„Priėmiau ilgai brendusį sprendimą – nutraukiu narystę LVŽS. Visos priežastys nurodytos laiške partijos nariams, kuris per LVŽS elektroninio pašto sistemas greičiausiai jų nebūtų pasiekęs. Todėl skelbiu jį čia“, – įraše „Facebook“ paskyroje teigė politikas.

Iki šiol V. Sinkevičius narystę partijoje buvo sustabdęs, kol dirba Europos Komisijoje.

„Patirtį meta į šiukšlių dėžę“

Dabartinis Europos Komisijos narys, kurį į šias pareigas delegavo būtent „valstiečiai“, į partiją įstojo 2017-aisiais, praėjus metams po Seimo rinkimų. Iki tol jis ėjo ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.

Partijai nebereikalingos diskusijos dėl jos ateities. Partija nebenori prisiimti atsakomybės. Partija radikalėja ir priešina.

„2016 metais LVŽS buvo partija, kuri norėjo prisiimti atsakomybę ir visomis išgalėmis įgyvendino visuomenei reikalingus ekonominius, socialinius ar sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. Mes įrodėme, kad galime sėkmingai dirbti Lietuvai ir jos žmonėms – per ketverius metus kartu mes padarėme labai daug“, – laiške buvusiems partiečiams rašo eurokomisaras.

Vis dėlto, pasak jo, „valstiečiai“ sukauptą patirtį „meta į šiukšlių dėžę“.

„Partijai nebereikalingi žmonės, kurie savo sunkiu darbu statė jai visuomenės pasitikėjimo kapitalą. Partijai nebereikalingos diskusijos dėl jos ateities. Partija nebenori prisiimti atsakomybės. Partija radikalėja ir priešina“, – teigė jis.

„Parodomosios demokratijos spektakliukas“

Pasak jo, LVŽS praėjusios kadencijos metu reikšmingai pagerino mažiausias pajamas uždirbančių žmonių ir labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimų gyvenimo sąlygas. Ir tą padarė vadovaujant R. Karbauskiui.

„Problema ta, kad tas pats pirmininkas dabar partiją stumia į visiškai kitą kelią. LVŽS tampa “apkasų (barikadų) partija“: ji neina pirmyn, neieško ateities vizijos, ji gyvena praeitimi, kasa apkasus, užsidaro savyje ir maitina bendruomenę konfliktu su aplinkiniu pasauliu“, – teigė V. Sinkevičius.

„Partijos pirmininko rinkimai tai puikiai parodė. Tai buvo parodomosios demokratijos spektakliukas. Partijos nariai dar prisimena, kokias atviras diskusijas viduje turėdavome prieš keletą metų. Dabar skaityti publikacijas, kaip kandidatai į pirmininkus net nediskutuoja apie partijos ateitį ir tiesiog atlieka scenarijuje jiems numatytą rolę yra koktu“, – pridūrė jis.

Politikas sako netikintis, jog visi partijos nariai „galvoja lygiai taip pat kaip rinkimų parodijos režisierius“.

„Žinau, kad partijoje yra daug sąžiningų žmonių, kurie galvoja kitaip ir yra atviri diskusijai. Bet partija ir toliau renkasi ne diskusiją, o demokratijos iliuziją. Ji renkasi negirdėti narių, turinčių kitokią nuomonę. Pastarieji, nematydami ateities partijoje tikriausiai išeis, kiti baimindamiesi dėl savo ateities joje tiesiog tylės“, – dėstė V. Sinkevičius.

Partija nesikeitė

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis BNS sekmadienį sakė, jog toks buvusio kolegos sprendimas pasitraukti nenustebino.

„Nieko čia toks sprendimas nestebina. Aš iš jūsų sužinojau, bet jūs manęs nė kiek nenustebinote. V. Sinkevičiaus ir „valstiečių“ vertybės yra labai skirtingi dalykai“, – aiškino politikas.

Pasak jo, Europos Komisijos narys buvo vienas iš kelių žmonių, kurie partijos viduje „bandė destabilizuoti situaciją ir vertybes“. Be kita ko, R. Karbauskis atmetė kritiką dėl partijos radikalėjimo.

„Mes nė kiek nepasikeitė. Mes toms pačioms vertybėms atstovaujame kaip ir anksčiau. Vienas dalykas pasikeitė – aplinka. Liberalai bando primesti savo darbotvarkę, kurios nebandė primetinėti 2016–2020 metais, anoje kadencijoje. Jei V. Sinkevičiui atrodo, kad mes radikalėjame, tai man labai juokinga“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Besitraukiantys nariai

Žinau, kad partijoje yra daug sąžiningų žmonių, kurie galvoja kitaip ir yra atviri diskusijai. Bet partija ir toliau renkasi ne diskusiją, o demokratijos iliuziją.

Pastaruoju metu partiją paliko Lazdijų ir Pasvalio skyriai. Jie žada jungtis prie ekspremjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos „Vardan Lietuvos“.

Pats eurokomisaras laiške nenurodė, ar ketina jungtis prie šios politinės jėgos. Vėliau BNS jis teigė apie prisijungimą prie S. Skvernelio partijos kol kas neplanuojantis.

V. Sinkevičiaus teigimu, besitraukiantys žmonės „tik įrodė, kad radikalėjimo ir griovimo kelias jiems nepriimtinas“.

„Nepaklusę režisieriaus komandai kasti pykčio ir susipriešinimo apkasus viešai pasmerkiami sakant, kad „valdžia jiems yra tikslas“. Pirmininke, ir Jūs, ir aš puikiai žinome, kad tie žmonės politiką pasirinko norėdami daryti pokyčius, norėdami kurti socialiai teisingesnę ir turtingesnę Lietuvos visuomenę, gerovę Lietuvos šeimoms“, – rašė EK narys.

„Jie pasitraukė, nes norėjo tęsti tai, ką kartu pradėjome, ir tai, ką šiandien išbraukia LVŽS iš savo politinės darbotvrkės. Išeidami iš LVŽS jie pasiliko sau galimybę prisiimti atsakomybę už šitą šalį ir jos žmones. Galimybę, kurios dėl savo retorikos ir veiksmų nebeliko LVŽS. Galimybę ne sėdėti apkasuose bet kurti“, – pridūrė jis.

Politikas teigė nežiūrintis į politiką kaip į mūšio lauką: „Aš nenoriu būti politikas, kaupiantis sau visuomenės palaikymo taškus karingais supriešinimo žodžiais, o ne kasdieniais darbais.“

„Man žmogiškas santykis yra aukščiau už partinius ryšius“, – pridūrė jis.

Nepaisant pasitraukimo, V. Sinkevičius teigia išliekantis atviras buvusiems partiečiams.

Vilniaus universiteto (VU) politologė Ainė Ramonaitė BNS teigė, kad A. Širinskienė buvo viena darbščiausių ir kompetentingiausių „valstiečių“ politikių.

„Turbūt LVŽS prarado darbščiausią savo žmogų ir turbūt vieną kompetentingiausių žmonių partijoje. Kita vertus, matyt, tai buvo žmogus, kuris kėlė tam tikras vidines įtampas partijoje, tai galbūt tų įtampų šiek tiek sumažės“, – sakė politologė.

Su tuo, kad A. Širinskienės pasitraukimas yra rimtas praradimas „valstiečiams“, sutinka ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.

Jos teigimu, A. Širinskienė buvo frakcijos veidu, todėl praradimas yra „labai skausmingas kitų praradimų kontekste“.

Turbūt LVŽS prarado darbščiausią savo žmogų ir turbūt vieną kompetentingiausių žmonių partijoje.

„Tokio kalibro politiko praradimas yra pakankamai rimtas. Ji buvo „valstiečių“ veidas, buvo matoma šalia Karbauskio. Jeigu žiūrėtume dabar į veidus, tai „valstiečių“ frakcija tiek nukraujavusi, kad tų veidų beveik nelieka arba lieka tokie, kurie, nežinau, ar partijai kuria labai didelę vertę“, – BNS sakė R. Urbonaitė.

Svarbus R. Karbauskio vaidmuo

Anot R. Urbonaitės, A. Širinskienės pasitraukimas – ir LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio problema.

„Tai, kad konfliktas įvyko ir įtampų kilo, tai yra vadovo problema. Aš matau, kad nors partijos pirmininkas perrinktas, bet problemos senos. Su pirmininko perrinkimu ir problemos buvo perrinktos. Jie problemas perrinko dar vienai kadencijai ir jos pradeda šviestis, tai partija nukenčia“, – teigė MRU politologė.

„Galime pažiūrėti, kiek liko iš tų pagrindinių veidų. Išeina neeiliniai žmonės, išeina vieni ryškiausių veidų“, – pridūrė ji.

A. Ramonaitė svarsto, kad nebūtinai A. Širinskienės išėjimas bus reikšmingas rinkėjams, tačiau dabartinė partijos situacija yra kebli dėl pastarųjų pasitraukimų.

„Klausimas – kaip tai paveiks partijos likimą ir populiarumą visuomenės akyse, bet čia dar kol kas sunku vertinti“, – sakė ji.

P. Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

Anot VU politologės, partijos ateitis priklausys nuo R. Karbauskio pastangų.

„Sutampa laike daug pasitraukimų – tarsi tas A. Širinskienės pasitraukimas prisideda prie bendro partijos byrėjimo, tai turbūt viskas čia priklausys nuo to, kaip toliau klostysis reikalai – ar čia iš tikrųjų ta partija ims ir subyrės galutinai, ar kažkaip R. Karbauskis sugebės išsaugoti partiją ir iki rinkimų pasimirš A. Širinskienės išėjimas“, – svarstė A. Ramonaitė.

Signalas partijai

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Gintaras Šumskas sako, kad greičiausiai teigiamos įtakos A. Širinskienės pasitraukimas „valstiečiams“ neturės.

„Tai yra aiškūs silpnėjimo ženklai, ypač turint galvoje praėjusios savaitės kontekstą, jungimąsi prie Skvernelio partijos. Iš tikrųjų, pakankamai neraminantys turėtų būti ženklai šiai partijai“, – BNS teigė politologas.

Tai, kad konfliktas įvyko ir įtampų kilo, tai yra vadovo problema. Aš matau, kad nors partijos pirmininkas perrinktas, bet problemos senos.

Toks pasitraukimas, pasak VDU dėstytojo, yra „rimtas signalas“ partijai.

„Įdomu kol kas klausyti tų įvairių paaiškinimų, kurie lyg ir apie nieką yra, nes kitais atvejais, kai R. Karbauskis komentuodavo, tarkime – (Viktoro) Pranckiečio išėjimą, tai lyg ir buvo aišku, atrodė žmonės tokie labiau nesantys arčiausiai lyderio. O šiuo atveju, tai A. Širinskienė buvo laikoma tarsi dešiniąja lyderio ranka, tai čia rimtas signalas, kad yra kažkokie judesiai ir nepasitenkinimas partijoje“, – kalbėjo G. Šumskas.

Apie sprendimą palikti frakciją ir partiją A. Širinskienė pranešė pirmadienį. Ji teigė nesanti patenkinta frakcijos darbu Seime, taip pat kritikavo kolegų įstatymines iniciatyvas.

R. Karbauskis BNS teigė, kad politikė pasitraukia iš partijos dėl vidinių nesutarimų frakcijoje.

Katalikų teologiją ir teisę baigusi, humanitarinių mokslų daktarės laipsnį turinti A. Širinskienė į politiką atėjo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per 2016 metų Seimo rinkimus.

Praėjusią kadenciją ji vadovavo Seimo Sveikatos reikalų, po to – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Šią kadenciją jį yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja.

„Situacija tokia, kad tokių persimetimų žodžių su kitais Regionų frakcijos atstovais buvo, bet aš tokių sprendimų tikrai nepriiminėjau ir manau, kad būtų nesąžininga juos priiminėti, kol nebuvau palikusi LVŽS frakcijos, nes aš nesu tas žmogus, kuris kažką daro kažkam už nugaros. Apie mano galimą sprendimą ir  partijos pirmininkas, ir seniūnė žinojo tikrai daugiau nei prieš mėnesį kažkokio veikimo užkulisiuose aš nedariau, bet kai tik prisiskambinsiu R. Tamašunienei, manau, mes pasikalbėsim, nes kitos galimybės ieškoti kitos frakcijos nebematau“, – BNS sakė A. Širinskienė.

A. Širinskienė teigė, jog su Lietuvos regionų frakcijos atstovais ją sieja požiūris į šeimos, socialinę politiką.

„Manau, kad su Lietuvos lenkų rinkimų sąjungos, Lietuvos regionų partijos politikas sutampa mano požiūris į šeimos, į socialinius klausimus, skurdo mažinimą. Mes visi dirbome vienoje Vyriausybėje, esame buvę vienoje valdančiojoje daugumoje, tai tikrai esame tuos taškus nusigludinę, bet čia reikės frakcijos sprendimo (dėl priėmimo) sulaukti“, – teigė A. Širinskienė.

Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė BNS sakė pirmadienį sulaukusi A. Širinskienės skambučio, jos sutarė, kad antradienį Seimo narė atneš prašymą priimti į frakciją.

„Nematyčiau, kad rastųsi kokių nors kliūčių (priimti A. Širinskienę – BNS). Esame pasiskelbę, jog esame atvira frakcija ir laukiame tų žmonių, kuriems rūpi regionai, regioninė politika, nes tuo tikslu susibūrė mūsų frakcija“, – teigė R. Tamašunienė.

Trauktis galvojo kelerius metus

Politikė teigė, kad apie pasitraukimą iš „valstiečių“ partijos pradėjusi galvoti jau prieš kelerius metus, o priežastimis įvardijo išsiskyrusias vertybines pozicijas su Seimo frakcijos nariais, kolegų vangumą ir pavydą.

„Pirmos mintys atsirado 2017 metų pabaigoje, jūs puikiai žinote, kad aš labai svarsčiau, ar dalyvauti Seimo rinkimuose, ir tai tikrai nebuvo maivymasis, tai buvo ganėtinai sunkus sprendimas matant kai kurių kolegų elgesį, kuris man buvo sunkiai priimtinas, tarkime, į ką nors kažkur nežiūrėti“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Mes visi dirbome vienoje Vyriausybėje, esame buvę vienoje valdančiojoje daugumoje, tai tikrai esame tuos taškus nusigludinę, bet čia reikės frakcijos sprendimo (dėl priėmimo) sulaukti.

Apie tai, kad palieka „valstiečių“ partiją ir frakciją, A. Širinskienė pirmadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Priėmiau tikriausiai sunkiausią gyvenime sprendimą. Sprendimą, kuris, deja, bet brendo ne vienerius metus. Palieku LVŽS frakciją ir partiją. Suprantu, kad tai visus nustebins, šokiruos, kels daug klausimų ir spėliojimų, o norintiems pakenkti LVŽS sukels daug džiaugsmo ir galimybę įkąsti“, – komentare feisbuke teigė parlamentarė.

„Pastaroji aplinkybė ir buvo tai, kas labai ilgą laiką sulaikydavo nuo tokio žingsnio bei ragino bandyti susigyventi ir viską vertinti dar ir dar kartą“, – pridūrė ji.

Kritikavo bendražygius dėl iniciatyvų

Komentuodama savo sprendimą palikti „valstiečių“ gretas A. Širinskienė teigė, kad jos netenkina „frakcijos Seime darbas ir jo vadyba“, kritikavo bendražygius tiek dėl įstatymų projektų iniciatyvų, tiek dėl jų nebuvimo, kaip vieną iš pasitraukimo priežasčių įvardijo ir pavydą.

Parlamentarė taip pat sakė, kad jos netenkina „frakcijos Seime darbas ir jo vadyba“, kritikavo ir bendražygių įstatymines iniciatyvas: „LVŽS narių rankomis į Seimą atneštas ir registruotas samagono varymą įteisinantis įstatymas (...). Dabar jau antrą savaitę murgdysimės Seimo narių automobilių nuomos už valstybės biudžeto lėšas skandale.“

„Tik trys frakcijos nariai nepritarė šios privilegijos sugrąžinimui. Dabar frakcija prabilo apie būtinybę didinti Seimo narių atlyginimus. LVŽS svetimas valdžios troškimas, esame vertybių partija, kas nuolat deklaruojama, bet, panašu, antroje kadencijoje frakcijos nariams asmeninės naudos troškimas nėra svetimas, o automobilių už valstybės pinigus įsigijimas yra vertybė“, – feisbuke rašė „valstietė“.

Ji kritikavo „kone visuotiniu patapusį idėjų ir noro dirbti nebuvimą“, vangų šešėlinės vyriausybės darbą, akcentuodama, jog šešėliniai ministrai neturėtų tikėtis, kad už juos viską padarys kažkas kitas.

Sakė susidūrusi su bendražygių pavydu

Kaip trečiąją pasitraukimo priežastį A. Širinskienė įvardijo pavydą, sakė iš frakcijos narių netgi sulaukdavusi pasiūlymų į salę eiti ne per pagrindines duris, o per šoninį įėjimą, kad ją mažiau kalbintų žurnalistai.

„Pavydi daugiausia tie, kurie nededa jokių pastangų. Žinau, ką reiškia, kai tau pavydi kad ir kiekvienos bent kiek labiau pavykusios laidos, portalo antraštės. Žinau tą jausmą, kai po tavo interviu apsimetant, jog tavęs nemato, demonstratyviai ir pretenzijų kupinu balsu partijos pirmininko klausiama: kodėl ją kvietė į laidą?“

„Ir žinau, kokia isterija buvo ir yra šiuo klausiamu keliama pastaruosius ketverius metus, kai kalbama už mano akių. Kaip problemos sprendimo išeitį, girdėjau ir pasiūlymą kitą kartą duoti blogesnį interviu, nes prieš tai buvęs „geras“ sukėlė kolegų pavydą“, – teigė ji.

Panašu, antroje kadencijoje frakcijos nariams asmeninės naudos troškimas nėra svetimas, o automobilių už valstybės pinigus įsigijimas yra vertybė.

Anot parlamentarės, jai „teko išgirsti prakeiksmus posėdžių salėje“, sužinoti, kad „valstiečių“ senbuviai bando drausti su ja bendrauti kitiems nariams. Parlamentarė teigė, jog jai buvo uždrausta žiūrėti į pirmininkaujantį plenariniams posėdžiams.

„Čia mes kalbame apie Seimą, ne apie įkalinimo įstaigą su kalinių subkultūrom, tik primenu“, – sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat teigė gavusi vadovybės nurodymų nevaikščioti pagrindine Seimo laiptine prie plenarinių posėdžių salės, o į ją eiti aplinkiniais atsarginiais įėjimais, nes tada mažiau matys žurnalistai.

Politikė teigė esanti dėkinga LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui „už jo ištikimybę vertybėms, atsidavimą ir besąlygišką pasiaukojimą valstybės kūrimui“.

Jungtis prie partijos kol kas neplanuoja

Prie Lietuvos regionų frakcijos prisijungti ketinanti A. Širinskienė BNS sakė apie narystę kurioje nors iš partijų sakė dar negalvojanti.

„Tikrai apie jokius politinius judėjimus, čia kai kas klausia dėl (prisijungimo) Sauliaus Skvernelio, su kurio kuriama politine jėga tikrai nemanau, kad turėčiau būti asocijuojama ir nenorėčiau būti asocijuojama, nes puikiai žinau vertybinius skirtumus“, – teigė Seimo narė.

„Šiuo atveju aš tikrai negalvoju apie jungimąsi prie kažkokios politinė jėgos, tiesiog norėsiu kažkurį laiką su Regionų frakcijos žmonėmis ramiai padirbėti“, – sakė parlamentarė.

Katalikų teologiją ir teisę baigusi, humanitarinių mokslų daktarės laipsnį turinti A. Širinskienė į politiką atėjo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per 2016 metų Seimo rinkimus.

Praėjusią kadenciją ji vadovavo Seimo Sveikatos reikalų, po to – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Šią kadenciją jį yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja.

„Man nuoskauda dėl to, aišku yra, bet šitoje vietoje aš, kaip žmogus, kuris supranta ir domisi, ir žino tą santykį, kuris buvo tarp jos ir frakcijos narių – ir tų, kurie buvo, ir tų, kurie dabar yra, suprantu, kad, matyt, kitos išeities nebebuvo“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

Tai yra vieno žmogaus konfliktas su frakcija ir tą gali patvirtinti kiekvienas mūsų frakcijos narys.

„Kad ji taip nusprendė, ji išlaisvino frakciją nuo tų problemų, kurios galėjo kilti, jeigu ji būtų likusi. Bet aš su visa pagarba šneku apie ją. Tai yra žmogiška – aš suprantu ir nuovargį, ir įtampas, ir žmonių charakterius. Tai yra vieno žmogaus konfliktas su frakcija ir tą gali patvirtinti kiekvienas mūsų frakcijos narys“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, A. Širinskienės konfliktas su frakcija buvo „pakankamai ryškus“, tačiau jis teigė vertinantis bendražygės nuveiktus darbus.

Pasak R. Karbauskio, kai kurie kolegos „jautėsi užgožti“ A. Širinskienės.

„Ta situacija tiesiog pribrendo, ji priėmė stiprų sprendimą išlaisvindama frakciją nuo tos įtampos, kurią keldavo santykis su ja pačia. Bet tai nėra vertybiniai ginčai, tai galbūt yra tam tikras neįvertinimas (...) Čia daugiau yra tai, kad kai kurie kolegos jautėsi tiesiog užgožti – Agnė kartais sau leisdavo šnekėti partijos vardu, atrodydavo, kad ji atstovauja frakcijai ir partijai, tai tas matėsi ir tuo naudojosi mūsų oponentai“, – kalbėjo LVŽS lyderis.

Jis taip pat sakė, kad galbūt būtų pavykę konfliktą išspręsti, jeigu jis būtų likęs Seime.

„Jeigu aš būčiau buvęs Seime šituos pusę metų, galbūt man būtų pavykę surasti žodžius ir sprendimus, kurie būtų sutaikę frakcijos narius su Agne, bet to padaryti, deja, negalėjau. Aš stengiausi tai padaryti kaip partijos pirmininkas (...) Matyt, manęs pritrūko, kad būtų rasti sprendimai“, – svarstė „valstiečių“ pirmininkas.

Mano pagarbą ji turės visą laiką, kur ji bebūtų, už tai ką padarė ir darys toliau.

Be kita ko, R. Karbauskis teigė gerbiantis A. Širinskienę ir besitikintis, kad „ji išliks stipri savo vertybėse ir mes ne vieną darbą padarysime kartu, jai nebūnant frakcijoje ar partijoje“.

„Mano pagarbą ji turės visą laiką, kur ji bebūtų, už tai ką padarė ir darys toliau“, – pabrėžė LVŽS lyderis.

Apie sprendimą palikti frakciją ir partiją A. Širinskienė pranešė pirmadienį. Ji teigė nesanti patenkinta frakcijos darbu Seime, taip pat kritikavo kolegų įstatymines iniciatyvas.

Katalikų teologiją ir teisę baigusi, humanitarinių mokslų daktarės laipsnį turinti A. Širinskienė į politiką atėjo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per 2016 metų Seimo rinkimus.

Praėjusią kadenciją ji vadovavo Seimo Sveikatos reikalų, po to – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Šią kadenciją jį yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja.

„Priėmiau tikriausiai sunkiausią gyvenime sprendimą. Sprendimą, kuris, deja, bet brendo ne vienerius metus.

Palieku LVŽS frakciją ir partiją. Suprantu, kad tai visus nustebins, šokiruos, kels daug klausimų ir spėliojimų, o norintiems pakenkti LVŽS sukels daug džiaugsmo ir galimybę įkąsti“, – komentare feisbuke teigė parlamentarė.

„Pastaroji aplinkybė ir buvo tai, kas labai ilgą laiką sulaikydavo nuo tokio žingsnio bei ragino bandyti susigyventi ir viską vertinti dar ir dar kartą“, – pridūrė ji.

Kritika partiečiams

Politikės teigimu, jos netenkina „frakcijos Seime darbas ir jo vadyba“. Pasak jos, nors frakcijoje buvo keliolika darbo grupių, iš jų dirbo tik viena.

A. Širinksienė kritikavo ir opozicijoje esančių bendražygių įstatymines iniciatyvas: „LVŽS narių rankomis į Seimą atneštas ir registruotas samagono varymą įteisinantis įstatymas (...). Dabar jau antrą savaitę murgdysimės Seimo narių automobilių nuomos už valstybės biudžeto lėšas skandale.“

Priėmiau tikriausiai sunkiausią gyvenime sprendimą. Sprendimą, kuris, deja, bet brendo ne vienerius metus. Palieku LVŽS frakciją ir partiją.

„Tik trys frakcijos nariai nepritarė šios privilegijos sugrąžinimui. Dabar frakcija prabilo apie būtinybę didinti Seimo narių atlyginimus. LVŽS svetimas valdžios troškimas, esame vertybių partija, kas nuolat deklaruojama, bet, panašu, antroje kadencijoje frakcijos nariams asmeninės naudos troškimas nėra svetimas, o automobilių už valstybės pinigus įsigijimas yra vertybė“, – rašo „valstietė“.

Kaip antrąją pasitraukimo priežastį ji įvardijo darbą šešėlinėje Vyriausybėje. Politikės teigimu, šešėliniai ministrai buvo vangūs teikiant siūlymus ir pristatant savo iniciatyvas.

„Kadangi teko kuruoti šešėlinės Vyriausybės posėdžių darbotvarkių sudarymą, mano elektroninis paštas puikiai atsimena, kiek ir kokių iniciatyvų bei kuris kolega šešėlinis ministras turėjo ir siuntė. (...) Negavus pasiūlymų, tekdavo sėsti ir pačiai rengti šešėlinės Vyriausybės dokumentus, siunčiamus raštus ar jos siūlomus projektus“, – dėstė politikė.

Ji kritikavo „kone visuotiniu patapusį idėjų ir noro dirbti nebuvimą“, akcentuodama, jog šešėliniai ministrai neturėtų tikėtis, kad už juos viską padarys kažkas kitas.

„Prakeiksmai posėdžių salėje“

Kaip trečiąją pasitraukimo priežastį A. Širinskienė įvardijo pavydą: „Jo politikoje ypač daug ir pavydi daugiausia tie, kurie nededa jokių pastangų. Žinau, ką reiškia, kai tau pavydi kad ir kiekvienos bent kiek labiau pavykusios laidos, portalo antraštės. Žinau tą jausmą, kai po tavo interviu apsimetant, jog tavęs nemato, demonstratyviai ir pretenzijų kupinu balsu partijos pirmininko klausiama: kodėl ją kvietė į laidą?“

„Ir žinau, kokia isterija buvo ir yra šiuo klausiamu keliama pastaruosius ketverius metus, kai kalbama už mano akių. Kaip problemos sprendimo išeitį, girdėjau ir pasiūlymą kitą kartą duoti blogesnį interviu, nes prieš tai buvęs „geras“ sukėlė kolegų pavydą“, – teigė ji.

Žinau tą jausmą, kai po tavo interviu apsimetant, jog tavęs nemato, demonstratyviai ir pretenzijų kupinu balsu partijos pirmininko klausiama: kodėl ją kvietė į laidą?

Anot parlamentarės, jai „teko išgirsti prakeiksmus posėdžių salėje“, sužinoti, kad „valstiečių“ senbuviai bando drausti su ja bendrauti kitiems nariams. Parlamentarė teigė, jog jai buvo uždrausta žiūrėti į pirmininkaujantį plenariniams posėdžiams.

„Čia mes kalbame apie Seimą, ne apie įkalinimo įstaigą su kalinių subkultūrom, tik primenu“, – sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat teigia gavusi vadovybės nurodymų nevaikščioti pagrindine Seimo laiptine prie plenarinių posėdžių salės, o į ją eiti aplinkiniais atsarginiais įėjimais, nes tada mažiau matys žurnalistai.

Politikė teigė esanti dėkinga LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui „už jo ištikimybę vertybėms, atsidavimą ir besąlygišką pasiaukojimą valstybės kūrimui“.

Katalikų teologiją ir teisę baigusi, humanitarinių mokslų daktarės laipsnį turinti A. Širinskienė į politiką atėjo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per 2016 metų Seimo rinkimus.

Praėjusią kadenciją ji vadovavo Seimo Sveikatos reikalų, po to – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Šią kadenciją jį yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja.

„Aš manau, kad vadovybė visiškai susimovė, ir nepanašu, kad ruošiasi pripažinti savo klaidas. Priėmė sprendimus, dėl kurių suskaldė partiją, neteko Vilniaus, prisidirbo Klaipėdoj, dabar, panašu, kad nori pakenkti, sąmoningai ar nesąmoningai, pačiai Varėnai“, – BNS motyvus palikti partiją įvardijo D. Kuodytė.

„Manau, kad visa tai, kas dabar vyksta, veda į susinaikinimą, nepaisant komjaunuoliško šūkčiojimo apie pergales. Deja, aš taip matau situaciją ir priimu tokius sprendimus“, – teigė buvusi parlamentarė.

Aš manau, kad vadovybė visiškai susimovė, ir nepanašu, kad ruošiasi pripažinti savo klaidas.

Klausiama, ar ketina prisijungti prie Liberalų sąjūdį palikusių buvusių partiečių kuriamos naujos politinės jėgos, D. Kuodytė sakė apie tai dar negalvojusi.

Dalis liberalų partiją paliko vadovybei uždraudus savivaldos rinkimuose dalyvauti ne partiniais sąrašais, o subūrus visuomeninį komitetą. Dėl šio konflikto partiją paliko jos buvęs lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, parlamentarė Aušrinė Armonaitė.

Su visuomeniniu rinkimų komitetu, o ne partijos sąrašu, rinkimuose dalyvavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Varėnos meras Algis Kašėta. Jie abu pirmaudami pateko į antrąjį mero rinkimų turą.

E. Gentvilas: ne laikas ir ne vieta rautis plaukus

Pastarosiomis dienomis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis išgyvena ne pačias ramiausias dienas: po partijos lyderių pozityviai vertinamų savivaldos rinkimų mažėja partijos frakcija Seime, o apie pasitraukimą iš partijos pareiškė ir ilgametė liberalė, buvusi Seimo narė D.  Kuodytė.

Partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, komentuodamas pastarųjų dienų įvykius, pripažįsta, kad kurį laiką frakcija bus silpnesnė, bet tikisi, kad ateinančių rinkimų metu pavyks ją atkurti.

„Dėl Vitalijaus Gailiaus ar dėl Ričardo Juškos, kuris, manau, irgi taps Jurbarko meru, gaila, bet aš tikiuosi, kad mes ten turėsime Seimo narius liberalus po pakartotinių rinkimų. Kadangi liberalai stiprūs tiek Joniškyje ir Jurbarke, kažkaip sugebėsime konsoliduotis, tik kurį laiką neturėsime frakcijos narių“, - teigė E. Gentvilas.

Partijos frakciją Seime praretinusiuose savivaldos rinkimuose E. Gentvilas įžvelgia ir teigiamų ženklų.

„Tais, kurie laimi, ypač V. Gailiumi, - jis laimėjo pirmame ture, - mes turime didžiuotis, jie padėjo partijai. Dabar rautis plaukus tikrai ne laikas ir ne vieta, nes mes turime pasidžiaugti jų pergale. O kad kuriam laikui prarandame porą frakcijos narių, ką darysi. Man lygiai taip pat gaila Arūno Gelūno išėjimo, bet aš sakau, kad ir Andrius Mazuronis mums tinka. Juk jis yra buvęs mūsų frakcijos narys praeitoje kadencijoje“, - apie pasikeitimus frakcijoje pasakojo partijos pirmininkas.

E. Gentvilas nesureikšmina fakto, kad A. Mazuronis savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo komiteto, o ne Liberalų sąjūdžio sąraše.

„Jis nepasitraukė iš partijos tiesiogiai. Kadangi jis dalyvavo rinkimuose komitete, jo narystė partijoje yra automatiškai sustabdoma. Jis tą žinojo ir išvadų kažkokių aš tikrai nenoriu daryti“, - komentavo liberalas.

Sumaišties į situaciją įnešė ir D. Kuodytės sprendimas trauktis iš partijos. E. Gentvilas teigė, kad buvusios bendražygės apsisprendimas nesignalizuoja apie naują krizę partijos viduje.

„Daliai Kuodytei atrodo, kad čia kažką Gentvilas neteisingai padarė. Man atrodo, kad tie, kurie nutarė kurti kitą partiją vietoj mūsų, turėjo savo tikslus ir Dalia Kuodytė tuos tikslus palaiko“, - paaiškino parlamentaras.

Sekmadienį vykusiose savivaldos rinkimuose liberalų frakcijos narys R. Juška pateko į antrąjį rinkimų turą kovoje dėl Jurbarko mero posto. Tuo tarpu Seimo narys V. Gailius Joniškyje jau pirmame ture laimėjo tiesioginius merų rinkimus.

Seimą palikti ketina ir A. Gelūnas. Jis laimėjo Lietuvos dailės muziejaus vadovo konkursą. Jo vietą parlamente turėtų užimti A. Mazuronis.

Paskelbtame pareiškime partiją paliekantys socialdemokratai savo sprendimą aiškina „skyriaus narių susiskaldymu, narių supriešinimu bei vadovybės negebėjimu adekvačiai vertinti susidarusią situaciją“.

„Deja, diskusija, dialogas kaip bendravimo forma, pastaraisiais metais LSDP Šiaulių skyriuje neberanda vietos. Kitokią nuomonę turintys ir jos reikšti nebijantys partiečiai yra atstumiami, dedamos pastangos juos šalinti iš partijos“, – paskelbtame pranešime cituojamas Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Deividas Petrolevičius.

Partiją paliekantys nariai teigia, kad pasitraukę iš socialdemokratų jie neišsiskirsto, iš pradžių kurs visuomeninę organizaciją.

„Norint kažką pasiekti, būtina tam tikra struktūra, tad kursime nevyriausybinę organizaciją, kartu veiksime, o ateitis parodys, kokį kelią mes pasirinksime dėl politinių tikslų siekimo. Tarp pasitraukusių žmonių matome daug potencialo, norime būtų aktyvūs savo miesto gyventojai“, – BNS sakė Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.

„Nenorime būti dar vieni „gelbėtojai“, tiesiog norime būti aktyvus ir atsakingi savo miesto ir šalies piliečiai, patys kuriantys savo krašto gerovę. Liekame viena komanda, kuri ir toliau aktyviai dalyvaus miesto ir šalies visuomeniniame gyvenime, siūlys problemų sprendimo būdus, toliau vadovausis pamatinėmis kairiosiomis vertybėmis – solidarumu, laisve ir lygybe“, – pažymi vicemeras.

„Jis (D.Griškevičius) yra pašalintas pavasarį už partijos statuto nevykdymą, už tai, kad be skyriaus leidimo tapo vicemeru. Jis jau kurį laiką ne partijos narys, o aš kol kas nė vieno prašymo neturiu. Tikrai nemanau, kad toje grupėje yra apie septyniasdešimt, o kiek bus, negaliu pasakyti“, – E.Žakaris BNS sakė situacijos skyriuje nedramatizuojantis.

„Žmogus, kuriam kėdė buvo svarbiau už kolektyvinį darbą, artimiausius savo draugus tempia“, – situaciją komentavo pirmininkas.

Jo teigimu, LSDP Šiaulių skyriui priklauso per 900 žmonių.

Ji buvo partijos valdybos narė, kandidatė į Seimą, tačiau į parlamentą nepateko.

30-metė J.Mackevič BNS sakė, kad iš partijos traukiasi, nes partiškumas trukdo visuomeninei veiklai.

„Aš prieš ateidama į partiją buvau visuomenininkė ir aktyviai veikiau Pietryčių Lietuvoje, ypač savo rajone, Šalčininkuose. Man šioje politinėje sistemoje, esamuose procesuose patogiau būti nevyriausybininke. Turiu daug idėjų, pas mus, Pietryčių Lietuvoje, tautinės bendrijos, su kuriomis dirbau, reikalauja pokyčių, ir man bus paprasčiau veikti būnant nevyriausybininke (...). Trukdo iš tikrųjų prisirišimas, partiškumas trukdo“, – aiškino ji.

Pabuvau politikoje, supratau, kaip sistema veikia, kaip sudėtingai valdomi procesai, kaip sudėtinga pasiekti rezultatų, dėl to toks apsisprendimas, nes noriu rezultatų, noriu pokyčių.

„Pabuvau politikoje, supratau, kaip sistema veikia, kaip sudėtingai valdomi procesai, kaip sudėtinga pasiekti rezultatų, dėl to toks apsisprendimas, nes noriu rezultatų, noriu pokyčių“, – teigė J.Mackevič.

Ji sakė, kad priklausant partijai jai sunkiau sekasi pelnyti dalies visuomenės, ypač jaunimo, pasitikėjimą.

„Tautinės bendrijos yra labai slidus klausimas, veikti paprasčiau yra būnant visuomeninėje organizacijoje, kaip nepartiniam veikėjui. Jaunimas nelabai pasitiki savo lydere, kai jinai atstovauja vienai iš politinių jėgų, tas irgi mane paskatino apsispręst – ypač dirbat su tautinėmis bendrijomis“, – dėstė ji.

Anot J.Mackevič, jos pasitraukimas iš partijos nesusijęs su įtarimais buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui ar kitų partiečių apklausomis.

„Čia yra iš viso nė prie ko“, – tikino ji.

Partijai ji priklausė trejus metus. Toliau ji mato save kaip visuomenininkę.

„Konkrečiai aktyviai dabar veiksiu projektuose su Ukraina, Baltarusija, Lenkija“, – sakė ji.

Kandidatuodama į Seimą vasarą ji atsisakė Šalčininkų rajono tarybos narės mandato. Anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai ji nurodė, kad yra buvusi viešosios įstaigos Europos demokratijos plėtros centras direktorė.

Pavasarį, per Liberalų sąjūdžio skandalą, J.Mackevič pasižymėjo pasiūlymu po prieštaringų pasisakymų šalinti iš partijos tuomet jai laikinai pirmininkavusį europarlamentarą Antaną Guogą. Tuomet politikas iš partijos pasitraukė pats.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis antradienį pranešė paliekąs valdančiąją partiją „Tvarka ir teisingumas“.

„Dėkoju visiems Šiaulių miesto ir apskrities, visiems Lietuvos partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams, dėkoju bendrapartiečiams, su kuriais kūrėme partiją ir dirbome kartu visus metus, tarp jų ir prezidentui Rolandui Paksui už bendrą darbą. Tikiu, kad su daugeliu partiečių ir toliau liksime bičiuliais“, - rašoma politiko pranešime socialiniane tinkle „Facebook“.

V.Mazuronis prašo jo nebelaikyti partijos nariu nuo antradienio.

Jis teigia tokį pareiškimą įteikęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šiaulių miesto skyriaus pirmininkei Daivai Matonienei.

V.Mazuronis BNS sakė atsisakyti europarlamentaro mandato neketinąs. Į Europos Parlamentą politikas išrinktas pagal partijos sąrašą.

Jis taip pat neslėpė neketinąs trauktis iš aktyvios politikos, tačiau kokia forma joje liks, tvirtino dar nenusprendęs.

„Aš žinau, ko aš noriu, o kas gausis, matysime. (...) Noriu aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime“, - sakė V.Mazuronis.

Anot jo, dabar jam prasideda smagiausias etapas: „Dabar pats smagiausias etapas - visos galimybės atviros. Čia kaip abiturientas, kai baigia mokyklą, jam sako: visi keliai atidaryti, kaip smagu. Čia panašiai.“

Paklaustas apie priežastis, kurios privertė pasitraukti iš „Tvarkos ir teisingumo“, politikas minėjo skirtingus požiūrius į daugelį svarbių dalykų.

„Man atrodo, kad su dabartine partijos vadovybe dirbti komandoje arba dirbti siekiant konkrečių realių rezultatų, kurie reikalingi ir naudingi Lietuvai, šiandien man būtų labai sunku. Kam energiją eikvoti pykčiams? Reikia daryti, ką manai reikalinga daryti, ir minimaliai trukdyti vieni kitiems“, - sakė V.Mazuronis.

Anksčiau iš partijos pasitraukė V.Mazuronio sūnus Seimo narys Andrius Mazuronis. Jie abu pastaruoju metu aktyviai kritikavo „tvarkiečių“ lyderį Rolandą Paksą.

V.Mazuronis yra vienas iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ kūrėjų, 2002-2003 metais buvo jos pirmininkas.

Politologas : V. Mazuronio pasitraukimas susilpnins partiją

Vieno iš įkūrėjų Valentino Mazuronio pasitraukimas susilpnins valdančiąją „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, mano Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas.

„Tvarka ir teisingumas“ netenka vieno iš savo partijos lyderių, vienos iš partijos iškilių asmenybių. Tai nereiškia, kad ten nebus kitų ar nėra kitų, bet, žinoma, šios partijos įvaizdžiui tai nėra teigiamas ženklas“, – BNS antradienį sakė politologas.

M.Jurkyno teigimu, kitiems partijoms nariams reikės įdirbio, kad jie taptų atpažįstami visuomenėje, todėl „vieno iš lyderių pasitraukimas yra partijos susilpninimas – bent jau trumpuoju laikotarpiu“.

„Tai vyksta prieš savivaldybių tarybų rinkimus. Aišku, žmonės tai atsimins ir galbūt kai kurie rinkėjai apie tai pagalvos, nors savivaldos rinkimuose labiau žiūrima į vietos asmenybes“, – sakė M.Jurkynas.

Pasak politologo, tikėtina, kad europarlamentaras, buvęs aplinkos ministras V.Mazuronis gali prisijungti prie opozicinio Liberalų sąjūdžio.