Pasirodo, Seimo narys Bronius Bradauskas prieš pat rinkimus Elektrėnų kultūros centre rinkėjams suorganizavo nemokamą Vytauto Šiškausko koncertą. Išsidabinę senjorai plūdo nemokamai paklausyti Vytauto Šiškausko šlagerių. Šis koncertas buvo pavadintas Broniaus Bradausko atsisveikinimu su rinkėjais.

Bet užtat į Broniaus vietą Kaišiadorių–Elektrėnų rinkimų apygardoje – koks sutapimas – eina jo sūnus Dainoras, kas buvo aiškiai pasakyta koncerte nuo scenos.

„Sūnus tegul kandidatuoja, o aš čia 20 metų koncertus duodu“, – jokio pažeidimo neįžvelgė pats B. Bradauskas.

Tačiau tarp Vytauto Šiškausko šlagerių koncerte kartkartėmis vis skambėjo: kur jūsų rankos, už ką balsuosit?

„Taigi, man atrodo, Bronius Bradauskas turi labai gražų sūnų“, – rinkėjams aiškino dainininkas Vytautas Šiškauskas.

Sūnus tegul kandidatuoja, o aš čia 20 metų koncertus duodu.

Rinkėjų papirkinėti pagal įstatymą negalima. Negalima jiems dalinti nemokamų dovanų, negalima kviesti į nemokamus koncertus.

Elektrėnų kultūros rūmuose paties Dainoro Bradausko nebuvo. Bet, pasirodo, čia jau yra antrasis Bradausko ir Šiškausko koncertinio turo koncertas. Pirmajame, vykusiame Kaišiadoryse, dalyvavo abu Bradauskai – ir tėtis, ir sūnus. KK2 apie tai turi įrodymus iš „Facebooko“.

Bet, pasak Bradausko, rinkėjų savo vaikui jis neperka. Koncertinis turas neva vykdomas dėl neįgalių žmonių. Norima juos pralinksminti.

„Koks čia papirkinėjimas. Labdara. Ar rinkimai, ar ne rinkimai. Šiaip tai aš per savo kadenciją išleidau apie 800 tūkst. litų“, – sakė B. Bradauskas.

Bradausko koncerto organizatorė Birutė Grybauskienė iš tiesų vadovauja asociacijai „Ištiesk gerumo ranką”. Tačiau dar 2015 metais ji kartu su socialdemokratų partija bandė patekti į Seimą.

Beje, informacija apie vykstantį koncertą buvo slapta. Plakatai Elektrėnuose nekabėjo, informacija apie šventę ėjo iš lūpų į lūpas.

Daugiau įspūdžių iš nerinkiminio rinkiminio koncerto – šį pirmadienio vakarą, 19.30 val., laidoje KK2 per LNK.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį paskelbė, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo sprendimą.

„Pareiškėjui (D. Bradauskui – BNS) tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už jo padarytus konkrečius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, tarp jų – ir neteisėtą informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus atskleidimą, ketinimą padėti kitam asmeniui išspręsti mokestinį klausimą, sukuriant jam išskirtines sąlygas, šiuos pažeidimus patvirtina byloje nustatyti duomenys”, – nutartyje teigė teismas.

LVAT įvertino, kad D. Bradausko padaryti pažeidimai buvo pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus pažeidimas – piktnaudžiavimas tarnyba.

D. Bradauskas teismuose prašė panaikinti 2017 metų finansų ministro Viliaus Šapokos įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti jį į pareigas.

V. Šapoka D. Bradauską atleido, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) medžiagą apie slapta įrašytus jo pokalbius su buvusiu verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu.

Įvertinęs teisėsaugos medžiagą, ministras konstatavo, kad D. Bradauskas diskreditavo valstybės tarnybą, pažemino Mokesčių inspekcijos autoritetą ir sukompromitavo šią instituciją.

Teisėsauga buvo pradėjusi tyrimą dėl D. Bradausko veiksmų, bet vėliau jį nutraukė, konstatavusi, kad jis nusikaltimo nepadarė.

Skyrius siūlo, kad jis būtų partijos kandidatas Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje apygardoje.

Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sprendimo kol kas nekomentuoja ir sako, kad visus vienmandatininkus galutinai tvirtins LSDP suvažiavimas kitų metų pavasarį.

D. Bradauskas yra ilgamečio Seimo nario, Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje keturis kartus rinkto socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus.

Jis buvo atleistas 2017 metais, finansų ministrui gavus teisėsaugos informaciją apie slapta įrašytus jo pokalbius su buvusiu verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu, tačiau iki šiol savo atstatydinimo teisėtumą ginčijo teismams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šiemet spalį paskelbė, kad D. Bradauskas buvo atleistas teisėtai. Jis per šią savaitę dar gali apskųsti sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau buvęs VMI vadovas BNS pirmadienį teigė nekomentuosiantis, ar tai padarys.

„Obuolys nuo obels netoli rieda“

Socdemų Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Algimantas Radvila sako, kad joks kitas skyriaus atstovas kandidatuoti į Seimą nenorėjo.

„Siūlė man asmeniškai kandidatuoti, aš atsisakiau, o daugiau norinčių neatsirado. B. Bradauskas yra ilgametis socialdemokratas, o čia – jo sūnus. Matėme, kaip jis dirba vienoje, kitoje sistemoje, pažeidimų nematome“, – BNS teigė A. Radvila.

Elektrėnų skyriui taip pat buvo pristatyta D. Bradausko kandidatūra, tačiau čia sprendimas dar nepriimtas, BNS nurodė skyriaus pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius.

Pasak jo, skyriui kandidatūrą siūlė pats atvažiavęs B. Bradauskas.

„Jis atvyko, pradėjo šnekėti, kad čia jo didelis įdirbis šitoje vienmandatėje, kad obuolys nuo obels netoli rieda, kad neturi Dainoras ką veikti ir kad reikia kelti“, – sakė A. Jurgelevičius.

„Pranašumus pradėjo vardinti, kad pinigų čia turi daug. (...) Šitoje vietoje niekas su juo negali pakonkuruoti“, – pridūrė jis.

Pretenduosiu tada, kai būsiu patvirtintas. Dabar dar anksti apie tai kalbėti.

B. Bradauskas sakė, kad nori užleisti vietą sūnui, nes jis turi žymiai daugiau ekonominių žinių.

„Aš jam pasiūliau, sakiau, kad aš pasiūlysiu partiečiams, kadangi aš esu partijos senbuvis, ar tu sutiksi? Jis iš pradžių abejojo, abejojo, bet (...) sutiko“, – BNS teigė politikas.

„Tai būtų gerai ne tik mūsų partijai, bet ir Seimui, nes jis yra tiek daug metų pradirbęs finansinėje, ekonominėje sistemoje“, – pridūrė jis.

D. Bradauskas BNS teigė, kad dėl jo kandidatavimo „niekas iš tikrųjų dar yra labai neaišku“.

„Pretenduosiu tada, kai būsiu patvirtintas. Dabar dar anksti apie tai kalbėti“, – sakė buvęs VMI vadovas.

D. Bradauskas pridūrė daugiau informacijos pasakysiąs balandį: „Jums tikrai bus įdomu“.

D. Bradauskas apie G. Palucką – „naglas, šlykštus tipas“

Įskaitant laikiną vadovavimą VMI, D. Bradauskas šios įstaigos viršininku buvo nuo 2014 metų liepos iki 2017 metų sausio.

D. Bradauskas buvo atleistas Finansų ministerijai paskelbus, kad 2015 metais susitikinėdamas su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu jis informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.

Išanalizavus Specialiųjų tyrimų tarnybos įrašytus pokalbius Finansų ministerija konstatavo, kad D. Bradauskas šiurkščiai pažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principus, buvo labai nemandagus, savo kalboje vartojo daug necenzūrinių žodžių, rodė aiškią nepagarbą politikams ir institucijoms, demonstravo savo galias ir galimybes, nevengė interesų konfliktų, priiminėjo dovanas, piktnaudžiavo įgaliojimais.

Anot ministerijos, D. Bradauskas menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą. Be to, ministerijos teigimu, D.Bradauskas pažeidimus darė tyčia, aiškiai suvokdamas jų pavojingumą ir pasekmes, bei siekė asmeninės naudos.

Viename pokalbių su R. Kurlianskiu buvęs VMI vadovas yra pavadinęs LSDP lyderį G. Palucką „naglu, šlykščiu tipu“.

G. Paluckas nekomentavo Kaišiadorių skyriaus sprendimo kelti D. Bradausko kandidatūrą.

„Aš į traukinio priekį nebėgsiu, aš noriu išgirsti ir Kaišiadorių skyriaus, ir Elektrėnų skyriaus argumentus“, – BNS sakė LSDP lyderis.

„Dabar nenoriu avansu dalinti jokių vertinimų“, – pridūrė jis.

D. Bradauskas tikina bendravęs su verslininkais nepažeisdamas įstatymų.

Teisėsauga 2017 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl D. Bradausko veiksmų, tačiau šiemet pavasarį jį nutraukė, neįžvelgus nusikaltimo.

B. Bradauskas BNS sakė, kad jo sūnaus atleidimo aplinkybės neturi trukdyti jam kandidatuoti.

„Jis teistas? Neteistas. Taip, atleistas iš pareigų, bet istorija nutyli, kaip atleistas. Teismas išsiaiškins, jeigu ne Lietuvoje, tai kitur“, – teigė D. Bradausko tėvas.

Pasak jo, D. Bradausko kandidatavimui nesutrukdys ir pareiškimas apie partijos pirmininką.

„Maža kas būna, kur, kada. Politikoje yra kiti dalykai, kartais asmenines ambicijas reikia praryti ir eiti į priekį. Jeigu jis tikrai jį taip vadino, tai galės ir atsiprašyti. O galbūt ten buvo kitaip“, – kalbėjo B. Bradauskas.

Seimo rinkimai vyks kitų metų spalį.

Teismas atmetė D. Bradausko prašymą panaikinti 2017 metų finansų ministro Viliaus Šapokos įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti jį į pareigas.

Administracinis teismas buvo sustabdęs bylą ir paprašęs Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija gali būti naudojama sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimus.

Konstituciniam Teismui konstatavus, kad tokia tvarka neprieštarauja Konstitucijai, VAAT atnaujino bylą ir paskelbė, kad finansų ministras elgėsi teisėtai.

„Teismas padarė išvadą, kad finansų ministro 2017 metų sausio 20 dienos įsakymas dėl D. Bradausko atleidimo priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl skundą atmetė“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

V. Šapoką D. Bradauską atleido, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagą apie slapta įrašytus jo pokalbius su buvusiu verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu.

Įvertinęs teisėsaugos medžiagą, ministras konstatavo, kad D. Bradauskas diskreditavo valstybės tarnybą, pažemino Mokesčių inspekcijos autoritetą ir sukompromitavo šią instituciją.

Teisėsauga buvo pradėjusi tyrimą dėl D. Bradausko veiksmų, bet vėliau jį nutraukė, konstatavusi, kad jis nusikaltimo nepadarė.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas bylos nagrinėjimą atnaujino po to, kai Konstitucinis Teismas gegužės 18 dieną paskelbė, kad kriminalinės žvalgybos duomenys gali būti naudojami korupcinio pobūdžio tarnybiniams tyrimams.

D. Bradauskui paprašius teismo išreikalauti papildomų dokumentų, bylos nagrinėjimas atidėtas rugpjūčio 20 dienai, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Sigita Baltaduonė.

VAAT į KT kreipėsi nagrinėdamas D. Bradausko skundą dėl jo atleidimo. VMI vadovo posto jis neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės politinės korupcijos byloje, o D. Bradauskas pateko į jo sekimo erdvę.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

D. Bradauskas teismo prašo panaikinti 2017 metų sausio 20 dienos finansų ministro Viliaus Šapokos sprendimą atleisti jį iš pareigų, grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

V. Šapoka atleisdamas D. Bradauską teigė, kad jo nutekinta informacija kenkė koncernų „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams, nes 2015 metais susitikinėdamas su R.Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.

D.Bradauskas kaltinimus neigė ir tikino bendraudavęs su verslininkais nepažeidžiant įstatymų.

Jis VMI vadovavo nuo 2015 metų balandžio. 

Tiek V.Bakas, tiek VMI viršininką iš darbo atleidęs finansų ministras Vilius Šapoka šiandien linkę apie nemalonią istoriją tylėti.

Nusikaltimo neaptiko

„Vilniaus diena“ jau rašė, kad Generalinė prokuratūra šių metų kovo paskutinėmis dienomis nutraukė dar 2017 m. pradžioje pradėta tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo pareigomis. Remiantis VSD paviešinta informacija, buvo teigiama, kad VMI vadovas D.Bradauskas, paprašytas koncerno „MB Baltic“ tuomečio viceprezidento Raimondo Kurlianskio, žadėjo paspausti „VP Market“ ir iš naujo patikrinti šiai verslo grupuotei priklausančias įmones – ar tikrai jos yra sumokėjusios visus privalomus mokesčius valstybei.

Seimo patvirtintose V.Bako vadovaujamos komiteto išvadose sakoma: „Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad koncernas „MG Baltic“, naudodamasis savo ryšiais VMI, padėjo UAB „Vilniaus prekyba“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų.“

Atlikus procesinius veiksmus ir išanalizavus turimus dokumentus, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Milijonai eurų. Nenuostabu, kad po tokios pateiktos informacijos prokurorai ir STT agentai atsiraitojo rankoves. Tačiau veik po dvejų metų darbo, apmokėto visų mokesčių mokėtojų, išėjo šnipštas. Generalinė prokuratūra oficialiai pranešė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties: nei D.Bradausko, nei kitų VMI pareigūnų veiksmuose neaptikta to, kas prieštarautų įstatymams arba norminiams aktams.

„Atlikus procesinius veiksmus ir išanalizavus turimus dokumentus, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Specialiųjų liudytojų byloje nebuvo“, –  redakcijai atsakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius. Būtent jis prieš tai tyrė ir „VP Market“ savininkų bylą dėl galimo mokesčių vengimo. Pastarasis tyrimas taip pat nutrauktas neaptikus nusikalstamos veikos.

Nemalonūs klausimai

„Vilniaus diena“ pasiteiravo V.Bako, kaip jis vertina faktą, kad prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal faktą, kuris minimas jo vadovaujamos komiteto išvadose apie D.Bradauską. Politikas iš pradžių teigė nesąs susipažinęs su byla, todėl negalintis komentuoti prokurorų sprendimo. Tačiau netrukus užėmė gynybos poziciją ir ėmė tvirtinti atvirkščiai: „Nei prokurorai, nei kita institucija D.Bradausko veiklos ypatumo palaikant santykius su stambiais interesų atstovais, kurie siekė išvengti mokestinių prievolių, tai yra nemokėti mokesčių į biudžetą, netyrė. Mes tyrėme tai, ko netyrė teisėsaugos institucijos.“

Į klausimą, kodėl pati VMI, jau atleidus D.Bradauską iš viršininkų, netyrė „VP Market“ įmonių galimo sukčiavimo nesumokant mokesčių, V.Bakas tikino, kad „panašu, kad Mokesčių inspekcija globojo kai kuruos verslo įtakingus žmones ir santykiai aukščiausio lygio vadovų buvo akivaizdūs“, ir pasiūlė skambinti prokurorui. Po kito žurnalisto nepatogaus klausimo Seimo narys išjungė ryšį.

Kaltintojai laukia teismo

Po V.Bako vadovaujamo komiteto išvadų finansų ministras Vilius Šapoka D.Bradauską atleido iš pareigų. Redakcija Finansų ministerijai išsiuntė klausimus, sietinus su D.Bradausko atleidimu. Finansų ministerijos oficialiai skelbiamame pranešime apie D.Bradausko atleidimą sakoma: „Komiteto tyrimas patvirtino įtarimus, kad Dainoras Bradauskas grubiai pažeidė tarnybines, teisines, etines ir moralines normas, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, teikdamas draudžiamą skleisti informaciją apie mokesčių mokėtojus, privačiai derindamas VMI veiksmus su suinteresuotomis verslo struktūromis.“

Kaip ministras vertina situaciją, kai komiteto išvados prieštarauja nutraukto ikiteisminio faktinėms aplinkybėms – D.Bradauskas nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteikė draudžiamos informacijos apie mokesčių mokėtojus, nederino privačiai VMI veiksmų su suinteresuotomis verslo struktūromis. Kaip ministras vertina prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą? Ar ministras tvirtai tiki, kad buvo pagrindas atleisti D.Bradauską?“

Teisės žinovai neatmeta versijos, kad D.Bradauskas gali ne tik grįžti į ankstesnes pareigas, bet ir prisiteisti solidžią kompensaciją.

„Remiantis visa turima pirmine informacija ir jos pagrindu finansų ministro sudarytos komiteto, atlikusios tyrimą, išvada, D.Bradauskui dėl padaryto tarnybinio nusižengimo buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš VMI viršininko pareigų. Galutinį sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo priims teismas,“ – tokį oficialų atsakymą atsiuntė Finansų ministerijos atstovė Erika Bogusevičiūtė.

Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl galbūt korupcinių buvusio VMI vadovo D.Bradausko veiksmų, kyla grėsmė ir pačių išvadų turiniui. Teisės žinovai neatmeta versijos, kad D.Bradauskas gali ne tik grįžti į ankstesnes pareigas, bet ir prisiteisti solidžią kompensaciją iš valstybės, tai yra iš mokesčių mokėtojų. „Vilniaus dienos“ kalbintas D.Bradauskas patvirtino tai bandantis daryti per teismą.

Komentaras

Artūras Paulauskas

Pirmasis Lietuvos generalinis prokuroras

Jeigu prokuroras nerado nusikalstamos veikos ne tik D.Bradausko, bet ir jo vadovaujamos VMI veikoje, vadinasi, tai, kas parašyta V.Bako komisijos Seimo patvirtintose išvadose, nėra tiesa.

D.Bradauskas turėtų džiaugtis, kad jį apkaltino nepagrįstai. Jei buvęs Seimo narys ir sveikatos apsaugos ministras Rimantas Šukys jau laimėjo pirmos instancijos teismą, kad minėtose išvadose buvo pažeista jo garbė ir orumas, manau, išvados turėtų būti revizuojamos. Tokia perspektyva galima ir D.Bradauskui. Formuluojant tokių dokumentų išvadas, reikėtų vengti konstatavimų, kurie panašūs į nusikaltimo požymius.

Remiantis teisės aktais, komisija nusikaltimo negali konstatuoti, ji gali tik paminėti faktą. O jei paminėjo faktą, tai kalbėjosi ar tai su galimais įtariamaisiais, ar liudytojais.

Faktas nenuginčijamas. D.Bradauskas su R.Kurlianskiu nuo seno yra pažįstami. Vertinkime jį: jei žmogus D.Bradauskas rizikuoja savo pareigomis, jokia draugystė nenulems pažadų tesėjimo. Matyt, kad nesusipyktų, galėjo išklausyti R.Kurlianskio, pažadėti ir nieko nedaryti.

Jei juos sekė, STT agentai turėjo žinoti, ar po pokalbio buvo daromi kokie nors veiksmai, ar ne. Turėjo būti koks nors tęsinys – ar trukdė, ar netrukdė „VP Market“ įmonių tyrimui, ar apskritai toks tyrimas po pokalbio su R.Kurlianskiu buvo. Jei būtų ką nors D.Bradauskas daręs, būtų buvęs nusikaltimas. Jei ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadinasi, jokių neteisėtų veiksmų D.Bradauskas neatliko.

Man keistoka situacija: jei kažko manęs paprašė, tai ką? Aš sakau – gerai, apsisukau ir pamiršau tą prašymą. Tai man dėl to, kad kažkas kažką pasakė, jog paprašė, o aš pažadėjau, turi būti blogai?

Grįžtant prie V.Bako komisijos išvadų, parašytas sakinys yra konstatuojamojo pobūdžio padarius nusikaltimą – „VP Market“ nesumokėjo valstybei kelių milijonų eurų. Prokurorai to nenustatė. Vadinasi, tai, kas parašyta išvadose, nėra tiesa.

Beje, Konstitucinis Teismas jau buvo pasisakęs, kad Seimo komisijos negali pakeisti prokuratūros, ikiteisminių institucijų darbo, negali dubliuoti, neturėtų užsiimti tuo, kuo ikiteisminės institucijos užsiima. Komisija negali nei akistatų daryti, nei apklausų vykdyti, apklausti žmonių, kurie nesusiję su politiniais procesais arba nėra valstybės pareigūnai. Komisijos daug priemonių neturi, kad galėtų atskleisti nusikalstamą veiką. Komisijų galimybės yra labai ribotos. Tad remtis VSD pažymomis, kaip šiuo atveju atsitiko V.Bako vadovaujamoje komisijoje, nėra teisinio pagrindo. Vertėtų prisiminti, kiek bylų iškeliama remiantis panašiomis pažymomis ir kiek tokių bylų subliūkšta, teisme tikrinant prokurorų pateiktus faktus.

Teismą VSD pralaimėjo

Jau anksčiau buvęs politikas, Liberalų ir centro partijos narys, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys laimėjo pirmos instancijos teismą prieš VSD. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės VSD teiginius apie R.Šukį. Buvęs politikas ginčijo žvalgybos informaciją, pernai pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (pirmininkas Vytautas Bakas). Seimo komitetui pateiktoje išslaptintoje pažymoje VSD mini R.Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno "MG Baltic" atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

Nors teismas nepaneigė konkrečių apie R.Šukį surinktų duomenų, bet paskelbė, kad tikrovės neatitinka ir jo garbę bei orumą žemina VSD padaryti apibendrinimai.

R.Šukys dėl VSD veiksmų bylinėjasi ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šio teismo jis prašo pripažinti neteisėtais VSD veiksmus tvarkant, renkant ir pernai pateikiant informaciją Seimo komitetui. Mat įstatymai neleidžia rinkti žvalgybinės informacijos apie asmenį, jei jis nėra padaręs arba neįtariamas padaręs nusikalstamą veiką, o jei tokia informacija gaunama renkant informacija apie kitą objektą, ji turi būti sunaikinama.

Buvęs politikas R.Šukys teisme apsigynė nuo VSD pažymoje mestų kaltinimų.

Apkaltino milijonine žala

V.Bako vadovaujamos komisijos išvadose, kurios rėmėsi ta pačia, kaip ir R.Šukio atveju pažyma, buvo teigiama, kad 2015 m. į viešumą iškilus kitos įtakingos verslo grupės "VP Market" akcininkų tarpusavio ginčų ir kilus įtarimų dėl jų vengimo mokėti mokesčius, "VP Market" grupės vadovai siekė užsitikrinti koncerno "MG Baltic" vadovų palaikymą ir galimybę pasinaudoti koncerno įtaka VMI ir jo valdomų visuomenės informavimo priemonių pagalba. Teigta, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., tarpininkaujant žurnalistui Tomui Dapkui, buvo organizuotas koncerno tuomečio viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir neseniai VMI vadovu paskirto D.Bradausko susitikimas. Jame aptarti VMI atliekamos "VP Market" grupės veiklos mokestinės analizės rezultatai. Seimo komisijos išvadose teigiama, kad susitikime buvo sutarta, jog D.Bradauskas kuruos "VP Market" įmonių grupės mokestinės analizės eigą ir jos rezultatus perduos koncerno "MG Baltic" atstovui R.Kurlianskiui, o šis savo ruožtu informuos "VP Market" atstovą.

"Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad koncernas "MG Baltic", naudodamasis savo ryšiais VMI, padėjo UAB "Vilniaus prekyba" išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų", – V.Bako vadovaujamos komisijos ataskaitoje teigiama, kad tokią žalą valstybei padarė D.Bradauskas, pažadėjęs kuruoti UAB "Vilniaus prekyba" mokestinės analizės eigą. Išvadose taip pat teigiama, kad "tikslinga iš naujo įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl minėtų aplinkybių, metu surinktą medžiagą, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncernu "MG Baltic", imtis priemonių, kad būtų įvertintas UAB "Vilniaus prekyba" apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta valstybei padaryta žala."

Bylos, kai nėra nusikaltimo

Paskelbus V.Bako vadovaujamos komisijos išvadas, finansų ministras Vilius Šapoka inicijavo komisiją D.Bradausko veiklai ištirti ir, remiantis VMI vadovo bei R.Kurlianskio paviešintais asmeniniais pokalbiais vienoje iš sostinės kavinių, VMI vadovą atleido iš pareigų. Ministro įsakyme teigiama, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas, kadangi "savo veiksmais menkino VMI autoritetą".

V.Bako vadovaujama komisija buvo sudaryta 2017 m. spalio 19 d., veikė iki 2018 m. gegužės 30 d. Tų pačių metų gegužės pradžioje Seimas patvirtino komisijos išvadas.

Paviešintos slaptos VSD pažymos sugriovė ne vieno valstybės tarnautojo ateitį, nors skandalingi kaltinimai bliūkšta vienas po kito.

"Kauno dienai" tapo žinoma, jog dar prieš sudarant komisiją, 2017 m. pradžioje dėl šio epizodo Generalinė prokuratūra ir STT buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Redakcija oficialiai paklausė Generalinės prokuratūros atstovų, ar ikiteisminis tyrimas vyksta, jei jis nutrauktas, kokiu pagrindu.

"Pranešame, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminį tyrimą pradėjo 2017 02 22 pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. Atlikus procesinius veiksmus ir išanalizavus turimus dokumentus, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2019 03 29, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Specialiųjų liudytojų byloje nebuvo", – redakcijai atsakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Pats D.Bradauskas "Kauno dienai" sakė, jog liudininku buvo apklausiamas STT agento, tačiau kokiame ikiteisminiame tyrime – jam tai nežinoma ir siūlė kreiptis į geriau viską žinantį jo advokatą.

Aiškėja gana keista aplinkybė: kai nei STT, nei Generalinė prokuratūra, pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal VSD pažymą neranda galimai nusikalstamos veikos, ikiteisminiame tyrime nėra ne tik įtariamųjų, bet net ir specialiųjų liudytojų, faktas paviešinamas. Tai suteikia galimybę susidoroti politiškai su asmeniu, kuriam negalima inkriminuoti nusikalstamos veikos.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius. Būtent jis prieš tai tyrė ir "VP Market" savininkų bylą dėl galimo mokesčių vengimo. Pastarasis tyrimas nutrauktas neaptikus nusikalstamos veikos.

Kodėl Generalinė prokuratūra palaimino šį STT tyrimą? Bene taikliausiai į panašų klausimą ką tik viešai atsakė Generalinės prokuratūros minėto departamento buvęs vadovas Gintaras Jasaitis: "Dėl kodekso 228 ir 229 straipsnių – piktnaudžiavimo ir pareigų neatlikimo – inkriminavimo 2016 m. buvo apibendrinta 5 metų praktika. Šiuose straipsniuose reikalaujama, kad būtų įrodytas didelės žalos valstybei požymis. Tokiose bylose išteisinimų buvo net iki 45 proc.!"

Pasak prokuroro, pareigūnai, kurie tas bylas tyrė, padarė didelę karjerą. Bylos, atiduotos į teismą, po 5–6 metų pasibaigdavo išteisinimu, bet visuomenei buvo sudaromas įspūdis, kad labai gerai kovojama su korupcija. Taip nukentėjo daug žmonių. Labiausiai kentėjo todėl, kad pareigūnai bylas paviešindavo, visuomenė žmones iš anksto nuteisdavo. O kai kaltinamieji būdavo išteisinami, tuo pareigūnai jau nesigirdavo.

Pasak buvusio vienas iš Generalinės prokuratūros vadovų G.Jasaičio, garsias bylas tyrę ir teismuose fiasko patyrę prokurorai padarė svaiginančias karjeras.

Kas netiko – paviešino

D.Bradausko advokatas Albertas Kručkauskas prisipažino, kad žinia, jog Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame jo klientas buvo apklaustas liudytoju, jam yra naujiena. Apie šį faktą jie nebuvo informuoti.

"Per apklausą klausimai buvo užduodami abstraktūs, klausiama, ar kas nors darė jam įtaką. Jei būtų kokių įtarimų, kad D.Bradauskas darė ką nors ne taip, būtų apklaustas specialiuoju liudytoju. Dabar galima konstatuoti, kad dalis VSD ir STT surinktos informacijos buvo išviešinta vykstant tyrimui Seime, dalis – pateikta ikiteisminiam tyrimui", – sakė teisininkas.

R.Kručkausko manymu, STT, matydama, kad neturi įrodymų dėl galimai nusikalstamos veikos, surinktą informaciją atidavė darbdaviui, kuris turėtų spręsti, ar nėra tarnybinio nusižengimo požymių.

"Bet tarnybiniam nusižengimui įrodyti keliami tokie pat reikalavimai kaip ir nusikaltimui. Nepakanka pasakyti, kad jei nėra įrodymų kriminaliniam nusikaltimui, tai tai gali būti tarnybinis nusižengimas. Sako, sumenkino institucijos reputaciją? Tačiau reputacijos sumenkinimas atsirado, kai dviejų buvusių bendrakursių nevieši pokalbiai buvo paviešinti. Jeigu mes paviešinsime pokalbius pirtyse tarp kolegų, bendramokslių, draugų, pagaliau, teisėjų, jų nuomones apie tam tikrus žmones, jie instituciją ar asmenį tikriausia gali sumenkinti. Bet tai – privatūs pokalbiai. Taigi privatus D.Bradausko pasisakymas negalėjo sumenkinti VMI dalykinės reputacijos. Galima sutikti, kad tai etiškai negražus pokalbis tarp buvusių bendrakursių, kurie vienas prieš kitą bandė pasirodyti. Vienas labai svarbus versle, kitas – valstybės tarnautojas. Jei mes šiurkščius išsireiškimus išverstumėme į lietuvių kalbą, pokalbyje nieko ypatingo nėra", – įsitikinęs A.Kručkauskas, pabrėždamas, jog tyrėjai nėra nustatę jokių jo kliento veiksmų, pažadų.

Advokatas neatmetė galimybės, kad, kaip ir R.Šukio atveju, bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo, tačiau dabar pagrindinis dėmesys bus skiriamas apsiginti administracinėje byloje dėl galimai neteisėto atleidimo iš pareigų. Šioje byloje teismas priėmė sprendimą posėdžius daryti uždarus, mat kalba eina apie verslo subjektus.

"Tačiau byloje nėra nieko, kas galėtų pakenkti juridiniams asmenims. Byla sudaryta vien tik iš D.Bradausko ir R.Kurlianskio pokalbių, o Finansų ministerijos pateiktuose raštuose teismui eina kalba apie "VP Market" akcininkų tikrinimus dar iki to laiko, kai D.Bradauskas dirbo Vilniaus apskrities VMI. Beje, pokalbyje aiškiai girdima D.Bradausko frazė, jog jei vienas iš akcininkų ir reikalaus patikrinti kitų akcininkų sumokėtus mokesčius "VMI nedalyvaus jų "stumdymuose", – dalį teisminio ginčo atskleidė advokatas. Jo teigimu, darant pakartotinius patikrinimus "VP Market" įmonėse, nebuvo nustatyta jokių papildomai nesumokėtų, nuslėptų mokesčių.

Ši byla Konstituciniame Teisme atsidūrė po administracinių teismų, nagrinėjančių buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko ir vieno buvusio policininko iš Klaipėdos atleidimo aplinkybes, kreipimųsi.

Anot teismo, trijų įstatymų nuostatos dėl žvalgybos informacijos panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus ir skiriant nuobaudas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, susijusioms su privataus gyvenimo apsauga ar teise lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.

„Pagal Konstituciją teisėtai apie valstybės tarnautoją ar pareigūną slapta surinkta informacija, iš kurios matyti, kad valstybės tarnautojas ar pareigūnas gali būti padaręs korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, gali būti panaudota atitinkamam tarnybiniam nusižengimui tirti“, – teigė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

„Pagal Konstituciją negali būti toleruojama tokia situacija, kai valstybės tarnyboje dirba toks asmuo, apie kurį valstybė turi teisėtai slapta surinktos informacijos, kuri liudija, kad šis asmuo neatitinka iš Konstitucijos jam keliamų valstybės tarnautojo lojalumo valstybei ir veiklos skaidrumo reikalavimų“, – pridūrė jis.

Pasak pirmininko, priešingu atveju Konstitucija nesudarytų prielaidų veiksmingai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą bei kovoti su korupcija.

D. Žalimas taip pat teigė, kad nusikaltimą ar tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo neturėtų tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip įstatymų nepažeidžiančių žmonių.

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją asmens teisė į privatumą nėra absoliuti“, – kalbėjo teismo pirmininkas.

D. Bradauskas VMI vadovo posto 2017 metais neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, taigi, jam bendraujant su D. Bradausku buvo fiksuoti ir pastarojo pasisakymai.

Visgi Konstitucinis Teismas nurodė, kad vykdyti tarnybinius tyrimus galima ir naudojantis tais kriminalinės žvalgybos duomenimis, kurie buvo rinkti apie kitą asmenį.

„Konstitucinio Teismo vertinimu, priešingu atveju (...) būtų sukurta pagal Konstituciją netoleruotina situacija – nebūtų užtikrinta, kad tarnybinius nusižengimus padarę asmenys būtų iš tikrųjų traukiami tarnybinėn atsakomybėn“, – sakė D. Žalimas.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

KT vertino, ar Valstybės tarnybos bei Kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatos, susijusios su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu tarnybiniams nusižengimams tirti, neprieštarauja Konstitucijai.

Šioje byloje išnagrinėti du – Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) – prašymai, jie Konstitucinio Teismo sprendimu buvo sujungti į vieną bylą.

VAAT į KT kreipėsi nagrinėdamas D. Bradausko skundą dėl jo atleidimo iš pareigų. VMI vadovo posto jis neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, o D. Bradauskas pateko į jo sekimo erdvę.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

LVAT nagrinėdamas iš darbo policijoje atleisto klaipėdiečio skundą kreipėsi į KT prašydamas ištirti, ar kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas taikant tarnybinę atsakomybę neprieštarauja Konstitucijai.

LVAT teigimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama taikant tarnybinę atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statutą, neatitinka asmens teisių, tarp jų asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą, ribojimo sąlygų.

KT vertins, ar Valstybės tarnybos bei Kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatos, susijusios su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu tarnybiniams nusižengimams tirti, neprieštarauja Konstitucijai.

Šioje byloje nagrinėjami du – Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) – prašymai, jie Konstitucinio Teismo sprendimu sujungti į vieną bylą.

VAAT į KT kreipėsi nagrinėdamas D. Bradausko skundą dėl jo atleidimo iš pareigų. VMI vadovo posto jis neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, o D. Bradauskas pateko į jo sekimo erdvę.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

LVAT nagrinėdamas iš darbo policijoje atleisto klaipėdiečio skundą kreipėsi į KT prašydamas ištirti, ar kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas taikant tarnybinę atsakomybę neprieštarauja Konstitucijai.

LVAT teigimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama taikant tarnybinę atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statutą, neatitinka asmens teisių, tarp jų asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą, ribojimo sąlygų.