JK „tvirtina, kad kompanija nesilaiko savo įsipareigojimų pagal tiekimo sutartį, tačiau kompanija tai ryžtingai neigia“, sakoma „Valneva“ pranešime.

Skirtingai nei kitose gerai žinomose COVID-19 vakcinose, kuriose naudojami įvairūs metodai paruošti imuninę sistemą kovai su koronavirusu, „Valneva“ vakcinoje „VLA 2001“ naudojama „deaktyvuota“ paties viruso versija.

Kompanija rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad, remiantis pirmojo ir antrojo etapo klinikinių bandymų rezultatais, tikimasi sukurti daugiau kaip 80 proc. veiksmingą vakciną.

JK buvo užsisakiusi 100 mln. šios vakcinos dozių, jos šaliai turėjo būti pristatytos 2021–2022 metais.

„Valneva“ pirmadienį teigė, kad sutartis leidžia JK vyriausybei ją nutraukti, ir nurodė sulaukusi „iš JK vyriausybės pranešimo apie nutraukimą.“

„Bendradarbiaudama su JK vyriausybe, „Valneva“ nenuilstamai dirbo ir stengėsi, įskaitant didžiulių išteklių investavimą ir pastangas sureaguoti į jos prašymus sukurti atmainoms pritaikytas vakcinas“, – sakoma „Valneva“ pranešime.

„Valneva“ toliau kurs „VLA 2001“ ir dės daugiau pastangų bendradarbiaudama su kitais klientais, siekdama užtikrinti, kad jos deaktyvuota vakcina galėtų būti naudojama kovoje su pandemija“, – priduriama pranešime.

Bendrovė tuo pat metu pakartojo, kad trečiojo etapo klinikinių bandymų rezultatai turėtų būti pasiekiami ketvirto ketvirčio pradžioje ir jie „bus dalis tęstinio dokumentų pateikimo JK Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūrai (MHRA) dėl sąlyginio „VLA 2001“ patvirtinimo.“

„Atsižvelgdama į šiuos duomenis ir MHRA patvirtinimą, „Valneva“ mano, kad pradinis „VLA 2001“ patvirtinimas gali būti suteiktas 2021 metų pabaigoje“, – pridūrė bendrovė.

Pranešime įmonės teigė bendradarbiausiančios su nacionalinėmis sporto institucijomis, kad skiepai nuo COVID-19 būtų prieinami visiems, kam jų reikės prieš vykstant į Tokiją.

„Kviečiame ateinančių Olimpinių ir Parolimpinių žaidynių dalyvius ir delegacijas rodyti pavyzdį ir pasiskiepyti, kai tai įmanoma ir kur yra pasiekiamų vakcinos dozių“, – sakė Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininkas Thomas Bachas.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė, kad nuo gegužės iki rugpjūčio nusiųs Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Šiaurės Makedonijai, Juodkalnijai, Albanijai ir Kosovui 651 tūkst. „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozių.

Tokiu gestu Bendrija teigė siekianti padėti šioms valstybėms išsivaduoti iš pandemijos gniaužtų. Kaip pranešama, ši paramos akcija neturės įtakos vakcinacijos tempui ES.

Vakcinos dozės finansuojamos lėšomis iš EK gruodį priimto 70 mln. eurų dydžio paketo.

Dauguma Balkanų šalių susidūrė su sunkumais įsigyjant vakcinų dozių, išskyrus Serbiją, kuri užsitikrino milijonus Kinijos „Sinopharm“ ir Rusijos „Sputnik V“ vakcinų dozių ir pradėjo didžiulę skiepijimo kampaniją.

ES sulaukus kritikos dėl vakcinų vėlavimų, Serbijos pavyzdžiu pasekė ir daugiau Balkanų šalių.

ES į Balkanų šalis nusiųstos vakcinos prisidės prie tų, kurias šalims patieks Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinė vakcinų lygybės programa COVAX.

Europos Komisija trečiadienį priims „pataisytą eksporto skaidrumo ir leidimų mechanizmą“, žurnalistams sakė atstovas.

Šis klausimas taip pat turi būti aptartas per ES lyderių virtualų susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.

Pasak pareigūnų, pataisytas mechanizmas nereikš bendro eksporto draudimo, bet parems tai, ką Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pavadino „abipusiškumo principu“.

Jis sustiprins Komisijos pozicijas kalbant apie draudimą eksportuoti į šalis, kuriose vakcinavimas vykdomas sėkmingiau ir kurios gamina vakcinas, bet neeksportuoja jų į ES.

Komisija praėjusią savaitę nurodė, kad yra pasirengusi nustatyti griežtesnes sąlygas vakcinų eksportui iš Europos. Šiuo žingsniu nusitaikyta į Jungtinėje Karalystėje įsikūrusią „AstraZeneca“.

Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovė Sandra Gallina (Sandra Galina) Europos Parlamentui pasakė, kad ES turi „rimtą problemą“ dėl „AstraZeneca“.

Pasak jos, ši anglų ir švedų kompanija per pirmuosius tris šių metų mėnesius pristatė mažiau nei ketvirtadalį iš daugiau kaip 100 mln. pažadėtų skiepų dozių.

„Dėl „AstraZeneca“ norėčiau pažymėti, kad mes imamės veiksmų“, – sakė S. Gallina ir pridūrė, kad kompanija pelnė „blogą reputaciją“ neleisdama Europai sparčiau vykdyti skiepijimo kampanijos.

U. von der Leyen pagrasino uždrausti eksportuoti „AstraZeneca“ skiepų dozes, pakurstydama Briuselio ir Londono ginčą bei abipusius kaltinimus „vakcinų nacionalizmu“.

ES pyksta, kad „AstraZeneca“ iki šio mėnesio užtikrino sklandų tiekimą Britanijai, o sutarties su Bendrija nesilaiko.

Dabar jau ir Britanijai trūksta „AstraZeneca“ vakcinos dozių, nes vėluoja numatytos siuntos iš didžiulės gamyklos Indijoje.

Londonas nori „AstraZeneca“ skiepų dozių iš netrukus leidimus turinčios gauti gamyklos Nyderlanduose.

ES šalys nesutaria

Pagal sausio pabaigoje sukurtą ES eksporto tikrinimo mechanizmą vakcinų gamintojos turi prašyti leidimo siųsti skiepų siuntas iš bloko.

Kol kas buvo blokuota viena „AstraZeneca“ vakcinos dozių siunta, siųsta iš Italijos į Australiją.

ES valstybės narės nesutaria, ar griežtinti eksporto draudimą.

Kai kas laiko tai būdu paraginti farmacijos kompanijas gerbti tiekimo Europai grafikus ir pažymi, kad nuo vasario pradžios iki kovo vidurio ES į Britaniją eksportavo daugiau kaip 10 mln. skiepų dozių, o iš JK negavo nė vienos dozės.

Kitos šalys baiminasi, kad eksporto draudimas gali išprovokuoti atsakomuosius veiksmus, sutrikdysiančius tarptautines vakcinų tiekimo grandines. Kai kuriomis jų tiekiami būtini ingredientai.

Tarp atsargiųjų yra Nyderlandai. Vienas šios šalies pareigūnas sakė, kad dėl ES eksporto draudimo pralaimėtų visi, bet olandai laikytųsi EK sprendimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį išreiškė palaikymą EK pirmininkės U. von der Leyen grasinimui blokuoti Bendrijoje pagamintų „AstraZeneca“ vakcinos dozių eksportą.

Pasak jos, britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), pastarosiomis dienomis pasikalbėjęs su ja, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute), šiuo klausimu „nuolat palaiko kontaktus“ su EK.

„Palyginti su tuo, kas buvo sutarta vasario pabaigoje, tai yra labai ženklus sumažinimas“, – BNS penktadienį teigė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.

Anot jo, britų ir švedų vakcinų gamintojas artimiausias dvi savaites Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos šalims tieks mažesnį vakcinų kiekį dėl „problemų tarptautinėje tiekimo grandinėje“.

G. Andrulionis teigė, kad dėl konfidencialumo įsipareigojimų negali atskleisti, kiek tiksliai sumažinamas vakcinų tiekimas Lietuvai.

„Mes paprašėme, kad pati kompanija apie tai komunikuotų“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija BNS informavo, kad nuo kovo maždaug ketvirtadaliu keturiems mėnesiams sumažinamos „AstraZeneca“ vakcinų tiekimo apimtys.

Šalyje šiuo metu naudojamos trys Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, ir „Moderna“ bei „AstraZeneca“.

Ketvirtadienį EVA patvirtino „Johnson & Johnson“ vakciną. Pirmosios jos dozės Lietuvą galėtų pasiekti balandžio pabaigoje. Tačiau G. Andrulionis teigia, kad pirmosios siuntos  bus simbolinės.

Šalies vadovo teigimu, apie tai jį informavo Europos Komisijos pirmininkė  Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen)

„Geros žinios iš ES derybų su vakcinų gamintojais. EK Pirmininkė Ursula von der Leyen šiandien mane informavo, kad pasiektas susitarimas dėl papildomų 4 mln. „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių tiekimo ES valstybėms dar šį mėnesį. Lietuvai tai reiškia 24,6 tūkst. dozių per kovo trečią ir ketvirtą savaites daugiau, nei buvo numatyta iki šiol“, – feisbuke paraše prezidentas.

Lietuvai tai reiškia 24,6 tūkst. dozių per kovo trečią ir ketvirtą savaites daugiau, nei buvo numatyta iki šiol.

Pasak G. Nausėdos, jau nuo balandžio vakcinų tiekimas augs eksponentiškai, todėl jau netrukus visoje Lietuvoje turime būti pasiruošę sklandžiam masiniam skiepijimui.

Europos Komisijos pirmininkė teigė, kad papildomas vakcinavimas padės kovoti su agresyviomis viruso atmainomis ir pagerinti padėtį karštuosiuose taškuose.

„Džiaugiuosi šiandien galėdama paskelbti apie susitarimą su įmone „BioNTech-Pfizer“, kuri valstybėms narėms iki kovo mėnesio pabaigos pasiūlys iš viso keturis milijonus vakcinos dozių, kurios bus pristatytos papildomai be jau suplanuotų dozių. Tai padės valstybėms narėms kontroliuoti naujų atmainų plitimą. Tikslingai naudojant šias dozes ten, kur jų labiausiai reikia, visų pirma pasienio regionuose, jos taip pat padės užtikrinti arba atkurti laisvą prekių ir žmonių judėjimą. Tai yra labai svarbu sveikatos priežiūros sistemų ir bendrosios rinkos veikimui“, – pranešime spaudai teigė ji.

Anot Europos Komisijos, nepaisant to, kad dėl vyresnio amžiaus ir pažeidžiamiausių žmonių skiepijimo visoje ES šiuo metu mažėja mirčių skaičius, Komisijai susirūpinimą kelia tai, kad visoje ES randasi COVID-19 karštųjų taškų. Tai visų pirma lemia naujų atmainų, kurios yra labiau užkrečiamos, plitimas.

„Valstybės narės galės įsigyti iš viso keturis milijonus dozių, proporcingai jų gyventojų skaičiui. Visos šios dozės bus pristatytos iki kovo mėn. pabaigos. Šios dozės papildo pristatymo tvarkaraštį, dėl kurios šiuo metu valstybės narės yra susitarusios su „BioNTech-Pfizer““, – rašoma Komisijos pranešime spaudai.

Anot Vyriausybės pranešimo, I. Šimonytė pabrėžė, kad būtina ir toliau raginti farmacijos kompanijas užtikrinti skaidrų bei patikimą vakcinų tiekimą valstybėms narėms.

„Lietuva suinteresuota glaudžiu Europos Sąjungos valstybių narių ir institucijų bendradarbiavimu apsirūpinant vakcinomis bei koordinuotais veiksmais stabdant viruso mutacijų plitimą“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Praėjusią savaitę britų ir švedų kompanija „AstraZeneca“ paskelbė, kad dėl problemų vienoje savo gamykloje Europoje šią žiemą Europos Sąjungos valstybėms galės pristatyti tik ketvirtadalį iš pradžių žadėtų vakcinos dozių.

Kilus pasipiktinimui Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sekmadienį pranešė, kad „AstraZeneca“ dabar sutiko 30 proc. padidinti vakcinos tiekimą blokui. Vokietijos kanclerė sušaukė nacionalinę konferenciją su vakcinų gamintojomis.

I. Šimonytė ir A. Merkel taip pat aptarė daugiamečio ES biudžeto įgyvendinimą. Anot pranešimo, Lietuvos premjerė pabrėžė būtinybę derybose su Europos Parlamentu išlaikyti tinkamą projekto „Rail Baltica“ finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo.

Ji kalbėjo ir apie būtinybę spartinti elektros sinchronizacijos projektą, kad jis būtų įgyvendintas laiku, o esant galimybei, ir pirma laiko.

I. Šimonytė taip pat akcentavo, kad reikia „tvirtos ir vieningos Europos Sąjungos pozicijos Rusijos atžvilgiu“ bei „iš to išplaukiančių konkrečių veiksmų“.

Anot jos, ES valstybės narės turi glaudžiai koordinuoti veiksmus, siekdamos užkirsti kelią kišimuisi į jų vidaus reikalus pasitelkiant propagandą ir dezinformaciją.

Kalbant apie situaciją Baltarusijoje, pažymėta, kad būtina toliau spausti režimą ir teikti efektyvią paramą Baltarusijos žmonėms. Atkreiptas dėmesys į Rusijos įtaką Baltarusijai, kuri daroma ir per tokius geopolitinius projektus kaip nesaugi atominė elektrinė Astrave.

Šiemet minimos atkurtų diplomatinių santykių su Vokietija 30-osios metinės.

Vokietijos kanclerės kvietimu šiemet planuojamas I. Šimonytės vizitas Vokietijoje. Jis įvyks, kai tik leis pandemijos sąlygos.

Britų farmacijos įmonės pranešimas pasirodė penktadienį. Kiek anksčiau amerikiečių „Pfizer“ paskelbė, kad jos vakcinos tiekimo tempas ateinančiomis savaitėmis sulėtės dėl darbų, kuriuos reikia atlikti jos pagrindinėje įmonėje Belgijoje.

Abiejų bendrovių perspėjimai pasirodė augant susirūpinimui dėl naujų COVID-19 atmainų, ypač dėl vienos Didžiojoje Britanijoje atsiradusios atmainos, kuri, kaip manoma, yra užkrečiamesnė.

Iš viso Europoje jau užregistruoti daugiau kaip 692 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų ir kone 32 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Iki šiol Europos Sąjungoje (ES) leista platinti dvi vakcinas, kurias sukūrė „Moderna“ ir „Pfizer“ kartu su „BioNTech“.

ES dar nėra patvirtinusi drauge su Oksfordo universitetu sukurtos „AstraZeneca“ vakcinos, bet tikimasi, kad sprendimas dėl jos platinimo Bendrijoje bus priimtas iki sausio 29 dienos.

„AstraZeneca“ pranešime sakoma, kad jeigu ES patvirtins šią vakciną, jos „pradiniai kiekiai bus mažesni negu tikėtasi“, nors paties platinimo pradžia nebus atidėta.

Bendrovė tai paaiškino „sumažėjusiu našumu gamybos vietoje, priklausančioje mūsų platinimo Europoje grandinei“, bet išsamesnių detalių nepateikė.

Bet kokiu atveju „AstraZeneca“ nurodė pristatysianti ES „milijonus dozių“ ir padidinsianti gamybą vasarį bei kovą.

Pranešimas sukėlė ES valstybių narių „gilų nepasitenkinimą“, jos „reikalauja tiksliai laikytis pristatymo grafiko“, sakė už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides (Stella Kyriakides).

„Labai, labai blogos naujienos“

Austrijos sveikatos apsaugos ministras Rudolfas Anschoberis (Rudolfas Anšoberis) tai pavadino „labai, labai blogomis naujienomis“ ir sakė, kad jo šalis vasarį gaus tik kiek daugiau nei pusę iš 650 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, kurių tikėjosi.

Lietuva sakė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį gaus tik penktadalį žadėtų „AstraZeneca“ vakcinos dozių.

Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas (Mikalas Martinas) apie vėlavimą pristatyti vakcinas sakė: „Tai sugriaus mūsų planus.“

Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad jo vyriausybė svarsto galimybes imtis teisinių veiksmų dėl „AstraZeneca“ „nepriimtino“ pranešimo.

„Jei bus patvirtinta, kad pirmąjį ketvirtį... dozių sumažės 60 proc., tai reikš, kad Italijai bus pristatyta 3,4 mln. dozių, o ne 8 mln. dozių“, – rašė jis.

Belgijos sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke (Frankas Vandenbraukė) per valstybinę televiziją sakė, kad vyriausybė su „AstraZeneca“ turi sutartį dėl 1,5 mln. vakcinos dozių pirmąjį šių metų ketvirtį.

Dabar „AstraZeneca“ sako, kad bus pusė, vietoje 1,5 mln. – 650 tūkstančių“, sakė ministras. Nors jis tai pavadino „labai blogomis naujienomis“, jis visgi pripažino, kad gali iškilti gamybos problemų, nes procesas yra sudėtingas.

Tačiau kai kurių vyriausybių pareigūnai stengėsi raminti savo šalis, išvargintas mėnesius trunkančios pandemijos ir jau pykstančias dėl lėto vakcinavimo.

„Naujos vakcinos pakeliui. Turime „Pfizer“, kuri didina gamybos pajėgumus“, – Prancūzijos radijui sakė šios šalies pramonės ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Renašė).

Premjeras Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) šeštadienį paskelbė, kad Prancūzija jau paskiepijo milijoną žmonių.

ES iš pradžių užsakė iki 400 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, o bendrai pasirašė sutartis dėl daugiau kaip 2 mlrd. vakcinų dozių savo 450 mln. gyventojų.

„AstraZeneca“ vakcinos pranašumas yra tas, kad ją pigiau pagaminti ir paprasčiau saugoti bei transportuoti nei konkurentų vakcinas.

„Liūdnas faktas“

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) sakė, kad po tikėtino „AstraZeneca“ vakcinos patvirtinimo jos dozių bus pristatyta vasarį, tačiau kiek, „dar reikia išsiaiškinti su „AstraZeneca“ ir Europos Sąjunga“.

Švedijos vakcinavimo koordinatorius Richardas Bergstromas (Richardas Bergstriomas) sakė, kad jo šalis pirmą mėnesį po vakcinos patvirtinimo tikriausiai gaus apie 700 tūkst. jos dozių, nors iš pradžių tikėtasi gauti 1 mln. dozių.

Norvegija, kuri nėra ES narė, bet laikosi Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimų, išreiškė nusivylimą.

Norvegų pareigūnai dabar tikisi vasarį gauti tik 200 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių – daug mažiau nei lauktos 1,12 mln. dozių.

Taip pat toliau kritikuojamas „Pfizer“ pranešimas apie vėlavimą.

Sausio 15 dieną „Pfizer“ paskelbė, kad norint nuo vasario vidurio padidinti skiepų gamybą, būtini pakeitimai jos gamykloje Piurse.

„Manome, kad „Pfizer“ šiuo metu nusižengia“, – šeštadienį laikraščiui „La Stampa“ sakė Italijos specialusis komisaras pandemijai Domenico Arcuri (Domenikas Arkuris). Jis patvirtino, kad Roma planuoja imtis teisinių veiksmų prieš šią bendrovę.

„Pfizer“ vakcinos tiekimo sumažinimas 20 proc. yra ne apytikris vertinimas, o liūdnas faktas“, – sakė jis ir pridūrė, kad italų sveikata „nediskutuotina“.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) penktadienį paragino „Pfizer“ „gerbti savo įsipareigojimus“.

Vis dėlto žinutėje Lietuvai šios farmacijos bendrovės neatskleidžia konkrečių būsimų vakcinų kiekių ir pristatymo grafiko, BNS tvirtino sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

„Prieš pusvalandį gauta žinia iš „Pfizer“ atstovybės apie planuojamą vakcinos kiekių didinimą nuo sausio 25 dienos, tačiau tikslių skaičių ir grafikų gamintojas nepateikia“ , – BNS penktadienio vakarą informavo ministro atstovė.

Tuo metu „BioNTech“ penktadienio vakarą paskelbtame pranešime spaudai informavo, kad abi bendrovės parengė planą, leisiantį padidinti gamybos pajėgumus Europoje ir pristatyti „reikšmingai daugiau vakcinos dozių antrąjį ketvirtį“, o tam reikalingos „tam tikros gamybos procesų modifikacijos“.

„Todėl mūsų įstaigoje Purse, Belgijoje ateinančią savaitę bus laikinai sumažinti pristatomų dozių kiekiai. Prie įprastų pristatymo grafikų Europos Sąjungoje grįšime nuo sausio 25-ąja prasidedančios savaitės, didinant tiekimą nuo vasario 15-osios savaitės. Tai leis pristatyti visą įsipareigotą vakcinų dozių kiekį pirmąjį ketvirtį ir reikšmingai daugiau – antrąjį ketvirtį“, – teigia „BioNTech“.

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau tvirtino vėlų ketvirtadienio vakarą sulaukusi farmacijos kompanijų žinios, jog vakcinų kiekis artimiausias keturias savaites bus sumažintas dvigubai ir bus pristatytos ne 108 810 vakcinos dozės, o 54 405.

Lietuva su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis anksčiau penktadienį paragino Europos Komisiją, kad ši kreiptųsi į „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl vakcinos vėlavimo, nes jis kelia riziką skiepijimo procesui.

Ministrų teigimu, kompanijų atstovai pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis į šalis pristatomų vakcinų kiekiai bus ženkliai sumažinti, kai kuriems buvo nurodytas 2021 metų vasario 8 dienos terminas, o kai kuriems nebuvo suteikta jokios informacijos dėl numatytos mažesnių kiekių pristatymo trukmės.

„Tikime, kad gamintojus pasiekė ministrų susirūpinimas ir žinutė“, – BNS teigė A. Šuksta.