žmonėms nepavyksta įgyvendinti užsibrėžtų pokyčių todėl, kad jie juos netaisyklingai suformuoja, – tikslai neaiškūs, neapčiuopiami, nepamatuojami.

Taisyklingas savo tikslų suformavimas yra didelė dalis galutinės sėkmės. Formuluojant tikslus, siūlau vadovautis pasaulyje populiaria S.M.A.R.T. metodika, teigiančia, kad tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, realistiški, įgyvendinami, jums prasmingi, turėti nustatytą įgyvendinimo laiką. Tada žmogus galės susidaryti aiškią žingsnių seką, turės planą, žinos, ko jis siekia ir kada turi tai pasiekti, galės fiksuoti pokytį ir jį išmatuoti“, – atskleidžia ji.

G. Jonaitytės teigimu, blogo tikslo pavyzdys būtų „pradėsiu valgyti daugiau daržovių artimiausiu metu“. Tai visiškai nekonkretu, nes neaišku, kokių daržovių. Šis tikslas yra neišmatuojamas, nes neapibrėžta, kuo vertinsime savo pažangą.

„Šis tikslas nerealistiškas, kadangi „daugiau“ nenurodo, kiek tiksliai daržovių suvalgysime. Toks tikslas neturi prasmės – žmogus nepaaiškina, kodėl jis tai daro. Neįvardytas aiškus tikslo įgyvendinimo laikas, neaišku, per kiek laiko žmogus įgyvendins šį tikslą“, – pabrėžia ji.

Gerai suformuotas tikslas būtų: valgysiu žalialapių salotų (konkretumas) tris kartus per savaitę (realistiška ir įgyvendinama) su mėsa, kadangi žalialapės salotos padeda virškinti gyvulinius riebalus ir jaustis lengviau (prasminga) pusę metų (pamatuojama, galima įvertinti pažangą, imtis tolesnių veiksmų).

Kokie įpročiai jums trukdo?

Ekspertės teigimu, svarbu įvardyti, koks konkretus įprotis jums trukdo siekti savo tikslų ir kaip jį turėtumėte pakeisti. Pavyzdžiui, galbūt jūsų tikslą – numesti 10 kg per tris mėnesius, pasiekti trukdo įprotis vakarais prie televizoriaus valgyti traškučius. Šį įprotį pakeitus į pjaustytų morkų su avinžirnių padažu valgymą, būtų galima lengviau reguliuoti alkio jausmą ir svorį.

„Neretai žmonės mąsto tik apie rezultatą – tarkime, sulieknėti ir įtilpti į suknelę. Tačiau nepagalvoja, kokius įpročius reikės pakeisti, kad tai pasiektų. Tikimasi tarsi stebuklingos piliulės, kurią išgėrus viskas pasikeis. Pokyčiai – ne vienkartinis poelgis, o kasdienių įpročių įgyvendinimo rezultatas. Nei per vieną naktį, nei per dvi savaites nepasikeisime. Tai yra procesas, kurio metu suformuoti nauji įpročiai, idealiu atveju, tęsiasi visą gyvenimą“, – pastebi pašnekovė.

Remdamasi patirtimi ir moksline praktika, savo pačios sukurtoje „Sveikų įpročių ugdymo programoje“ G. Jonaitytė dalijasi žiniomis, kaip sėkmingai įgyvendinti tikslus ir suformuoti įpročius, kurie tęstųsi visą gyvenimą.

„Mano tikslas – motyvuoti žmones, kad jie ne tik pasiektų išsikeltus tikslus, bet ir tęstų suformuotus naujus sveikus įpročius visą gyvenimą. Tai tikrai įmanoma! Jei paklaustumėte, ką man davė sveikų įpročių ugdymas, mano atsakymas būtų labai išmatuojamas – aštuoniolika metų nekintantį svorį, dešimt metų besiplečiantį verslą. Sveikų įpročių tęstinumas yra be galo svarbus, nes žmonės dažnai ilgainiui sugrįžta prie senų įpročių. Tad norisi paskatinti atrasti savo vidinę galią ir nenustoti siekti savo tikslų“, – sako geros savijautos ekspertė.

Reikia kalbėti garsiai

Visos Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigos dalyvauja ir įgyvendina įvairias prevencines programas apie psichotropinių medžiagų vartojimą: rengia seminarus vaikams ir jų tėvams, organizuoja vaikų vasaros stovyklas. Taip pat aktyviai bendradarbiauja su policija. „Esame išskyrę jau ne vieną rizikos zoną prie mokyklų, kur ne pamokų metu būriuojasi daug paauglių. Šiose vietose policija tris keturis kartus per savaitę vykdo stebėseną su dronais. Jiems talkina ir Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai“, – pasakojo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. Taip pat savivaldybė tęsia programą „Saugi mokykla“, pagal kurią perkamos vaizdo stebėjimo kameros švietimo įstaigoms.

„Gana kalbėti apie pūkuotus dalykus. Neužtenka turėti vaizdo stebėjimo kamerų ir matyti, kad mokinys rūko, – reikia garsiai apie tai pasakyti mokytojui, mokyklos vadovui, o jis turi informuoti tėvus: matėme jūsų vaiką rūkantį“, – pabrėžė Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė.

Ji įsitikinusi, kad mokykla turi būti nepakantumo narkotikams ir rūkalams zona. „Kad tai pasiektume, turi įsitraukti visa mokyklos bendruomenė. Biologijos mokytojas per pamokas turi pasakyti, kokią žalą organizmui gali sukelti narkotikai, chemijos – kokia jų sudėtis, fizinio lavinimo mokytojas negalinčiam nubėgti 100 m turi paaiškinti, kad oro jam trūksta, nes rūko“, – akcentavo V. Trofimišinienė.

Turime kurti ir palaikyti dialogą tarp tyrimų, politikos ir praktikos, sutelkti dėmesį į jaunų žmonių socialinių aplinkų kūrimą ir taip bandyti daryti įtaką jų elgesiui.

Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas pastebėjo, kad dažnai tėvai visą atsakomybę už vaiką palieka mokykloms ir nepripažįsta, kad jo atžala elgiasi netinkamai. Ši gimnazija jau pasitvirtino naują tvarkos aprašą, kaip turėtų elgtis mokykla ir jos darbuotojai, jeigu nustatoma, kad vaikai turi psichotropinių medžiagų, jas vartoja ir pan.

Tėvų apklausa

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro (KRVSB) direktorius Laurynas Dilys apžvelgė, kokias prevencines priemones per pastaruosius mėnesius vykdė jo vadovaujama įstaiga. Raudondvario ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijose atlikti aplinkos paviršių testavimai dėl narkotinių medžiagų ir pastarojoje rasta teigiamų mėginių.

„Rudenį startavome su projektu „Vartokime kiną“, kuriame dalyvaus 1,5 tūkst. moksleivių. Tai interaktyvus ir novatoriškas būdas spręsti visuomenei aktualią problemą – pakaunės moksleiviai eina į kino seansus-filmų terapiją“, – sakė L. Dilys.

KRVSB vykdė apklausą: teiravosi, kokiomis temomis tėvams organizuoti mokymus, seminarus. Apklausoje dalyvavo 1,5 tūkst. Kauno rajono mokinių tėvų, jie išsakė, kad labiausiai norėtų sulaukti patarimų, kaip kalbėti su paaugliu apie psichotropinių medžiagų žalą organizmui, apie lytinį švietimą ir pan. „Atlikę apklausą subūrėme per 2 tūkst. aktyvių tėvų grupę, kurioje dalysimės jiems naudinga informacija, o jie galės klausti, kas jiems rūpi“, – teigė KRVSB direktorius.

Interaktyvias prevencines priemones jaunimui taiko ir Kauno rajono pedagoginė psichologinė tarnyba.

Vartojimas auga

Kauno rajono jaunimui posėdyje atstovavęs Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriaus auklėtinis Matas Šmatauskas patvirtino, kad psichotropinių medžiagų vartojimas yra labai paplitęs tarp jaunimo. „Mokinių sąmonė yra labai paveikta dėl vartojamų priemonių, todėl nebeužtenka tik sakyti, kad narkotikai yra blogis, kokią žalą jie daro organizmui. Vaikai bijo rimtų padarinių – kai pamato, kad policijos pareigūnai ką nors pagavo ir už tai gresia atsakomybė“, – aiškino moksleivis.

Kauno rajono policijos komisariato viršininkė Monika Puškovienė patvirtino paauglio žodžius, kad psichotropinių medžiagų vartojimas auga: praėjusią savaitę dėl narkotinių medžiagų turėjimo ir vartojimo Kauno rajone pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai ir juose figūruoja nepilnamečiai. „Policija nori aktyviau dirbti kartu su mokyklomis, galime ne tik stebėti švietimo įstaigas dronais, bet ir organizuoti tikrinimus  mokyklų viduje“, – teigė M. Puškovienė.

Socialinė apklausa

Profesorius, įvairių sociologinių tyrimų autorius Gediminas Merkys įsitikinęs, kad Kauno rajonas turi visas priemones kovai su šia problema. „Jūs nuosekliai kuriate aplinkas, kuriose jaunimas gali aktyviai leisti laiką, sportuoti, o ne skirti laiką žalingiems įpročiams. Vykdote daug prevencinių programų, tačiau tam, kad kovotumėte su problema, turite turėti konkrečių duomenų, kur slypi pavojai, kokios priežastys“, – teigė mokslininkas. G. Merkys įvardijo ir kitą blogybę Lietuvos švietimo įstaigose – nenorą matyti blogybių.

Kauno rajono savivaldybė planuoja vykdyti sociologinį tyrimą apie psichotropinių medžiagų vartojimą, kuriame būtų pateikta analizė ir rekomendacijos kovai su šia problema.

Susitikimo metu buvo nuspręsta mero potvarkiu sudaryti darbo grupę, kuri turės parengti priemonių planą. Kito posėdžio metu planuojama aptarti gerąją Islandijos praktiką šioje srityje. „Turime kurti ir palaikyti dialogą tarp tyrimų, politikos ir praktikos, sutelkti dėmesį į jaunų žmonių socialinių aplinkų kūrimą ir taip bandyti daryti įtaką jų elgesiui“, – sakė meras.

Kaip informuoja Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, šiemet daugiabučiuose, gyvenamuosiuose namuose jau kilo 204 gaisrai, juose žuvo dešimt žmonių, o dvidešimt gyventojų patyrė traumų. „Nors dažniausios gaisrų priežastys – netvarkingos krosnys ar elektros įranga, žmonės dažniausiai nukenčia dėl savo neatsakingumo ar žalingų įpročių. Štai ir vakar  budrių kaimynų dėka ugniagesiams gaisre pavyko išgelbėti du žmones“, – rašoma Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešime.

Trečiadienio pavakarę buvo gautas pranešimas apie gaisrą Akmenėje, V. Kudirkos gatvėje esančiame daugiabutyje. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai autokopėčiomis pakilo į ketvirtąjį aukštą, iš kurio sklido dūmai. Bute jie rado du miegančius ir nuo dūmų apsvaigusius žmones – vyrą ir moterį. Kambaryje degė čiužinys ir užklotas. Ugniagesiai žmones išnešė į lauką, o greitoji medicinos pagalba išvežė juos į ligoninę.

Pasak Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Igorio Ragozino, trečiadienį budėjusio Šiaulių apskrityje, bute gyveno socialinės rizikos asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, o moteris dar ir mėgstanti rūkyti namuose. „Matyt, ji rūkė lovoje ir jai užmigus nuo nuorūkos užsidegė antklodė, apdegė dalis stalo ir grindų. Moteris dėl apsinuodijimo dūmais buvo paguldyta į ligoninę, o vyras medikų pagalbos atsisakė“, – sakė jis.

„Ugniagesiai teigė, kad šiame bute autonominis dūmų detektorius buvo. Bet ar jis veikė, jie negalėjo pasakyti. Savo darbo praktikoje pastebėjome, kad įrengę dūmų detektorius socialinės rizikos žmonių būstuose, po kelerių metų rasdavome juos nuimtus, kadangi jie įkyriai kaukia jiems rūkant namuose, arba detektoriai neveikdavo, nes jų elementai jau būdavo pasibaigę“, – sakė I. Ragozinas.

Kraujotakos sistemos ligos nusineša kone dešimt kartų daugiau gyvybių, nei visos planetos karai, badas, žmogžudystės, savižudybės, terorizmas ir gamtos stichinės nelaimės kartu sudėjus.

Į šį faktą kaip tik ir mėgina atkreipti kasmet rugsėjo 29 d. Širdies dieną organizuojanti Pasaulinė širdies federacija.

Gydytoja-kardiologė M. Kovaitė atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio ankstyvų mirčių pavyktų nesunkiai išvengti. Pacientus paprastų ir efektyvių sveikatos išsaugojimo būdų mokanti gydytoja džiaugiasi, kad ir šiųmetės Pasaulio širdies dienos priesakai atkreipia tarptautinės visuomenės dėmesį į mažus asmeninius pokyčius, prailginančius gyvenimo trukmę.

Jaunėjančius pacientus gydo ramybė

Pasak M. Kovaitės, dabartinis gyvenimo ritmas pratina žmones gyventi didelio streso sąlygomis ir niekuomet nesustoti. Visa tai neišvengiamai atsiliepia kraujotakos sistemai.

„Būna, žvelgi į paciento tyrimų duomenis: amžius – jaunas, o kraujotakos sistemos rodmenys – lyg gerokai vyresnio žmogaus“, – pasakoja gydytoja-kardiologė. Stresas ir vyraujantis fizinis nejudrumas, anot M. Kovaitės, mūsų biologinius laikrodžius verčia tiksėti greičiau, anksčiau laiko prišaukdamas vyresniam amžiui būdingas problemas. Anksčiau itin retu reiškiniu medicinoje laikyti keturiasdešimties nesulaukusiųjų insultai ir infarktai šiandien ištinka vis dažniau.

Kardiologai pastaruoju metu stebi vis daugiau jaunų žmonių su funkciniais širdies veiklos sutrikimais: skundžiamasi nuo fizinio krūvio nepriklausančiu stipriu širdies plakimu, maudimu krūtinėje. Daugeliu atvejų tai žymi ne ligą, o streso, nerimo padarinius organizmui.

Patyrusi medikė prisipažįsta, kad tokiais atvejais, užuot prifarširavusi pacientus tabletėmis, skirianti kraujotaką normalizuojančias ir švelniu raminamu, antistresiniu poveikiu pasižyminčius tradicinius augalinius vaistinius preparatus. Vaistažolių tinktūrose derinamos valerijono šaknies, gudobelės ir sukatžolės gydomosios savybės. Dar svarbiau, M. Kovaitė visuomet patarianti, kaip keisti gyvenimo būdą, kad nemalonūs potyriai nesikartotų ir nevirstų ligomis.

Paprasti sprendimai – efektyviausi

„Savo pacientus visuomet raginu neužsibrėžti pernelyg ambicingų, nepakeliamų tikslų. Nuo visiško nejudrumo mesdamiesi tiesiai į maratonus vargu ar sau padėsite ir veikiausiai, nusivilsite. Daugiausiai sėkmės istorijų matau tarp tų savo pacientų, kurie pradeda pamažu ir ilgainiui pripranta prie sveiko gyvenimo būdo“, – patirtimi dalijasi M. Kovaitė.

Daržovių nevalgymas yra pakankamai naujas reiškinys mūsų kultūroje.

Pirmiausiai padidinkime savo judrumą, ragina gydytoja ir primena, kad tam nebūtina užsirašyti į sporto klubą. Vietoje kilimo liftu ar eskalatoriumi, kai tik galite rinkitės lipti laiptais. O vykdami visuomeniniu transportu į darbą ar namo, išlipkime dviem-trimis stotelėmis anksčiau ir likusį atstumą eikime pėsčiomis. Tiesa, ne vilkdami kojas, o žvitriu žingsniu. Bent 30 minučių energingo ėjimo kasdien, pasak M. Kovaitės, tinkamai apkrauna širdį ir pamažu pripratina organizmą prie nuolatinių fizinių krūvių. Nuolatiniai žvalūs pasivaikščiojimai išmoko širdį ir kraujagysles ne tik atlaikyti aukštą darbo tempą, bet ir greičiau nurimti, atsipalaiduoti sustojus.

Mitybos koregavimas – misija įmanoma

Besiskundžiantiems, kad tokiam vaikščiojimui nepakanka laiko, gydytoja linksmai primena, kad pavalgyti laiko visuomet atrandame. Beje, apie maistą: būtinai peržvelkite savo racioną. Radikalių pokyčių, anot širdies ligų daktarės, ir čia nereikia. Nebūtina atsisakyti kasdien valgomo maisto, tačiau verta gerokai padidinti vartojamų daržovių kiekį. Šviežios daržovės veiksmingai užpildo skrandį, verčia ilgiau kramtyti ir padeda sulaukti sotumo jausmo. Daugiau žaliojo maisto padės reguliuoti ir kraujotaką veikiančio cholesterolio kiekį organizme. Paniekinamai ranka į „šieną“ numojantiems pacientams gydytoja mėgsta priminti, kad dar prieš šimtmetį mėsa ant lietuvių stalo tiekta tik per dideles šventes, o ir bulvės mūsų kraštuose pasirodė gana neseniai.

„Apskritai, daržovių nevalgymas yra pakankamai naujas reiškinys mūsų kultūroje. Jį atsinešėme iš savo tėvų namų. Tyrimai rodo, kad vaikai perima tėvų mitybos įpročius. Tad jei valgysite kiek daugiau daržovių, daugiau jų valgys ir jūsų vaikai“, – sako M. Kovaitė. Ir primena, kad dar neseniai lietuviai valgė daugiausiai ropes, grūdines kultūras bei tai, kas užauga miške.

Mitybos įpročių ir judrumo švelnus pakoregavimas padės kontroliuoti ir antsvorio problemas, pažada gydytoja. Ji čia pat primena, kad vieno teisingo recepto įveikti perteklinius riebalus nėra. „Savo pacientams patariu ieškoti jiems geriausiai tinkančio sprendimo. Nerekomenduoju vaikytis dietų. Geriau jau kompensuoti fiziniu aktyvumu. Mediciniškai patvirtinta, jog net ir antsvorio turintis, bet nuolat judantis žmogus bus sveikesnis, nei liesas, tačiau nejudrus asmuo“, – teigia kardiologė.

Atsisakyti nikotino – būtina

Norinčiųjų ilgiau ir sveikiau gyventi vis dėlto laukia vienas kategoriškas apsisprendimas – visiškas nikotino atsisakymas. Pasak M. Kovaitės, nepaisant medikų ir valstybės pastangų kovoti prieš rūkymą, labai daug žmonių vis dar neįsisąmonina nikotino žalos kraujotakai. Statistiniai duomenys rodo, kad rūkančiųjų organizmuose širdies ir kraujagyslių pažeidimai atsiranda ir vystosi dvigubai greičiau nei šio žalingo įpročio nepropaguojančių žmonių tarpe.

Gydytojai itin įsiminė nesenas insultą patyrusio 33 metų paciento atvejis. „Ištyrus ir įvertinus visus ankstyvą insultą galėjusius paveikti rizikos veiksnius, įskaitant šeimos ligų istoriją, tapo akivaizdu, kad vienintelis lemiantis faktorius buvo rūkymas. Mane nustebino nuoširdi, nesuvaidinta jauno žmogaus nuostaba, kad, pasirodo, rūkymas gali būti toks pavojingas“, – prisimena M. Kovaitė.

Manančius, jog tradicinį cigarečių rūkymą galima saugiai pakeisti kaitinamųjų tabako gaminių vartojimu ar skystų nikotino tirpalų „veipinimu“, gydytoja–kardiologė skuba įspėti – nepavyks.

„Bet koks nikotino gaminys kenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Rūkymas – kaip jį naujoviškai bepavadintume – išlieka pagrindine kraujotakos sistemos ligų ir su jomis susijusių ankstyvų mirčių priežastimi“,  – pirmąsyk per visą pokalbį į kompromisus nesileidžia M. Kovaitė.

Ką svarbu žinoti apie vaistažolių ekstraktus?

Su kraujotakos negalavimais susidūrusiems pacientams dažnai skiriami tradiciniai augaliniai vaistiniai preparatai – gydomųjų augalų tinktūros. Lietuvoje pacientams siūlomas platus šių medicininių preparatų pasirinkimas, kuriame dominuoja gudobelės, valerijono ir sukatžolės tinktūrų derinys. Grynosios, vienu vaistiniu augalu grindžiamos tinktūros tradicinėje medicinoje naudojamos jau daugelį amžių. Tačiau šiuolaikinė farmacija nestovi vietoje ir nuolat tobulina šių tradicinių vaistų derinius, jais išgaudama optimalų gydomąjį efektą.

Gydytoja M. Kovaitė sako tinktūras vertinanti kaip amžių patikrintą, pasiteisinusią pagalbinę priemonę. Pasak jos, gudobelė atpalaiduoja širdies lygiuosius raumenis bei atpalaiduoja vainikines kraujagysles, normalizuoja širdies ritmą, prisideda normalizuojant cholesterolio kiekį kraujyje. Sukatžolė ne tik ramina centrinę nervų sistemą, bet ir pasižymi antiuždegiminiu poveikiu. Ji taip pat koreguoja širdies ritmą ir kraujospūdį. Su šiais vaistiniais augalais derinamas valerijonas ramina ir stiprina nervų sistemą. Šių visų vaistažolių ekstraktų derinys veikia kompleksiškai padėdamas gerinti širides ir kraujagyslių funkcijų veiklą, ypač tiems, kurie dažnai patiria nervinę įtampą.

Tinktūrose, pasak M. Kovaitės, veikliosios medžiagos koncentracija visuomet būna didesnė nei kituose augaliniuose preparatuose, nes etanolyje šios medžiagos tirpsta kur kas geriau, nei vandenyje. Be to, etanolis pasižymi itin efektyviu vaistinių medžiagų pernešimu į organus. „Dozuojant vaistą pagal gydytojo nurodymus, po 20-60 lašų, efektas bus optimalus. Žinoma, jei piktnaudžiausite ir gersite po visą buteliuką, pasekmės bus atitinkamos“, – įspėja gydytoja.

Ji taip pat ragina įsiklausyti į medikų rekomendacijas ir nesitikėti iš tinktūrų žaibiško efekto. Gydomasis šių natūralių preparatų efektas pagrįstas nuosekliu, ilgalaikiu vartojimu. „Vaistai bei kraujotakos profilaktikos priemonės, kaip ir sportas, veiksmingi tik tada, kai vartojami ne priešokiais, o tvarkingai ir saikingai“, – paprotina ji.

Sąmoningumas auga, tačiau galėtų greičiau

Apibendrindama širdies ir kraujagyslių ligų užkardymo situaciją Lietuvoje, M. Kovaitė teigia matanti teigiamų permainų. Žmonės pamažu išmoksta labiau rūpintis savo kraujotakos sveikata, o medikų inicijuota ir valdžios įgyvendinta kardiovaskulinių ligų profilaktikos programa kasmet išgelbsti šimtus gyvybių.

Tiesa, širdžių gelbėjimui gyvenimą pašventusi medikė įsitikinusi, jog visi galėtume pasistengti dar labiau. „Deja, ir valstybė, ir jos gyventojai pernelyg dažnai vaikosi greitų sprendimų. Sąmoningumo ugdymas dažnai nustumiamas į kažkur į paraštes, užleisdamas vietą griežtiems draudimams, skambioms priesaikoms, skubai ir nenuoseklumui. O juk sveikos gyvensenos ir rizikos veiksnių koregavimo srityje greitų sprendimų tiesiog nebūna“, – konstatuoja gydytoja.

Anot jos, labiausiai Lietuvoje stinga sąmoningumo ugdymo sveikos širdies ir kraujagyslių išsaugojimo srityje, ypač – nuo jaunystės. Iš savo patirties gydytoja sako žinanti, kad suformuoti sveikus, teisingus įpročius esą kur kas lengviau nei pakeisti jau susiformavusį gyvenimo būdą. Pastarąjį dažniausiai ryžtamasi keisti tik jau išgirdus grėsmingą diagnozę. Todėl M. Kovaitė įsitikinusi, kad daugiausia naudos duotų į vaikus nukreiptos pastangos. Valstybinis fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos įpročių ugdymas nuo pat darželio padėtų pakloti sveikos gyvensenos pagrindus. O šeimoje sveikai širdžiai draugišką vaikų aplinką sukurti skatinami tėvai taip pat, tikėtina, išsiugdytų sveikų įpročių. Ir taip nuo savo namų atitolintų pagrindinį žmonijos žudiką.

Specialistai pabrėžia, kad alkoholis, narkotikai ir tabakas labai kenkia būsimam vaikeliui, t.y. besivystančiai ir augančiai gyvybei, ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių jo raidoje, o kūdikiui gimus – gali grėsti dar daugiau pavojų –ne tik raidos sutrikimai, bet ir protiniai atsilikimai. Tai mažą žmogutį gali ilgainiui įstumti į socialinį užribį.

Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu.

Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu.Įspėja: laukiantis kūdikio negalima turėti žalingų įpročių – žala vaikui negrįžtama

Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, besilaukiančios moterys, kurios negeba atsisakyti žalingų įpročių, elgiasi neatsakingai, nes taip sukelia didžiulę grėsmę naujai gyvybei.

„Dar daugiau – tai galima prilyginti kėsinimuisi į dar negimusio kūdikio gyvybę, kas yra neatsakinga ir lengvabūdiška. Taip elgtis – nevalia. Be to, ir aplinka bei bendruomenė turėtų elgtis atsakingai, ne tik nėščioji. Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu. Saugios alkoholio dozės nėščiajai nėra, narkotikai ir tabakas – taip pat. O jei nėščioji visa tai vartoja kartu – daroma dar didesnė žala būsimai gyvybei“, – pabrėžia viceministrė L. Jaruševičienė.

Pasak specialistės, augantis moterų ir jaunų merginų alkoholio vartojimas –viena iš didžiausių sveikatos ir socialinių problemų.

„Svarbu suprasti, kad poveikį gali turėti ir vienkartinis alkoholio pavartojimas, nes jis lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių, o tai gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS). Šis sindromas lemia besivystančio kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus, organų vystymosi anomalijas. Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia kūdikio smegenis“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš 1000 naujagimių 1-3 gimsta su sunkia alkoholio žala vaisiui, tad VAS spektro atvejų skaičius sudaro apie 1 procentą bendroje populiacijoje. Tyrimai rodo, kad iki 30 proc. moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, tad teoriškai ir Lietuvoje nėštumo metu galėtų alkoholį vartoti iki 9000 moterų per metus. Svarbu žinoti, kad alkoholio nulemti vaisiaus raidos sutrikimai yra negrįžtami ir sergančių VAS vaikų išgijimas neįmanomas.

Pasak medikų, nėštumo metu joks alkoholio kiekis nėra saugus, tad alkoholio vartojimo reikėtų visiškai atsisakyti. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moteris gali nežinoti, kad laukiasi, o alkoholio vartojimas šiuo laikotarpiu taip pat yra pavojingas ir gali padaryti negrįžtamą žalą būsimam vaikeliui. Tad alkoholio vartojimo įpročius reikėtų pergalvoti ir tuo metu, kai šeima planuoja susilaukti vaikų ir nori, kad jie gimtų sveiki.

Deja, bet pasitaiko situacijų, kai moteris jau yra priklausoma nuo alkoholio, ir tokiu atveju, pasak specialistų, keisti alkoholio vartojimo įpročius net ir nėštumo metu būna sudėtinga.

Specialistai pabrėžia, kad priklausomybės ligų sritis yra labai jautri, vis dar gajūs stereotipai, kad tai ne liga, o tik blogas įprotis, ar valios stoka. Pirmas žingsnis būtų – pripažinti, kad yra problema, o tuomet pasinaudoti pagalbos galimybėmis ir norėti pakeisti savo ydingą elgesį, o aplinkinių moralizavimas ir prievarta šiuo atveju nėra tinkami, nes gali tik iššaukti norą slapstytis ir neigimą.

Šiuo metu jau 9 savivaldybėse (šiemet šis skaičius dar išaugs) galima rasti priklausomybių konsultantus (https://www.rplc.lt/), kur galima nesibaiminant kreiptis pagalbos, jei alkoholio vartojimo atsisakyti nepavyksta. Sudėtingesniais atvejais pagalba gali būti teikiama priklausomybių ligų centruose penkiuose didžiuosiuose miestuose, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos bendruomenėse, anoniminių alkoholikų grupėse. Svarbiausia nebijoti kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes vartojant alkoholį nėštumo metu rizikuojama jau ne vieno, o bent dviejų žmonių sveikata.

Vaikelio besilaukianti moteris pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją. Fiziologinio nėštumo metu moters sveikata rūpinasi šeimos gydytojas, akušeris arba gydytojas akušeris ginekologas, jei moters nėštumas yra didelės rizikos. Nėščiajai svarbu turėti „Nėščiosios kortelę“ bei laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas ją prižiūrintį specialistą, kuris nurodys, kokie tyrimai turi būti atliekami.

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustai nėščiajai už suteiktas paslaugas mokėti nereikia, o nuo 28 nėštumo savaitės visos būsimos mamos yra draudžiamos valstybės lėšomis.

Taip pat siūloma uždrausti rūkyti tose vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.

Tai siūlantį Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų jau trečiąjį variantą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo parlamentarų grupė, kurioje yra Seimo nariai Antanas Vinkus, Tomas Tomilinas, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Andrius Palionis ir kiti.

Įstatymo pakeitimo projekte siūloma taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, taip pat nustatyti pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas.

„Sulaukiama vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus - kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata“, - sako projektą teikiantys Seimo nariai.

Jų manymu, šiuo metu galiojantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas nepakankamai užtikrina nerūkančių žmonių pamatines teises į sveikatos ir gyvybės apsaugą, neužtikrina vienos iš pagrindinių vaikų teisių - būti sveikam, taip pat leidžia atsirasti situacijoms, kuriose gali laisvai reikštis paslėptas smurtas - priverstinis pasyvus rūkymas.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2019 m. kovo 1 d.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, kad iki 2030 metų mirčių nuo tabako sukeltų ligų skaičius išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo.

Lietuvoje kasdien rūko apie 40 procentų suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų.

Suaugusiesiems pasyvus rūkymas padidina plaučių vėžio riziką 20-30 procentų, išeminės širdies ligos riziką - 25 procentais. Kai kurių tyrimų duomenimis, smegenų insulto rizika padidėja 50 procentų. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų.

Rūkant į organizmą patenka apie 4000 įvairių medžiagų. Dalis šių medžiagų sukelia įvairių organų vėžinius susirgimus.

Šiuo metu Lietuvoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama: visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.

Draudžiama rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems.

Lietuvoje taip pat uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.

Aršiausių diskusijų laukiama dėl rūkymo daugiabučių balkonuose, nes abejojama, ar pavyktų draudimą sukontroliuoti. Diskusijų kils ir dėl ketinimų įvesti vienodą rūkalų pakuotę – tam aktyviai priešinsis verslo atstovai.

Tuo metu planai išguiti rūkalius iš paplūdimių, cigarečių pakelius paslėpti nuo pirkėjų akių arba parduotuvėse įrengti atskirus jų prekybos skyrius parlamentarams abejonių nekelia.

Dėl vienodos pakuotės abejojama

Seimo Sveikatos reikalų komitete penktą kadenciją dirbantis ir daug pataisų dėl alkoholio ir rūkalų prieinamumo ribojimo pateikęs konservatorius Antanas Matulas iš esmės pritaria naujiems draudimams. Tačiau jis abejoja, ar planuojamos vienodos cigarečių pakuotės retins rūkalių gretas.

Jau kurį laiką pakuotės yra su grėsmingais užrašais ir paveikslėliais, bet matome, kad kažkokio ypatingo sumažėjimo tendencijų nėra, nemaža dalis rūkorių pereina prie elektroninių cigarečių.

„Jau kurį laiką pakuotės yra su grėsmingais užrašais ir paveikslėliais, bet matome, kad kažkokio ypatingo sumažėjimo tendencijų nėra, nemaža dalis rūkorių pereina prie elektroninių cigarečių, dėl kurių kenksmingumo organizmui pasirodo vis daugiau informacijos“, – BNS sakė A.Matulas, pabrėžęs, kad „pasaulis eina“ prie vienodų rūkalų pakuočių.

Dar neseniai iki 20 cigarečių per dieną surūkydavusi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė dviprasmiškai vertina pasiūlymą įvesti vienodą pakuotę.

Parlamentarė abejoja, ar apsimoka keisti dabartines rūkalų pakuotes su kraupiais paveikslėliais,  atbaidžiusiais nuo rūkymo dalį nepilnamečių, taip pat paskatinusiais mesti rūkyti dalį vyresnių žmonių.  Parlamentarė iškėlė versiją, kad keičiant pakuotę bandoma apriboti kitose šalyse pagamintų rūkalų įvežimą į Lietuvą. 

„Jeigu mes pakeičiame pakuotę, tos įmonės, kurios importuoja rūkalus, turėtų prisitaikyti prie Lietuvos reikalavimų dėl pakuotės. Ne kiekvienas gamintojas to norės“, – svarstė R. Šalaševičiūtė.

Idėja nerodyti cigarečių – gera 

A. Matulas pritaria idėjai uždrausti demonstruoti tabaką parduotuvėse, taip pat remia siūlymą jais prekiauti specialiose vietose, kur jų nematytų nepilnamečiai ir nerūkantys asmenys.

„Kodėl visi turi matyti cigaretes virš kasų, net ir tie, kurie nerūko?“, – klausė A. Matulas.

Jo teigimu, toks reikalavimas būtų nesunkiai įgyvendinamas prekybos centruose, tačiau problemų iškiltų mažesnėms parduotuvėms, kur alkoholiui ir tabakui tenka apie trečdalis apyvartos.

R. Šalaševičiūtė abejoja, ar draudimas demonstruoti rūkalus paskatins žmones mesti rūkyti.

Draudimas rūkyti lauko kavinėse patinka ne visiems

A. Matulas atsargiai vertino siūlymą drausti rūkyti lauko kavinėse. Anot jo, jį būtų sunku įgyvendinti, draudimo rūkyti lauko kavinėse nesuprastų užsienio turistai.

„Žmogus peržengs lauko kavinės ribą, rūkys prie kitų pastatų, po kitais langais. Be to, lauko kavinių ribos nėra nustatomos“, – sakė parlamentaras.

Valdančiosios koalicijos atstovas socialdarbietis Gediminas Kirkilas, turintis pypkių kolekciją ir pats dažnai užtraukiantis pypkę, tikina lauko kavinėse pypkės neišsitraukiantis, taip pat nepastebėjęs, kad jose būtų daug rūkančių.

„Pas mus tas gero oro sezonas labai trumpas, gal tik šie metai išskirtiniai. Bet nepastebėjau, kad pas mus plačiai rūkytų. Pietų Europoje yra kitaip, be to, ten einama link suvaržymų atlaisvinimo“, – BNS sakė G. Kirkilas.

Nerūkanti Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė teigiamai vertino ketinimus uždrausti rūkyti lauko kavinėse.

„Gerai, jeigu visi būtų kaip Kirkilas – su kvepiančia pypke, gal būtų daugiau egzotikos, nekeltų nepasitenkinimo. Iš tikrųjų yra nemalonu, kai lauko kavinėje į tave vėjas pučia dūmus nuo kito stalelio“, – kalbėjo R. Baškienė.

R. Šalaševičiūtė sakė pritarianti draudimui rūkyti paplūdimiuose, tačiau norėtų, kad ten būtų įrengtos specialios vietos rūkaliams. Tuo metu draudimas rūkyti lauko kavinėse jai kelia abejonių.

„Tokiose viešose vietose praktiškai nebematau rūkančiųjų. Nebėra taip ypatingai populiaru. Ten kur sėdima su vaikais lauko kavinėje, vienetai galėtų atsisėsti šalia ir rūkyti. Visuomenė tai jau suvokia – prie vaikų nerūkoma“, – aiškino R. Šalaševičiūtė.

Dėl balkonų gali kilti daug diskusijų

A. Matulas prognozavo, kad daugiausia diskusijų kils dėl draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose.

„Gal nereikėtų drausti, bet leisti rūkyti tik tada, jeigu kaimynai neprieštarauja, sutinka“, – svarstė A. Matulas.

Tuo metu R. Šalaševičiūtė tokį siūlymą vadina neįgyvendinamu, nes bus neįmanoma užtikrinti kontrolės ir atsakomybės.

Anot G. Kirkilo, dėl rūkymo balkonuose turėtų apsispręsti namų bendrijos, tačiau pritaria draudimui rūkyti paplūdimiuose.

G. Kirkilas pripažįsta, kad nauji draudimai nesuvaržytų jo pomėgio papypkiauti – ir jis rastų vietų, kur galėtų tai padaryti.

2008 metais, kai jau galiojo draudimas rūkyti maitinimo įstaigose, būdamas premjeru G. Kirkilas užtraukė pypkę viešbučio „Klaipėda“ bare, kuriame kavą gurkšnojo su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusiu Latvijos vyriausybės vadovu. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba barui tada skyrė beveik 300 eurų baudą barui, ją už barą sumokėjo G. Kirkilas.

Siūlo šviesti žmones

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis progozuoja, kad žmonės sugalvos, kaip apeiti draudimus rūkyti, todėl mažinti rūkančiųjų skaičių jis siūlo didinant gyventojų sąmoningumą. Be to, anot jo, nauji draudimai dar labiau paskatins rūkalų kontrabandą. 

„Tokiais pasiūlymais yra veikiama išimtinai kontrabandininkų interesams, jų pelnai tik didės“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komitetui priklausantis R. Žemaitaitis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad nauji draudimai atsirado dėl „mentaliteto skylių valstiečių galvosenoje“ ir nieko neduos – bus tik „daug judesių, bet mažai pasiekimų“. Be to, pasak parlamentaro,  bus varžomos pirkėjų teisės.

„Manau, kad vartotojai turi teisę matyti produktą, atskirti jį. Atims vartotojams galimybes įsigyti tą produktą, kurį jie nori. Manau, turėtų pagalvoti ir apie žmonių pasirinkimo teisę“, – BNS teigė E. Gentvilas.

R. Baškienė taip pat įsitikinusi, kad žmones reiškia šviesti apie rūkalų žalą. Pasak politikės, kuri prisipažino studijų metais bandžiusi parūkyti mėtinę cigaretę, prie draudimų reikia eiti „nuosekliai ir palengva“.

„Visų pirma noriu, kad būtų galvojama apie švietimą ir aiškinimą, kaip tas dūmas kenkia. Tai yra prioritetas, o tokie drastiški draudimai turėtų būti jau antrame plane, prieš tai atlikus šviečiamąjį darbą. (...) Tėvai turi pagalvoti, kad šalia esantys vaikai iš jų mokosi. Nesužiūrėsime, ar namuose jie šalia vaikų rūko, bet viešojoje aplinkoje – būtinai“, – BNS sakė R. Baškienė.