Ištrintas iš kronikos

„Liepos 25 d. prezidentas Xi Jinpingas pasirašė prezidento dekretą Nr. 8.“ Pagal jį, pirma, Qin Gangas atleistas iš užsienio reikalų ministro pareigų, naujuoju užsienio reikalų ministru paskirtas Wang Yi. Antra, Yi Gangas atšauktas iš Kinijos Liaudies Respublikos centrinio banko valdytojo pareigų, naujuoju centrinio banko valdytoju paskirtas Pan Gongshengas.“ Toks antradienio Kinijos valstybinės televizijos naujienų laidoje diktorės perskaitytas tekstas atsakė į vieną iš dviejų pastarąsias savaites Vakarams kilusių klausimų. Qin Gangas nebėra pagrindinis Pekino diplomatas. Tačiau kodėl jis buvo nušalintas, nežinia.

Kitą dieną žiniasklaidos paprašyta pakomentuoti staigų Qin Gango nušalinimą, ministerijos atstovė spaudai Mao Ning paminėjo tik valstybinės naujienų agentūros pranešimą: „Dėl šio klausimo „Xinhua“ jau paskelbė informaciją. Galite ja remtis.“

Paklausta, kaip vertina trumpą Qin Gango darbą užsienio reikalų ministro poste, Mao Ning atsakė, kad reikėtų klausti ne jos. „Nemanau, kad man dera pateikti vertinimą“, – pareiškė institucijos atstovė.

Jau trečiadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje nebebuvo jokios informacijos apie 57 metų Qin Gangą. Jo vardo paieška nedavė jokių rezultatų, o ankstesnių straipsnių apie jo diplomatinius renginius vietose buvo žinutės, kad puslapis neegzistuoja arba buvo ištrintas.

Tiesa, buvusio ministro vardas figūravo kitose Kinijos vyriausybės interneto svetainėse, įskaitant Valstybės Tarybos, Prekybos ministerijos, valstybinės žiniasklaidos svetaines.

Valymai valdžioje?

Kai kurie stebėtojai tokią tylą – jokių paaiškinimų nepateikta ir apie centrinio banko vadovybės pakeitimus – iššifravo kaip aiškų signalą Kinijos žmonėms: jei net užsienio reikalų ministras ir vyriausiasis bankininkas nėra saugūs, sistema bet kada smogti bet kam. Xi Jinpingas, aukščiausiasis šalies vadovas, gali nuspręsti, ką nori, ir jam nereikia argumentuoti savo sprendimų.

Skirtingai nei demokratinėse šalyse, diktatūrose tokie aukštas pareigas einančių pareigūnų atleidimai dažniausiai mažai ką bendro turi su pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis – kur kas dažniau tai yra valdžios gretose vykdomo valymo ženklas.

Šią versiją stiprina ir Qin Gango skaitmeninių pėdsakų šalinimas. Jei jo padėtis būtų gera ir jis būtų susirgęs, turbūt nevyktų tai, kas dabar vyksta, mano Kinijos analitikas Billas Bishopas, leidžiantis informacinį biuletenį „Sinocism“.

Tam antrina ir JAV strateginių studijų centro „Asia Society Policy Institute“ Kinijos analitikas Neilas Thomasas.

„Pašaliniai žmonės visiškai nieko nežino; šis epizodas parodo, kad Kinijos politika tampa vis labiau neprognozuojama ir kintanti, nors iš išorės yra rami“, – AFP sakė Kinijos politikos ekspertas Ho-fung Hungas iš Johnso Hopkinso universiteto.

Šis epizodas parodo, kad Kinijos politika tampa vis labiau neprognozuojama.

Buvo Xi globotinis

Jauniausias Kinijos istorijoje užsienio reikalų ministras 57-erių Qin Gangas buvo laikomas Xi Jinpingo patikėtiniu.

Iš šiaurės rytinio Tiandzino miesto kilęs Qin Gangas dažnai susidurdavo su Xi Jinpingu, kai dirbo Užsienio reikalų ministerijos protokolo departamento vadovu, Kinijos ambasadose Londone, JAV, o pernai gruodį pakeitė Wang Yi.

Qin Gango, palyginti su labiau patyrusiais kandidatais, paaukštinimas buvo siejamas su tiesioginiu Xi Jinpingo pasitikėjimu juo.

Qin Gangas pelnė „kovinio vilko“ reputaciją – taip vadinami naujosios kartos Kinijos diplomatai, kurie neretai į Vakarų kritiką Pekino atžvilgiu reaguoja itin aršiai.

2020 m. jis pareiškė, kad Kinijos įvaizdis Vakaruose smarkiai pablogėjo, kadangi europiečiai ir amerikiečiai, o ypač žiniasklaida, niekada nepriėmė Kinijos politinės sistemos ar jos ekonominio pakilimo.

Kai dirbo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovu spaudai, Qin Gangas pagarsėjo kandžiais atsakymais į sudėtingus žurnalistų klausimus.

Intriguojančios aplinkybės

Įtarimų, kad nuo Qin Gango nusisuko fortūna, kilo birželio pabaigoje, kai jis dingo iš viešumos. Paskutinį kartą pareigūnas buvo matomas birželio 25 d., kai Pekine susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru, kolegomis iš Šri Lankos ir Vietnamo.

Vėliau buvo atšaukti ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly vizitai į Pekiną. Prieš dvi savaites pranešta, kad dėl sveikatos priežasčių Qin Gangas nevyks į Džakartą, kur turėjo susitikti Pietryčių Azijos šalių diplomatijos vadovai.

Užsienyje tai tapo pretekstu spėlioti, kad pareigūnas ne susirgo, bet buvo nušalintas nuo pareigų. Juolab kad Qin Gango pareigas vykdė Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi, atsakingas už valdančiosios Komunistų partijos užsienio politiką ir vyriausybinėje hierarchijoje esantis aukščiau už ministrą.

Pasklido kalbos, kad dėl Qin Gango atliekamas oficialus tyrimas dėl galimo romano su garsia televizijos laidų vedėja Fu Xiaotian iš Honkongo, kuri pernai pavasarį, jam einant ambasadoriaus JAV pareigas, darė interviu su būsimuoju ministru.

Pernai lapkritį Fu Xiaotian, oficialiai neturinti jokių romantiškų santykių, dirbdama JAV susilaukė sūnaus. Vėliau žurnalistė sakė, kad vaiko tėvas nėra amerikietis. Šiemet balandį Fu Xiaotian paskelbė savo ir sūnaus, keliaujančių į Vašingtoną, nuotraukų koliažą, kuriame buvo ir jos pokalbį su Qin Gang įamžinusi fotografija. Tai paskatino gandus, kad dabar jau buvęs ministras yra žurnalistės sūnaus tėvas.

Ieškantys asmenų, kurie galėjo pasikasti po Qin Gango kėde, mini Zhao Lijianą, buvusį vieną iš Užsienio reikalų ministerijos atstovų spaudai. Be kita ko, jis išgarsėjo, kai tviteryje paskelbė naują teoriją apie COVID-19 kilmę – apkaltino JAV kariškius atgabenus virusą į Uhaną. Vadovaujant Qin Gangui, jo pareigos buvo pažemintos ir jis perkeltas į pavaldžią agentūrą.

Kai kurie ekspertai šį konfliktą laiko požymiu, kad Qin Gangas buvo pernelyg minkštas Vakarų atžvilgiu.

Štai kas iki šiol yra žinoma apie vieną iš Kinijos aukščiausio rango diplomatų:

Kas yra Qin Gangas?

2022 metų gruodį užsienio reikalų ministru paskirtas Qin Gangas vertinamas kaip prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) patikėtinis.

57 metų vyras kelerius metus dirbo Kinijos ambasadoje Londone ir laisvai kalba angliškai.

Qin Gangas pelnė „kovinio vilko“ reputaciją – taip vadinami naujosios kartos Kinijos diplomatai, kurie neretai į Vakarų kritiką Pekino atžvilgiu reaguoja itin aršiai.

2020 metais jis pareiškė, kad Kinijos įvaizdis Vakaruose smarkiai pablogėjo, kadangi europiečiai ir amerikiečiai, o ypač žiniasklaida, niekada nepriėmė Kinijos politinės sistemos ar jos ekonominio pakilimo.

Dirbdamas ambasadoriumi JAV, Qin Gangas pagerino savo žinomumą dalyvaudamas viešuose renginiuose Vašingtone ir kalbėdamas su žiniasklaida, kur aiškino Kinijos poziciją įvairiais klausimais.

Nuo pat paskyrimo ministru jo darbotvarkė buvo labai įtempta: jis lankėsi Afrikoje, Europoje ir Vidurinėje Azijoje, taip pat priiminėjo aukšto rango užsienio pareigūnus Pekine.

Kas žinoma apie jo buvimo vietą?

Qin Gangas viešai nesirodė nuo birželio 25 dienos, kai Pekine susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Andrejumi Rudenka.

Po dviejų savaičių jis nepasirodė Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikime, todėl kilo susirūpinimas dėl jo buvimo vietos.

Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad tame susitikime Qin Gangas nedalyvavo dėl sveikatos priežasčių.

Tačiau tai nepadėjo sumažinti internete plintančių spėlionių.

„Visi dėl kažko nerimauja, bet negali apie tai kalbėti viešai“, – socialiniame tinkle „Weibo“ teigė valstybinio laikraščio „Global Times“ apžvalgininkas Hu Xijinas (Hu Sidzinas)

„Reikia rasti pusiausvyrą tarp padėties išsaugojimo ir visuomenės teisės žinoti“, – nurodė jis.

Nuo to laiko, kai ministras nedalyvavo ASEAN viršūnių susitikime, Užsienio reikalų ministerija vengia atsakyti į klausimus apie jo buvimo vietą.

Kas atstovauja Kinijai vietoje jo?

Šiuo metu Kinijos užsienio reikalų ministerija neturi asmens, galinčio pakeisti Qin Gango.

Anksčiau šį mėnesį netikėtai buvo atšaukta Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozefo Borelio) viešnagė Pekine.

Penktadienį agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly (Džeimso Kleverlio) vizitas irgi buvo atidėtas, kadangi nėra Qin Gango.

Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (Vang I) perėmė dalį Qin Gango atsakomybių ir šią savaitę vyksta į Afriką dalyvauti Johanesburge vykstančiame ekonominio bloko BRICS susitikime, kur aptars saugumo klausimus.

Pekinas pirmadienį tvirtino, kad šiuo metu Kinijos diplomatinė veikla funkcionuoja kaip įprastai.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning, paklausta apie jau beveik mėnesį nematytą Qin Gango, žurnalistams nurodė, kad jokios informacijos apie jį neturi.

Tačiau Užsienio reikalų ministerijai jau mėnesį neturint matomo vadovo, ims kilti abejonių dėl jos funkcionavimo.

„Kai vyriausiasis pareigūnas išnyksta, visi organizacijos nariai sustingsta“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė buvęs Kinijos verslo ir politikos veikėjas Desmondas Shumas (Desmondas Šumas).

Aukščiausio rango svečias iš JAV Pekine per pastaruosius penkerius metus A. Blinkenas su Kinijos užsienio reikalų ministru kalbėjosi septynias su puse valandos – valanda ilgiau nei tikėtasi – puošnioje valstybinėje viloje, taip pat ir per vakarienę.

Abi šalys pranešė, kad užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas) susitarė vėliau vėl apsilankyti Vašingtone ir kad abu diplomatai dirbs kartu siekdami išplėsti skrydžius tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, kurie po COVID-19 pandemijos tebėra minimalaus lygio.

A. Blinkenas pabrėžė „diplomatijos ir atvirų bendravimo kanalų visais klausimais svarbą, kad būtų sumažinta klaidingo supratimo ir klaidingų apskaičiavimų rizika“, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) ir pavadino derybas „nuoširdžiomis, esmingomis ir konstruktyviomis“.

Pirmadienį A. Blinkenas surengs antrą susitikimų dieną ir prieš išvykdamas kreipsis į žurnalistus. Pirmąją dieną jis ir Qin Gangas nekomentavo nieko, kai paspaudė vienas kitam rankas priešais savo vėliavas prie paveikslo, kuriame pavaizduoti uolėti kalnai ir debesys.

Pasak valstybinio transliuotojo CCTV, už uždarų durų Qin Gangas sakė A. Blinkenui, kad Jungtinių Valstijų ir Kinijos ryšiai yra žemiausiame taške nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo.

„Tai neatitinka nei pagrindinių abiejų tautų interesų, nei bendrų tarptautinės bendruomenės lūkesčių“, – sakė kinų ministras.

Tačiau jis įspėjo dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.

„Taivano klausimas yra Kinijos pagrindinių interesų pagrindas, svarbiausias Kinijos ir JAV santykių klausimas ir didžiausia rizika“, – sakė Qin Gangas Pekine viešinčiam JAV valstybės sekretoriui, skelbia Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad diskusijos neapsiribojo įprastais pokalbių klausimais, taip pat ir dėl Taivano.

„Tai buvo tikras pokalbis“, – sakė jis.

Planai dėl tolesnių susitikimų

Iš pradžių planuota, kad A. Blinkenas Kinijoje apsilankys vasarį, bet savo planų staiga atsisakė, nes Jungtinės Valstijos pareiškė protestą, o vėliau numušė, jų teigimu, virš jų teritorijos skridusį Kinijos šnipinėjimo balioną.

A. Blinkenui vykstant į Kiniją, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nesureikšmino oro baliono epizodo.

„Nemanau, kad vadovybė žinojo, kur jis yra, žinojo, kas jame yra, ir žinojo, kas vyksta, – šeštadienį žurnalistams sakė prezidentas. – Manau, kad tai buvo labiau gėdinga nei sąmoninga.“

J. Bidenas sakė, kad tikisi dar kartą susitikti su kinų lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingo) po jų susitikimo lapkritį vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) višūnių susitikimo Balyje kuluaruose, kur jie susitarė dėl A. Blinkeno vizito.

„Tikiuosi, kad per ateinančius kelis mėnesius vėl susitiksiu su Xi ir kalbėsimės apie teisėtus mūsų skirtumus, bet taip pat apie tai, kaip yra sričių, kuriose galime sutarti“, – sakė J. Bidenas.

Tikėtina, kad abu vadovai dalyvaus kitame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, rugsėjį vyksiančiame Naujajame Delyje, o Xi Jinpingas pakviestas į San Franciską lapkritį, kai Jungtinėse Valstijose vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumas.

Pekiną ypač papiktino J. Bideno nustatyti apribojimai aukštos klasės puslaidininkių eksportui į Kiniją, Jungtinėms Valstijoms baiminantis dėl galimo karinio pritaikymo ir siekiant užkirsti kelią komunistinei valstybei dominuoti naujos kartos technologijų srityje.

Be to, Vašingtonas kritikuoja Kiniją dėl žmogaus teisių, o A. Blinkeno vizitas yra pirmoji ministrų kabineto nario kelionė po to, kai Jungtinės Valstijos apkaltino Pekiną genocidu prieš daugiausia musulmonų uigūrų mažumą.

Artimumas su sąjungininkais

J. Bideno administracijai siekiant išlaikyti artimumą su sąjungininkais, A. Blinkenas per 20 valandų trukusią kelionę per Ramiojo vandenyno regioną telefonu kalbėjosi su kolegomis iš Japonijos ir Pietų Korėjos, o prieš išvykdamas Vašingtone susitiko su Singapūro užsienio reikalų ministru.

J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Sulivanas) nuvyko į Tokiją, kur vyko atskiri trišaliai susitikimai, kuriuose dalyvavo Japonijos, Pietų Korėjos ir Filipinų pareigūnai.

Pastaraisiais mėnesiais Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimų dėl karių dislokavimo pietų Japonijoje ir šiaurės Filipinuose, kurie yra strategiškai arti Taivano.

A. Blinkenas yra pirmasis aukščiausio rango JAV diplomatas, apsilankęs Pekine po to, kai 2018 metais ten užsuko jo pirmtakas Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas). Vėliau, paskutiniais Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metais, pastarasis pasisakė už neribotą konfrontaciją su Kinija.

J. Bideno administracija kai kuriose srityse žengė toliau nei D. Trumpas, visų pirma dėl sankcijų puslaidininkiams, tačiau išliko atvira bendradarbiavimui ribotose srityse, pavyzdžiui, klimato srityje.

Ekspertai teigia, kad Kinija mato daugiau nuspėjamumo su J. Bidenu nei su D. Trumpu, kuris kitais metais sieks būti perrinktas.

„Taivano klausimas yra Kinijos pagrindinių interesų pagrindas, svarbiausias Kinijos ir JAV santykių klausimas ir didžiausia rizika“, – sakė Qin Gangas (Čin Gangas) Pekine viešinčiam JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui), skelbia Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Departamento pranešime jųdviejų derybos vadinamos konstruktyviomis.

A. Blinkenas pakvietė užsienio reikalų ministrą Qin Gangą (Čin Gangą) ir „jie susitarė suplanuoti abipusį vizitą abiem pusėms tinkamu laiku“, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Mattas Milleris (Metas Mileris).

Qin Gango pokalbis su Nicholasu Burnsu (Nikolasu Bernsu) Pekine buvo vienas aukščiausio lygio susitikimų tarp dviejų šalių nuo tada, kai Vašingtonas vasario pradžioje numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną virš Jungtinių Valstijų teritorijos.

Dėl to incidento JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) atšaukė ilgai lauktą vizitą į Pekiną.

Pasak kinų valstybinės žiniasklaidos, Qin Gangas N. Burnsui pareiškė, jog „svarbiausias prioritetas yra stabilizuoti Kinijos ir JAV santykius, išvengti santykių smukimo spiralės ir užkirsti kelią nepalankiems atsitikimams tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų“.

„Tai pagrindai, dėl kurių turėtų sutarti dvi šalys, ir apatinė riba, kuri turi būti išlaikoma sprendžiant tarpvalstybinių santykių klausimus, ypač dviejų didžiųjų šalių ryšių klausimus.“

Kinijos URM vadovas JAV ambasadoriui sakė, kad dviejų šalių santykiai yra „itin svarbūs“, bet „virtinė klaidingų JAV pusės žodžių ir veiksmų“ pakenkė pažangai, kuri dvišaliuose santykiuose buvo padaryta po pernai lapkritį Balyje įvykusio Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) ir JAV lyderio Joe Bideno (Džo Baideno) susitikimo.

Pirmadienį Qin Gangas išvyko į Europą, kur jis susitiks su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir jos Prancūzijos kolega Catherine Colonna (Katrin Kolona), o vėliau vyks į Norvegiją.

Pekinas „dirbs su tarptautine bendrija, kad skatintų dialogą ir konsultacijas, atsižvelgtų į visų šalių susirūpinimą ir siektų bendro saugumo“, pareiškė Qin Gangas (Čin Gangas), Kinijos sostinėje sakydamas kalbą apie pasaulinį saugumą.

Kinija yra sakiusi, kad šią savaitę paskelbs pasiūlymą dėl „politinio sprendinio“ Ukrainos krizei, artėjant Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę metinėms vasario 24-ąją.

Pasak Qin Gango, Pekinas ir „toliau skatins taikos derybas“ ir „pasiūlys kinų išmintį politiniam Ukrainos krizės sureguliavimui, dirbs su tarptautine bendrija skatindamas dialogą ir konsultacijas, atsižvelgs į visų šalių susirūpinimą ir sieks bendro saugumo“.

„Tuo pačiu metu raginame suinteresuotas šalis kuo greičiau liautis kursčius ugnį, nebeperkelti kaltės Kinijai“, – sakė Qin Gangas. JAV anksčiau pareiškė, kad Pekinas gali galvoti apie ginklų siuntimą Maskvai, nors Kinija tai neigia.

Išorės spaudimas ir bandymai suvaržyti Kiniją darosi vis stipresni... ir kelia rimtą grėsmę Kinijos suverenumui ir saugumui.

Kalbėdamas apie savarankišką Taivaną, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti, Qin Gangas paragino šalis „nebekelti triukšmo šaukiant „Šiandien Ukraina, rytoj – Taivanas“.

„Išorės spaudimas ir bandymai suvaržyti Kiniją darosi vis stipresni... ir kelia rimtą grėsmę Kinijos suverenumui ir saugumui“, – sakė ministras.

Kinijos diplomatijos vadovas – Komunistų partijos Centrinės užsienio reikalų komisijos biuro direktorius – Wang Yi (Vang I) šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad kalbant apie konfliktą Ukrainoje Pekinas nepritaria atakoms prieš atomines elektrines, biocheminių ginklų naudojimui ir nori dirbti su „visomis šalimis“.

Wang Yi savo kelionę po Europą, kurios metu lankėsi Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje, turi užbaigti derybomis Maskvoje.

56-erių Qin Gangas pakeitė Wang Yi (Vang I), kuris nuo 2013 metų buvo Kinijos diplomatijos veidas.

Nuo praėjusių metų Qin Gangas buvo aukščiausio rango Pekino atstovas Vašingtone, kuriam buvo pavesta atkurti dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykius.

Qin Gangas, kilęs iš šiaurės rytų Tiandzino miesto, pelnė „kovinio vilko“ reputaciją – taip praminti Kinijos diplomatai, aršiai reaguojantys į, Pekino vertinimu, priešiškai nusiteikusių Vakarų valstybių veiksmus.

2020 metais jis yra sakęs, kad Kinijos įvaizdis Vakaruose pablogėjo, nes europiečiai ir amerikiečiai, ypač žiniasklaida, niekada nepripažino Kinijos politinės sistemos ar jos ekonominio pakilimo.

Qin Gangas keletą metų buvo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Iki 2018 metų, eidamas Užsienio reikalų ministerijos protokolo departamento vadovo pareigas, jis dažnai susidurdavo su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Nuo 2018-ųjų iki praėjusių metų jis taip pat ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas. 

Qin Gangas anksčiau išdėstė Kinijos, kaip šalies, kuri mažai ko gali pasimokyti iš Vakarų, viziją ir rėmėsi jos, kaip opijaus karų XIX amžiuje aukos, istorija. 

Kovingo būdo diplomatas Qin Gangas (Čin Gangas), prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) artimas patikėtinis, atvyko į Vašingtoną tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tvyrant didelei įtampai. Tikėtina, kad eidamas naująsias pareigas jis tęs savo griežtą liniją.

Qin Gangas pagarsėjo per dvi savo kadencijas Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai poste. Tuo metu jis pažerdavo atžarių atsakymų užsienio žurnalistams ir vienas pirmųjų ėmėsi agresyviai ginti Kinijos politiką žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Toks stilius buvo pramintas „kovinių vilkų " diplomatija.

„Dvi didelės šalys, besiskiriančios savo istorija, kultūra, socialine sistema ir vystymosi etapu – Kinija ir Jungtinės Valstijos – žengia į naują abipusio pažinimo, supratimo ir prisitaikymo etapą, mėgindamos rasti būdą sugyventi viena su kita“, – atvykęs į JAV sostinę žurnalistams sakė Qin Gangas.

Naujasis pasiuntinys pažadėjo, kad JAV ir Kinijos ryšiai bus pataisyti, sakoma Kinijos ambasados paskelbtame jo kalbos tekste.

Abiejų šalių ryšiai pastaraisiais metais smarkiai pašlijo, Vašingtonui ir Pekinui nesutariant dėl virtinės opių klausimų, įskaitant prekybą, žmogaus teisių padėtį, kibernetinį saugumą ir COVID-19 pandemijos kilmę.

Nors sausį kadenciją pradėjęs prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šiek tiek sušvelnino toną Kinijos atžvilgiu, daugeliu atžvilgių jis tęsia savo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kovingą politiką, laikydamas Pekiną nuolatiniu iššūkiu Jungtinėms Valstijoms.

Qin Gangas, lydėdavęs Xi Jinpingą daugelyje kelionių į užsienį kaip URM protokolo vadovas, yra vienas iš virtinės diplomatų, itin aktyviai gynusių Kinijos politiką, pasaulio arenoje stiprėjant kritikai Pekino atžvilgiu.

Šis 55 metų diplomatas laikomas kovingesniu veikėju negu jo pirmtakas Vašingtone Cui Tiankai. Jis gerai moka anglų kalbą ir yra kelerius metus dirbęs Kinijos ambasadoje Londone.

Pekine dirbantis nepriklausomas analitikas Hua Po apibūdino Qin Gangą kaip „kovinių vilkų“ judėjimo „vieną iš pagrindinių narių“.

Qin Gangas vasarį gynė tokio pobūdžio diplomatiją kaip būtiną atsaką į „nepagrįstą juodinimą“ ir „beprotiškus išpuolius prieš Kiniją“.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir užsienyje dirbantys pareigūnai griežtu ir pasipiktinusiu tonu gindavo Komunistų partijos vadovaujamos šalies sprendimus, reikšdavo palankumą sąmokslo teorijoms ir netgi atvirai įžeidinėdavo užsieniečius kolegas.

Tačiau prezidentas Xi Jinpingas neserniai paragino Kinijos politinę vadovybę padėti plėtoti „patikimą, pasigėrėtiną ir pagarbą keliantį“ šalies tarptautinį įvaizdį, siekiant sustiprinti Pekino minkštąją galią.