Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą ir ją skaitmenizuojant.

Paramos nauda – modernėjantis ūkis

Parama investicijoms – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2024 m. kovo 29 d. duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6 968 skirta beveik 695 mln. eurų.

„2022 m. pateikiau paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Bendra projekto vertė – 137 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – 70 proc., nes vertinant projektą papildomi balai buvo skirti kaip jaunajai ūkininkei“, – kalbėdama apie paramą dėmesį jauniesiems ūkininkams akcentavo Šiaulių rajone veislinę avininkystę plėtojanti Eimantė Laucevičienė. Ji kartu su vyru Evaldu augina sufolkų veislės avis.

Didžiausią dalį paramos ūkininkai skyrė infrastruktūrai kurti. „Avidę esame įkūrę Ketūnų dvaro karvidėje, pastatytoje 1928 m. Pastatui buvo būtinas remontas, tad pasinaudodami parama jį atnaujinome. Susiremontavome ir šalia esančią tais pačiais metais pastatytą buvusią dvaro arklidę, kuria iki tol nesinaudojome. Taigi pasinaudodami parama ne tik pagerinome avių laikymo sąlygas, bet ir praplėtėme jų laikymo plotą ir dabar galime didinti bandą, – paramos naudą apžvelgė ūkininkai. – Įgyvendindami šį projektą taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti.“

Įgyvendindami šį projektą taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti.

 

Šio kvietimo galimybės

Aktyviai naudojamasi ir SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis. Lapkričio 6–gruodžio 29 d. buvo pateiktos 159 paraiškos.

Per kvietimą, vykstantį iki gegužės 31 d., paraiškas paramai gauti gali teikti tiek ūkininkai, tiek ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai. Parama teikiama pieninės ir mėsinės galvijininkystės ir kitos gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams.

Remiamos veiklos:

Žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;

Žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Didžiausia parama projektui negali viršyti 500 000 eurų, kai teikiama negrąžintina dotacija, ir 700 000 eurų, kai teikiama negrąžintina dotacija ir lengvatinė paskola.

Kai parama teikiama kaip investicinė parama (negrąžintina dotacija), ją galima naudoti naujai žemės ūkio technikai, įrangai, technologiniams įrenginiams, kompiuterinei ir programinei įrangai įsigyti.

 

Paramos intensyvumas – ne didesnis kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Tinkamos išlaidos

Kai parama teikiama kaip investicinė parama (negrąžintina dotacija), ją galima naudoti naujai žemės ūkio technikai, įrangai, technologiniams įrenginiams, kompiuterinei ir programinei įrangai įsigyti. Galima pirkti naujas N kategorijos transporto priemones (tik pienvežius, sunkvežimius ūkiniams gyvūnams vežti, priemones su temperatūros režimu), naujus bepiločius orlaivius (dronus), kurie yra priskiriami specialiajai kategorijai ir kurių didžiausia kilimo masė viršija 25 kg. Finansuojamas daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu).

Lėšos gali būti panaudotos projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių naujai statybai, rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastam remontui tik tuo atveju, kai saulės energijos šviesos elektrinės elementai yra montuojami ant esamo (užbaigto statyti) pastato stogo, naujoms statybinėms medžiagoms įsigyti.

Kai parama teikiama lengvatinės paskolos forma, lėšas galima naudoti investicijoms į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti, į nematerialųjį ir biologinį turtą, apyvartiniam kapitalui papildyti.

 „Vienur, pavyzdžiui, Šiaulių regione, yra dar labai šlapia, kitur jau kaip ir dirbama – sodina į dirvą. Pavyzdžiui, Kėdainiuose viena augintoja susodino į dirvą kopūstų daigus“, – BNS teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.

Kaip sakė morkų ir kopūstų augintoja Sandra Kuprevičiūtė iš Kėdainių rajono, dėl palankių orų šiemet sodinimą pradėjo trimis savaitėmis anksčiau. 

„Pernai ankstyvąsias morkas sėjome kaip šiandien (penktadienį – BNS), tai šiemet leido orai į dirvą įeiti trimis savaitėmis anksčiau“, – sakė ūkininkė.

Jeigu laikysis tokie orai, kaip dabar, vėjai, kaip per pastarąsias dvi dienas, kurie labai greitai džiovina, gali tekti laistyti.

„Džiaugiamės dėl to, kad drėgmės laukuose dar užtenka, nors taip jau ant ribos viskas, nes kai kur jau per sausa šiek tiek, bet galime sėti, galime sodinti. Jeigu laikysis tokie orai, kaip dabar, vėjai, kaip per pastarąsias dvi dienas, kurie labai greitai džiovina, gali tekti laistyti. Laukiame lietaus“, – pasakojo ji.  

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad po tokių rekordinių karščių pats blogiausias scenarijus būtų šalnos.

„Atėjusios šalnos gamtai gali pakenkti, padaryti bėdos nemažai žydintiems pumpurams, tai yra sodininkams, daržininkams“, – BNS sakė A. Svitojus.

Pasak jo, dėl orų permainų, ypač tada, kai temperatūra dieną ir naktį skiriasi daugiau negu 20 laipsnių, augalai jaučia didelį stresą, nuo kurio atsiranda ligos.

Tuo tarpu žiemkenčiams didelės orų permainos neturėtų pakenkti, jie gali ištverti šaltį iki 7 laipsnių.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas  sako, kad braškių augintojams temperatūrų svyravimai pridaro papildomų rūpesčių – reikia ryte apdangalus nuimti, o vakare – vėl apkloti.

„Tas kas dengia braškių derlių agroplėvele, tas šokinėjimas verčia sunerimti. Uždengt-nudengt-uždengt-nudengt... O hektarų tai šimtai. O jeigu dar blogas vėjas? Labai apsunkina vėjuotumas“, –  pasakojo T. Gurskas. 

Anot jo, labiausiai orų permainos kenkia dekoratyviniams augalams, kurių pumpurai greitai išsprogsta, bet didžioji dalis uogininkų, pavyzdžiui, šilauogių, aviečių augintojų orų įtakos nepajus. 

„Kai staigiai atšilsta, viskas sužydi, bitės nespėja skraidyti“, – kalbėjo Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.

Didžiausią nerimą augintojams kelia ne balandžio mėnesio temperatūros svyravimai, o gegužės.

„Minusas apie Motinos dieną pridaro daugiausiai žalos. Todėl uogininkai, sodininkai derlių skaičiuoja po šios dienos šalnų“, – teigė T. Gurskas.

Jis atidedamas Europos Komisijai (EK) formaliai nepatvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimų, antradienį praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Vienas jų, susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (...), nukeltas į vėlesnį derinimo etapą, todėl iki šiol nėra gautas teisiškai galiojantis EK pritarimas atnaujintam strateginiam planui“, – teigė ministerija.

Pasak jos, strategijos pakeitimai su EK suderinti neformaliai, jie įtraukti į deklaravimo taisykles, todėl ūkininkai nuo balandžio 15 dienos galės elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas ir pradėti pildyti paraiškas. Jas bus galima patvirtinti gavus oficialų Komisijos patvirtinimą.

2023 metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 17 dieną. Nuo praėjusių metų norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai pirmą kartą turėjo rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.

EK kovą pasiūlė europinio reglamento pakeitimus, pagal kuriuos šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikėtų ir būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir Parlamentui pateikti pakeitimai įsigalios atbuline data nuo šių metų sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad daugiamečių pievų atstatyti 2024 metais nereikės.

ŽŪM jau yra sumažinusi dviem trečdaliais daugiamečių pievų plotą, kurį ūkininkai būtų turėję atkurti.

Apsiprasti nereikėjo

Pradėjusiai eiti naujas pareigas Astai apsiprasti nereikėjo: būdama skyriaus vedėjo pavaduotoja, vedėjo pareigas ji ėjo nuo praėjusių metų vidurio, prieš tai ilgiau nei metus kuravo seniūnijas, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų klausimus.

Vedėja turi du pavaduotojus: melioracijos klausimus kuruoja Mindaugas Arbačauskas, žemės ūkio – Tomas Kantaravičius, o visą komandą sudaro dešimt darbuotojų.

Skyriaus veiklų spektras – labai platus ir įvairus. Specialistai registruoja žemės ūkius ir techniką, atlieka jos techninę apžiūrą, kuruoja pasėlių deklaravimą, nustato laukinių gyvūnų padarytą žalą pasėliams, sprendžia melioracijos problemas. Skyriaus kompetencijai taip pat priklauso seniūnijų, seniūnaitijų, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų klausimai. „Veiklos sričių – daug, todėl svarbiausia yra bendras komandos darbas ir susitelkimas“, – įsitikinusi Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius vedėja.

Asta Tamonienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Daugėja ūkininkų

Paprašyta apibūdinti žemės ūkį pakaunėje, A. Tamonienė vardijo ir skaičius, ir išskirtinumus. Kauno rajone žemės yra derlingos, žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūraliosios ganyklos, žemės ūkio paskirties laukai) užima pusę, arba apie 74 tūkst. ha, teritorijos.

Čia vyrauja našiausiai dirvožemių grupei prisiskiriamas dirvožemis, 8,2 balo didesnis nei šalies vidurkis (39,79 balo).

Šiuo metu pakaunėje registruota 2 400 ūkininkų. Didžioji jų dalis yra pasirinkę augalininkystę, apie 10 proc. verčiasi gyvulininkyste, taip pat yra miškininkyste ir žuvininkyste užsiimančių ūkių. Dominuoja (apie 85 proc.) smulkūs, iki 5 ha, ūkininkų ūkiai, tačiau Kauno rajone yra nemažai stambių ūkių, dirbančių 2 tūkst. ha žemės, ir didelių žemės ūkio bendrovių.

„Džiaugiamės augančiu registruotų ūkininkų ūkių skaičiumi. Yra nemažai ilgametes tradicijas turinčių ūkių, kuriuose vadovavimą perima jaunoji karta. Džiugu, kad pakaunėje yra 491 jaunasis (iki 40 metų) ūkininkas ir jų skaičius kasmet auga“, – sakė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja.

Tik betarpiškai bendraujant ir dalijantis informacija, žalą galima sumažinti iki minimalios.

Skriaudžia orai ir žvėrys

Paklausta, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šio krašto ūkininkai, A. Tamonienė pabrėžė, kad jos tokios pat, kaip ir šalyje. Pastaraisiais metais žemdirbius skaudžiai skriaudė ir nemažai iššūkių kėlė gamta.

„Ypač nelengvi buvo praėjusieji metai: pavasarį uogynus ir sodus Kauno rajone paveikė stichinės šalnos. Nuo jų nukentėjusių uogynų ir sodų plotas siekė 255 ha“, – sakė pašnekovė.

Ne ką geresnė buvo ir vasara. Ūkininkų derlių paveikė sausra ir kaitra. Pasak A. Tamonienės, rudens darbus sunkino nesibaigiantys lietūs, užmirkę laukai, todėl dalis ūkininkų nespėjo iki nustatyto termino maksimaliai atlaisvinti srutų talpyklų.

„Dar vienas iššūkis yra laukiniai gyvūnai. Kauno rajone gausu ne tik kultūros paveldo, lankomų objektų, bet ir gyvūnų rūšių – auga elninių gyvūnų ir vilkų populiacija. Pastaraisiais metais pastebima stipriai išaugusi tauriųjų elnių populiacija Vidurio Lietuvoje – Kauno, Jonavos, Kėdainių, Raseinių rajonuose. Dėl to ūkininkai susiduria su vis didesnėmis problemomis – fiksuojama didelė žala, padaryta žemės ūkio pasėliams. Medžiojami gyvūnai daugiausia žalos padaro Babtų, Čekiškės ir Vilkijos apylinkių seniūnijose“, – tvirtino vedėja.

Vis labiau pakaunėje siautėja ir vilkai. Anksčiau ne vienus metus žalos atvejų buvo fiksuojama tik Zapyškio seniūnijoje, kurioje miškų masyvas yra labai didelis ir išsidėstęs per kelis rajonus, o 2023-ieji buvo itin nesėkmingi Batniavos, Čekiškės ir Vilkijos apylinkių seniūnijų avių augintojams.

„Pernai dėl vilkų padarytos žalos Kauno rajone kreipėsi aštuoni ūkininkai, buvo papjautos 26 avys, – problemos mastą skaičiais iliustravo A. Tamonienė. – Už vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams ir patirtus nuostolius ūkininkams atlygina Aplinkos ministerija, tačiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos nuolatos bendrauja su ūkininkais ir medžiotojais.“

Situacija: bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas Kauno rajone yra per 73,37 proc. ir jis toliau didėja, nes dėl nepakankamo finansavimo dažniausiai atliekamas tik būtiniausias remontas, o ne rekonstrukcija. / Organizatorių nuotr.

Bendradarbiavimo svarba

Vedėjos nuomone, tik betarpiškai bendraujant ir dalijantis informacija, žalą įmanoma sumažinti iki minimalios. „Laiku ir vietoje būtina taikyti biotechnines priemones. Galima įrengti pašarinių laukelių, šėryklų, skirtų medžiojamiems gyvūnams sulaikyti nuo ėjimo į ūkininkų pasėlius. Daliai priemonių įgyvendinti siūloma pasinaudoti ir savivaldybės finansavimo programomis“, – pabrėžė pašnekovė.

A. Tamonienės žodžiais, bendradarbiavimas svarbus ir kalbant apie itin aktualų ūkininkams melioracijos klausimą. Kauno rajone sausinamas beveik 71 885 ha plotas. Melioracijos statiniai įrengti 1950–1960 m. „Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas, kaip ir visoje Lietuvoje, yra per 73,37 proc. Jis didėja ir toliau, nes dėl nepakankamo finansavimo dažniausiai atliekamas tik būtiniausias remontas, o ne rekonstrukcija.

Siekdama sistemiškai ir nuosekliai spręsti esamą situaciją, savivaldybė pirmoji Lietuvoje parengė Kauno rajono melioracijos statinių atnaujinimo planą, kuriam įgyvendinti reikia daugiau kaip 50 mln. eurų. Pagal finansines galimybes savivaldybė kasmet skiria lėšų avarinių darbų remontui ir įgyvendina ES finansuojamus projektus. Deja, viena savivaldybė išspręsti šio klausimo nepajėgi, todėl kviečia ūkininkus pritraukti europinių investicijų, kuriant asociacijas ir teikiant paraiškas melioracijos sistemų atnaujinimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Siekdama paskatinti ūkininkus bendradarbiauti, savivaldybė įsipareigojusi prisidėti prie bendrai finansuoti reikalingų lėšų dalies“, – sakė vedėja.

Sėkmingiausi: konkurso „Metų ūkis 2023“ II vietos nugalėtoją Rimą Norų (trečias iš kairės) bei Ireną ir Rolandą Šimkus, užėmusius III vietą, sveikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis (antras iš kairės), A. Tamonienė (pirma iš kairės) bei Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius (trečias iš dešinės). / Organizatorių nuotr.

Dirba su bendruomenėmis

Nemažą skyriaus veiklos dalį sudaro darbas su bendruomenėmis. Čia taip pat svarbus bendradarbiavimas. „Kauno rajone yra 71 bendruomeninė organizacija ir daugiau kaip 500 nevyriausybinių organizacijų. Visas šias organizacijas sudaro labai pilietiški, aktyvūs, iniciatyvūs žmonės. Kasdieniame darbe skyriaus specialistai stengiasi kurti ryšį su bendruomenininkais, teikti pagalbą ir visą reikiamą informaciją, susijusią su projektų rašymu, veiklos organizavimu, mokymais ir pan.“, – pasakojo pašnekovė.

Pakaunės bendruomenės taip pat įgyvendina daug tęstinių projektų ir iniciatyvų, padedančių gražinti aplinką, didinti gyventojų užimtumą, gerinti gyvenimo kokybę.

Pernai skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti pedagoginių-psichologinių žinių kursai penkiolikai bendruomeninių organizacijų narių. Baigti mokymai suteikia galimybę bendruomenėms organizuoti vaikų vasaros stovyklas, edukacijas, neformalų darbą su vaikais ir jaunimu.

Kauno rajono savivaldybė administruoja aštuonias finansavimo programas bendruomenėms, 2023 m. prisidėjo prie 110 projektų įgyvendinimo. Siekdamas palengvinti naštą bendruomenėms, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius įgyvendina vieną minėtų priemonių, per kurią finansuojami projektai, skiriama lėšų reprezentacinėms, kanceliarinėms prekėms įsigyti, renginiams, edukacijoms organizuoti. Pernai tam panaudota 80 tūkst. eurų.

„Skyrius taip pat administruoja Lietuvoje jau puikiai žinomą Dalyvaujamojo biudžeto priemonę, kurios tikslas – įtraukti rajono gyventojus į viešųjų erdvių sutvarkymą ir atnaujinimą. Jau ketvirtus metus įgyvendinamai priemonei šiemet savivaldybė numačiusi 0,5 mln. eurų – tai didžiausia skiriama suma šiai priemonei Lietuvoje. Šiuo metu gyventojai teikia idėjų, jų laukiame iki kovo 8 d.“, – aktyviai dalyvauti kvietė A. Tamonienė.

Jos duomenimis, augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 5,2 proc., gyvulininkystės produktų – didėjo 1,3 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos per metus sumažėjo 18,9 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 24,4 proc., gyvulininkystės produktų – 9,8 proc.

Labiausiai smuko rapsų, ankštinių augalų, javų (atitinkamai 31,2, 30,4 ir 26,7 proc.), iš gyvulininkystės produktų – pieno (28,3 proc.), galvijų (5,2 proc.) supirkimo kainos.

Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes. Anot jo, tai nacionalinio saugumo klausimas,

„Išklausėme, buvo ir racionalių, konstruktyvių pastabų ir siūlymų, buvo daug ir emocijų, bet toliau nuspręsta, kad atsižvelgsim į tas pastabas, kurios konstruktyvios, šiek tiek koreguosim projektus, tas užtruks, tikėtina, ir po to teiksime antram raundui“, – BNS trečiadienį sakė D. Dudutis, antradienį susitikęs su žemdirbių atstovais.

„Jei nerasime kompromiso, galima bus likti prie dabartinio varianto, kuris yra racionalesnis, o jei matysime, kad kažkuris kitas kelias racionalesnis ir priimtinas visiems, vykdysime gilesnį poveikio vertinimą ir tolesnį derinimą su visomis institucijomis“, – pridūrė jis.

Anot viceministro, tikėtina, kad procesas gali užtrukti iki pusmečio.

Pasak D. Dudučio, susitikime siekta išsiaiškinti, ar žemdirbių atstovų nuomone, papildomi apribojimai turės daugiau naudos, ar žalos, nes atsiras ir papildoma administracinė našta.

„Viena vertus, pakeitimai reikalingi, jei norim viską užkardyt, kita vertus, kai atsiranda daug papildomų trikdžių, gali turėti neigiamos įtakos žemės ūkio rinkai“, – sakė viceministras.

Tuo metu susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, jog tvarką būtina griežtinti, o  labiausiai įstatymo pakeitimams priešinasi stambaus agroverslo atstovai.

„Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori. Vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turėsis nuomotis žemę. O kas bus, jei Lietuvai nedraugiškų šalių atstovai supirks žemės? Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Šis klausimas – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima“, – pranešime sakė A. Svitojus.

Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori.

 

Jis įžvelgia grėsmę, kad Lietuvoje maždaug 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

Ministerijos siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Siūloma keisti valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles – nuomos teisė galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik, kai sklypas išnuomotas aukcione arba perleidžiami jame esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams.

2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu. 

„Įvyko tai, kas galėjo geriausiai įvykti“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Lekas.

„Labai neblogas scenarijus gavosi to šalčio, kas liečia žemės ūkį: pašalo, o tada užsnigo. Jeigu prognozės išsipildys, kad iki 20 laipsnių bus, tai čia viskas tvarkoj – žemė užklota, tas vienas centimetras neblogai sulaiko, o jeigu penki centimetrai,  tai apačioj bus aukštesnė ženkliai temperatūra, plius žemė šilta, nebuvo įšalus“, – aiškino V. Lekas.

Anot jo, gamtai sunkiau buvo nebent rudenį – nebuvo saulės, augalai naudojo sukauptą energiją. Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad žiemą ūkininkai visada patiria šiek tiek nuostolių, tai – normalu.

„Daugiau tas rudens laikotarpis nulemia, nes gruodžio mėnesį, kiek žinau, buvo mažiausiai saulės per visus stebėjimo laikotarpius. Pas mus tas oras įprastai cepelininis, kaip juokaujam, būna, tai mažai saulės, reiškia, augalai vegetavo, energiją naudojo. (...) Bus kažkokių nuostolių, bet taip visada žiemą būna“, – kalbėjo mokslininkas.

Lietuvos sodų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Ravinis teigė, kad šalta žiema lietuviškiems augalams yra reikalinga – jos metu žūsta kenkėjai, vasarą nebūna jų pertekliaus.

„Tas atšalimas, jis reikalingas, kadangi mes turim metų laikus, tai mums tos žiemos reikia, kad subalansuotų visus tuos, kas išgyvena, nes jeigu būna šiltos žiemos, jos palieka tų vabaliukų nereikalingų. Ir uodų daugėja, ir amarų, ir visokių kandančių musyčių, nes paukščiai nesusitvarko“, – BNS sakė J. Ravinis.

Anot jo, Lietuvos sodų augalai prie žiemų įpratę, sunerimti reikėtų nebent tiems, kurie augina egzotiškesnius, šiltesnio klimato augalus.

„Lietuviški augalai pripratę, jie nebijo – obelys, eglės, pušys. Tie, kurie egzotiškesnių augalų prisisodina, – kai kurios gėlės – jas reikia persodint, iškasti su šaknimis žiemai. Rožės visokios skiepytos, jas reikia pasaugot“, – aiškino J. Ravinis.

Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas sako, kad, pavyzdžiui, erkės žiemoja miško paklotėje, todėl šalčiai jų smarkiai nesumažins. Kita vertus, anot jo, ši žiema – puiki: miško augalai prie šalčių įpratę, o blogai būtų nebent tada, jei orai itin svyruotų ir ant sniego susidarytų ledo sluoksnis – miško gyvūnams taptų sunkiau išsimaitinti.

„Miškams didelės įtakos tas šalčio kritimas nepadaro, nes tai yra labai įprastas reiškinys. Medžių atsparumo tikrai nesumažins, nepaveiks. Dėl erkių, jos irgi žiemoja paklotėje, tai tokie šalčiai jei ir kažkiek sumažins, tai nebus kažkoks žymus pokytis“, – BNS sakė M. Ivanauskas.

„Kai būna storas sniego sluoksnis ir jis viršuj apledėja, tai tada baisiausia gyvūnams, bet dabar to nėra, viskas puikiai, gali jie maitintis“, – pridūrė jis.

„Nebūtų turbūt pirmas kartas. Visada ta diskusija yra tokia pati, visada yra tas pats teiginys, kad žemės ūkis yra žlugęs. Taip jau nuo 1990 metų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.  

„Tai, matyt, eilinį kartą turėsime turiningą diskusiją, kur kažkas sakys, kad visos karvės yra išpjautos, o kažkas sakys, kad statistika rodo, kad lyg ir ne. Tai karštai padiskutuosime, kaip visada būna, o jau raiškos priemonės yra ponų valia ir žmonių skonio reikalas“, – kalbėjo I. Šimonytė.  

Visada ta diskusija yra tokia pati, visada yra tas pats teiginys, kad žemės ūkis yra žlugęs. Taip jau nuo 1990 metų.

„Žinau, kad sausio 8-ąją turiu susitikimą su Žemės ūkio taryba. Apie jokius laužus ir kitus dalykus nieko negirdėjau“, – pridūrė premjerė.

Būtent tą dieną Vilniuje žemdirbiai planuoja surengti pirmąją akciją – deginti laužus, suvažiuoti su technika.  

Jie reikalauja ministro Kęstučio Navicko atstatydinimo, gerbti privačią nuosavybę ir plėsti saugomas teritorijas tik tinkamai suderinus su savininkais, spręsti daugiamečių pievų ir pieno krizės problemas.

Ministras BNS sako irgi norintis „išgirsti, kas yra naujo“ žemdirbių priekaištuose, kurie jam išsakomi nuo kadencijos pradžios. Protestuoti besiruošiančius žemdirbius jis vadina politiniais oponentais ir mano, kad jų neįmanoma įtikinti.

„Jau atsakiau daugiau negu galima. Atsakiau ne kokiomis deklaracijomis, atsakiau savo sprendimais –  priimdamas konkrečius sprendimus“, – BNS tvirtino K. Navickas. 

Pasak jo, su žemdirbių atstovais aptarti įvairius klausimus susitinkama įvairiais formatais, todėl jis abejoja, ar eis per protesto akcijas susitikti su žemdirbiais. 

„Manau, jų yra pakankamai. Bet jeigu kažkam dar idėjų yra, durys visada atviros“, –  pridūrė jis.  

Lietuvos žemės ūkio tarybos, kuri vienija apie 80 proc. Lietuvos ūkininkų, pirmininkas Ignas Hofmanas žada, kad žemdirbių protestai truks, kol bus išspręstos visos problemos.

Per pastaruosius dešimt metų atliekų susidarymas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje nuolat mažėjo, ir 2022 metais, palyginti 2012 metais, sumažėjo 1,8 karto.

Pernai miško kirtimų, daržininkystės ir mišrios komunalinės atliekos sudarė 55,6 proc. visų susidariusių atliekų (2020 metais – 71,1 proc.).

Didžiausia (37,7 proc.) susidariusių atliekų dalis panaudota ūkiuose. Daugiausia – terminio apdorojimo ir deginimo šlako, pelenų ir daržininkystės atliekų. 26,8 proc. atliekų buvo perduota jų tvarkytojams, didžiausią dalį sudarė stiklo ir plastiko pakuočių atliekos.

Dar 15,8 proc. atliekų buvo perduota kitiems naudotojams, didžioji jų dalis – miško kirtimų atliekos. Dalis atliekų yra deginama – dažniausiai energijai gauti. Iš viso buvo sudeginta 4,1 proc. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje susidariusių atliekų, daugiausia – medienos ir medienos pakuočių atliekų. 2,3 proc. susidariusių atliekų buvo pašalinta ūkiuose, pavyzdžiui, užkasta žemėje ar išversta karjeruose.

Ne visos susidariusios atliekos buvo sutvarkytos tais pačiais metais. 2022 metų pabaigoje buvo likę 13,3 proc. nesutvarkytų atliekų.

Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

„Tam, kad finansų įstaigos galėtų vertinti finansuojamos veiklos poveikį aplinkai, joms reikalingi duomenys apie aktualias, ūkinės veiklos sąlygojamas fizines klimato kaitos rizikas Lietuvoje. Pastebėjus tokių duomenų trūkumą nuspręsta inicijuoti studijas“, – pranešime sakė E. Čipkutė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 18–19 proc. eroduotų žemės ūkio dirvožemių, daugiausia – pietryčių Lietuvoje.

Vienas studiją atlikusių nepriklausomų ekspertų Jonas Volungevičius sako, kad eroziją galima suvaldyti.

„Svarbu, kad tyrimo duomenis taikytų ne tik finansų sektorius, bet ir ekspertai, ruošiantys žemės ūkio strategiją, numatantys ir formuojantys teritorijų naudojimo bei planavimo politiką. Šios studijos duomenys taip pat svarbūs ir rengiant Vyriausybės programą, planuojant žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą savivaldybių lygmeniu“, – pranešime sako J. Volungevičius.

Anot jo, studijos duomenys taip pat naudingi įmonėms, kurios į Lietuvą importuoja žemės dirbimo technologijas, biocheminius bei cheminius dirvožemio gerinimo ir saugos preparatus.

Ji taip pat pravers aplinkosaugininkams rengiant veiklos strategiją bei teikiant rekomendacijas optimizuojant žemės ūkio veiklos  intensyvumą.