Už tai numatantį trejų metų akcizų didinimo 6-14 proc. planą trečiadienį balsavo devyni komiteto nariai, vienas susilaikė. Dėl to dar turės balsuoti Seimas.

Šiuo metu elektroninių cigarečių skystis iš viso nėra apmokestinamas akcizu. Vyriausybė siūlė nustatyti 0,2 euro  už mililitrą produkto tarifą, tačiau komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka neprieštaravo komiteto pasiūlytam mažesniam tarifui - 0,1 euro.

Konservatorius Mykolas Majauskas teigiamai vertino siūlymą įvesti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui.

„Tai yra svarbu, nes rūkant elektronines cigaretes nėra tabako kvapo, vaikai gali jas rūkyti ir tėvai nieko nejaus (...) Pabranginus būtų mažesnė paskata vaikams, atgrasintų jaunimą nuo tokio pasirinimo ir pripratimo“, - aiškino M. Majauskas.

Tačiau, anot jo, šis akcizas taikomas ne visose Europos Sąjungos šalyse, todėl žmonės jų ten galės pigiau įsigyti arba užsisakyti internetu.

BFK pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno teigimu, būtent dėl šios priežasties ir buvo nuspręsta sumažinti Vyriausybės siūlomą akcizą elektroninių cigarečių skysčiui.

Skaičiuojama, kad akcizų pakeitimai leistų kitąmet biudžeto pajamas padidinti apie 11 mln. eurų, o 2020 ir 2021 metais - maždaug po 10 mln. eurų.

Planas numato akcizą už cigaretes padidinti iki 62,25 euro už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 eurai. 

Akcizų tarifas cigarams bei cigarilėms didėtų iki 42 eurų už kilogramą, rūkomajam tabakui – iki 68,6 euro už kilogramą.

Dėl to cigarečių pakelis (kuriame jų yra 20) vidutiniškai brangs apie 0,11 euro (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 euro), cigarilių pakelis (kuriame yra 10 cigarilių) – apie 0,12 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,3 euro.

Daro pertrauką svarstant būsto apmokestinimą

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepriėmė sprendimo dėl Vyriausybės siūlymo apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus. Svarstyme nuspręsta padaryti pertrauką.

Už tokią komiteto išvadą trečiadienį balsavo 6 nariai, penki siūlė projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti.

Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, mokestis paliestų apie 300 tūkst. gyventojų, kurie per metus turėtų vidutiniškai sumokėti po daugiau nei 30 eurų. Anot jo, jie turėtų pildyti deklaracijas, tai didintų biurokratinę naštą tiek jiems, tiek mokesčių administratoriui.

Be to, anot M. Majausko, mokesčio bus nesunku išvengti, būstą perrašant artimiesiems ar giminaičiams.

Komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad jei Seimas nepritars šiam sūlymui, Vyriausybė ieškos galimybės, kaip kompensuoti iš jo planuojamus gauti 11 mln. eurų.

V. Šapokos teigimu, pasiūlymai paaiškės rengiant 2019 metų biudžeto projektą, jie gali būti susiję tiek su  valstybės pajamų didinimu, tiek išlaidų mažinimu.

Tačiau ministras pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai nedidins administracinės naštos nei būsto savininkams, nei mokesčių administratoriui. Būto perrašymas, anot jo, nebus populiari praktika, nes tai yra susiję su papildomais mokesčiais notarams.

V. Šapokos teigimu, Vyriausybės pasiūlyta schema padės išvengti burbulų formavimąsi nekilnojamojo turto rinkoje. Pasak ministro, pastaruoju metu šalyje pradėjo stiprėti tendencija, kai būsto koncentracija pereina į turtingųjų pusę, o tai mažina jo prieinamumą jaunoms šeimoms.

Konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad visą būstą reikėtų apmokestinti remiantis jo verte, o ne gyventojų būstų skaičiumi. Tokiu atveju, anot jo, geresnė alternatyva yra Lietuvos banko pasiūlymas apmokestinti visą gyventojų nekilnojamąjį turtą, priklausomai nuo jo bendros vertės.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus. Pagrindinis būstas būtų apmokestinamas, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.

Už 1 proc. GPM paramą profsąjungoms

Parlamentinis Finansų ir Biudžeto komitetas siūlo leisti gyventojams  atskirai skirti 1 proc. jų pajamų mokesčio (GPM) paramą profesinėms sąjungoms.  

Už tokį pasiūlymą trečiadienį balsavo 8 komiteto nariai, vienas buvo prieš.

Dabar gyventojai 2 proc. sumokėto GPM gali skirti paramos gavėjams, įskaitant ir profesines sąjungas, o dar 1 proc. - politinėms partijoms. Jei Seimas palaikys komiteto siūlymą, bendra paramai skiriamų lėšų suma išaugs iki 4 proc. GPM.

Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad profesinių sąjungų išskyrimas, numatant joms atskirą galimybę skirti paramą, yra ydingas, nes tokios pat sąlygos nėra suteikiamos labdaros ir paramos fondams.

„Tokiais sprendimais yra iškraipoma konkurencija ir sukuriamos išskirtinės sąlygos profesinėms sąjungoms“, - sakė M. Majauskas.

Lietuvos profesinių sąjungų konferederacijos pirmininkė Inga Ruginienė komiteto posėdyje teigė, kad atskira parama yra būtina, nes dabar gyventojai tokia galimybę naudojasi retai.

„Ne paslaptis, kad tie žmonės, kurie skiria 2 proc. paramą, dažniausiai turi vaikus, kurie vaikšto į darželį, mokyklą arba yra kažkokiuose būreliuose. Reikia būti teisingiems, sąžiningiems ir pasakyti, kad visos tos įstaigos priverstinai renka tą procentą, todėl profesinės sąjungos didžiosios dalies tų pinigų netenka“, - tvirtino I. Ruginienė.

Todėl, anot jos, profesinės sąjungos sutinka atsisakyti galimybės gauti 2 proc. paramos, dėl kurios turi konkuruoti su kitais gavėjais, į galimybę gauti tik joms skirtą 1 proc. paramos dalį.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas kritikavo siūlymą.

„Manau, ne viena nevyriausybinė organizacija kritikuotų išskirtines teises į paramą profsąjungoms. Juo labiau, kad 2 proc. nėra vienintelis Lietuvos profesinių sąjungų finansavimo šaltinis, jos turi kitų ir kitų galimybių, kuriomis kitos nevyriausybinės organizacijos negali pasinaudoti“, - komiteto posėdyje teigė Ž. Šilėnas.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad gyventojai profesinėms sąjungoms per metus skiria apie 200 tūkst. eurų paramos. Prognozuojama, kad pasikeitus tvarkai, didelių pasikeitimų neturėtų būti.

Vyriausybė gegužės pradžioje buvo pritarusi valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių Tomo Tomilino, Vytauto Bako, Rūtos Miliūtės ir Jono Jaručio parengtos įstatymų pataisoms - jos numatė, kad gyventojai profesinėms sąjungoms galėtų skirti iki 3 proc. pajamų mokesčio (prie dabartinių 2 proc. papildomai pridėti dar vieną procentą).

Kadangi komiteto patvirtintas sprendimas yra patobulintas ir skiriasi nuo to, kuriam pritarė Vyriausybė, buvo siūloma dėl jo gauti naują Vyriausybės išvadą, tačiau komitetas tam nepritarė.

Tadas Povilauskas BNS prognozavo, kad balandį, jei nenutiks nenumatytų veiksnių, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis gali būti artimas nuliui.

"Visų pirma, kovą visuomet fiksuojamas tam tikras kainų šuolis dėl naujų drabužių kolekcijų pristatymo, taip pat nuo kovo pradžios tradiciškai didėja akcizai tabakui. Kitų veiksnių įtaka iš esmės išliko tokia pati, kaip ir anksčiau, gal dar galima išskirti maisto produktų pigimą, tam įtakos tikriausiai turėjo mažėjančios pieno produktų kainos", - BNS sakė T. Povilauskas.

Statistikos departamento duomenimis, kovą kainos šalyje padidėjo po mėnesio pertraukos, o jų augimas buvo didžiausias nuo 2017-ųjų rugsėjo, kai mėnesio infliacija siekė 1 procentą.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,3 proc., paslaugų - 0,6 proc. Anot SEB analitiko, spartesnį paslaugų kainų augimą toliau skatina didėjantys atlyginimai.

Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., rinkos kainos - 0,3 procento.

Metinė infliacija (kovą, palyginti su 2017 metų kovo mėnesiu), dingus pernai kovą padidintų alkoholio akcizų bazės efektui, sumažėjo iki 2,7 proc. (vasarį siekė 3,5 proc.), tuo metu vidutinė metinė infliacija buvo 3,9 proc. - ji išlieka nepakitusi jau trečią mėnesį iš eilės.

"Manau, kad metinė infliacija iki 2018-ųjų pabaigos svyruos maždaug nuo 2,5 proc. ir 3 procentų. Vidutinė metinė infliacija taip pat turėtų pradėti mažėti ir metų pabaigoje sudaryti apie 2,8 proc.", - prognozavo T. Povilauskas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 1,8 proc., paslaugų kainos - 5,2 procento. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos ūgtelėjo 0,7 proc., rinkos kainos - išaugo 3 procentais.

Tabako gaminių kainos Lietuvoje nuosekliai kyla nuo 2013-ųjų ir per penkerius metus vidutiniškai cigarečių pakelis pabrango 1,2 euro.

Nuo ketvirtadienio akcizus rūkalams padidinus dar apie penkis procentus, vienas cigarečių pakelis vidutiniškai kainuos 10 centų, cigarų arba cigarilių pakuotė – 17 centų brangiau.

Paskutinį kartą tabako gaminių kainos didėjo prieš metus, tąkart rūkalų brangimas buvo spartesnis nei šiemet.

Naujausi tyrimai rodo, kad pernai augo ir šešėlinė rūkalų rinka, ji pasiekė didžiausią mastą per trejus metus. Pasak Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos, Lietuvoje rūkalų kainos keliamos daugiau nei reikalauja Europos Sąjunga, todėl gyventojai atsigręžia į šešėlį, o valstybės biudžetas praranda lėšų.

V. Šapoka: tabakas ir toliau brangs

Nuo ketvirtadienio padidėjus akcizui tabako gaminiams, finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad cigaretės ir toliau brangs, tačiau apie akcizų didinimą alkoholiui ir degalams šiuo metu nesvarstoma.

„Šiuo metu tokių svarstymų nėra, ypatingai dėl alkoholio, nes, kaip žinia, buvo šuolis akcize pernai, tai ta linkme nesvarstome. Kalbant apie tabaką, tikėtina, kad jis ir toliau bus nuosekliai didinamas, signalizuojant visuomenei, kad šis žalingas įprotis visuomenei kainuos vis brangiau ir brangiau“, - LRT televizijai ketvirtadienį sakė V. Šapoka.

„Esame pasiekę minimalų lygį, bet čia nesustosime ir vis didinsime ir didinsime“, - tikino V. Šapoka.

Anot jo, akcizas tabakui ir toliau didės, nes siekiama, kad gyventojai atsisakytų šio žalingo įpročio. Taip pat dėl akcizo padidėjimo tikimasi surinkti apie 10 mln. eurų papildomų mokesčių.

„Nors iš pirmo žvilgsnio tas padidėjimas yra nedidelis, bet tikimasi surinkti daugiau nei 10 mln. eurų“, - teigė ministras.

Jau netrukus Lietuvą atkeliaus vasara – atostogų, kelionių ir, žinoma, lietuviško pajūrio sezonas. Tautinio poilsio mėgėjai jau dabar skaičiuoja, kiek reikės turėti pinigų, kad galėtų savaitėlę kitą praleisti prie jūros. Tačiau verslininkai atšauna – kainos didės ir tai pajus visi.

„Kaip mums nedidinti kainų, kai valdžia kelia akcizus alkoholiui, didina minimalią algą, o mokesčiai didėja kone kas mėnesį“, – šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta” piktinsis pajūrio verslininkai.

Laidoje dalyvavęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis atšauna – jam nė motais verslininkų aimanos, esą jie visai negalvoja apie didžiausią Lietuvos problemą – alkoholizmą.

Man svarbiau, kad nuo kepenų cirozės nemirs bent vienas žmogus, negu kad subankrutuos koks nors verslininkas.

„Mes privalome mažinti alkoholio prieinamumą ir man svarbiau, kad nuo kepenų cirozės nemirs bent vienas žmogus, negu kad subankrutuos koks nors verslininkas“, – sako Ramūnas Karbauskis. Politikas tikino, kad neverta lietuvių šviesti ar mokyti gerti kultūringai, nes mes ne ispanai, kurie nuo seno turi alkoholio vartojimo kultūrą.

Valdžios užmojais mažinti alkoholio prieinamumą piktinosi kavinę Klaipėdoje atidaręs buvęs sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Anot sportininko, mes gyvename laisvoje demokratinėje visuomenėje, todėl turėtume teisę rinktis, kiek ir kada norime išgerti. „Pamatysite, kaip lietuviai masiškai važiuos pirkti alaus į Lenkiją ar net Latviją, o Palangos paplūdimyje pardavėjai pardavinės čeburekus ir latvišką alkoholį“, – R. Vyšniauskui pritarė kiti pajūrio verslininkai.

Ketvirtadienio vakarą laidoje „Valanda su Rūta” – arši Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio R. Karbauskio ir Lietuvos verslininkų akistata ir liūdnos prognozės, kokios kainos mūsų laukia Lietuvos kurortuose: salotos nuo 10 iki 15 Eur (arba nuo 35 iki 52 Lt), jautienos kepsnys – 28 Eur arba (96,60 Lt), makaronai su sūriu – 13 eur (arba beveik 45 Lt), ledų desertas 6 Eur – beveik 21 Lt, ir tai dar ne pabaiga.

Nuo kovo 1 d. dar praėjusiais metais Seimo priimtomis Akcizų įstatymo pataisomis nutarta didinti akcizus alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms.

Pagal priimtas įstatymo pataisas akcizas didės už svaigiųjų gėrimų hektolitrą:

• alui – nuo 2,71 iki 3,11 eurų už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos;
• vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc., – nuo 24,62 iki 28,67 eurų;
• vynui ir fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais didesnė kaip 8,5 proc., – nuo 65,16 iki 72,12 eurų;
• tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 proc., – nuo 81,38 iki 89,49 eurų;
• tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 proc., – nuo 115,85 iki 126,27 eurų;
• etilo alkoholiui – nuo 1291,71 iki 1320,67 eurų.

Akcizų už cigaretes specifinį elementą nuspręsta padidinti nuo 45,47 iki 48,08 eurų už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių bus ne mažesnis nei 77,91 eurų, šiuo metu nustatyta 74,14 eurų.

Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didės nuo 26,93 iki 28,09 eurų už kilogramą šių produktų.

Lietuva palaipsniui iki 2017 gruodžio 31 d. didins akcizų tarifą cigaretėms, kad jis pasiektų Europos Sąjungos acquis nustatytą minimalų apmokestinimo akcizais lygį.

Akcizus palaipsniui planuojama didinti taip pat 2016 ir 2017 metais.

Siekiant didinti akcizų pajamų surinkimą didžiausią dėmesį skirti reikia sienų apsaugos stiprinimui, tuo tarpu mažinti akcizų tarifus pagrindo nėra, tvirtina už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta.

"Komisijos vertinimu, galvoti apie pasiūlymus mažinti minimalius akcizų tarifus nėra pagrindo. Daugelis ES šalių mano, kad netgi dabartiniai minimalūs tarifai, kurie ilgą laiką yra fiksuoti, jie nebuvo indeksuojami dėl infliacijos, yra per maži", - Seime vykstančioje Tarpparlamentinėje ES ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje sakė A.Šemeta.

Anot jo, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas muitinių bei sienų apsaugos stiprinimo klausimams.

"Šiemet Europos Komisija patvirtino kovos su cigarečių kontrabanda strategiją, šiuo metu šalys narės tariasi dėl taip vadinamo kovos su nelegalia cigarečių prekyba protokolo pasirašymo, kuris įvestų naują sistemą - galimybę stebėti tabako produkto judėjimą nuo pat pradžios iki galutinio vartotojo", - teigė A.Šemeta.

Pasak eurokomisaro, jis kreipėsi į visas šalis nares, kad šios naujojoje 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje savo nacionalinėse programose numatytų lėšas muitinių infrastruktūros stiprinimui.

"Mūsų nuomone, mes galėtume apjungti šalių narių pastangas, ypač šalių kurios yra prie rytinės sienos, ir organizuoti bendrus projektus muitinės infrastruktūros stiprinimi, ar tai būtų skenavimo įrangos, ar tai būtų numerio atpažinimo įrangos, kitaip sakant kryptis būtų tokia – stiprinti sienos apsaugą tam, kad tos kontrabandinės prekės, akcizinės prekės nepatektų į ES rinką", - konferencijoje sakė A.Šemeta.

Dvi dienas Seime vykstanti Tarpparlamentinė ES ekonomikos ir finansų valdysenos konferencija ketvirtadienį baigs darbą.
Lietuva šių metų antrąjį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai.