„Kauno švaros“ specialistai: nedaug skiriamės nuo Vakarų, tik ten mažiau streso | kl.lt

„KAUNO ŠVAROS“ SPECIALISTAI: NEDAUG SKIRIAMĖS NUO VAKARŲ, TIK TEN MAŽIAU STRESO

  • 6

Miesto komunalinių paslaugų bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai neseniai lankėsi Olandijos Gorinchemo mieste ir stebėjo tenykščių kolegų darbą, jų technikos galimybes. Su olandais turime nemažai panašumų, bet ryškūs ir kai kurie skirtumai.

Domėjosi naujomis mašinomis

Labiausiai kauniečius domino planuojamų pirkti naujų, automatizuotų šiukšliavežių galimybės. Su jomis ir darbuojasi Gorinchemo komunalinių paslaugų įmonė „WAARD lander“, kur lankėsi „Kauno švaros“ specialistai: miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Darius Stasikonis, Pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymo skyriaus vadovas Paulius Kapitanovas bei Atliekų tvarkymo skyriaus meistras Tadas Bikuličius. Pasak D.Stasikonio, „Kauno švara“ svarsto galimybę pirkti naujų šiukšlių išvežimo mašinų, kurios važinėja Gorincheme. Jos gaminamos bendroje Olandijos bei Anglijos kompanijoje ir išsiskiria tuo, kad yra automatizuotos. „Dabar naudojamuose šiukšliavežiuose, be vairuotojo, turi darbuotis dar du krovėjai: vienas priveža individualaus namo konteinerį, kitas valdo atliekų išpylimo, presavimo operacijas, – kalbėjo D.Stasikonis. – Naujose mašinose užtenka vieno veiksmo ir viskas padaroma automatiškai. Taip taupytume žmogiškuosius išteklius. Paprastėtų ir paspartėtų darbas.“

„Kauno švaros“ darbuotojai, pamatę mašinų darbą gatvėse, teigiamai vertino jų efektyvumą, bet yra vienintelis klausimas – kaip jos veikia esant šaltam orui. „Olandijoje šiemet paspaudęs 9 laipsnių šaltukas buvo vadinamas labai šaltu. Pas mus būna daug šaltesnių dienų, todėl nusprendėme iš pradžių įsigyti vieną mašiną ir pažiūrėti, ar elektronika, valdanti operacijas, nestringa nepalankiu oru“, – kalbėjo D.Stasikonis.

Kaune bendras automobilių ir traktorių parkas sudaro 110 mašinų.

Visi moka vienodai

„Atliekų tvarkymo sistemoje dar daug tobulintinų dalykų, tai nuolatinis procesas, nes keičiasi technologijos, poreikiai, ekonominė situacija, teisinė aplinka, – mano D.Stasikonis. – Su panašia situacija susiduria ir kitos šalys, nesame išskirtiniai. Dėl to būtina bendrauti, keistis vertinga patirtimi, pamatyti, kaip organizuojami kasdienės veiklos procesai, kaip sprendžiamos kasdieniniame darbe iškylančios situacijos, kaip kitose šalyse planuojamas ir organizuojamas atliekų tvarkymo sistemos darbas.“

„Kauno švara“ svarsto galimybę pirkti naujų šiukšlių išvežimo mašinų, kurios važinėja Gorincheme.

Gorinchemo savivaldybė taiko vieną rinkliavos mokestį visiems gyventojams. Nuo būsto ten per metus sumokama 170 eurų. Nežiūrima nei į buto, namų valdos dydį, nei gyventojų viename būste skaičių. „Grafikai sudaromi paprasčiau, nereikia jokių žurnalų su duomenimis, kur kiek namų valdų reikia apvažiuoti, todėl mažau popierizmo ir streso. Tiesiog tam tikromis dienomis šiukšliavežiai pervažiuoja per gatves ir sukrauna atliekas“, – pasakojo D.Stasikonis.

Dėl to darbuotojai per daug neskuba ir dirba vienodu ritmu, nustatytą valandų skaičių. Dėl to patiriama mažiau streso, nėra skubos.

Olandijoje įprasta ir tai, kad šiukšliavežiai važiuoja vakarais, todėl daug kavinių, parduotuvių išneša į gatves maišus su atliekomis. Pas mus tokios praktikos dar nebandoma diegti, nežinia, kaip į pūpsančius maišus reaguotų gyventojai.

Nėra antžeminių konteinerių

P.Kapitanovas pasakojo, kad Gorincheme visi daugiabučiai namai turi požeminius konteinerius. Kaune jie irgi daug kur montuojami, atsisakoma antžeminių dėžių. „Požeminės talpos yra daug didesnės, todėl jas reikia rečiau ištuštinti, o tai leidžia sutaupyti lėšų kitoms reikmėms. Iš požeminių konteinerių į aplinką nesklinda nemalonūs kvapai, ypač tai aktualu vasaromis. Pagaliau ir vizualiai kvartalai atrodo patraukliau nei su matomomis atliekų krūvomis konteineriuose“, – įsitikinęs P.Kapitanovas.

Šiuo metu požeminiai konteineriai sumontuoti Vilijampolės, Šilainių, baigiami montuoti Eigulių seniūnijose. Kituose mikrorajonuose irgi numatyta pakeisti visus konteinerius.

Priklauso savivaldybei

Pašnekovai pastebi, kad olandai nė nesvarsto variantų perduoti komunalinių atliekų tvarkymo į privačias rankas. Įmonė „WAARD lander“ irgi yra municipalinė. Taigi jai svarbu ne pelnas, o stabilus darbas, užtikrinant sklandų atliekų išvežimą ir bendrą miesto tvarkymą. Būtent tokia praktika taikoma daugumoje Europos miestų.

„Kauno švara“ priklauso Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijai, o ši – Europos komunalinių atliekų asociacijai (Municipal Waste Europe, MWE). Pastaroji yra didžiausia Senojo žemyno organizacija. Ji jungia įvairių savivaldybių komunalines įmones, užsiimančias atliekų tvarkymu, rūšiavimu, kitas su komunaline veikla susijusias bendroves.

Šios asociacijos narėmis yra Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų šalių komunalinių bendrovių asociacijos.

GALERIJA

  • Įranga: kauniečius domino planuojamų pirkti naujų automatizuotų šiukšliavežių galimybės.
  • Procesas:  bendroje Olandijos ir Anglijos kompanijoje gaminamos mašinos išsiskiria tuo, kad yra automatizuotos.
  • „Kauno švaros“ specialistai: nedaug skiriamės nuo Vakarų, tik ten mažiau streso
  • „Kauno švaros“ specialistai: nedaug skiriamės nuo Vakarų, tik ten mažiau streso
  • „Kauno švaros“ specialistai: nedaug skiriamės nuo Vakarų, tik ten mažiau streso
„Kauno švara“ nuotr.
Gairės: Švara 2019
Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Visvaldas

Ne į sekso megą Olandiją važiuokite Stasikoni, o į kultūros ir sąžinės centrą Vokietiją. Berlyne daugiabučių kiemuose aptverti kiemukai, kurių tvoros ir viršus apauginti visžaliais vijokliais, o juose kiekvienas butas turi savo konteinerius. Kaip mūsų privačių namų savininkai. Ir moka žmonės ne nuo buto ploto, ne nuo žmonių skaičiaus, o nuo konteinerių de facto išvežimo. Jei žmonės mėnesiui išvyko, jų konteineris tuščias ir jie nieko nemoka. Nes mokėti reikia už išvežamas šiukšles.

S.Daukanto g. gyventojas

Darosi koktu nuo tokiu pagyru.Kauno centre kur didziausia koncentracija turistu ir zmoniu ,po siuksliu susipylima is konteineriu i siuksleveze,ant grindinio paliekamos isbyreje siuksles ir istekeje dvokiantys skysciai,kurie ilgai dvokia ir palieka ant grindinio slykstu vaizda ir tai vyksta kiekviena ryra kauno centre. Labai keista kaip tokia neukiska imone save prilygina prie vakarietisku standartu.Niekada nemaciau,kad si imone konteinerius plautu,nes privalo tai daryti.

o kiek naudos

Jau kokia ten kontora,tai baisu ir pasakyt.Teko susidurti su jais,nes po kiemus siukstinedami darbuotojai istempė beveik visai tuscias siuksliadėzes,o viena tai visai nenaudojama ,nes stiklu niekad neturime,niekaip neisėjo issiaiskinti,kad po kiemus jiems niekas nedavė teisės maklineti ir tampyti siuksliu dėzes is ju.Aptarnavimo kulturos pas juos nėra.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS