Turto bankas planuoja organizuoti specialius „ChatGPT“ mokymus darbuotojams, kurie galės įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių, kaip efektyviai naudotis šiuo įrankiu. Kartu siekiama įvertinti, kokius darbus dar galima automatizuoti, padidinti atliekamų funkcijų efektyvumą ir greitį.

„Dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, jau dabar neatsiejami nuo mūsų kasdienybės. Jie jau yra integruoti į mūsų įmonėje naudojamą „Microsoft 365“ įrankių paketą. Manome, kad mūsų darbuotojai turi suprasti, kas tai, kaip tai veikia ir kaip juos galima būtų naudoti mūsų veikloje“, – įsitikinęs Ernestas Česokas, laikinasis Turto banko vadovas.  

Šiais metais Turto bankas – pirmasis Lietuvoje – pradės naudoti elektroninius statinių techninės priežiūros žurnalus. Šiuo metu įrankis yra testuojamas ir tobulinamas, o pilna apimtimi bus pradėtas taikyti antrąjį ketvirtį. Elektroniniuose statinių techninės priežiūros žurnaluose bus matoma visa objekto istorija, jame atlikti darbai, kasmetinės apžiūros duomenys ir kita informacija. Šis įrankis palengvins atsiskaitymą, leis išvengti nesusipratimų su rangovais bei tiekėjais.

Toliau bus tęsiamas ir pastatų inžinerinių sistemų automatizavimo procesas. Pernai automatizuotos 41 pastato inžinerinės sistemos, šįmet ketinama padaryti antra tiek. Moderni sistema leidžia nuotoliu stebėti ir reguliuoti inžinerinių sistemų parametrus. Šiuo metu ji „mokoma“ suprasti ir interpretuoti gaunamus duomenis bei priimti reikiamus sprendimus, tarkime užfiksavus reikšmingus nuokrypius inicijuoti problemos sprendimą.

Dar 2021 metais buvo įdiegtas pirmasis robotizuotas procesų automatizavimo sprendimas Turto banke – robotas Antanas, kuris talkina Bendrųjų reikalų ir Teisės skyriaus specialistams.

 

Turto bankas siekia efektyvumo ne tik valdydamas valstybės pastatus, bet ir įmonės veikloje, o tai neatsiejama nuo procesų peržiūrėjimo ir optimizavimo. Procesų išgryninimas ir tobulinimas, „rankinio“ darbo mažinimas ir jam skirto laiko taupymas atliekant rutinines operacijas, naujų įrankių, kurie gali būti panaudoti darbų optimizavimui, paieška yra kasdienė įmonės praktika.

„Įmonės savo veikloje dažnai „apauga“ įvairiomis automatizmo reikalaujančiais užduotimis, darbuotojai jas vykdo net nesusimąstydami, kad tai perteklinis darbas arba jį galėtų atlikti kompiuteris. Todėl ypač džiugina, kuomet patys darbuotojai pastebi neefektyvius procesus ir inicijuoja pokyčius, sukuriami reikalingi įrankiai, procesai automatizuojami ir sutaupoma tūkstančiai žmonių darbo valandų“, – teigė E. Česokas. 

Pavyzdžiu galėtų būti praėjusiais metais įdiegti penki „Microsoft 365“ įrankių paketo ir „Labbis“ sistemos patobulinimai, leidę automatizuoti įvairias smulkias užduotis sąskaitybos ir sutarčių kontrolės srityje ir per metus sutaupyti daugiau nei du mėnesius žmogiškojo darbo pilnu etatu.

Dar 2021 metais buvo įdiegtas pirmasis robotizuotas procesų automatizavimo sprendimas Turto banke – robotas Antanas, kuris talkina Bendrųjų reikalų ir Teisės skyriaus specialistams. Anksčiau Turto banke buvo įdarbintas asmuo, kuris išimtinai dirbo tik su Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, t.y. registruodavo naujas bylas, saugodavo ir paskirstydavo bylose gautus dokumentus, dabar visas šias funkcijas atlieka robotas. Dirbdamas pilnu pajėgumu robotas Antanas kasmet leidžia sutaupyti 1,5 tūkst. žmogaus darbo valandų, kas yra 37 darbo savaitės.

Apie Turto banką

Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO₂ emisiją.

Italijos duomenų apsaugos priežiūros tarnyba „informavo „OpenAI“ apie duomenų apsaugos įstatymo pažeidimus“, sakoma pirmadienį išplatintame šios institucijos pranešime.

Pernai reguliuotojas buvo kelioms savaitėms užblokavęs populiarųjį pokalbių robotą ir Italija tapo pirmąja tokį žingsnį žengusia Vakarų šalimi. Po laikino draudimo reguliuotojas priėjo prie išvados, kad „prieinami įrodymai liudija ES BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatų pažeidimus“. „OpenAI“ per 30 dienų gali pateikti priešieškinius dėl įtariamų pažeidimų“, – nurodė tarnyba.

Reguliuotojas pažymėjo, kad priimdamas galutinį sprendimą atsižvelgs į darbo grupės, kurią subūrė ES centrinė duomenų reguliavimo institucija, siekdama padėti šalims spręsti su „ChatGPT“ susijusius klausimus, atliekamą darbą.

Praėjusiais metais Italijos reguliuotojas pareiškė, kad „OpenAI“ neturi teisinio pagrindo masiniam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, kurie naudojami „ChatGPT“ algoritmų „treniravimui“.

Prestižinės Japonijos literatūros premijos laureatė, rašytoja R. Kudan prisipažino, kad rašydama romaną naudojosi „ChatGPT“. Jos teigimu, apie 5 proc. sakinių buvo parašyta naudojantis pokalbių robotu.

Rašytoja sakė, jog neketina nustoti naudotis dirbtinio intelekto technologijomis. Pasak jos, dirbtinis intelektas leis jai toliau plėtoti savo kūrybiškumą.

Anksčiau R. Kudan už romaną „Tokijo simpatijų bokštas“ ( Tokyo-to Dojo-to) pelnė Akutagavos premiją. Ši premija – prestižiškiausias literatūrinis apdovanojimas Japonijoje.

Savo dirbtinio intelekto pokalbių robotais bendrovės „siekia nemokamai pasinaudoti didžiulėmis „The Times“ investicijomis į jo žurnalistiką, naudodamos jas pakaitiniams produktams kurti be leidimo ar užmokesčio“, sakoma ieškinyje.

Tokį žingsnį žengęs „The New York Times“ pasirinko konfrontacinį požiūrį į staigų DI pokalbių robotų atsiradimą, priešingai nei kitos žiniasklaidos grupės, pavyzdžiui, Vokietijos „Axel Springer“ ar „Associated Press“, kurios sudarė turinio sandorius su „OpenAI“.

„The New York Times“, viena gerbiamiausių naujienų organizacijų Jungtinėse Valstijose, reikalauja atlyginti žalą, taip pat įpareigoti bendroves nutraukti jos turinio naudojimą ir sunaikinti jau surinktus duomenis.

„Microsoft“ yra viena iš pagrindinių „OpenAI“ investuotojų, o praėjusiais metais išleidus „ChatGPT“ greitai įdiegė DI įrankius savo produktuose.

„ChatGPT“ ir „Microsoft“ „Copilot“ DI modeliai daugelį metų buvo mokomi pagal internete prieinamą turinį, darant prielaidą, kad jį galima naudoti be jokio atlygio.

Tačiau ieškinyje teigiama, kad neteisėtas „The New York Times“ žurnalistų darbo panaudojimas dirbtinio intelekto produktams kurti kelia grėsmę bendrovės gebėjimui teikti kokybišką žurnalistiką.

„Šiems įrankiams sukurti buvo naudojama ir toliau naudojama nepriklausoma žurnalistika ir turinys, kuris prieinamas tik todėl, kad mes ir mūsų kolegos jį pateikėme, suredagavome ir patikrinome faktus, o tai kainavo daug lėšų ir pareikalavo didelių žinių“, – sakė leidinio atstovas spaudai.

Dirbtinio intelekto milžinės susiduria su ieškinių banga dėl interneto turinio naudojimo kuriant savo DI sistemas.

Anksčiau šiais metais populiariojo televizijos HBO serialo „Sostų karų“ (Game of Thrones) išgarsintos to paties pavadinimo knygos autorius George'as Raymondas Richardas Martinas (Džordžas Reimondas Ričardas Martinas) ir kiti geriausiai parduodamų grožinės literatūros kūrinių rašytojai pateikė kolektyvinį ieškinį prieš „OpenAI“, kaltindami technologijų bendrovę pažeidus jų autorių teises kuriant savo DI pokalbių robotą „ChatGPT“.

Kompanija „Universal“ ir kiti muzikos leidėjai JAV teisme padavė į teismą dirbtinio intelekto įmonę „Anthropic“ už tai, kad ji naudojo autorių teisių saugomus dainų tekstus savo DI sistemoms mokyti ir atsakymams į naudotojų užklausas generuoti.

Daugėjant ieškinių, „Microsoft“ ir dar viena dirbtinio intelekto žaidėja „Google“ paskelbė, kad suteiks teisinę apsaugą klientams, kuriems iškeltos bylos dėl autorių teisių pažeidimo, susijusio su jos DI modelio sukurtu turiniu.

Primins pokalbį su žmogumi

Prieš prasidedant šiems metams daugelis specialistų prognozavo dirbtinio intelekto šuolį. Pasak „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmenizavimo ekspertės Dianos Gold, metams baigiantis matyti, kad jie neklydo. Toliau sparčiai tobulėjo populiarusis dirbtinio intelekto įrankis „Chat GPT“, „Google“ pristatė savo versiją pavadinimu „Bard“, „Microsoft“ pristatė „Copilot“, o kitos didžiosios įmonės taip pat įsitraukė į dirbtinio intelekto lenktynes.

„Lūkesčius tikrai pateisino, o galbūt net ir viršijo „Apple“ virtualios realybės akiniai „Apple Vision Pro“, kuriems apžvalgininkai negailėjo geriausių iki šiol sukurtų virtualiosios realybės akinių epiteto. O buvusių „Apple“ darbuotojų įkurtas startuolis „Humane“ šiemet pristatė prie rūbų segamą prietaisą „AI Pin“, kuris bus valdomas balsu, gebės mus akimirksniu suvesti su „ChatGPT“ ir perimti pagrindines išmaniojo telefono funkcijas“, – pasakoja D. Gold.

Nors tyrimų bendrovė „CCS Insights“ prognozuoja, kad po karštų 2023-iųjų DI lūkesčiai tarsi nusės į realybę, nėra abejonių, kad kitąmet į DI lenktynes įsitrauks dar daugiau naujų žaidėjų ir kad naujovių tikrai bus.

„Kitąmet pamatysime ir „ChatGPT“ penktos versijos pristatymą ir galėsime įvertinti šios programos padarytą pažangą. „ChatGPT“ kūrėja „Open AI“ teigia, kad po atnaujinimo bendravimas su DI sistema jau primins pokalbį su žmogumi, o ne su kompiuteriu“, – sako D. Gold.

Virtualiosios realybės rinkoje taip pat netrūks naujienų. „Apple“ pradės prekybą savo virtualiosios realybės akiniais, sujudimo tikimasi sulaukti ir iš kitų rinkos žaidėjų. Tobulėjančios virtualiosios ir papildytos realybės technologijos taip pat sustiprins ir metavisatos – virtualiojo pasaulio kūrimą. Be to, kitąmet daugiau dėmesio gali sulaukti ir decentralizuoto interneto (angl. web3) bei blokų grandinės technologijos“, – dalijasi skaitmenizavimo ekspertė.

„Tiesa, šįmet gerokai į priekį pažengė ir 5G technologijos. Kasmetinio „Ericsson“ tyrimo duomenimis, daugiau nei puse milijardo vartotojų šiemet pasipildžiusi pasaulinė 5G šeima viršijo visus analitikų lūkesčius, o kartu su ja augo ir „Wi-Fi 6“ bei daiktų interneto įrenginių naudojamo LPWA technologijų populiarumas“, – priduria D. Gold.

Tendencija: D. Gold pastebi, jog suvokimas, kad dėl DI plėtros ribos tarp tikro ir netikro labai išsitrynė, o žmonija galbūt gyvena naujo technologinio perversmo priešaušryje, skatina visuomenę ieškoti tikrumo ir autentikos. / „Telia“ nuotr.

Fotografija, interjeras, mokslas

Technologijų pasaulio asas, „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis vis dėlto įsitikinęs, kad būtent į dirbtinį intelektą žmonijos dėmesys bus  koncentruotas ir kitais metais.

„ChatGPT“ nemažai daliai žmonių jau tapo visiškai įprastu informacijos paieškos šaltiniu. Jau yra nemažai žmonių, kurie vietoje „Google“ paieškos pradėjo rašyti klausimus „ChatGPT“. Buvo spėjama, kad 2023 m. atsiras ir daugiau dirbtinio intelekto panaudojimo bei kitų įrankių – taip ir nutiko. Ir tai yra vieną didžiausių potencialų ateityje turinti technologijų vystymosi kryptis“, – neabejoja A. Archangelskis.

Anot jo, inovacijos vystosi visose srityse, tačiau tai, kad sukuriamas 20 proc. greitesnis kompiuteris ar 15 proc. ilgiau neišsikraunanti baterija, žmonijos jau nebestebina, nors, siekdami šių tikslų, inžinieriai iš tiesų įdeda daug pastangų.

„Merriam-Webster“ žodynas metų žodžiu išrinko žodį autentiškas. Šis terminas sako, kad tikrumas yra tai, apie ką galvojame, rašome, ko siekiame ir ką vertiname labiau, nei bet kada anksčiau.

„Dirbtinis intelektas ir jo pritaikymo galimybės vis dar yra naũja ir kartais su netikėtomis galimybėmis, todėl paprastiems vartotojams, tokiems kaip mes, lengva suprasti skirtumą. Tiesa, jau ne vienus metus dirbtinis intelektas naudojamas įvairių paslaugų tiekėjų paslaugose ar telefone. Jau toli gražu ne vienus metus dirbtinis intelektas automatiškai pagražina išmaniuoju telefonu atliktas nuotraukas. Pavyzdžiui, atpažįsta dangų ir jį padaro mėlynesnį, o žolę – dar žalesnę, – sako A. Archangelskis. – Per pastarus metus įvyko didelis lūžis, kiek DI mums gali padėti ir kur galime tai pritaikyti. Tiesa, pritaikomumas ir pajėgumas gerai atlikti užduotis ir jo panaudojimo sritys vis dar sparčiai auga.“

Pavyzdžiui, jau dabar „WOMBO.AI“ programėlė telefone leidžia panaudoti pažįstamo žmogaus nuotrauką ir padaryti, kad atrodytų, lyg tas žmogus dainuotų kokią nors dainą. Taip pat daugumoje naujesnių telefonų galima ištrinti atskirus nepageidaujamus objektus iš nuotraukos vos keliais paspaudimais.

Yra technologijų, kurios pasiekiamos jau šiandien, tačiau nėra paprastai perprantamos kiekvienam žmogui, nes gali reikalauti tam tikrų įgūdžių ar specialių programų. „Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje, pasitelkę DI, žmonės šias užduotis galės atlikti lengviau, greičiau ir paprasčiau, pavyzdžiui, sudėtingus „Excel“ programos skaičiavimus su formulėmis atlikti tiesiog paprašius dirbtinio intelekto tai padaryti“, – sako A. Archangelskis.

Jis prognozuoja, kad DI bus vis labiau integruotas į įvairius fotografijos praplėtimo, net ir senų nuotraukų kokybės patobulinimo, žmogaus balso atkartojimo įrankius. „Dirbtinis intelektas pasitarnaus ir interjero planavimo procesuose. Jau įmanoma nufotografuoti savo neįrengtą kambarį ir paprašyti, kad dirbtinis intelektas jį užpildytų baldais ir daiktais pagal jūsų nurodyta stilių“, – sako A. Archangelskis.

D. Gold taip pat teigia, kad kitąmet dirbtiniu intelektu paremtos sistemos dar labiau tobulės: „Į dirbtinio intelekto lenktynes įsitraukė visas būrys IT milžinių, įskaitant „Google“, „Microsoft“, „Amazon“, IBM ir daugelį kitų. 2024 m. dar labiau populiarės dirbtinio intelekto taikymas konkrečiose nišose – moksle, pavyzdžiui, vaistų paieškoje, finansuose, kibernetinio saugumo srityje.“

Šansas: A. Archangelskis numato, kad tarp atgimstančių produktų kitąmet didesnės sėkmės gali sulaukti prieš kelis dešimtmečius buvę itin populiarūs nešiojamieji žaidimų kompiuteriai. / „Bitė Lietuva“ nuotr.

Neišsipildžiusios viltys

Naujieji Metai kartu paprastai atsineša daug naujų vilčių ir prognozių, tačiau ne visos jos išsipildo. A. Archangelskis žvilgteli į praėjusiais metais vyravusias technologijų pasaulio prognozes ir teigia, kad iš tiesų ne visos jos pasitvirtino.

„Pavyzdžiui, 2022 metais daug vilčių buvo dedama į NFT (unikalius ir nepakeičiamus duomenų vienetus, kurie laikomi blokų grandinėje). Tai yra virtualūs daiktai, dažnu atveju – įvairūs meno kūriniai, kuriuos gali įsigyti už realius pinigus. Kai kurie NFT buvo parduoti už penkiaženkles ar dar didesnes sumas, tačiau antrąjį 2022 m. pusmetį jų prekyba pradėjo drastiškai mažėti – lyginant su 2022 m. pradžia, sandorių kiekis nukrito daugiau nei 97 proc. Regis, dar nesame pasiruošę perkelti meno į virtualųjį pasaulį“, – išvadą daro technologijų ekspertas.

Išmaniųjų telefonų pasaulyje 2023 m. buvo tikėtasi telefonų su lanksčiaisiais ekranais proveržio. Kaip šios srities žinovas, A. Archangelskis akcentuoja, kad telefonai su lanksčiaisiais ekranais iš tikrųjų yra didelė pažanga ir jie sparčiai tobulėja, didėja modelių pasirinkimo galimybės.

„Vienas populiariausių Lietuvoje – „Samsung Galaxy Fold5“, kuris užvertus atrodo kaip įprastas telefonas, o atvertus tampa planšetinio kompiuterio dydžio. Arba „Samsung Galaxy Flip5“, kuris atrodo įprasto dydžio, tačiau užvertus tampa itin kompaktiškas ir lengvai telpa į bet kurią kišenę ar nedidelę rankinę, – pasakoja jis. – Visgi tokie modeliai dar nepakeitė įprastų telefonų ir dažniau yra inovatorių arba technologijų ir išskirtinių galimybių ieškančių žmonių telefonai. Kadangi didžiausios inovacijos vyksta būtent tokiuose telefonuose su lanksčiaisiais ekranais, tikėtina, kad lūžis įvyks jau greitu metu, galbūt net 2024 m.“

Nostalgija ir autentikos paieškos

Tik pasirodžius mobiliesiems telefonams su lanksčiaisiais ekranais, Vakarų rinkų žiniasklaida neslėpė susižavėjimo šiek tiek nostalgiškais, tam tikra prasme tarsi į dešimtą dešimtmetį nukeliančiais įrenginiais.

„Nostalgijos dvelksmas, kai norėdamas pabaigti skambutį gali tiesiog užversti telefoną, prideda papildomo šarmo. Ar galima vadinti lanksčiuosius telefonus atgimusiais įrenginiais? Manyčiau, ne visai. Tai nauji įrenginiai su naujomis galimybėmis, pritaikymu ir tik keli elementai primena senuosius įrenginius“, – teigia A. Archangelskis.

Inovacijos vystosi visose srityse, tačiau tai, kad sukuriamas 20 proc. greitesnis kompiuteris ar 15 proc. ilgiau neišsikraunanti baterija, žmonijos jau nebestebina, nors, siekdami šių tikslų, inžinieriai iš tiesų įdeda daug pastangų.

„Dar vienas atgimstančių produktų pavyzdys galėtų būti nešiojamieji žaidimų kompiuteriai. Tokia produktų kategorija jau prieš kurį laiką gyvavo, tik turėjo daug apribojimų dėl patogumo naudotis. Pavyzdžiui, anksčiau buvo populiarios nešiojamos žaidimų konsolės „PlayStation Portable“ bei „Nintendo DS“. Tai buvo beveik prieš 20 metų ir dabartinės technologijos vėl leido sugrįžti tokio tipo įrenginiams, išsprendžiant buvusias problemas, kurios ir atvedė prie tokių įrenginių populiarumo sumažėjimo ar net beveik išnykimo“, – tęsia ekspertas.

2022 m. pasirodęs žaidimų kompiuteris „Steam Deck“ sukėlė spėjimų bangą, kad 2023-iaisiais tokio tipo žaidimų kompiuteriai taps itin populiarūs. Šių kompiuterių rinka iš tiesų buvo aktyvi. „2023 m. kompanija „Valve“ pristatė atnaujintą šio kompiuterio versiją „Steam Deck OLED“, o konkurentai „Asus“ bei „Lenovo“ šiemet taip pat pristatė panašaus tipo kompiuterius. „Sony“ taip pat bando žengti į šią rinką su savo naujuoju „PlayStation Portal“ įrenginiu, tad ateityje ši rinka tik augs“, – sako A. Archangelskis.

Žmonijos istorijoje būta ir daugiau technologijų, kurios buvo primirštos ir po kurio laiko sulaukė vis didesnio populiarumo. D. Gold mini ir pastaruoju metu atgijusius momentinius fotoaparatus, juostinę fotografiją primenančias vadinamąsias skaitmeninio vintažo kameras su CCD sensoriais, populiariuosius vinilinius įrašus. „Juos dabar Lietuvoje išleidžia net pradedantys atlikėjai, – pastebi ji. – Naujos kartos vis mėgsta sugrįžti prie senų technologijų, kurias iki tol buvo matę tik filmuose ar vaikystėje. Vis dėlto nuspėti, kas atgis ir vėl taps populiaru, kol kas pasakyti sudėtinga.“

„Tačiau po kelių pastarųjų itin neramių metų žmonės atsigręžia į paprastesnius laikus, ieškodami paguodos ir pabėgimo. Suvokimas, kad dėl DI plėtros ribos tarp tikro ir netikro labai išsitrynė, o žmonija galbūt gyvena naujo technologinio perversmo priešaušryje, skatina ieškoti tikrumo ir autentikos. Tą iliustruoja ir faktas, kad pasaulinis „Merriam-Webster“ anglų kalbos žodynas metų žodžiu šiemet išrinko būtent šį žodį – autentiškas. Šis terminas sako, kad tikrumas yra tai, apie ką galvojame, rašome, ko siekiame ir ką vertiname labiau, nei bet kada anksčiau“, – pastebi D. Gold.

Grėsmė: kas dešimtas įrašas minėtame forume buvo apie mokymąsi įvykdyti kokią nors ataką. / D. Lipinskio / PA „Wire“ nuotr.

Kaip kitąmet apsisaugoti nuo DI mėgėjų sukčių?

Įsilaužimo kursai, nutekintos nuogybės ir dirbtinio intelekto pasitelkimas sukčiaujant – pasirodo, tai yra dažniausiai aptariamos temos tamsiojo interneto forumuose.

Tradiciškai besibaigiant metams pažangiausio pasaulyje VPN (virtualiojo privataus tinklo) paslaugų teikėjo „NordVPN“ ekspertai bando numatyti kibernetinio saugumo rizikas, kurios laukia kitais metais. Šįkart jie nusprendė pasukti kitu keliu ir pažvelgti į didžiausią tamsiojo interneto forumą, kad išsiaiškintų, kokios temos buvo labiausiai aptariamos šiemet.

„Kiekvienais metais stengiamės numatyti sudėtingas patyrusių įsilaužėlių atakas, kuriomis dažniausiai taikomasi į įmones arba įtakingus asmenis“, – pranešime sako „NordVPN“ technologijų vadovas Marijus Briedis.

„Šių metų požiūris padėjo mums suprasti, kad įprastus interneto vartotojus dažnai užpuola įsilaužėliai mėgėjai, kurie vis dar tobulina savo amatą. Jie taip pat gali padaryti daug žalos nieko neįtariančioms aukoms, todėl vartotojai turi būti informuoti apie jų planus“, – akcentuoja jis.

Tamsiojo interneto diskusijose dažniausiai dominavo temos apie nutekintas nuogybes iš „OnlyFans“, „Instagram“ ir kitų turinio dalijimosi platformų. „Vadinasi, kitais metais sulauksime dar daugiau atakų, kuriose bus nutekintos nuogų žmonių nuotraukos. Kitas būdas, kuriuo nusikaltėliai gali pasinaudoti, yra dirbtinis intelektas arba deepfake technologija, kuria naudojantis būtų sukurtos netikros nuogybės, siekiant apgauti pirkėjus“, – sako M. Briedis. Kad tokios nuotraukos nepatektų į interneto platybes, pirmiausia rekomenduoja susilaikyti nuo jų siuntimo per socialinius tinklus, naudotis saugiais debesijos sprendimais.

„NordVPN“ ekspertų atliktas tyrimas taip pat parodė, kad tamsiajame internete kibernetiniai įsilaužėliai mokosi, kaip naudoti dirbtinį intelektą, kad būtų galima padidinti savo darbo pajėgumus, palengvinti ir pagreitinti norimus rezultatus.

Be to, kas dešimtas įrašas minėtame forume buvo apie mokymąsi įvykdyti kokią nors ataką. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įsilaužėliai dalijasi savo žiniomis, todėl galima prognozuoti, kad įsilaužėlių mėgėjų skaičius augs kartu su jų vykdomų atakų skaičiumi. Taigi tai kartu siunčia dar vieną žinutę: vartotojai turėtų dar rimčiau žiūrėti į savo kibernetinio saugumo žinias ir nuolat informuoti apie naujausias ištinkančias atakas.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad maždaug 55 proc. diskusijų buvo susijusios su nutekėjusiais klientų duomenimis, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos kredencialais, vairuotojo pažymėjimais, adresais, e. laiškais ir kita asmeninė informacija.

Daugelis platformų, kurios rūpinasi savo vartotojų duomenų saugumu, dabar suteikia galimybę autentifikuotis biometriškai. Tačiau „NordVPN“ tyrimas parodė, kad įsilaužėliai jau išmoko apeiti kai kuriuos biometrinius autentifikavimo metodus, pavyzdžiui, patikrinimą asmenuke, kurį taiko kai kurios kriptovaliutų platformos.

Briuselyje susitikę derybininkai nustatė dirbtinio intelekto naudojimo Europoje apribojimus, kurie, pasak jų, nepakenks nei inovacijoms šiame sektoriuje, nei būsimų proveržį pasiekusių Europos dirbtinio intelekto įmonių perspektyvoms.

„Istorinis įvykis! Šiandien pasiekus politinį susitarimą dėl dirbtinio intelekto įstatymo, ES tapo pirmuoju žemynu, nustačiusiu aiškias dirbtinio intelekto naudojimo taisykles“, – pareiškė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

„DI įstatymas yra kur kas daugiau nei taisyklių rinkinys – tai startinė aikštelė ES startuoliams ir tyrėjams pirmauti pasaulinėse lenktynėse dėl patikimo dirbtinio intelekto“, – pridūrė jis.

DI įstatymas šiais metais buvo skubiai priimtas Europos Sąjungos teisėkūros procese po to, kai 2022 metų pabaigoje scenoje pasirodė pokalbių robotas „ChatGPT“ – masinės rinkos vartai į generatyvinį dirbtinį intelektą.

Nors „ChatGPT“ pribloškė gebėjimu per kelias sekundes sukurti tokius dalykus, kaip eilėraščiai ir rašiniai, kritikai nerimauja dėl to, kaip ši technologija gali būti netinkamai naudojama.

Generatyvinė dirbtinio intelekto programinė įranga, kuriai priklauso ir „Google“ pokalbių robotas „Bard“, gali greitai sukurti tekstą, vaizdus ir garsą iš paprastų kasdienės kalbos komandų.

Kiti generatyvinio dirbtinio intelekto pavyzdžiai: „Dall-E“, „Midjourney“ ir „Stable Diffusion“, kurie pagal poreikį gali sukurti beveik bet kokio stiliaus vaizdus.

Po trečiadienį prasidėjusių derybų, kurios truko 22 valandas ir baigėsi tik susitarimu atnaujinti derybas kitą dieną, derybininkams iš pradžių nepavyko susitarti.

Penktadienį 8 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku išsekę derybininkai atnaujino derybas.

Nors realus terminas nenustatytas, aukšto rango ES pareigūnai ne kartą sakė, kad blokas turi baigti rengti įstatymą iki 2023 metų pabaigos.

2021 metais Europos Komisija pirmą kartą pasiūlė DI įstatymą, pagal kurį sistemos būtų reguliuojamos atsižvelgiant į jų keliamos rizikos lygį. Pavyzdžiui, kuo didesnė rizika piliečių teisėms ar sveikatai, tuo didesni būtų sistemų įpareigojimai.

Įstatymą dar turės oficialiai patvirtinti valstybės narės ir parlamentas, tačiau penktadienio politinis susitarimas buvo laikomas paskutine rimta kliūtimi.

„Įstatymas dėl dirbtinio intelekto yra pirmasis pasaulyje. Unikali teisinė sistema, skirta dirbtinio intelekto kūrimui, kuria galima pasitikėti“, – socialiniame tinkle teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), sveikindama susitarimą.

„Ir dėl žmonių bei įmonių saugumo ir pagrindinių teisių. Šį įsipareigojimą prisiėmėme savo politinėse gairėse – ir jį įvykdėme. Džiaugiuosi šiandien pasiektu politiniu susitarimu“, – pridūrė ji.

Dėl DI poveikio ir poreikio prižiūrėti šią technologiją nerimaujama visame pasaulyje.

Spalį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) išleido vykdomąjį įsaką dėl DI reguliavimo, kuriuo siekiama sumažinti šios technologijos keliamą riziką.

Baudos už pažeidimus

Vienas iš pagrindinių kliuvinių derybose buvo nesutarimai, kaip reglamentuoti bendrosios paskirties dirbtinio intelekto sistemas, tokias kaip „ChatGPT“.

Kai kurios valstybės narės nuogąstavo, kad per didelis reguliavimas trukdys proveržį bandančių pasiekti Europos įmonių plėtrai ir tokioms bendrovėms kaip Prancūzijos „Mistral AI“ ir Vokietijos „Aleph Alpha“.

Prancūzijos technologijų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro) teigė, kad Prancūzija atidžiai išanalizuos pasiektą kompromisą ir užtikrins, kad jame „būtų išsaugoti Europos gebėjimai kurti savo dirbtinio intelekto technologijas“.

Susitarime numatytas dviejų lygių metodas, pagal kurį skaidrumo reikalavimai taikomi visiems bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modeliams, o galingesniems modeliams taikomi dar griežtesni reikalavimai.

Kitas ginčytinas klausimas buvo nuotolinis biometrinis stebėjimas – iš esmės veido atpažinimas pagal kamerų duomenis viešose vietose. Vyriausybės norėjo taikyti išimtis teisėsaugos ir nacionalinio saugumo tikslais.

Nors susitarime numatytas draudimas atpažinti veidus realiuoju laiku, išimčių bus nedaug.

Tačiau ne visi buvo patenkinti susitarimu.

„Deja, panašu, kad greitis tapo svarbesnis už kokybę, o tai gali turėti pražūtingų pasekmių Europos ekonomikai“, – sakė didžiųjų technologijų įmonių lobistinės organizacijos CCIA vadovas Europai Danielis Friedlaenderis (Danielis Frydlenderis).

„Tai gali net išstumti proveržį bandančias pasiekti Europos įmones, kurias ES taip desperatiškai nori įgalinti“, – sakė CCIA Europos skyriaus politikos vadovas Boniface'as de Champris (Bonifacas Šampris).

ES galės stebėti ir taikyti sankcijas tiems, kurie pažeidžia įstatymus, pasitelkdama naują įstaigą, vadinamą ES dirbtinio intelekto biuru, kuris bus priskirtas prie Komisijos.

Biuras galės skirti septynių procentų įmonės apyvartos arba 35 mln. eurų baudą, priklausomai nuo to, kuri suma bus didesnė.

Apklausos duomenimis, 22,8 proc. antrų–ketvirtų gimnazijos klasių moksleivių šiam tikslui naudojo „ChatGPT“, „Bard“ ar panašius DI įrankius.

Iš viso įvairiems tikslams DI yra naudoję du trečdaliai gimnazistų.

„Kas mus neramina, kad moksleiviai naudojo „ChatGPT“ rašiniams, kitiems namų darbams atlikti. (...) Todėl reikia su švietimo bendruomene diskutuoti, kokie mūsų tikslai, kokios grėsmės, kokios galimybės“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė „Oxsico“ direktorė Kotryna Tomkevičiūtė.

Savo ruožtu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyriausioji analitikė Birutė Liekė žurnalistams sakė, kad siekiant mažinti sukčiavimo atvejus, kai užduotims atlikti pasitelkiamas DI, svarbu „didinti sąmoningumą“.

„Jei jie nesupras mokslo vertės, mes technologijomis mažai ką pasieksime. Užsienyje yra atlikti tyrimai dėl programų, kurios lyg ir identifikuoja DI, tačiau realiai jos neveikia“, – sakė B. Liekė.

Birutė Liekė. G. Skaraitienės/ BNS nuotr. 

Pasak jos, taip pat reikėtų keisti mokymosi, atsiskaitymų ir vertinimo būdus.

„Yra tokia strategija: atsakinėjimas kaip klausinėjimas. Tu neatsakinėji mokytojui temos, bet klausinėji mokytoją apie temą. Iš klausimų struktūros tu gali matyti, kaip žmogus supranta temą, kaip klausimus formuluoja“, – teigė įstaigos „EDU Vilnius“ projektų vadovas Gražvydas Kazakevičius.

Tuo metu Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech centro“ atstovas Dainoras Lukas teigė, kad savo skaitmeninio raštingumo žinias šiuo metu gerina 2 tūkst. pedagogų. Apie tūkstantį per EdTech centrą“ tą pradės daryti nuo lapkričio, o dar tiek pat – iki mokslo metų pabaigos.

„Kažkada atsirado skaičiuotuvai, „Google“, „Wikipedia“ – švietimo sistema nesustojo, tai ir dabar nesustos, kaip mokytojai prisitaikė, taip ir dabar nesustos. Ir tą jau darome“, – kalbėjo D. Lukas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ apklausą atliko rugsėjo 15–23 dienomis, mišriu būdu apklausti 504 antrų–ketvirtų gimnazijos klasių moksleiviai. Maksimali tyrimo rezultatų paklaida – 4,5 procento.

Kompanijos „artXchange Global“ įkūrėja nuolat dalyvauja dirbtinį intelektą (DI) įvairiais pjūviais tyrinėjančiuose renginiuose, šia sritimi domisi ir akademiškai. Ji – debiutuojančio Tarptautinio fotografijos ir medijų meno festivalio IPMA programos dalyvė, skaitysianti viešą paskaitą „Suvaldyti dirbtinį intelektą. Asmeninis brandingas kūrybos monetizavimui“.

„Gilinsimės, kaip DI keičia ir formuoja šiuolaikinio meno rinkos dinamiką, kokius etinius aspektus kelia. Pasižiūrėsime, kaip menininkai gali panaudoti DI savo reikmėms“, – žada ekspertė. Keletu ne tik kūrėjams ir kolekcininkams, bet ir kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, mąstančiam apie savo santykį su DI, aktualių aspektų O. Ramašauskaitė sutiko pasidalyti šiame interviu.

– Smalsu, kiek jūsų gyvenime yra dirbtinio intelekto ir ar jo daugėja? Be kokių šios srities pasiekimų nebeįsivaizduojate savo dienų?

– Naujausios technologijos ir DI, nuo panaudojimo iki etikos, mane labai domina jau kurį laiką. Rašau disertaciją dezinformacijos valdymo tema –- dirbtinio intelekto įtaka ir panaudojimas yra vieni iš mano analizuojamų elementų. Antra, aktyviai domiuosi DI mano veiklos – meno rinkos – kontekste. Čia jis pritaikomas praktiškai analizuojant skaičius ir pačioje kūryboje – tiek ją keičiant, tiek panaudojant DI kaip priemonę. Jau 2020 m. „artXchange Global“ su HAI institutu organizavome tarptautinę konferenciją metamodernizmo tema, kur analizuota, kaip šiuolaikinis progresas veikia meną ir kūrybiškumą.

Man labai svarbūs dirbtinio intelekto etikos, reguliavimo, vystymo iššūkiai: įdomu tiek stebėti, tiek aktyviai analizuoti problemas ir galimybes (akademine veikla). Kasdienybėje nuolat naudoju chatGPT rinkodaros, projektų rengimo, dėstymo darbams optimizuoti – tai yra savotiška skaičiavimo mašinėlė, kuri dar gana primityvi. Tačiau gerai atsimenu mokslininkų disputus dėl pačios DI sąvokos – ar tikrai tai gali būti vadinama intelektu, o ne protu, nes prieš kelerius metus jis dar negalėjo kurti (tiesa, buvo ir kitų argumentų). Tad, nors dar esame DI evoliucijos pradžioje, jis vystosi labai greitai – be galo smalsu tai stebėti.

– Jei sutariame, kad DI – ne ateitis, o dabartis, išduokite, ar su visais savo klientais, potencialiais partneriais pavyksta taip pat susitarti. Su kokiais stereotipais tenka susidurti šioje srityje?

– Nuolat dalyvauju tarptautinėse konferencijoje, kur DI – pagrindinė arba viena iš temų, stebiu jį ir akademiškai: mane domina etika, reguliavimas, autorių teisių iššūkiai. Kad tai – dabartis, yra faktas. Mes, žmonės, šiame procese dalyvaujame net keliais lygmenimis: visų pirma, mūsų elgesys naršant internete, socialiniuose tinkluose tiesiogiai prisideda prie DI treniravimo ne tik atiduodant duomenis, bet ir mokant, kas patinka žmonėms. Tai formuoja jo siūlymus (output). Antra, šiuo metu yra rašoma istorija dėl DI apibrėžimo, reguliavimo ir vystymo greičio. Nutinka įvairių realių atvejų, kurių sprendimas formuoja ateities standartą.

Mane supa žmonės, kurie dalyvauja kuriant DI istoriją, prisideda prie jo įveiklinimo arba tiesiog jį naudoja. Skeptikų nesu sutikusi, visi nusiteikę smalsiai, o temos apie grėsmes yra natūralios strateginės diskusijos, bet ne baimė.

Stereotipų turi tik su DI tema nesusipažinę žmonės, tad aš ir netęsiu pokalbių. Kai kam atrodo, kad DI dar labai toli (kaip ir klimato kaitos katastrofa), kiti, priešingai, mano, kad, pavyzdžiui, chatGPT, viską savaime ir parašo – nesigilina, kad rezultatas tiesiogiai priklauso nuo protingos ir tikslios žmogaus užklausos.

Itin siaura manyti, kad DI tik generuoja paveikslėlius. Aš siūlyčiau apie jį galvoti kaip apie internetą ar anglų kalbą – tai bus vis labiau integrali gyvenimo dalis.

– Gal galite pasidalyti vienu paprastu ir nebrangiu receptu, kaip DI į savo kasdienybę integruoti šiuolaikiniam menininkui?

– Būdų labai daug: vien DI temos apmąstymas yra puiki tema kūrinių ciklui. Praktine prasme menininkai gali naudoti DI vaizdo kūrimo priemones kūrybos procese, o chatGPT – palengvinant savo rinkodaros veiklas (konceptų aprašai, meno projektų rengimas, socialinės medijos įrašai ir pan.)

Dabar yra laikas, kai menininkai gali suformuoti, atrasti kažką naujo – flirtas su DI gali tapti naujos meno krypties gimimo priežastimi.

– Kokia pažanga stebima tradicinio, klasikinio meno rinkos ir dirbtinio intelekto santykiuose? Ar visgi sakydami „DI ir menas“ visada turime omenyje šiuolaikinio meno lauką?

– Naujosios technologijos labai padės klasikinėje meno rinkoje: registrai, skaitmenizavimas, analizės, provenencijų sekimas, atributacija, prezervacija, vertybių skenavimas ir defektų analizė, artefaktų radimas – visur anksčiau ar vėliau, didesne ar mažesne dalimi prisidės DI (ir kitos technologijos). Vystysis auditorijos įtraukimas ir edukacija, bus apdorojami duomenys, generuojamos pagrįstos įžvalgos. Meno rinkoje labai daug pilkųjų zonų, padirbinių ir spekuliacijų – DI, blockchain ir kiti sprendimai tiesiogiai prisideda prie rinkos skaidrinimo.

Itin siaura manyti, kad DI tik generuoja paveikslėlius. Aš siūlyčiau apie jį galvoti kaip apie internetą ar anglų kalbą – tai yra, tampa ir vis labiau bus integrali gyvenimo dalis.

– Kaip manote, ar pakankamai ištreniruotas DI menininko gali visiškai pakeisti asistentą, vadybininką? Galbūt net mūzas ir žiūrovus?

– Šiuo metu DI dar nieko negali pakeisti, net ir skaičiavimo mašinėlės. Visada reikalinga interakcija su žmogumi. Tačiau taip, užtenka minimalių įgūdžių, kad DI sprendimai be galo pagreitintų paraiškų rengimą, rinkodaros veiksmus, informacijos rūšiavimą, eskizavimą (kai tai logiška). Žinoma, idealiu atveju visi turėtų dirbti savo darbą: menininkai – kurti, o vadybininkai – vadybinti. Tiesiog abiem atvejais DI priemonės optimizuotų jų veiklų procesą arba kasdienybę (liktų daugiau laiko kūrybai arba poilsiui). Meno rinka, kaip ir kiekviena kita, apipinta būtinų nuobodžių veiklų, kurias galima automatizuoti arba pagreitinti – minėta rinkodara, projektų valdymas, mokėjimai per banką, logistika, draudimas ir t. t.

DI panaudojimas kūryboje yra kita tema, kuri taip pat skyla į potemes: viena yra jo pagalba ieškoti įkvėpimo, o kita – megzti dialogą ir tai pateikti kaip meno kūrinį. Žmonės, ne vien menininkai, kupini keisčiausių svajonių, traumų, savivertės iššūkių, fetišų. Nematau didelio skirtumo: vienam inspiracija yra jūra, kitam – skausmas, trečiam – žaidimas, ketvirtam – indėnų piešiniai. Jei kažką papildomai įkvėps susirašinėjimas chatGPT ar „Midjourney“ pasiūlytas vizualas – tebūnie. Juk dar įdomiau, kad atsiranda naujų kampų vaizduotei ir mąstymui katalizuoti.

– Ar gali būti, kad meno pasaulis pasidalys į dvi dalis – DI ir apskritai technologijų entuziastų ir naujosios kartos luditų, mašinų laužytojų? Kas tuomet mūsų laukia?

– Istorija rodo, kad skirtingų kartų ar pažiūrų žmonės nuolat debatuoja. Būna periodas, kada kokia nors tema tik bręsta, vėliau – pasiekia kulminaciją ir, galiausiai, situacija nusistovi. Kai kas išnyksta, kai kas atranda vietą hierarchijoje arba struktūroje. Tačiau tik mūsų – žmonių – dėka: juk mes klasifikuojame ir aprašome, suteikiame vertinimą, palaikome atminimą arba ne.

Mano nuomone, dabar vyksta labai natūralūs procesai: protingieji vysto AI, kita dalis intelektualų – rašo laiškus, kad tai pristabdytų, politikai imasi reguliavimo, antrepreneriai bando uždirbti, o paprasti žmonės naudoja arba ne (o ilgainiui pradės naudoti masiškai). Kultūros srities specialistai neišvengiamai DI naudos kaip įrankį. Menininkai patys pasirenka, kokia jų tema, technika ir inspiracijų laukas. Vienam tapytojui patinka lesiruotė, kitam – pastoziniai potėpiai. Taip pat bus ir su DI panaudojimu kūryboje. Net ir demonstratyvus jo nenaudojimas yra santykis su DI ir gali būti kūrybinio koncepto dalis. Esminis klausimas: kodėl? Čia yra ir psichologinių aspektų: jei asmenys atmeta priemonę tik todėl, kad jo nesupranta ar nenori išmokti – jų pozicija nėra nei svarbi, nei įdomi. Jei už to yra filosofija – tai gali būti gero kūrinio arba net visos kūrybos pagrindas. Pasaulinė meno rinka yra didelė ir labai konkurencinga, vidutiniškos idėjos tiesiog paskęsta.

– Vienas IPMA svečių – Borisas Eldagsenas, pateikęs „Sony World Photography“ komisijai DI sugeneruotą nuotrauką, konkursą laimėjęs ir tada viską paskelbęs viešai. Kokia jūsų, kaip meno rinkos ekspertės, nuomonė apie šią situaciją?

– Mano akimis, šis įvykis yra klasikinis konceptualaus meno akto kūrinys, kuris suaktyvino šiuolaikiniame pasaulyje svarbius klausimus. Kaip Roberto Rauschenbergo ištrintas Willemo de Kooningo piešinys (1953) nėra tik įrėmintas baltas lapas, Kazimiro Malevichiaus „Juodasis kvadratas“ (1915) nėra tik kvadratas, o Marcelio Duchampo „Fontanas“ (1917) nėra tik apverstas pisuaras, taip ir šis darbas nėra tik nespalvota emocionali fotografija.

Visas šis procesas – kūrinio sukūrimas (DI pagalba), pateikimas vardine autoryste, konkurso laimėjimas ir laimėjimo atsisakymas yra meno kūrinys pats savaime. Jis yra priežastis ir dalyvis kartu: kelia daug aktualių klausimų, taip pat tarsi veidrodis, reflektuoja mūsų taisykles ir jų nebuvimą, sąlygotumą, apsvarsto menininko vaidmenį ir pan. Sveikinu B. Eldagseną įėjus į meno istoriją: tai įrodymas, kaip įdomiai ir įvairiapusiškai galima panaudoti DI savo kūryboje.

Kas? Paskaita „Suvaldyti dirbtinį intelektą. Asmeninis brandingas kūrybos monetizavimui“.

Kur? Nacionalinio M.K. Čiurlionio muziejaus auditorijoje.

Kada? spalio 5 d. 17 val.

Mama Courtney keturmetį sūnų Aleksą nuvedė pas odontologą, kai tėvai susirūpino, kad jam kilo problemų su dantimis. Taip prasidėjo trejus metus trukę vizitai pas septyniolika skirtingų gydytojų.

Vėliau jau ortodontė nustatė, kad Alekso gomurys per mažas jo burnai, todėl naktį jam sunkiau kvėpuoti.

Po kurio laiko motina pastebėjo, kad jos sūnus nustojo augti. Tada jie apsilankė pas pediatrą, kuris teigė, kad pandemija paveikė Alekso augimą ir nukreipė jį į fizinę terapiją.

Neurologas nustatė, kad berniukas sirgo migrena. Jis taip pat apsilankė pas ausų, nosies ir gerklės specialistus.

Nusivylusi gydytojais Courtney susikūrė paskyrą „ChatGPT“ ir pasidalijo informacija, kurią surinko iš sūnaus magnetinio rezonanso tomografijos.

„ChatGPT“ pasiūlė, kad Aleksas kenčia nuo įgimtos stuburo smegenų išvaržos arba Spina Bifida occulta.

Kai Aleksui pagaliau buvo nustatyta diagnozė, berniuko motina teigė, kad ji patyrė „kiekvieną emociją – palengvėjimą, pripažinimą, džiugesį dėl jo ateities“.

Nustačius diagnozę, Aleksui buvo atlikta operacija.

Pasak Lietuvos Spina Bifida ir Hidrocefalija asociacijos, įgimta stuburo smegenų išvarža yra vienas iš dažniau pasitaikančių nervinio vamzdelio raidos defektų. Esant šiai nervų sistemos patologijai, priklausomai nuo stuburo segmentų pažeidimo lygio pasireiškia įvairaus laipsnio apatinių galūnių paralyžius bei kiti susiję organizmo funkcijų pažeidimai.

Tik laiko klausimas

Šiuo metu viešojoje erdvėje dėmesį kausto su DI technologijų augimu susiję klausimai: kaip apsisaugoti nuo įvairių manipuliacijų; kaip keičiasi skaitmeninio saugumo standartai; galiausiai kaip pasikeis darbo rinka, ar DI iš jos neišstums kai kurių profesijų atstovų?

Dirbtinio intelekto įrankių kūrėjai „OpenAI“ praėjusią savaitę paskelbė pradedantys kurti garsiojo „ChatGPT“ pokalbių roboto verslo versiją, nes, pasirodo, taip sensacingai startavusi programėlė jau praranda vartotojus. Tai iš dalies galima susieti ir su vasaros laikotarpiu, kai mokiniams ir studentams nereikia rašyti referatų, kadangi pagrindinis „ChatGPT“ vartotojas yra 18–24 metų amžiaus žmogus, bet faktas išlieka: susidomėjimas DI pokalbių roboto sensacija blėsta. Tačiau kodėl bendra DI technologijų plėtra sulaukė didesnio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo nei kvantinės naujienos?

„Nord Security“ technologijų vadovas Marijus Briedis atsako, kad yra keletas priežasčių. „Nebuvo taip, kad DI tiesiog staigiai sprogo. Šios technologijos, ypač kalbant apie „OpenAI“, buvo kuriamos mažiausiai dešimt metų. Tačiau svarbiausia, kad „OpenAI“ surado savo vartotoją – tiek su „ChatGPT“, tiek su „DALL-E“ vaizdo kūrimo įrankiu, tiek su „Codex“, pereinant prie labiau programavimo kalbų. Galutinis vartotojas turi labai lengvą priėjimą prie įrankio, juo gali naudotis diena iš dienos. Prie kvantinių kompiuterių šiuo metu visas pasaulis dar yra eksperimentinėje fazėje, dar nėra labai apčiuopiamo jų panaudojimo verslams, pavieniams vartotojams“, – teigia technologijų žinovas.

Tačiau tai tėra laiko klausimas, neabejoja M. Briedis. Jis taip pat įsitikinęs, kad kvantiniai kompiuteriai ir DI technologijos susidraugaus: „skaičiavimų, kuriuos atlieka kvantiniai kompiuteriai, informaciją reikės apdoroti, o dirbtinis intelektas bus geriausias įrankis, kurį turime.“

Eksperimentai: pasak M. Briedžio, vis dar ieškoma, kur būtų galima praktiškai panaudoti kvantinių kompiuterių technologijas, ir naujų sričių nuolat atsiranda. Tačiau tuo pat metu reikia suprasti, kad kalbama apie įspūdingas pinigų sumas, kurias investuoti gali ne visi verslai. / „Nord Security“ nuotr.

Kvantinės ištakos

Viskas prasidėjo nuo kvantinės mechanikos. Pasak M. Briedžio, kvantinė mechanika kaip mokslas dar yra labai jaunas, tačiau, vos tik mokslininkams suvokus, kad su kubitu (arba kitaip – kvantiniu bitu) galima pradėti skaičiuoti ir taip jį įdarbinti, kaipmat užgimė kvantinio kompiuterio kūrimo idėjos.

„Pirmieji pagrindiniai moksliniai darbai atsirado 1980–1990 m., tai buvo akademinių skaičiavimų, panaudojimo būdų paieškos periodas. Rimtesni eksperimentai prasidėjo nuo 2000-ųjų, didžiosios įmonės pradėjo labai stipriai į tai investuoti, tada ir valstybės suprato, kad nereikėtų atsilikti“, – teigia M. Briedis.

„Eksperimentinis periodas, sakyčiau, vyksta iki šiol ir tie žmonės, kurie seka kvantinius kompiuterius ir jų pasaulį, mato, kad yra labai daug sumišimo, nėra apibrėžtų standartų, neaišku, ką viename kompiuteryje reiškia 53 kubitai ir ką tai reiškia kitame, nes skirtinguose kompiuteriuose jie gali būti visiškai skirtingai skaičiuojami“, – tęsia jis.

Didžiausias iššūkis kvantiniams kompiuteriams yra pati fizika, nes tradicinio kvantinio kompiuterio veikimui reikia –270 °C temperatūros – tai pasiekti labai sunku. „Kvantiniai kompiuteriai šiuo metu yra kaip didelės laboratorijos, kaip kad mūsų kompiuteriai kažkada būdavo dideli skaičiavimo centrai. Kiek laiko užtruks, kol mes ateisime iki mažų kompiuterių, kuriuos turime, ar netgi telefonų – sunku pasakyti, bet tai tikrai užtruks“, – teigia M. Briedis.

Nuo vaistų iki pinigų

Nors kvantinių kompiuterių technologijos tebėra kuriamos, gyvenimui su jomis reikėtų ruoštis jau šiandien, mat laukia daug pokyčių. „Keisis viskas, kas yra susiję su skaičiavimais, – pirmiausiai išskiria M. Briedis. – Kad būtų galima geriau įsivaizduoti, įprastas, net ir galingiausias kompiuteris tam tikrus skaičiavimus atlieka valandą, o kvantinis kompiuteris tą patį gali atlikti per keletą sekundžių. Skirtumas yra beprotiškas.“

Jau yra sukurtos technologijos kvantinei simuliacijai, pavyzdžiui, Prancūzijoje yra įmonė, kuri simuliuoja vaistus ir jų panaudojamumą. „Vaistams atsirasti reikia ilgo periodo žmonėms testuoti, kad būtų suvokta, kokią žalą ar naudą jie gali daryti, o su kvantiniu kompiuteriu apskaičiuoti visas įmanomas žalas ir naudas galima atliekant vadinamąsias kvantines simuliacijas (angl. quantum simulations)“, – pasakoja M. Briedis.

Kitas įdomus kvantinių kompiuterių panaudojimas susijęs su kvantiniais jutikliais (angl. quantum sensing), kai kvantinis kompiuteris apskaičiuoja, pavyzdžiui, kur konkrečiai yra asmuo. Numatoma, kad kvantinių jutiklių galimybės tikriausiai visiškai pakeis palydovus ir šiandien plačiai naudojamas GPS sistemas.

„Prieš penkerius–šešerius metus buvo diskutuojama ir apie kvantinius pinigus, kad jų nebūtų įmanoma padirbti, jeigu jie būtų kuriami kvantiniu būdu. Arba galime kalbėti ir apie orų simuliaciją, nes kvantinis kompiuteris galėtų žymiai tiksliau nustatyti orus, negu mes galime dabar“, – sako M. Briedis.

„Vis dar ieškoma daugiau būdų, kam būtų galima praktiškai panaudoti kvantinių kompiuterių technologijas ir naujų sričių nuolat atsiranda. Aišku, kalbame apie beprotiškai dideles pinigų sumas, bet pirmieji verslai jau pradeda iš to uždirbti“, – tikina jis.

Nulaužti visą kriptografiją

Daug priklauso nuo finansinių galimybių ir kiek kvantinės technologijos gali daryti įtaką atitinkamiems sektoriams, tačiau verslo atstovams domėtis ir suprasti, kad yra ne tik dirbtinis intelektas, bet ir kvantinė mechanika, kad būtent kvantiniai kompiuteriai užims svarbią vietą technologijų pasaulyje, vertėtų jau dabar.

Kibernetinio saugumo ekspertas, Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas sako, kad kartu su kvantinės kompiuterijos galimybėmis turi būti akcentuojamos ir jos keliamos grėsmės, pavyzdžiui, visų žinomų šiuolaikinių šifravimo algoritmų neatsparumas kvantiniams kompiuteriams.

„Kai kuriais atžvilgiais 1 000 kubitų būtų galingesni už galingiausią pasaulyje superkompiuterį. Tačiau kvantinių kompiuterių paskirtis nėra pagreitinti įprastinius kompiuterius. Veikiau suteikti eksponentinį pranašumą sprendžiant tam tikrų sričių problemas, pavyzdžiui, faktorizuojant labai didelius skaičius, o tai turi didelę reikšmę kibernetiniam saugumui“, – aiškina doc. dr. Š. Grigaliūnas.

„Deja, kubitai iš esmės yra nestabilūs. Kubito ir jį supančios aplinkos sąveika per kelias mikrosekundes gali sugadinti informaciją. Izoliuoti kubitus nuo aplinkos, pavyzdžiui, atšaldant juos beveik iki absoliutaus nulio, yra sudėtinga ir brangu. Didėjant kubitų skaičiui, didėja triukšmas, todėl reikia taikyti sudėtingus klaidų taisymo metodus“, – tęsia jis.

Pasak eksperto, kita kvantinė sąvoka, kuri yra svarbiausia kvantiniams skaičiavimams, yra susietumas – kubitai gali būti susieti vienos juos apibūdinančios kvantinės būsenos. „Išmatuokite vieną jų ir akimirksniu sužinosite kito būseną. Susipynimas yra svarbus kvantinėje kriptografijoje ir kvantiniame ryšyje. Kitaip tariant, jau šiandien reikia ieškoti naujų kibernetinio pažeidžiamumo apsaugos formų“, – pabrėžia doc. dr. Š. Grigaliūnas.

Prieš penkerius–šešerius metus buvo diskutuojama ir apie kvantinius pinigus, kad jų nebūtų įmanoma padirbti, jeigu jie būtų kuriami kvantiniu būdu.

M. Briedis taip pat primena, kad egzistuoja legendinis Shoro dokumentas, kuris buvo parašytas praėjusio amžiaus pabaigoje. „Jis iš esmės sako, kad su kvantiniais kompiuteriais mes galime nulaužti savo klasikinę kriptografiją, kurią turime dabar. Matematiškai viskas įrodyta, dabar, turbūt, reikia tik to sulaukti, todėl verslui reikia pradėti apie tai galvoti“, – sako jis.

Jau yra įrankių

Viename iš JAV žvalgyboje dirbusio pagal sutartį Edwardo Snowdeno 2013 m. nutekintų dokumentų buvo minimas ir projektas, kuriuo siekiama sukurti kvantinį kompiuterį, kad būtų galima įveikti visą egzistuojančią kriptografiją.

„Jau tuo metu tam tikros valstybės į tai investavo ir, kadangi, kaip jau minėjau, teoriškai jau buvo įrodyta, kad tai įmanoma padaryti, visas kriptografinis pasaulis labai sujudo ir pradėjo kurti naujus standartus, kurie buvo priimti prieš keletą metų. Yra paruošta teorinė medžiaga, ką verslui daryti, kaip pereiti į pokvantinę kriptografiją, kad būtum saugus visoms šiuo metu žinomoms kvantinėms atakoms. Didžioji dalis verslų tam jau ruošiasi“, – sako M. Briedis.

„Neseniai „Google“ paleido „Chrome“ naršyklę su kvantinio algoritmo palaikymu – tiesiog gali imti ir naudoti. Didžiosios įmonės jau juda link to ir mažieji verslai anksčiau ar vėliau irgi tą darys. Kvantiniai kompiuteriai jau pakeitė požiūrį į saugumą“, – pabrėžia jis.

Doc. dr. Š. Grigaliūnas sako, kad ruoštis reikia ne tik verslams, bet ir visai Lietuvai: „Reikėtų užtikrinti nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje prevenciją, užkardymą ir tyrimą panaudojant inovatyvias priemones; didinti valstybės kibernetinės gynybos pajėgumą; skatinti ir populiarinti kibernetinio saugumo kultūrą.“

Ar turėsime namuose?

Pasak doc. dr. Š. Grigaliūno, pasaulyje šiuo metu vyksta savotiškos kvantinės lenktynės. Kvantinius kompiuterius jau yra sukūrusios tokios valstybės kaip Kinija, Vokietija, JAV, Kanada. „Vis galingesni kompiuteriai sukuriami ne tik kasmet, bet kone kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui, kinų startuolis „SpinQ“ rinkai siūlo stalinius kvantinius kompiuterius vos už 5 000 eurų, tad jie tampa prieinami ne tik mokslininkams, bet ir asmeniniam, privačiam naudojimui“, – pastebi tyrėjas.

Tačiau M. Briedis sako, kad paprastai šiandien namų vartotojams rinkoje siūlomi kvantiniai kompiuteriai nėra labai galingi – 2–3kubitų. „Jie kainuoja gana brangiai, bet įmanoma nusipirkti, eksperimentuoti ir tikriausiai kol kas tiesiog paprastus skaičiavimus atlikti greičiau“, – sako ekspertas.

„Ar namuose turėsime vien kvantinius kompiuterius? Manau, kad ne. Pastaruoju metu aiškėja, kad reikės kažkokio hibrido, greičiausiai bus du procesoriai, t. y. mūsų žinomas senas CPU ir kvantinis su kubitais, kai pastarasis bus tiesiog užprogramuotas greitai atlikti tam tikrą skaičiavimą, ir, tuos kvantinio kompiuterio duomenis gavę, apdorosime CPU arba GPU procesoriais“, – aiškina M. Briedis.

„Tačiau gali būti, kad kvantinių kompiuterių technologija apsivers dar keletą kartų, nes dabar kinai eksperimentuoja su fotonais, prieš tai eksperimentavo su kubitais…“ – pabrėžti skuba jis.

Liepos mėnesį į kvantines lenktynes – bent jau oficialiai – stojo ir Rusija. Ji pristatė savo 16 kubitų kompiuterį. Anot M. Briedžio, šiuo metu pasaulyje galingiausią, 433 kubitų kvantinį kompiuterį yra sukūrusi JAV kompiuterių milžinė IBM. „Kiekvienas kubitas galios duoda eksponentiškai, todėl, palyginti su Rusijos 16 kubitų kompiuteriu, galima įsivaizduoti, kiek rusai dar atsilieka nuo elito“, – sako ekspertas.

„Kalbant apie šalis ir įmones, veikiančias kvantinių kompiuterių srityje, pirmauja IBM, antroje vietoje, turbūt, yra „Google“ ir šalys – JAV, Kinija, pastaruoju metu labai daug pinigų į tai investuojanti ES“, – dalijasi technologijų žinovas.

„Lenktynės tikrai vyksta, bet ką IBM pažada, tai tikrai įvykdo, ir tai yra įspūdinga stebėti, nes suvaldyti kiekvieną kubitą yra beprotiškai sunku“, – tvirtina M. Briedis.