Abu viceministrai dirbo tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje, jis šias pareigas ėjo 2016-2020 metais.

„Praėjo treji metai, aš detalių jau neatsimenu. Įvykiai, kurie vyko prieš trejus metus, įsirašė visam gyvenimui“, – per posėdį antradienį teismui sakė A. Šešelgis.

Jis teigė teismui, kad testų pirkime nedalyvavo, kuravo Visuomenės sveikatos centrą.

A. Šešelgis pasakojo, kad siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, vien medikų ir visuomenės sveikatos apsaugos specialistų pajėgų neužteko, buvo pajungta kariuomenė, savanoriai.

Praėjo treji metai, aš detalių jau neatsimenu. Įvykiai, kurie vyko prieš trejus metus, įsirašė visam gyvenimui.

„Stengėmės apsisaugoti nuo viruso paplitimo. (..) Buvo didelė konkurencija, visas pasaulis pirko apsaugos priemones. Mūsų ambasadorė Kinijoje sakė: „greičiau darykite pavedimus, nes žmonės vaikšto su grynais portfeliuose“, – prisiminė A. Šešelgis, paaiškinęs, kad apsaugos priemones tuo metu valstybės dažniausiai pirkdavo iš Kinijos, dėl to tarp įvairių valstybių buvo didelė konkurencija jas įsigyjant.

Pasak jo, Lietuva vengė įsigyti nesertifikuotų produktų pandemijai suvaldyti, o tokių pasiūlymų buvo begalė.

„Visa veikla buvo ypatingai griežtai reglamentuota. Man teko užsiimti su apsaugos priemonėmis, kurios buvo iš Kinijos atvežtos. Buvo siūlyti ir nesertifikuoti produktai. „Garažinių“ pasiūlymų buvo“, – pripažino buvęs viceministras.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis teiravosi apie finansavimo klausimus įsigyjant COVID-19 apsaugos priemones ir kitas prekes.

„Taip suprantu, didžiuosius pinigus kontroliavo Finansų ministerija. Ekstremali situacija leido naudoti pinigus. Be Finansų ministerijos dideli pinigai nebuvo skiriami“, – sakė liudytojas A. Šešelgis.

„Buvo svarbiausia greitis, nes svarbi žmogaus gyvybė“, – teismui liudijo buvęs sveikatos apsaugos viceministras.

A. Šešelgis sakė, kad su L. Jaruševičiene buvo kolegos ir kontroliavo atitinkamas sritis. Tuo metu Vyriausybėje šalia pandemijos suvaldymui sukurtos struktūros susikūrė ir konsultacinė gydytojų grupė.

„Jie rinkdavosi nuolat, aptardavo sprendimus, 7 valandą susirenka ir aptaria situaciją. Jeigu reikia, ir naktį dirbome. 7 valandą ryte vėl susirenkame, kiekvienas informuoja, kas per parą padaryta. Ėjo kalba, kas valandų ar paros laikotarpyje turi būti padaryta. Mes žinojome, kas vyko Italijoje, žinojome, kad mes laukti negalime“, – pandemijos laikotarpį prisiminė A. Šešelgis.

Į posėdį taip pat pat buvo kviečiama liudyti ir taip pat buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. Ji teismui pranešė, kad antradienį vyksiančiame posėdyje dalyvauti negalės, nes tuo pat metu turi dalyvauti iš anksto suplanuotose paskaitose.

Tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas A. Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus, o jei būtų nevykdžiusi, grėstų  darbinė atsakomybė.

Jis tvirtino, kad tuo sunkiu laiku atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.

Jis priminė, kad kilus pandemijai, medikai pradėjo bijoti eiti į darbą ir „numirti“, kad tuo metu itin trūkstant apsaugos priemonių, buvo ieškoma jų, taip pat ir testų.

A. Veryga 2016-2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičiėnė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras S. Skvernelis.

„Tai visiškai be reikalo teisiamas žmogus, žmogus vykdė pavedimus, nurodymus, viceministrė turėjo vykdyti mano nurodymus, už tai (jei būtų nevykdžiusi – BNS) jai grėsė darbinė atsakomybė“, – per teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį sakė A. Veryga.

„Mes dirbome vienoje komandoje, kada aš buvau ministras, kai buvo pandemija teko priimti sudėtingus sprendimus. Kaip pastebėjimą pasakysiu kaip politikas – man kelia nerimą, kad visa ši istorija idealiai sutampa su politiniais ciklais. Ši istorija padarė žalos valstybės tarnautojams, tai padarė įtakos ir rinkimams. Dabar vėl rinkimai, vėl aš stoviu, salėje yra žiniasklaida, tai vėl turės įtakos žmonių pasirinkimui, bus galima spekuliuoti dalykais, kurių nebuvo,“  – sakė dabartinis Seimo narys „valstietis“.

Politikas teisme apklausiamas kaip liudytojas.

Jis tvirtino, kad tuo sunkiu laiku atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda.

„Sveikatos apsaugos ministerija viena nebūtų galėjusi to padaryti“, – sakė A. Veryga.

Jis priminė, kad kilus pandemijai, medikai pradėjo bijoti eiti į darbą ir „numirti“, kad tuo metu itin trūkstant apsaugos priemonių, buvo ieškoma jų, taip pat ir testų.

„Mes tikrai padarėme gerą darbą, tai įvertino užsienio valstybės“, – teigė liudytojas A. Veryga.

Tai visiškai be reikalo teisiamas žmogus, žmogus vykdė pavedimus, nurodymus, viceministrė turėjo vykdyti mano nurodymus, už tai jai grėsė darbinė atsakomybė.

A. Veryga 2016-2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Numatyti kiekį buvo sunku

Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis A. Verygos teiravosi, kodėl testus buvo nuspręsta įsigyti būtent iš „Profarmos“.

„Nei aš, nei viceministrė nebuvome pirmasis kontaktas, kurie gavo žinių apie tai. Jie atkeliavo iš premjero komandos, mes kalbėjome su visais, su kuo įmanoma. Visi ieškojo visko, tuo metu rinkoje daug prekių nebuvo. Matyt, kad buvo tikima, kad „Profarma“ pristatys ir testai bus patikimi“,  – į teisėjo klausimą atsakė A. Veryga.

Jis sakė, kad tuo metu buvo sunku prognozuoti, koks būtų optimalus testų ir kitų priemonių kiekis pandemijos valdyme.

„Buvo norėta nuraminti kritines grupes, kad jos eitų į darbą. (...). Buvo priimtas sprendimas nupirkti testų, kokie yra įmanomi. Mes norėjome, kad visuomenė jaustų ir suprastų, kad Vyriausybė prisiima atsakomybę“, – sakė A. Veryga.

Jis pripažino, kad bandydami suvaldyti pandemiją, politikai padarė daug klaidų.

„Aš manau, kad daug klaidų padarėm, nereikėjo išvaryti vaikų į nuotolinį mokymą. Padarėm žalą, bet tuo metu nežinojom, kaip turi būti. Paskui užgimė Lietuvoje „duomenų ekspertai“. Vyriausybėje buvo Oksfordo universitete matematiką baigęs asmuo. Jis atėjęs pasakė, kad pagal matematinį modelį mirsim. Žiūrint į Italiją, kur šaldė lavonus ledo arenose ir kokiu greičiu plinta virusas, tai buvo labai realus modelis“, – to meto įvykius prisiminė A. Veryga.

Aš manau, kad daug klaidų padarėm.

Generalinės prokuratūros prokuroro G. Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Kaltinama veikusi bendrovės interesais

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras S. Skvernelis.

Ji pareiškė nušalinimą valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui.

„Teisiniu požiūriu greitųjų testų pirkimo skandalas jau dabar yra subliūškęs, nes nėra nusikaltimo, kurį aš padariau. Baudžiamasis procesas „Profarmai“ yra nutrauktas. „Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų“, – pastarąjį viena teisėsaugos girnose likusi buvusi viceministrė palygino su buto pirkimu – kažkas parduoda brangiau ir kažkas nusiperka brangiau.

Ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo 2020 m. pavasarį, koronaviruso pandemijos pradžioje, iš bendrovės „Profarma“  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 m. vasaros.

Vilniaus apygardos prokuratūra šiemet liepą nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nepavyko gauti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų tarpusavio susitarimus, galimai apgaule iš šio sandorio gauti nusikalstamos naudos, nustatyti visą nusikalstamo veikimo mechanizmą ir tolesnę su korupcija susijusią komunikaciją valstybės institucijose ir tarp asmenų, siūlančių šių testų įsigyti.

Greitųjų teistų pirkimo istorija buvo išskaidyta į kelis ikiteisminius tyrimus, kurių viename linčiuojama buvusi sveikatos viceministrė L. Jaruševičienė. „Sakoma, kad kare pirmoji žūsta tiesa. Panašiai ir mano byloje – pirmoji buvo nužudyta tiesa, o aš esu antra auka“, – L. Jaruševičienė prašymą nušalinti prokurorą Gintarą Plioplį grindė tuo, kad pateiktas kaltinamasis aktas dviprasmiškas, melagingas, kai kur suklastotas, neatitinka bylos aplinkybių.

L. Jaruševičienė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino savo kaltės. Ji visą laiką tvirtino perdavusi premjero informaciją perkančiajai organizacijai. Pagal savo pareigas ji taip ir turėjo elgtis, priešingu atveju būtų teisiama dėl pareigų neatlikimo.

Dviprasmybės: L. Jaruševičienės teigimu, byloje surinkta medžiaga neatitinka kaltinime surašytos informacijos. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Kaltinamasis aktas yra viešas dokumentas. Jis daug kartų viešai cituojamas. Įtvirtintos nuostatos yra teisinė dezinformacija, o mes puikiai žinome, kaip tai veikia. Dezinformacija veikia ir visuomenę, ir teisėjo vidinį įsitikinimą. Tu daug kartų kartoji melą, nes byloje – akivaizdžiai priešingi duomenys“, – buvusi viceministrė verčia kaltinamojo akto lapus ir baksnoja į neatitikimus su byloje esančia medžiaga.

Iškalbingos smulkmenos

Prieš teismą stojusi buvusi viceministrė kaltinama piktnaudžiavimu. Esą ji  2020 m. kovą teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų testų pirkimo, suteikė bendrovei „Profarma“ pirmenybę ir iš jos nupirko greitųjų testų už 6 mln. 50 tūkst. eurų, nors kita bendrovė siūlė daug mažesnę kainą.

„Ir ikiteisminiame tyrime, ir parodymuose pagrindžiau, kad vykdžiau nurodymus. Iki komiškumo situacija atrodo keista, kai prokuroras teigia, kad aš gavau iš premjero patarėjo informaciją, tačiau kai tą patį laišką persiunčiu aš, tai jis jau tampa nepagrįstu ir neteisėtu reikalavimu“, – prokuroro surašytas dviprasmybes dėstė buvusi viceministrė.

Anot L. Jaruševičienės, dabartinio Seimo nario, tuo metu premjero patarėjo Luko Savicko nurodyme, kuriame buvo įtvirtintas ministro pirmininko pavedimas, yra praleistas žodis „šiandien“. „Šiandien pateikti užsakymą“ skiriasi nuo „pateikti užsakymą“.

Buvusi viceministrė ironizuoja, kad pateikti užsakymą galima ir po penkiolikos metų, bet nurodyta „šiandien“, o prokuroras išmeta tą žodį tam, kad po kelių paragrafų galėtų pareikšti apie neteisėtą nurodymą.

„Nėra užsakymo, yra laiškas. Kai esant tokiai įtemptai situacijai gauni premjero nurodymą „šiandien“, kreipiesi į vadovą, kuris, tarp kitko, irgi tą patį laišką buvo gavęs, ir jis sako, kad kito kelio nėra, reikia nurodymą vykdyti. Viceministrai neprašo, kad premjeras raštu atsiųstų patvirtintą užsakymą, jie turi vykdyti ir žodinius nurodymus, – iš pirmo žvilgsnio smulkus neatitikimas, tačiau L. Jaruševičienė sako, kad panašių neatitikimų tarp kaltinamajame akte pateiktos informacijos ir byloje esančios medžiagos apstu: – Prokuroras nurodo, kad yra kovo 18 d. aktas, ministro įsakymas dėl sudarytos darbo grupės, į kurią esą turėjau kreiptis. Tačiau tuo metu ta grupė nebuvo sudaryta. Taip, diena, kovo 18-oji, yra ta pati. Tačiau tuo metu viskas vyko labai greitai. Įsakymas dėl minėtos grupės sudarymo yra registruotas kovo 18 d. 20 val. 34 min., tačiau mano persiųstas laiškas buvo ryte, kai tos grupės dar nebuvo.“

Tu daug kartų kartoji melą, nes byloje – akivaizdžiai priešingi duomenys.

Skirtingas matymas

Vienas rimčiausių pažeidimų, L. Jaruševičienės akimis, yra prokuroro aiškinimas, kad testai buvo skirti profesionaliai naudoti. Tačiau byloje yra testų informacinis lapelis, kuriame parašyta in vitro naudojimui. In vitro reiškia, kad naudojama diagnostikai.

Buvusi viceministrė toliau lygina kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga ir randa, kad prokuroras, rašydamas savo tuomečiam viršininkui generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, pateikia teisingą informaciją, kad testai naudojami in vitro, o teismui jau pateikia informaciją, kad skirta profesionaliai naudoti.

„Tai čia yra klastotė, klaidinamas teismas. Esmė, kad iš šalies tai gali atrodyti smulkmenos, tačiau, kai sudedi jas visas, matai, kad jos kryptingai sudėtos tam, kad juodintų mane, o kitus asmenis trauktų iš šitos situacijos“, – tokią prielaidą L. Jaruševičienė iliustruoja telefoninių pokalbių išklotinėmis.

Buvusi viceministrė stebisi, kodėl, apžiūrint vienų asmenų ir jos telefonus, matyti komunikavimas su premjero patarėjais L. Savicku ir Jonu Kairiu, o štai jų pačių telefonuose komunikavimo pėdsakų nėra ir bylai reikšmingos informacijos nerandama.

„Kaip taip gali būti? Jeigu mano telefone yra komunikavimo pėdsakų, kodėl nėra jų? Ir tai prokurorui neaktualu“, – analizuojant bylos medžiagą L. Jaruševičienė atkreipė dėmesį, kad nieko reikšmingo premjero patarėjų telefonuose neranda tyrėjas Simas Stancikas.

L. Jaruševičienė neatsitiktinai mini šį vieną tyrėją, mat buvo sudaryta tyrimo grupė, tačiau S. Stanciko pavardės toje grupėje nebuvo. Buvusi viceministrė stebisi: „Ar tai reiškia, kad, kai reikia atlikti tyrimą ir nieko nerasti, įtrauki žmogų ne iš tyrimo grupės?“.

Ne mažiau iškalbingas sprendimas – premjero patarėjo L. Savicko namuose ir automobilyje nedaryti kratos. Anot L. Jaruševičienės, jį priėmė valstybinį kaltinimą jos byloje palaikantis prokuroras G. Plioplys: „Prokurorė Austėja Abromaitienė aiškiai nurodė, kad yra įtarimų apie patarėjo spaudimą perkant testus. Teismas tenkino prokurorės prašymą atlikti kratą L. Savicko namuose ir automobilyje, tačiau krata niekada nebuvo atlikta, nes tą pačią dieną prokuroras G. Plioplys paskiriamas tyrimo grupės vadovu ir jis nusprendžia, kad tų kratų visai nereikia. Nėra jokių duomenų, ar kas nors vertino tokį prokuroro G. Plioplio sprendimą.“

Svarbus vaidmuo

Dar vienas reikšmingas veikėjas greitųjų testų istorijoje, neatmetama prielaida, turėtų būti Finansų ministerija. Reikšdama prašymą nušalinti prokurorą L. Jaruševičienė pabrėžia, kad jis stengiasi iš bylos eliminuoti Finansų ministeriją. 6 mln. eurų įsigyjant greituosius testus pervesta labai staigiai. Kaip taip galėjo vykti?

„Pati prokuratūra fiksuoja, kad pavedimą darė Finansų ministerija, bet kažkodėl, kai kalbama apie mano kaltinimą, Finansų ministerijos nebelieka. Pasirodo, kad tai padarė Nacionalinio visuomenės bendrųjų funkcijų centro darbuotojai ir, suprask, iš valstybės iždo sąskaitos paspaudę mygtuką pervedė“, –  buvusi viceministrė įžvelgia prokuroro norą nuslėpti Finansų ministerijos vaidmenį šioje istorijoje.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad L. Jaruševičienė komercinį pasiūlymą persiunčia „gavėjui finansų ministerijoje“: „Kaltinamajame akte tas „gavėjas finansų ministerijoje“ – toks mistinis. Visur nurodyti vardai ir pavardės, o čia „gavėjas finansų ministerijoje“. Tačiau tai tuometis viceministras Dainius Sadeckas. Ar jis apklaustas? Ne.“

Buvusi viceministrė tęsia analizę, kaip gauti 6 mln. eurų, nes juk ministerija tokių pinigų neturi. Pirmiausia, anot L. Jaruševičienės, turi būti Vyriausybės nutarimas. Tada turi būti Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Ministras pasirašo įsakymą, kad pinigai būtų skiriami. Tada patvirtinama programų sąmata, kuri yra teisinis pagrindas. Kol neturi programų sąmatos, negali pervesti pinigų.

Realybė greitųjų testų pirkimo istorijoje, anot L. Jaruševičienės, tokia: Vyriausybės nutarimas skirti 6 mln. greitiesiems testams pirkti buvo priimtas 2020 m. kovo 25 d. Sveikatos ministro įsakymas buvo pasirašytas 2020 m. kovo 19 d. Pinigai pervesti 2020 m. kovo 20 d. 8 val. 20 min., o programų sąmata, kuri yra teisinis pagrindas milijonams pervesti, pasirašyta tą pačią dieną tik 12 val. 20 min., t. y. jau po pinigų pervedimo.

„Prokuroras, matydamas visus šiuos dalykus, sako, kad kalta Jaruševičienė, nes ji šūkavo ir kažko reikalavo, tačiau kokio čia lygmens neatitikimai, jam visiškai neįdomu. Arba akivaizdu, kad, jei tirsi šiuos dalykus, neliks Jaruševičienės kaltės“, – įsitikinusi buvusi viceministrė.

Ministerija susimaišė?

Teismuose murkdoma buvusi viceministrė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuos paaiškinimus Finansų ministerija atsiuntė tik paprašyta teismo. Maža to, Finansų ministerija pasakė, kad pavedimą darė remdamasi Vyriausybės nutarimu Nr. 229.

„2020 m. kovo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 229 skirta 14 mln. eurų dirbtinės ventiliacijos aparatui ir 16 mln. eurų asmens apsaugos priemonėms pandemijos metu medikams. Greitųjų testų nėra. Greitieji testai atsiranda kovo 25 d. – Vyriausybės nutarimas Nr. 265. Įsivaizduokite, Vyriausybė skiria lėšų kovo 25 d., bet Finansų ministerija pavedimą daro remdamasi visai kitu Vyriausybės nutarimu. Ir niekam nekyla klausimų“, – žongliravimą milijonais atskleidžia buvusi viceministrė.

Ne gana to, anot L. Jaruševičienės, gauti du Finansų ministerijos atsakymai prieštarauja vienas kitam. Pirmame sakoma, kad buvo sudaryta komisija, kuri nurodė apmokėti kitą dieną po paraiškų gavimo, nors pagal įstatymus tokį pavedimą valstybės iždas turėtų gerai patikrinti per 3–12 dienų ir tik tada pervesti pinigus. O pervedama kitą dieną.

Antrame atsakyme Finansų ministerija jau sako, kad toji sudaryta komisija pritarė, kad pinigai būtų pervesti anksčiau. Kas kreipėsi ir kada? Kas buvo komisijos nariai? Kur posėdžių protokolai? Ir tada atsako, kad prašymo, svarstyti paankstintą lėšų pervedimą „Profarmai“ negavo ir nesvarstė.

„Čia techniniai dalykai, smulkmenos, neatitikimai. Jie turėtų būti išsiaiškinti, bet prokuroras nenori aiškintis Finansų ministerijos vaidmens. Kiek aš žinau, Finansų ministerija gavo tuos pačius nurodymus kaip ir aš. Tačiau vykdė tam tikro asmens / asmenų nurodymus pervesti pinigus. Kyla klausimas, kas gali nurodyti Finansų ministerijai pervesti milijonus?“ – pastebi L. Jaruševičienė.

Pavojingas derinys

Bliūkštančiam greitųjų testų pirkimo skandalui iliustruoti L. Jaruševičienė priminė, kad 2021 m. vasario mėnesį jau Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė priima sprendimą skirti 30 mln. eurų europinių lėšų kompensuoti darbdaviams už greitųjų serologinių testų ir greitųjų antigeno testų atlikimą. Kompensacijai buvo skiriama 12 eurų vienam testui.

Nutrauktas: ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų testų pirkimo baigtas dar vasarą. (Evaldo Šemioto nuotr.)

„Tai po metų 12 eurų jau atrodo normalu, nors kainos, žinome, buvo gerokai nukritusios. O štai COVID-19 metu, kai kainų tikrai buvo ir didesnių, aiškinama apie „neprotingo ir ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną“, – stebina kaltinimo absurdiškumas, esą L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo skaičiaus.

Kaltinamajame akte suklastota melaginga bylos medžiagos neatitinkanti informacija, L. Jaruševičienės manymu, yra ir nepagarba teismui, o kai klastočių nebelieka, nebelieka ir kaltinimo.

„Kai susipažinau su bylos medžiaga, supratau, kad Vyriausybės atstovai su „Profarmos“ atstovais viską buvo suderinę, iki mane įtraukdami į šį procesą, – chronologine tvarka vertindama įvykius L. Jaruševičienė įsitikinusi pirmiausia buvus Vyriausybės ir verslo susitarimų: „Man labai apmaudu dėl vyrų, kurie sudėtingu metu priėmė drąsių sprendimų. Noriu tikėti, kad tuo metu nebuvo padaryta jokio nusikaltimo. Nusikaltimas buvo padarytas vėliau, kai šitas burbulas buvo prikabintas prie manęs. Saulių Skvernelį ir L. Savicką žmogiškai galiu suprasti – baisu prieš rinkimus, reitingai ir visa kita, bet tai negarbinga, nevyriška. Tačiau prokuroro, kuris turėtų kovoti su korupcija, nes juk visuomenė tiki, kad pareigūnas užkardys visokius neteisėtus dalykus, elgesys yra gerokai didesnė problema, nes politikai ir teisėsauga yra labai pavojingas derinys.“

„Kauno diena“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimybės prokurorui G. Pliopliui pakomentuoti prašymo jį nušalinti argumentus. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė atsakė: „Kaip jums yra žinoma, šiuo metu vyksta šios bylos nagrinėjimas teisme, todėl komentuoti jo eigą ir atskirų proceso dalyvių poziciją prokuratūra neturi galimybės.“

Vilniaus miesto apylinkės teismas per posėdį L. Jaruševičienės byloje kaip liudytoją planavo apklausti tuometį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Seimo narį „valstietį“ Aurelijų Verygą.

A. Veryga atvyko į teismo posėdį, tačiau eksviceministrei pareiškus nušalinimą Generalinės prokuratūros prokurorui Gintarui Pliopliui, liudytojo apklausa atidėta kitam posėdžiui, lapkričio 14 dienai.

„37 puslapių nušalinimas, šiandien posėdis tikrai neįvyks, vargu, ar šiandien nušalinimo klausimą išspręsime. Ačiū už dalyvavimą, ačiū už sugadintą laiką – netikėtas posūkis“, – į teismo salę pakviestam liudytojui A. Verygai sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Teisėjas leido A. Verygai išvykti.

A. Veryga 2016-2020 metais sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

Kaltina neobjektyvumu

L. Jaruševičienė prokurorą G. Plioplį kaltina neobjektyvu tiriant bylą.

„Pareikštas kaltinimas neaiškus, melagingas, prieštaraujantis bylos medžiagai, prokuroras netinkamai ir tendencingai atliko savo pareigas, naikino mano teisinančius įrodymus“, – teismui sakė L. Jaruševičienė.

Ji teigė, kad buvo padaryta žala jos reputacijai, o siekiant objektyvaus bylos išnagrinėjimo, būtina pakeisti prokurorą.

L. Jaruševičienę palaikė ir jos advokatas Rolandas Mištautas. Jis priminė, kad byla, dėl kurios prasidėjo šis tyrimas, prokuratūros yra nutraukta, ji nebuvo atnaujinta ir po generalinės prokurorės inicijuoto patikrinimo.

Rugsėjį Generalinė prokuratūra patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“ buvo nutrauktas pagrįstai, priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo palikti galioti kaip teisėti.

Šį pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, jos darbuotojai L. Jaruševičienės byloje apklausti kaip liudytojai.

„Politinė iniciatyva pirkti testus yra teisėta, operacijų vadovas, ministras priėmė teisėtą sprendimą, perkančios organizacijos priėmė teisėtą sprendimą. Šališkumas yra kaltinimo formavimas. Bausmė yra ir procesas, kuriame dalyvauja Lina Jaruševičienė, teismas turi galimybę sustabdyti neteisėtus veiksmus“, – teismui sakė advokatas.

Jis mano, kad dabar iškilusi aplinkybių visuma verčia abejoti, kad šis prokuroras užtikrins teisingumą, nes jis, advokato manymu, yra šališkas.

Prokuroras: vertinu kaip baigiamąją kalbą

Prokuroras G. Plioplys, kuriam pareikštas nušalinimas, sakė, kad L. Jaruševičienės pasisakymą vertina kaip baigiamąją kalbą.

„Įdomu buvo išklausyti pasisakymą, buvau vienu metu išsigandęs, ką – prokuroras pridirbo. Išgirdau baigiamąją kalbą, antrą kartą jau, be čia ne ta stadija. Nebuvo įvardinta nušalinimo pagrindų, prašau prašymo netenkinti“, – per posėdį sakė prokuroras G. Plioplys.

Nutartį dėl nušalinimo teismas skelbs lapkričio 14 dieną.

Politinė iniciatyva pirkti testus yra teisėta, operacijų vadovas, ministras priėmė teisėtą sprendimą, perkančios organizacijos priėmė teisėtą sprendimą.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Generalinės prokuratūros prokuroro G. Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Kaltinama veikusi bendrovės interesais

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis.

Pernai bylą perdavus teismui, L. Jaruševičienė prašė grąžinti jos bylą prokuratūrai ar nutraukti, tačiau teismas prašymą atmetė.

Tada teismas paskelbė, kad kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Bylos grąžinimas į prokuratūrą užtęstų procesą ir teisingumas nebūtų įgyvendintas per trumpiausią laiką, o kaltinamasis aktas iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, esminių pažeidimų, susijusių su kaltinamosios teise žinoti, kuo ji kaltinama, nėra nustatyta.

Byloje iš viso yra 54 liudytojai.

Pernai gruodį buvo sunaikinta beveik 1,5 tonos nepanaudotų greitųjų COVID-19 testų – jie buvo įsigyti pandemijos pradžioje ir liko nepanaudoti.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija BNS informavo, kad testus naikino Panevėžyje veikianti medicininių atliekų tvarkymo bendrovė „AV investicija“. Naikinimo procedūra buvo finansuota iš valstybės biudžeto, tam panaudotų lėšų laboratorija BNS nenurodė.

Testų galiojimas baigėsi pernai kovą-balandį ir buvo rengiami dokumentai jų naikinimui.

Mokslininkai žiniasklaidai yra sakę, kad šie testai, imant kraują iš piršto, nebūtų labai informatyvūs, kadangi neatskiria persirgimo nuo vakcinavimo.

Iš viso pandemijos pradžioje, 2020 metais, buvo nupirkta apie pusė milijono šių greitųjų testų. Dėl jų įsigijimo buvo iškeltos civilinės ir baudžiamosios bylos, kai kurios iš jų tęsiasi iki šiol.

2020 metų rugpjūtį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)  ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo pareiškė įtarimus tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.

Tyrimas buvo atliekamas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir įtariamo piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Pernai L. Jaruševičienės bylą dėl galimo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi Generalinė prokuratūra perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Kaltinamoji jau davė parodymus, piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus kaltinama sveikatos apsaugos eksviceministrė tvirtino, jog elgėsi teisėtai. Dabar teismas byloje rengiasi apklausti apie pusšimtį liudytojų.

Viceministrei traukiantis iš pareigų, tuometinis ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė bendrovės „Profarma“ interesais.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

„Absoliučiai jokios naudos neturėjau, neturėjau intereso kenkti šaliai“, – per teismo posėdį sakė kaltinamoji.

Ji savo parodymus teismui išdėstė per tris teismo posėdžius, juose atmetė kaltinimus piktnaudžiavimu. Buvusi viceministrė teisme patvirtino, kad tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ją ragino nestabdyti pirkimų.

„Nesvarbu, darom“, – teisme ministro jai parašytą žinutę citavo kaltinamoji.

Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis sakė, kad jam po kaltinamosios parodymų kyla daug klausimų, jų kaltinamajai taip pat rengiasi užduoti ir valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Plioplys.

Nesvarbu, darom.

Kaltinamoji į klausimus turėtų atsakyti kitame posėdyje, vasario 28 dieną.

Vėlesniuose posėdžiuose ketinama pradėti liudytojų apklausas, jų šioje byloje yra 54 liudytojai.

A. Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

J. Jaruševičienė teismo posėdžiuose kritikavo prokuratūros kaltinamąjį aktą, esą ji padarė žalą valstybei, veikė neteisėtai ir aktyviai.

„Aktyvūs veiksmai – ar ministro pirmininko pavedimo vykdymą taip galima vertinti? O jeigu nebūčiau domėjusis –  tada būtų pareigų neatlikimas?“, – stebėjosi kaltinamoji.

L. Jaruševičienė teigė, kad dėl prokuratūros kaltinimų jaučiasi taip, lyg „vyriausybė įsigijo valtį plaukimui, kuri plaukia, o aš dabar kaltinamam, kad ji neskraido.

Ji taip pat tikino, kad testai buvo įsigyti pretestavimui, ne diagnostikai, testavimui prieš PGR tyrimą, testai galėjo būti naudojami tik galimi infekcijai įtarti.

Praeitą savaitę teismas panaikino kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – COVID-19 testų byloje teisiamai eksviceministrei, nes ji suvaržo kaltinamosios teises ir sukelia nepatogumų vykdant darbines bei mokslines funkcijas

Teisėjo nutartyje rašoma, kad kaltinamoji Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nuolatinį darbą, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, jai paskirtos kardomosios priemonės pažeidimo faktų nebuvo fiksuota, į visus teisiamuosius posėdžius atvyksta, duoda parodymus.

Prokuroras anksčiau kaltinamajai buvo skyręs rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio nutartyje rašoma, kad kaltinamoji Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nuolatinį darbą, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, jai paskirtos kardomosios priemonės pažeidimo faktų nebuvo fiksuota, į visus teisiamuosius posėdžius atvyksta, duoda parodymus.

„Todėl kardomoji priemonė suvaržo kaltinamosios teises ir sukelia nepatogumų vykdant darbines bei mokslines funkcijas“, – paskelbė teismas.

Apie kardomosios priemonės panaikinimą buvo svarstoma sausio 12-ąją vykusiame posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

Kaltinimas – lyg diagnozė

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė jau du teismo paskirtus posėdžius teikė parodymus apie pirmojo karantino metu vykusį greitųjų testų pirkimą. Liudijimą apie dviejų parų įvykius buvusi viceministrė tęs ir trečią dieną.

L. Jaruševičienė nuo pat pradžių, tik jai pareiškus įtarimus, neigė pasielgusi neteisėtai. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrusi medikė neslėpė nuostabos dėl keistų teisėsaugos darbo metodų.

„Kaltinamasis aktas – kaip diagnozė. Medicinoje kiekvieną diagnozę reikia pagrįsti tam tikrais simptomais. Negali tiesiog susigalvojęs pasakyti, kad štai tam yra vėžys, o kitam – gripas. Turi būti tam tikrų ligos simptomų. Kai skaitau kaltinamąjį aktą ir matau, kokiais simptomais grindžiama diagnozė man, tampa labai keista“, – stebėjosi L. Jaruševičienė.

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė kaltinama įgaliojimų viršijimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, priimant sprendimą greitųjų testų pirkimo istorijoje. Valstybės biudžetas 2020-ųjų kovo viduryje, įsigijus greitųjų COVID-19 testų, pamažėjo maždaug 6 mln. eurų.

Kaltinamasis aktas – kaip diagnozė. Medicinoje kiekvieną diagnozę reikia pagrįsti tam tikrais simptomais. Negali tiesiog susigalvojęs pasakyti, kad štai tam yra vėžys, o kitam – gripas.

„Prokuroras iš kelias paras trukusio proceso, per kurį buvo daug įvairių įvykių, išrenka epizodus, tada juos iškarpo. Pašalintos dalys, kuriose aš savo veiksmus derinu arba su ministru, arba su premjero patarėju, arba su abiem. Taigi, derinimo elementas dažniausiai yra iškerpamas keliose vietose, sakyčiau, yra sufabrikuoti arba netgi suklastoti momentai“, – aiškino L. Jaruševičienė.

Anot  buvusios viceministrės, iš tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio jai duoto pavedimo yra išbrauktas žodis „šiandien“.  „Juk „šiandien pateikti užsakymą“ skamba visiškai kitaip nei „pateikti užsakymą“. Aš persiunčiu premjero laišką, nuo savęs pridedu, kad „šiandien, nedelsiant“ reikėtų paruošti operacijų vadovo sprendimą ir už tai esu kaltinama, kad tai padariau viršydama įgaliojimus“, – stebėjosi pašnekovė.

Pasak jos, tokį teisėsaugininkų elgesį vėl galima palyginti su gydytojo, kuris rašytų diagnozę, atrinkdamas tik tam tikrus simptomus: jam netinkančius atmestų, nes norėtų gydyti pacientą pagal savo sukurtą diagnozę, tada dar peržiūrėtų biocheminius kraujo tyrimus ir nutartų truputį pakeisti – pamažinti cholesterolio rodmenis, padidinti kalio kiekį ir padarytų taip, kad atitiktų jo norimą diagnozę.

Viltis žlugo

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį L. Jaruševičienė neslėpė išgyvenusi labai kontrastingą emocijų paletę – nuo vilties apie laimingą pabaigą iki susitaikymo stoti prieš teismą.

Pastebėjimas: L. Jaruševičienė mano, kad ši byla verčia valstybės tarnautojus nedaryti nieko, kas nors šiek tiek gali būti rizikinga. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Praėjusių metų vasarį  buvusiai viceministrei buvo patikslinti įtarimai. Į juos ji pateikė išsamius patikslintus atsakymus ir nesulaukė jokios reakcijos nei iš prokuroro, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų.

„Gegužę pamačiau, kad mano sąskaitos banke jau nebeareštuotos, nes iki tol nei sąskaitomis, nei turtu 1,5 metų negalėjau disponuoti. Man tai pasirodė labai geras ženklas. Tada su advokatu kreipėmės į prokuratūrą, prašydami nutraukti tyrimą“, – beįsižiebiančią viltį minėjo L. Jaruševičienė.

Tačiau prokuroro atsakymas bloškė į niūrią kasdienybę – esą tyrimas negali būti nutrauktas, nes jis tęsiamas, tik pažymėtas  kitu numeriu. L. Jaruševičienė tikino, kad jai niekas nepranešė ir nepaaiškino, kodėl jos epizodas atskira byla yra išskirtas iš pagrindinės „Profarmos“ bylos, kurioje ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė „Profarma“ galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Prokuratūra skelbė, kad L. Jaruševičienė „galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams”.

„Buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip nepagrįstai L. Jaruševičienė suteikė privilegijų bendrovei „Profarma”, todėl valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą“, – skelbė prokuratūra.

Pateikė susirašinėjimą

Kalbant apie pirmojo karantino metu priimamus sprendimus, neišvengiamai tenka grįžti į daug nerimo visiems kėlusį laikotarpį. Pandemijos pradžia buvo beprotiškai sunkus ir įtemptas metas.

Jau minėjome, kad buvusi sveikatos apsaugos viceministrė tvirtina, kad sprendimo, dėl kurio yra teisiama, ji nepriėmė. Savo poziciją L. Jaruševičienė grindžia faktais: laiškais, skambučiais, SMS žinutėmis.

„Buvo daug derinimo telefonu. Taip buvo daroma tam, kad būtų greičiau. Aišku, dėl to sudėtinga pateikti telefonų išklotines, pagrindžiančias man duodamus nurodymus, bet vien jau iš to, kiek tų skambučių buvo ir kaip dažnai jie vyko, kokia tų pokalbių trukmė, galima susidaryti įspūdį. Be skambučių, esama susirašinėjimų, kuriuose duodami pavedimai, yra SMS žinučių“, – teismui parengtų argumentų paketu dalijosi buvusi viceministrė.

Pasak jos, žinutėse susirašinėjimas su dabartiniu Seimo nariu Luku Savicku (buvusiu Vyriausybės vicekancleriu) ir patvirtinimai, kad pirkimas nestabdomas, o tinkama komunikacija bus aptariama vėliau. L. Jaruševičienė pasakojo, kad skambino ir tuomečiam ministrui Aurelijui Verygai, kai jis jau buvo Vyriausybės posėdyje, kuriame spręsta dėl testų pirkimo, todėl teko rašyti SMS apie tai, kad epidemiologai priešinasi, atitinkamų rekomendacijų nėra, kad testai gali būti naudojami specifinėse situacijose.

„Ministras man atsakė, kad nesvarbu, vis tiek darome. Aš kelis kartus pateikiau skeptišką informaciją apie tą pačią priemonę ir mačiau, kad ministras jau turi nuomonę ir sprendimas yra priimtas“, – situaciją detalizavo buvusi viceministrė.

Anot L. Jaruševičienės, demokratinėje valstybėje gali pateiki savo nuomonę, bet neboikotuoji sprendimo, nes tada būtų anarchija. Ji esą ir buvo tas žmogus, kuris Vyriausybės kolegialiai priimtą sprendimą turėjo įgyvendinti.

Slidi riba

Civilinėje byloje dėl testų pirkimo jau padėtas taškas. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad greitųjų testų pirkimo sutartys, kurias 2020 m. kovą sudarė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė „Profarma“, „Profarma“ ir „Bona diagnosis“, yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento. „Profarma“ valstybei turės grąžinti 145 200 eurų, o „Bona diagnosis“ – beveik 4 mln. eurų.

Viceministrė priminė, kad tuo metu buvo pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir buvo leista pirkimus vykdyti pagal supaprastintą procedūrą. Tai buvo padaryta prieš testų pirkimo procedūrą.

„Kai prasidėjo byla, kažkas iš Viešųjų pirkimų tarnybos  (VPT) komentavo, kad tai, kaip pirkimą vykdėme mes, galima daryti, bet tik ypatingomis sąlygomis. Vadinasi, kažkam iš VPT atrodė, kad karantino pradžia nebuvo ypatingos sąlygos. Siaubas. Mano supratimu, tai buvo ypatingos sąlygos, bet, žinoma, reikėtų, kad tas supratimas apie ypatingas sąlygas mūsų visų būtų vienodas. Manau, teisiškai turėtų būti nustatyti labai aiškūs kriterijai, nuo kada sistema persiverčia ir taikomos kitokios nei įprastai procedūros“, – viešųjų pirkimų niuansus minėjo L. Jaruševičienė.

Kaltinime taip pat parašyta, kad buvo ignoruoti kiti tiekėjai ir nepasirinktas pigiausias pasiūlymas. „Visų pirma, kiti tiekėjai nebuvo ignoruoti: kad kaltinime jie yra ignoruojami, tai nereiškia, kad taip buvo iš tiesų“, – pastebėjo buvusi viceministrė.

„Gavusi pigesnio tiekėjo pasiūlymą, iš karto skambinau nurodytu telefonu, bet niekas neatsiliepė. Laišką persiunčiau Vyriausybei, L. Savickui. Kitą rytą gavau kitą pasiūlymą. Skambinau kitam tiekėjui ir kalbėjau. Tą siūlymą ir vėl atidaviau Vyriausybei. Tačiau, kaip suprantu, Vyriausybė jau buvo apsisprendusi. „Profarma“ Vyriausybei pažadėjo, kad gali atrinkti ir atrinko pačius geriausiai veikiančius, aukščiausios kokybės testus. Vėliau atliktas tyrimas tai ir parodė, kad testai buvo tikslūs“, – priminė L. Jaruševičienė.

Situacija: Lietuva pirko testų už panašią kainą kaip ir kitos valstybės. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Kokybė nesvarbi?

Kai kurios kaltinime nurodytos aplinkybės buvusiai viceministrei atrodo iš viso nesuvokiamos. Esą teigiama, kad testai buvo blogi. Taip pat teigiama, kad tuos testus reikėjo įsigyti pigiau. Tai ar jie buvo blogi ir netinkami, ar jie buvo geri, tinkami, tik per brangūs?

Pašalintos dalys, kuriose aš savo veiksmus derinau arba su ministru, arba su premjero patarėju, arba su abiem.

Pašnekovė taip pat priminė, kad Jungtinė Karalystė, turėdama Oksfordą, Kembridžą, daugybę žymių mokslininkų, nusipirko testų už tą pačią kainą, tačiau jų tikslumas buvo labai žemas. Slovakai lygiai taip pat – už tą pačią kainą nusipirko testų, kurių tikslumas buvo žemas.

„Lietuva nusipirko testų už panašią kainą kaip ir kitos valstybės, tačiau testų kokybės klausimas šiame tyrime yra paliktas visiškai nuošalyje“, – pabrėžė L. Jaruševičienė.

Prisiminusi to laikotarpio sumaištį, L. Jaruševičienė akcentavo ir tai, kad testai tuo metu nebuvo iki galo aprobuota priemonė. Be to, JAV maisto ir vaistų agentūra išleido gaires, atsuko visus biurokratinius varžtus ir pasakė, kad tokioje situacijoje galima naudoti viską, užtikrinant, kad ta priemonė veikia. Anot gydytojos, validavimas, atsakomybė, kuri turėtų būti gamintojo, perėjo tam, kuris tuos testus perka.

Pasak buvusios viceministrės, Vyriausybė, mažindama riziką, rinkosi tiekėją, kuris užtikrino validavimo procedūrą, juolab kad „Profarma“ turi kompetenciją, sertifikatus, patvirtinančius, kad ji gali tai atlikti.

„Man, kaip medikei, pasirodė, kad šis elementas buvo svarbus, bet aš nedalyvavau tame Vyriausybės posėdyje ir nežinau, kokiais argumentais buvo remiamasi“, – aiškino  buvusi viceministrė.

Įžvelgia riziką

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė neslėpė nusivylimo – šis teismo procesas, kaip viešas socialinis ritualas, anot L. Jaruševičienės, atskleidžia silpnąją mūsų valstybės pusę, parodo, kad mūsų valstybei reikia slidžių ir nieko nedarančių pareigūnų.

„Skaitydama bylos medžiagą, radau kolegos atsakymą. Tyrėja, matyt, jam parodė svarbų laišką ir paklausė, ką jis darė gavęs šį laišką. Kolega atsakė, kad greičiausiai nedarė nieko. Vadinasi, tokia pozicija priimtina. Tokiais procesais mes stumiame valstybės tarnautojus išsisukti nuo bet kokio judesio, nuo bet kokio pokyčio, nes, jei bent šiek tiek keiti sistemą, tenka labai didelė rizika“, – pastebėjo L. Jaruševičienė.

Buvusi viceministrė šypteli išgirdusi, kad ministerijoje liko populiarus posakis: „Prisiminkite, kaip buvo Linai“. Moteris  nežinojo, kad, kai 2020-ųjų vasarą jos namuose buvo atlikta krata, prasidėjo jos sekimo procesas – buvo filmuojama, fotografuojama, klausomasi telefoninių pokalbių. Iš dvejų metų sekimo, prokuroras nusprendė gal tik tris pokalbius įtraukti į bylą.

„Aš tikėjau, kad premjeras atsistos ir pasakys, kad taip, mes priėmėme sprendimą, taip, galbūt VPT atrodo, kad jis nebuvo pagrįstas, bet tuo metu, gelbėdami žmonių gyvybes, turėjome skubiai veikti. Nebuvo galimybių dvejus metus svarstyti – reikia ar nereikia. Tikėjausi, bet tokio pasakymo nebuvo“, – atviravo gydytoja.

Ketvirtadienį duodama parodymus jos baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui kaltinamoji taip pat tvirtino, kad byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, dabartinis parlamentaras Lukas Savickas.

„Suprantu, kad kaltinama įgaliojimų viršijimu, tą aš suprantu, detalės man nėra suprantamos. Nepadariau jokių neteisėtų veiksmų, manau, kad tą pavyks man įrodyti,“ – per teismo posėdį sakė L. Jaruševičienė.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Valstybė ir SAM patyrė didelę žalą

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintauto Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais, L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Nepadariau jokių neteisėtų veiksmų, manau, kad tą pavyks man įrodyti.

„Veikdama priešingai tarnybai interesams, teikė nepagrįstus reikalavimus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams, organizavo skubų pinigų pervedimą, neteisėtai suteikė privilegijų įmonei „Profarmą“, – paskelbė prokuroras.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą. „Profarmos“ testų kaina svyravo atsižvelgiant į perkamą kiekį – 13 eurų be PVM perkant 100 tūkst. greitųjų testų, 8 eurai be PVM perkant 400 tūkst. testų.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“, ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga.

„Profarmos“ telefoną teigia gavusi iš tuometinio premjero patarėjo

„Niekada nesitikėjau atsidurti šioje vietoje, bet laukiau tos dienos, nes negalėjau kalbėti tuos metus. Teismas ta vieta, kur galiu viską išsakyti“, – teismui duodama parodymus sakė L. Jaruševičienė.

Ji pasakojo, kad 2020 metų kovą, kilus pandemijai, gavo užklausą iš gydytojo dėl greitųjų testų, ją persiuntė tuometinei vyriausiajai epidemiologei Loretai Ašoklienei, kitiems asmenims.

Nėra taip, kad viceministrė trepteli koja ir 6 miliojojai eurų plumpt, įkrenta.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl tokių testų buvo skeptiška, jų tuomet nerekomendavo ir tarptautinės sveikatos organizacijos.

Netrukus atsirado naujos rekomendacijos.

„Tuo metu mes žmonėms sakydavom, kad galioja paskutinės rekomendacijos, gali būti, kad ryto rekomendacija prieštaraus vakaro“, – įtemptą pandemijos situaciją prisiminė L. Jaruševičienė.

Ji teigė, kad „vyko daug procesų“ tarp „Profarmos“ ir Vyriausybės.

„Nėra taip, kad viceministrė trepteli koja ir 6 miliojojai eurų plumpt, įkrenta“ – teismui sakė kaltinamoji.

Pasak jos, tuometinis premjero patarėjas L. Savickas jai pranešė, kad Seime pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimas iš vieno pirkėjo galimas. Be to, pasak L. Jaruševičienės, L. Savickas jai padiktavo „Profarmos“ telefoną.

Pasak L. Jaruševičienės, aiškinantis dėl „Profarmos“ testų, gauta informacijos, kad jie efektyvūs, paprastai ir nesudėtingai naudojami, o pati įmonė yra solidi medicininiu požiūriu. Įmonė, anot jos, tikino, kad atrinko tik gerus ir patikimus testus, jų patikimumas siekė daugiau nei 90 proc., nors tuo metu rinkoje jų buvo daug ir įvairių.

Kaltinamoji toliau parodymus duos kitame posėdyje, jis vyks kitų metų sausio 12 dieną.

Prašyta grąžinti bylą prokurorui

Šią bylą teismas iš esmės nagrinėti teismas ketino nagrinėti lapkritį, tačiau iki posėdžio buvo gautas kaltinamosios prašymas grąžinti bylą prokurorui arba ją nutraukti.

Teismas šį prašymą vėliau atmetė. Teismo manymu, kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, o bylos grąžinimas į prokuratūrą užtęstų procesą ir teisingumas nebūtų įgyvendintas per trumpiausią laiką.

L. Jaruševičienė tada teigė, kad iš kaltinamojo akto jai neaišku, kokiais veiksmais yra kaltinama, o to nežinant, galimybės gintis yra ribotos.

Šią baudžiamąją greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą sudaro 47 tomai, o liudytoju sąraše nurodyti 55 asmenys.

Viceministrei traukiantis iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

„Teismo manymu, kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Bylos grąžinimas į prokuratūrą užtęstų procesą ir teisingumas nebūtų įgyvendintas per trumpiausią laiką“, – BNS sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Pasak jo, teismas nusprendė, kad kaltinamasis aktas iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, esminių pažeidimų, susijusių su kaltinamosios teise žinoti, kuo ji kaltinama, nėra nustatyta.

Grąžinti bylą prokurorui arba ją nutraukti per pirmąjį bylos posėdį lapkričio 15 dieną paprašė kaltinamoji L. Jaruševičienė.

Ji teigė, kad kaltinamasis aktas jai neaiškus, kokiais veiksmais yra kaltinama, to nežinant, galimybės gintis yra ribotos.

L. Jaruševičienė teigė, kad nesupranta dėl ko kaltinama – ar dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, ar dėl jų kainos.

Šią baudžiamąją greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą sudaro 47 tomai, o liudytoju sąraše nurodyti 55 asmenys.

Anot prokuratūros, L. Jaruševičienė „galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...) vadovui ir darbuotojams“.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.