-
Tyrimas: širdies ligomis sergančių žmonių gyvenimo kokybę lemia ir asmenybė 1
Išeminė širdies liga – viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Šia liga sergantiems žmonėms dažnai sutrinka svarbiausios pažintinės funkcijos: dėmesys, atmintis, išmokimas, gebėjimas priimti sprendimus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Hertfordšyro universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Otavos universiteto (Kanada) mokslininkų grupės atlieka ilgalaikius mokslinius tyrimus: gilinamasi į šia liga sergančių asmenų funkcinę būklę, tiriama ir prognozuojama jų gyvenimo kokybė.
Pasak LSMU Neuromokslų instituto mokslo darbuotojos dr. Nijolės Kažukauskienės, šis rodiklis – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – pastaruosius dešimt metų laikomas vienu svarbiausių, vertinant išemine širdies liga sergančių asmenų funkcines galimybes.
Pirmas atradimas: įmanoma ilgalaikė prognozė
„Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime suvokimas, remiantis savo gyvenamosios aplinkos kultūros ir vertybių sistema. Ieškodami sąsajų tarp sergančiųjų išemine širdies liga pažintinių funkcijų ir gyvenimo kokybės, atsižvelgėme į daugybę rodiklių: patiriamus nerimo, depresijos simptomus, medikamentų vartojimą, ir kt. Nustatėme, jog reabilitacijos metu įvertinę paciento pažintines funkcijas, jau galime prognozuoti net penkerių artimiausių metų jo gyvenimo kokybės rodiklius: kaip žmogus jausis, kaip jis pats vertins savo gyvenimą. Tai – pagrindinis ir džiugiausias mūsų atradimas. Tyrimo išvados patvirtino, kad dėmesingumas, atminties būklė, gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus atlieka lemiamą vaidmenį žmogaus mąstymo procesams, savijautai, gyvenimo kokybei“, – pabrėžė dr. N. Kažukauskienė.
Antras atradimas: ką lemia asmenybė?
Kitas svarbus šio tyrimo atradimas – jog didesnis pavojus patirti pažintinės funkcijos sutrikimų kyla vyriškos lyties, vyresnio amžiaus pacientams, pasižymintiems vadinamojo D tipo asmenybės bruožais. Jų gyvenimo kokybė neretai prastesnė.
Didesnis pavojus patirti pažintinės funkcijos sutrikimų kyla vyriškos lyties, vyresnio amžiaus pacientams, pasižymintiems vadinamojo D tipo asmenybės bruožais. Jų gyvenimo kokybė neretai prastesnė.
Pasak dr. N. Kažukauskienės, D raidė šioje sąvokoje reiškia distresą (angl. distress – pavojus) – kenksmingą, trikdantį veiklą stresą. Kuo gi ypatingi D tipo asmenybės bruožų turintys asmenys?
Pirma, jie linkę į neigiamas emocijas: dirglumą, pyktį, aplinkoje pastebi vien neigiamus dalykus, dažnai būna prislėgtos nuotaikos. Antra – šiems žmonėms būdingas socialinis varžymasis – jie vengia bendrauti, užuot pasidaliję savo išgyvenimais, juos „iškalbėję“, laiko viską savyje. Trečia – dažniausiai tai yra apie 60 metų vyrai – tos kartos, kurioje stereotipiškai vengiama kalbėti apie savo išgyvenimus, sunkumus, norus.
„Tokie žmonės sako: aš pats viską išspręsiu. Bet dažniausiai būna per vėlu. Tikėtina, kad tokio asmenybės tipo pacientas nepatikliai reaguos į kardiologinę reabilitaciją, neįsitrauks į siūlomas reabilitacines veiklas ar programas, skirtas koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą. Gresia užburtas ratas: dėl skeptiškų nuostatų nesprendžiant problemų, ilgainiui gyvenimo kokybė blogėja, o mirtingumas auga“, – pastebėjo tyrėja.
Mokslininkės teigimu, gera žinia yra tai, jog pasitelkus psichoterapiją, dalį D tipo asmenybės bruožų ir nuostatų įmanoma keisti.
Publikacija – prestižiniame žurnale
Tyrimą atliko LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – dr. Nijolė Kažukauskienė, dr. Adomas Bunevičius, dr. Aistė Pranckevičienė, doktorantė Julija Gečaitė-Stončienė, dr. Julija Brožaitienė, dr. Giedrius Varoneckas, dr. Narseta Mickuvienė ir dr. Julius Burkauskas – drauge su mokslininkų grupe iš Jungtinės Karalystės ir Kanados – prof. Naomi A. Fineberg, dokt. Nicolás Francisco Narvaez Linares, dokt. Marilou Poitras ir prof. Hélène Plamondon.
Tyrimas publikuotas prestižiniame, savo srities kategorijoje antrame iš 122 žurnale „European Journal of Cardiovascular Nursing“. Publikaciją galima rasti čia.
2015 m. duomenimis, išeminė širdies liga kartu su smegenų kraujotakos sutrikimais sukelia trečdalį mirčių išsivysčiusiose pasaulio šalyse.
-
Kuo skiriasi B. Obamos ir jūsų rašysena? 1
Rašysena nedažnai patenka į „kietųjų“ mokslų tyrimų sritį. Nors internete gausu rašysenos analizės testų, o kai kurios įdarbinimo agentūros šį metodą siūlo potencialių darbuotojų atrankai, išvados retai gali nustebinti objektyviais ir tiksliais apskaičiavimais. Visai kitas dalykas, kai rašyseną tiria matematikai.
Pasitelkia geometriją
„Rašysenos tyrimams pasitelkiame fraktalinę geometriją – raidžių kraštai bei forma turi savitą detalumą, tvarkingumą ir popieriaus lapo užpildymo tankumą“, – aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Mantas Landauskas.
Matematinio modeliavimo katedros tyrėjo M. Landausko kartu su kolegėmis sukurtame internetiniame portale įkėlus savo rašysenos pavyzdžio nuotrauką, po maždaug 7 sekundžių galima pamatyti išvadas: rašysena bus priskirta vienai iš 5 grupių.
KTU matematikų sukurtu metodu galima nustatyti savo rašysenos panašumus su įvairiais laikmečiais gyvenusių istorinių asmenybių rašysena. Ir, galbūt, tikėtis turėti bent keletą jas išgarsinusių savybių.
Rašote kaip Ch. Chaplinas?
„Lyginame du parametrus: rašysenos fraktalinę dimensiją ir entropiją. Fraktalinė dimensija nusako jos tam tikrą netvarkingumą, entropija rodo užslėptos informacijos kiekį, pavyzdžiui, kai bandote pamėgdžioti kieno nors kito rašyseną“, – pasakoja M. Landauskas.
Tiesa, „netvarkinga“ rašysena – tai ne tokia, dėl kurios bardavo pradinių klasių mokytoja. Pasak matematiko, rašysena gali atrodyti labai netvarkingai, bet būti labai tvarkinga geometriniu požiūriu – rašyta stabilia ranka, lankai ir raidžių kampučiai gražiai atkartoja vienas kitą.
Pagal pasirinktus kriterijus išanalizavus 55 istorinių asmenybių rašysenos pavyzdžius, buvo nustatytos penkios rašysenos klasės.
Jei paaiškės, jog jūsų rašysena priskirtina pirmajai klasei, rašote panašiai kaip Charlis Chaplinas, Albertas Einsteinas ar Abrahamas Lincolnas, jei antrajai – gali būti, kad jūsų rašysena panaši į princesės Dianos ar Adolfo Hitlerio, trečiosios klasės autorių raštas panašus į Marie Curie ar Algirdo Brazausko, ketvirtosios – į Franzo Kafkos ar Jekaterinos II, penktosios – į Baracko Obamos ar Pablo Picasso ir kitų garsių istorinių asmenybių rašysenos pavyzdžius.
Pasak M. Landausko, rašysenos analizei pasirinktų istorinių asmenybių biografijos bei apie juos surinkti duomenys skiriasi, tad pateikiamos tik apibendrintos išvados.
Galima nustatyti žmogaus būseną
Mokslininkas teigia, jog bendradarbiaujant su psichologais būtų galima ištirti ir kitokias žmonių kategorijas, lyginti tam tikrų asmenybės savybių ryšį su matematiškai apskaičiuotomis rašysenos savybėmis.
Pavyzdžiui, rašyseną tyrinėję matematikai pastebėjo, jog didėjant nuovargiui, auga ir fraktalinė rašysenos dimensija.
„Žinoma, kol kas esame atlikę tik labai nedidelius tyrimus, tačiau teoriškai galima pasvarstyti, kad ateityje rašysenos analizės metodą būtų galima taikyti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojų stebėjimui. Sakykime, vairuotojas, sustojęs prisipilti kuro, pasirašytų, jo parašas būtų automatiškai ištirtas ir, jei būtų nustatyta, jog fraktalinė rašysenos dimensija padidėjo, lyginant su ankstesniais sustojimais, vairuotojui būtų pasiūlyta pailsėti“, – svarsto M. Landauskas.
Suskaičiuoti galima viską
Pasak mokslininko, matematika slepiasi visur, kur reikalingi tikslūs skaičiavimai.
„Mūsų profesijos žmonės dirba su įvairių verslų atstovais: pavyzdžiui, neseniai sudėtingus matematinius skaičiavimus pritaikėme saldainių kokybės stebėsenai. Matematiniai modeliai gali būti sukurti logistikai, siekiant optimizuoti išlaidas, gerai žinomi finansų pasaulyje taikomi matematiniai modeliai“, – teigia M. Landauskas.
Kitaip tariant – aprašyti ir analizuoti galima viską. KTU Matematinio modeliavimo katedros doktoranto teigimu, kol kas nepakankamai daug įmonių suvokia, kuo jiems galėtų būti naudingas matematikas.