Mūsų laikų herojus | kl.lt

MŪSŲ LAIKŲ HEROJUS

Kiekviena era turi savo didvyrius. Anų laikų herojaus praporščiko Pečiorino siutulys tėra apgailėtinas seilėjimasis, palyginti su ta misija, kuriai nūnai išsibarsčiusios imperijos Šiaurės vakarų krašto paribiuose nusiteikę šiandieniniai jo tautiečiai.

Jų tikslas vienas – atkurti įsivaizduojamą istorinį teisingumą, tai yra amžiams sujungti broliškas baltų ir slavų gentis į vieningą neišardomą darinį, nesvarbu, kad kažkokie žinovai nenutildami aiškina, jog tokie kliedesiai nei logiški, nei istoriški, nei juolab moksliški, o vietiniai nacionalistai, kurių, pasirodo, čia apstu, vis klykia apie kažkokią nepriklausomybę (bet veikiausiai ne apie dujų saugyklą Kuršių mariose). Tačiau tvarka turi būti, ir taškas.

Tik užduotis nėra paprasta – šiandien beveik visi moka rašyti, yra nemažai skaitančių žmonių, taigi ir mąstančių, todėl įtikinti naujo sandorio su didžiuoju broliu, kuris mus myli, nauda nebus taip ir lengva. Nesvarbu, kad nemažai mūsų piliečių vis dar įsijungia rusiškus TV kanalus, nesvarbu, kad kai kas ir įtikėjo propagandos auksaburnių gražbylyste, rimtą darbą reikia atlikti ir vietoje, t.y. frakcijose, kaip sako politikai.

Atpažinimui pateiksime statistinio mūsų laikų herojaus portretą – tai 35–40 m. vyras, dažniausiai rusakalbis, būtinai – tos šalies, kurioje turi atlikti savo didingą žygį, pilietis. Misionierius turi aukštąjį išsilavinimą (tinka ir kaimyninio Kaliningrado kokios mokyklos diplomas), yra įsitraukęs į vietos politiką, siekiamybė – miesto tarybos nario mandatas, pomėgiai gali būti žemiški – žvejyba, na dar imtynės fizinei formai palaikyti, nes protinė forma privalo būti nuolatinės stabilios būdravimo parengties. Toks veikėjas bent formaliai dirba kad ir "Ragų bei nagų" kontoroje. Pajamos nesvarbios, nes fundatoriai iš pašalio badu mirti ir skurde gyventi neleis.

Tai štai, belieka tik atidirbti už tas investicijas, ir darbas ne itin sunkus. Tenka retsykiais parėkauti, kartais viešai pasipiktinti ir neužmiršti pagrindinio tikslo – metodiškai griauti "fašistų valstybę" iš vidaus.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Ajajai

Nusipaistė autorė truputytį... Rašyti (turiu omeny be klaidų) net žurnalistai nelabai bemoka, o skaitančių, juoba mąstančių žmonių lieka vis mažiau, nes tokie planingai naikinami. Laikraščių ir soctinklų skaitinėjimas anaiptol nėra skaitymas; feisbukai bukina, užuot skatinę mąstyti. O su knygom, deja, yra kaip yra, tai yra, kuo toliau, tuo blogiau. Ir rusų TV čia visai nė prie ko.

mokantiems rašyti

Ar tikrai žinote, apie ką rašote? Tikrai Pečiorinas buvo praporščikas?

mokantiems rašyti

Ar tikrai žinote, apie ką rašote? Tikrai Pečiorinas buvo praporščikas?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS