Birželio pradžioje Vilniuje įsteigta nauja politinė jėga stiprina pajėgas. Visuose didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose vienas po kito steigiami skyriai.

Vilniuje, Kaune, Biržuose, Kaišiadoryse skyriai jau įkurti, o netrukus šios partijos atstovybė atsiras ir uostamiestyje. Planuojama, kad tai nutiks jau kitą savaitę. Neatmetama galimybė, kad nariais taps dalis buvusių ir net esamų Klaipėdos liberalų sąjūdžio atstovų.

Belaukiant steigiamojo susirinkimo, Laisvės partijos pirmininkės pavaduotoja, Klaipėdos miesto tarybos narė Vaida Žvikienė feisbuke pasidalijo įvairių diskusijų sukėlusia žinute su vaizdu, kaip Klaipėdos liberalų sąjūdis paprašė prijungti prie Laisvės partijos steigėjų grupės.

Audringas diskusijas sukėlęs įrašas buvo aptarinėjamas visą savaitgalį. Pasak komentatorių, sujudusioje Klaipėdos liberalų sąjūdžio skyriaus grupėje situaciją teko aiškinti net skyriaus pirmininkui – buvo išplatintas pareiškimas, kad tokius sprendimus priima skyriaus taryba.

Ar šis virtualus kvietimas virs realybe?

"Taip, gavome prašymą prisijungti feisbuke. Suvokiame, kad čia kažkoks vidinis kolegų nesusipratimas. Gal tiesiog po suvažiavimo gero vakarėlio. Mes į tai žiūrime su šypsena. Čia panašiai, jei alkoholio pramonės atstovai gautų Aurelijaus Verygos prašymą draugauti", – su šypsena komentavo V.Žvikienė.

Pašnekovės žodžiais, Laisvės partija atvira visiems.

"Visus liberaliai mąstančius, pozityvius ir idėjų turinčius žmones spalio 5-ąją kviečiame į Klaipėdos skyriaus steigiamąjį susirinkimą. Visų laukiame. Svarbu širdy liberalas", – teigė pirmininkės pavaduotoja.

Visus liberaliai mąstančius, pozityvius ir idėjų turinčius žmones spalio 5-ąją kviečiame į Klaipėdos skyriaus steigiamąjį susirinkimą.

Spalio 5 d. įvyks Laisvės partijos Klaipėdos skyriaus steigiamasis susirinkimas. Jo metu bus išrinktas skyriaus pirmininkas, paaiškės valdybos sudėtis.

Pati V.Žvikienė sakė dar neapsisprendusi, ar pretenduos į Klaipėdos skyriaus pirmininko pareigas.

Praėjusį penktadienį Laisvės partija įsteigė Kauno skyrių. Jo pirmininku išrinktas Šakių rajono tarybos narys Mindaugas Tarnauskas. Kaune Laisvės partijai priklauso per 350 aktyvių žmonių.

Vilniaus skyriui vadovauja Vilniaus miesto tarybos narys Kasparas Adomaitis.

Laisvės partijos pirmininkė – Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Nuo rudens iki metų pabaigos Laisvės partija planuoja įsteigti trisdešimt atstovybių visoje Lietuvoje. Teigiama, kad Laisvės partija daugiausia narių telkia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir užsienyje.

Tvarka aikštelėje šalia Vingio pasažo susirūpinta, kai Saugaus eismo komisija svarstė klausimą dėl leidimo joje įrengti lauko kavinę.

Miesto tarybos narė Vaida Žvikienė tvirtino dėl šio objekto sulaukusi gyventojų skundų.

Klaipėdiečiai atkreipė dėmesį, kad terasa kelia pavojų eismo saugumui – trikdo matomumą vairuotojams, kurie įsuka į šalia esantį kelią ir iš jo išsuka.

Politikė taip pat pastebėjo, kad lauko kavinė pradėta montuoti, nors leidimas jai dar neišduotas. Paprastai jie išduodami veiklai nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 d.

Po Saugaus eismo komisijos posėdžio statinio aikštelėje nebeliko. Jis buvo išmontuotas.

Atkreiptas dėmesys ir į netvarką šioje teritorijoje.

Pasak V.Žvikienės, šiaurinėje miesto dalyje naujai pastatytų prekybos centrų aplinka kaip diena ir naktis skiriasi nuo pietinėje Klaipėdos dalyje esančių panašių įstaigų. Problemos dažniausiai yra kompleksinės.

Aikštelėje prie Vingio pasažo apsilankė skirtingų savivaldybės skyrių darbuotojai, policijos atstovas. Nutarta kavinės lauko terasą įrengti didesniu, saugesniu atstumu nuo posūkio.

Suplanuota atnaujinti ir pakoreguoti aikštelės ženklinimą, kad būtų užtikrintas didesnis pralaidumas, saugumas. Iš teritorijos bus pašalintos susidėvėjusios betoninės gėlių klombos.

Bus sprendžiamas ir nesaugios pėsčiųjų perėjos prie pasažo klausimas.

Taip pat bus įvertinta jau anksčiau sutvarkytos požeminės perėjos apšvietimo būklė, svarstomos vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo galimybės.

V.Žvikienė vylėsi, kad šie sprendimai padės užkirsti kelią šioje teritorijoje įsivyravusiam chaosui.

„Ateityje būtina plėsti aikštelės automobilių stovėjimo vietas, įrengti požeminius konteinerius. Džiugu, kad greitai prasidės Vingio aikštės ir skvero rekonstrukcija. Ketinama atnaujinti ne tik apšvietimą, dangas bei skverelį, bet ir įkurdinti vietų, skirtų lauko prekybai“, – komentavo tarybos narė.

Abejojo ženklo nauda

Kad mėlynosios vėliavos bus siekiama ne tik Smiltynės, bet ir Antrosios Melnragės paplūdimiui, kalbėta jau pernai.

Paraiška gauti šį ženklą, kuris pažymi paplūdimių kokybę, buvo išsiųsta dar prieš miesto tarybos posėdį. Tačiau reikėjo sulaukti politikų palaiminimo.

Klausimas, ar siekti mėlynosios vėliavos dviem paplūdimiams, sukėlė diskusijų tarp miesto tarybos narių. Politikė Nina Puteikienė pranešėjo klausė, ar šis, kai renkasi vietą atostogoms, žiūri, kad paplūdimys turėtų mėlynąją vėliavą, kaip sužino tokią informaciją.

Sprendimo projektą pristatęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda atsakė, kad tokią informaciją randa internete.

Taip pat pabrėžė, kad į paplūdimį atėję ir pamatę plevėsuojančią mėlynąją vėliavą, stendą, informuojantį apie šį kokybės ženklą, poilsiautojai žino, jog pakliuvo į kokybišką pliažą, gali gauti atitinkamas paslaugas.

Išgirdusi atsakymą, N.Puteikienė išsakė nuomonę, kad mėlynoji vėliava vis dėlto nereklamuoja miesto, jo paplūdimių, kaip yra teigiama.

Siūlė lėšas skirti reklamai

Tarybos narys Rimantas Taraškevičius domėjosi, kuo skirtųsi paplūdimiai, jei juose neplevėsuotų mėlyna vėliava.

"Aš turiu nuomonę šiuo klausimu, bet neišsakysiu, o išreikšiu balsavimu. Kokie yra išskirtiniai šio ženklo reikalavimai? Ar turi būti geresnė infrastruktūra, takeliai, daugiau šiukšlių dėžių, tam tikra spalva nudažytos persirengimo kabinos?" – klausė politikas.

L.Dūda atsakė, kad visi išvardyti dalykai turi egzistuoti. Taip pat turi būti įrengta maudymosi vieta neįgaliesiems.

N.Puteikienės manymu, šis sprendimo projekto pristatymas akivaizdžiai parodė, jog savivaldybės darbuotojai prastai nusimano apie reklamą, rinkodarą.

"Siūlyčiau tuos 10 tūkst. eurų, kiek sumokėtume už dvi mėlynąsias vėliavas, investuoti į miesto, paplūdimių reklamą. Nusipirkus vėliavėlę, kurią suteikia neaiškūs veikėjai, pliažai netaps švaresni, o ir turistų nebus daugiau. Susilaikysiu dėl šio klausimo. Nė karto nesirinkau, kur atostogauti, ieškodama mėlynosios vėliavos paplūdimių", – pabrėžė politikė.

Įvertino kaip neefektyvią

Panašios pozicijos laikėsi ir tarybos narys Viačeslavas Titovas. Politikas tvirtino, kad jam gaila mokėti 10 tūkst. eurų už ženklą.

"Už tokią sumą galima visame mieste vėliavas pakabinti. Paplūdimiuose ir taip reikia siekti aukščiausių standartų. Tam nėra būtina vėliava, kuri kainuoja 10 tūkst. eurų. Užtenka duoti nurodymą prižiūrėtojams", – dėstė politikas.

V.Titovas siūlė geriau tuos 10 tūkst. eurų investuoti į pačius paplūdimius. Pasak tarybos nario, vėliavos – ne pati efektyviausia investicija.

"Siūlau nepritarti šiam sprendimo projektui. Apskritai, ar yra kokia statistika, kiek ta mėlynoji vėliava pritraukia turistų, kiek jie atveža pinigų į miestą? Manau, kad ne", – pats atsakė politikas.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas patikslino, kad šiuo atveju kalbama apie mėlyną, o ne kitokios spalvos vėliavą.

"Norint pritraukti turistų, turėtume pasikabinti vaivorykštinę", – šmaikštavo miesto vadovas.

Pritarė ir opozicijos lyderis

Kolegoms prieštaravo miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas. Vicemero teigimu, labai paprasta ir lengva viską supaprastinti ir suniekinti, kai už nieką nesi atsakingas.

"Pasakyti, kad mėlynosios vėliavos standartas sugalvotas kelių neaiškių veikėjų, tolygu prieštarauti pasaulinei praktikai. Vis dėlto tai yra kokybės ženklas, standartas. Klaipėda anksčiau buvo gavusi vėliavą, o paskui prarado. Tada paplūdimiai visiškai apšepo. Reikėjo daug dirbti, kad vėl gautume šį ženklą", – pabrėžė vicemeras.

Anot jo, mėlynoji vėliava yra garantija, kad pats paplūdimys atitinka standartus, nuolat sekama vandens kokybė, ši informacija skelbiama.

"Norint gauti mėlynąją vėliavą, reikia, kad paplūdimys atitiktų 40 rodiklių. Pamatęs ją plevėsuojančią ne tik turistas, bet ir bet kuris klaipėdietis žinos, kad paplūdimyje neužsikrės, ras dušą. Siūlyčiau nesivadovauti populistiniais kalbėjimais, kad bus sutaupyta 10 tūkst. eurų. Tas sutaupymas būtų mūsų saugumo sąskaita", – akcentavo vicemeras.

Siūlymą siekti mėlynosios vėliavos dviem paplūdimiams palaikė ir opozicijos atstovas Arūnas Barbšys. Pasak jo, šis ženklas – papildomas akstinas pasitempti.

"Esu už tai, kad atsirastų daugiau paplūdimių, kur plevėsuotų Mėlynoji vėliava, o miestiečiai ir svečiai galėtų kokybiškai pailsėti, žinotų, jog apsilankę gaus atitinkamas paslaugas. Gaila, kad kažkada miestas buvo atsisakęs ir praradęs šį ženklą", – apgailestavo tarybos narys.

Kliuvo departamento vadovui

Svarstant klausimą dėl Mėlynosios vėliavos dviem paplūdimiams, kritikos pažerta klausimą pristačiusiam L.Dūdai.

"Šis ženklas lankytojus informuoja apie paplūdimio kokybinius parametrus. Blogai, kad L.Dūda mato tik N.Puteikienę, flirtuoja su ja iš meilės ir blogai pristatė klausimą. Už jį tai padarė A.Šulcas. Liudvikai, pristatykite klausimą, o ne į Niną žiūrėkite", – paragino tarybos narė Lilija Petraitienė.

Dar griežčiau L.Dūdos klausimo pristatymą įvertino tarybos narė Vaida Žvikienė.

"Gera iniciatyva paversta cirku. Noriu atkreipti dėmesį į vadovo kompetenciją. Rimtų klausimų paversti cirku negalima", – teigė tarybos narė.

Anot V.Žvikienės, miesto ūkis – viena svarbiausių sričių, su kuria kasdien susiduria kiekvienas klaipėdietis, o ji, politikės teigimu, yra viena silpniausių.

"Miesto ūkiu rūpinasi ir valdo vadovas, kuris netiki tuo, ką daro, nedega tuo, ką įgyvendina, kompleksiškai nevaldo projektų ir jų komandų, nerodo iniciatyvos, neteikia idėjų procesams tobulinti, nemato, kaip galima pakeisti. Gali būti puikūs politikai, bet daug kas priklauso ir nuo savivaldybės administracijos. Departamento vadovas turi lyderiauti, vesti į priekį, uždegti kitus. Jei to nesugebate, užleiskite vietą norintiesiems ir gebantiesiems lyderiauti, dirbti su komandomis, įgyvendinti projektus ir pokyčius miesto ūkio srityje", – dėstė tarybos narė.

Suteiks tik sezonui

Mėlynosios vėliavos programą vykdo Aplinkosauginio švietimo fondas – nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų tinklas.

Skirtingose valstybėse ją koordinuoja nacionaliniu lygiu veikiančios aplinkosauginės organizacijos. Lietuvoje tai daro organizacija "Lietuvos žaliųjų judėjimas".

Mėlynoji vėliava paplūdimiams suteikiama vienam sezonui. Šiemet vertinimas vyks balandžio pradžioje. Organizacijos atstovai kartą per sezoną patikrina mėlynosios vėliavos paplūdimius, ar šie atitinka reikalavimus. Radus trūkumų, ženklas gali būti atimtas, kol jie bus pašalinti.

Anksčiau kalbėta, kad šio kokybės ženklo reikėtų ir Girulių paplūdimiui.

Atsižvelgė į klientų lūkesčius

Pastatų priežiūros bendrovei „Mano Būsto“ priklausančios minėtos daugiabučių namų administravimo įmonės nuo šiol dirba  strategiškai patogioje vietoje – Kuosų g. 18. Čia taip pat įsikūrė ir „Mano Būsto“ Klaipėdos padalinio administracija. Iki šiol bendrovės klientus aptarnaudavo skirtinguose biuruose. Taigi neabejojama, kad klientai pajus pasikeitusią bendravimo su administratoriais kokybę.

Įmonių grupės Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė pabrėžė, kad sprendimas ieškoti naujų ir bendrų patalpų pirmiausia priimtas atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius ir pageidavimus.

Persikėlimui į naujas patalpas įtakos turėjo ir šiuolaikinės klientų aptarnavimo tendencijos.

„Augant įmonėms, norisi interesantus aptarnauti greitai ir patogiai. Būtent klientai yra tie, kurie mus įpareigoja nesustoti, siekti geriausio rezultato, kad pateisintume jų lūkesčius. Juk kartu kuriame istoriją. Atnaujinę biurą jaučiamės tarsi pradėdami naują etapą. Čia užsukę klaipėdiečiai galės įsitikinti, kad juos aptarnauja rinkoje tendencijas diktuojančios įmonės“, – tvirtino vadovė.

Suteiks visą informaciją

Naujose daugiabučių administratorių patalpose gyventojai aptarnaujami vieno langelio principu. Įėjus į biurą, interesantus pasitiks ir konsultuos administratorės.

Prireikus bus pakviesti vadybininkai, kurie galės suteikti visą informaciją apie kiekviename daugiabučiame name atliekamus darbus.

„Biure gyventojai galės išreikšti ir savo pageidavimus bei pastabas. Į jas reaguosime dar operatyviau, nes visi būsime po vienu stogu“, – pabrėžė V. Žvikienė.

Įmonių grupės „Mano Būstas“ klientų aptarnavimo centre dirba 50 darbuotojų. Iš viso bendrovė uostamiestyje yra sukūrusi 360 darbo vietų.

Išplėtė elektronines paslaugas

Trečiadienį vykusio oficialaus biuro atidarymo metu pristatyta ir dar viena naujovė uostamiesčio daugiabučių namų gyventojams – atnaujinti savitarnos interneto portalai.

Jau kelerius metus įmonių „Danės būstas“, „Vėtrungės būstas“, „Jūros būstas“ ir „Klaipėdos būstas LT“ klientai elektroniniu būtų gauna sąskaitas bei jų išklotines, o bet kada prisijungę prie asmeninių paskyrų gali susipažinti su namo dokumentacija, balsavimais, apklausomis.

Interaktyviai naujuosius portalus pristatęs įmonių grupės „Mano būstas“ generalinis direktorius Vytautas Turonis akcentavo, kad nuo šiol klientai internetinėse svetainėse galės gyvai susisiekti su konsultantais ir išsakyti rūpesčius specialiame susirašinėjimo laukelyje.

„Modernizuota ir visa elektroninė aptarnavimo erdvė. Netrukus klientai galės naudotis ir dar viena naujove – mobiliąja programėle. Jos dėka bus galima gedimus registruoti tiesiogiai siunčiant nuotrauką į aptarnavimo sistemą“, – pasakojo generalinis direktorius.

Rinkos lyderė Lietuvoje

Sėkmingai dirbančią, darbo vietas kuriančią bei klaipėdiečiams būtinas paslaugas teikiančią įmonę su permainomis sveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas, vicemerė Judita Simonavičiūtė, uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, policijos ir socialinių partnerių atstovai.

Atidarymo metu į biurą užsukusių klientų laukė staigmena. Prie įėjimo visi buvo vaišinami firminiais saldumynais.

Įmonių grupė „Mano Būstas“ yra daugiabučių namų priežiūros rinkos lyderė Lietuvoje.

Jai priklausančių bendrovių aptarnaujamų daugiabučių namų plotas siekia beveik 10 mln. kv .m, iš jų Klaipėdos regione – apie 1,3 mln.

Užsukti į naująjį biurą ir pabendrauti kviečiami visi, norintys išsamios informacijos apie daugiabučių namų priežiūrą.

Atsipirko iš karto

Įmonės „Danės būstas“ administruojamo Danės g. 37 daugiabučio namo renovacija baigta pernai rudenį. Finišavus darbams, pastatas pasiekė C energinę klasę. Sutaupoma net 64 proc. šilumos.

Gyventojai netruko pajusti renovacijos naudą. Danės g. 37 namo gyventojas Algirdas Bružas pasakojo, kad jo gaunamos sąskaitos už šildymą sezono metu sumažėjo nuo dviejų iki keturių kartų.

Klaipėdietis tvirtino, kad prieš renovaciją šildymas atsieidavo labai daug. Sąskaitos siekdavo 170–200 eurų. Po modernizacijos jos sumažėjo iki 40–50 eurų.

„Name situacija buvo tragiška. Po renovacijos viskas pasikeitė. Ne tik sumažėjo sąskaitos už šildymą, bet namuose pasidarė šilčiau. Visai kitokia ir aplinka“, – pasakojo gyventojas.

Pasak A.Bružo, namo renovacija vyko sklandžiai. Klaipėdietis džiaugėsi, kad pavyko išsirinkti gerus statybininkus, administratorius puikiai organizavo darbus, pastarieji baigti laiku.

Gyventojo nuomone, investicijos į renovaciją atsipirko tą pačią dieną, kai ji buvo baigta.

„Parduokite butą atnaujintame name. Į darbus investavote 10 tūkst. eurų, o uždirbsite 30–40 tūkst. eurų. Geras verslas“, – pabrėžė A.Bružas.

Svarbiausia – sutarimas

Gražia aplinka, mažesnėmis sąskaitomis džiaugiasi ir įmonės „Jūros būstas“ administruojamo Nidos g. 40C namo gyventojai. Nors prieš praėjusį šildymo sezoną pastato renovacija dar nebuvo baigta – buvo pakeista šildymo sistema, beveik apšiltintos sienos – jie pajuto naudą.

„Gyvename kur kas šilčiau nei anksčiau. Mieste baigus šildymo sezoną, visi skundėsi, kad namie – šalta. Mes to nepajutome, nors orai buvo vėsūs“, – prisiminė gyventoja Renata Andriekienė.

Nidos g. 40C namo renovacija baigta šiemet. Šilumos sutaupymas siekia 67 proc. Pastatas priskirtas C energinio naudingumo klasei.

Pasak R.Andriekienės, kol namo renovacija nebuvo visiškai baigta, šiluma būstams skirstyta pagal plotą. Kito sezono metu bus atsižvelgiama, kiek kiekvienas būstas sunaudoja energijos.

„Naudą pajutome jau praėjusią žiemą. Sąskaitos už šildymą buvo gerokai mažesnės, nors darbai nebuvo baigti. Sausį už šildymą mokėjau 45 eurus, kai kaimynai, gyvenantys tokio pat ploto bute nerenovuotame name, – 105“, – pasakojo gyventoja.

R.Andriekienė atkreipė dėmesį, kad namo renovacija privertė pasitempti ir pačius gyventojus. Jie atsakingiau prižiūri savo aplinką, rūpinasi tvarka.

„Prieš renovaciją namas buvo prastos būklės. Iro sienos, per jas skverbėsi vanduo. Reikėjo kažką daryti. Gyventojų sutarimas dėl modernizacijos yra vienas esminių dalykų. Tada imtis veiksmų gali ir administratorius. Priešingu atveju jis bejėgis“, – tvirtino gyventoja.

Į pagalbą pasitelkė specialistus

Prieš dvi savaites komisija tinkamu naudoti pripažino renovuotą Smilties Pylimo g. 17 namą, kuriame yra 20 butų. Šio namo būstų savininkai yra įkūrę bendriją „Uostininkas“, tačiau daugiabučio administravimą pavedė įmonei „Danės būstas“.

Gyventojai ruoštis namo renovacijai pradėjo prieš beveik dvejus metus. Bendrijos „Uostininkas“ pirmininkas Česlovas Rimkus pasakojo, kad darbams pritarė 75 proc. būstų savininkų.

„Tapau pirmininku ir ėmiausi darbų. Man teko didelė našta. Viską reikėjo daryti labai greitai, kad galėtume pretenduoti į didesnę valstybės paramą, stebėti darbus“, – teigė pirmininkas.

Č.Rimkus džiaugėsi, kad viską pavyko baigti laiku, nors teko pavargti ir siekiant gauti finansavimą. Daug pagalbos sulaukta ir iš projekto administratoriaus įmonės „Danės būstas“.

„Projekto administravimą finansuoja valstybė. Kodėl tuo nepasinaudoti ir į pagalbą nepasitelkti specialistų? Dėkoju visiems – projektuotojams, statybininkams, techniniam prižiūrėtojui, administratoriui – kurie prisidėjo prie mūsų namo renovacijos“, – pabrėžė pirmininkas.

Pasak Č.Rimkaus, renovacijos rezultatai buvo geresni nei tikėtasi. Namas priskirtas B energetinio efektyvumo kategorijai, nors buvo siekta C. Šilumos sutaupymas siekia 54 proc.

Smilties pylimo g. 17 namo renovacijos statybos darbai atsiėjo 300 tūkst. eurų. Dar tikimasi gauti žadėtą 40 proc. valstybės paramą. Tad išlaidos gerokai sumažės.

„Tikri rezultatai pasijaus kitą šildymo sezoną. Manau, jie bus geri. Ankstyvą pavasarį, kai dar nebuvo baigti sienų šiltinimo darbai, namie jau buvo šilčiau“, – neabejojo pirmininkas.

Populiari ir dalinė renovacija

Pasak įmonės „Danės būstas“ direktoriaus Mariaus Šiaulio, tiek Danės g. 37, tiek Smilties Pylimo g. 17 daugiabučių būklė prieš renovaciją buvo sudėtinga.

„Panaši situacija yra visuose senuose namuose. Yra namų, kur bet kurią sekundę gali prakiurti vamzdis. Didžiosios dalies tokių namų sistemos yra atgyvenusios tiek techniškai, tiek morališkai. Dėl to gyventojams susidaro nemažų šilumos nuostolių“, – komentavo vadovas.

M.Šiaulys pabrėžė, kad imtis renovacijos verta. Tą įrodo konkretūs pavyzdžiai. Ypač renovacijos nauda atsiskleidžia šildymo sezono metu, kai sumažėja sąskaitos už šilumą.

„Svarbiausia, kad gyventojai rūpintųsi namu. Kažką darytų. Galima imtis viso namo renovacijos su valstybės pagalba arba jį atnaujinti etapais. Pavyzdžiui, vien atnaujinus šildymo sistemą išlaidos šildymui sumažėja“, – pasakojo vadovas.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad viso namo renovaciją kompensuoja valstybė, dalinę – ne. Tačiau pastaruoju atveju gyventojams nereikia vykdyti procedūrų, kurios trunka trejus metus, imti paskolos 20-čiai metų. Tarp klaipėdiečių populiari ir viso namo, ir dalinė renovacija.

Vienas renovacijos lyderių

Klaipėdos regionas yra vienas renovacijos lyderių. Vien „Mano būsto“ grupės įmonės čia administruoja 76 namų renovacijos projektus.

Iš jų 51 namo gyventojai yra pasitvirtinę investicinius planus. 23 namai yra gavę finansavimą iš kreditus teikiančių įstaigų, likę laukia finansavimo. 34 namuose yra įvykę rangos darbų pirkimo konkursai, 12 baigti statybos darbai, dar 13 darbai vyksta šiuo metu.

Įmonės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė atkreipė dėmesį, kad 80 proc. – 63 daugiabučiai namai – dalyvauja renovacijos programoje iniciatyvių gyventojų ir administratorių dėka. Likusi dalis projektus gyvendina per savivaldybės programą.

„Viso namo renovacija ar dalinė, kai per ilgalaikę programą parenkami didžiausią efektą suteikiantys sprendiniai, taupantys šilumą ir gyventojų pinigus, nėra lengvas ir greitas kelias, tačiau, be abejonės, sukuria geresnę gyvenimo kokybę daugiabučių namų gyventojams bei taupo pinigus išleidžiamus šildymui“, – akcentavo V.Žvikienė.

Uostamiesčio taryboje darbą pradėjo du nauji tarybos nariai. Jie prisiekė ketvirtadienį vykusio posėdžio metu. Peržiūrėtos ir komitetų sudėtys, sudaryta miesto tarybos kolegija.

Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu prisiekė liberalė Vaida Žvikienė ir „Rusų Aljanso“ narys Andrejus Kugmerovas. Jų priesaikas priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Živilė Verbylaitė.

Naujiems tarybos nariams miesto meras Vytautas Grubliauskas linkėjo prasmingo darbo.

V.Žvikienė į miesto tarybą pateko, savo mandato atsisakius Alinai Velykienei, kuri buvo paskirta savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja.

Naujoji tarybos narė dirbs Sveikatos ir socialinių reikalų komitete. Taip pat ji paskirta Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoja. Šios pareigos anksčiau buvo paskirtos A.Velykienei.

V.Žvikienė taip pat išrinkta ir komisijos, skirtos reglamentui rengti ir koreguoti pirmininke.

A.Kugmerovas miesto tarybos nariu tapo, mandato atsisakius Aleksandrui Michailovui. Jis taip pat buvo paskirtas į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojus.

A.Kugmerovas dirbs Finansų ir ekonomikos komitete. Pastarajame jis pakeitė A.Michailovą.

Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu taryba patvirtino, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui negalint eiti pareigų, pavaduos A.Velykienė. Jai negalint eiti pareigų A.Michailovas.

Išrinktas ir Administracinės komisijos pirmininkas. Juo tapo vicemeras Artūras Šulcas. Posėdžio metu sudaryta ir tarybos kolegija. Buvo naudotasi ankstesniu principu. Kolegijoje dirbs meras, abu jo pavaduotojai, komitetų pirmininkai ir trys pasiūlyti tarybos nariai.

Taip pat sudaryta Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija. Į ją, kaip ir į reglamento rengimo, narius galėjo siūlyti visos frakcijos. Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininku paskirtas Algirdas Grublys.

Klaipėdiečiai, savo namuose įdiegę paprastas, tačiau efektyvias šilumą taupančias priemones, šią žiemą gyvens šilčiau ir komfortiškiau, nei tokių pačių, tik energetiškai neefektyvių daugiabučių savininkai.

Prie 2009 metais startavusios bendrovės „Mano būstas“ inicijuotos „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ prisijungę 350 uostamiesčio daugiabučių per keturis šildymo sezonus ženkliai sumažino šilumos suvartojimą. Per minėtą laikotarpį šiuose namuose svertinis šilumos suvartojimo koeficientas (Wh/Dl/m2) sumažėjo 13,4 proc. – nuo 40,39 iki 34,99. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo šiluma daugiabutyje vartojama racionaliau.

„Skatiname daugiabučių modernizavimą, tačiau suprantame, kad masinė renovacija nevyks per metus ar du. Todėl prieš 4 metus pirmieji pasiūlėme gyventojams jungtis prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“. Šiandien matome naudą – tie, kurie roges ruošė vasarą, žiemą gyvens šilčiau ir komfortiškiau. Geriausių rezultatų pasiekė namai, kuriuose buvo pakeisti seni laiptinių bei rūsių langai, sumontuotos naujos įėjimo durys, sutvarkyti šilumos punktai, stogai, tarpblokinės siūlės“, - sako bendrovės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė.

Ir šiais metais „Mano būstas“ uostamiesčio daugiabučiuose atliko nemažai darbų pagal „5 žingsnių šilumos taupymo programą“: 54 laiptinėse sudėti nauji langai, 58 laiptinėse pakeistos durys, 60 šilumos punktų atlikti modernizavimo darbai, suremontuota nemažai vamzdynų.

„Nuolat analizuojame prižiūrimų namų šilumos suvartojimus, todėl galime konkrečiam daugiabučiui pasiūlyti labiausiai jam tinkamą sprendimą, kaip sumažinti šilumos nuostolius. Pastebėjome, kad 85 proc. daugiabučių gyventojų gali sutaupyti diegdami paprastus šilumos taupymo sprendimus savo bute ir laiptinėje. Vienur, galbūt, užtenka pakeisti susidėvėjusius laiptinės langus, kitur, siekiant didesnio efekto, būtina tvarkyti šilumos punktus, stogus, siūles, diegti kitus sprendimus bendrojo naudojimo patalpose. Labai svarbus ir pačių gyventojų įsitraukimas, todėl raginu visus pasidomėti, kokius energetinio efektyvumo sprendimus siūlo jūsų administratorius“, - pasakojo „Mano būsto“ Energijos taupymo grupės vadovas Donatas Karčiauskas.

Energijos taupymo grupė šilumos suvartojimus analizuoja 2500 namų, šilumos taupymo sprendimus įdiegė 1059 namuose, atliko daugiau nei 1500 termovizinių tyrimų.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojams vėl padės pernai startavęs virtualus šilumos taupymo konsultacijų centras. Apsilankiusieji adresu www.taupykimesiluma.lt galės užduoti su šilumos taupymu susijusius klausimus ir gauti vertingų praktinių patarimų. Praėjusiais metais konsultacijų centro specialistai informaciją suteikė daugiau nei 1000 gyventojų.

„Mano būstas“ vienintelis Lietuvoje daugiabučius namus prižiūri vadovaudamasis Pastatų priežiūros standartu. Jis užtikrina nepriekaištingą inžinerinės įrangos funkcionavimą, efektyvų energetinių resursų naudojimą, operatyvų reagavimą į skubius pranešimus 24 val. per parą ir mažesnes būsto priežiūros sąnaudas. Energijos taupymo sprendimai yra viena iš „Mano būsto“ standarto sudėtinių dalių.

Trejus metus Klaipėdos miesto tarybos sekretoriatui vadovavusi Vaida Žvikienė traukiasi iš pareigų. Paskutinė jos darbo diena bus balandžio 11-oji.

„Į šias pareigas neatėjau turėdama tikslo amžiams užsėsti šią kėdę. Politinio pasitikėjimo pareigos yra laikinos. Gavau naują darbo pasiūlymą ir jį priėmiau“, - pasitraukimo motyvus įvardijo Klaipėdos miesto tarybos sekretorė Vaida Žvikienė.

Ji pabrėžė, kad dirbti miesto tarybos sekretoriate buvo įdomu, tačiau atėjo laikas pokyčiams.

Nors ir nenorėjo atskleisti savo būsimos naujos darbovietės, pašnekovė paminėjo, kad vadovaus vienos įmonės Klaipėdos regiono padaliniui.

„Kol joje dar nedirbu, nekorektiška ir būtų įvardinti, kokia ta įmonė, kokioje srityje veikia. Galiu pasakyti tik tiek, kad pasiūlymas buvo netikėtas, tačiau įdomus, todėl jį ir priėmiau“, - teigė V.Žvikienė.

Kol kas dar neaišku, kas ją pakeis miesto tarybos sekretorės kėdėje.

Koalicijos sutartyje numatyta, jog šios pareigos priklauso Liberalų ir centro sąjungai. V.Žvikienė yra šios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja.

„Įpėdinis dar neaišku, tačiau žinoma tik tiek, kad tai turėtų būti mūsų partijos pasiūlytas žmogus“, - pabrėžė miesto tarybos sekretorė.

Klaipėdos valdžios gretos sumažėjo – pirmą kartą per šią kadenciją miesto taryboje yra ne 31, o 30 narių. Valdžios naujokas Maksimas Rusakovas vakar nespėjo duoti miesto tarybos nario priesaikos, nes laiku negrįžo į krantą, todėl neįgijo išrinktojo statuso.

M.Rusakovui Vyriausioji rinkimų komisija Klaipėdos savivaldybės tarybos nario įgaliojimus suteikė dar šių metų pradžioje. Tačiau miesto tarybos nario pažymėjimas įteikiamas tik tada, kai politikas duoda priesaiką.

Planuota, kad M.Rusakovas priesaikos žodžius ištars vakar – pirmajame šių metų miesto tarybos posėdyje. Į Klaipėdą atvažiuoti jau buvo pasirengę ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai, kurie priesaiką turėjo priimti.

Tačiau dieną prieš posėdį jų vizitą teko atšaukti. „Paaiškėjo, kad M.Rusakovas posėdyje nedalyvaus, o daugiau nieko nežinome, niekas neva neturi jo kontaktų. Turėjo paskambinti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir pranešti, kad jos atstovai nebevažiuotų į Klaipėdą“, – teigė Klaipėdos miesto tarybos sekretorė Vaida Žvikienė.

Jos teigimu, niekas iki šiol aiškiai ir neatsakė į klausimą, ar M.Rusakovas dalyvaus kitame miesto tarybos posėdyje.

„Tvarka visiems galioja vienoda – jei praleis tris posėdžius iš eilės, Etikos komisija turės svarstyti, ar siūlyti atimti iš jo miesto tarybos nario mandatą“, – pabrėžė V.Žvikienė.

M.Rusakovas priklauso Rusų aljanso partijai. Netrukus 25-ąjį gimtadienį švęsiantis jaunas vyras dirba virėju kelte, todėl galimai ir nespėjo grįžti į miesto tarybos posėdį, nes yra jūroje.

„Žmogus darbo reikalais yra užsienyje, Taline. Buvo planuota, kad M.Rusakovas grįš sausio 28 dieną, tačiau pasikeitė kažkokios aplinkybės. Tikimės, kad jis kitame miesto tarybos posėdyje jau dalyvaus. Patys jo laukiame“, – teigė Rusų aljanso frakcijos miesto taryboje atstovė Julija Pliutienė.

M.Rusakovui Klaipėdos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai suteikti, nes šių pareigų atsisakė Jelizaveta Daugininkienė. Jai kelias į miesto tarybą atsivėrė, nes iš jos į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą pasitraukė Aleksandras Michailovas, šiose pareigose pakeitęs Viačeslavą Karmanovą, laimėjusį konkursą vadovauti Naujajam turgui.

J.Daugininkienė miesto tarybos narės mandato atsisakė, kad galėtų toliau dirbti savivaldybės valdomos bendrovės Klaipėdos autobusų parko direktore.

Tokiu savo sprendimu ji vietą miesto taryboje užleido M.Rusakovui. Tačiau jis turi pasirodyti nors viename posėdyje ir prisiekti, kad įgytų visas miesto tarybos nario teises.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko sprendimas miesto tarybos posėdį sušaukti ne paskutinį mėnesio ketvirtadienį, kaip įprasta, o diena anksčiau, sukėlė kai kurių politikų nepasitenkinimą.

„Tikrai buvo miesto tarybos narių, kurie skambino ir piktinosi, kad posėdis vyks ne ketvirtadienį, o trečiadienį. Esą tai jaukia jų planus. Tačiau sprendimą, kada sušaukti miesto tarybos posėdį, priima Klaipėdos meras. Jis taip nusprendė ir jokio teisės akto nepažeidė, nes miesto tarybos veiklos reglamente parašyta, kad posėdžiai įprastai vyksta paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį, tačiau juos galima rengti ir kitomis dienomis“, – teigė Klaipėdos miesto tarybos sekretorė Vaida Žvikienė.

V.Grubliauskas paaiškino, jog posėdį sušaukti trečiadienį, rugsėjo 25-ąją, o ne diena vėliau, nusprendė dėl objektyvių priežasčių.

Jam iš anksto buvo žinoma, kad ketvirtadienį, rugsėjo 26-ąją, posėdyje negalėtų dalyvauti 4–5 politikai.

„Miesto tarybos reglamente nurodymas, jog posėdžiai įprastai vyksta paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį, tarsi palieka erdvę reaguoti į konkrečias situacijas ir posėdžius rengti kitomis dienomis. Šiuo atveju matydamas būsimo miesto tarybos darbotvarkę ir žinodamas galimą politikų aktyvumą, nusprendžiau posėdį sušaukti diena anksčiau nei įprasta. Darbotvarkėje yra labai svarbių klausimų, todėl norisi, kad posėdyje dalyvautų ir maksimaliai, kiek galima, tarybos narių“, – savo sprendimą komentavo V.Grubliauskas.

Jis pabrėžė, jog posėdžio data tikrai paankstinta ne todėl, jog yra tikimybė, kad nesusirinktų kvorumas – daugiau nei pusė miesto tarybos narių.

„Laimė, tokių situacijų dar tikrai nėra buvę. Tačiau tie politikai, kurie posėdyje negali dalyvauti ketvirtadienį, nurodė tikrai svarbias priežastis, todėl ir paankstinau jo datą. Bet tai nereiškia, kad kitą kartą, jei keli tarybos nariai sugalvos išvykti į chorų ar šokių šventę, dėl jų taip pat bus anksčiau šaukiamas miesto tarybos posėdis“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Jis tvirtino, jog tarp pranešusiųjų, kad negalės dalyvauti ketvirtadienį planuojamame posėdyje, buvo ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovų.

„Niekam nesirengiu kenkti. Tiesą sakant, buvo tikimybė, kad ir pats ketvirtadienį negalėčiau dalyvauti posėdyje, nes buvo suplanuotas išvykimas, tačiau planai pasikeitė“, – teigė Klaipėdos meras.