Iš Baltarusijos per Raigardo kelio postą į Lietuvą dviračiu atvažiavęs Lenkijos pilietis muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo nevežantis apmokestinamų ir draudžiamų gabenti prekių.

Kaip pranešė Kauno teritorinė muitinė, įvertinę galimą riziką, muitininkai patikrino dviratininko gabenamus daiktus. Kontrabandinės cigaretės buvo sukištos į stiklainius ir užmaskuotos virtais burokėliais.

Paaiškėjo, kad į burokėlių stiklainėlius buvo prikišta 29 pakeliai cigarečių „MONTE CARLO RED“, „NAR“, „MINS 5 SUPERSLIMS“, „PREMIER 7“ be baltarusiškų banderolių.

Kauno teritorinės muitinės nuotr.

Muitinės pareigūnai sulaikė cigaretes, o pažeidėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Už šią kontrabandą gresia piniginės baudos ir nelegaliai gabentų tabako gaminių konfiskavimas. 

(Ne)simbolinė pergalė

Kai pernai liepą Jungtinių Tautų Mokslo, švietimo ir kultūros organizacija paskelbė ukrainietiškų barščių virimo kultūrą įtraukianti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašą, buvo neaišku, kada Ukraina nugalės į jos šalį įsiveržusią Rusiją. Tačiau Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministro Oleksandro Tkačenkos žodžiai, kad šis UNESCO sprendimas esanti pergalė kare už barščius, nuskambėjo labai pranašiškai. „Prisiminkite ir būkite tikri – mes laimėsime abu karus: barščių ir šį karą“, – pažadėjo jis.

Nors UNESCO sprendimą priėmė pagreitinus procedūrą, apsauga barščiams suteikta pirmiausia kaip kultūros reiškiniui. Organizacijos teigimu, ukrainietiškų barščių gaminimo kultūra siekia šimtmečius ir yra perduodama ukrainiečių šeimose iš kartos į kartą. Šis patiekalas apdainuojamas pasakose, liaudies dainose ir sakmėse ir yra svarbus tapatybės ženklas.

„Barščiai – svetingumo simbolis, prie stalo suburiantis žmones, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar profesijos“, – rašoma organizacijos pranešime.

Ukrainos paraišką dėl įtraukimo į UNESCO sąrašą pateikė J. Klopotenkos įkurta  nevyriausybinė organizacija „Ukrainos kultūros institutas“.

Paminėti senuosiuose šaltiniuose

Istorikų teigimu, ukrainietiški barščiai pirmą kartą paminėti 1584 m. vokiečio Martino Grunewego dienoraštyje, kuriame jis, kalbėdamas apie Kyjivo miestą, pamini ir Borščachivkos upę, esą pavadintą pagal barščių turgų. „Rusėnai retai ar veikiau niekada neperka barščių, bet visi juos gamina namuose, nes tai jų kasdienis maistas ir gėrimas“, – rašė M. Grunewegas.

Istoriko Oleksijaus Sokyrkos manymu, iš Gdansko kilęs svečias Ukrainoje rado jau susiformavusią barščių gaminimo tradiciją. Nuo XVII a. barščiai Ukrainoje minimi kaip įprastas patiekalas: nuorodų apie barščius kaip kasdienį ir šventinį patiekalą galima rasti vienuolių, kazokų, valstiečių, įvairių luomų pareigūnų dokumentuose.

Anot O. Sokyrkos, barščiai buvo universalus patiekalas, kurio skirtingi ingredientai rodė socialinę klasę. Barščių ir įvairių jų variantų gaminimo tradicija apėmė visą to meto Ukrainos teritoriją.

„Dažniausias jų maistas yra barščiai, verdami iš burokėlių ir kopūstų su įvairiomis kitomis žolelėmis ir soromis, užpilami ne vandeniu, o sirivka, t. y. labai rūgščia gira, kurios gerti neįmanoma dėl rūgštingumo; jie visada gaminami su kiaulienos arba jautienos riebalais“, – teigė 1785 m. sudaryto Charkivo topografinio aprašo autoriai.

Vaidmuo: „Esame skirtingi, bet mus vienija vienas dalykas“, – taip apie savo tautiečių santykį su barščiais sako J. Klopotenka. / C. Warde-Joneso / AP nuotr.

Receptų įvairovė

Klaidinga manyti, kad barščiai – tik ukrainietiškai priedais pagardinta pas mus įprasta burokėlių sriuba.

Savo tautos kulinarinį paveldą nagrinėjančios etnografės Olenos Čebaniuk teigimu, nuo seno būta kelių pagrindinių barščių receptų. Barščiai gali būti liesi ir sotūs, iš gamtos gėrybių arba iš žemės ūkio produktų; patiekalo gaminimas, ingredientai ir skonis turi daugybę variacijų, priklausomai nuo regiono ir laiko.

Poltavos barščiai su koldūnais, Hadiačo barščiai su vištiena, Piriatino barščiai su karšiais, Polesės barščiai su grybais, Černihivo barščiai su džiovinta aviena, Odesos barščiai su baravykais, Mariupolio – su krienais, boikų barščiai su grybų auselėmis, Galicijos barščiai, šalti barščiai ir barščiai su antiena ar žąsimi, – anot O. Čebaniuk, ir tai dar nėra išsamus ukrainietiškų barščių sąrašas.

Be klasikinių raudonųjų barščių, populiarūs ir žalieji barščiai, gaminami pavasarį su jaunomis dilgėlėmis, rūgštynėmis, špinatais, pienėmis ir kitomis laukinėmis žolėmis, pagardinami grietine ir smulkintais vištų kiaušiniais.

Šiaurės vakarų Ukrainos regione yra paprotys per Petrines (pagal senąjį kalendorių – liepos 12 d., Šv. Petro ir Povilo dieną) gaminti pilkuosius barščius iš grybų ir naujojo derliaus daržovių, tad patiekalas yra blankios spalvos.

Podolėje balti barščiai gaminami su pienu ir rūgpieniu, o Galicijos barščiai – su rūkytos dešros nuoviru, be burokėlių.

„Antropologai išskiria vadinamąją barščių juostą nuo Lenkijos iki Volgos upės. Moldova, Lenkija, Baltarusija, Lietuva ir Rusija barščius laiko savo nacionaliniu patiekalu. Tačiau tik Ukrainoje per šimtmečius susiformavo tikras barščių kultas, o kiekvienas regionas didžiuojasi vietinėmis gaminimo tradicijomis, kiekviena šeima turi savo mėgstamą receptą, kiekviena šeimininkė saugo asmeninę gaminimo paslaptį, o kiekvieni barščiai yra unikalaus skonio. Ukrainiečiai įsitikinę, kad „savi nesūdyti barščiai yra geresni už svetimą sriubą“, – rašo Ukrainos mokslų akademijos Etnografijos ir folkloristikos instituto mokslininkė O. Čebaniuk.

Virtuvės magija

Etnografiniai duomenys rodo, kad iš pradžių barščiai buvo grynai ritualinis patiekalas. Ukrainiečių liaudies apeigose, tikėjimuose ir folkloro tekstuose išliko archajiškų idėjų ir apeigų, susijusių su barščių vartojimu kaip aukos demonams ir nežemiškoms jėgoms (protėviams, namų gyventojams, undinėms), taip pat gamtos stichijoms, reliktų.

Barščiai – svetingumo simbolis, prie stalo suburiantis žmones, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar profesijos.

Kyjivo ir Žytomyro regionuose dar visai neseniai žmonės iš kaimyno krosnies nugvelbtą barščių puodą įmesdavo į šulinį, kad per sausrą prisišauktų lietaus. Dniepro žvejai, prieš leisdamiesi į žvejybą, į upę įmesdavo puodą barščių – kad laimikis būtų geras. Kazokai išbandydavo jaunųjų kazokų atsparumą smarkiai pipirais pagardintais barščiais.

Šeimose, krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse valgyti būdavo pradedama nuo barščių. Žmonės barščius personalizuodavę, kalbėdavę apie vadinamąsias barščių tuoktuves – valgymą su kitais patiekalais: „Šiandien barščiai sutuokti – prie jų yra košės.“

Per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes barščiai skleisdavo naujos pradžios, pirmosios dienos magiją. Charkivo srityje jie virti labai tiršti – kad metai būtų derlingi. Senajame Berestijos regione per Ščedrines (senųjų Naujųjų metų išvakarėse) burdami gerą derlių į barščius įmesdavę kukurūzų, kviečių, rugių, sorų, miežių, avižų grūdų, moliūgų sėklų.

Podolės regione trečioji vestuvių diena išlaikė net savo ritualinį pavadinimą, reiškiantį „aplankyti marčią valgyti barščių“.

Anot O. Čebaniuk, tradiciniai ukrainietiški barščiai nebūtinai turi būti rūgštūs. „Barščiai turėtų būti saldūs, šiek tiek rūgštūs ir aštrūs, vidutiniškai aštrūs. Černihivo, Poltavos ir Slabadų Ukrainos regionuose į barščius dedama cukrinių runkelių, o Podolėje – džiovintų slyvų, kurios suteikia patiekalui būdingo saldumo. Barščius rūgštindavo raugintais obuoliais ar agurkais, rūgščiomis miško gėrybėmis. Vakariniuose regionuose buvo įpilama vyšnių arba obuolių sulčių. Barščiai buvo ruošiami su raugintomis burokėlių sultimis, smulkintais burokėliais, išrūgomis, Slabadų Ukrainos regione – su naminiu alumi, Podolėje – su sėlenų kisieliumi“, – rašo mokslininkė.

Galimybių įvairovė

Anot Ukrainos instituto ir projekto „їzhakultura“ parengtos knygos „Ukraina. Maistas ir istorija“ autorių, barščių idėją iškraipė SSRS viešojo maitinimo sistema, kai beveik kiekvienoje valgykloje, kavinėje ar restorane tiekti pagal vienodą receptūrą išvirti barščiai.

UNESCO nurodo, kad ukrainietiški barščiai – tradicinis patiekalas,  verdamas iš mėsos sultinio su burokėliais, cukriniais runkeliais arba fermentuotomis burokėlių sultimis.

Barščių ruošimas prasidėdavo nuo kruopštaus tinkamų indų – borščivnykų – parinkimo. Perkant molinius indus turguje reikėdavo į juos lengvai stuktelėti ir pasiklausyti, kaip skamba. Jei garsas duslus, tokiame puode esą barščių neišvirsi. „Jei garsas skardus, viskas, kas jame virta, bus skanu“, – O. Čebaniuk cituoja 1899 m. Charkovo srities Kupiansko pavieto gyventojo užrašus.

Sultiniui dažniausiai naudojama jautiena, kiauliena arba jų derinys – tiek mėsa, tiek kaulai, pvz., šonkauliukai ar cukriniai kaulai. Mėsos sultinys paprastai verdamas apie dvi valandas, o kaulų sultinys – 4–6 valandas. Kaulai išimami, o mėsa, iš pradžių išgriebiama, į sriubą grąžinama likus 10–15 minučių iki barščių virimo pabaigos. Mėsa gali būti tiek šviežia, tiek rūkyta. Pasninko metu barščiams gali būti naudojamas žuvies sultinys ar miško grybų nuoviras.

Iki pradėta auginti bulves, į barščius buvo dedama pastarnokų, pupelių, sorų, grikių. „Įmušk, moteriške, du kiaušinius į barščius, kad šeimininkas žinotų, kaip jo chlopcas valgo“, – sako sena patarlė.

Be to, į barščius dedama baltagūžių kopūstų, morkų, petražolių šaknų, svogūnų, pomidorų, ropių, bruknių, salierų, cukinijų ar paprikų. Daržovės paprastai pjaustomos šiaudeliais, bulvės ir cukinijos – kubeliais.

Barščių ruošimas prasidėdavo nuo kruopštaus tinkamų indų – borščivnykų – parinkimo.

Burokėliai gali būti iš dalies apkepti, prieš tai apšlakstyti actu arba citrinų sultimis, kad išsaugotų spalvą, ir troškinami atskirai nuo kitų daržovių. Svogūnai, morkos, petražolių šaknys, ropės ir kitos šakniavaisinės daržovės troškinamos (tradiciškai – gyvuliniuose riebaluose, dažniausiai – kiaulės taukuose arba svieste). Sausos pupelės verdamos atskirai.

Skirtumai tarp regioninių variantų gali būti susiję su naudojamos mėsos rūšimi, daržovių pasirinkimu ar jų pjaustymo ir virimo būdu. Pvz., Kyjivo variantas – naudojama ne tik jautiena, bet ir aviena ar ėriena, o Poltavos regione sultinys verdamas iš vištienos, anties ar žąsies. Černihivo barščiuose rasime cukinijų, pupelių ir obuolių, aliejuje, o ne taukuose troškintų burokėlių, rūgšties suteikia ne tik pomidorai, bet ir obuoliai. Lvivo barščiai gaminami iš kaulų sultinio ir patiekiami su Vienos dešrelių gabalėliais.

Barščiai gali būti tiršti (kad šaukštas stovėtų) ir geriami – puodeliuose patiekiami vadinamieji valdovo barščiai, šalti ir karšti, su įvairiais  priedais pagal situaciją – paupiuose ar paežerėse dėta keptos ar džiovintos žuvies. Podolės barščiuose rasime rūkytų kriaušių.

Į vestuvėms skirtus barščius dedama sorų, į kalėdinius – virtinukų, vadinamųjų auselių, su džiovintomis slyvomis ir grybais arba silke. Jie gali būti pagardinti keptais miltais ar grūstuvėje su druska arba česnakais sugrūstais lašiniais.

Pagrindinė barščių paslaptis – jie turi būti šutinami, geriausia – kaimo krosnyje. Tikri ukrainietiški barščiai valgomi švieži, niekada nepaliekami kitai dienai.

Kinta kartu su tauta

Jei esama tokios barščių receptų įvairovės, kas tuomet yra šio patiekalo standartas?

J. Klopotenka ragina į barščius žvelgti ne kaip į sertifikuotą patiekalą, bet kaip į ukrainiečių savimonės atspindį, savotišką tautą vienijantį bendrąjį vardiklį.

Panašiai kaip savitą barščių receptą, kiekvienas ukrainietis turįs ir savo nuomonę. „Tačiau kažkas juos jungia. Kiekvienas ukrainietis valgo barščius. Tai ir apibūdina mus kaip tautą, – anot jo, barščiai nėra vien sriuba. – Tai mūsų, šventa, kažkas, ko iš mūsų negalėjo atimti, kažkas, ką išsaugojome. Tai ir yra nacionalinė idėja: manyti, kad esame skirtingi, bet mus vienija vienas dalykas.“

Barščiai yra žinomiausias ukrainietiškas patiekalas, dažniausiai valgomas patiekalas, apie jį yra daugiausia duomenų. Tačiau, pabrėžia J. Klopotenka, šiandien nebevalgome ropių piurė, nes ją pakeitė bulvės. „Tačiau prieš bulves, prieš 150 metų, valgėme ropių košę. Ji buvo valgoma 800, o gal ir 1 000 metų. Vadinasi, ropių košė arba ropių sultinys yra ukrainietiškas patiekalas. Tačiau dabar šio patiekalo nebėra. Mažai kas apie jį kalba ir jis netaps toks populiarus“, – interviu leidiniui „Lokalna istorija“ sakė J. Klopotenka, ragindamas nepamiršti kultūros raidos.

Jis pabrėžia: tradicija kuriama ne dėl tradicijos, bet tam, kad būtų vartojama. Barščių tradicija ne tik išliko, bet ir evoliucionavo, ji toliau keičiasi.

„Iš pradžių buvo kitokie barščiai, paskui atsirado bulvių ir pomidorų. Po 5–10 metų barščiuose bus avokadų, bananų, šalavijų sėklų, bolivinių balandų. Bus pridėta visko, ką žmonės turi namuose, jei tai valgys kasdien. Po 50–100 metų nebeturėsime jokių produktų, viskas bus mėgintuvėliuose, taigi tai bus barščiai, gaminami mėgintuvėliuose“, – tokia natūrali receptų kaita, jo teigimu, atspindi visuomenės gerovę.

Anot barščių ambasadoriaus, barščiai – tai sultinio ir „visko, ką galima rasti“, derinys. Pastarasis ingredientas ir atspindi konkretų visuomenės raidos etapą: „Toks ir yra barščių receptas. Tai ir yra cinkelis.“

Ukrainoje barščiai – tiršta soti sriuba, paprastai gaminama iš burokėlių ir kopūstų – laikomi nacionaliniu patiekalu, nors jie taip pat plačiai vartojami Rusijoje, kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse ir Lenkijoje.

Ukrainos barščių virimo kultūrą „šiandien UNESCO komitetas įrašė į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo, kurį reikia saugoti, sąrašą“, paspartinus procesą, kurį paskatino Rusijos karas prieš Ukrainą ir „neigiamas poveikis šiai tradicijai“, sakoma pranešime.

Pergalė barščių kare priklauso mums.

Kyjivas pasveikino šį UNESCO sprendimą.

„Pergalė barščių kare priklauso mums“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka ir pridūrė, kad Ukraina „laimės ir barščių kare, ir šiame kare“, turėdamas omenyje vasario 24 dieną prasidėjusią Rusijos invaziją.

Sprendimu į UNESCO sąrašą įtraukti šios sriubos virimo kultūrą siekiama atkreipti į ją dėmesį ir užtikrinti, kad ji būtų išsaugota.

UNESCO komitetas pažymėjo, kad karas sukėlė grėsmę barščių virimo kultūros gyvybingumui Ukrainoje.

„Žmonių perkėlimas (kelia grėsmę),.. nes žmonės negali ne tik gaminti ar auginti vietinių daržovių barščiams, bet ir susiburti kartu,.. o tai kenkia socialinei ir kultūrinei bendruomenių gerovei“, – teigiama pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė šį žingsnį kaip siekį paversti šią sriubą „vienos tautos, vienos tautybės“ dalyku.

„Tai ksenofobija“, – sakė ji.

Savo kanale platformoje „Telegram“ M. Zacharova piktinosi minimu sprendimu: „Pasitelksiu kulinarinį pavyzdį, kad paaiškinčiau pasauliui, kas yra „šiuolaikinis Kyjivo nacionalizmas“. Pasakysiu tokį faktą: humusas ir plovas yra pripažinti kelių tautų nacionaliniais patiekalais. Tačiau, kaip suprantu, viskas gali būti ukrainizuojama.“

Prieš dvejus metus Rusija smarkiai pasipiktino išgirdusi, kad Ukraina pranešė apie savo ketinimus pateikti paraišką UNESCO.

Tačiau UNESCO pažymėjo, kad ukrainietiški barščiai yra tik kitur populiaraus patiekalo variantas ir yra svarbūs šalies kasdieniam gyvenimui.

„Ukrainietiški barščiai – nacionalinis barščių variantas, vartojamas keliose regiono šalyse – yra neatsiejama Ukrainos šeimos ir bendruomenės gyvenimo dalis“, – nurodoma pareiškime.

Prie „Žalgirio“ arenos geriausi miesto ir Lietuvos restoranų šefai vaišino savo pagamintais ukrainietiškais barščiais. Surinkti pinigai bus skirti į Lietuvą atvykusioms ir nuo karo bėgusioms mamoms su mažamečiais vaikais.

Viena organizatorių – Kauno LIONS moterų klubo prezidentė Milda Dambrauskienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad apie tokios iniciatyvos organizavimą pradėjo galvoti iškart po itin sėkmingos Vilniuje įvykusios akcijos. Tuomet surinkta ir Lenkijos–Ukrainos pasienyje įsikūrusiai karo lauko ligoninei paaukota daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Kaune iš viso buvo išdalinta tona barščių. Kiekvienas restoranas atsivežė maždaug po 100 litrų sriubos. Jos nebeliko daug greičiau, nei manyta.

Barščių iki vakaro neužteko. Neįvertinome žmonių noro padėti.

„Be galo geras jausmas. Esame dėkingi visiems prisidėjusiems prie iniciatyvos, visiems savanoriavusiems, visiems atėjusiems ir aukojusiems. Barščių iki vakaro neužteko. Neįvertinome žmonių noro padėti“, – kalbėjo M. Dambrauskienė.

Ji jau svarsto apie kitas iniciatyvas, į kurias būtų galima labiau įtraukti prieglobsčio sulaukusius ukrainiečius. Kai kurie jų prisidėjo jau ir prie šios akcijos. Vieni virė barščius, kepė, vaišino pyragėliais, dainavo, pynė ir dovanojo apyrankes ir kt.

Surinktų pinigų dar neskubama leisti. „Jaučiame, kad reikia stabtelėti. Per dvi savaites, kol viską organizavome, labai keitėsi situacija, kokios pagalbos reikia Lietuvoje atsidūrusiems ukrainiečiams, vaikams ir suaugusiems. Pradiniai jų poreikiai (maistas, apranga, stogas virš galvos) yra patenkinami. Ilgesnėje perspektyvoje išryškės nauji jų poreikiai, į kuriuos taip pat bus svarbu reaguoti. Norime, kad surinkta parama būtų panaudota prasmingai ir atneštų kaip įmanoma daugiau naudos nuo karo pabėgusiems žmonėms“, – teigė M. Dambrauskienė.

Viena aišku, kaip buvo deklaruojama prieš organizuojant iniciatyvą, minėti 33 tūkst. eurų bus naudojami pagalbai į mūsų bendruomenę bandantiems įsilieti vaikams, moterims.

Prie iniciatyvos „Ateik barščių, paremk Ukrainą!“ prisijungė ir ukrainietiškais barščiais vaišino geriausi Kauno ir Lietuvos restoranų šefai: Marius Paplauskas („DIA“), Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“), Darius Dabrovolskas („Vytautas SPA“), Donatas Lukoševičius („Momo Grill“), Raimundas Dambrauskas („Monte Pacis“), Renatas Vainius („Selfish“), Tomas Rimydis („Ertlio namas“), Adomas Jegnoras („Numan“), „Miesto sodo“ komanda ir profesionali virtuvės šefė ukrainietė Diana Jarovaja, kuri virė autentišką ukrainietiškų barščių sriubą.

Barščius dalinti padėjo žinomi kauniečiai ir svečiai iš visos Lietuvos: aktorius Audrius Bružas, operos solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas, Kauno Kalėdų eglės dizainerė Jolanta Šmidtienė, iliuzionistai Mantas Wizard ir Rokas Bernatonis, kovos menų čempionas Jordanas Poškaitis, televizijos laidų vedėjos Ilona Juciūtė ir Gerda Žemaitė, dainininkų Kazlauskų šeima, grupės „Thundertale“ nariai, laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas profesorius Alvydas Unikauskas ir kiti.

Minios žmonių

Perpiet patekti į salą buvo gana sudėtinga, ištrūkti – dar sunkiau. Žmonių – daugybė, pėsčiųjų eismas tarp prekiautojų vos judėjo. Žmonių jūra lėtai plaukė pro palapines, kuriose ant stalų buvo išdėliotos įvairios prekės ar maistas.

Iš pradžių tikslas buvo nusigauti iki arenos šono, kur buvo barščių zona. Kitu mugės asortimentu nuspręsta pasidomėti vėliau, bet šiokia tokia apžvalga vis tik padaryta ir bandant nusiirti skersai mugę į kitą jos kraštą. Pakeliui ant prekystalių šmėžavo įvairūs saldumynai, duona, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, prieskoniai, tarp kurių garbingoje vietoje buvo padėta ir druska, medžio, molio dirbiniai, papuošalai ir kt.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vaišina barščiais

Šeštadienį dalis arenos parkingo virto restoranu po atviru dangumi. Ant palei areną išrikiuotų stalų – geriausių miesto ir Lietuvos restoranų šefų paruošti ukrainietiški barščiai. Dešimt restoranų po 100 litrų.

„Mūsų tikslas išpilstyti visą sriubą“, – sakė aktorius Audrius Bružas, vienas Kauno LIONS moterų klubo iniciatyvos „Ateik barščių, paremk Ukrainą!“ savanorių.

„Būtinai pabandykite ir ukrainietiškos užtepėlės su duona“, – sklido rekomendacijos smalsuoliams, priėjusiems prie kito stalo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Restorano „DIA“ šefas Marius Paplauskas skaičiavo, kad su A.Bružu per kelias valandas išpilstė 60 litrų iš 100 prisivirtų.

„Šiuo atveju esmė yra ne procesas, o rezultatas. Mums svarbiausia yra taika. Tam tikri dalykai – ne mūsų galioje, bet darome tai, ką galime. Šios lėšos nueis ten, kur jų reikia. Taip, čia šviečia saulė, žydras dangus, yra taika. Galime džiaugtis, kad esame laisvi. Palaikydami Ukrainą sakome „ne“ agresijai ir prievartai“, –  kalbėjo aktorius.

Galime džiaugtis, kad esame laisvi.

Barščių erdvėje vieni savanoriai dalijo šaukštus, kiti rišo Ukrainos vėliavos spalvų apyrankes, dar kiti pilstė tikrai skanią sriubą. Talpos, į kuriuos kauniečiai dėjo aukojamus akcijai pinigus, pildėsi akyse. Surinkti pinigai bus skirti į Lietuvą atvykusioms ir nuo karo bėgusioms mamoms su mažamečiais vaikais.

Panašiu tempu dirbo ir restorano „Numan“, kitų restoranų komandos. „Labai patinka barščiai. Spėjome ir patys paragauti“, – sakė į iniciatyvos savanorių būrį įsilieję Liveta ir Petras Kazlauskai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Lietuviai – taigi mes tokia jėga! Putinas, darydamas juodąjį darbą, mus taip suvienijo! Taip suvienijo visą pasaulį! Bet jis pasmerkė savo tautą“, – kalbėjo L.Kazlauskienė.

Prie „Ateik barščių, paremk Ukrainą!“ savanorių ir organizatorių prisijungė ir kelios Lietuvoje jau įsikūrusios ukrainietės. Tatjana pasakojo, kad jaučiamas moralinis palaikymas, pagalba pabėgėliams ir Ukrainai siunčiama humanitarinė parama yra labai svarbi. Sunku net apsakyti dėkingumą, kurį jaučia ji ir tėvynainiai. Tai suteikia vilties, suteikia jėgų kovoti toliau.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ir drožėjai, ir šokėjai

Mugėje buvo galima pamatyti pačių įvairiausių produktų, gaminių. Jais prekiavo ūkininkai, bitininkai, duonos kepėjai, amatininkai, tautodailininkai, medžio drožėjai, tautos paveldo atstovai, aludariai, kalviai, liaudies meistrai, meistrai kūrėjai ir daugelis kitų.

Pavasarį kartu su paukšteliais kvietė meistras, demonstruodamas rankų darbo dūdeles-čiulbynes. Greta tradicinių lašinių palčių – pagyrimai inovatyviam užkandžiui, tinkančiam ir vegetarams. Greta šviežių agurkėlių ir salotų – klausimai apie fermentuotą gėrimą kombuča. 

Aišku, buvo ir kičinių ryškiai rožinių, pūkuotų, žybsinčių, kvyksinčių dirbinių, bet jų – mažuma.

Anonsuota, kad šventėje linksmins mobilios liaudiškos muzikos kapelos, vyks įvairūs žaidimai ir šokiai, liaudies meistrai demonstruos ir mokys įvairių amatų, bus įvairių staigmenų ir įdomybių.

Tuomet, kai lankėmės, buvo vaikų kolektyvų valanda, staigmenos ir įdomybės tikriausiai buvo vėliau arba iki jų buvo sunku prasibrauti.

Restoranų šefai virs ukrainietiškus barščius, o už juos surinkti pinigai bus skirti į Lietuvą atvykusioms ir nuo karo bėgusioms mamoms su mažamečiais vaikais.

Pasak Kauno LIONS moterų klubo prezidentės Mildos Dambrauskienės, idėja akciją surengti Kaune kilo iškart po sėkmingo tokio renginio Vilniuje.

Prieš kelias savaites Vilniuje vykusios iniciatyvos metu, organizatorių duomenimis, surinkta ir Lenkijos bei Ukrainos pasienyje įsikūrusiai karo lauko ligoninei paaukota daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Šeštadienį nupirkusieji dubenį ukrainietiškų barščių už penkis eurus parems į Kauną iš Ukrainos atvykusias mamas ir vaikus.

Prie akcijos prisidės ir pačios ukrainietės.

„Lietuvių telkiama ir organizuojama humanitarinė pagalba, informacijos sklaida leidžia tikėti, jog visa tai padės įveikti agresorių. Čia atvykome su kitomis mamomis ir jų vaikais, turėjome tik tuos daiktus, ką spėjome susirinkti prieš pat išvykstant, jūsų organizuojama pagalba ir parama – mums labai svarbi, o čia sutikti žmonės tapo antrąja šeima“, – pranešime sakė tinklaraštininkė iš Charkovo Aliona.

Toną ukrainietiškų barščių gamins Kauno ir Lietuvos restoranų šefai, prie „Žalgirio“ arenos juos pilstys žinomi kauniečiai.

Jauniausiai Irinos klientei – vos trys savaitės, šiai mergytei ji sukūrė 1 euro monetos dydžio medalį, vyriausiajai – 90 metų, moterį jubiliejaus proga sege-ordinu nusprendė apdovanoti jos artimieji.

"Visada atsiras už ką apdovanoti žmogų: už ištikimybę, meilę, draugystę, kūrybą, kantrybę, už buvimą kartu. Nesu gyvybes gelbstintis chirurgas, bet tikiuosi, kad mano darbai žmonėms suteikia daug pozityvių emocijų", – šypsosi I.Korovina-Chudiajeva.

Iš karoliukų, kristalų, įvairių detalių kuriami įspūdingi medalių, ordinų, karinių apdovanojimų stilistikos aksesuarai jų šeimininką paverčia išskirtiniu, visų pastebimu. Neatsitiktinai Irinos My My sukurtą papuošalą ar iš karto net kelis pamatysi ant televizijos, estrados žvaigždės ar stiliaus guru krūtinės.

Pasak jaunos moters, daugiausia apdovanojimų nusipelnė jos vyras Vladimiras ir artimieji – tėvai, seneliai – jiems ji dėkinga už meilę, įskiepytas gyvenimo vertybes ir kartai iš kartos perduodamas šeimos tradicijas.

"Iš tėvų perėmiau estafetę – dabar aš organizuoju Kalėdų ir Velykų šventes: nedideliame mano bute susirenka virš 20 žmonių – visi mano ir Vladimiro artimieji, ant stalo – tradiciniai patiekalai, kurių dalį pati pagaminu, – sako pašnekovė. – Tėtis mane išmokė virti gardžias ir sočias sriubas, be kurių sunkiai ištveriu dieną dvi, mama – mėsos patiekalus, viena senelė pamokė, kaip kepti tradicinę rusišką Velykų bobą, kita patikėjo nuostabiai skanių mielinių bandelių receptą."

Irina Korovina-Chudiajeva/ L.Kondratės nuotr.

Pasak Irinos, abu su vyru daug dėmesio maistui neskiria – nėra įnoringi ir priekabūs, juolab ji – vegetarė, o vyrui sunku išsiversti be mėsos.

"Gamindama  mėsišką patiekalą didelio pasitenkinimo nejaučiu – gaila gyvūnėlių, – sako kūrėja ir prisipažįsta, kad anksčiau buvo baisi "mėsėdė". – Bet kartą kažkur perskaičiau, kad žmogus nesutvertas valgyti mėsos ir nusprendžiau pabandyti bent kelias dienas jos atsisakyti – pažiūrėti, ar išgyvensiu. Ištempiau savaitę, nebuvo baisu, tad nusprendžiau pakelti kartelę – nevalgyti dar mėnesį. Sako, įprotis įsitvirtina per 21 dieną – po mėnesio mėsos patiekalai man visai nerūpėjo. Tada mano gyvenime atsirado motyvas: neteisinga žudyti gyvūnus dėl maisto. Jau aštuonerius metus esu vegetarė."

Grikiai man niekada nepabosta – galiu valgyti kelis kartus per dieną. Net per savo jubiliejų svečius vaišinau grikių koše su burokėliais.

Atsisakiusi mėsos, Irina atrado grikius – šios kruopos puikus mėsos pakaitas, jose daug maistinių medžiagų, įvairių mineralų, didelis kiekis geležies, kuri itin svarbi vegetarams.

"Vienoje kavinėje paragavau grikių blynų. Labai patiko, todėl grįžusi pabandžiau iškepti. Išėjo ne iš karto, bet eksperimentavau ir labai greitai atradau savo receptą. Blynus dažnai valgau su pienu, daržovėmis, ypač burokėliais, kartais pagardinu tarkuotu brandintu sūriu. Grikiai man niekada nepabosta – galiu valgyti kelis kartus per dieną. Net per savo jubiliejų svečius vaišinau grikių koše su burokėliais", – juokiasi I.Korovina-Chudiajeva.

Ji apsieitų be bulvių, žuvies patiekalų, o štai gyvenimo be sriubos neįsivaizduoja: sriubą verda iš visko, ką randa šaldytuve, spintelėse, – improvizuoja. Sriuba būtinai turi būti tiršta – puode įbestas šaukštas stovi.

Ant Irinos šeimos stalo retai kada atsiranda ir konditeriniai saldumynai, o štai minėtos mielinės bandelės – visų laukiamas gardėsis: papuošalų kūrėja užmaišo ne vieną, o iš karto 4 tešlos normas, iškepa 100–120 pyragėlių su skirtingais įdarais ir apdalija visus savo artimuosius.

"Tuomet jiems tikra šventė – bandelių nekantriai laukia visi artimieji. Anksčiau jas kepė senelė, dabar – tik aš ir tik kartą ar du per metus: pradėjusi darbą 7 val. ryto užtrunku beveik visą dieną. Skirtingiems skoniams paruošiu skirtingus įdarus: raugintų, šviežių kopūstų, varškės, mėsos, grybų, ryžių, bulvių, obuolių – tešlos receptas idealiai tinka tiek sūrioms, tiek saldžioms bandelėms", – sako moteris, kurios kepiniai išgaruoja tą pačią dieną, tačiau jų aromatas sklando namuose dar visą savaitę.

Grikių blynai

Reikės:

1 stiklinė birių virtų grikių,

2 kiaušiniai,

50 g maltų saulėgrąžų sėklų,

1 šaukštas miltų,

1 šaukštas majonezo,

druskos,

pipirų,

aliejaus kepti.

Gaminimas. Sumaišykite visus produktus. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite nedidelius blynelius. Apskrudinkite iš abiejų pusių, o tada blynelius uždenkite dangčiu ir palaikykite karštai 5 min. Skanu valgyti vienus, su pienu ar įvairiomis daržovėmis.

Mielinės bandelės

Raugui:

0,5 l šilto pieno,

2 šaukštai cukraus,

3–4 šaukštai miltų,

25 g šviežių mielių.

Tešlai:

3 kiaušiniai,

3 šaukštai cukraus,

1 pakelis vanilinio cukraus,

150 g sviesto,

1 kg miltų,

druskos.

4 įdarai:

1) rauginti, keptuvėje su prieskoniais ir trupučiu aliejaus troškinti kopūstai;

2) smulkinti švieži kopūstai, patroškinti aliejuje su stambiai tarkuotomis morkomis ir prieskoniais, druska;

3) su svogūnais pakepintas kiaulienos–jautienos faršas, į kurį galima įmaišyti virtų ryžių, prieskonių, druskos;

4) su svogūnais pakepinti kubeliais susmulkinti pievagrybiai, pagardinti druska ir pipirais.

Gaminimas. Raugui mieles ištrinkite su cukrumi, po truputį pilkite pašildytą pieną ir įmaišykite miltus. Raugą 1 val. pastatykite šiltai prie radiatoriaus, kad pakiltų – jame turi atsirasti daug burbuliukų.

Tešlai kiaušinius išplakite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, supilkite ištirpintą ir atvėsintą sviestą, įmaišykite miltus, įberkite žiupsnelį druskos. Tada supilkite ir įmaišykite mielių raugą. Kad tešla pakiltų, dubenį pastatykite šiltai. Po valandos tešlą atsargiai permaišykite ir dar kartą palikite ją pakilti, vėl permaišykite ir palikite pakilti trečią kartą. Tešlos kiekis turi padidėti 2,5–3 kartus. Tešla turi būti itin minkšta ir puri.

Jos kočioti nereikia: bandelei atgnybkite nedidelį gabaliuką, atsargiai ir kiek įmanoma ploniau jį ištampykite pirštais, blynelį dėkite ant delno ir į jo vidurį įdėkite kuo daugiau  (kiek tik telpa ) įdaro, kruopščiai užspauskite tešlos kraštelius. Patogu, kai bandelės su skirtingu įdaru yra vis kitokios formos.

Kepinius sudėkite į riebalais pateptą skardą, tarp jų palikite nemažus tarpus – kepdamos bandelės padidėja 3 kartus. Jų viršų aptepkite plaktu kiaušinio tryniu ir 15–20 min. kepkite iki 220 °C įkaitintoje orkaitėje arba iki gražiai parus.

Tiršti barščiai

Reikės:

¼ vidutinio kopūsto,

2 morkos,

2 dideli burokėliai,

3–4 bulvės,

2 vidutinio dydžio svogūnai,

250 g konservuotų raudonųjų pupelių,

1 raudona saldžioji paprika,

250 g pomidorų savo sultyse,

2–3 kubeliai daržovių sultinio,

druskos,

keli kvapnieji juodieji pipirai,

2–3 lauro lapeliai.

Gaminimas. Aliejuje pakepinkite kubeliais supjaustytus svogūnus. Kai jie taps permatomi, suberkite ir patroškinkite stambiai tarkuotas morkas. Į sriubos puodą įpilkite 4 l vandens, užkaitinkite. Suberkite susmulkintus kopūstus, stambiai sutarkuotus burokėlius ir virkite 10 min. Tada suberkite kubeliais susmulkintas bulves, aliejuje pakepintus svogūnus su morkomis, įmeskite sultinio kubelius, sudėkite prieskonius ir virkite ant lėtos ugnies 10 min. Suberkite supjaustytą papriką, pomidorus, konservuotas pupeles ir dar virkite 10 min. Jei reikia, prieš baigiant virti pagardinkite druska. Žinokite: sriuba išeis tiršta – šaukštas joje stovės!

Ne, praleisti visos dienos prie puodų nereikės. Barščiai yra viena iš greičiausiai pagaminamų sriubų, bet kulinarų teigimu, ne prasčiausia. Burokėliuose gausu vitaminų B, C ir kalcio, o šilta ir tiršta sriuba iš šios daržovės gerai nuteikia gomurį ir skrandį. Ypač pavasarį, kai dar nėra pačių užaugintų šviežių daržovių.

„Jei reikėtų rinkti populiariausią sriubą Lietuvoje, po šaltibarščių, kurie karaliauja vasarą, be konkurencijos laimėtų barščiai. Kiekviena šalis turi savitas barščių virimo tradicijas ir populiarių receptų. Vienaip ją ruoš Ukrainoje, kitaip – Lenkijoje ar Vengrijoje. Visos šalys turi slaptą prieskonį ar virimo paslapčių, kurių stengiasi neatskleisti“, – sako Algis Kairys, „Daumantų“ kulinaras ir pagardų gamintojas.

Kad barščiai yra tarp populiariausių sriubų, rodo ir portalo Lamaistas.lt. Jo duomenimis, dažnai lietuviai ieško burokėlių sriubos (barščių) recepto. Po jų seka trinta brokolių sriuba, pieniška makaronų ir šviežių kopūstų sriuba.

Pagardinti rūkytu kumpiu ar spirgučiais

Manantys, kad barščius sudaro tik burokėliai, nėra teisūs. Pasak A. Kairio, barščiams pagaminti galima naudoti ne tik virtus ar marinuotus burokėlius, bet ir raugintus kopūstus, kitas daržoves, pagardinti faršo, rūkyto kumpio gabaliukais arba smulkiai pjaustytais spirgučiais. Dar pikantiškesnį skonį barščiai įgaus įdėjus džiovintų grybų.

Kartais barščiai verdami su bulvėmis, o kartais karštos virtos bulvės su lupenomis ar be jų patiekiamos atskirai prie sriubos.

Tiems, kas tingi pjaustyti burokėlius, o paskui dar svarstyti, kiek druskos ir pipirų dėti į sriubą, pagardų gamintojas siūlo pasinaudoti greitai paruošiama konservuota barščių su raugintais kopūstais sriuba, kuri gaminama iš burokėlių su bulvėmis, morkų, raugintų kopūstų ir prieskoninių žolelių.

Kad barščiai būtų gražios spalvos

Tiesa, kad barščiai būtų ne tik skanūs, bet ir gražios spalvos, pagardų gamintojas siūlo išbandyti kelis kulinarinius triukus. Pavyzdžiui, baigdami virti sriubą, įdėkite kelis šaukštus pomidorų padažo be krakmolo ir konservantų.

O norėdami išsaugoti sriubos spalvą, šliukštelkite vos vieną šaukštą acto. Jis pabrėš išskirtinį – švelniai saldų ir gaivų – burokėlių skonį. Gardaus poskonio barščiams suteiks ir kelios stambesnės česnako skiltelės, kurias prieš tai A. Kairys pataria lengvai apskrudinti šaltai spaustame alyvuogių aliejuje.

Radinys šokiravo

Neseniai uostamiesčio gyventojų kritikos dėl netvarkingo kiemo sulaukusi kavinė "Katpėdėlė" žmones stebina ir toliau.

Prieš keletą dienų į restoraną užsukęs klaipėdietis Marijus nesitikėjo, kad pietūs virs nemaloniu akibrokštu.

Saulėtą popietę minėtoje kavinėje nusprendęs užkąsti vyras užsisakė barščių. Vaizdas šokiravo, mat sriuboje vyras aptiko porą kirmėlaičių.

"Reagavome ramiai, skandalo nekėlėme. Tiesiog, kai priėjo padavėja, jai parodžiau šiuos "gyvūnėlius". Ji pasiėmė lėkštę ir nuėjo pakeisti. Kadangi apetitas jau buvo sugadintas, paprašiau kitos sriubos, nes tikrai nebenorėjau net akyse matyti barščių", – pasakojo Marijus.

Teko sumokėti

Vietoj barščių žmogui buvo patiekti šaltibarščiai. Kiek vėliau vyrą dar pribloškė ir tai, kad už sriubą su kirmėlėmis kavinės klientams teko sumokėti.

"Galiausiai, kai padavėja pasiteiravo, ar nieko netrūksta, paprašiau sąskaitos. Mūsų paklausė, ar neturime nuolaidų kortelės. Jau tai man užkliuvo. Pasakiau, kad neturime, padavėja mums atnešė sąskaitą, kurioje buvo įtraukta ir suma už barščius. Na taip, vietoj jų patiekė šaltibarščių, bet buvau šokiruotas tokio abejingumo", – pripažino Marijus ir pridūrė, kad šaltibarščių kainos sąskaitoje nebuvo, už juos mokėti neteko.

Pakliuvo su grybais?

Apie nemalonų incidentą žinantys patikino ir šios maitinimo įstaigos atstovai.

"Kirmėlaitės į patiekalą galėjo pakliūti iš tiekėjų grybų visiškai dėl žmogiškojo faktoriaus", – teigė bendrovės "Amber Food" rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė.

Ji taip pat tvirtino, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad tokie incidentai ateityje nepasikartotų.

Pasak kavinės atstovės, paaiškėjus tokiam atvejui, apie tai nedelsiant informuojamas restorano virtuvės šefas ir maisto technologas. Jie esą iškart utilizuoja likusį, įtariama, užterštą patiekalą, kad jo negautų kiti klientai.

Daugiau skundų nesulaukė

Vėliau aiškinamasi, kuris produktas galėjo būti nekokybiškas, kad jis ar iš jo gaminamas patiekalas būtų išimti iš meniu.

"Jei aptinkame nekokybiškos produkcijos, tiekėjui dėl to siunčiame aktą. Siekdami išvengti panašių problemų ateityje, tai darysime ir šį kartą", – dėstė L.Nikonovaitė.

Ji taip pat tikino, kad kirmėlės "Katpėdėlės" patiekale aptiktos pirmą kartą – daugiau panašių skundų dėl nepageidaujamų "prieskonių", kokių sriuboje aptiko Marijus, nesulaukta.

"Katpėdėlė" priklauso Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklui, tad savo restoranuose griežtai laikomės kokybės ir higienos reikalavimų ne tik gamindami maistą, bet ir rinkdamiesi tiekėjus mūsų naudojamiems produktams", – aiškino rinkodaros vadovė.

Personalo klaida

Tai, kad gyventojui vis tiek teko sumokėti už šleikštulį sukėlusį patiekalą, pašnekovė įvertino kaip kavinės aptarnaujančio personalo klaidą.

Anot jos, jei kartais nutinka taip, kad lankytojas gauna nekokybišką patiekalą, už jį niekada neprašoma mokėti.

"Jei tai įvyko dėl žmogiškosios klaidos, skatiname klientus drąsiai kreiptis į restorano administraciją, kuri greitai išspręs tokius nesusipratimus. Mokėti reikės tik už kokybiškus patiekalus", – patikino L.Nikonovaitė.

Pranešimo nebūta

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Bauža teigė, kad pastarosiomis dienomis pranešimo apie kirmėles "Katpėdėlėje" patiektuose barščiuose nebuvo sulaukta.

Vis dėlto tokių skundų pasitaiko – daugiausiai žmonės informuoja apie vaisiuose, kruopose ar riešutuose knibždančius gyvius.

Pašnekovo teigimu, neseniai buvo gauta pora skundų dėl panašių incidentų dviejuose prekybos centruose. Jie pasitvirtino.

"Sriuba ar kitas maistas turi būti be kirmėlių. Vartotojas, kuris bevalgydamas pastebėjo tai, ko neturi būti patiekale, arba nusipirko nekokybišką produktą, turi kreiptis į tą prekybos vietą arba viešojo maitinimo įmonės administraciją", – teigė A.Bauža.

Ingredientai

200 g. šviežių arba 30 g. džiovintų baravykų
1 šaukštas sviesto
1 svogūnas
truputis saliero ar petražolės
2 nedideli burokėliai (400 g.)
4 bulvės, druskos
1 – 2 litrai sultinio
1 šaukštelis miltų
1 – 2 šaukštai grietinės
2 – 3 šaukštai žalumynų
(1 šaukštas pomidorų tyrės, acto).

Gaminimas

Paruoštus grybus ir susmulkintas prieskonines daržoves ištroškinti svieste. Jei dedama pomidorų tyrės – ji troškinama kartu. Virtus burokėlius sutarkuoti arba supjaustyti šiaudeliais. Pailgais gabalėliais supjaustytas bulves išvirti sultinyje, sudėti kitus produktus (miltus sumaišyti su trupučiu šalto skysčio) ir viską virti dar 10 minučių.