Pagal Prezidentūros pranešimą, prezidentas su ambasadoriumi aptarė glaudų Lietuvos ir Kanados dvišalį bendradarbiavimą ir jo stiprinimo galimybes. Abi valstybes sieja bendri politiniai ir saugumo interesai – glaudžiai bendradarbiaujama ne tik NATO, bet ir kituose daugiašaliuose forumuose (Jungtinės Tautos, Europos saugumo ir bendradarbiavo organizacija), kur pozicijos įvairiais tarptautinės darbotvarkės klausimais dažniausiai sutampa.

Susitikime taip pat kalbėta apie ekonominį bendradarbiavimą, kurį sustiprintų žemės ūkio produkcijos, informacinių ir finansų technologijų bei aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas. Pasak šalies vadovo, būtina plėsti verslo kontaktų tinklą Kanadoje, ieškoti tinkamų partnerių dalyvavimui verslo mugėse ir konferencijose, organizuoti Lietuvos pristatymus tikslinėms auditorijoms.

Prezidentas ambasadoriui taip pat pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbu palaikyti glaudžius ryšius su Kanados lietuvių bendruomene. Šioje šalyje gyvena beveik 50 tūkstančių lietuvių kilmės asmenų.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu Kanada laikėsi Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikos ir buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą 1991 m. rugpjūčio 26 d.

Jis pradės šias pareigas eiti gruodžio 2 dieną.

36 metų D. Skusevičius viceministru dirba nuo 2017 metų sausio.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir D. Skusevičius anksčiau priklausė socialdemokratų partijai, bet abu ją paliko, kai partija nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos.

Šiuo metu D. Skusevičius nepriklauso jokiai partijai.

Užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentuoja, kas bus skiriamas nauju viceministru.

„Informuosime, kai bus paskirtas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Lietuvai svarbūs ryšiai su Kanada saugumo srityje, ši NATO šalis vadovauja tarptautiniam batalionui kaimyninėje Latvijoje.

Kanada yra dalyvavusi NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, finansiškai rėmė Vilniuje veikiantį NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą.

Lietuva ir Kanada taip pat glaudžiai bendradarbiauja teikdamos pagalbą Ukrainai – Lietuva yra prisijungusi prie Kanados administruojamo paramos fondo reformoms Ukrainoje remti.

Lietuvos kariai kartu su JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariais rengia Ukrainos kariuomenės batalionus ir specialiųjų operacijų pajėgas, prisideda prie puskarininkių rengimo sistemos pertvarkos.

Pernai Kanada buvo 45-a Lietuvos prekybos partnerė. Kanados verslininkai Lietuvoje yra investavę daugiau nei 80 mln. eurų, daugiausiai apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto srityse.

Ministro Lino Linkevičiaus pateiktai diplomato kandidatūrai liepos mėnesį pritarė Seimo užsienio reikalų komitetas, BNS patvirtino diplomatiniai šaltiniai.

Gavus Kanados sutikimą, šį klausimą turėtų svarstyti Vyriausybė, o galutinį sprendimą priims prezidentas.

36 metų D. Skusevičius viceministru dirba nuo 2017 metų sausio.

L. Linkevičius ir D. Skusevičius anksčiau priklausė socialdemokratų partijai, bet abu ją paliko, kai socialdemokratų partijos taryba nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos.

Šiuo metu D. Skusevičius nepriklauso jokiai partijai.

Lietuvai svarbūs ryšiai su Kanada saugumo srityje, ši NATO šalis vadovauja tarptautiniam batalionui kaimyninėje Latvijoje.

Lietuva ir Kanada taip pat glaudžiai bendradarbiauja teikdamos pagalbą Ukrainai – Lietuva yra prisijungusi prie Kanados administruojamo paramos fondo reformoms Ukrainoje remti.

„Gyvename melagingų naujienų amžiuje - dezinformacija ir kitos hibridinės grėsmės yra labai rimtas iššūkis Vakarų vienybei ir saugumui. Priešiškai nusiteikusios trečiosios šalys, pirmiausia Rusija, sistemingai naudoja propagandą siekiant mus skaldyti, pakirsti tarpusavio pasitikėjimą, daryti įtaką demokratiniams procesams ir spendimų priėmimui, tam skiriami milžiniški finansiniai resursai“, - susitikime pabrėžė užsienio reikalų viceministras.

Pasak D. Skusevičiaus, būtina efektyviai paskirstyti funkcijas ir resursus, pritaikyti gerąsias kovos su dezinformacija praktikas ES lygmeniu, bendradarbiauti su NATO, nevyriausybinėmis organizacijomis, įtraukti privatų sektorių, visuomenę ir žiniasklaidą. Artėjantys Europos Parlamento rinkimai taps dar vienu iššūkiu, kuris parodys mūsų bendrijos atsparumą trečiųjų šalių propagandai. Reikia užtikrinti, kad kova su hibridinėmis grėsmėmis taptų neatsiejama naujosios ES Strateginės darbotvarkės dalimi.

Lietuva yra viena iš ES valstybių narių, kurių iniciatyva 2015 m. Europos išorės veiksmų tarnyba įkūrė Strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija komandą, o 2018-aisias inicijavo ES kovos su dezinformacija veiksmų plano parengimą.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, vizito Prahoje metu D. Skusevičius taip pat susitiko su Čekijos užsienio reikalų viceministru Martinu Povejšilu ir Čekijos parlamento Draugystės su Lietuva grupės vadovu Mikulašu Peksa. Su Čekijos pareigūnais D. Skusevičius aptarė bendradarbiavimo saugumo srityje ir dvišalių santykių plėtros klausimus, Rytų partnerystės perspektyvas, padėkojo už Čekijos Respublikos indėlį užtikrinant Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą.

Penktą kartą organizuojamame aukšto lygio Strateginės komunikacijos ekspertų susitikime šiemet dalyvauja daugiau kaip 200 pareigūnų, tarptautinių santykių ir saugumo ekspertų iš 25 valstybių.

Konsulatas įsikūrė Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų patalpose, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Uždarius Lietuvos ambasadą Berne siekta išlaikyti konsulinių paslaugų teikimo ir rūpinimosi Lietuvos piliečiais Šveicarijoje tęstinumą. Todėl nuspręsta įsteigti Lietuvos konsulatą Ženevoje“, – sakė užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius.

Konsulatui vadovauja Eduardas Petkevičius.

Rugpjūčio 6 dieną Vyriausybės sprendimu siekiant taupyti lėšas uždaryta Lietuvos ambasada Šveicarijos Konfederacijoje, o rugpjūčio 7 dieną įsteigtas Lietuvos konsulatas Ženevoje.

Oficialiais Šveicarijos institucijų duomenimis, šiuo metu Šveicarijoje gyvena apie 2500 lietuvių.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčioje. Į Lietuvos nepriklausomybės iškilmes gausiai Melburno lietuvių namuose susirinkusią bendruomenę sveikino Melburno apylinkės Valdybos pirmininkė Monika Mack, Lietuvos garbės konsulė Danutė Levickis, kiti bendruomenės vadovai. Viceministras Darius Skusevičius perdavė Australijos lietuviams ministro Lino Linkevičiaus sveikinimo laišką, dėkojo už aktyvią veiklą, siekiant Lietuvos išlaisvinimo, bei paramą kuriant jau nepriklausomybę iškovojusią valstybę, kvietė išlikti aktyviais modernios Lietuvos kūrėjais.

Renginio metu susirinkusiems koncertavo Australijos lietuvių muzikinė grupė „Pamesta Klumpė“, Melburno tautinių šokių grupė „Gintaras“, Baltijos mokykla, grupė „Vėjelis“ ir vokalinis duetas „Tembras“.

Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, po šventinio renginio surengtoje diskusijoje pristatyta „Globalios Lietuvos“ programa: diskutuota apie lietuvybės išsaugojimo užsienyje ir aktyvaus įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą svarbą, aptarti dvigubos pilietybės ir grįžimo gyventi į Lietuvą klausimai.

Melburno lietuvių bendruomenė yra viena gausiausių ir aktyviausių lietuvių bendruomenių Australijoje. Melburne veikia lietuvių sporto klubas (ALJS), lietuvių skautų klubas (Džiugo tuntas), lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“.

Viceministras D. Skusevičius su darbo vizitu Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje lankosi vasario 11-20 dienomis. Be susitikimų su šių šalių pareigūnais, Lietuvos užsienio reikalų viceministras taip pat susitinka su vietos lietuvių bendruomenėmis, dalyvauja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio pažymėjimo renginiuose.

Pasak jo, naujai planuojamos iniciatyvos turi stiprinti ES solidarumą ir vienybę, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Tik daugiau investuodami į Europos saugumą ir gynybą sustiprinsime transatlantinį solidarumą ir tolygiau pasidalinsime našta“, – Liuksemburge pirmadienį vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje sakė viceministras. 

Kalbėdamas apie atsparumo didinimą D.Skusevičius pastebėjo, kad pirmiausia reikia imtis priemonių, didinančių atsparumą ES viduje, o išorėje prioritetas turi būti teikiamas artimai kaimynystei.

Pasak ministerijos pranešimo, D.Skusevičius akcentavo Lietuvos paramą tolesniam ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimui, ES ir NATO vadovų deklaracijos ir patvirtintų bendradarbiavimo priemonių įgyvendinimui.

„Apie ES ir NATO bendradarbiavimo sričių plėtimą būtina galvoti jau dabar, Lietuva suinteresuota glaudesniu ES ir NATO bendradarbiavimu tokiose srityse kaip atsakas į hibridines grėsmes, atsparumo stiprinimas, strateginė komunikacija ir kibernetinis saugumas, jungtinės ES ir NATO pratybos“, - ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje kalbėjo D. Skusevičius.

Pasak jo, Rytų partnerystės vizija turėtų atsiliepti į valstybių partnerių bendradarbiavimo su Europos Sąjungos (ES) siekius ir aspiracijas bei skatinti bendrijos šalis tolesnėms reformoms, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

D.Skusevičius teigimu, Rytų partnerystė yra ilgalaikė politika, todėl ES neturėtų bijoti kelti sau ambicingų ilgalaikių tikslų, kurie suteikia taip reikalingas paskatas tolesnėms reformoms.

„Džiaugiantis Gruzijai ir Ukrainai suteiktu beviziu režimu bei  ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimo ratifikavimu, svarbu ir toliau nelėtinti tempo ir išlikti ambicingiems bendradarbiaujant su Rytų partnerystės šalimis“, - sakė viceministras ES valstybių narių ir Rytų partnerių susitikime Liuksemburge.

Anot pranešimo, D.Skusevičius taip pat pažymėjo, jog plėtojant santykius su visais Rytų partneriais bei pripažįstant ir gerbiant skirtingus jų siekius ir ambicijas ES atžvilgiu, ES visgi turi būti pasirengusi glaudesniam bendradarbiavimui su tomis šalimis, kurios siekia kuo glaudesnio politinio ir ekonominio suartėjimo su ES, ir teikti plačią politinę ir finansinę paramą reformoms, susijusioms su praktiniu Asociacijos susitarimų su ES įgyvendinimu.

ES valstybių narių ir Rytų partnerių susitikime Liuksemburge buvo aptarta, kaip rengiamasi rudenį Briuselyje vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, aptarti Rytų partnerystės pasiekimai, sutarta dėl artimiausios trukmės tikslų toliau plėtojant Rytų partnerių santykius su ES.