Vykdo didelius projektus

Gargždų centrinėje dalyje vienu metu tvarkomos kelios gatvės. Žvelgiant nuo centrinės miesto aikštės, kur įsikūrusi Klaipėdos rajono savivaldybė, kelininkai plušėjo keliomis kryptimis.

Tilto gatvė, kuria įvažiuojama į miestą nuo autostrados pusės, kapitališkai remontuojama. Čia pakloti lietaus nuotekų tinklai, sumontuotas valymo įrenginys.

"Šiuo projektu buvo išspręstas Gargždų miesto centrinės dalies lietaus vandens surinkimo klausimas. Rangovas asfalto dangos atstatymo darbus žada baigti iki gruodžio 15 d. Tačiau, aišku, galutinę datą gali nulemti oro sąlygos. Dėl Tilto gatvės savivaldybė su Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. Bus vykdomas ruožo nuo Klaipėdos gatvės iki tilto per Miniją kapitalinis remontas", – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Užsimenama, kad ateityje šiame kelyje gali atsirasti ir daugiau naujovių.

"Viliamės, kad pavyks įrengti ne tik dviračių ir pėsčiųjų taką nuo ligoninės žemyn iki Minijos, bet jis atsiras ir kitoje upės pusėje, einant Kaliniškės piliakalnio link. Mes turime tokią viziją, nors pats kelias priklauso Kelių direkcijai. Projektavimo darbai jau eina į pabaigą, tad tikimasi, kad, kitais metais nupirkus rangos darbus, bus galima pradėti remontą. Jo metu būtų sutvarkyti takai, įrengtas apšvietimas", – vylėsi A.Balnionienė.

Gatvėmis – nauju asfaltu

Darbai vyksta ir centrinėje miesto dalyje. Iš esmės rekonstruojama ir Kvietinių gatvė, vedanti nuo centro Gargždų parko link. Čia sutvarkyta dalis nuo Klaipėdos iki Parko gatvių.

Šiame ruože įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, rekonstruota gatvės važiuojamoji dalis. Projekto vertė – kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų.

"Didelis dėmesys šiemet buvo skirtas miesto gatvėms, pėsčiųjų takams. Atnaujintos J.Janonio, Vasario 16-osios, Pušų, Žemaičių gatvių dangos. Pušų gatvėje užbaigta ir žiedinė sankryža, įrengti lietaus nuotekų tinklai. Šiuo metu kelininkai kloja granito trinkeles žiedinės sankryžos, kuri taip erzino gyventojus, centre. Teliks sutvarkyti antrąją Pušų gatvės dalį, kurioje turi būti pakloti lietaus nuotekų tinklai", – paaiškino A.Balnionienė.

Rangovai tvarko ir J.Basanavičiaus gatvę. Šioje gatvėje danga daugybę metų buvo tik lopoma, tad nuspręsta viršutinę asfalto dalį perlieti.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

"Darbai vyksta ir sodų bendrijose – asfaltuojama Birutės gatvė, Kiškių takas, Kalno gatvė. Gargžduose, kaip ir daugybėje kitų miestų, kyla problemų dėl automobilių stovėjimo vietų. Tad šiemet beveik aštuonioms dešimtims automobilių įrengtos stovėjimo aikštelės J.Janonio gatvėje. Suformuotos stovėjimo vietos ir Žemaičių gatvėje šalia lopšelio-darželio "Ąžuoliukas" bei senųjų miesto kapinių. Apie keturios dešimtys papildomų stovėjimo vietų atsirado sutvarkytoje Pušų gatvėje", – dėstė A.Balnionienė.

Atgimsta Gargždų parkas

Šiais metais Gargžduose įgyvendinta išties nemažai darbų, susijusių ne tik su infrastruktūros gerinimu, bet ir poilsiu bei laisvalaikiu. Buvo tvarkomi šaligatviai, gargždiškių mėgstamas parkas.

"Šiemet jau beveik pabaigtas įgyvendinti pirmasis etapas. Jo metu Minijos slėnyje įrengti nauji pažintiniai takai, kuriais galima pasiekti vadinamąjį Karvių pliažą. Lankytojų patogumui buvo išvalyta Minijos pakrantė, gruntas, atvežta naujo smėlio, įrengti suolai, gultai. Taip pat čia jau galima ir sportuoti – Sporto centras šalia sutvarkytos maudyklos įrengė tinklinio aikštelę. Be to, šią savaitę Gargždų parke pradėtas sodinti Vyšnių sodas. Jam pasirinkta erdvė šalia naujųjų laiptų. Iš retų vyšnių veislės sukurtas sodas džiugins jau po kelerių metų", – pasakojo A.Balnionienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Tvarkant parką buvo išvalyti viršutinėje jo dalyje esantys krūmynai, pašalinti seni ir pasodinti nauji medžiai, krūmai, tvarkomi želdiniai.

Parko laukia ir antrasis darbų etapas, kuris, planuojama, prasidės jau kitąmet.

Bus rekonstruojamas takų tinklas, įrengtas apšvietimas, praplėsta vaikų žaidimų aikštelė, įrengtas amfiteatras.

Ateityje ten galbūt atsiras ir nauja erdvė sportuojantiesiems.

Klaipėdos rajono savivaldybė artėjančius dvejus metus parkui tvarkyti planuoja kasmet skirti po 400 tūkst. eurų.

Nors rajone ir vyksta daugybė darbų, tačiau vienas svarbiausių pokyčių – visiškai kitoks požiūris į lėšų skirstymą. Pagaliau dėmesio sulaukė anksčiau nepelnytai pamirštos seniūnijos. Jau pats laikas buvo pripažinti ir susitarti, kad didesnio finansavimo reikia labiausiai augančioms seniūnijoms, kuriose gyvena daugiausia žmonių. Todėl šiemet, pavyzdžiui, Sendvario seniūnijai buvo skirta beveik pusantro milijono eurų infrastruktūrai tvarkyti.

Iš tiesų ši seniūnija auga itin sparčiai, tačiau infrastruktūros kurti taip pat greitai, kaip dygsta namai, deja, nespėjame. Vis dėlto, dedame visas pastangas, kad Sendvario seniūnijos gyventojų gyvenimo kokybė augtų sparčiau – tam skiriame ir dėmesio, ir lėšų.

Viena didžiausių problemų, kurią imtasi spręsti nedelsiant, buvo ugdymo įstaigų trūkumas. Priėmėme sprendimą skirti didžiausią Lietuvoje – 200 eurų dotaciją privačius darželius rajone lankančių vaikų tėvams. Taip pavyko pritraukti privačių investuotojų, kurie sparčiai plečia tokių darželių tinklą. Būtent dotacijų padidinimas ir aktyvus privačių investuotojų kvietimas paklojo pamatą privačių darželių rajone atsiradimui.

Sendvario seniūnijoje duris jau atvėrė keturi privatūs darželiai: du Jakuose, ir du Trušeliuose, dar vienas darželis Klemiškės II kaime duris atvers rugsėjo 14 d. Juos lanko apie 200 vaikų. Džiaugiuosi, kad privatiems darželiams sekasi puikiai. Trušeliuose įsikūrusių ir Klemiškės II kaime duris jau kitą savaitę atversiančių „Mini darželių“ administracija informavo, kad viskas vyksta sklandžiai, kaip planuota, grupės jau beveik suformuotos, planuojama ir tolesnė šių privačių darželių plėtra rajone.  Daugiau nei 40 darželinukų lanko ir naują privatų darželį Katkuose, Kretingalės seniūnijoje.

Savivaldybė neatsilieka ir taip pat ruošiasi įkurti dar dvi naujas vaikų grupes rekonstruotame Sendvario seniūnijos pastate, kurias galės lankyti apie 40 vaikų. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, pasiruošimas rangos darbų pirkimui. Dėl šio projekto finansavimo teko nemažai derėtis Klaipėdos regiono plėtros taryboje, kuri skirstė Europos regioninės plėtros fondo lėšas, tačiau rezultatas džiuginantis – gautas 276 tūkst. eurų finansavimas.

Per rugsėjį  tikimės pasirašyti sutartį ir su Jakų mokyklos rangovais. Čia būtų suformuotos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo klasės, galinčios priimti arti šimto vaikų, sporto salė, valgykla, sutvarkyta aplinka, įrengtos vaikų žaidimo, sporto aikštelės, automobilių stovėjimo vietos.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Tai ne vieninteliai žingsniai, kurių imamės, kad augančiose seniūnijose gyventi būtų patogiau. Jau nupirktas sklypas Sendvario daugiafunkcio centro statybai Trušeliuose. Jame turėtų įsikurti pagrindinė mokykla, dvylikos grupių darželis, universali sporto bei repeticijų salės. Praėjusią savaitę projektas pateiktas derinti atsakingoms institucijoms, jį planuojame įgyvendinti viešosios ir privačiosios partnerystės būdu.

Nuosekliai dirbame, kad Sendvario seniūnijos gyventojai daugiafunkciu centru galėtų pradėti naudotis per artimiausius kelerius metus. Manau, kad mūsų pareiga užtikrinti, kad vaikai galėtų mokytis kuo arčiau savo namų, o gyventojai turėtų sąlygas sportuoti bei užsiimti kultūrine veikla.

Puikiai suprantu, kad gyventojai visko nori greičiau. Mūsų tikslai tokie pat. Todėl nesislepiame už įvairių teisinių formuluočių ar kitų biurokratinių terminų, o veikiame. Su vadovybe aktyviai lankomės ministerijose, joms pavaldžiose įstaigose, nuolat su jomis bendraujame. Iš tikrųjų beldžiame, kol mums atidaro. Būtent taip – einant ir veikiant, derantis, kalbantis – buvo gautas finansavimas Jakų mokyklai, taip prisikvietėme privačius darželius, taip gauname lėšų  svarbiausiems objektams tvarkyti.

Skirdami lėšas bei dėmesį augančioms seniūnijoms, lygiagrečiai darbus vykdome ir kitose seniūnijose. Tikiuosi, kad visus suplanuotus švietimo infrastruktūros darbus pavyks įgyvendinti sklandžiai, išsprendžiant vieną opiausių problemų – ugdymo įstaigų trūkumą – bei kuriant saugią ir patogią aplinką gyventi.

845 kilometrai žvyrkelių

Klaipėdos rajone iš viso driekiasi 1,1 tūkst. kilometrų kelių.

Iš jų net 845 km yra žvyrkeliai. Išeitų, jog asfalto dangos šiame rajone galima atrasti vos 255 km kelių ruožuose.

"Ankstesniame projekte buvo numatyta kelių finansavimą didinti tik dviem savivaldybėms – ir vėl tik Trakų ir Vilniaus rajonų. Ir tai yra skandalinga situacija. Tiesa, užsimenama, kad dėl papildomų 2 mln. eurų galės konkuruoti tautinių mažumų, žiedinės savivaldybės. Klaipėdos rajonas yra žiedinė savivaldybė, bet kol kas turimos lėšos ir galimybės mūsų nedžiugina", – tikino Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.

Visų rajono kelių išasfaltavimui reikėtų apie 380 milijonų eurų, o ir turint tokį finansavimą, tai užtruktų apie 140 metų.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė atnaujintai Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatai.

Į ją įtraukta 65,3 mln. eurų 2019-aisiais nepanaudotų lėšų – todėl sąmata padidėjo iki beveik 590 mln. eurų.

Teigiama, jog savivaldybių vietinės reikšmės keliams skiriamos lėšos padidėja iki 114,4 mln. eurų (anksčiau buvo numatyta 64,1 mln. eurų).

Šalies gėdą glaistys savivaldybė

"Mes atlikome visų rajone esančių regioninių ir vietinių kelių vertinimą. Tai, ką matome, mūsų neguodžia. Tačiau kažkaip juk reikia spręsti problemas, todėl nusprendėme imtis dalinio finansavimo net ir regioninės reikšmės kelių remontui. Pavyzdžiui, pagrindinis kelias, vedantis į Gargždus nuo autostrados, yra tokios prastos būklės, jog toliau sudėjus rankų negalime sėdėti. Reikėtų laukti dešimtmetį, kad Kelių direkcija imtųsi jį tvarkyti. Taryba apsisprendė Kretingos plento beveik dviejų kilometrų ruožą perimti savivaldybės nuosavybėn", – aiškino A.Balnionienė.

Savivaldybė su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo 30-ia procentų prisidėti prie išlaidų padengimo šio kelio sutvarkymui.

Audronė Balnionienė / Redakcijos archyvo nuotr.

"Tokia pat situacija yra Priekulėje. Visa centrinė per miestelį einanti gatvė yra regioninis kelias. Buvusi rajono valdžia jo sutvarkymui neskyrė nė vieno cento, tačiau projektai buvo įtraukti į planus. Kai darbai jau turėtų būti pradėti, tik tuomet susivokta, jog lėšų tam net nėra numatyta. Ir vėl teko sukti galvas, kaip išspręsti šią problemą", – tikino A.Balnionienė.

Priekulėje taip pat nuspręsta centrinės gatvės remontui skirti 30 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, likusias lėšas turėtų skirti Kelių direkcija.

Analogiška situacija susiklostė ir Kretingalėje. Per miestelį besidriekiančios Klaipėdos gatvės kapitaliniam remontui rajonas taip pat skiria 30 proc. reikalingos sumos.

Iki civilizacijos toli

Pasak A.Balnionienės, vienos sumos pinigų reikia paprastiems užmiesčio keliams tvarkyti, visai kitos sumos reikia norint sutvarkyti lietaus nuotekas ar įrengti šaligatvius gyvenvietėje.

"Mes turime rūpintis savo žmonių gerove. Juk kalbame apie tokias vietas, kur gyvena daugybė žmonių. Klaipėdos rajonas yra vienas tų rajonų, kuris per pastaruosius penkerius metus itin išaugo. Šalia Gargždų priemiesčio gyvenvietės jau išsiplėtė iki pat autostrados. Tokia pat situacija ir kitose rajono gyvenvietėse", – pastebėjo vicemerė.

Klaipėdos rajonas per pastaruosius metus išaugo iki 60 tūkst. gyventojų.

"Žmonės apsigyvena, įsigyja būstus, kuria šeimas, todėl būtina patenkinti bent elementarius jų poreikius. Dėl kelių remonto mes su meru Broniumi Markausku kone kas mėnesį važiuojame į Vilnių, į Kelių direkciją. Turime patvirtinimą, kad vasario mėnesį Priekulės projektui bus skelbiamas rangos konkursas", – patikino A.Balnionienė.

Rajono savivaldybė planuoja dar vieną projektą, tik norėtų dėtis kiek mažesne, 25 proc., suma prie jo įgyvendinimo.

"Kalba čia apie didžiulį projektą, tik mes norėtumėme, kas jis būtų pradėtas įgyvendinti greičiau. Tai yra daugiau nei keturių kilometrų ilgio regioninės reikšmės kelio rekonstrukcija Slengiuose. Šioje vietoje apsigyvena daug naujakurių, o nėra net padoraus šaligatvio. Taip pat norėtume startuoti su Tiltų gatvės rekonstrukcija Gargžduose. Tai yra centrinis kelias, besileidžiantis į Minijos slėnį. Čia reikėtų tvarkyti ne tik šaligatvius, bet ir patį kelią. Trečias projektas – centrinės Veiviržėnų gatvės sutvarkymas. Ten tokia pat situacija – kelias – baisus, šaligatvių nėra, žmonėms saugiai nėra kaip net iki bažnyčios nueiti", – pastebėjo vicemerė.

Šiuos projektus rajono taryba turėtų svarstyti artimiausio posėdžio metu.

Kilometro kaina – įspūdinga

Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas – bemaž 60 mln. eurų.

Beveik 26 mln. eurų biudžeto lėšų atitenka rajono švietimo įstaigoms. Socialinei apsaugai nukeliauja beveik 7 mln. eurų.

Kultūrai ir sportui – 5 mln. eurų, tiek pat – aplinkos apsaugai. Kelių priežiūrai, asfaltavimui, melioracijai, polderiams, turizmui atitenka per 6 mln. eurų.

Rajono savivaldybė skaičiuoja, jog biudžete per metus lieka tik apie 2–3 milijonus eurų, kurie gali būti panaudoti naujiems projektams – darželiams, mokykloms, sporto ir laisvalaikio erdvėms, keliams.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai vieno kilometro kelio padengimas asfaltu kainuoja apie 450 tūkst. eurų.

"Visų rajono kelių išasfaltavimui reikėtų apie 380 milijonų eurų, o ir turint tokį finansavimą, tai užtruktų apie 140 metų", – pastebėjo A.Balnionienė.

Sodininkams – 300 tūkst. eurų

Rajono savivaldybės vicemerė A.Balnionienė tikino, jog rajono teritorijoje apstu ne tik gyvenviečių, bet ir sodų bendrijų.

"Ten taip pat žmonės gyvena. Pernai šiek tiek dėjomės prie Dituvos sodų kelių sutvarkymo. Šiemet skirta 150 tūkst. eurų. Dalyvaujame projekte, kurio lėšomis su 50 proc. savivaldybės lėšų prisidėjimu galime numatyti prioritetinius darbus. Šiemet numatėme septynis objektus soduose – Vaitelių, Šiūparių kaime esančiuose "Aisės" soduose, "Minijos" sodų bendrijoje – penki projektai", – pasakojo A.Balnionienė.

Žvyrkelių programai šiemet rajono savivaldybė skyrė 200 tūkst. eurų. Dar tiek pat skirta senųjų istorinių gyvenviečių kelių sutvarkymui.

Iš dešimt tiltų liko vienas

Karaliaus Vilhelmo kanalas – vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos.

Unikalus 27 km ilgio kanalas, oficialiai atidarytas 1837 m., po Antrojo pasaulinio karo buvo pervadintas Klaipėdos kanalu. Per jį iki 1904 m. buvo pastatyta 10 tiltų, vienintelis išliko būtent Jokšų. Jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Tačiau nieko nedaryti mes negalime, tai yra kultūros paveldo objektas.

"Klaipėdos rajono savivaldybė projektavimo darbams skyrė 40 tūkst. eurų. Konkursą darbams atlikti laimėjo bendrovė "TEC Infrastructure", kuri ir rengė kapitalinio remonto bei tvarkybos darbų techninį projektą", – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė.

Turizmui svarbi jungtis

Projektavimo darbai užtruko kone trejus metus.

"Rengdami projektinius siūlymus ir tvarkybos darbų projektą, nustatydami tikslią metalinių konstrukcijų medžiagą, bendradarbiavome su viešąja įstaiga "Technikos priežiūros tarnybos bandymų ir tyrimų laboratorija", Kultūros paveldo departamentu. Parengti šio projekto nebūtų įmanoma be sklandaus Kultūros paveldo centro, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos bendradarbiavimo ir didelio visų noro atkurti vienintelį išlikusį tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą", – tikino įmonės "TEC Infrastructure" projekto dalies vadovas Romas Dulieba.

Audronė Balnionienė / Vytauto Petriko nuotr.

Jokšų tiltas galėtų tapti svarbia jungtimi tarp Jokšų kaimo ir Svencelės, kur dabar veikia poilsio zonos, jėgos aitvarų ir buriavimo centras. Tiltas atvertų galimybę susisiekti su vadinamuoju Kintų keliu.

"Tai padėtų krašto turizmui. Šis tiltas, be abejonės, yra unikalus objektas ir jam privalu rodyti dėmesį. Todėl savivaldybė įsipareigojo atlikti projektavimo darbus, kad būtų aišku, kokios sumos prireiks jam atstatyti", – paaiškino A.Balnionienė.

Remontui – pusė milijono eurų

Skaičiuojama, kad šio tilto atgimimui reikėtų 580 tūkst. eurų.

"Tai yra dideli pinigai, kažin ar savivaldybei ši našta būtų pagal pečius. Kelių direkcijos finansavimo tikėtis negalime. Lieka galimybė ieškoti finansavimo per struktūrinius fondus. Tačiau nieko nedaryti mes negalime, tai yra kultūros paveldo objektas", – patikino A.Balnionienė.

Rekonstrukcijos metu tektų naudoti specialiąsias remonto ir restauravimo technologijas, reikėtų atkurti ir sustiprinti šimtametes tilto konstrukcijas.

Ties metalinių santvarų sandūra pakloto ir turėklų konstrukcija turėtų būti atstatyta taip, kad po tiltu galėtų praplaukti laivai aukštais stiebais – taip, kaip buvo galima XX a. pradžioje. Tam bus suformuotas į vieną pusę ant vyrių atverčiamas paklotas ir atveriami turėklų varteliai.

Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas – tai vienas unikaliausių hidrogeologinių paminklų Lietuvoje, turintis seną ir sudėtingą istoriją, prasidedančią Prūsijos karalystės valdymo laikotarpiu. Karaliaus Vilhelmo kanalas 2001 m. įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sistemą.

Buvę uostamiesčio gyventojai jau ėmė diktuoti politines madas ne tik Klaipėdoje. Tai liudija triuškinama liberalų pergalė Klaipėdos rajone, kur Liberalų sąjūdis laimėjo šešis mandatus, o jo atstovė Audronė Balnionienė antrajame ture dėl mero posto susikaus su socialdemokratu Vaclovu Dačkausku.

Po balsavimo – šokas

Ilgametis Klaipėdos rajono meras socialdemokratas V.Dačkauskas neslėpė, jog tikrai nesitikėjo, kad antrajame tiesioginių mero rinkimų ture jo konkurentė bus Liberalų sąjūdžio atstovė A.Balnionienė.

"Maniau, kad teks rungtis su Česlovu Banevičiumi ar Sigitu Karbausku, bet kad rinkėjai tokį palankumą parodys liberalų atstovei, tikrai nesitikėjau", – teigė V.Dačkauskas.

Sekmadienio rinkimuose Klaipėdos rajono gyventojai 3 841 balsą (24,22 proc.) atidavė už V.Dačkauską ir 2 980 balsų (18,79 proc.) – už besibaigiančios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos narę A.Balnionienę. Abu jie pateko į antrąjį rinkimų turą.

"Ne tik Gargždai, bet ir kitos rajono seniūnijos jau seniai nori permainų. Rinkimų kampanijos metu daug dėmesio skyrėme įsisenėjusioms problemoms ir neapsiribojome tik reklaminių plakatų klijavimu. Labai džiaugiuosi, kad liberalizmo idėjos ima vešėti ir už Klaipėdos ribų", – tvirtino A.Balnionienė.

Buvusių miestiečių nuopelnas

Liberalų pergalė Klaipėdos rajone – įspūdinga. Čia lig šiol neturėję didesnės įtakos jie per šiuos rinkimus gavo net 6 mandatus.

Po penkias vietas taryboje atiteko socialdemokratams, konservatoriams ir partijai "Tvarka ir teisingumas", Žemaičių partija gavo 3 mandatus, po vieną – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei Darbo partijos.

Manoma, jog palankumą liberalams ypač reiškė "niekieno" rinkėjai, kurie buvo pasigedę atstovavimo vietos valdžioje. Tai buvę klaipėdiečiai, kurie apsigyveno uostamiesčio priemiesčiuose ir mano, kad Klaipėdos rajono valdžia pribrendo permainoms.

Galima teigti, jog būtent šis elektoratas eksportavo liberalias idėjas už pačios Klaipėdos ribų. Dabar didžiausia jų viltis – merė liberalė.

Ilgus metus rajoną valdę socialdemokratai neslėpė, kad neatmeta tikimybės vienoje koalicijoje kartu dirbti su sustiprėjusiais liberalais. Akivaizdu, kad rajone po šių rinkimų jie tapo jėga, su kuria reikės skaitytis.

Politinis įdirbis pasiteisino

Rinkimų kampanijoje Klaipėdos rajone kolegas aktyviai palaikęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas teigė, kad jo pavardė sąraše figūravo tik simboliškai. Nepaisant to, kad E.Gentvilas buvo įrašytas 53 numeriu, rinkėjai jį iškėlė į penktą vietą. Politikas sako neslėpęs ir nuo rinkėjų, jog jo tikslas – liberalų pergalė rajone, o jis pats sieks dalyvauti 2016-ųjų rinkimuose į Seimą.

"Niekada neslėpiau savo ketinimų, esu pasirengęs atsisakyti užstato – 4 700 litų, kuriuos teko sumokėti balotiruojantis į Klaipėdos rajono tarybą. Labai džiaugiuosi iš Klaipėdos plintančiomis liberalizmo idėjomis. Būtent tai parodė šių rinkimų rezultatai, liberalai gavo rinkėjų palaikymą tokiuose rajonuose, kuriuose jo niekada lig šiol neturėjo", – džiaugėsi E.Gentvilas.

Parlamentaro, kuris yra ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, įsitikinimu, šią sėkmę lėmė pastaruosius metus augęs ir stiprėjęs Liberalų sąjūdis, taip pat atkreiptas dėmesys į kaimiškas vietoves, o to anksčiau irgi nebuvo.

Konservatoriai prieš socialdemokratus

Antrojo rinkimų turo prireiks ne tik Klaipėdos mieste bei rajone, bet ir Kretingoje. Čia konservatorius Juozas Mažeika turės rungtis su socialdemokratu Virgilijumi Domarku.

J.Mažeiką sekmadienio rinkimuose palaikė beveik 34 proc., tai yra 4 782 rinkėjai, o jo varžovą – 24 proc., tai yra 3 393 rajono rinkėjų.

"Nenoriu būti orakulas, esu atsargus. Jau ne vieni rinkimai parodė, jog antrajame ture gali daug kas keistis. Ir mero postą laimės tas, kuris sugebės pasikviesti į rinkimus daugiau rinkėjų. Čia – tik matematika ir jokios politikos", – savo poziciją dėstė dabartinis Kretingos rajono vadovas J.Mažeika.

Kretingos rajono taryboje socialdemokratai ir konservatoriai gavo po 6 mandatus, trečioje vietoje – Liberalų sąjūdis, laimėjęs 4 vietas, po tris mandatus gavo "Tvarkos ir teisingumo" bei Darbo partijos, vieną – visuomeninis rinkimų komitetas "Kretingos kraštas".

Bet kuriuo atveju politinėms jėgoms teks vienytis bendram darbui, nors apie koalicijų užuomazgas dar neskelbiama.

Klaipėdos mozaika

Tik vėlai naktį iš sekmadienio į pirmadienį paaiškėjo tikslus Klaipėdos miesto politinis žemėlapis. Buvo akivaizdu, kad pirmauja dabartinis Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas, bet rinkėjų balsų pergalei pirmame ture jam nepakaks.

Po balsų skaičiavimo tapo aišku, kad už liberalą V.Grubliauską balsavo 43 proc., tai yra 20 943 klaipėdiečiai, už konservatorę Agnę Bilotaitę – beveik 13 proc., t.y. 5 860 klaipėdiečių. Ją kurį laiką vijosi Irina Rozova, už kurią balsavo 5 055 rinkėjai.

Liberalai laimėjo 11 mandatų, kuriuos gaus V.Grubliauskas, Simonas Gentvilas, Artūras Šulcas, Alina Velykienė, Algirdas Grublys, Judita Simonavičiūtė, Vidmantas Plečkaitis, Saulius Budinas, Vygantas Vareikis, Audrius Vaišvila bei Arvydas Cesiulis.

Konservatoriai taryboje gavo keturias vietas. Jas klaipėdiečiai patikėjo A.Bilotaitei, Laisvūnui Kavaliauskui, Rimantui Didžiokui ir Arūnui Barbšiui.

Rusų aljansas taip pat tenkinsis keturiais mandatais, kurie atiteko politikams I.Rozovai, Tamarai Lochankinai, Vladimirui Vlasovui bei Aleksandrui Michailovui.

Politikos naujokai – visuomeninis komitetas "Puteikis plius" laimėjo net tris vietas Klaipėdos miesto taryboje. Mandatus gaus Nina Puteikienė, Alfonsas Vildžiūnas bei Ligita Girskienė.

Tris vietas miesto taryboje laimėjo ir socialdemokratai – Lilija Petraitienė, Valdemaras Anužis bei Jonas Sąlyga.

"Klaipėdos" visuomeniniam rinkimų komitetui taryboje atstovaus Rimantas Taraškevičius bei Vytautas Čepas. Partijai "Tvarka ir teisingumas" – Artūras Razbadauskas ir Aldona Staponkienė.

Galimas dalykas, kad sąrašas bus nežymiai koreguojamas, jei esamos Seimo narės atsisakys savo mandatų taryboje.

Antro turo neprireiks

Jei Klaipėdos mieste bei rajone, taip pat Kretingoje netrukus bus ruošiamasi antrajam tiesioginių mero rinkimų turui, tai pajūrio kurortuose Palangoje ir Neringoje triuškinamą pergalę švenčia dabartiniai šių miestų vadovai – konservatorius Šarūnas Vaitkus ir socialdemokratas Darius Jasaitis.

Š.Vaitkus pirmajame ture sulaukė net 75,4 proc. balsavusių palangiškių palaikymo. Jam savo balsus atidavė 5 686 Palangos gyventojai. Antrasis buvo Arūnas Štaras, kuris gavo vos 523 (6,94 proc.) balsus.

Maža to, Palangoje konservatoriai gavo absoliučią daugumą mandatų, tai yra 13 iš 21, ir jiems nereikės dairytis koalicijos su kitomis partijomis. Tris vietas taryboje laimėjo Liberalų sąjūdis, dvi – socialdemokratai ir po vieną – "Tvarkos ir teisingumo" bei Darbo partijos, taip pat visuomeninis rinkimų komitetas "Nepartinių palangiškių sąjūdis".

Neringoje mero rinkimus laimėjęs socialdemokratas D.Jasaitis surinko 1 366 balsus, tai yra 63,39 proc., ir nurungė artimiausią savo oponentą Arūną Burkšą, už kurį balsavo 20,05 proc. neringiškių.

Neringos savivaldybėje socialliberalai gavo 10 mandatų iš 15, trys vietos taryboje atiteko Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) ir dvi – Lietuvos liberalų sąjūdžiui.

Uostamiestyje vėl papūtė mokyklų reorganizacijos vėjai. Norima, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. Klaipėdoje prie kitų mokyklų būtų prijungtos trys įstaigos – Andrejaus Rubliovo ir Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos bei Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazija.

Įvertino kritiškai

Daugybės karštų diskusijų ir nuomonių susilaukę planai padėti svarstyti po to, kai buvo atlikta pastarųjų metų miesto švietimo situacijos analizė.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė, bendrojo ugdymo mokyklos buvo sugrupuotos į optimalias, problemines ir kritines, lyginant penkių sričių duomenis.

Buvo atsižvelgta į mokinių skaičiaus kaitą, neužpildytas mokymosi vietas klasėse, vidutiniam mokiniui tenkantį ugdymo ir bendrąjį plotą bei kitus rodiklius.

"Probleminėmis dėl per mažo mokinių skaičiaus nustatytos Klaipėdos I.Simonaitytės, A.Rubliovo, "Saulėtekio", pagrindinės mokyklos bei S.Šemerio ir Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijos.

Daugiausia kritinių ir probleminių rodiklių surinko Klaipėdos I.Simonaitytės, A.Rubliovo, "Vyturio" pagrindinės mokyklos bei Sendvario progimnazija", – teigė L.Prižgintienė.

Prijungtų prie kitų

Anot jos, po pokyčių, 2014 m. rugsėjo 1 d. turėtų būti atsisakyta dviejų mokyklų pastatų – A.Rubliovo pagrindinės mokyklos, Debreceno g. 48, ir I.Simonaitytės pagrindinės mokyklos, Naikupės g. 25.

Kasmet būtų sutaupoma daugiau nei 1 mln. litų iš miesto savivaldybės biudžeto, kurie dabar skiriami patalpų eksploatacijai ir nepedagogų atlyginimams.

L.Prižgintienė sakė, kad tikslingiausia A.Rubliovo pagrindinę mokyklą prijungti prie "Santarvės" pagrindinės mokyklos, o jaunimo klasę nukreipti į Naujakiemio suaugusiųjų gimnaziją.

"I.Simonaitytės pagrindinės mokyklos 5–10 klasių vaikai pradėtų eiti į Vydūno gimnaziją, o jaunimo klasės – į Naujakiemio suaugusiųjų gimnaziją. S. Šemerio suaugusiųjų gimnazija būtų prijungta prie Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijos", – pasakojo skyriaus vedėja.

Reorganizacija būtų įvykdyta, jei jai pritartų mokyklų bendruomenės ir savivaldybės taryba.

Mažėjo moksleivių

Švietimo skyriaus specialistų teigimu, šiuo metu A.Rubliovo pagrindinėje mokykloje mokosi 170 mokinių, iš jų 9 mokiniai – jaunimo klasėje. Mokinių skaičius šioje mokykloje mažėjo nuolat, o per trejus pastaruosius mokslo metus jis sumenko 48 proc.

I.Simonaitytės pagrindinėje mokykloje kasmet taip pat mažėjo mokinių ir šiuo metu joje mokosi 169 vaikai, iš kurių 63 – jaunimo klasėse. Mokinių skaičius įstaigoje per trejus metus sumenko 20,6 proc. Šiais mokslo metais Naikupės g. 25 pastate nebeliko A.Rubliovo pagrindinės mokyklos klasių ir daugiau nei 1 tūkst. kv. metrų patalpų ploto grąžinta I.Simonaitytės pagrindinei mokyklai.

"I.Simonaitytės mokykla šiuo metu yra labiausiai apleista Klaipėdoje. Dėl labai mažo mokinių skaičiaus joje investuoti į remontą nebūtų racionalu. O vaikus laikyti tokioje mokykloje irgi nėra tikslinga", – įsitikinusi L.Prižgintienė.

S.Šemerio suaugusiųjų ir Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijose nuolat mažėja besimokančiųjų skaičius: šiais mokslo metais minėtose gimnazijose atitinkamai mokosi 221 ir 248 mokiniai. S.Šemerio gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą mokosi 16 mokinių kurčiųjų klasėse.

Apmokėtų iš biudžeto?

Kaip teigė L.Prižgintienė, reorganizacijos įgyvendinimui papildomų lėšų nereikia, tačiau sujungus mokyklas tektų sumokėti kompensacijas atleidžiamiems darbuotojams, nes dalis pertvarkomų mokyklų pedagogų ir vadovų netektų savo darbo.

"Tam tikras skaičius mokytojų pereitų dirbti į tas mokyklas, prie kurių prijungiamos trys įstaigos. I.Simonaitytės mokykloje būtų atleista nuo 10 iki 18 mokytojų. S.Šemerio mokykloje, kurioje yra 21 pedagogas, be darbo liktų apie 10 asmenų. A. Rubliovo mokyklos situacija yra prasčiausia. Ten kartu su vadovais dirba 40 žmonių ir, tikėtina, jog po pertvarkos būtų atleista apie 30 žmonių", – sakė pašnekovė.

Savivaldybės Socialinių reikalų komiteto narė Audronė Balnionienė teigė, kad kompensacijų mokytojams klausimą reikėtų spręsti racionaliai ir neužkrauti piniginės naštos pačioms mokykloms.

"Siūlyčiau kitų metų savivaldybės biudžete įtraukti eilutę, jog išeitinės kompensacijos turėtų būti sumokėtos iš biudžeto lėšų. Sutaupę pinigus, kuriuos būtume panaudoję pastatams išlaikyti, galėtume juos skirti išmokoms", – teigė A.Balnionienė.

Įžvelgia naudą

L.Prižgintienė neneigia, kad I.Simonaitytės mokyklos mokiniams integruotis į Vydūno gimnazijos bendruomenę gali būti sudėtinga, nes įstaiga yra savita.

"Reorganizacijai priešinsis visos pertvarkomos įstaigos. Jei būtų priešingai, nustebtume. Tačiau, tikiu, kad keičiantis mokyklų sudėčiai, gerės ir mikroklimatas jose. Matome ir teigiamą dalyką – kitokia aplinka gali paskatinti vaikus elgtis geriau. Apskritai artėjantys pokyčiai labai priklauso nuo mokyklų bendruomenių geranoriškumo ir susitarimo", – sakė L.Prižgintienė.

Švietimo skyriaus specialistų teigimu, reorganizacija moksleiviui garantuoja naują mokymosi vietą, tačiau, jei vaikas nori, gali pasirinkti ir kitą įstaigą.

Dėl licėjaus – klaustukai

A.Rubliovo pagrindinė mokykla, norėdama išvengti reorganizacijos ir prijungimo prie "Santarvės", pasiūlė alternatyvą – įkurti stačiatikių licėjų.

Įstaigos atstovai nori, kad jo steigėja taptų miesto savivaldybė, kuri apmokėtų 70 proc. reikiamų išlaidų, o likusius 15 proc. – rusų stačiatikių cerkvės vyskupija bei krikščioniškojo švietimo draugija "Slovo".

Uostamiesčio politikai tokiai idėjai neprieštarauja, tačiau kol kas nėra apskaičiuota, kiek tokioje įstaigoje ir kokiomis sąlygomis galėtų mokytis mokinių. Neaišku, ir ar norima kurti visiškai naują įstaigą, ar tik pakeisti dabartinės A.Rubliovo mokyklos statusą.

"Idėją mes sveikiname, tačiau nežinodami, kokią mokyklą norima steigti, negalime pasakyti, kad prisidedame prie jos įkūrimo. Kai turėsime daugiau informacijos, galėsime kalbėti toliau", – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Jei padėtų, melstųsi

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad šioje situacijoje yra daug nežinomųjų.

"Pati bendruomenė nėra išanalizavusi visos teisinės bazės, kuri yra labai paini. Vadovaujantis Netradicinio ugdymo koncepcija, galima kurti nevalstybinę mokyklą, kurios steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį. Tad manome, kad miesto stačiatikių bendruomenė turi visas galimybes steigti jų interesus atitinkančią švietimo įstaigą. Tačiau kol kas savivaldybei siūlyti prisidėti prie įstaigos, kurios kūrimo modelis nėra patvirtintas, nėra logiška", – sakė meras.

Paklaustas, kaip reaguoja į stačiatikių bendruomenės grasinimą prieš mokyklos perkraustymą kovoti maldomis prie rotušės, V.Grubliauskas atsakė, kad susitelkimas padeda daugelyje situacijų.

"Tačiau jei maldos virstų konkrečiais skaičiais, padėsiančiais "ištempti" bendruomenę ir mokyklą iš esamos krizinės situacijos, bendrai maldai jungčiausi ir aš. Manau, kad nei prakeiksmais, nei palaiminimais šioje padėtyje ieškoti sprendimo negalima. Reikėtų blaivaus žvilgsnio", – sakė meras.

Uostamiesčio daugiavaikės šeimos piktinasi iš jų norima atimti lengvata, kuri dabar garantuoja 50 proc. mažesnį mokestį už darželį šeimoms auginančioms tris ir daugiau vaikų. Kompensacijos „nubraukimui“ priešinasi ir savivaldybės Socialinių reikalų komitetas.

Gausių šeimų bendrija „Šeimyna“ bei Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija raštiškai kreipėsi į miesto valdžią, tikindamos, jog uostamiestyje vykdoma šeimos rėmimo politika liūdina gausias šeimas.

Rugsėjį sudaryta speciali darbo grupė, vadovaujama savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, pasiūlė 50 proc. mokesčių lengvatą skirti tik toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų mokosi arba studijuoja ir toms, kuriose laikinai susiklosto sunki šeimyninė padėtis. Visoms kitoms socialinėms grupėms tokia nuolaida nebebūtų taikoma.

„Prieštaraujame šios darbo grupės pasiūlymui naikinti visas šiuo metu esančias mokesčių už darželį lengvatas, tarp jų ir 50 proc. mažesnį mokestį už darželį šeimoms auginančioms tris ir daugiau vaikų. Auginame vaikus Lietuvai, neprašome socialinė paramos, stengiamės atžaloms sukurti saugią ir sveiką aplinką, todėl norime, jog galiojanti mokestinė lengvata būtų palikta“, – kreipimesi rašė daugiavaikių šeimų atstovai.

Daugiavaikėms šeimoms pritarė ir savivaldybės Socialinių reikalų komitetas. Jo narė Audronė Balnionienė teigė, kad kompensacijos gausioms šeimoms neturėtų būti naikinamos.
„Blogiausiu atveju, jei taryboje kiltų karas ir prasidėtų spaudimas, būtų galima galvoti apie kompensacijų palikimą toms daugiavaikėms šeimoms, kuriose visi trys vaikai lanko darželius. Išleisti vieną vaiką į darželį tėvams atsieina apie 200 Lt. Jei šeimoje trys vaikai keliauja į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tėvams tenka pakloti apie 600 Lt. Tai – daug“, – sakė A.Balnionienė.

Socialinių reikalų komiteto narys Nerijus Čapas teigė, kad vienos daugiavaikės šeimos negali būti labiau daugiavaikės nei kitos.

„Jei vienas iš vaikų yra dvyliktokas, ar jam pinigų reikia mažiau? Greičiau – atvirkščiai. Skirstymo čia negali būti. Būtina vadovautis įstatyme nurodytu daugiavaikės šeimos apibrėžimu“, – kalbėjo N.Čapas.

Socialinių reikalų komiteto siūlymui nenaikinti lengvatos visoms be išlygos daugiavaikėms šeimoms klausimas dar bus svarstomas miesto taryboje.
Klaipėdos mieste yra apie 1 200 šeimų, kurios augina tris ir daugiau vaikų.