„Šiai programai šiems metams biudžeto kaip tokio ir nereikėjo, nes realiai (šiemet vyks – BNS) inicijavimas projektavimo ir panašiai užtrunka ir didžiausios išlaidos bus skiriamos kitais metais“, – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete trečiadienį sakė J. Skačkauskas.

Anot jo, 2025 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetas bus svarstomas vasarą, tuomet su Finansų ministerija bus derinamas finansavimas naujai žvyrkelių asfaltavimo programai.

„Mes iki šiol užbaiginėjome žvyrkelių programą ir per trejus metus iki praeitų metų pabaigos skyrėme daugiau negu 200 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui. Šiemet yra skirti 7,7 mln. eurų – tai yra užbaigimas tų darbų, kurie vėlavo arba panašiai ir jie persikėlė į šiuos metus, bet bet kokiu atveju šiais metais yra planas pasirengti (naują – BNS) programą, ją sureitinguoti, inicijuoti pirkimus“, – pabrėžė jis.

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška BNS antradienį teigė, jog į komitetą kreipėsi Savivaldybių asociacija teigdama, jog iš žadėtų 7,7 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams šiemet neskirta nieko.

J. Skačkauskas patikslino, kad šios lėšos bus skirtos keturiems dar 2023 metais suplanuotiems žvyrkeliams asfaltuoti.

Bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) Ryšių su suinteresuotosiomis šalimis vadovas Remigijus Lipkevičius pabrėžė, kad visiems keliams trūksta lėšų.

„Tiek Susisiekimo ministerija, tiek „Via Lietuva“, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi su prašymu numatyti projektų finansavimui atitinkamą sumą pinigų, kuri viršijo dabar skirtą 584 mln. eurų (finansavimą – BNS) 250 mln. eurų – bendras poreikis viršija beveik 900 mln. Tačiau skirta tiek, kiek skirta“, – komitete trečiadienį sakė R. Lipkevičius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, 2018–2024 metais pavyko išasfaltuoti daugiau kaip 1,4 tūkst. km valstybinės reikšmės žvyrkelių. 

KPPP šiems metams žvyrkeliams numatyta 7,7 mln. eurų. Atlikus vertinimą, šiuo metu nustatyti 354 asfaltuotinų žvyrkelių ruožai – apie 1,36 tūkst. iš 5,28 tūkst. kilometrų.

Nelaimė nutiko Klaipėdos rajono kelyje Judrėnai–Šalpėnai. Anksčiau ne kartą problemų kėlęs žvyrkelis dėl polaidžio vandens visiškai įgriuvo.

Žvyrkelyje atsivėrė kelių metrų pločio duobė. Ji yra tokia gili, kad joje prasmego visas automobilis.

Iš pradžių apie įvykį policijai apie pusę aštuonių ryto pranešė kiti vairuotojai, išvydę įgriuvoje paliktą automobilį „Audi“.

Buvo matyti, kad mašinoje iššovė saugos pagalvės. Tačiau vairuotojo nesimatė.

Žmogus vėliau pats susisiekė su pareigūnais. Prisistačius jam į komisariatą, paaiškėjo, kad vyras blaivus. Tačiau gyventojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas pranešimą apie įgriuvą gavo ketvirtadienio rytą.

„Kada įgriuvo, net nežinome. Bet pats kelias kėlė rūpesčių. Ne kartą apie kelio pakraščiuose susiformavusias įgriuvas buvome pranešę regiono kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“. Pats kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, – patikino Judrėnų seniūnas.

Kol kas vietiniai neatpažįsta, kam priklauso „Audi“ automobilis, kuris nuskriejo į kelio prarają.

Problema kelininkams buvo žinoma.

„Nežinome ir to, ar žmogus nesusižalojo, ar nelūžo kaulai. Žmogus galėjo važiuoti dar labai anksti, tamsu buvo. O čia viso kelio nebėra“, – pasakojo Z. Siminauskas.

Nelaimės vieta yra šalia Judrės upelio.

Kelininkai seniūniją vis informuodavo, kad be pavasario rimtesnių darbų nebus įmanoma atlikti.

„Problema kelininkams buvo žinoma. Jau du ar tris metus vis pranešdavome apie įgriuvas. Tik anksčiau pakraščius paplaudavo. Nuo Kalėdų ėmė byrėti ir pati važiuojamoji dalis“, – pastebėjo seniūnas.

Apie nuplautą kelią seniūnas iš pat ryto informavo įmonę „Kelių priežiūra“.

Į įvykio vietą susirinko ne tik šios įmonės regiono specialistai, vadovai, bet jau organizuojama technika įgriuvai tvarkyti.

„Įgriuvus keliui liko atkirsti Pajudrio kaimo gyventojai. Jiems yra apvažiavimas, bet susidaro virš septynių kilometrų ratas. Tačiau pradžiai teks surasti kraną ir automobilį iš įgriuvos iškelti. Bet per mano darbo praktiką dar neteko matyti tokių dalykų“, – patikino seniūnas.

Kaip teigiama pirkimo dokumentuose, bus remontuojamas Pėžaičiai–Švėkšna ruožas nuo 5,522 iki 11,261 km, Švėkšna–Bliūdsakiai–Šyliai ruožas nuo 6,450 iki 7,250 km bei tiltas per Žvelesį 6,767 km.

Taip pat bus tvarkomas kelio Galzdonai–Usėnai–Degučiai ruožas nuo 6,399 iki 6,964 km.

Terminas – 5 dienos

Vyriausybei nutarus skirti 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, Susisiekimo ministerija išplatino pranešimą, jog tokių prašymų teikimui teskiriamos penkios darbo dienos.

Pranešta,kad finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų lapkričio 30 d.

Už šias lėšas galės būti remontuojami valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, asfaltuojami gyvenvietėse esantys ir jas jungiantys žvyrkeliai, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengiamos kitos kelių saugumo priemonės.

Lėšos taip pat galės būti naudojamos remontuoti ir rekonstruoti kelius į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, bei tvarkyti kelius, vedančius į lankytinas ir rekreacines vietoves, kurortines teritorijas.

Galimybės – su išlygomis

Kelių remonto ir rekonstrukcijos darbai už skiriamas lėšas turės būti atlikti dar šiais metais, todėl numatoma finansuoti tik tuos projektus, kurių įgyvendinimui tinkamai pasirengta.

Per penkias darbo dienas pateikti paraišką yra labai sudėtinga, tačiau tai dar nėra pati didžiausia problema.

"O tai reiškia, jog galimybę pasinaudoti šiomis lėšomis turės tik tos savivaldybės, kurios jau yra parengusios projektus ir faktiškai šiomis dienomis jau turėtų būti pasirengusios pirkti rangą", – situaciją komentavo Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.

Rajono savivaldybė šiais metais yra ėmusi įgyvendinti ne vieną projektą, net ir tiems objektams, kuriuos derėtų vykdyti ne savivaldybės, o valstybės lėšomis.

"Valstybinės reikšmės kelius prižiūri Lietuvos automobilių kelių direkcija. Susisiekimo ministerijos kvietime teikti paraiškas nėra nurodyta, kokia sumos dalis skiriama vietinės, kokia – valstybinės reikšmės keliams. Atsakymo į šį klausimą mes dar neturime. Antras klausimas yra dėl terminų. Per penkias darbo dienas pateikti paraišką yra labai sudėtinga, tačiau tai dar nėra pati didžiausia problema. Taip pat nurodoma, jog projektai turės būti įgyvendinti iki rudens. Tai reiškia, jog kvietimu galės pasinaudoti tik tos savivaldybės, kurios turi jau parengtus projektus: turi būti atliktos visos procedūros, atlikti techniniai projektai, gauti statybos leidimai. O tai užtrunka. Paprastai tariant, visi dokumentai jau turi būti ant stalo", – pasakojo A.Balnionienė.

Siekis – kelios gatvės

Šiame kvietime neturi šansų dalyvauti tie projektai, kuriems įgyvendinti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.

Vadinasi, tai turi būti tie projektai, kurie suplanuoti iš savivaldybių biudžetų lėšų.

"Mes atidžiai analizavome situaciją, tikrai tokių projektų turime ir teiksime paraiškas finansavimui. Konkrečiai įvardinti adresų dar nedrįstame, nes, negavus finansavimo, gyventojai vis tiek plieks savivaldybę, kodėl pažadai nevykdomi. Tačiau galiu patvirtinti tik tiek, jog kalba būtų apie projektus gyvenamosiose teritorijose, poros gatvių asfaltavimą. Taip pat yra projektai, kurių finansavimui gavę šios programos lėšas savivaldybės sutaupytus pinigus galėtume nukreipti į kitus projektus", – paaiškino A.Balnionienė.

Klaipėdos rajono savivaldybėje kol kas verda diskusijos, kurių objektų imtis. Mąstoma apie galimybę asfaltuoti Skaidriąją gatvę, kuri driekiasi tarp Gargždų karjerų, o ja galėtų būti sujungti du atskiri kvartalai.

Neasfaltuotų gatvių nemažėja

Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, mieste dar yra 350 km neasfaltuotų gatvių. 2012 m. to paties skyriaus atstovai tikino Kaune esant 300 km žvyrkelių.

"Buvo patikslintas ir papildytas gatvių sąrašas. Formuojami kvartalai ir mieste atsiranda naujų gatvių. Yra dar tokių gatvių, kurios jau turi pavadinimą, bet dar neįrengtos. Štai ir tie 350 km yra su visais aklagatviais ir įvažiavimo gatvėmis", – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Viena tokių – Pumpurų gatvė Aleksote. Tokia ji buvo visą laiką. Nuo 1959 m. šioje gatvėje gyvenantys senbuviai vėliau atsikėlusiems kaimynams į akis rėžė: "Kitaip nebus." Kai šį pavasarį į aplinkines gatves suvažiavo gatvių tiesimo technika ir užkūrė aleksotiškius džiuginančius variklius, Pumpurų gatvės naujakuriai, skaičiuojantys dešimtmetį gyvenimo Aleksote, ėmė ploti katučių: "Ir į Pumpurų gatvę ateis šventė."

Deja, senbuviai buvo teisūs. "Mums paaiškino, kad mūsų gatvė neįtraukta į planus. Vėliau telefonu Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojas pareiškė, kad asfaltas atnaujinamas tik tose gatvėse, kurios buvo asfaltuotos anksčiau. Pumpurų gatvė nebuvo asfaltuota, todėl ir nebus asfaltuojama", – pasakojo Pumpurų gatvėje gyvenantis Igoris Solovjovas.

Pumpurų gatvės gyventojai baksnojo į 2012 m. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio pasirašytą raštą, kuriame aiškiai dėstoma, kad "Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintoje Kauno miesto gatvių 2012–2014 m. priežiūros programoje Pumpurų gatvės remonto darbai numatyti".

Planai pasikeitė

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas nesikratė buvus tokio rašto, tačiau išdėstė pasikeitusią Kauno savivaldybės poziciją. "2012 m. programa buvo formuojama šiek tiek kitaip. Pažadama žmonėms ir įtraukiama į programą. Tačiau pamatėme, kad programa sudaryta iš 300 gatvių, o darbų apimtys tik didėja. Tada atsisakyta šios programos puoselėjimo. Imta daryti tai, kas iš tiesų yra padaroma, t.y. pinigais pagrįsta. Tais 2012 m. siūlė visi, kurie norėjo, ir visi buvo įtraukiami į programą. Tačiau darbai taip ir nebūdavo atliekami. Dabar esame nusileidę ant žemės ir darome tuos darbus, kuriems pakanka lėšų", – aiškino A.Pakalniškis.

Šiandienis gatvės vaizdas – dar nieko, bet pamatytumėte, kas čia būna po lietaus arba žiemą. Kai vaikai grįžta iš mokyklos, atrodo, kad gyvename kaime, o ne Kaune.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad miesto užmojai – tvarkyti magistralines gatves. Gatvės, kuriomis rieda vietos gyventojai, nėra prioritetinės. "Pumpurų gatvė nėra magistralinė, o daugiau šalutinė. Aišku, mes asfaltavome aplinkui gatves. Gal jiems pasirodė, kad čia atliekamas viso kvartalo gatvių remontas ir tiesimas", – svarstė A.Pakalniškis.

Pasak vedėjo, Aleksote "Kauno vandenys" ES lėšomis klojo lietaus nuotekų tinklą, o savivaldybės rūpestis – gatvės. "Pumpurų gatvė buvusi be asfalto, todėl reikėtų įrengti pagrindus, pakloti patį asfaltbetonį. Tai jau ir didesnės lėšos. Pumpurų gatvės gyventojams buvo pasiūlyta ir lyg buvo jų pritarimas, kad tą žvyruotą atkarpą tvarkyti prisidedant  gyventojams", – siūlytą variantą priminė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Pernai Kaune sutvarkyta apie 10 km gatvių, kurių įrengimą 50 proc. finansavo savivaldybė ir 50 proc. prisidėjo vietos gyventojai. A.Pakalniškis kaip pavyzdį pateikė daugiau nei kilometro ilgio Girios gatvę Kauno pakraštyje, kylančiame naujame gyvenamųjų namų kvartale.

Saugiausia rajone

Pumpurų gatvės gyventojai juokauja, gal tokiu atveju savivaldybė galėtų sutvarkyti pusę gatvės už tuos 50 proc. Pasiūlymas gyventojams patiems finansuoti dalį darbų, esą buvo pateiktas telefonu ir pasakyta, kad preliminariai sutvarkyti gatvę kainuotų apie 80 tūkst. eurų, tačiau gyventojų pritarimo nesulaukta.

"Kalbėjomės. Dalis mūsų gatvėje gyvenančių pensininkų nuoširdžiai pasisakė negalintys prisidėti. Apskaičiavome, kad tiems, kurie gali, tektų mokėti po 3 tūkst. eurų. Tai dideli pinigai ir ypač žinant, kad už kampo esantis kaimynas kitoje ne ką didesnėje gatvėje nemokėjo nė cento", – pastebėjo Pumpurų gatvės gyventojas Audrius Katauskas.

Žvyras Pumpurų gatvėje gyventojams taip pat nenukrito iš dangaus. Jį žmonės čia suvežė savo lėšomis. Tiesa, du kartus per metus prisiprašo seniūnijos atsiųsti čia greiderį, tačiau vienintelei gatvei šiame kvartale esą ir greiderio prisiprašyti sunku.

"Aš negyvenu Pumpurų gatvėje. Mano gatvę išasfaltavo, bet ši gatvė likusi vienintelė, kuria vaikai iš aplinkinių gatvių gali saugiai eiti į Prezidento Valdo Adamkaus gimnaziją. Šiandienis gatvės vaizdas – dar nieko, bet pamatytumėte, kas čia būna po lietaus arba žiemą. Kai vaikai grįžta iš mokyklos, atrodo, kad gyvename kaime, o ne Kaune", – į pokalbį su Pumpurų gatvės gyventojais įsiterpė kaimynė Loreta.

Žmonės tikino, kad naujai išasfaltuota Bitininkų gatvė apstatyta naujais daugiabučiais tapo labai judri ir pavojinga. Vietos gyventojų vaikai mieliau renkasi mažesnes ir saugesnes gatves, o Pumpurų gatvė esą patogiausia pasiekti gimnaziją.

Neaiškūs kriterijai

Aleksotiškius glumina savivaldybės pozicija, kad  niekada neasfaltuotos, šalutinės gatvės tvarkomos tik prisidedant gyventojams. "Kodėl paėmė ir taip sugalvojo? Kokie tokio sugalvojimo kriterijai? Kuo aš, Kauno gyventojas, mokantis tokį pat GPM, esu prastesnis už, pavyzdžiui, Slankų ar Sniegenų gatvės gyventoją?" – retorinius klausimus bėrė A.Katauskas.

Susirinkusieji svarstė, kai formuojamas naujas kvartalas miesto pakraštyje, gal dar pateisinama, nes tokia gatvė nusistumtų į neasfaltuotų gatvių sąrašo pabaigą, tačiau Pumpurų gatvė yra sename Kauno mikrorajone, kurį NT agentūros neretai įvardija jau kaip prestižinį, netoli centro esantį rajoną.

"Ši gatvė nebuvo aklagatvis, ji tęsėsi gerokai toliau, bet čia atsirado tvora, greičiausiai nelegali, ir liko tik praėjimo kelias. Po gatvių tiesimo darbų liko supilta krūva, kuri dar labiau apsunkino kelią į gimnaziją", – kadaise buvusią kelių nedidelių gatvių sankirtą, šiuo metu virstančia šabakštynu, rodė gyventojai.

"Čia ne paaiškinimas, jei gatvė niekada nebuvo asfaltuota, tai ir nebus asfaltuota. Gyvename mieste, o jei jau gatvę turime patys asfaltuoti, tai išeitų, kad atliekame savivaldybės funkciją", – juokauti mėgino A.Katauskas.

Pirmumas prisidedantiesiems

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, bendromis savivaldybės ir gyventojų lėšomis per praėjusius metus išasfaltuotos penkiolika neasfaltuotų gatvių. A.Pakalniškis patikslino, kad gatvės labai nevienodo ilgio, o iš viso tai sudarė apie 10 km.

Daugiausia neasfaltuotų gatvių yra Aleksote, Romainiuose, kažkiek dar Vaišvydavoje. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, daugiausia neasfaltuotų gatvių tuose rajonuose, kurie prieš keletą dešimtmečių buvo prijungti prie miesto. Esmė ta, kad tie rajonai neturi išvystytos infrastruktūros.

"Buvo drenažo sistemos, nes buvo sodai, žemės ūkio paskirties žemė. Kai tose vietose apsigyveno žmonės, ir iškilo problemų. Paprastu būdu paimti ir užkloti asfaltą neišeina, nes nebus išspręstas vandens nubėgimo klausimas", – argumentavo A.Pakalniškis.

Jo skaičiavimu, šalutinė ar aklagatvio tipo gatvė, kurią reikėtų užpilti skalda ir asfaltuoti, kainuotų apie 30 už 1 kv./m. Toks esą pigiausias variantas mažo reikšmingumo gatvelėms.

"Kai žmonės prisideda savo lėšomis, toms gatvėms teikiame pirmumą. Kol turime pageidaujančiųjų tvarkyti gatves prisidedant gyventojams, tokias ir tvarkysime. Taip galime žymiai daugiau darbų padaryti", – savivaldybei atstovavo vedėjas.

A.Pakalniškis įvardijo ir kvadratinio metro kainą, kai projekte būna numatyti šaligatviai, bordiūrai, apšvietimas, lietaus nuotekų tinklas, gatvės drenažas ir gatvės ženklinimas. Įrengti 1 kv./ m tokios gatvės atsieina apie 120–150 eurų.

Dėl rangovo neveikimo aštuoniuose Lietuvos rajonuose liko neišasfaltuoti 27 žvyrkelių ruožai, kurių bendras ilgis – apie 54,5 km.

„Susisiekimo sektoriuje pirmą kartą susiduriame su rangovu, visiškai nesilaikančiu nei darbų terminų, nei kokybės reikalavimų. Apmaudu, kad dėl to nukenčia gyventojai, kurie jau turėjo važinėti asfaltuotais keliais.

Kokios bebūtų neįvykdytų ar netinkamai vykdomų įsipareigojimų priežastys, iš kaltininkų bus pareikalauta atsakomybės“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „Kamesta“ sutartys dėl žvyrkelių asfaltavimo buvo pasirašytos 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. Bendra sutarčių vertė – 11,26 mln. eurų.

Pagal šias sutartis rangovas įsipareigojo išasfaltuoti 10 ruožų (iš viso 22,8 km) Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose bei 17 ruožų (iš viso 31,7 km) Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose.

Darbai turėjo būti baigti atitinkamai iki šių metų balandžio 26 d. ir gegužės 8 d., tačiau jie neatlikti iki šiol. Kelių direkcija jau pradėjo sutarčių nutraukimo procedūras.

Kelių direkcijos duomenimis, daugelyje minėtų žvyrkelių ruožų darbai iki šiol net neprasidėjo, dalis ruožų yra tik pradėti asfaltuoti. Nutraukus neįvykdytas sutartis, bus skelbiami nauji viešieji pirkimai numatytiems žvyrkelių ruožams asfaltuoti.

UAB „Kamesta“ prasta darbo kokybė tapo ryškiausiu neatsakingo darbo pavyzdžiu, kai šių metų pradžioje paaiškėjo Susisiekimo ministerijos 2017 m. inicijuoto kelių kokybės audito rezultatai.

Būtent šio rangovo rekonstruotame kelio Nr. 5223 Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruože nuo 0,00 iki 8,67 km buvo nustatyta daugiausia įvairių pažeidimų, kelyje matomi akivaizdūs defektai, o darbai buvo vykdomi dvigubai ilgiau nei numatyta sutartyje.

Ekspertų vertinimu, šio kelio ruožo defektams ištaisyti reikės pakloti papildomą 3,5 cm storio asfaltbetonio sluoksnį, kas rangovui gali kainuoti apie 250 tūkst. eurų.

Atėjus karščiams šalia žvyrkelių gyvenantys žmonės skendi automobilių sukeltose dulkėse ir kreipiasi pagalbos, kad būtų ištirta, ar jų koncentracija neviršija leistinų normų. Tačiau savo sveikata susirūpinę gyventojai lieka it musę kandę. Specialistai jiems atkerta, kad vos spėjama tirti didmiesčių oro užterštumą. O jei per metus tyrimai būtų atlikti bent prie vieno žvyrkelio, kol būtų ištirti visi, prireiktų 2000 metų.

Gyventojai kovą laimėjo

Vilniaus Pilaitės mikrorajono gyventojai jau kurį laiką kovoja, kad neasfaltuotoje Varnės gatvėje būtų ištirta kietųjų dalelių koncentracija. Į portalo redakciją besikreipusi moteris tikino, kad kol sulaukė už šią sritį atsakingų specialistų pažado norimoje vietoje pastatyti mobilią laboratoriją, jai teko dėti daug pastangų.

Daugiau nei ketverius metus su mažais vaikais šalia žvyrkelio gyvenanti moteris pasakojo, kad Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus darbuotojai iš pradžių jai aiškino, kad niekas smulkių gatvių užterštumo nematuos, kadangi nespėjama tirti didžiųjų miestų centrinės dalies oro kokybės. O be to, neužtenka ir technikos, kurią būtų galima pastatyti prie dulkėse skendinčių gatvių. Tačiau Varnės gatvėje gyvenančių žmonių šie argumentai neįtiko ir jie išpešė pažadą, kad jų gyvenamojoje vietoje kietųjų dalelių koncentracija bus ištirta.

Pašnekovės teigimu, gatvės savivaldybė artimiausiu metu neasfaltuos, nes kol kas nenutiestas vandentiekis. Tai turi būti padaryta iki 2020 m. ir tik tada gyventojai gali tikėtis atsisveikinti su pro langus į namus besiveržiančiomis dulkėmis.

Skundžiasi bloga vaikų sveikata

Oro taršos tyrimas, moters teigimu, reikalingas norint išsiaiškinti, kodėl gatvės gyventojai, o ypač vaikai, taip dažnai serga kvėpavimo takų ligomis. Ji įsitikinusi, kad gyvenimas dulkių draugijoje yra labai pavojingas ir kaip tik todėl vis daugiau žmonių ima kamuoti astma.

„Nuo apsigyvenimo naujame name praėjo vos pusantrų metų ir mano vaikas vidury vasaros susirgo plaučių uždegimu. Ir nuo tada jį nuolat kamavo bronchitai. Šalia gyvenančios šeimos vaikas susirgo astma. O dabar nuo dulkių jis dūsta. Dar kitam penkerių vaikui pasireiškė astmos požymiai. Neseniai kalbėjau su dar viena mama ir paaiškėjo, kad jos vaikai, kai tik šeima atsikėlė į šią vietą, ėmė dažniau sirgti“, - skundėsi pašnekovė.

Kita vertus, tiek dulkių nekiltų, jei vairuotojai laikytųsi leistino greičio. Moteris piktinosi, kad maždaug 80 km/val. greitį pasiekiantys žmonės nesuka galvos, kad dėl jų kaltės vietiniai gyventojai priversti skęsti dulkėse.

„Mes net norėjome pakabinti didelį tentą, kuriame būtų parašyta: nekelkite vietiniams gyventojams vėžio – važiuokite lėčiau. Žmonėms visai nerūpi, kad mes skęstame dulkėse. Juos reikia auklėti“, - portalui kalbėjo Varnės gatvės gyventoja.

Vis dėlto dulkėse skendinčių žmonių Lietuvoje yra žymiai daugiau. Vilniuje gatvių ilgis siekia 1500 km, tačiau net 500 km gatvių asfalto iki šiol nesulaukia. Apskritai Lietuvoje bendras valstybinės reikšmės kelių ilgis sudaro daugiau nei 21 tūkst. km, o iš jų neasfaltuoti rajoninės reikšmės keliai sudaro per 7000 km. Kitaip tariant, iki šiol neasfaltuota 34,2 proc. valstybinės reikšmės kelių.

Žvyrkeliai tiriami nebus

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas portalą tikino, kad visų Lietuvos žvyrkelių užterštumo ištyrimas Lietuvai – utopinė svajonė. Anot specialisto, Lietuvoje yra 14 stacionarių oro taršos matavimo stotelių, kurios duomenis iš stebėjimo vietų pateikia kas valandą.

Tiesa, visa brangiai kainuojanti automatinė stebėjimo aparatūra, kurios išlaikymas per metus kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų, išdėstyta didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur teršalų koncentracija didžiausia.

Prioritetas, D. Perkausko žodžiais tariant, teikiamas toms vietoms, kuriose didžiausias eismo intensyvumas ir kur didžiausias gyventojų tankumas.  O visiems kitiems atvejams specialistai turi mobilią tyrimo laboratoriją. Tačiau ji beveik visuomet yra užimta sprendžiant ekstremalias situacijas.

Todėl gerų žinių vasarą leidžiantiems prie dulkančių žvyrkelių skyriaus vedėjas neturi. „Specialiai žvyrkeliai nėra tiriami. Yra keli tūkstančiai žvyrkelių, o mobili laboratorija yra viena. Tai kas po galais visiems metams pastatys tose vietose mobilią laboratoriją? Niekas nestatys milijonus kainuojančių stotelių prie šunkelių“, - situaciją apžvelgė valdininkas.

Namus pataria apsodinti medžiais

Anot jo, nuo automobilių sukeliamų dulkių labiausiai nukenčia gyvenantys arčiausiai kelio. Jiems D. Perkauskas pataria vietoje skundų rašymo apsitverti aklina medžių tvora: „Viskas labai paprasta: patartina sodybas apsodinti medžiais. Tada tikrai dulkės bus sustabdytos. Mano svainis, nors šalia jo namų vieškelio ir nėra, apsitvėrė tikra eglių siena. Ten net praeiti sunku. Medžių siena atlieka filtro funkcijas.“

Opios problemos, kaip teigė pašnekovas, neliktų, jei Lietuvoje būtų sparčiau asfaltuojami žvyrkeliai. O kol šis procesas vyksta lėtai, jo skaičiavimu, jei sakytume, kad šalyje yra 2000 žvyrkelių ir kasmet bent šalia vieno būtų pastatoma mobili laboratorija, tai oro ištyrimui prireiktų 2000 metų. Kitaip tariant, sužinotume, kuo šalia jų gyvenantys kvėpuoja tik 4013 metais.

Vis dėlto D. Perkauskas gyventojus ramino, kad padėtis nėra jau tokia bloga. Anot jo, kietųjų dalelių koncentracija šalia žvyrkelių nelenkia arterinių sostinės gatvių, nes esą jose daug mažesnis automobilių srautas ir todėl mašinų ratų sukeltos dulkės greitai išsisklaido. Nors tyrimai ir neatliekami, valdininkas įsitikinęs, kad kietųjų dalelių koncentracija šalia žvyrkelių nustatytų ES normų neviršija.

Tyrimas tiesos neparodo?

Pasidomėjus apie padėtį Vilniuje esančioje Varnės gatvėje, vyras pripažino, kad iš tiesų gautas gyventojų prašymas ištirti oro užterštumą ir jis bus patenkintas. Tačiau jo pateikti duomenys nesutapo su į portalo redakciją besikreipusios moters skaičiavimu. Ji tikino, kad gyventojai gatvę filmavo ir tokiu būdu nustatė, kad eismas joje labai intensyvus – per parą pravažiuoja 500 mašinų. O Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas teigė, kad gatvėje eismas kaip tik nėra judrus. Jo manymu, gatvės dulkes kasdien sukelia nedaugiau nei 100 automobilių.

Nors šioje gatvėje dvi dienas ir stovės mobili laboratorija, tačiau dėl to rimtų išvadų, specialisto teigimu, padaryti nepavyks. Esą oro užterštumą tirti reikėtų visus metus iš eilės arba bent jau kiekvienu metų laiku po dvi savaites. Taigi matavimo rezultatais galima pasikliauti tik tuomet, jei tyrimas per metus vykdytas bent aštuonias savaites.