Širvintų rajone pavogta apie 100 kubinių metrų žvyro.

Kaip pranešė Policijos departamentas, vagystė pastebėta trečiadienį, apie 11 val., Alionių seniūnijoje, Trimputiškių kaime.

Nuostolis – apie 1 500 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.  

Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Išnagrinėjusi visą išsamią kitų institucijų informaciją, agentūra nustatė, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatų.

Sprendimas netvirtinti programos priimtas įvertinus, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių ar jų dalių, išsidėsčiusių ne miško žemėje, kuriems neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius.

Kauno rajono savivaldybė nuosekliai laikėsi neigiamos pozicijos dėl galimybių kasti naudingąsias iškasenas miško teritorijoje. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 20 d. yra nepritarusi „Rizgonys“ planams plėtoti ūkinę veiklą į Pakarklės miško teritoriją patenkančiose vietose.

2022 m. birželio 30 d. Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakeisti Pakarklės miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę ir suteikti jam II B kategoriją, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas.

Praėjusių metų pabaigoje „Rizgonių“ bendrovė nusitaikė į kitą Pakarklės miško teritoriją, motyvuodama, kad didelę jos dalį sudaro laukymės, o įstatymas nedraudžia jose kasti naudingųjų iškasenų. Kauno rajono savivaldybė prašė planuotojo patikslinti (sumažinti) PŪV teritoriją, ją numatant ne miško žemėje. Buvo surengtos konsultacijos su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovais, kartu ieškota sprendimų, kaip apsaugoti mišką. Į situaciją sureagavo ir Aplinkos ministerija.

Atsižvelgta į reikšmingus faktus: planuojamoje karjero teritorijoje auginami vertingi genetiniai sodinukai, taip pat yra jautrių gretimybių – Karklės ichtiologinis ir Paštuvos botaninis draustiniai, o Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane Pakarklės miškas išskiriamas kaip vienas vertingiausių kraštovaizdžių, kuriam būtina taikyti griežčiausius vizualinės apsaugos reikalavimus.

„Norėčiau padėkoti visiems, kurie padėjo išsaugoti Pakarklės mišką: vietos bendruomenei, Lietuvos miškininkų sąjungai, Valstybinei miškų tarnybai, visuomeninėms organizacijoms. VMU vadovo Valdo Kaubrės iniciatyva planuojamoje teritorijoje pakeista žemės paskirtis buvo ypač reikšmingas argumentas. Taip pat esu dėkingas AAA už profesionaliai išnagrinėtą poveikio aplinkai programą ir atsakingai priimtą sprendimą“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Žemės gelmių įstatymo pataisoms: už balsavo  77, prieš buvo 12, o susilaikė 21. Galutinis balsavimas Seime vyks vėliau.

Pataisomis siūloma leisti miškų urėdijoms įsirengti iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažuosius karjerus. Tačiau saugomose teritorijose jų įrengti nebūtų galima.

Tokiuose karjeruose išgautas smėlis, žvyras ar durpės būtų naudojamos išimtinai miškininkų reikmėms.

Miškų urėdijos tokius karjerus naudojo anksčiau, bet nuo 2020 metų urėdijos priverstos pirkti žvyrą iš privačių karjerų.

Šiuo metu Lietuvoje yra 217 mažųjų žvyro karjerų. Valstybinė miškų urėdija dar turi ir 10 didžiųjų karjerų. 

Bendrovė „Benefaktor“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl tariamo prieštaravimo galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei perduoti poveikio aplinkai vertinimo programą įvertinti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas buvo priimtas nesilaikant ūkinės veiklos subjekto ir visuomenės intereso derinimo principo bei neatsižvelgiant į pareiškėjo planuojamos vykdyti ūkinės veiklos teigiamus ekonominius ir socialinius rezultatus, aplinkosauginių ir kitų visuomenės interesų užtikrinimą.

Kauno rajono savivaldybės taryba sprendimą grindė neigiamu poveikiu aplinkinėms bendruomenėms ir kultūros paveldui. Politikai teigė, jog leidus kasti žvyrą būtų sunaikinta išskirtinė Kulautuvos rekreacinė ir kurortinė vertė.

Regionų apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą, argumentuodamas, jog taryba pagrįstai pasinaudojo jai įstatymu suteikta teise priimti neigiamą sprendimą.

Išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, LVAT konstatavo, kad savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, turi teisę priimti sprendimą remiantis ne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo iš esmės rezultatais, o kitais motyvais.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad LVAT praktikoje įtvirtinta, jog savivaldybei, priimančiai sprendimą, kuriuo nepritarta planuojamai ūkinei veiklai, tenka pareiga pagrįsti sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei nurodyti objektyvius faktus, kurie reikšmingi konkretaus sprendimo priėmimui, nes tik tokiu atveju sprendimas gali būti laikomas motyvuotu.

LVAT, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nutarė, jie patvirtina išskirtinę Kauno rajono, kuriame planuojama ūkinė veikla, aplinkosauginę bei rekreacinę reikšmę, todėl skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės bei motyvai sudarė pagrindą tarybai, atsižvelgus į vietovės ypatumus ir veiklos pobūdį priimti neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos veiklos.

LVAT teisėjų kolegija nutartyje pabrėžė, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla, t. y. naujo smėlio ir žvyro karjero kasimas, neatitinka valstybės strateginiuose planuose nurodytų sąlygų, kurioms esant ūkinė veikla yra laikoma turinti valstybinę reikšmę, todėl išimtis dėl sprendimo priėmimo negalėjo būti taikoma.

Teismas konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą priimti 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“.

„Kadangi skundžiamas sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus ir perduoti UAB „Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Batniavos sen., Virbaliūnų k., poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo“ – teigiama teismo nutartyje.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Teismas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybė savo sprendimą grindė viešojo intereso gynimu ir svariais teisiniais argumentais: atsižvelgė ir įvertino savivaldybės bendrąjį planą ir strateginį plėtros planą 2021-2027 m., taip pat aplinkos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės tarybai net du kartus teko atremti verslininkų užmačias kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19 d. nepritarta bendrovės „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime.

Tarybos posėdžius inicijavęs meras Valerijus Makūnas rėmėsi ne tik teisės aktais, bet ir vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į išskirtinį gamtos kampelį. Pirmuoju atveju kasti žvyrą buvo suplanuota Virbaliūnų kaime, Nemuno pakrantėje, maždaug 40 ha sklype, antruoju – Pakarklės miške.

Kauno rajono savivaldybės informacija.

Abi teritorijos yra vertingos gamtiniu, kraštovaizdžio ir rekreaciniu požiūriais. Šioje zonoje arba arti jos yra daug paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.

„Remiantis teisės aktais ir vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija apie išžvalgytas naudingųjų iškasenų teritorijas, Kauno rajono bendrojo plano sprendiniuose naudingųjų iškasenų vietos yra pažymėtos, tačiau tai nereiškia, kad čia jas galima kasti“, – pabrėžė Kauno r. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.

Tarybos sprendimuose akcentuojama, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų negrįžtamai pažeista per ne vieną šimtmetį susikūrusi natūrali kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra ir ekosistemų stabilumas.

Kauno rajono savivaldybės poziciją palaikė Lietuvos miškininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos.

Atsižvelgdamas į situacijos jautrumą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šių metų rugsėjo 22 d. Nekilnojamosios kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais patikslino Brūžės ir Žvirgždės dvarviečių, taip pat Kriemalos senovės gyvenvietės vertingąsias savybes bei apibrėžė teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pazonio ribas.

Anot Kauno policijos pranešimo, vagystė galėjo būti įvykdyta nuo rugsėjo 4-osios 17 val. iki rugsėjo 7-osios 8 val. Žaisos gatvėje.

Pavogta apie dešimt kubinių metrų smėlio ir 15 kubinių metrų žvyro.

Padaryta žala įvertinta apie 800 eurų.

Gamtai nekenkianti gavyba

Bet kokia ūkinė veikla turi įtakos ekosistemai. O kaip su žvyro karjerais? Juk čia invazija gana žymi – rausiamos žemės gelmės, į sunkvežimius kraunamos tonos iškasenų. "Būtent dėl to pradėti žvyro gavybą nėra paprasta – būtina atlikti išsamią poveikio aplinkai analizę, sutvarkyti daug dokumentų. Visa tai užtrunka apie dvejus metus, tik tada gali pradėti darbus", – pasakojo "Acme grupei" priklausančios bendrovės "Drąseikių karjeras" direktoriaus pavaduotojas Vytautas Subačius.

Vytautas Subačius

O ir pradėjus eksploataciją būtina laikytis tam tikrų reglamentų. Kai kurie jų gal net ir pertekliniai. Tarkime, Geologijos tarnyba skatina žvyro gavybą ir kuo efektyvesnę tam tikro ploto eksploataciją, tai yra išgauti kuo daugiau iškasenų leistinoje tam vietoje ir taip racionaliai panaudoti po žeme esantį turtą. Tačiau būtina laikytis normų, kurių vidurkiai pažymimi atliekant išteklių žvalgybą. Natūralu, kad pradėjus darbus realybėje žvyras vienur baigiasi sekliau, kitur giliau, nei prognozuota, bet vis tiek būtina laikytis formalių prognozuotų normų.

Iškasto žvyro kiekiai nepakenkia požeminei geologinei struktūrai ir nepadaro neigiamo poveikio gamtai, išskyrus tai, kad pakeičia kraštovaizdį. Tačiau ir tuo atveju, pabaigus karjero eksploataciją jo vietoje paprastai sukuriama rekreacinė teritorija. Antai kauniečių ir kempinge apsistojusių turistų pamėgtas Lampėdžių ežeras yra dirbtinis ir suformuotas kasant žvyrą. "Ten, kur karjeras nėra vandeningas, sodinami medeliai", – teigė V.Subačius.

Dalis Drąseikių karjero jau irgi rekultivuota į vandens telkinį, kuriame pramogauja narai, žvejoja žvejai, o vasaromis gyventojai su šeimomis atvyksta pasimaudyti ir pailsėti.

Už kiekvieną iškastą šių žemės išteklių kubą mokami aplinkosaugai skirti mokesčiai, iš jų 10 proc. atitenka vietos savivaldybės reikmėms.

Žvyro nauda ir skirtumai

Lietuvoje žvyro ištekliai yra vieni gausiausių. Ypač jo gausa išsiskiria Jonavos rajonas. "Ten greitai įkursime dar vieną savo karjerą, kuris vadinsis Rizgonių trečiasis. Bendrovė dar valdo karjerus Kruonyje (Kaišiadorių r.), Bagaslaviškyje (Širvintų r.), Šlavantuose (Lazdijų r.). Greitai vyks darbai Utenos r., Kvykliuose.

Ne visur žvyras yra vienodas. Vienur jo vyraujanti frakcija smulkesnė, kitur stambesnė. Pavyzdžiui, aplink Vilnių vyrauja smėlis.

Drąseikiuose kasamas žvyras yra geros kokybės, pasižymi mineralų įvairove. Čia darbai verda jau nuo 1971 m. ir dar bus vykdomi ne vienerius metus. "Svarbus Drąseikių privalumas – visai šalia esantis Kaunas, kuris ekonomiškai aktyvus. Dėl mažo atstumo iki miesto transportavimo kaštai užsakovams yra mažesni", – tvirtino V.Subačius.

Žvyras gabenamas betono ir gelžbetonio centrams, tiesti kelius, statyti pramoninius ir individualius namus. Klientams pageidaujant, medžiagos gali būti pristatomos į nurodytą vietą specialiu sunkiasvoriu transportu.

Svarbus Drąseikių privalumas – visai šalia esantis Kaunas, kuris ekonomiškai aktyvus.

Būtina investuoti į techniką

Norint kasti žvyrą neužtenka ekskavatorių. Būtina ir kitokia, sudėtinga ir brangi technika. Nukasus augalinį žemės sluoksnį ir atvėrus žvyro klodus, pradedama raustis vis gilyn ir dažnai pasiekiamas vandeningas sluoksnis.

Bendrovė "Drąseikių karjeras" naudoja pažangiausia šiuo metu karjerų darbo techniką. Kasimui telkinio dugne dirba plaukiojantis greiferis, kuris gali kasti ir iškelti žvyrą iš kelių dešimčių metrų gylio. "Tai leidžia racionaliai ir iki galo išnaudoti gelmėse esantį žvyrą, kol pasiekiamas molingas sluoksnis", – aiškino V.Subačius.

Iškastas žvyras turi būti apdirbamas. Pirmiausia jis išplaunamas ir atsijojamas į smėlį, žvirgždą ir gargždą. Šios medžiagos perdirbamos akmenskaldėmis, kad būtų gautos reikalingos frakcijos ir tam tikros paskirties medžiagos. Pavyzdžiui, sudėtingoms ir ypač saugioms konstrukcijoms, kaip tiltų atramos, betono sijos statiniuose ir pan., būtina, kad stambesnės frakcijos žvyras būtų iš skaldytų riedulių. Savų reikalavimų turi ir įvairaus asfalto gamintojai. Taip pat čia gaminama skalda, atsijos, rūšiuojami ir atskiriami akmenys. "Siekdami užtikrinti savo produkcijos kokybę investavome daugiau kaip 250 tūkst. eurų įsigyti dvi akmenskaldes", – sakė V.Subačius.

Visa įmonės "Drąseikių karjeras" produkcija sertifikuota, turi atitikties deklaracijas ir atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Bendrovės darbuotojai karjere veikiančioje laboratorijoje ir išorinėse laboratorijose nuolatos atlieka išgaunamų medžiagų kokybės tyrimus.

Karjere išgaunamų medžiagų poreikis nuolatos auga. Tai ypač pastebima pastaraisiais metais, kai Kaune suintensyvėjo naujų pastatų statybos, tiesiami ar tvarkomi Kaune ir Kauno rajone esantys keliai. Šiemet šiek tiek sumažėjo tik individualių statytojų aktyvumas.

Drąseikių karjero istorija

Drąseikių karjeras yra įsikūręs šalia Drąseikių gyvenvietės, dešiniajame Neries krante. Šalia karjero veikia sodų bendrija, o į vakarus nuo karjero suformuotas Lapių geomorfologinis draustinis.

1976 m. Drąseikių karjeras pradėtas eksploatuoti. Tada jis priklausė Lietuvos kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimui "Granitas". Iš karjere išgautų medžiagų pastatyta nemaža dalis Kaune esančių pastatų ir nutiesta mieste bei jo rajone naudojamų kelių.

2013 m. UAB "Drąseikių karjeras" viena iš pirmųjų Lietuvoje įsigijo modernų plaukiojantį greiferinį ekskavatorių. Ši šiuolaikiška technologija tada buvo ypač populiari Vakaruose.

2014 m. karjere įrengta moderni žvyro sijojimo ir rūšiavimo linija.

Nepavydėtina situacija

Paaiškėjo, kad papuolus į tokią situaciją belieka arba skėsčioti rankomis, arba kviesti į užmiestį policijos ekipažą, kurio gali tekti laukti net ne vieną valandą.

"Važiavau praėjusio penktadienio rytą pro Jakus į darbą. Staiga prieš mane iš nesandarios priekyje važiavusio sunkvežimio priekabos pabiro akmenų kruša. Dviejų trijų centimetrų dydžio akmenukai daužėsi į stiklą, priekinius sparnus, stogą ir variklio dangtį. Iš visų jėgų paspaudžiau stabdžių pedalą, kad to išvengčiau", – pasakojo vairuotoja.

Pirmasis incidentas nutiko ties autoservisu, esančiu netoli Jakų gyvenvietės.

Moteris nusprendė gerokai atsilikti nuo sunkvežimio, tačiau iš jo ir toliau į šonus lakstė akmenukai.

"Sunkvežimis buvo toks purvinas, kad vos galėjai įžiūrėti jo numerio skaičius. Tam, kad įsitikinčiau, kokios raidės pažymėtos valstybiniuose numeriuose, vėl priartėjau prie šio sunkvežimio", – tikino vairuotoja.

Skaldą iš netvarkingos priekabos barsčiusio sunkvežimio valstybiniame numeryje užrašytus skaičius moteris spėjo užfiksuoti tiksliai – 280. Įsiminė ir raides, kurios taip pat turėtų būti praneštos policijai.

Kliuvo ir kitoms mašinoms

Moteris akimirką net pagalvojo, kad apskritai vertėtų sustoti ir tuojau pat išsikviesti policiją.

"Tačiau pavojų keliantis sunkvežimis juk tuo metu vis tiek nuvažiuos toliau ir kas pasikeis nuo to, kad aš lauksiu policijos kelias valandas?" – svarstė vairuotoja.

Skaldą vežęs sunkvežimis įsuko į Jakų žiedą, o jam ropščiantis per greitį ribojančius kalnelius, akmenys jau skriejo ant kelių kitų iš paskos važiavusių automobilių.

"Sustojusi darbovietės kieme, įsitikinau, kad mašina sugadinta taip, jog teks gerokai pakratyti piniginę. Keturiose vietose įdaužtas stiklas. Ant variklio dangčio – mažiausiai du įdaužimai. Gerai nuplovus automobilį gali paaiškėti, kad yra ir daugiau defektų", – kalbėjo moteris.

Ragina ieškoti kaltininko

Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai paakino vairuotoją parašyti pareiškimą policijai.

"Nesvarbu, kad tuo metu nekvietė ekipažo. Tačiau įsidėmėjo numerius, padaryta žala, todėl reikėtų užfiksuoti tas vietas, kur pažeistas automobilio kėbulas", – tikino Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas Vaidas Lukšas.

Moters automobilis nėra draustas kasko draudimu.

Tad veikiausiai policijos pareigūnai tik nustatytų pažeidėją ir pasiūlytų vairuotojai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

"Tačiau tai yra geriau, nei nieko nedaryti. Jei yra užfiksuoti valstybiniai numeriai, jei tai padidinto pavojingumo transporto priemonė, kuri padarė žalą kitam eismo dalyviui, reikia kreiptis į teismą ir išsireikalauti žalos atlyginimą", – patarė uostamiesčio advokatė Gražina Mauručaitienė.

Jei vairuotoja būtų kvietusi policijos ekipažą, pareigūnai būtų užfiksavę įvykio aplinkybes.

Ženklas yra – atsakomybės nėra

Tačiau ir kitais būdais galima konstatuoti automobiliui padarytus pažeidimus.

"Reikia atlikti defektaciją. Tai gali padaryti autoservisas, kuris nustatys, kokie pažeidimai padaryti ir kiek gali kainuoti jų remontas. Aišku, kad krovinys buvo vežamas techniškai netvarkingu automobiliu", – sakė advokatė.

G.Mauručaitienė patarė, kad jei toks incidentas būtų nutikęs miesto ribose, galima būtų kreiptis į įmonę, kuri prižiūri miestą stebinčias kameras.

"Vairuotojai dažnai patenka į nepavydėtinas situacijas, tačiau reikia žinoti tam tikrus niuansus. Pavyzdžiui, jei žmogui prieš pat automobilio nosį iššoks laukinis žvėris ir jis sudaužys automobilį, niekas neatlygins jam žalos, jei tame kelio ruože yra specialus kelio ženklas, įspėjantis apie laukinius gyvūnus kelyje. Žalą turėtų atlyginti ta institucija, kuri prižiūri tą konkretų kelią. O dabar – sudeda ženklus ir nusikrato atsakomybės. Užsienyje keliai aptverti tinklinėmis tvoromis, kad žvėrys nebėgiotų po kelią", – paaiškino advokatė.

G.Mauručaitienė pastebėjo ir kitą faktą – jei kelyje atsiradusi duobė sugadintų automobilį, padarytų žymių nuostolių, juos privalėtų atlyginti kelininkai, palikę pavojų keliančias kliūtis kelyje.

Baus už gerus darbus?

Kitas Klaipėdos advokatas prisiminė kitą istoriją, dėl kurios vis dar bylinėjasi vienas vairuotojas.

"Žmogus kvietė policiją dėl kito vairuotojo, kuris ypač pavojingai manevravo tarp automobilių. Vairuotojui kilo įtarimas, kad jis mato išgėrusį eismo dalyvį", – pasakojo teisininkas.

Vyras nusprendė vytis pažeidėją, tačiau pats liko kaltas, nes po gaudynių sustojo ant pėsčiųjų perėjos.

"Nors teismai dar nesibaigė, tačiau policija nubaudė tą, kuris mėgino gerą darbą padaryti, o ne kelių chuliganą. Taigi, labai įvairiai pareigūnai vertina tokius iškvietimus", – teigė advokatas.

Dar šiais metais vadinamajame Mažajame Kaimelyje prasidės ten esančios Rokiškio gatvės rekonstrukcija. Planuojama, kad darbai čia truks dvejus metus.

Rokiškio gatvės atnaujinimo projektas buvo parengtas prieš šešerius metus, tačiau realūs darbai šiame taške prasidės tik šį rudenį. Šią savaitę savivaldybė turėtų pasirašyti sutartis su juos atliksiančia bendrove „Žemkasa“.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas pasakojo, kad Rokiškio gatvėje vietoj dabar čia esančio žvyro, bus paklota asfalto danga.

Abiejose gatvės pusėse numatyta nutiesti šaligatvius, kuriuose žadama pažymėti ir dviračių takus. Tvarkomoje teritorijoje bus pakloti lietaus nuotekų tinklai, vietose, kur reikia, įrengti prisijungimo prie miesto vandentiekio įvadai. Bus pasirūpinta ir apšvietimu.

Pasak V.Švedo, darbai Rokiškio gatvėje bus atliekami dviem etapais. Šiemet bus pradėta dirbti jos ruože nuo Pakruojo iki Utenos gatvės. Darbai čia tęsis ir kitais metais.

Antro etapo metu bus remontuojama Rokiškio gatvės dalis nuo Pakruojo iki Pievų gatvės. Čia darbus numatoma užbaigti per 2016 metus.

Rokiškio gatvės rekonstrukcija atsieis 2 mln. 100 tūkst. litų. Šiemet numatyta atlikti darbų už 270 tūkst. litų.