Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse šiek tiek po 6 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku pasigirdo sprogimai, praneša BBC.

Vietoje esantys žurnalistai pranešė apie sprogimų seriją.

Mieste vėl pradėjo gausti apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos.

Per naujus antskrydžius Ukrainoje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų

Per naujus oro antskrydžius prieš miestus Ukrainoje, institucijų duomenimis, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Malyno mieste Žytomyro srityje žuvo trys suaugusieji ir du vaikai, kai bombos sugriovė septynis namus, naktį į trečiadienį pranešė Civilinė apsauga. Achtyrkoje prie Sumų žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 14 buvo sužeisti. Rusų pajėgos dvi valandas apšaudė miesto civilines infrastruktūras, sakė srities administracijos vadovas Dmytras Šyvyckis. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.

Netoli Charkivo žuvo du žmonės, tarp jų – septynerių metų vaikas, kai sviedinys, anot Civilinės apsaugos, pataikė į gyvenamąjį namą.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną per mūšius Charkive žuvo 170 civilių, tarp jų – penki vaikai, pranešė agentūra UNIAN, remdamasi institucijų atstovu.

JT: per Rusijos invaziją Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai ir dar 861 buvo sužeistas.

Vis dėlto JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pažymėjo, kad šie duomenys yra neišsamūs ir kad tikrieji aukų skaičiai tikriausiai yra daug didesni.

„OHCRH mano, kad tikrieji skaičiai yra reikšmingai didesni, ypač [Kyjivo] vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, nes daug pranešimų iš vietų, kur buvo tokių [žmonių žūties] atvejų, turi būti papildomai patvirtinti, o gauti informaciją iš kai kurių vietų, kur tęsiasi kovos veiksmai, vėluojama“, – nurodė agentūra.

Pranešime sakoma, kad papildomų aukų gali būti tokiuose miestuose kaip Volnovacha, Iziumas ar Mariupolis, kur vyko intensyvūs bombardavimai.

Scanpix nuotr.

„Daugumos civilių asmenų žūties arba sužalojimų atvejų priežastis buvo Rusijos pajėgų plataus poveikio sprogstamųjų ginklų naudojimas, įskaitant artilerijos ir salvinių raketų ugnies sistemų apšaudymus, taip pat raketų ir aviacijos smūgius“, – pažymėjo OHCRH atstovė Liz Throssell (Liz Trosel).

„Dėl šios priežasties šimtai gyvenamųjų pastatų daugelyje miestų, įskaitant Černihivą, Charkivą, Chersoną, Mariupolį ir Kyjivą, buvo apgadinti arba sugriauti“, – pridūrė ji.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) savo ruožtu paragino kariaujančias šalis skubiai užtikrinti „veikiančią sistemą“, kad būtų galima saugiai evakuoti kovos veiksmų zonose įstrigusius civilius ir suteikti prieigą pagalbos darbuotojams.

Gausios Rusijos pajėgos, įsiveržusios į Ukrainą vasario 24 dieną, tęsia puolimą ir apšaudo bei bombarduoja šalies miestus, nors ukrainiečių pajėgos joms įnirtingai priešinasi.

TATENA prarado ryšį su Černobylio atominės elektrinės duomenų sistemomis

Černobylio atominė elektrinė, užimta į Ukrainą įsiveržusių Rusijos pajėgų, nebesiunčia duomenų JT branduolinės energetikos priežiūros agentūrai, antradienį pranešė pareigūnai.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl jėgainės darbuotojų, priverstų dirbti patiriant didelę įtampą dėl Rusijos pajėgų buvimo.

Vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusi Rusija užėmė nebeveikiančios elektrinės kompleksą, kuriame 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje dalyje Europos.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) „nurodė, kad nuotolinis duomenų transliavimas iš Černobylio AE įrengtų saugiklių stebėsenos sistemų buvo prarastas“, sakoma agentūros pranešime.

„Agentūra aiškinasi saugiklių stebėsenos sistemų kitose Ukrainos vietose statusą ir greitai pateiks tolesnės informacijos“, – pridūrė TATENA.

Saugikliais TATENA vadina branduolinėms medžiagoms ir veiksmams taikomas technines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pavojingos medžiagos nebūtų platinamos. Šios priemonės turi garantuoti, kad bet koks netinkamas tokių medžiagų panaudojimas būtų anksti aptiktas.

Daugiau kaip 200 techninių darbuotojų ir apsaugininkų jau 13 dienų yra įstrigę Černobylio jėgainės komplekse, kurį užėmus Rusijos pajėgoms tapo nebeįmanoma užtikrinti įprasto pamainų režimo.

Komplekse esančių darbuotojų padėtis „blogėja“, pažymėjo TATENA, remdamasi Ukrainos branduolinės energetikos priežiūros institucijos duomenimis.

Aplink nebeveikiančią elektrinę yra nustatyta riboto lankymo „atskirties zona“. Šioje teritorijoje yra ne vien išjungti reaktorių blokai, bet ir radioaktyvių atliekų saugyklos.

Jėgainėje tebedirba daugiau kaip 2 000 žmonių, nes kompleksą būtina nuolat prižiūrėti, kad būtų išvengta naujos branduolinės katastrofos.

JT agentūra ragino Rusiją leisti darbuotojus rotuoti, nes jų poilsis ir reguliarios pamainos yra gyvybiškai svarbios komplekso saugumui.

„Esu giliai susirūpinęs dėl sudėtingos ir įtampą keliančios padėties, su kuria susiduria Černobylio atominės elektrinės darbuotojai, taip pat dėl iš to išplaukiančios potencialios rizikos branduoliniam saugumui, – sakė R. Grossi. – Raginu pajėgas, faktiškai kontroliuojančias kompleksą, skubiai paskatinti ten esančio personalų saugų keitimąsi.“

Nutrūkus nuotoliniam duomenų transliavimui Ukrainos branduolinės energetikos priežiūros tarnyba su jėgaine gali susisiekti tik elektroniniu paštu. R. Grossi pakartojo savo siūlymą nuvykti į Černobylio kompleksą ar kur nors kitur ir susitarti dėl visų konflikto šalių „įsipareigojimų saugai ir saugumui“  Ukrainos atominėje jėgainėse.

Rusija praeitą savaitę taip pat atakavo ir užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Kyjivas dėl šių veiksmų apkaltino Maskvą „branduoliniu teroru“.

Zaporižioje įrengti šeši reaktoriai yra modernesni ir saugesni negu sprogęs Černobylyje.

TATENA sakė, kad du iš tos jėgainės blokų tebeveikia, bet jos darbuotojai dirba pamainomis, o spinduliuotės lygis išlieka stabilus.

Trečiadienį Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas Rusijos nacionalinės gvardijos kariškis, kalbėdamas prie Zaporižios atominės elektrinės, sakė, kad Maskvos pajėgos visiškai kontroliuoja šį kompleksą.

Šiuo metu elektrinė dirba kaip įprasta. Komplekso vadovybė dirba savo darbą. Padėtis visiškai kontroliuojama Rusijos nacionalinės gvardijos.

„Šiuo metu elektrinė dirba kaip įprasta. Komplekso vadovybė dirba savo darbą. Padėtis visiškai kontroliuojama Rusijos nacionalinės gvardijos“, – sakė kariškis.

Jis apkaltino Ukrainos pajėgas laikius komplekse ginklus.

„Elektrinės blokuose rastas didelis kiekis ginklų ir šaudmenų, įskaitant sunkiąją ginkluotę“, kai ją užėmė Rusijos pajėgos, teigė kariškis.

JAV atmeta „neįgyvendinamą“ Lenkijos pasiūlymą perduoti naikintuvus

 Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.

Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšeine.

Pagal siūlomą schemą šie lėktuvai vėliau galėtų būti perduoti Ukrainai, o Lenkijos oro pajėgos mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad sumanymas Jungtinėms Valstijoms perduotus lėktuvus nuskraidinti iš JAV ir NATO bazės „į oro erdvę virš Ukrainos, kuri yra ginčijama Rusijos, kelia rimtų nuogąstavimų visam NATO aljansui“.

Scanpix nuotr.

„Toliau konsultuosimės su Lenkija ir kitais mūsų NATO sąjungininkais dėl šio reikalo ir jo keliamų sudėtingų logistikos iššūkių, bet nemanome, kad Lenkijos pasiūlymas yra įgyvendinamas“, – sakoma J. Kirby pranešime.

„Paprasčiausiai mums neaišku, ar tam yra koks nors stiprus loginis pagrindas“, – pridūrė jis.

J. Kirby taip pat pabrėžė, kad Vašingtonas laikosi pozicijos, jog „sprendimą, ar Lenkijai priklausantys lėktuvai gali būti perduoti Ukrainai, galiausiai turi priimti Lenkijos vyriausybė“.

Ukraina suintensyvino raginimus partneriams Vakaruose aprūpinti ją kariniais orlaiviais, kad Kyjivas galėtų sėkmingiau priešintis didžiulio masto Rusijos karinei invazijai. Tačiau toks žingsnis laikomas itin rizikingu – NATO narės nenori, kad Maskva pripažintų jas konflikte dalyvaujančiomis šalimis.

Ukrainos karinės oro pajėgos turi pasenusių naikintuvų MiG-29 ir Su-27, taip pat šturmo lėktuvų Su-25. Šių tipų orlaiviai yra vieninteliai, kuriuos ukrainiečių lakūnai galėtų valdyti iškart, be papildomų apmokymų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sekmadienį per vizitą Moldovoje sakė, kad Vašingtonas „aktyviai“ aiškinasi Lenkijos pasiūlymą perduoti jos turimus MiG-29 Ukrainai.

Tačiau Lenkijai antradienį vakare paskelbus šį pasiūlymą valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland) sakė JAV įstatymų leidėjams, kad Vašingtonui toks planas buvo netikėtas.

„Buvau susitikime, kuriame turėjau apie tai išgirsti prieš pat atvykdama (į Senato posėdį), todėl manau, kad iš tikrųjų tai buvo netikėtas lenkų ieno iš senatorių paklausta, ar JAV pareigūnai iš anksto derino veiksmus su Lenkija prieš Varšuvai paskelbiant savo pranešimą, V. Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne.“

Keletas amerikiečių įstatymų ragino perduoti lėktuvus Ukrainai, bet V. Nuland atsisakė patvirtinti, kad Vašingtonas palaiko arba skatina Varšuvos siūlomus mainus.

„Ir toliau laikysiuosi labai tvirtos abipartinės šio komiteto nuomonės, kad šie lėktuvai turi būti nugabenti į Ukrainą, – sakė ji Senato užsienio reikalų komitetui Senate. – Šiuo atveju reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių, o sąjungininkų ir net administracijos narių nuomonės išsiskiria.“

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukraina sugebėjo išsaugoti reikšmingą dalį savo oro pajėgų. Tačiau tiek Ukrainos, tiek Rusijos oro pajėgos patyrė nemenkų nuostolių, ir nė viena jų neturi visiško pranašumo ore.

„Fitch“: Rusijos nemokumas – „neišvengiamas“

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ antradienį dar labiau sumažino Rusijos valstybės skolos reitingą, jau anksčiau priskirtą „šlamšto“ diapazonui, nurodydama, jog šis sprendimas atspinti nuomonę, kad nemokumas yra neišvengiamas.

Rusijos valstybės skolos reitingas sumažintas nuo B iki C.

Kaip ir kitos didžiosios reitingų agentūros, „Fitch“ anksčiau šį mėnesį sumažino į Ukrainą įsiveržusios Rusijos valstybės skolos reitingus iki vadinamojo „šlamšto“ statuso – iki kategorijos šalių, galinčių nebesugebėti grąžinti skolos.

„Reitingas C atspindi „Fitch“ nuomonę, kad valstybės nemokumas yra neišvengiamas“, – sakoma agentūros pranešime. Naują sumažinimą nulėmė tai, kad pastarojo meto įvykiai „dar labiau pakirto Rusijos norą aptarnauti valstybės skolą“, nurodė kompanija.

Pasak agentūros, „tolesnis sankcijų griežtinimas ir pasiūlymai, galintys apriboti prekybą energija, didina Rusijos politinio atsako, apimančio bent atrankinį valstybės skolos įsipareigojimų nevykdymą, tikimybę“.

Antradienį Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė paskelbė nutraukiančios energijos importą iš Rusijos. JAV draudimas įsigalioja iškart, o Londonas sakė, kad naftos importą iš Rusijos nutrauks palaipsniui, iki metų pabaigos.

Jei Rusija taptų nemoki, tai būtų pirmas toks kartas nuo 1998 metų.

JAV: „Nord Stream 2“ dujotiekis – „miręs“

Prieštaringai vertinamas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“, kurio sertifikavimas buvo sustabdytas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, yra „miręs“, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnė.

„Manau, kad „Nord Stream 2“ dabar yra miręs“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland).

Jos pareiškimas tikriausiai laidoja viltis, kad 12 mlrd. dolerių (11 mlrd. eurų) atsiėjęs Kremliaus geopolitinis projektas, tapęs Vakarų sankcijų auka, turi ateitį.

„Tai metalo gabalas jūros dugne, nemanau, kad jis kada nors bus atgaivintas“, – pridūrė ji.

V. Nuland kalbėjo per pasitarimą dėl JAV atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje, tą pačią dieną, kai prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sudavė skaudų smūgį Maskvai pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos uždraudžia energijos importą iš Rusijos.

Tai stiprus ekonominės kilpos Vladimiro Putino Rusijai užveržimas. Dėl taikomų sankcijų jau krito Rusijos rublio vertė, smarkiai išaugo infliacija ir skolinimosi kaštai, Maskva buvo pašalinta iš pasaulinių finansų rinkų.

„G-7 (Didžiojo septyneto) ar Europos Sąjungos partnerės ir šalys visame pasaulyje rengia dar daugiau [priemonių], jei prezidentas Putinas neužbaigs šio žiauraus karo“, – sakė V. Nuland.

„Taip pat dirbame su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis, kad apribotume pasaulinio energijos tiekimo sutrikimą ir neleistume Rusijai ginklu paversti savo energijos eksporto pasauliui, tuo pačiu spartindami energijos tiekimo diversifikavimą“, – sakė ji.

Daug metų šį dujotiekį gynusios Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) praėjusį mėnesį  reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą sustabdė dujotiekio sertifikavimo procesą, būtiną jo įjungimui, ir įpareigojo Ekonomikos ministeriją atšaukti ataskaitą, kuri buvo pateikta sertifikavimą vykdžiusiai Federalinei tinklų agentūrai.

Netrukus po to JAV įvedė sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus.

Vokietijos sąjungininkės JAV ir Europos šalys seniai priešinosi šiam dujotiekiui, nuogąstaudamos, kad Maskva juo naudosis kaip geopolitiniu ginklu ir kad jis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos.

Dauguma projekto akcijų priklausė Rusijos milžinei „Gazprom“. Tarp kitų investuotojų buvo vokiečių naftos ir dujų firma „Wintershall Dea“, vokiečių „Uniper“, prancūzų „Engie“, austrų OMV ir anglų bei olandų „Shell“.

JAV uždraudus naftos importą iš Rusijos, Maskva jau perspėja apie pasaulinius padarinius

Rusija sukritikavo JAV sprendimą uždrausti rusiškos naftos importą ir perspėjo, kad laukia pasauliniai padariniai.

„JAV sankcijų spaudimas Rusijai jau seniai peržengė visas politinės ir ekonominės prasmės ribas, – savo feisbuko paskyroje parašė Rusijos ambasada Vašingtone. – Kaip visada, JAV nepamąsto, kad ribojimai visada yra dviašmenis ginklas.“

Ambasados pareiškime priduriama, neva yra „akivaizdu, kad, atsisakius mūsų išteklių, lauks dideli svyravimai pasaulio energijos rinkose. Tai neigiamai paveiks kompanijų ir vartotojų, pirmiausia pačiose Jungtinėse Valstijose, interesus“.

Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.

Ambasada pareiškė, kad „Rusija turi pasirinkimų, kur nukreipti savo kokybiškus ir konkurencingus produktus“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV už draudimą importuoti naftą iš Rusijos. „Aš asmeniškai dėkingas prezidentui J. Bidenui už šį sprendimą. Kiekvienas centas, kuris sumokamas Rusijai, virsta kulkomis ir sviediniais, skriejančiais į suverenią šalį“, – sakė jis antradienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše.

V. Zelenskis taip pat padėkojo britų premjerui Borisui Johnsonui už tai, kad Jungtinė Karalystė nuo 2022 metų pabaigos neimportuos rusiškos naftos. „Pasaulis netiki Rusijos ateitimi“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis pabrėžė rusų, kurie išeina į gatves dėl Ukrainos, drąsą. „Jie kiekvieną dieną kovoja dėl mūsų ir dėl savęs pačių“, – teigė jis. Rusijos pilietinių teisių organizacija „Ovd-Info“ suskaičiavo, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną per prieš invaziją nukreiptas demonstracijas Rusijoje buvo suimta daugiau kaip 13 400 žmonių.

„Karas turi liautis, – kalbėjo V. Zelenskis. – Turime sėsti prie derybų stalo“. Per 13 karo dienų žuvo daugiau kaip 50 ukrainiečių vaikų. „Niekada to neatleisiu“, – pridūrė Ukrainos vadovas.

CŽV: V. Putinas yra „įtūžęs ir nusivylęs“

V. Putinas, JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vertinimu, yra įniršęs dėl stringančio rusų dalinių judėjimo Ukrainoje. „Galvoju, kad V. Putinas įtūžęs ir nusivylęs“, – antradienį Kongrese Vašingtone sakė CŽV vadovas Williamas Burnsas. Rusijos prezidentas, anot jo, greičiausiai intensyvins puolimą „ir mėgins sutraiškyti Ukrainos pajėgas nepaisydamas civilių aukų“.

V. Putinas „pasiryžęs dominuoti Ukrainoje ir ją kontroliuoti“, toliau kalbėjo W. Burnsas. Tai esą yra jos asmeninis įsitikinimas.

W. Burnsas, kuris yra buvęs JAV ambasadorius Rusijoje, apibūdino V. Putiną kaip vis labiau izoliuotą. „Jis sukūrė sistemą, kurioje artimiausias jo patarėjų ratas vis mažėja“, – teigė žvalgybininkas. Čia niekas nedrįsta abejoti prezidento sprendimais. Pats V. Putinas esą daug metų šunta „pyktyje ir ambicijose“.

Sumų humanitarinis koridorius turėtų veikti toliau

Antradienį atidarytas humanitarinis koridorius iš Sumų miesto trečiadienį turėtų veikti toliau, BBC cituoja Sumų srities gubernatorių.

Pasak Ukrainos vyriausybės, per du evakuacijos etapus iš Sumų jau išvyko apie 5 tūkst. žmonių.

Šį netoli sienos su Rusija išsidėsčiusį miestą jau kurį laiką bombarduoja rusų kariai.

Vietos pareigūnų teigimu, vien pirmadienį per Rusijos antskrydžius žuvo 22 žmonės, įskaitant tris vaikus.

Scanpix nuotr.

Ukraina neatmeta diskusijų dėl neutralaus statuso

Ukraina neatmeta galimybės derybose su Rusija kalbėti ir apie galimą šalies neutralumą. „Tokius klausimus galima diskutuoti derybose, tai visiškai įmanoma“, – antradienio vakarą vokiečių televizijai ARD pareiškė V. Zelenskio užsienio politikos patarėjas Ihoris Šovkva, atsakydamas į klausimą, ar Ukraina derybose būtų pasirengusi sutikti su neutraliu statusu. Kartu jis pasisakė už susitikimą prezidentų lygiu.

Mes juk nesame agresoriai. Mes niekada nebūsime užpuolikai.

Rimtos derybos įmanomos tik V. Putinui susitikus su V. Zelenskiu, pabrėžė I. Šovkva. V. Zelenskis tam esą pasiruošęs. Iš Rusijos pusės, deja, tokio pasiruošimo nematyti. Tarptautiniai partneriai turėtų padėti surengti tokį susitikimą, kalbėjo patarėjas. Tačiau tokios derybos ir galimas susitarimas galimi tik nutraukus karo veiksmus ir įsigaliojus paliauboms.

Tada, anot I. Šovkvos, būtų galima diskutuoti, „kaip galėtų atrodyti galimas Ukrainos neutralumas“. „Todėl mums reikia griežtų garantijų, kad tokia situacija daugiau niekada negalėtų pasikartoti, – pridūrė jis. – Mes juk nesame agresoriai. Mes niekada nebūsime užpuolikai“.

Ketvirtadienį Antalijoje Turkijoje turėtų įvykti Ukrainos ir Rusijos diplomatijos vadovų Dmytro Kulebos ir Sergejaus Lavrovo susitikimas.

Nuo 2019 metų Ukrainos konstitucijoje įtvirtintas narystės NATO tikslas. Rusija reikalauja, kad Ukraina to atsisakytų ir pasiskelbtų neutralia.

JAV žvalgyba: V. Putinas pyksta dėl karo Ukrainoje

JAV žvalgybos vadovai antradienį pavadino V. Putiną piktu, izoliuotu lyderiu, kovojančiu dėl įtakos pasaulyje, nusivylusiu savo invazijos Ukrainoje eiga ne pagal planą ir svaidančiu Vakarams provokuojamus branduolinius grasinimus.

Ilgametis Rusijos prezidentas daug metų „verda lengvai įsiplieskiančiame pykčio ir ambicijų mišinyje“, JAV įstatymų leidėjams sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas (VIljamas Bernsas).

Jo vertinimu, invaziją į Ukrainą paskatino V. Putino „gilūs asmeniniai įsitikinimai“.

„Galvoju, kad Putinas šiuo metu yra įpykęs ir nusivylęs. Jis tikriausiai padvigubins savo pastangas ir bandys sumalti Ukrainos kariuomenę, nekreipdamas dėmesio į civilių gyventojų aukas“, – per Kongreso posėdį dėl grėsmių pasaulyje sakė W. Burnsas.

Scanpix nuotr.

Savo priešpriešą su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis paaštrinęs V. Putinas sulaukė didžiulio pasmerkimo dėl savo kruvinos invazijos ir dabar yra izoliuotas kaip niekada anksčiau.

JAV žvalgybos bendruomenė įspėjo dėl V. Putino pratrūkimo galimybės ir ypač akcentuoja padidėjusią branduolinę grėsmę.

Generolas leitenantas Scottas Berrieras (Skotas Berieras), Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius, sakė, kad V. Putino valdoma Rusija labai stengėsi modernizuoti savo ginkluotę, ypač mažesnius branduolinius ginklus.

V. Putinas „investavo į taktinius branduolinius ginklus“, sakė S. Berrieras. „Manau, jis galvoja, kad tai suteikia jam asimetrinį pranašumą“, – pridūrė Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius.

V. Putinas praėjusį mėnesį žengė šokiruojantį žingsnį ir įsakė paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį.

Kai kurie JAV pareigūnai privačių pokalbių metu reiškė susirūpinimą, kad blogiausio scenarijaus atveju jis galėtų įsakyti panaudoti tokius nedidelius branduolinius ginklus prieš kokį nors miestą.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines (Avril Hains) sakė, kad V. Putino „žvanginimas branduoliniais ginklais“ įspėjo Vakarus.

Žvalgybos vertinimu, V. Putiną, kuris jaučiasi įžeistas, kad Vakarai nerodo jam pagarbos, „vargu ar atgrasys tokios nesėkmės“, nes šią invaziją jis laiko „karu, kurio negali sau leisti pralaimėti“, sakė A. Haines.

„Tačiau tai, ką jis galbūt linkęs laikyti pergale, su laiku galėtų pasikeisti“, – sakė ji.

V. Putino invazija „supurtė geopolitinę tvarką, o reikšmę ateičiai mes tik pradedame suvokti, nors ji tikrai bus didelė“, nurodė  A. Haines.

V. Putinui patiriant didžiulį spaudimą, „sistema“, kurią Rusijos prezidentas sukūrė iš artimų patarėjų rato, darosi „vis siauresnė ir siauresnė“, sakė W. Burnsas.

Pasak jo, esant tokiai sistemai, „žmonių karjerai nepadeda abejojimas jo sprendimais ar prieštaravimas“ V Putinui.

ES įspėja dėl prekybos žmonėmis grėsmės iš Ukrainos bėgantiems vaikams

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnė antradienį įspėjo, jog blokui reikia užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgantys nelydimi vaikai netaptų prekybos žmonėmis aukomis.

„Mums reikia žinoti, kad yra žmonių, nusikaltėlių, galinčių bandyti pasinaudoti šia situacija“, – Europos Parlamentui Strasbūre sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

„Yra didžiulė rizika, kad nelydimi vaikai taps prekybos aukomis“, – pažymėjo ji.

Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, kad iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jau pabėgo per 2 mln. žmonių.

ES pirmą kartą sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos. Šis apsaugos mechanizmas numato pabėgėliams teisę laikinai gyventi ir dirbti bloke.

Didžioji dauguma į ES atvykstančių pabėgėlių yra moterys ir vaikai, nes vyrai šaukiami ginti šalies.

„Mums reikia padaryti daugiau, kad apsaugotume vaikus“, – sakė Y. Johansson.

Sekmadienį Slovakijos policija pranešė, kad vienas 11-metis ukrainiečių berniukas ES sieną kirto teturėdamas plastikinį maišelį, pasą ir ant rankos užrašytą telefono numerį.

Rytų Ukrainoje per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo mažiausiai 10 žmonių

Rusijos pajėgoms antradienį smogus Ukrainos rytiniam Severodonecko miestui žuvo mažiausiai 10 žmonių, pranešė vienas Luhansko srities pareigūnas.

Pareigūnas per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariuomenė „paleido ugnį“ į gyvenamuosius namus ir kitus pastatus Severodonecke, bet kol kas nedetalizavo, ar tai buvo artilerijos ataka.

Pastarosiomis dienomis šiame regione vyko įnirtingos kautynės.

Scanpix nuotr.

JT: pabėgėlių iš Ukrainos šiandien gali padaugėti iki 2,2 mln.

JT pabėgėlių agentūra skaičiuoja, kad iki šios dienos pabaigos iš Ukrainos jau galimai bus pabėgę apie 2,1–2,2 mln. žmonių, praneša „Sky News“.

Agentūra pridūrė kol kas nematanti šio skaičiaus augimo pabaigos.

JAV: Rusija neįvertino Ukrainos pasipriešinimo

JAV mano, kad, prieš pradėdama invaziją, Rusija neįvertino Ukrainos pasipriešinimo stiprumo, „Euronews“ cituoja Nacionalinės žvalgybos direktorę Avril Haines.

A. Haines pateikti parodymai Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje laikomi pirmuoju viešu aukšto rango žvalgybos pareigūnų jau beveik dvi savaites trunkančio karo vertinimu. Jų manymu, Rusijos puolimą sulėtino netikėtas Ukrainos gynėjų pasipriešinimas, ir kol kas lieka neaišku, ar V. Putinas laikysis „maksimalistinės“ strategijos ir sieks užimti visą Ukrainos teritoriją, ar apsiribos kuo nors kitu.

Tačiau pareigūnai laikosi pozicijos, kad V. Putinas, nepaisydamas didėjančių aukų skaičių, pasaulinių sankcijų ir Vakarų pastangų izoliuoti Kremlių, yra pasiryžęs tęsti savo pradėtą invaziją.

„Mūsų vertinimu, V. Putinas jaučiasi įsižeidęs, kad Vakarai jo tinkamai negerbia, ir jis laiko tai karu, kurio negali pralaimėti, – komitetui teigė A. Haines. – Tačiau tai, ką jis gali laikyti pergale, laikui bėgant gali pasikeisti, atsižvelgiant į jo patiriamus didžiulius nuostolius.“

„Bild“: Ukrainoje kovoja šimtai vokiečių savanorių

Ukrainos kariuomenės gretose, anot žiniasklaidos, kovoja šimtai Vokietijos piliečių. Šiuo metu Ukrainoje kariauja beveik 1 tūkst. vokiečių, rašo laikraštis „Bild“, remdamasis Ukrainos vyriausybės šaltinių duomenimis.

Vien tik pirmąją karo savaitę esą užsiregistravo 500 vokiečių. Kyjivo duomenimis, iš viso Ukrainos kariuomenės gretose dabar kovoja apie 22 tūkst. užsieniečių. Daugiausiai tai jauni vyrai iš Rytų Europos, tačiau yra ir, pavyzdžiui, amerikiečių.

CŽV vadovas: Kiniją neramina Rusijos karas Ukrainoje

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius antradienį sakė manąs, kad Kinijos lyderį Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) „neramina“ sunkumai, su kuriais susidūrė Rusija per invaziją į Ukrainą, ir karo paskatintas Jungtinių Valstijų ir Europos suartėjimas. 

„Manau, prezidentą Xi ir Kinijos vadovybę šiek tiek neramina tai, ką jie mato Ukrainoje“, – JAV įstatymų leidėjams sakė CŽV vadovas Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas) per posėdį, skirtą pasaulinių grėsmių vertinimui.  

„Jie nesitikėjo, kad rusai susidurs su tokiais dideliais sunkimais“, – kalbėjo jis. 

Pentagono skaičiavimais, per dvi karo savaites rusų pajėgos, susiduriančios su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, prarado iki 4 tūkst. karių. 

Pekinas atsisako pasmerkti artimą sąjungininkę Maskvą už invaziją į kaimyninę valstybę. Pirmadienį jis pareiškė, kad Kinijos ir Rusijos draugystė tebėra „tvirta kaip uola“, nepaisant griežto tarptautinio pasmerkimo, kurio sulaukė Maskva. 

Jie nesitikėjo, kad rusai susidurs su tokiais dideliais sunkimais.

Pekinas taip pat išreiškė pasirengimą tarpininkauti siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

Antradienį Xi Jinpingas per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos ir pavadino šią krizę „giliai neraminančia“.  

Pasak valstybinio transliuotojo CCTV pranešimo, Xi Jinpingas sakė norįs, kad Rusija ir Ukraina „išlaikytų derybų postūmį, įveiktų sunkumus ir toliau kalbėtųsi siekdamos rezultatų... ir užkirstų kelią didelio masto humanitarinei krizei“.

W. Burnsas, tris dešimtmečius dirbęs diplomatu ir ėjęs JAV ambasadoriaus Maskvoje pareigas, Atstovų Rūmų komisijai sakė, kad Kinijos vadovybei neramu dėl „žalos reputacijai, kurią gali padaryti jos glaudžios sąsajos su prezidentu [Vladimiru] Putinu“. 

Pasak CŽV vadovo, Pekinas nerimauja dėl buvimo Maskvos sąjungininku ekonominių pasekmių, kai Kinijos metinis augimo tempas yra mažesnis nei buvo tris pastaruosius dešimtmečius. 

W. Burnsas pridūrė, kad Kinijai taip pat neramu dėl platesnių geopolitinių Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmių, be kita ko, „ir dėl to, kaip prezidentas Putinas suartino europiečius ir amerikiečius“.   

Xi Jinpingas/Scanpix nuotr.

ES susitarė dar sugriežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl invazijos Ukrainoje

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai.

Be to, 27 šalių blokas pritarė, kad trys Baltarusijos bankai būtų atsieti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl Minsko paramos Rusijai vykdyti invaziją, sakoma Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, „Twitter“ žinutėje.

Susitarė dėl tolesnės gyventojų evakuacijos iš kovos veiksmų zonų

Ukraina ir Rusija susitarė dėl visą dieną truksiančio ugnies nutraukimo aplink keletą evakuacijos koridorių, kad civiliai galėtų pasitraukti iš kautynių zonos, trečiadienį pranešė ukrainiečių premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.

I. Vereščuk sakė, kad Maskva pažadėjo laikytis paliaubų nuo 9 val. iki 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku aplink šešias teritorijas, kuriose vyko įnirtingos kautynės, įskaitant Kijevo priemiesčius, pietinę Zaporižios sritį ir kai kurias vietas Ukrainos šiaurės rytuose.

Civiliai iš sostinės priemiesčių, įskaitant Irpinę ir Bučą šiaurės vakaruose, bus evakuoti į Kyjivą, kad išvengtų Rusijos pajėgų intensyvių bombardavimų.

Nepaisydami artilerijos ir aviacijos smūgių, taikūs gyventojai stengėsi ištrūkti iš virtinės miestelių į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, patenkančių į teritoriją, iš dalies kontroliuojamą Rusijos pajėgų.

Sekmadienį sprogęs sviedinys užmušė keturi žmonės, mėginusius pėsčiomis pasiekti sostinę.

Antradienį maždaug 60 autobusų dviem kolonomis sugebėjo evakuoti civilių iš Sumų miesto, esančio už 350 km į rytus nuo Kyjivo, vietos žiniasklaidai sakė Ukrainos prezidentūros pareigūnas Kyrylo Timošenka.

Iš maždaug 250 tūkst. gyventojų turinčių Sumų, esančių netoli sienos su Rusija ir tapusių įnirtingų susirėmimų zona, buvo evakuota daugiau kaip 5 000 žmonių.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad iš Ukrainos dėl karo pasitraukė jau 2,1–2,2 mln. žmonių.

Maskva: derybose su Ukraina pasiekta „tam tikra pažanga“

Rusija trečiadienį pareiškė, kad derybose su Kyjivo pareigūnais, per kurias siekiama išspręsti konfliktą su Ukraina, buvo pasiekta tam tikra pažanga ir kad Maskva nesiekia nuversti Ukrainos vyriausybės“.

„Buvo pasiekta tam tikra pažanga“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, turėdama galvoje tris jau įvykusius derybų su Kyjivu ratus.

Anot M. Zacharovos, Rusijos kariuomenei nėra pavesta „nuversti dabartinę vyriausybę“.

Vasario 24 dieną, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį, V. Putinas teigė siekiantis Ukrainos „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“.

ES susitarė dar sugriežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai.

Be to, 27 šalių blokas pritarė, kad trys Baltarusijos bankai būtų atsieti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl Minsko paramos Rusijai vykdyti invaziją, sakoma Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, „Twitter“ žinutėje.

ES siekia pašalinti likusias spragas po beprecedentės virtinės sankcijų, kurias ji paskelbė kartu su Vakarų sąjungininkėmis, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.   

Prieš kriptovaliutas nukreipta priemonė skirta užkirsti kelią į juodąjį sąrašą patekusiems fiziniams ir juridiniams asmenims naudoti užkoduotas skaitmenines sistemas, siekiant apeiti ES sankcijas.  

ES taip pat išplės technologijų, kurias draudžiama eksportuoti į Rusiją, sąrašą, blokui siekiant pakirsti šalies pramonės bazę.  

Visa informacija apie naujausias sankcijas bus paviešinta iškart po to, kai jos bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.  

ES mėgina didinti spaudimą Kremliui, o pareigūnai sako, kad blokas pasirengęs įvesti daugiau sankcijų Maskvai, jei ši nenutrauks karo.

Tačiau Bendrija kol kas nesiima baudžiamųjų priemonių prieš Rusijai itin svarbų naftos ir dujų eksportą dėl jos narių priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.   

Rusija skundžia FIFA, UEFA draudimus, įvestus dėl invazijos į Ukrainą

Rusijos futbolo sąjunga (RFS) apskundė sprendimą uždrausti šalies nacionalinėms komandoms dalyvauti visose Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) varžybose dėl Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą, antradienį pranešė aukščiausios instancijos tarptautinis sporto teismas.

RFS paprašė Sporto arbitražo teismo (CAS) įšaldyti šiuos draudimus, kad Rusija galėtų sužaisti su Lenkija 2022 metų Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes, kurios turėjo būti surengtos kovo 24 dieną.

CAS savo pareiškime nurodė inicijavęs dvi atskiras arbitražo procedūras dėl FIFA ir UEFA žingsnių, taip pat dėl 15 nacionalinių federacijų atsisakymo žaisti prieš rusus.

Teismas pažadėjo artimiausiomis dienomis pateikti daugiau informacijos apie šias procedūras, kai bus priimtas sprendimas dėl kiekvieno RFS skundo.

Ukrainos lyderis ragina Vakarus išspręsti Lenkijos naikintuvų klausimą

V. Zelenskis trečiadienį paragino Vakarų valstybes skubiai išspręsti klausimą dėl Lenkijos pasiūlymo perduoti jo šaliai naikintuvų.

„Kada bus sprendimas? Žiūrėkite: mes kariaujame!“ – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime, paskelbtame jo „Telegram“ kanalu.

„Dar kartą prašome jūsų nuspręsti kuo greičiau. Atsiųskite mums lėktuvų“, – sakė jis.

Antradienį Jungtinės Valstijos atmetė Lenkijos pasiūlytą planą jos sovietų gamybos naikintuvus MiG-29 nusiųsti Ukrainai per JAV oro pajėgų bazę Ramšteine Vokietijoje.

Lenkija siūlė, kad vietoje šių lėktuvų jos oro pajėgos gautų amerikietiškų F-16.

„Žiniasklaidoje matėme, kad vyksta amerikiečių ir lenkų diskusijos. Tačiau jaučiame, kad lenkų pasiūlymas neremiamas, – sakė V. Zelenskis. – Neturime laiko žiniasklaidai, visiems šitiems signalams. Tai ne stalo tenisas. Tai – žmonių gyvybės.“

Tuo metu Kremlius trečiadienį pareiškė, kad lenkų pasiūlymas gali nuvesti prie „pavojingo scenarijaus“.

„Tai labai nepageidautinas ir potencialiai pavojingas scenarijus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) antradienį sakė, kad sumanymas Jungtinėms Valstijoms perduotus lėktuvus nuskraidinti iš JAV ir NATO bazės „į oro erdvę virš Ukrainos, kuri yra ginčijama Rusijos, kelia rimtų nuogąstavimų visam NATO aljansui“.

„Nemanome, kad Lenkijos pasiūlymas yra įgyvendinamas“, – sakoma J. Kirby pranešime.

Kremlius: JAV pradėjo „ekonominį karą“ prieš Rusiją

Kremlius trečiadienį pasiskundė, kad JAV pradėjo ekonominį karą prieš Rusiją, taip apibūdindamas sankcijų šiai šaliai dėl jos sukelto karo Ukrainoje įvedimą.

„Jungtinės Valstijos paskelbė Rusijai ekonominį karą ir de facto jį vykdo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas, o Rusijos vyriausybė suskubo imtis priemonių, kad sušvelnintų ekonominius sankcijų padarinius.

Kyjivas: kovoti su Rusija į gimtinę sugrįžo tūkstančiai ukrainiečių

Praėjusiomis dienomis į Ukrainą atvyko apie 14 500 žmonių, kad prisijungtų prie karo su Rusija, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. 12 000 jų yra į gimtinę grįžę ukrainiečiai, norintys dalyvauti šalies gynyboje. Vyriausybė Kijeve, be to, tikisi daug užsieniečių, kurie galėtų sudaryti vadinamąjį tarptautinį legioną.

Generalinio štabo pranešime sakoma, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko daugiau kaip 12 000 kareivių. Maskva prieš kelias dienas kalbėjo tik apie beveik 500 kritusių karių, tačiau po to naujesnių duomenų nepateikė. Kyjivas iki šiol neįvardijo žuvusių aukų skaičiaus savo gretose. Donecko separatistai antradienį parnešė apie 47 žuvusiuosius savo pusėje.

Ukrainos kariuomenės duomenimis, sunaikinti arba apgadinti 49 rusų lėktuvai, 81 sraigtasparnis ir 317 tankų. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Rusija: operacijos tikslas nėra nuversti Ukrainos vyriausybę

Rusija savo karine operacija Ukrainoje nesiekia nuversti šalies vyriausybės. Tai trečiadienį Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Kartu ji pabrėžė, kad operacija vyksta griežtai pagal planą, rašo agentūra „Reuters“.

M. Zacharova sakė, kad Maskva nori derybomis pasiekti savo tikslų – neutralaus Ukrainos statuso. Ji pareiškė viltį, kad kitame derybų su Ukraina rate pavyks pasiekti reikšmingesnės pažangos.

Anot M. Zacharovos, į Rusiją iki šiol iš Ukrainos pabėgo 140 tūkst. žmonių.

Atjungė Černobylį nuo tinklo

Černobylio atominei elektrinei (ČAE), kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, taip pat jėgainės apsaugos sistemoms visiškai nutrauktas elektros tiekimas, trečiadienį pranešė Ukrainos energetikos operatorė „Ukrenergo“.

ČAE „buvo visiškai atjungta nuo elektros tinklo“, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė „Ukrenergo“. Bendrovės pareiškime priduriama, jog dėl karo veiksmų „nėra galimybės atkurti linijų“.

Ji teigė, kad taip pat netiekiama elektros energija objekto apsaugos sistemoms.

Vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą ir užėmė šią nebeeksploatuojama elektrinę, kurioje 1986 metais įvyko katastrofa, nusinešusi šimtus gyvybių ir paskleidusi radioaktyviąją taršą po Europą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tviteryje pranešė, kad nors susiklosčiusi padėtis „pažeidžia pagrindinį saugos ramstį“, šiuo atveju ji nemato „jokio kritinio poveikio saugai“.

Antradienį TATENA pranešė, kad ČAE nebesiunčia duomenų.

JT pavaldi agentūra taip pat išreiškė susirūpinimą dėl jėgainės darbuotojų, priverstų dirbti patiriant didelę įtampą dėl Rusijos pajėgų buvimo.

Personalo padėtis „blogėja“, nurodė TATENA, remdamasi Ukrainos branduolinės energetikos priežiūros institucija.

Nebeeksploatuojama elektrinė yra atskirties zonoje, kurioje yra uždaryti reaktoriai ir radioaktyviųjų atliekų saugyklos.

Jėgainėje tebedirba daugiau kaip 2 tūkst. darbuotojų, nes kompleksą vis dar reikia nuolat prižiūrėti, kad būtų išvengta dar vienos branduolinės katastrofos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį tviteryje parašė, kad „atsarginiai dyzeliniai generatoriai gali 48 valandas maitinti“ elektrinę, tačiau pridūrė, kad „po to panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo sistemos sustos“.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) antradienį paragino „pajėgas, faktiškai kontroliuojančias kompleksą, skubiai paskatinti ten esančio personalo saugų keitimąsi.“

Jis dar kartą pasiūlė nuvykti į Černobylio kompleksą ar kur nors kitur ir susitarti dėl visų konflikto šalių „įsipareigojimų saugai ir saugumui“ Ukrainos atominėse jėgainėse.

Kinija skirs Ukrainai pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių

Pekinas trečiadienį sakė, kad skirs Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių (712,4 tūkst. eurų), o pirma jos siunta jau keliauja.

Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos invazijos Ukrainoje ir dėl įtampos tarp šių šalių ne kartą kaltino NATO „ekspansiją į rytus“, atkartodama pagrindinį Kremliaus skundą dėl NATO grėsmės Rusijos saugumui.

Tačiau kitą dieną po Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pareiškimo Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams, kad jo šaliai „kelia didelį nerimą“ karas Europoje, buvo išsiųsta pirmoji pagalbos siunta 44 mln. gyventojų turinčiai Ukrainai, trečiadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

„Ukrainiečių prašymu Kinijos Raudonojo Kryžiaus draugija išsiųs humanitarinės pagalbos siuntą... įskaitant maistą ir būtiniausias kasdienio vartojimo prekes už 5 mln. juanių (792 tūkst. dolerių)", – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas).

Xi Jinpingas per antradienio pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) taip pat paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos, kad būtų užkirstas kelias „didelio masto humanitarinei krizei“.

Vasario 24 dieną įsiveržusi į Ukrainą Rusijos kariuomenė puola keliais frontais ir apšaudo svarbius miestus.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, dėl karo Ukrainą jau paliko 2,2 mln. pabėgėlių. JT tai vadina sparčiausiai augančia pabėgėlių krize Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Zhao Lijianas trečiadienį reporteriams sakė, kad dėl NATO plėtros padėtis pasiekė „lūžio tašką“.

Kanada žada nusiųsti Ukrainai daugiau karinės įrangos

Berlyne viešintis Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) trečiadienį pareiškė, kad jo šalis atsiųs Ukrainai papildomos 50 mln. dolerių vertės karinės įrangos, kad padėtų Kyjivui kovoti su Rusija.

Jis sakė, kad anksčiau trečiadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pasakė jam, kad Kanada netrukus atsiųs jiems labai specializuotos įrangos“.

Vasario 14-ąją Kanada jau buvo pareiškusi, kad pristatys 7,8 mln. Kanados dolerių (5,5 mln. eurų) vertės letalinės įrangos ir šaudmenų, o po to pažadėjo dar 25 mln. dolerių skirti neletalinėms apsaugos priemonėms.

Be Ukrainos aprūpinimo įranga, J. Trudeau teigė, kad 3 mln. dolerių bus skirti kovai su Rusijos dezinformacija apie Ukrainą.

„Turime ginti tiesą ir būti budrūs prieš dezinformaciją, kuri bando mus suklaidinti ir suskaldyti“, – sakė jis.

Kanada prisijungė prie Vakarų sąjungininkių, įvedusių griežtas sankcijas Rusijai, įskaitant draudimą importuoti rusišką naftą ir tiesiogines sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau nei 1,3 mln. žmonių.

Paryžius reiškia susirūpinimą dėl „atidėliojimų“ siekiant branduolinio susitarimo su Iranu

Prancūzija antradienį perspėjo, kad tolesni atidėliojimai gali pakenkti planams atgaivinti Irano ir pasaulio galingųjų valstybių branduolinį susitarimą, Vakarams konfrontuojant su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą ir Vašingtonui neplanuojant nusileisti Maskvai.

Maskva kartu su Jungtine Karalyste, Kinija, Prancūzija ir Vokietija tiesiogiai dalyvauja Vienoje vykstančiose derybose, kuriomis siekiama atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą ir suvaržyti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

Vašingtonas derybose dalyvauja netiesiogiai, buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui)  nusprendus atsisakyti JAV dalyvavimo šiame susitarime 2018 metais.

„Esame labai arti susitarimo“, tačiau Paryžius „labai susirūpinęs dėl rizikos, kad tolesni atidėliojimai gali sumažinti jo tikimybę“, žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė, akivaizdžiai kalbėdama apie Rusijos reikalavimus dėl papildomų garantijų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas reikalauja rašytinių garantijų iš Vašingtono, kad plataus masto Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, neturės įtakos jos ekonominiam ir kariniam bendradarbiavimui su Teheranu.

Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) tvirtina, kad Maskvos reikalavimai nesusiję su derybų objektu.

Be to, Rusija pirmadienį pareiškė, kad visos pasaulio galios privalo turėti „lygias teises“, jeigu bus atgaivintas branduolinis susitarimas, oficialiai vadinamas Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

Sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą „neturi nieko bendra su Irano branduoliniu susitarimu“, sekmadienį sakė A. Blinkenas.

Prancūzija „ragina visas kitas šalis laikytis atsakingo požiūrio“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė antradienį.

Vėliau antradienį Kongrese vykusiame posėdyje paklausta, ar Vašingtonas suteikė Maskvai prašomas rašytines garantijas, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland) tvirtai atsakė: „Ne“.

„Mes nesiderame su Rusija ir Iranu tiesiogiai, – sakė V. Nuland. – Rusija bando didinti statymus ir didinti reikalavimus dėl JCPOA, o mes nežaidžiame (žaidimo) „Sudarykime susitarimą“.“

„Gali būti, kad kai kas Rusijoje siekia gauti papildomos naudos iš bendradarbiavimo ir dalyvavimo siekiant sugrąžinti Iraną į JCPOA, bet jiems tai nepasiseks“, – pridūrė ji.

V. Nuland įstatymų leidėjams sakė, kad Rusijos ir Irano „prekybos ryšiai sąlyginai yra nedideli“, o Maskvos dalyvavimas susitarime labiau remiasi jos pačios nacionalinio saugumo interesais.

Jos teigimu, derybininkai Vienoje „beveik užbaigė“ susitarimą ir atmetė raginimus stabdyti derybas dėl karo Ukrainoje.

„Mažiausiai prie kruvino (Vladimiro) Putino karo mums reikia branduolinį ginklą turinčio Irano“, – pareiškė V. Nuland.

Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Teherano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheri (Ali Bageris) trečiadienį vyksta į Vieną „tęsti derybų“.

Estijoje uždraustas Rusijos televizijos kanalo RBK retransliavimas

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo departamentas (TTJA) trečiadienį nurodė šalyje veikiančioms telekomunikacijų bendrovėms nedelsiant nutraukti Rusijos televiziijos kanalo RBK retransliavimą.

TTJA konstatavo, kad "RBK TV", kuri tarptautinėse duomenų bazėse dar vadinama "RBC TV", rodo programas, kurių turinys pažeidžia draudimą kurstyti nusikalstamą veiką, kenkia ir kelią grėsmę visuomenės saugumui, įskaitant nacionaliniam saugumui ir krašto gynybos užtikrinimui.

Tarnyba nustatė, kad RBK programos pažeidė Estijos žiniasklaidos paslaugų įstatymo reikalavimus, kurstė neapykantą ir smurtą prieš Ukrainos valdžią, kariuomenę ir žmones, kėlė pavojų ukrainiečių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Praėjusio mėnesio pabaigoje TTJA nurodymu Estijos sustabdytas virtinės Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalų rodymas, įskaitant „Rossia 24“, „RTR Planeta“, „NTV Mir“.

JK areštavo privatų lėktuvą, įtariamą susijusį su vienu Rusijos oligarchu

Jungtinė Karalystė areštavo privatų lėktuvą, kuris, kaip įtariama, yra susijęs su vienu Rusijos oligarchu, ir sugriežtino aviacijos sankcijas Rusijai, reaguodama į jos invaziją Ukrainoje.

JK susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) trečiadienį pareiškė, kad Liuksemburge registruotas lėktuvas buvo areštuotas Farnboro oro uoste Pietų Anglijoje, britų pareigūnams aiškinantis, kam jis priklauso.

JK pareigūnų teigimu, bendrovės „Bombardier“ pagamintas lėktuvas „Global 6500“ gali būti susijęs su naftos magnatu Jevgenijumi Švidleriu. Praėjusią savaitę jis atskrido į JK iš Naujojo Džersio ir antradienį turėjo išskristi į Dubajų.

G. Shappsas paskelbė naujas taisykles, leidžiančias jam įsakyti oro uostams areštuoti Rusijos orlaivius ir liepti Civilinės aviacijos administracijai nutraukti sankcijų sulaukusių asmenų lėktuvų registraciją.

„Užblokuosime [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino bičiulių galimybę ir toliau gyventi įprastai, kol žūsta tūkstančiai nekaltų žmonių“, – tviteryje parašė G. Shappsas.

Didžioji Britanija yra uždraudusi rusams priklausantiems ar eksploatuojamiems lėktuvams naudotis jos oro erdve, tačiau, pasak G. Shapso, vyriausybė toliau dirba, kad užtaisytų tam tikras likusias „spragas“.

Antradienio vakarą vyriausybė pranešė, kad dar griežtina sankcijas, suteikdama „įgaliojimus sulaikyti bet kurį lėktuvą, priklausantį su Rusija susijusiems asmenims“. Didžioji Britanija taip pat uždraudė į Rusiją eksportuoti su aviacija ar kosmosu susijusias prekes ir technologijas.

„Bombardier“ yra pirmasis lėktuvas, pagal naujas taisykles areštuotas Jungtinėje Karalystėje – oligarchų mėgstamoje kelionių kryptyje.

„JK vyriausybė išleido pranešimą aviatoriams (NOTAM), kad bus užkirstas kelias užginčytam reisui iš Farnboro oro uosto“, – trečiadienį pranešė Transporto departamento atstovas.

„[Lėktuvas] liks oro uoste, kol toliau tirsime, ar jam taikomas neseniai priimtas teisės aktas, kuriuo draudžiami visi su Rusija susiję orlaiviai“, – pridūrė jis.

Britų naujienų agentūros „Press Association“ žiniomis, lėktuvas buvo susijęs su milijardieriumi naftos magnatu J. Švidleriu.

G. Shappsas atšaukė lėktuvui išduotą užsienio vežėjo leidimą – taigi, juo negalėjo būti teisėtai skraidinami keleiviai. Paskui sekretorius pasirašė įsaką dėl skrydžio apribojimo, kuriuo lėktuvui buvo uždrausta pakilti.

Kaip trečiadienį pranešė šaltinis vyriausybėje, J. Švidleris, futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus draugas, „gali tęsti kelionę kitomis priemonėmis“.

Lėktuvas atskrido iš Naujojo Džersio JAV ir antradienį turėjo išvykti į Dubajų.

Orlaivis registruotas Liuksemburge, o britų pareigūnai tiria, kas yra pagrindinis jo savininkas.

Jam bus leista išskristi iš Farnboro tik tuo atveju, jei nebus nustatyta jokių sąsajų su Rusija, pažymėjo šaltinis.

Pranešama, kad privatus R. Abramovičiui priklausantis lėktuvas iš Stanstedo oro uosto į Šveicariją išskrido praėjusią savaitę, prieš vyriausybei įgyvendinant naujausią įsakymą.

TATENA: elektros dingimas Černobylyje nedaro „jokio kritinio poveikio saugai“

TATENA trečiadienį pareiškė, kad neįžvelgė „jokio kritinio poveikio saugai“ dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje.

„Ukraina informavo TATENA apie elektros energijos praradimą“, – agentūra pranešė „Twitter“ tinkle, pridurdama, kad nors įvykių raida „pažeidžia (pagrindinį) saugos ramstį“, šiuo atveju ji nemato „jokio kritinio poveikio saugai“.

Rusijos kariuomenės pajėgos subombordavo gimdymo namus Mariupolyje

Invaziją į Ukrainą keturioliktąją dieną vykdanti Rusijos kariuomenė trečiadienį subombordavo gimdymo namus Mariupolyje.

Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė pirmasis Ukrainos policijos vado pavaduotojas Viačeslavas Abroskinas.

Liudininkų teigimu, daug moterų yra sužeistos, kai kurios žuvo.

„Rusijos kariuomenės niekšai, degsit pragare!“ – rašė V. Abroskinas.

Vaizdo įrašu, kaip atrodo subombarduoti gimdymo namai, pasidalijo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mariupolis. Tiesioginis rusų pajėgų smūgis gimdymo namams. Suaugę žmonės po griuvėsiais. Vaikai po griuvėsiais. Tai žvėriškumas!“ – savo „Telegram“ kanale parašė jis.

„Kiek dar pasaulis bus bendrininkas, ignoruojantis terorą? Uždarykite dangų virš Ukrainos dabar! Sustabdykite žudynes! Jūs turite galią, bet, atrodo, kad prarandate žmogiškumą“, – feisbuke rašė jis.

 

 

Rusija pripažino, kad kare Ukrainoje dalyvauja šauktiniai

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje sukeltame Maskvos kare dalyvauja šauktiniai, nors V. Putinas pažadėjo, kad ten bus tik profesionalūs kariai.

Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, pasipylė pranešimai apie provakarietiškoje šalyje kovojančius jaunus šauktinius iš Rusijos.

Šauktinių motinos socialiniuose tinkluose ieškojo savo sūnų, o teisių gynimo grupės teigė, kad jas užplūdo šauktinių šeimų skambučiai.

Pirmadienį V. Putinas pareiškė nesiųsiantis šauktinių ir rezervistų kariauti į Ukrainą. Pasak jo, Ukrainoje yra tik Rusijos kariai profesionalai.

Tačiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos paėmė į nelaisvę keletą šauktinių.

„Deja, pasitvirtino keli atvejai, kai Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniuose, dalyvaujančiuose specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje, buvo šauktinių“, – teigė jis.

„Beveik visi tokie kariai jau išvesti į Rusijos teritoriją“, – pridūrė I. Konašenkovas, tačiau pripažino, kad kažkiek šauktinių tapo karo belaisviais.

Jis teigė, kad Maskva imsis „priemonių, kad šauktiniai nebūtų siunčiami į kovos vietas“.

Tuo metu V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas greitai pareiškė, kad prieš pradėdamas puolimą Ukrainoje V. Putinas liepė Rusijos kariuomenės vadams „kategoriškai pašalinti“ šauktinius iš konflikto ir pažadėjo „nubausti“ pareigūnus, kurie juos ten pasiuntė.

D. Peskovas sakė, kad karinių prokurorų buvo paprašyta „patikrinti ir teisiškai įvertinti veiksmus ir nubausti pareigūnus, atsakingus už šio įsakymo pažeidimą“.

Ukraina: iš Sumų išvažiavo 25 autobusai su daugiau kaip tūkstančiu evakuojamų žmonių

Trečiadienį iš Ukrainos Sumų miesto išvažiavo 25 autobusai su daugiau kaip tūkstančiu evakuojamų žmonių.

Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenka.

Pasak jo, „humanitariniu koridoriumi taip pat važiuoja šeši tūkstančiai civilinių automobilių su daugiau kaip 20 tūkst. žmonių“. Evakuacija tęsiama.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Vokietijos kancleris O. Scholzas pasisako prieš naikintuvų tiekimą Ukrainai

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė nepritariantis naikintuvų MiG-29 pristatymui iš NATO šalių į Ukrainą.

Trečiadienį Berlyne surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau jis kalbėjo apie finansinės ir humanitarinės pagalbos bei individualių ginklų sistemų teikimą. „Tačiau, be to, reikia labai atidžiai apsvarstyti, ką konkrečiai darome. Ir tikrai nekalbama apie naikintuvus“, – sakė O. Scholzas.

Lenkija pasiūlė kai kuriuos savo lėktuvus MiG-29 siųsti netiesiogiai į Ukrainą per JAV bazę Vokietijoje. J. Trudeau sakė, kad jo šalis ir toliau siųs įrangą bei ginklus ir dirbs kartu su partnerėmis. „Norime deeskaluoti konfliktą, norime matyti šio konflikto pabaigą“, – sakė jis.

Rusija pripažino, kad operacijoje Ukrainoje „dalyvauja“ šauktiniai

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad šauktiniai dalyvauja Maskvos kariniame įsiveržime į Ukrainą, nors prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad ten yra tik profesionalūs kariai.

Nuo tada, kai Maskva vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, būta daugybės pranešimų apie jaunus šauktinius, kovojančius provakarietiškoje šalyje. Šauktinių motinos socialiniuose tinkluose ieškojo savo sūnų, o teisių gynimo grupės sakė, kad jas užplūdo šauktinių šeimų skambučiai.

Pirmadienį V. Putinas pareiškė, kad šauktiniai ar rezervistai nesiunčiami į Ukrainą ir kad konflikte dalyvauja tik „profesionalūs“ kariai. Tačiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad kai kuriuos šauktinius paėmė Ukrainos pajėgos.

„Deja, pasitvirtino keli šauktinių buvimo Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniuose, dalyvaujančiuose specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje, atvejai“, – sakė jis. „Beveik visi tokie kariai jau atitraukti į Rusijos teritoriją“, – teigė jis. Bet taip pat jis sakė, kad kai kurie šauktiniai pateko į nelaisvę. „Tuo pačiu metu nacionalinio bataliono sabotažo grupė užpuolė vieną iš logistinę paramą vykdančių padalinių“, – kalbėjo I. Konašenkovas. „Kai kurie kariškiai, įskaitant šauktinius, buvo paimti į nelaisvę“, – pridūrė jis. Jis sakė, kad Maskva imsis „priemonių, kad šauktiniai nebūtų siunčiami į kovos zonas“.

Netrukus V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dar prieš armijos įvedimą į Ukrainą V. Putinas liepė Rusijos kariuomenės vadams „kategoriškai neįtraukti“ šauktinių ir pažadėjo „nubausti“ juos ten pasiuntusius pareigūnus. D. Peskovas sakė, kad karinių prokurorų paprašyta „patikrinti ir teisiškai įvertinti veiksmus bei nubausti pareigūnus, atsakingus už šio įsakymo pažeidimą“.

PSO užfiksavo 18 išpuolių prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemą

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo 18 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) per spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūra pristatė 81 toną atsargų į Ukrainą ir šiuo metu ruošia logistiką papildomos įrangos tiekimui.

Pasak PSO vadovo, iki šiol organizacija išsiuntė pakankamai chirurgijos reikmenų 150 traumuotų pacientų gydyti, taip pat kitų reikmenų 45 tūkst. skirtingos būklės žmonių gydymui.

PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas dr. Michaelas Ryanas (Maiklas Rajanas) pripažino, kad siunčiami medicinos reikmenys į Ukrainą vargu ar iš esmės pakeis sudėtingą situaciją.

„Šiuo metu tai tarsi mirtinų žaizdų tvarstymas“, – pridūrė jis.

Anot Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, tarp pagrindinių sveikatos problemų, su kuriomis pareigūnai susiduria Ukrainoje, yra hipotermija ir nušalimai, kvėpavimo takų ligos, širdies ligos, vėžys ir psichikos sveikatos sutrikimai.

Jis pridūrė, kad kai kurie PSO darbuotojai buvo nusiųsti į su Ukraina besiribojančias šalis teikti psichologinės pagalbos pabėgėliams, daugiausia moterims ir vaikams.

Tuo metu Ukrainos nacionalinės policijos vadovo pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Abroskinas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį iš artilerijos pabūklų apšaudė gimdymo namus Mariupolyje.

„Rusijos okupantai sudavė artilerijos smūgį Mariupolio 2-iesiems gimdymo namams. Anot liudininkų, gimdymo namų nebėra, yra daug sužeistų ir žuvusių moterų“, – V. Abroskiną citavo naujienų agentūra „Unian“.

Tuo metu Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnyba pranešė, kad įsiveržusios pajėgos numetė kelias bombas ant vaikų ligoninės.

JT: iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 2,2 mln. pabėgėlių

Iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 2,2 mln. pabėgėlių. Tai trečiadienį pranešė Tarptautinė migracijos organizacija.

„Nuo karo pradžios Ukrainą paliko daugiau kaip 2,2 mln. žmonių, įskaitant 109 tūkst. trečiųjų šalių piliečių“, - sakoma pranešime.

Pareigūnai: Ukrainoje per Rusijos ataką smarkiai apgriauta vaikų ligoninė ir gimdymo namai

Per Rusijos ataką buvo smarkiai apgriauta vaikų ligoninė ir gimdymo namai apgultame Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.

Vietos pareigūnas Pavlo Kyrylenka sakė, kad, remiantis preliminariais duomenimis, buvo sužeisti 17 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad po ligoninės „nuolaužomis liko žmonių, vaikų“, ir pavadino šį smūgį „žvėriškumu“.

V. Zelenskis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matomos linksmai išdažytų koridorių sienos, sulankstytos metalinės konstrukcijos bei palatos su išdaužytais langais. Lauke žemę dengė nuolaužos, buvo matyti nedidelė liepsna.

Mariupolio miesto taryba socialiniuose tinkluose paskelbė, kad ligoninei padaryta žala yra „kolosali“.

Buvęs Ukrainos nacionalinės policijos vadovo pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Abroskinas socialiniame tinkle „Facebook“ kiek anksčiau parašė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį iš artilerijos pabūklų apšaudė 2-uosius gimdymo namus Mariupolyje.

Liudininkai iš įvykio vietos portalui „Ukrainska pravda“ sakė, kad sprogimų epicentras buvo kieme tarp gimdymo namų ir pediatrijos skyriaus.

„Šiuo metu turime 17 sužeistų ligoninės darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše sakė pietrytinės Donecko srities vadovas P. Kyrylenka.

Jis pridūrė, kad „kol kas nėra sužeistų vaikų“ ir „nėra žuvusiųjų“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį pasmerkė aviacijos smūgį ligoninei Mariupolyje, žadėdamas patraukti Rusijos prezidentą atsakomybėn „už jo siaubingus nusikaltimus“.

„Mažai kas gali būti žiauriau negu taikymasis į pažeidžiamus ir beginklius žmones“, – „Twitter“ parašė B. Johnsonas.

Jungtinės Tautos: jokia sveikatos priežiūros įstaiga niekada neturėtų būti taikiniu

Jokia sveikatos įstaiga „niekada neturėtų būti taikiniu“, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų atstovas Stephane'as Dujarricas po akivaizdaus Rusijos oro smūgio į vaikų ligoninę Ukrainoje.

Per ataką sužeisti mažiausiai 17 suaugusių ligoninės darbuotojų, pranešė vietos pareigūnas pietrytiniame Mariupolio mieste, kurį nuolat puola Rusijos kariuomenė.

JT ir Pasaulio sveikatos organizacija paragino „nedelsiant sustabdyti sveikatos priežiūros, ligoninių, sveikatos darbuotojų, greitosios pagalbos automobilių puolimą“, per kasdienę spaudos konferenciją sakė S. Dujarricas.

„Kol kas yra 17 sužeistų ligoninės darbuotojų“, – feisbuke paskelbtame vaizdo įraše sakė pietrytinės Donecko srities vadovas Pavlo Kyrylenka. Jis pridūrė, kad „kol kas nesužeistas nė vienas vaikas“ ir niekas nežuvo.

JK ruošiasi Ukrainai tiekti daugiau raketinių sistemų

Jungtinė Karalystė trečiadienį pranešė, kad ruošiasi siųsti daugiau nešiojamų raketinių sistemų tam, kad padėtų Ukrainos pajėgoms naikinti Rusijos tankus ir aviaciją, tačiau paneigė, kad tai eskaluos karą.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) teigė, kad šalis iki šiol pristatė 3 615 vienetų naujos kartos lengvosios prieštankinės ginkluotės (NLAW) „bei pristatys daugiau“.

„Netrukus taip pat pradėsime nedidelės prieštankinių raketų „Javelin“ siuntos pristatymą“, – teigė jis parlamente.

B. Wallace'as pridūrė, kad „atsakant į Ukrainos prašymus, vyriausybė priėmė sprendimą įvertinti nešiojamų didelio greičio oro gynybos raketų „Starstreak“ dovanojimo galimybę“.

Kaip ir NLAW, britų raketos „Starstreak“ yra mobilios sistemos, skirtos kariams lauke šaudyti į sraigtasparnius ir lėktuvus.

„Tikimės, kad ši sistema išliks, kaip apibrėžta, gynybine ginkluote, tačiau leis Ukrainos pajėgoms geriau apginti savo oro erdvę“, – teigė ministras.

„Noriu užtikrinti Bendruomenių Rūmus, kad viskas, ką mes darome, yra apribota sprendimais tiekti gynybines sistemas, bei neperaugs iki strateginio lygio“, – sakė jis.

JK taip pat padidins maisto davinių, medicininės įrangos ir kitos neletalinės karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, teigė B. Wallace'as.

Prieš vasario 24 dieną prasidėjusią Rusijos invaziją į savo provakarietišką kaimynę JK į Ukrainą nusiuntė karinių instruktorių apmokyti šios šalies pajėgas naudoti prieštankinę ginkluotę.

JK taip pat nusiuntė 800 karių į Estiją sustiprinti NATO rytinį flangą, taip pat turi dar 1 tūkst. atsarginių karių, jei pagilėtų humanitarinė krizė Ukrainos kaimyninėse šalyse.

Tačiau kaip ir kitos NATO sąjungininkės JK atmetė Ukrainos raginimus virš jos nustatyti neskraidymo zoną, baiminantis visapusiško karo su branduolinį ginklą turinčia Rusija pavojaus.

V. Zelenskis telefonu aptarė humanitarinių koridorių galimybes su U. von der Leyen

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė trečiadienį aptaręs humanitarinių koridorių ir kitus klausimus su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie pokalbio telefonu metu sutarė dėl „poreikio užtikrinti efektyvius humanitarinius koridorius civiliams“.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad jis dar kartą iškėlė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą ir išreiškė padėką dėl dar vieno Rusijai skirto sankcijų paketo.

Britų parlamentarės sūnus išvyko ginti Ukrainos

Tarp savanorių, išvykusių ginti Ukrainos, yra ir Didžiosios Britanijos parlamento narės sūnus. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „The Evening Standard“.

30 metų Benas Grantas – buvęs jūrų pėstininkas, daugiau kaip penkerius metus tarnavęs Jungtinės Karalystės ginkluotosiose pajėgose. Jo motina – Helen Grant, Konservatorių partijai atstovaujanti parlamento narė, premjero Boriso Johnsono patarėja, praeityje – sporto ministrė.

Kalbėdamasis su žurnalistais Lvive, B. Grantas papasakojo, kad nusprendė vykti į Ukrainą, pamatęs filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuotas Rusijos kariuomenės subombarduotas gyvenamasis namas ir buvo girdėti vaikų klyksmas.

„Pagalvojau, kad esu trijų vaikų tėvas, ir jei ten  būtų mano vaikai, žinau, ką daryčiau, eičiau ir kovočiau“, – pareiškė jis.

Su grupe tarnybos draugų į Ukrainą atvykęs vyras prisipažino neatskleidęs motinai savo planų.

 

Meras: per Mariupolio apgultį žuvo 1 207 civiliai

Per devynias dienas trunkančią Rusijos pajėgų vykdomą Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apgultį iš viso žuvo 1 207 civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė jo meras.

Per pirmąsias devynias Rusijos apgulties dienas „žuvo 1 207 taikūs Mariupolio gyventojai“, paskelbė miesto valdžia platformoje „Telegram“ kartu su mero Vadymo Boičenkos vaizdo kreipimusi.

Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Rusijos aviacijos smūgis anksčiau trečiadienį sunaikino miesto vaikų ligoninę.