Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20-31 dienomis rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, lyginant su prieš metus atlikta apklausa, neigiamai vertinančių šalies situaciją padaugėjo – tuo metu šeši iš dešimties manė, kad šalyje situacija blogėja. Per tris mėnesius teigiančių, kad situacija krypsta į blogąją pusę padaugėjo 14 proc. Gegužės mėnesį atliktoje apklausoje teigiamai situaciją vertino beveik trečdalis atsakiusiųjų.

Optimistiškiausiai šalies situaciją vertina jaunimas iki 30 metų (teigiamai vertina kiek daugiau nei ketvirtadalis), vadovai (29 proc.), dešiniųjų pažiūrų respondentai (32 proc.) bei apklausoje dalyvavę asmenys su aukštuoju išsilavinimu (29 proc.).

Labiausiai nepatenkinta esama padėtimi yra mažesnių miestų ir kaimų gyventojai, ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai bei kairiųjų pažiūrų respondentai.

Apžvelgiant apklausos atsakymus pagal partijų rėmėjus paaiškėjo, kad vieninteliai Laisvės partijos rinkėjai mano, kad Lietuvoje reikalai labiau gerėja nei blogėja – 58 proc. jų mano, kad situacija krypsta į teigiamą pusę. Visų kitų partijų rėmėjai situacija šalyje yra labiau nepatenkinti, tačiau šiek tiek geriau situaciją vertina ir valdančiojoje daugumoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (44 proc. mano, kad situacija gerėja) bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (41 proc. vertina teigiamai) rinkėjai. Nepalankiausiai šalies situaciją vertina Darbo partijos rinkėjai – daugiau nei devyni iš dešimties atsakiusiųjų mano, kad situacija neigiama.

„Vis dėlto reikėtų apibrėžti galimybių paso teisines ribas, jo taikymo sąlygas, sritis, tikslus. Mes, socialdemokratai, siūlome, jog tai turėtų tikrai būti apibrėžta įstatymu, kad nebebūtų jokių spekuliacijų. Iš tikrųjų pats galimybių pasas yra tikrai svarbi priemonė viruso atsekamumui, išaiškinamumui, bet tikrai negali būti taip, kad galimybių pasas kažkaip diskriminuotų žmones“, – „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.

Paklausta, kaip turėtų veikti galimybių pasas nediskriminuodamas žmonių, V. Blinkevičiūtė minėjo, kad jokiu būdu negalima galimybių pasu apriboti privalomųjų bazinių paslaugų.

LSDP pirmininkė sako, kad jei teisinės galimybių paso ribos būtų įvestos nuo pat jo galiojimo pradžios, dabar visuomenėje kiltų mažiau nežinomybės.

„Su galimybių pasu reiktų nei daugiau leisti, nei daugiau drausti, tiesiog kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kad yra įstatymas, kuriame nustatytos tam tikros galimybių paso naudojimo ribos ir kad jas negalėtų asmeniškai kaip nors kaitalioti ir būtų tam tikra nežinomybė. (...) Aš manau, kad tą reikėjo padaryti jau anksčiau, dar vasarą, ir tada turbūt būtų daug mažiau nusivylusių žmonių ir nepasitikėjimo“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Rugsėjo 15 dieną Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą prašant išnagrinėti su galimybių pasu susijusių apribojimų įvedimą. V. Blinkevičiūtė vis dėlto nemano, kad tos procesas yra būtinas, nes jis gali pernelyg ilgai užsitęsti, o sprendimus reiktų priimti jau dabar.

„Na, kiekviena politinė partija yra laisva elgtis kaip jai atrodo, tačiau aš noriu pasakyti, kad gali atsitikti taip, kad kol Konstitucinis Teismas išnagrinės galimybių paso veiklos teisėtumą ir atitikimą konstitucijai, nutekės daug vandens ir gal net nebebus reikalingas tas galimybių pasas, todėl aš matau daug greitesnį procesą. Tai būtų galima atlikti ne Konstituciniame Teisme, bet Lietuvos Respublikos Seime, tai linkėčiau ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai rasti bendrus sprendimus ir artimiausiu metu tą klausimą išspręsti“, – siūlė LSDP pirmininkė.

„Dabar atsiranda vėl būtinybė įvesti karantiną, tai nėra gerai, tai nėra gerai psichologiškai. Suprantu, kad tai teisinis režimas įvesti tam tikrus ribojimus, kaip privalomų kaukių dėvėjimą, kitoks negalimas. Tai rodo, kad iš tikrųjų su pandemija šita Vyriausybė ir valdančioji dauguma nesusitvarkė“, – teigė S. Skvernelis.

Pasak ekspremjero, šiltuoju metų laiku nebuvo nieko padaryta dėl sėkmingos vakcinacijos kampanijos.

„Turint tiek persirgusių žmonių ir tiek vakcinų, kurias nupirko dar mūsų Vyriausybė, sugebėti vėl prieiti prie karantino ir tokių skaičių, tai reikia neeilinių gebėjimų“, – sakė Seimo narys.

S. Skvernelis taip pat akcentavo, kad šiuo metu skaičiai yra nuo 10 iki 18 kartų didesni negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Skaičiai, kurie yra šiuo metu, nuo 10 iki 18 kartų didesni negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tada mus skatino, kad kažką Vyriausybė ne taip daro arba nedaro dėl artėjančių rinkimų. Pasirodo, kad tai tiktai buvo politinė propaganda“, – sakė S. Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį nukėlė svarstymą dėl privalomojo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose kitam Vyriausybės posėdžiui. Įvedus tokį ribojimą būtų skelbiamas ir karantinas, kadangi esant ekstremaliajai situacijai, tokie pakeitimai yra negalimi.

Komiteto pirmininko teigimu, valstybė deda kryptingas pastangas, tačiau šiuo metu dar yra iššūkių modulinių namelių miestelyje Rukloje.

„Akivaizdu, kad procesas turi savų logistinių iššūkių, tačiau Vidaus reikalų ministerija yra davusi pažadą perkėlimus įvykdyti iki spalio 1 dienos, o iškilus tam tikriems logistiniams iššūkiams – iki šildymo sezono pradžios. Tai labai tikiuosi, kad perkėlimo procesas tiek Rukloje, tiek į Naujininkus, tiek Kybartus vyks sklandžiai ir palapinėse gyvenančių asmenų artimiausiu metu nebeliks“, – komentavo T. V. Raskevičius.

Iš planuotų iki šios savaitės perkelti 400 migrantų kol kas Rukloje yra tik 240, o palapinėse tebegyvenančių pabėgėlių skaičius yra nuolat kintantis.

Žmonėms, ypač vaikams, nėra užtikrintos elementarios sąlygos. Jie yra pasienio užkardose per visą praktiškai perimetrą. Man sunku parinkti žodžius, bet tai nėra žmoniška.

Išvažiuojamajame Žmogaus teisių komiteto posėdyje dalyvavęs komiteto narys Vytautas Bakas teigė, kad didžioji dalis pažeidžiamų grupių asmenų vis dar gyvena ne moduliniuose nameliuose, bet palapinėse ir nešildomose užkardose.

„Čia mes pamatėme, kad perkėlimas iš esmės nevyksta. Nuo birželio 2 dienos prasidėjusi pabėgėlių krizė, (...) tai yra jau keli mėnesiai praėję. Žmonėms, ypač vaikams, nėra užtikrintos elementarios sąlygos. Jie yra pasienio užkardose per visą praktiškai perimetrą. Man sunku parinkti žodžius, bet tai nėra žmoniška“, – sakė V. Bakas.

T. V. Raskevičiaus teigimu, šiuo metu yra atliekama stebėsena tų vietų, kuriose migrantai bus apgyvendinti ilgesniam laikui: kuriama infrastruktūra, perkami moduliniai nameliai, planuojama teikti švietimo, socialines paslaugas.

Dėl viešojoje erdvėje pasklidusios informacijos apie smurtą ir seksualinį išnaudojimą tarp migrantų, T. V. Raskevičius galimą tarptautinių organizacijų kritiką ir pasiūlymus vertina ne kaip sankcijas, o kaip konstruktyvius patarimus ir pasiūlymus, kaip galima efektyviau susitvarkyti su esama situacija.

„Vienintelis būdas atsakant į galimus kaltinimus ar tam tikrus klausimus yra visiškas skaidrumas ir tiesiog atviras pasakymas taip, kaip yra, kokia pagalba mums reikalinga ir tiesiog problemų nekišimas po kilimu“,  – teigė komiteto pirmininkas.