AR „KAUNAS 2022“ PAKEITĖ KAUNĖNUS IR LIETUVĄ?

„Dešimt metų vertinu renginius. Šiame projekte mūsų turimos skalės perkaito – atsiliepimai buvo tokie pozityvūs, kad turėjome keisti metodologiją. Buvo šokas“, – taip šeštajame, paskutiniame, Europos kultūros sostinės forume „Kaunas 2022“ poveikio ataskaitą pristatė sociologas Tadas Šarūnas.

Kultūros sostinė vadinama Europos, tačiau ji, atkreipia dėmesį tyrimo autoriai, pirmiausia finansuojama savivaldos ir nacionaliniais pinigais. Nors nominacija turi įvardytus metus (Kauno atveju tai buvo 2022-ieji), finansinė intervencija tęsiasi ilgą septynerių metų laikotarpį. Nėra apibrėžtas ir pats Europos kultūros sostinės statuso turinys: ją įkūnija konkreti programa, kuria siekiama skirtingų tikslų, priklausančių nuo konkretaus miesto siekių. Vienokie jie tais atvejais, kai Europos kultūros sostine tampa nacionalinių valstybių sostinės, kitokie – dinamiškų vadinamųjų antrosios pakopos miestų, nuosmukį išgyvenančių postindustrinių centrų ar gyventojų ir turistų pritraukti ir išlaikyti mėginančių mažų miestų.

Ištyrinėjus per 2,5 tūkst. apklausose dalyvavusių Kauno ir Kauno rajono gyventojų (bendrai šiuos žmones sociologas siūlo vadinti kaunėnais), renginių dalyvių, anketas, padarytos išvados, kurios, viena vertus, atskleidžia, ką Kaunui, Lietuvai davė šis projektas. Kita vertus, gali būti laikomos ir gairėmis tiek palaikant įdirbį Kaune, tiek formuojant kitų miestų kultūros politiką, kitų Europos kultūros sostinių projektus.

Aktualizuota atmintis

Tyrimo autoriai (T. Šarūnas, Raimundas Vaitkevičius, Jorūnė Chraptavičiūtė) projektą „Kaunas 2022“ vadina kultūrine intervencija, kuri pakeitė ne tik kaunėnų kultūrinį gyvenimą, jų santykį su savo miestu. Ar ir kaip projektas, vykdytas Kauno mieste ir rajone, t. y. teritorijoje, kurioje gyvena 14,4 proc. šalies gyventojų, pakeitė Lietuvą?

Projekto „Kaunas 2022“ programos metu buvusi aktyvuota politinė vaizduotė, diskursyviai paveikta šalies kultūros politika. Nors programa veikė ganėtinai statiškoje Lietuvos kultūros aplinkoje, pavyko pasiekti ne tik vietinės, bet ir nacionalinės reikšmės poveikio.

„Pagrindinis programos sėkmės veiksnys – gausūs mieste esantys ir šalies mastu dar nepastebėti, tinkamai neįvertinti ir nepanaudoti kultūriniai ištekliai“, – juos, anot ekspertų, programos kūrėjai ir aktyvavo.

Ekspertai pabrėžė programos metu išnaudotą Kauno, kaip buvusios tarpukario Lietuvos sostinės, kurioje didelė nacionalinės reikšmės paveldo koncentracija, potencialą: Kauno modernizmo architektūra atpažįstama kaip europinės vertės paveldas; į miesto atmintį grąžinamas žydų tautos atminimas.

„Kauno, kaip Pirmosios Respublikos sostinės, istorinis statusas, suteikė galimybių kultūrinėmis ir kūrybinėmis intervencijomis veikti ne tik miesto, bet ir nacionalinę savivoką. Miesto istoriją permąstant šiandienos vertybių šviesoje buvo stiprinama simbolinė miesto galia. Tai skatina pasitempti ir bendrą šalies savivoką, kurioje daugiataučiam pilietiškumo supratimui vietos dar trūksta“, – akcentuojama ataskaitoje, pabrėžiant: reikia ne tik tęsti panašaus pobūdžio veiklas, bet ir šalies kultūros paveldo apsaugą ir istorinės atminties politiką.

Vienu įrodymų, kad projektas „Kaunas 2022“ buvo sėkmingas, ekspertai vadina sostinės atsaką organizuojant miesto įkūrimo 700-mečiui skirtą projektą „Vilnius 700“, kuriame analogiškai kuriamas senos, bet jaunos sostinės naratyvas.

Impulsas kultūros politikai

Projekto „Kaunas 2022“ programa stiprino kaunėnų tapatinimąsi su Europa. „Didelių finansinių injekcijų iš Europos gavusio miesto ir rajono savivaldybių gyventojų skaičius po truputį, bet užtikrintai auga. Taip pritraukiama ekonomiškai aktyviausių mokesčių mokėtojų. Tiesa, kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Kaune stebimas spartus judėjimas į Kauno rajoną, kuris ir yra didžiausias šių pokyčių ekonominis laimėtojas“, – rašoma ataskaitoje. Būtent rajone nuo nominacijos paskelbimo sparčiau augo ne tik gyventojų skaičius, bet ir užimtumas.

Kovoje dėl ekonominio dominavimo Kaunui skirta Europos kultūros sostinės nominacija suteikė progą aktyvuoti miestų kultūros politikos vaizduotę. Šalyje, kurioje savivalda, ypač didžiųjų miestų, itin mažai investuoja į kultūrą, tai buvo išskirtinė proga. Išskirtinis nominacijos programos pasiekimas – išaugęs  kultūros sektoriaus vaidmuo regiono plėtros politikoje, sukurti stambūs įvietintų kultūrinių intervencijų pavyzdžiai.

„Tiesa ta, kad dalį šiandien stebimo poveikio tvarumo bus galima pasiekti tik permąstant Lietuvos kultūros politiką. Diskutuodami apie tokius dalykus kaip gyventojų savivoka, tapatinimasis su vieta, kurioje jie gyvena, jų socialinis ir kultūrinis kapitalas ir galimybės mobilizuotis bendrai veiklai, turime pripažinti, kad tai nėra vien abstrakčiai suvokiama „istoriškai susiklosčiusi“ kultūra, bet ir galimas kultūros politikos rezultatas“, – rašoma ataskaitoje.

Nors geopolitiniai įvykiai verčia susilaikyti nuo ilgalaikių prognozių, projektas „Kaunas 2022“ leido pamatyti, kas būna, kai regionų kultūra yra intensyviau finansuojama.

Įgyvendinant programą nesiekta sisteminių pokyčių. Tai, kad ji nebuvo pertekusi vietos ar centrinės valdžios dėmesio, esą atrišo rankas programą formavusiems kultūros profesionalams, kurie galėjo susitelkti įgyvendinant savo viziją.

„Jokio dėmesio kartais yra kur kas geriau nei ribojantis dėmesys. Šis principas plačiai taikomas kultūros sektoriuje, kuris geriausius kūrybinius rezultatus parodo tuomet, kai turinys apsaugotas nuo politinės įtakos. Mūsų pateikti vertinimai rodo, kad, kalbant sporto kalba, vietos kultūros sektorius parodė „aukštą formą“, o apie „Kaunas 2022“ galima kalbėti kaip apie sėkmingą programą“, – rašo ekspertai.

Politinio susidomėjimo stoką jie vadina vienu projekto „Kaunas 2022“ sėkmės receptų ir prielaida sustiprėti vietos kultūros sektoriaus ryšiams.

Pamatyta vizija

Nominacijos renginių įspūdžiams atslūgus, kultūros sektoriaus darbuotojų lūpose, o ir lankytojų atsiliepimuose tvyro netikrumas dėl kultūrinio gyvenimo Kaune ateities. Ar jis išlaikys tempą? O kokybę?

Nors geopolitiniai įvykiai verčia susilaikyti nuo ilgalaikių prognozių, projektas „Kaunas 2022“ leido pamatyti, kas būna, kai regionų kultūra yra intensyviau finansuojama. Ar šiais rezultatais galės toliau mėgautis ne tik Kauno, bet ir kitų regionų gyventojai, anot ekspertų, priklausys nuo politinių sprendimų.

Renginių perteklius parodė, kad miesto kultūrinių pajėgumų pakaktų ir jų mažiau turinčių regionų kultūriniams poreikiams tenkinti. Jei ši galimybė nebus praleista, kultūrinis pajėgumas gali būti toliau naudojamas labai įvairiems, taip pat ir socialiniams ir ekonominiams, tikslams pasiekti.

Svarbu tęsti ir diskusijas. „Galbūt darbui kultūros sektoriuje atsidavęs profesionalas programoje pasigenda dėmesio aukštajai kultūrai, o bendruomenių aktyvatorių džiugino jo kuriamos socialinės vertės pripažinimas. Galbūt atsargiam euroskeptikui kelia nerimą šios programos įtaka vietiniam tapatumui, o atsidavęs euroentuziastas joje mato naujo, taiką sėjančio europinio tapatumo pažadą. Tokių ar visiškai priešingų vertybinių pozicijų ir opozicijų galima išvardyti begales. Apie jas verta ir reikia toliau diskutuoti“, – sako ataskaitos autoriai.

Sykiu jie kviečia prisiminti faktus apie tai, kokias naujas ar kultūros sektoriuje iki tol mažai taikytas praktikas suteikė programa ir kaip jos keitė gyventojų elgseną ir nuostatas.

Nauji bendrystės metodai

Projekto „Kaunas 2022“ sukurta renginių gausa ir kokybė neliko nepastebėta mieste, rajone ir už jo ribų. Programa atsispyrė nuo miesto ir rajono vietos bendruomenėse esančių kultūrinių pajėgumų, skonių ir poreikių. Į kultūros sektorių ji atnešė iki tol Lietuvoje beveik netaikytų darbo su vietos bendruomenėmis metodų ir kūrybinių vietokūros praktikų.

Iš viso patirčių srauto išsiskiriamos naujos žinios apie kūrybines praktikas, mobilizuojančias vietos bendruomenių socialinį kapitalą; išaugęs pasitenkinimas kultūriniu gyvenimu mieste ir rajone.

Vis dėlto vertėtų pripažinti, kad jokios kultūrinės intervencijos savaime nenaikina skurdo ir socialinės neteisybės, neapsaugo nuo nepagydomų ligų ar nesustabdo karo. „Tačiau jos vis dėlto turi poveikio gyventojų mobilizacijai, lokaliam tapatumui ir gyvenimo kokybei. Projektas „Kaunas 2022“ mobilizavo ne tik miesto ir rajono auditoriją, bet ir Lietuvos ir užsienio. Nominacijos metais Kaunas tapo kultūrinio turizmo kryptimi ir tokį vaidmenį kultūros sektorius yra pajėgus išlaikyti“, – teigiama tyrime.

Rytis Zemkauskas

Vienas iš Europos kultūros sostinės paraiškos rengėjų, mitinio Kauno Žvėries idėjos autorius ir šios programos kuratorius

„Mes sukaupėme milžinišką patirtį. Esu įsitikinęs, kad „Kaunas 2022“, kaip ypač sėkmingas ir puikią vietinę bei tarptautinę reputaciją turintis projektas, gali pademonstruoti lyderystę didinant Europos kultūros sostinių prestižą ES kontekste. Manau, kiekvienas mūsų projekto narys turi, ką papasakoti ir kuo pasidalinti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, kurią myliu, kurią laikau stebuklu ir kurios vertybių mokausi. Žodžiu, jeigu ko reikės, skambinkite į Kauną.“

Virginija Vitkienė

Projekto „Kaunas 2022“ iniciatorė, Kauno paraiškos tapti Europos kultūros sostine rengimo vadovė, projektą įgyvendinusios VšĮ „Kaunas 2022“ direktorė (nuo 2018 m.).

„Mums visiems nutiko stebuklas. Sutikti vienas kitą. Susitikti su savo miesto ar vietos istorija. Susipažinti su kaimynu. Pasidalinti žiniomis, resursais ir laiku su kolega ir partneriu. Sukurti bendrą festivalį kartu su kitomis kultūros įstaigomis. Matyti, kaip užauga ir mus praauga jaunoji kultūros vadybininkų karta. Esame privilegijuoti galėdami sukurti tai, apie ką ilgus metus svajojome. Būti šios istorijos dalimi reiškia kurti istoriją, tegul ji išliks ne vadovėliuose, o miesto mitų lentynose. Mums reikėjo vieniems kitų – nuo mažiausios užduoties iki reikšmingiausio protokolinio įvykio. Negalėjome to padaryti po vieną. Mus sujungė bendros patirtys. Mus sujungė sutartis.“

Sylvainas Pasqua

Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato vyresnysis ekspertas, atsakingas už Europos kultūros sostinių atrankos, stebėsenos ir vertinimo koordinavimą

„Per šiuos metus teko didžiulė garbė ir malonumas stebėti, kaip augo „Kauno 2022“ komandos profesionalumas ir ambicijos, kaip ji įgijo pasitikėjimo, užmezgė neįtikėtinai įdomias ir drąsias kultūrines partnerystes su suinteresuotomis pusėmis ir menininkais iš viso pasaulio. Komanda itin dosniai dalijosi savo žiniomis su visa miesto kultūros bendruomene ir kitas Europos kultūros sostines įgyvendinančiomis komandomis, taip įkūnydama Europos Sąjungos projekto esmę – tautų solidarumą. Jie atvėrė duris į savo širdis ir pastatus ukrainiečiams, bėgantiems nuo 2022 m. vasarį Rusijos vienašališkai sukeltos agresijos. Keliu kepurę prieš „Kauno 2022“ kaunastišką komandą už jūsų siekius, neblėstančias pastangas ir jūsų norą eksperimentuoti ir dalintis. Mano svajonė, kad visi komandos nariai, visa miesto kultūros bendruomenė gautų visa, ko reikia, kad jie galėtų toliau veikti ir pasinaudoti neįtikėtina Europos kultūros sostinės metų sėkme.“

Daiva Parulskienė

Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo grupės vyriausioji patarėja, prižiūrėjusi Europos Komisijos vadovaujamo 2022 m. Europos kultūros sostinės atrankos konkurso įgyvendinimą Lietuvoje

Europos kultūros sostinės titulas labiau tinka ne sostinėms. Nes jose, nesostinėse, yra daugiau ambicijų, angažuotumo, didesnis savivaldos įsitraukimas. Glaudesnį bendradarbiavimą tarp visų suinteresuotųjų pusių skatina ir aiškesnis 2014 m. ES mastu patvirtintas Europos kultūros sostinių 2020–2033 m. reguliavimas, kuris sąlygoja koncepcijos suformavimą bent penkeri metai iki įvykio bei privalomą patvirtintos koncepcijos įgyvendinimą. Kauno pasiūlymas buvo geriausias daugeliu požiūriu, bet visų pirma dėl to, kad pateikė scenarijus, kaip kultūra gali keisti miestą ir jo žmones. Kultūros politikos formavimo procesuose daug kalbame apie žmonių įtraukimą ir atsakomybę už kultūros paveldą, apie tautinių mažumų politiką, jaunimo įtrauktį, įgalintas bendruomenes ar kultūros darbuotojus ir jų kompetencijas. Neretai kalbėjimas ir darymas lieka nesusiliečiantys indai. „Kauno 2022“ komanda ne tik kalbėjo, bet ir padarė. Šios patirtys, mano manymu, ir bus svarbiausia, kas liks.

Albinas Vilčinskas

Žiūrint atgalios, nuo tos pirmos dienos 2012 m. rudenį, kai Kauno fotografijos galerijoje susėdome pasikalbėti apie svajonę būti kultūros sostine, iki mano pasitraukimo iš savivaldybės 2019 m. rudenį, didžiausia vertybė visgi buvo ne patirtys, kokios jos bebūtų – skanios ar karčios. Didžiausia vertybė buvo besąlygiškas pasitikėjimas ir tikėjimas tais, kurie šį projektą rašė, suklijavo, užaugino. Pasitikėjimas Virginija ir jos nuolat augančia komanda buvo būtinoji sąlyga nepadaryti žalos iš vidaus. Juk, kai pagalvoji, 2022 m. renginiuose ne tik dalyvavo, bet ir savanoriavo, dirbo, kūrė, būrė tie, kuriems anuomet tebuvo aštuoneri ar keturiolika. Mes auginome patirtis, o šalia augo nauja karta – kultūros karta, kultūros sostinės karta. Laisvi, kūrybiški, drąsūs, šviesūs kitokio miesto žmonės.

Simonas Kairys

2015–2019 m. Kauno miesto savivaldybės vicemeras, kurio atsakomybių sąraše – Europos kultūros sostinės projektas. Nuo 2020 m. – Lietuvos kultūros ministras

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nebuvo vien projektas. Be abejo, aš labai subjektyvus, bet manau, kad visa tai galima pavadinti reiškiniu. Labai svarbu suprasti – toks reiškinys negali gimti biurokratiniuose kabinetuose, tokio reiškinio neįmanoma tiesiog suplanuoti. Sėkmė įmanoma tik tada, kai viskas vyksta iš apačios į viršų. Dar be galo svarbu, jog likimas vienu metu į vieną vietą suvestų reikalingus žmones, – tokio dalyko irgi nei suplanuosi, nei racionaliai paaiškinsi. Galų gale gražiems ir įtaigiems dalykams tiesiog subręsta laikas. Jausdamas šiuos veiksnius, turi tiesiog netrukdyti, bandyti kuo labiau apsaugoti visą procesą. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ išsprūdo iš savivaldybių, kaip institucijų. „Kaunas 2022“ tapo kauniečių projektu ir pradėjo tekėti savo vaga, savo trajektorija.

Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė

Kauno žydų bendruomenės narė

Po 2022 m. Kaunas tapo kitoks, liko meno kūriniai, įvairūs leidiniai. Išaugo supratingumas, gebėjimas priimtą kitą ir kitokį, susvetimėjimą tarp žmonių keičiantys renginiai išmokė bendrauti su kaimynu, ištiesti palaikančią ranką šalia esančiam. Aš ir pati tai patiriu, jaučiu beveik kasdien dabar, kai gyvenu viena. Visos „Kauno 2022“ patirtys paskatino iš naujo apmąstyti praeitį, o mane dar ir įvertinti, kuo ypatingi mano tėvai ir broliai. Tai įgalino mane toliau gyventi, vertinti gyvenimą, išlikti stipriai.

Agnė Burovienė

Nacionalinio Kauno dramos teatro direktoriaus pavaduotoja rinkodarai

Tai buvo nesibaigiančių individualių susitikimų, diskusijų, idėjų gryninimo metai, per kuriuos kultūros sostinės programos įgyvendinimas palaipsniui tapo MŪSŲ projektu, o formalumą pakeitė supratimas apie GALIMYBES: galimybę dalyvauti auditorijų vystymo programoje ir tokiu būdu kelti kompetencijas, galimybę praplėsti veiklos žemėlapio kontūrus už Lietuvos ribų ir perimti geriausias užsienio teatrų patirtis ir veikimo modelius ir, pagaliau, turėti galimybę dirbti su vienu geriausių pasaulio režisierių R. Wilsonu.

Marius Pečiulis

Kauno IX forto muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas

Mano asmenine nuomone, pats svarbiausias projektas, kurį pasiūlė „Kaunas 2022“ ir kuriame aktyviai sudalyvavo Kauno IX forto muziejus, yra tinklaveika. Bendro tikslo matymas, atrasti bendri vardikliai, tęstinumas net ir pasibaigus kultūros sostinės metams – tai didžiausias „Kauno 2022“ rezultatas ir dovana visoms kultūros organizacijoms.“

Šaltinis: „Kaunas 2022“. Liudininkų parodymai (Idėjos autorė – Daiva Price, pagrindinė sudarytoja – Ana Kočegarova-Maj)