KRUIZINIAI LAIVAI KRATOSI KRANTO ELEKTROS

Lietuva ir Danija gali tapti pirmosiomis šalimis Baltijos jūros regione, kurios privers keleivinius laivus, įskaitant ir kruizinius, prie kranto naudoti elektrą iš tinklų.

Prie elektros – per prievartą?

Neseniai Danijos Kopenhagos uoste buvo tiriama tarša iš kruizinių laivų. Nustatyta, kad oras prie kruizinio laivo 50 metrų aukštyje būna ypač smarkiai užterštas. Tarša virš laivo būna 86 proc. didesnė nei įprasta miesto foninė koncentracija. Kopenhagai tai aktualu, nes per metus lankosi apie 350 kruizinių laivų.

Po to, kai Kopenhagoje buvo atliktas taršos iš kruizinių laivų tyrimas, dalis Danijos politikų pareikalavo, kad prie kranto stovintys laivai nebenaudotų dyzelinių variklių, o jungtųsi prie elektros tinklų.

Šiemet jau baigiasi kruizinis sezonas, bet kitais metais gali būti, kad visi Kopenhagos kruiziniai laivai bus jungiami prie elektros tinklų.

Laivų savininkai jungti laivų prie elektros tinklų nenori, nes daugelyje laivų nėra įrengta elektros jungčių su krantu sistemų. Tokios sistemos yra montuojamos tik pačiuose naujausiuose laivuose.

Tiems, kurie nenori jungtis prie elektros tinklų, uostas tarsi negali nieko padaryti. Europos Sąjungos teisė įpareigoja priimti visus laivus. Danijos politikai svarsto, kad „dėl švaresnio oro Kopenhagoje“ reikėtų ieškoti būdų, kaip apeiti ES teisę dėl laivų ir nepriimti tų, kurie teršia miestą.

Sprendimas: galima elektros jungties įrengimo Centriniame Klaipėdos terminale schema. / KVJUD nuotr.

Žingsniai Klaipėdos uoste

Elektros tiekimo nuo kranto įrangą kol kas bent jau jūrų keltams, vadinamiesiems RO-RO tipo laivams, planuoja įdiegti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Šiuo metu jau yra parengtos elektros linijų atvedimo schemos į Centrinio Klaipėdos terminalo naudojamas 80, 80A ir 81A krantines. Kabelių linijos būtų įrengiamos pagal tvoras. Krantinėse būtų pastatyti nedidelės keliamosios galios kranai, kurie paduotų kabelius ir jungtį į laivus. Kadangi laivai yra skirtingi, tai ir kabelių padavimo kranai būtų skirtingi.

80-ojoje krantinėje būtų įrengti kranai, pritaikyti DFDS laivams „Athena Seaways“ ir „Victoria Seaways“. Šie laivai galės švartuotis ir prie 80A bei 81A krantinių, bet daugiausia jos bus skirtos didiesiems DFDS laivams „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“.

Panašiai būtų elektrifikuota ir Klaipėdos konteinerių terminalo bendrovės keltų krovai naudojama 128 krantinė. Čia elektros jungties įranga su atskirais pakėlimo kranais būtų pritaikoma „TT-Line“ laivams „Tom Sawyer“ ir „Marco Polo“.

Šiuo metu Uosto direkcija pradėjo rangovo, kuris įrengtų kabelius į krantines, paiešką. Kol kas elektros jungtys būtų diegiamos tik jūrų keltų švartavimo krantinėse.

Kiek anksčiau buvo užsiminta, kad Uosto direkcija norėtų elektrifikuoti ir kruizinių laivų terminalo krantines. Tai padaryti būtų kiek kebliau nei elektrifikuojant jūrų keltų krantines. Jūrų keltai yra linijiniai, žinomi jų parametrai, pagal kuriuos ir galima įdiegti elektros kabelių tiekimo į laivus kranus, elektros jungtis. Tuo tarpu kruiziniai laivai būtų labai skirtingi. Turėtų būti diegiamas tam tikras universalus kabelių pakėlimo ir jungčių įrenginys.

Kruizuose populiarėja dujos

Neįtikėtina, bet faktas yra toks, kad iš išorės patraukliai atrodantys kruiziniai laivai yra vieni iš didžiausių aplinkos teršėjų. Taip yra todėl, kad juose ilgesnį laiką būna po kelis tūkstančius keleivių – jūrų turistų, kurių poreikiams tenkinti reikia daug energijos resursų.

Kai kurie politikai netgi svarsto, kad nebeįsileistų laivų, kurie prie kranto nenori jungtis prie elektros.

Patys kruizinių laivų savininkai supranta, kad jų laivai yra pakankamai taršūs, triukšmingi.

Kruiziniuose laivuose taip pat pradedamos diegti įvairios taršą mažinančios sistemos, daugiausia naujo tipo varikliai, kurie naudoja dvigubus, mažiau taršius degalus.

Gal kruizinių laivų pertvarkymo procesas būtų pajudėjęs ir greičiau, bet šiai jūros verslo šakai didelį stresą įvarė COVID-19 pandemija, kuri dvejus metus buvo visiškai sustabdžiusi kruizų verslą.

Dabar kruizų verslas pamažu atsigauna. Įvairios kompanijos skelbia apie įsigytus naujus, mažiau taršius laivus. Su didžiausia pasaulyje konteinerinės laivybos kompanija MSC susieta „MSC Cruises“ paskelbė apie pirmąjį pasaulyje suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) varomą 331 m ilgio laivą „MSC Euribia“. Jis be dujų dar naudoja ir specialius kuro elementus.

„MSC Euribia“ pastatytas Prancūzijos Sen Nazero laivų statykloje. Šis laivas įdomus ir tuo, kad jame įdiegtos ir povandeninį triukšmą sukeliančią vibraciją mažinančios sistemos.

Viena didžiausių pasaulyje JAV kruizinės laivybos milžinė „Royal Caribbean International“ Suomijos „Meyer Turku“ laivų statykloje užsakė iki 2026 m. pastatyti tris po 5 610 keleivių talpinančius „Icon“ serijos laivus, kurie bus varomi dujomis ir įprastu jūriniu kuru.

Kruizinių laivų statybos naujovių pateikė ir Kinijos „CMHI Haimen“ laivų statykla. Ji stato ekspedicinius „Infinity“ klasės, maždaug 100 metrų ilgio laivus, kurie priima iki 200 keleivių. Šie laivai skirti priimti turtingus turistus, kurie nori pamatyti atšiauresnius kraštus. Laivai pritaikyti plaukioti aplink Arktį ir Antarktidą. Juose įrengtos liukso klasės kajutės su vaizdais į jūrą ir atskirais balkonais. Vienas naujausių šios klasės laivų yra 104 m ilgio „Ocean Albatros“, kurį Kinijoje užsakė pastatyti JAV kompanija „Albatros Expeditions“. Laive įdiegtas ne tik naujos kartos dizainas, bet ir įvairūs techniniai ir ekologiniai sprendimai.