A. Piontkovskio teigimu, ministro V. Makejaus mirtis atrodo labai įtartinai: „Kai 1948 m. Stalinas darė tvarką kitoje savo vasalinėje valstybėje – Čekoslovakijoje – pirmasis postūmis posūkiui buvo provakarietiško užsienio reikalų ministro Masaryko nužudymas, jis buvo išmestas pro langą... V. Makejus, matyt, buvo tiesiog nunuodytas. Esu beveik tikras, kad V. Makejaus pašalinimas yra Maskvos darbas – jie visada jo nekentė, visada kaltino dėl Lukašenkos daugiavektoriško požiūrio.“

A. Piontkovskis pažymėjo, kad Kremliaus pasiryžimas šiai „akcijai“ suteikia rimtą pagrindą manyti, kad Amerikos žvalgybos tarnybos turi rimtų argumentų kalbėti apie V. Putino norą eliminuoti A. Lukašenką. Politologo teigimu, Kremlių visada erzino A. Lukašenkos veiksmai. Eksperto nuomone, jis „beviltiškai priešinosi Baltarusijos perėmimui“. A. Lukašenka buvo pasiruošęs „ištikimai tarnauti“ V. Putinui, bet nenorėjo virsti „Minsko sekretoriumi“.

Esu beveik tikras, kad V. Makejaus pašalinimas yra Maskvos darbas.

Politologo teigimu, A. Lukašenka beviltiškai laviruoja nuo pat plataus masto Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą pradžios. Jis pasiruošęs viskam – Rusijos kariuomenei savo teritorijoje, smūgiams iš savo teritorijos, – bet ne savo kariuomenės dalyvavimui kare.

Tačiau V. Putinas jau turėjo galimybę pašalinti A. Lukašenką, pridūrė A. Piontkovskis. Tačiau tada kruvinas diktatorius prarado šią galimybę, nes savo asmenines ambicijas iškėlė aukščiau šio tikslo. V. Putinas nenorėjo „diktatoriaus žlugimo“ per rinkimus Baltarusijoje, todėl nedrįso likviduoti A. Lukašenkos. Dabar, pasak politologo, kruvinas diktatorius yra per žingsnį nuo „šuolio į bedugnę“.

Tai, beje, nebūtų gera žinia Vakarams. Po A. Lukašenkos pašalinimo Baltarusija greičiausiai būtų valdoma visiškai paklusnaus V. Putino statytinio, kuris leistų integruoti Baltarusiją į Rusijos Federaciją, siųstų karius į Baltarusiją, vykdytų dar žiauresnes represijas prieš opoziciją.

Baltarusijos vadovybė yra artima Kremliaus sąjungininkė ir ji leido Maskvos pajėgoms panaudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą vasarį įsiveržiant į kaimyninę Ukrainą. 

„Staiga mirė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus“, – pranešė „Belta“, citavusi užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai Anatolijų Glazą.

Užsienio reikalų ministru V. Makėjus tapo 2012 metais, o prieš tai jis vadovavo A. Lukašenkos administracijai.

Jam vadovaujant užsienio reikalų ministerijai, Baltarusija ne kartą sulaukdavo Vakarų kritikos dėl susidorojimo su opozicija, dėl abejotinų rinkimų ir dėl leidimo Rusijos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija per karą Ukrainoje.

Rugsėjį V. Makėjus gynė Baltarusijos poziciją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

„Baltarusija vadinama „agresoriaus bendrininke“ ar net konflikto šalimi. Esame sakę ir sakome toliau: Baltarusija niekada nėra skatinusi karo. Bet mes taip pat nesame išdavikai! Turime įsipareigojimų sąjungininkams, griežtai jų laikomės ir laikysimės tarptautinių susitarimų, kurių šalimi esame, dvasios ir raidės“, – sakė jis.

Dar šią savaitę V. Makėjus dalyvavo Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikime Armėnijos sostinėje Jerevane.

Pirmadienį jis planavo Minske susitikti su savo Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu.

Baltarusija, kurią nuo 1994 metų geležiniu kumščiu valdo A. Lukašenka, ribojasi ir su Ukraina, ir su Rusija.

Vasarį V. Makėjus sakė, kad po bendrų pratybų su Rusija, kurios buvo surengtos prie Ukrainos sienos ir pakurstė nuogąstavimus dėl galimo puolimo, Baltarusijoje neliks „nė vieno“ rusų kareivio.

Po savaitės Maskva pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, be kita ko, per Baltarusijos teritoriją.

„Tai reiškia, kad į Baltarusijos teritoriją negalės atvykti dar virtinė asmenų iš ES šalių“,  - antradienį sostinėje Minske sakė užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus. Kelionių draudimas, anot jo, galios ir Rusijoje, nes abi šalys yra pasirašiusios atitinkamą susitarimą.

Tai yra priverstinis žingsnis ir atsakas į nedraugiškas priemones iš ES pusės, kalbėjo ministras. Bus ribojamas ir politinių fondų darbas. Be to, bus vertinamos ES ambasadų globojamos švietimo ir kultūros programos. V. Makejus paskelbė apie tolesnes „priemones“, tačiau jų nedetalizavo.

A. Lukašenka ne kartą sakė, kad protestai prieš jį yra valdomi iš užsienio. Valdžios aparatas įtaria, kad politinių fondų švietimo programomis siekiama pokyčių pagal vakarietišką pavyzdį.

Po smurtinių saugumo pajėgų veiksmų prieš demonstrantus Briuselis paskelbė sankcijas Baltarusijos saugumo institucijų atstovams. Per protestus, kurie tęsiasi nuo rugpjūčio, žuvo keli žmonės ir dešimtys buvo sužeisti. Daugiau kaip 30 000 protestuotojų buvo sulaikyti.

Be to, ES dėl ginčytinų prezidento rinkimų sankcijas paskelbė virtinei atsakingų asmenų. Panašių priemonių jau būta po rinkimų 2010 metais. 2016-aisiais jos buvo panaikintos.

„Tai – melaginga naujiena, – sakė jis. – V. Makejus yra darbo vietoje ir intensyviai dirba“.

Ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas patvirtino, kad V. Makejus dirba. „Šiandien jis telefonu kalbėsis su kolegomis užsienyje“, – pareiškė A. Glazas.

Išvakarėse pasirodė pranešimų, kad esą dėl Vakarų šalių reakcijos į įvykius Baltarusijoje šalies URM vadovas parašė atsistatydinimo prašymą.

Telefoninio skambučio su Šveicarijos užsienio reikalų ministru Ignazio Cassis metu, V. Makėjus išreiškė „Baltarusijos pusės pasirengimą konstruktyviam ir objektyviam dialogui su užsienio partnerėmis visais klausimais, susijusiais su įvykiais Baltarusijoje“, pranešime teigė jo biuras.

Tai antradienį žurnalistams pranešė užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus.

„Baigiasi valstybinės vidaus procedūros parenkant kandidatūrą į Baltarusijos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose pareigas. Kai tik šios procedūros bus baigtos, o liko nedaug, jūs, be abejo, sužinosite pavardę, vardą“, - cituoja ministrą naujienų agentūra „BelTA“.

Anot V. Makejaus, Baltarusija suinteresuota, kad ambasadorius kuo greičiau nuvyktų į Vašingtoną ir pradėtų darbą. „Tuo lygiai taip pat suinteresuoti ir JAV atstovai“, - sakė ministras. Jis patikslino, kad Baltarusijos ambasadorius bus paskirtas „per artimiausią mėnesį ar pusantro, daugių daugiausia – per du“.

Pasak Jungtinių Valstijų laikinosios reikalų patikėtinės Jenifer Moor, JAV ambasadoriaus Baltarusijoje kandidatūra dabar derinama Senate. „Paprastai šis procesas vyksta gana lėtai“, - pareiškė ji ir pridūrė, jog apsikeitimas ambasadoriais rodo, kad dviejų šalių santykiai gerėja.

Baltarusija atšaukė savo ambasadorių Michailą Chvostovą iš Vašingtono 2008 metų kovo mėnesį, kai JAV įvedė sankcijas kai kurioms Baltarusijos kompanijoms. Po to Minską paliko Amerikos diplomatinės misijos vadovė Karen Stewart. Nuo to laiko ambasadoms vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai.

Pernai Baltarusija ir JAV pareiškė, kad yra pasirengusios apsikeisti ambasadoriais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės pradžioje oficialiai pasiūlė valstybės sekretoriaus padėjėjo Vakarų Europos ir ES reikalams pavaduotoją Julie Fisher į ambasadorės Baltarusijoje postą.

„Skambutis jo iniciatyva. Pirmiausia, jis padėkojo už mūsų lankstumą ir geranoriškumą Baltarusijos piliečiams grįžti namo naudojantis humanitariniu koridoriumi, taip pat abu pažymėjom, kad gerai koordinuoja veiksmus ir pasieniečiai, ir muitininkai“, – BNS sakė L. Linkevičius.

Jis taip pat teigė, kad baltarusiai norėtų, kad būtų atidarytas dar vienas pasienio punktas.

„Kiek išnagrinėjome galimybes, to negalima padaryti, tačiau Medininkuose esantis postas užtikrintas personalu ir pralaidumas pagerėjęs, rekomendavau naudotis Šalčininkų postu“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Šiuo metu Medininkų pasienio kontrolės punkte, pasieniečių duomenimis, padidėjęs automobilių srautas – eilėje laukia daugiau nei 200 vilkikų, prognozuojama laukimo trukmė iki sienos kirtimo – 18 valandų.

Skambutis jo iniciatyva. Pirmiausia, jis padėkojo už mūsų lankstumą ir geranoriškumą Baltarusijos piliečiams grįžti namo.

Tuo metu Šalčininkų pasienio kontrolės punkte eilėje laukia vos 11 vilkikų, o laukimo trukmė yra apie vieną valandą.

Lietuviai gali grįžti ir per Minską

Užsienio reikalų ministras taip pat priminė užsienyje esantiems lietuviams apie galimybę į Lietuvą grįžti skrydžiu per Minską.

„Tie, kurie atvyksta lėktuvu, jiems nereikia vizos. Jie gali vykti į Lietuvą“, – sakė L. Linkevičius.

Pasak jo, nuolat vertinamas poreikis lietuviams grįžti iš įvairių pasaulio valstybių ir jis turėtų tęstis dar kurį laiką.

„Poreikis ir liks turbūt ilgą laiką, šiek tiek sekame dinamiką. Kiekvienas žmogus yra svarbus“, – teigė ministras.

Jis taip pat teigė, kad penktadienio naktį buvo kilę nesklandumų įsodinant lietuvius Abu Dabyje į Lenkijos oro linijų „LOT“ lėktuvą.

„Nors buvom sutarę su „LOT“, kad gali lietuviai naudotis šituo skrydžiu, bet biurokratinės procedūros taip greitai neapsisuko, reikėjo labai didelių pastangų, kad įvyktų tas įlaipinimas“, – pasakojo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Penktadienio vakarą jungiamuoju skrydžiu iš Varšuvos lietuviai galės grįžti į Vilnių, taip pat artimiausiu metu lietuviai parvyksta ir iš kitų pasaulio kampelių, organizuojami nauji specialieji skrydžiai.

„Niekur negirdėjau tokių išvadų iš institucijų, atsakingų už atominę energetiką, kad Astravo elektrinė būtų nesaugi. Mes suprantame nerimą. Noriu pabrėžti, kad mes geranoriškai bendradarbiaujame. Vykdėme streso testus, nors galėjome to ir nedaryti. Analizavome testus, pagal jų rekomendacijas paruošėme veiksmų planą. Matom, kad Lietuvai rūpi, todėl sutikome priimti dar vieną Europos reguliuotojo delegaciją“, – per bendrą spaudos konferenciją teigė V. Makėjus.

Pasak jo, jie priims ekspertus iš europinio reguliuotojo ENSREG bei Europos Komisijos atstovus. L. Linkevičius taip pat patvirtino, kad apie ekspertų rekomendacijas Astravo AE su Baltarusijos valdžios atstovais buvo kalbėta. 

„(Siūlėme. – ELTA) priimti ir Energetikos direktorato, ir ENSREG artimiausiu metu ir kad jie pasižiūrėtų į tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir išskirtų tas, kurias būtina įgyvendinti prieš paleidžiant elektrinę“, – sakė L. Linkevičius.

Interviu stenograma trečiadienį skelbiama Baltarusijos URM tinklalapyje.

„Mes manome, kad kažkokio papildomo užsienio objekto dislokavimas Baltarusijos teritorijoje nepadidins stabilumo ir saugumo mūsų regione“, – pabrėžė ministras.

Objekto dislokavimas Baltarusijos teritorijoje nepadidins stabilumo ir saugumo.

Anot jo, „turint omenyje šiuolaikinių technologijų lygį, galima pasakyti, kad kažkokio papildomo objekto dislokavimas Baltarusijoje nieko neduos, nes šiandien iš Smolensko ar kitų vakarinių Rusijos teritorijų raketa per keliasdešimt sekundžių gali pasiekti bet kurią vietą Europoje, o per keliolika minučių – kitą vandenyno pusę“. Todėl, pabrėžė V. Makėjus, „nėra prasmės dislokuoti papildomus karinius objektus Baltarusijos teritorijoje“.

Rugsėjo mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikavo Baltarusijos nenorą dislokuoti savo teritorijoje Rusijos karinę bazę ir pavadino tai  nemaloniu faktu. „Tai – tikrai nemalonus epizodas“, – sakė jis interviu laikraščiui „Kommersant“.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad Maskva ir Minskas šiuo metu neveda derybų dėl būtinybės dislokuoti Baltarusijos teritorijoje Rusijos karinę bazę.

Pasak jo, „naujų karinių kontingentų dislokavimas nepaskatins stabilumo ir saugumo regione“.

„Todėl mes esame kategoriškai prieš NATO kontingentų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tai ragina kitą pusę imtis kontrpriemonių ir skatina ginklavimosi varžybas lygiai taip pat, kaip Šaltojo karo metais“, - sakė ministras.

Visgi jis pridūrė, kad Rusijos karinė bazė Baltarusijoje neturėtų jokios prasmės.

„Modernūs ginklai leidžia Rusijai atsakyti lygiai taip pat greitai ir iš jos teritorijos. Mes neturėtume norėti tapti nauju dirginančiu faktoriumi mūsų regione“, - kalbėjo V.Makėjus.