Paukščių išsaugojimui neabejingas ekologas Erlandas Paplauskis teigia, kad netrukus tokius spalvotus N. Titovo sukurtus atvaizdus bus galima įsigyti internetinėje parduotuvėje ir taip paremti Ukrainos karius.

„Man smagu tokius lipdukus naudoti todėl, kad tai parodo ir aiškią moralinę poziciją, kurioje tu pusėje. O įsivaizduokite, kaip atrodytų Lietuva, jei visi pasiženklintume savo langus tokiais lipdukais? Paukščiui svarbu, kad langas taptų matomas, o ne būtų dangaus ar medžių atspindys. O nedraugai matys, kokia jie beviltiška mažuma civilizuotuose kraštuose. Taip išgelbėtume daug sparnuočių ir pasiųstume stiprią žinutę žmogėdroms“, – įsitikinęs ekologas.

Pasak E. Paplauskio, kai kurie tyrimai rodo, kad vien JAV atsitrenkę į langus kasmet užsimuša apie 10 mln. paukščių.

Pas mus esą ne tiek stiklų, kiek Niujorke, bet problema yra didelio masto.

„Kartu su buveines niokojančiais ūkininkais, daugybe palaidų kačių, turime didelio masto paukščių nykimą visoje Europoje. Tai mūsų atsakomybės zona, nes rūšių nykimas dėl įvairių žmogaus veiklų yra globali problema. Todėl šie lipdukai lange – grynai kultūros klausimas. Gal tai ir neišgelbės visų pasaulio paukščių, bet truputį padaugins empatijos šioje atjautos dykumoje ir kartu visiems, palaikantiems agresorius, parodys kryptį paskui laivą „Maskva“, – pabrėžė E. Paplauskis.

Idėja – it akibrokštas

Padegti regioninio parko dalį kilo patiems aplinkosaugininkams, kurie nujaučia, kad toks siūlymas kai kam gali sukelti šoką.

„Žmonės gali pagalvoti, kad parkas tiesiog gali būti padegtas. Visuomenė gali to ir nesuprasti, Tačiau iš tiesų tai yra rimtas dalykas, pirmiausiai reikėtų atlikti tyrimus, parengti gamtotvarkos planą. O patį kontroliuojamą deginimą turi atlikti tik tam tikri specialiai paruošti specialistai“, – paaiškino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Pajūrio regioniniame parke baltųjų, pilkųjų bei mišku apaugusių kopų ir sausų pajūrio smiltpievių apsuptyje plyti arčiausiai jūros Lietuvoje esantis ledyninės kilmės gėlavandenis Plazės ežeras.

Šalia jo driekiasi vienintelė šalyje vieta, kur aptinkama ES mastu saugoma buveinė – Pajūrio smėlynų tyruliai.

„Kol kas dar tik aiškinamės, ar deginimą galima būtų įtraukti į gamtotvarkos planą kaip tinkamiausią priemonę prižiūrėti smėlynų tyrulius. Pirmiausiai reikėtų atlikti eksperimentinį deginimą hektaro plote. Gamtoje teorijos ne visada veikia. Norėdami tai išsiaiškinti, turime eksperimentuoti. Vienoje teritorijoje tai gali suveikti, o kitur – ne“, – tikino E. Paplauskis.

Pievos virs mišku

Miestiečiui dažnai sunku suprasti, kad neprižiūrima pieva per keletą metų gali virsti mišku.

„Visoje Lietuvoje turime didelę problemą dėl atvirų pievų ekosistemų išsaugojimo saugomose teritorijose. Nėra ūkininkų, kurie norėtų užsiimti gyvulių ganymu. Į pajūrį juk nevežios žmogus gyvulių bandos. Neturime mes tokių ūkininkų, kurie šimtą avių laikytų“, – pripažino ekologas.

Prieš kurį laiką pajūrio pievų išsaugojimui buvo griebtasi avių ganymo.

Lietuvos šiurkščiavilnių ir Romanovų veislės avys turėjo rupšnoti žolę saugomose teritorijose, taip apsaugodamos nuo per didelio krūmų ir žolių užžėlimo.

Neringoje buvo uždraustas gyvulių ganymas, o paskutinę karvę nidiškiai į žemyną išlydėjo daugiau nei prieš du dešimtmečius.

Anapus marių aplinkosaugininkai taip pat vylėsi, kad jų saugomas teritorijas išgelbės avys ir ožkos. Ieškota net piemens etatiniam darbui, finansuojamam projektinėmis lėšomis.

Avys kol kas dar ganosi Neringos pievose.

Ekosistema: Plazės rezervato pašonėje driekiasi vienintelė Lietuvoje smėlynų tyrulių buveinė. / Aplinkosaugininkų nuotr.

Vienas rūšis keičia kitos

Pajūryje daugiausiai vyrauja pilkosios kopos, šienaujamos mezofitų pievos ir smėlynų tyruliai.

„Krūmynai plinta labai greitai. Per penkerius metus saugoma pieva gali virsti neįžengiamu brūzgynu. Kai kur gyvulių ganymas yra brangesnis, nei pievos šienavimas traktoriumi“, – kalbėjo E. Paplauskis.

Deginimas padėtų atkurti tam tikras buveines.

Gamtoje teorijos ne visada veikia.

„Tam tikrose pievose smėlynų bendrijos nyksta dėl to, kad per daugybę metų ima kisti dirvožemis. Šienaujant ir leidžiant žaliajai masei irti, dirvožemis darosi turtingesnis, todėl smėlynų bendrijas pakeičia kitos rūšies augalai. Lietuvoje be žmogaus įsikišimo ne mišku gali būti tik pelkės, užliejamos pievos ir pajūrio kopos. Juk kažkada visa Lietuva buvo miškas. Atvirų pievų buveinių augmenija išsivystė ir susiformavo tik dėl didžiulių žolėdžių gyvūnų bandų, kurios blaškėsi po miškus arba po gaisrų“, – pasakojo ekologas.

Ekosistemos nyksta

Pievos Lietuvoje formavosi, nes miškuose veisėsi laukiniai arkliai ir taurai.

„O mes dabar gaisrus gesiname ir gyvulių neganome. Per tūkstančius metų kartu su žmogumi išvysčiusios ekosistemos ima nykti. Nors kažkiek tų rūšių reikėtų išsaugoti kaip muziejinį eksponatą“, – paaiškino E. Paplauskis.

Kodėl reikėtų saugoti tam tikras ekosistemas?

„Todėl, kad niekada nežinosi, koks augalas galbūt išgelbės žmoniją. Jei ne pelėsinis grybelis, neturėtume penicilino. Kiek dar milijonų žmonių būtų numirę, jei ne antibiotikai? O gal iš tam tikro augalo kas nors išras vaistus nuo ateities ligų? Viskas yra iš gamtos. Viską mes imame iš gamtos. Tam, kad po savęs nepaliktume biologinės dykumos, turi būti saugoma bioįvairovė“, – akcentavo E. Paplauskis.

Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Turi pavyzdžių

Pajūrio aplinkosaugininkai – ne vieninteliai, kurie ima svarstyti kontroliuojamo padegimo versiją, siekdami išsaugoti pajūrio ekosistemą.

„Dzūkijoje, Dainavos girioje, taip pat parengtas vienas gamtotvarkos planas. Tam, kad gamtoje būtų taikomos tam tikros priemonės, rengiamas gamtotvarkos planas. Paprastai tariant, negali bet kas gamtoje bet ką daryti. Planą dar turi įvertinti ekspertai“, – teigė E. Paplauskis.

Parko deginimo galima griebtis tik tuomet, kai atsiras sertifikuoti ir gerai paruošti specialistai.

„Žinoma, kad aiškinsimės, kiek tai kainuos. Jei deginimas bus pigesnis nei kiti būdai, tada ir galvosime. Kontroliuojamas deginimas yra kaip mokslas, tai reikia išmanyti“, – tikino E. Paplauskis.

Pajūrio smėlynų tyrulių buveinėje, kuri yra Plazės rezervate, vyrauja viržynai. Kitose Lietuvos dalyse viržynai vyrauja pušynuose.

„Dar vienas momentas, kurį reikia įvertinti, tai – visuomenės požiūris. Danijoje geriausiai pavyksta išsaugoti smėlynų tyrulių buveines ten, kur yra kariniai poligonai, kur vyksta pratybos, kyla savaiminiai gaisrai. Nors tai kažkam gali kelti nuostabą, bet deginimas, kaip buveinių atkūrimo priemonė, yra taikomas ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Lietuvoje dar tik mokomės tai daryti, žengiame pirmuosius žingsnius“, – pastebėjo E. Paplauskis.

„Aš tai vertinu kaip agresiją prieš gamtą. Žmogus ateina į tobulą gamtos kūrinį ir mato feisbukines šypsenėles. Tai tas pats, kaip Leonardo da Vinci paveikslui „Mona Liza“ kas nors nupieštų ūsus“, – teigė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis.

Gamtosaugininkai viešai tokio kičo (banalių, menkaverčių kūrinių) ir pseudomeno mylėtojus į protą vedė dar 2019 m., kai pirmą kartą buvo aptikta, kad kažkas dažo pajūrio akmenis neaišku kokiais dažais.

„Jei tai vandeniu skiedžiami dažai, tai jie dar bent jau nusiplaus. O jeigu ne? O jei jie išlieka ilgai? Suprask, natūralūs akmenys nėra tokie gražūs, gražiau, kai feisbukinių „smailikų“ pripiešia. Tai yra žmogaus ego ekshibicionizmo forma“, – tikino E. Paplauskis.

Tai tas pats, kaip Leonardo da Vinci paveikslui „Mona Liza“ kas nors nupieštų ūsus.

Olando Kepurės skardis – aukščiausias Lietuvos pajūryje. Tai yra gamtos paveldo objektas. Jį suformavo ledynmetis.

Skardžio aukštis siekia 24–25 m, ši vieta laikoma aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta.

„Šis kraštovaizdis yra tobulas. O kažkas galvoja, kad jį reikia patobulinti. Kažkokie kvailiai mano, kad tobulą dalyką savo kvaila galva gali papuošti“, – piktinosi aplinkosaugininkas.

E. Paplauskis tikino, kad jis supranta, pavyzdžiui, budistų tradicijoje naudojamas laikinas skulptūras.

„Smėlio ar kitų medžiagų piešiniai, nors ir nudažomi spalvomis, bet jie suyra vos tik juos paplauna vanduo. Taip demonstruojamas gyvenimo trapumas ir laikinumas. Jei kažkas ilgalaikiais dažais piešia ant akmenų, tai vadinama kraštovaizdžio darkymu“, – aiškino E. Paplauskis.

Saugomų teritorijų tarnybos atstovas priminė, kad tvarkos egzistuoja ne šiaip sau.

„Juk Karklėje negalima bet kaip pastatyti net plakato ar stendo. Visa reklaminė ar informacinė medžiaga privalo būti suderinta. Kitaip pajūris taps Bangladešu. Lygiai taip pat pripiešti kraštovaizdžio negalima. Kažkas gal pasakys, kad nieko blogo nepadarė. Tas, kas garsiai Rytį Ciciną klauso, taip pat sakys – juk tai graži muzika. O kai kam tai gali būti psichinis teroras“, – nuomonę išsakė E. Paplauskis.

Sulygino su žeme

Šiemet renginiai skirti gyvajam paveldui – visuomenė buvo kviesta į „Memel-Nord“ bateriją, kurią iš užmaršties prikėlė istorijos entuziastai.

Diskusijos dalyviai kėlė klausimą – ar rūpi Mažosios Lietuvos paveldo išsaugojimas?

Pajūryje iki šiol yra išlikęs ne vienas tiek vokiečių, tiek sovietų laikų karinio paveldo objektas.

Tačiau kai kurių objektų likimas yra nepavydėtinas – Palangoje buvęs sovietinių laikų bunkeris buvo sulygintas su žeme, nes objektas atsidūrė privačiame sklype.

„Tačiau yra dar vienas įdomus pavyzdys – Klaipėdoje, prie Dangės upės, prie Tauralaukio tebestovi bunkeris, kurio viena dalis patenka į privatų sklypą. Ir šį bunkerį galima pavadinti kone geriausiai prižiūrimu, sklypas sutvarkytas, aplinka prižiūrima. Tai mane nustebino“, – apie renginį pasakojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos specialistas Erlandas Paplauskis.

Erlandas Paplauskis / Asmeninio archyvo nuotr.

Nesiruošė gintis

Lyginant vokiečių ir sovietų laikų statinius, viena išvada turi tam tikrų sąsajų ir su šiais laikais.

„Iš to, kaip sovietai elgėsi su gynybiniais fortais, vadinamąja Molotovo gyvybine linija, kuri driekėsi per visas Baltijos šalis, man peršasi įdomi mintis. Sovietai nesiruošė gintis. Jie ruošėsi pulti. Nors bunkeriai buvo pastatyti, bet jie liko apleisti, niekas nesustatė čia ginklų, tad jie taip ir liko. Bet šie bunkeriai pasaulinės istorijos kontekste yra svarbūs. Bet labai saugomų čia nėra“, – pastebėjo E. Paplauskis.

Karinio paveldo tyrinėtojas, istorikas Titas Tamkvaitis patikino, kad geru pavyzdžiu gali būti Lenkija.

Sovietai nesiruošė gintis. Jie ruošėsi pulti.

„Ten karo laikų bunkeriai, tiek vokiečių, tiek sovietų laikų, pristatomi vienodai.

Egzistuoja sudaryti žemėlapiai, pagal kuriuos žmonės gali tokius objektus rasti. Kalbant apie Lietuvos karo paveldo objektus, negalima sakyti, kad jie visiškai nesaugomi, bet negalima teigti, kad viskas padaryta idealiai. Klaipėda Lietuvoje yra išskirtinis miestas. 1939 m. po Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto aneksijos pajūryje pradėti pakrantės ir priešlėktuvinių baterijų statybos darbai. Daugiau analogiškų statinių Lietuvos teritorijoje nebuvo. Tai, kad šiomis dienomis tokį palikimą galime pamatyti savo akimis, yra labai svarbu ir reikšminga“, – pasakojo T. Tamkvaitis.

Ekskursijos: pakrantės artilerijos baterijoje „Memel-Nord“ vyksta ekskursijos, kur visuomenė supažindinama su karinio paveldo objektais Klaipėdos krašte. / M. Denisenkos nuotr.

Registre – trys objektai

Vokiečiai pajūrio krašte pastatė aštuonias baterijas.

„Jei kalbėsime apie paveldo situaciją, į Kultūros vertybių registrą yra įrašyti trys objektai. Tai pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“, baterija „Memel-Süd“, priešlėktuvinė artilerijos baterija „Schweinsrücken“. Šie objektai yra saugomi valstybės, bet efektyviai naudojama tik baterija „Memel-Nord“, – tikino T. Tamkvaitis.

Baterijos „Memel-Süd“ pritaikymo visuomenės reikmėms projektas dar ruošiamas. Taip pat prasidėjo baterijos „Schweinsrücken“ įveiklinimo darbai.

„Likusių gyvybinės sistemos objektų likimas neaiškus. Dalis šių objektų yra prastos būklės arba priklauso privatiems asmenims“, – pastebėjo T. Tamkvaitis.

Jis tikino, kad sovietai savo laiku daugiau dėmesio pakrantės gynybai skyrė Latvijai ir Estijai.

M. Denisenkos nuotr.

„Tuo metu vienintelis uostas buvo Šventoji, o dėl vieno uosto gynybos nebuvo prasmės statyti didžiulių įtvirtinimų. Todėl jie koncentravosi į žemyninės dalies apsaugos įtvirtinimus“, – kalbėjo T. Tamkvaitis.

T. Tamkvaitis turėjo ką pasakyti tiems, kurie priekaištauja už vokiečių laikų karo objektų saugojimą.

„Dažniausiai aiškinama, kad tai okupacinis paveldas, kad tai ne mūsų. Galiu pasakyti – neigiamu ženklu istorinius objektus gali ženklinti tik pats žmogus. Tai tiesiog istoriniai objektai, kurie gali būti įdomūs architektūrine prasme, jie buvo naudojami karo metu. Romatizuojame arba demonizuojame tik mes patys“, – paaiškino T. Tamkvaitis.

Į reidą pajūryje buvo išsiruošę Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Radę Plazės rezervate gulinėjančius poilsiautojus, aplinkosaugininkai surašė Administracinių nusižengimų protokolus, poilsiautojus nubaudė 30-ies eurų bauda.

Plazės gamtinis rezervatas – ypatingos apsaugos gamtinė sritis. Tačiau to niekaip nenori suvokti kai kurie atvykėliai.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos specialistas Erlandas Paplauskis paaiškino, kad rezervate draudžiama lankytis, tačiau praeiti pajūriu galima.

„Dar niekas nebuvo nubaustas už tai, kad praėjo pajūriu, sustojo atsigerti vandens. Aplinkosaugininkai labai aiškiai mato, kada yra gulima ir poilsiaujama, o kada žmogus tik praeina pro šalį. Rezervatuose lankytis draudžiama, rekreacinė veikla negalima. Plazės gamtinio rezervato ribos yra nurodytos parko informaciniuose stenduose, ties šiaurine ir pietine rezervato riba, informacija teikiama parkų lankytojų centruose“, – patikino E. Paplauskis.

Aplinkosaugininkų nuotr.

Tačiau atvykėliai socialiniame tinkle įsivėlė į ginčą su aplinkosaugininkais – esą lentelių, kad čia yra rezervatas, nematė, nieko nežinojo.

„Rezervatas neskirtas smaigstyti lentelių miškui. Ponai turėtų pasidomėti, kur keliauja, kur apsistoja. Galima susisiekti su lankytojų centru, teikiama visa informacija“, – pabrėžė E. Paplauskis.

Palangos policija pranešė, kad sulaukia nusiskundimų dėl nuogalių bendrajame pliaže.

Todėl pareigūnai primena, kad nudistų pliažas Palangoje yra Pajūrio regioninio parko paplūdimyje, už 300 metrų į pietus (Klaipėdos pusėje) nuo Nemirsetos pietinio privažiavimo kelio prie jūros. Vieta pažymėta informaciniais ženklais.

„Atkreipiame dėmesį, kad „Google“ programos žemėlapyje pateikta informacija apie galbūt esamą nudistų pliažą Nemirsetos teritorijoje yra neoficiali, neatitinkanti tikrovės ir klaidinanti“, – pranešė Palangos policijos komisariatas.

Bendruose paplūdimiuose būti nuogiems asmenims (nedėvintiems maudymosi kostiumų ar dėvintiems tik jų dalį) draudžiama.

Už šio draudimo nepaisymą numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 16 iki 60 eurų, pakartotinai pažeidus – 60–140 eurų nuobauda.

Viena gyventoja paskambino į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrą. Moteris pasakojo, kad šalia Nemirsetos esančiuose miškuose sutiko mešką.

„Į klausimą, kodėl nenufotografavo, moteris atsakė, kad ją ištiko stabas. Esą labai išsigando. Kadangi nebuvo nė vieno kito pranešimo, abejoju, ar tai bus tiesa“, – tikino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis.

Į klausimą, kodėl nenufotografavo, moteris atsakė, kad ją ištiko stabas.

Šansų, kad iš Latvijos iki pat Nemirsetos būtų atkiūtinusi meška iš tiesų nedaug.

„Visur daugybė namų, kiemus stebi kameros. Kameros stebi kelius. Meškai reikėtų įveikti mišką kamerų, ištisus kvartalus namų. Todėl ir netikiu, kad tai galėtų būti tiesa. Esu pastebėjęs, 90 proc. žmonių apie gamtą kalba kliedesius. Jie painioja dydžius, spalvas, rūšis. Viską painioja“, – pastebėjo E. Paplauskis.

Erlandas Paplauskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Aplinkosaugininkas priminė situaciją, kai iš verslininko Antano Boso žvėrinčiaus buvo pabėgęs vilkas, tarnybos sulaukė dešimčių skambučių.

„Iš visų pusių urbanistiniai centrai. Čia joks gyvis nepamatytas negali pasislėpti. Tačiau visko gali būti, kad žmogus galėjo pastebėti ernį. Ant Liepojos plento latviai buvo radę ernį, partrenktą mašinos. Miške pamatęs ernį žmogus gali jo dydį įvertinti neadekvačiai“, – versiją kėlė E. Paplauskis.

Kiauninių šeimos plėšrūnas išties yra įspūdingos išvaizdos.

„Tačiau net ir jo pėdsakų nerasta. Ką jau kalbėti apie meškos pėdsakus. Viena patikimiausių versijų – galėjo žmogus matyti didelį šunį. Galbūt gyvenantį laukinėje gamtoje. Meška į Švediją juk neišplaukė. Netikėtai išgaruoti negalėjo“, – tikino E. Paplauskis.

Lietuvoje veikia Šikšnosparnių apsaugos draugija, kuri vienija gamtininkus, neabejingus šiems gyviams.

„Žmonės paskambino man, nes priklausau šiai draugijai. Labai panašu, kad gyvūnas buvo tiesiog išsekęs. Matėsi, kad jis nepaskrenda, neturi jėgų“, – pasakojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistas Erlandas Paplauskis.

Į namus parsivežtą šikšnosparnį teko pagirdyti ir pamaitinti.

„Vėlyvasis šikšnys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Per Lietuvą driekiasi šiaurinė šios rūšies arealo riba. Daugėja žinių apie jų žiemojimą pas mus“, – pasakojo E. Paplauskis.

Vyrui teko švirkštu po lašelį pagirdyti šikšnį.

„Maisto važiavau į žvejų masalo automatą. Įmetus porą eurų, pasirinkau musės lervų dėžutę. Šikšnosparnis gamtoje neėda musės lervų, jie gaudo drugelius, vabzdžius. Tačiau bent taip teko jį maitinti“, – pasakojo gamtininkas.

Kodėl jų bijoma, sunku pasakyti.

Gyvūnas paėdęs nurimo, pailsėjo.

„Gėrė jis daug. Tikėtina, kad buvo labiau ištroškęs. Tačiau tiek ir tereikėjo, kai išgirdau, kad nebekrebžda dėžutėje, atidariau ją – o jis išskrido pro langą“, – pasakojo E. Paplauskis.

Vėlyvasis šikšnys turi įspūdingus dantis.

„Šios rūšies prisisaugoma, nes jis dantimis gali pradrėksti odą“, – patikino aplinkosaugininkas.

E. Paplauskis aiškino, kad žmonės be reikalo baiminasi šių gyvūnų.

„Kodėl jų bijoma, sunku pasakyti. Tai – nakties gyvūnai. O žmonės naktį ir karvės gali išsigąsti. Matyt, žmonės bijo visko, kas naktį juda. Gamtoje jie minta įvairiais vabzdžiais, net ir tais, kuriuos žmonės laiko kenkėjais. Pavyzdžiui, šikšnosparniai puikiai gaudo karkvabalius“, – patikino E. Paplauskis.

Lietuvoje gyvena tik vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai.

„Pasaulyje gyvena ir mėsėdžių ar net kraugerių šikšnosparnių. Šie gyvūnai yra svarbus reguliatorius gamtoje, nes jie aktyvūs naktį“, – paaiškino E. Paplauskis.

Ko reikia gailėti?

Žinomas keliautojas ir paramos Ukrainai organizatorius Aurimas Mockus, vos tik užsibaigė jo veiklos feisbuke suspendavimo laikotarpis, jau skaičiuoja kitą nuobaudos terminą.

"Sutapimas ar ne, bet feisbukas mane užblokuoja kaip tik tada, kai susiruošiu vežti paramos Ukrainai. Girdėjau, kad ir kitiems taip nutiko. Man kyla klausimas – kam dirba feisbukas?" – retoriškai klausė A.Mockus.

Jis jau trečią kartą mėnesiui užblokuojamas socialiniame tinkle, o nuo karo pradžios sulaukė net devynių šio tinklo administratorių nuobaudų.

Vyras įsitikinęs, kad sankcijų iš kompanijos "Meta", kuri ir valdo šį socialinį tinklą, sulaukė dėl reiškiamo požiūrio į Kremliaus režimo ir "rusiškojo pasaulio" ideologijos palaikytojus – "vatnikus".

Man kyla klausimas – kam dirba feisbukas?

"Galvoje netelpa. Aš smerkiu Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šią agresiją smerkia ir Europos valstybės, smerkia ir Lietuva, kaip ir JAV. Ką aš blogo parašiau? Kad man negaila "vatniko", kuris žuvo? Man negaila to, kuris veža paramą Ukrainos okupantams?" – piktinosi A.Mockus.

A.Mockaus veikla feisbuke buvo sustabdyta už komentarą po publikacija, kad Rusijoje, Jaroslavlio srityje, žuvo lietuvių kilmės aktorius bei režisierius Sergejus Puskepalis, kuris viešai deklaravo, kad ruošiasi vežti paramos okupantams.

A.Mockus parašė: "Žinomas "vatnikas". Tokių išvis negaila. Šlovė Ukrainai!"

"Dėl mano tokios nuomonės neturėtų įsižeisti rusai. Nes ne visi rusai yra "vatnikai". Apie tautybę komentare nekalbama. Nuomonė skirta tik "vatnikams". Aš nekursčiau neapykantos, nekursčiau susidoroti. Aš reiškiau savo paties jausmą – man tokių, kurie remia okupantus, kurie žudo nekaltus civilius, negaila", – paaiškino A.Mockus.

Pozicija: Lietuvoje uždrausta viešai demonstruoti sovietinę simboliką, tačiau feisbukas mirga nuo šios simbolikos garbintojų platinamų iliustracijų. Į kovą prieš "vatnikus" buriasi patys socialinių tinklų vartotojai, rašo skundus policijai ir feisbuką valdančios kompanijos atstovams. "Facebook" nuotr.

Sprendimo motyvų neaiškina

A.Mockus mėgino apskųsti socialinio tinklo sprendimą, tačiau nieko nepešė.

Feisbuką valdanti kompanija "Meta" nesiaiškina ir nedetalizuoja savo sprendimų, į teismą dėl užblokavimo socialiniame tinkle nenueisi.

"Mano draugą užblokavo, nes šis parašė, jog rusai bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo. Su feisbuku ne viskas yra gerai. Karo pradžioje socialinį tinklą valdanti kompanija viešai deklaravo, kad nepalaikys karo skatinimo, tačiau dabar man nėra aišku, į kieno pusę ji stoja? Jei dirbtinio intelekto produktas, feisbuko algoritmas, nesugeba atskirti, kur yra reiškiamos nuomonės esmė, tegul samdo specialistus. Juk paprastam vartotojui susisiekti su kokiu nors atsakingu šios kompanijos žmogumi yra neįmanoma. Siunčiami tik automatiniai atsakymai", – pastebėjo A.Mockus.

Kompanijos atsakymai formuluojami daugmaž vienodai – pareiškiama, kad žmogus pažeidė socialinio tinklo bendruomenės taisykles.

"Kokią konkrečiai taisyklę pažeidžiau, man neaiškinama. Lygiai tokia pati nuomonė  reiškiama "Instagram" tinkle, kuris taip pat priklauso "Meta" kompanijai. Ten nesu blokuojamas. Kodėl? Spėju, kad "vatnikai" iki šios paskyros neprisikasė. Jiems neparankūs didesnę auditoriją turintys visuomenininkai", – pastebėjo A.Mockus.

Vyras įtaria, kad šovinistinių pažiūrų veikėjų dėmesio galėjo sulaukti dėl savo veiklos.

"Turiu 12 tūkst. sekėjų. Dar keli tūkstančiai sekėjų yra "Instagram" tinkle. Vadinasi, turiu auditoriją, o tai "vatnikams" nėra naudinga. Esu girdėjęs, kad Lietuva yra per maža, kad joje dirbtų feisbuko administracijos padalinys. Esą mūsų skundus nagrinėja slavų kilmės darbuotojai. Jei tai tiesa, man nesuprantama, kodėl taip yra", – kėlė versiją A.Mockus.

Žalia šviesa – "vatnikams"

Kitas žinomas visuomenininkas Erlandas Paplauskis taip pat kėlė versiją, kad feisbuko tinkluose žalia šviesa degama "vatnikams", bet ne tiems, kurie smerkia Rusijos agresiją.

"Aurimas parašė faktus. Žuvęs žmogus buvo "vatnikas", rėmė rusofašistus. Tai yra faktas. Aurimui negaila tokių. Niekam pasaulyje negaila žmogžudžių. Kitaip turėtų būti ginama žmogžudžių teisė žudyti. Bet juk taip nėra. Pasaulis laikosi kitų normų ir kito suvokimo. Klausimas – kokių normų laikosi pats feisbukas?" – palaikymą A.Mockui siuntė E.Paplauskis, taip pat šiuo metu neturintis teisės reikštis feisbuke.

Feisbukas yra valstybė valstybėje.

E.Paplauskio paskyra buvo užblokuota už klausimą: "Kam dar atrodo, kad rusofašistinius orkus reikia gelbėti nuo jų pačių projekcijos?"

E.Paplauskis feisbuke dalijosi pačių rusų feisbuke platinama žinute.

"Nuo mobilizacijos į Gruziją bėgantys rusai nufilmuoti, kaip tyčiojasi ir grasina pačiai Gruzijai. Jie ne tik prie sienos keikia Gruziją, bet dar aiškina, kad tuojau ateis išvaduoti šios šalies. Šio įrašo autorių kažkodėl niekas neblokuoja. O mane, kuris tik dalijosi įrašu, užblokavo. Man viskas aišku. Feisbukas yra valstybė valstybėje", – priėjo išvadą vyras.

E.Paplauskis užblokuotas mėnesiui. Į klausimą, kodėl buvo užblokuotas, feisbukas atsakė, kad jei kas nors jam nepatinka šiame socialiniame tinkle, jis gali užblokuoti save nuo panašių įrašų, kaip minėtąjį apie rusų elgesį svetimoje valstybėje.

"Aš pats šimtus kartų feisbukui pranešinėjau apie antivalstybininkų pareiškimus šiame tinkle. Jokios reakcijos. Aš negaliu toleruoti, kai aiškinama, kad Lietuvos nepriklausomybė yra ginčytinas reikalas. Įrodinėjama, kad pasienio valstybių paskirtis – tarnauti didžiosioms valstybėms. Arba tokios šalys turi būti užkariautos. Niekada nė vieno antivalstybinio puslapio feisbukas pagal mano pranešimus taip ir neužblokavo", – stebėjosi E.Paplauskis.

Parama: ne vieną siuntą į Ukrainą gabenęs A.Mockus nuo karo pradžios gauna jau devintą feisbuko nuobaudą. Visuomenininkui ir kilo pagrįstas klausimas – kam dirba feisbukas? Asmeninio archyvo nuotr.

Buriasi vienminčiai

E.Paplauskis ėmė stebėti ne vieną tikrą ar išgalvotos paskyros vardu prisidengiantį veikėją, kurie atvirai reiškia panieką ukrainiečiams kaip tautai, skatina susidorojimą su šia šalimi.

Yra atvirai priešiškų paskyrų, kurios akivaizdžiai  priešiškos Ukrainai, kai kurios iliustruojamos pro Ukrainos vėliavą išlindusia kiaulės galva. Tačiau jų niekas neuždarinėja.

"Esmė tai, kad tokie, kaip ir aš, jau nusivylę feisbuko moralės standartais, susibūrė į grupes. Žmonės patys identifikuoja neapykantos kurstytojus ir viešina jų pasisakymus, pažymi anketas. Feisbuke rusofašistinė propaganda liejasi laisvai, o bet kokia opozicija iš karto nutildoma. Nebėra pusiausvyros šiame tinkle. Skleidžiama ne tik neapykanta Ukrainai, bet ir Lietuvai, teisinamas branduolinio ginklo panaudojimas. Ar tikrai visa tai atitinka feisbuko standartus?" – svarstė vyras.

Iš tiesų tam tikrų grupių nariai ne tik tarpusavyje dalijasi aptiktais nepriimtinais pasisakymais feisbuke, bet ir siunčia pranešimus Lietuvos policijai.

"Aš taip pat girdėjau, kad centras, kuruojantis Baltijos šalių feisbuko vartotojus, yra Rygoje. Ten taip pat daug Kremliaus sekėjų. Reikia realiai įvertinti feisbuko paskirtį ir jo galias. Jei tai tarptautinis tinklas, jo administratoriai atsilieka savo suvokimu apie dalykus, kurie vyksta pasaulyje. Gal amerikiečiui neaišku, kodėl migrantų gabenimo organizavimas yra kriminalinis nusikaltimas? Anksčiau už tokį pasisakymą šiame tinkle galėjau sulaukti nuobaudos", – pastebėjo E.Paplauskis.

Karo pradžioje E.Paplauskio veikla tinkle buvo suspenduota vien už kelių ikonų derinį, kuris reiškė ukrainiečių kario frazę, nuskambėjusią visame pasaulyje – "rusų karo laive, eik n...ui".

Ši frazė buvo viešai demonstruota ne viename JAV megapolyje, užrašas švytėjo net virš vieno JAV kongresmeno biuro durų.

Vis dėlto E.Paplauskis tikino, kad žodžių karas feisbuke nėra jau toks nekaltas dalykas.

"Jei feisbukas tampa platforma propagandai – kyla grėsmė valstybingumui. Feisbuke mes visi kasdien esame puolami. Taip gali būti ruošiama dirva okupacijai. Paanalizavus Kremliaus naratyvus, galima rasti tam tikrų sutapimų ir maršų rengėjų ideologijoje – aistros kaitinamos, kad neva visus užvaldys genderiai, bus sunaikintos šeimos. Jei į maršus eina tūkstančiai, tai reiškia, kad tūkstančiai jau yra užvaldyti propagandos", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Erlandas Paplauskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Melas – ne nuomonė

E.Paplauskis įsitikinęs, kad feisbukas nesusitvarko su karo propaganda.

"Primityviai galvojama, kad suteikiamos lygios teisės abiem pusėms. Nieko panašaus. Viena šių pusių yra teroristinė valstybė, užpuolusi kitą valstybę. Jei bandoma tai neigti, tai yra nusikalstamas "feikas" (melas, apgaulė – A.A.), ko, kaip deklaruojama, pats "Facebook" tinklas oficialioje savo politikoje netoleruoja. Feisbukas negali leisti toleruoti Rusijos propagandos kaip lygiavertės. Neįmanoma be "feiko" ir melo pateisinti Rusijos veiksmų. Mėginimas teisinti karą nėra nuomonė, nes melas nėra nuomonė. Nėra lygybės tarp budelio ir aukos. Nes Rusijos visi paaiškinimai remiasi vienu naratyvu – Rusija esą neturėjo kitos išeities, tik ukrainiečių žudymą, ir tai esą yra gėris. Baisiausia, kad feisbuke tai toleruojama", – reziumavo E.Paplauskis.

Ištrynė paskyrą

Dar vienas žinomas visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius, laidos "Praeities žvalgas" kūrėjas, socialiniame tinkle taip pat neteko paskyros, kuri turėjo šimtus tūkstančių sekėjų.

"Su feisbuku yra blogai. Manau, kad dėl paramos Ukrainai mano paskyra, kurioje buvo 200 tūkst. sekėjų, buvo iš viso panaikinta. Turėjau kurti naują paskyrą, kurią seka 25 tūkst. sekėjų. Oficiali priežastis – neapykantą skatinanti kalba. Už tai, kad rusus buvau pavadinęs "kacapais", buvau gavęs penkis įspėjimus", – pasakojo Š.Jasiukevičius.

Dėl žodžio "kacapas" kilmės mokslininkai vis dar ginčijasi. Tame pačiame feisbuke Lietuvos istorikai diskutavo ir kėlė kelias versijas, iš kur galėjo kilti šis žodis.

Viena jų – turkų, azerų, totorių kilmės žodis, reiškiantis plėšiką ir vagį.

Kiti mano, kad šis apibūdinimas tarp ukrainiečių kilo dėl barzdotos rusų išvaizdos. Ukrainietiškai žmogus su barzda apibūdinamas "як цап", "как цап", tai reiškia "kaip ožys".

Kita versija byloja, kad šio žodžio kilmė yra iš tiurkų tautų, nes žodis "kassab", reiškia mėsininką, o arabų "qaşşăb" reiškia kailialupį.

Šiose kalbų grupėse žodis turi prasmę, kuri gana artima "kacap" prasmei – pvz., "kassapči" karaimų kalboje reiškia budelis, "hassap" Krymo totorių kalboje reiškia mėsininką ir šungaudį.

Kiti tiurkiški, totoriški pavadinimai – "adam kassabi" reiškia piktą, blogą žmogų arba despotą, tironą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas yra pasisakęs byloje dėl vieno Vilniaus savivaldybės valdininko pasisakymų socialiniame tinkle, kur vyras rusus buvo išvadinęs "kacapais".

Sunku pasakyti, kokia politika feisbukas vadovaujasi.

Teismas panaikino pateiktus kaltinimus, nes vyras nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o iškeltą baudžiamąją bylą nutraukė.

Š.Jasiukevičius tvirtino, kad karo pradžioje feisbuko administracijai neužkliūdavo šis žodis, tačiau vėliau net ir atgaline data tinklo administracija ėmė taikyti sankcijas.

"Visus pranešimus, kurie buvo rašyti daug anksčiau, ištrynė. Per vieną dieną gavau penkias nuobaudas, už tai mano paskyra buvo panaikinta", – stebėjosi Š.Jasiukevičius.

Vyras susimąstė, kodėl feisbukas gina agresoriaus teisę nebūti vadinamam agresoriumi?

"Sunku pasakyti, kokia politika feisbukas vadovaujasi. Aš tą patį girdėjau, kad Lietuvą moderuoja rusakalbiai feisbuko administratoriai. Ne paslaptis, kad veikia "botų fermos". Gali feisbuke paskelbti močiutės pyrago receptą, bet jei feisbukas gaus 200 tūkst. raportų, kad turinys netinkamas, paskyrą uždarys", – pastebėjo Š.Jasiukevičius.

Platforma: žinomas Ukrainos rėmėjas Š.Jasiukevičius neteko 200 tūkst. sekėjų turėjusios paskyros, nes feisbukas ją ištrynė dėl nelabai aišku už ką paskirtų nuobaudų. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kyla grėsmė valstybei

Tai, kad vadinamosios "botų fermos" gali realiai kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, Ukrainos specialiosios tarnybos suprato vienos pirmųjų.

Rugpjūtį buvo surengta didžiulio masto operacija, kurios metu teisėsaugininkai sulaikė asmenis, kurie esą galėjo būti siejami su buvusiais tos šalies vadovais.

Buvo išaiškinta daugiau kaip milijono netikrų internetinių paskyrų sistema, kitaip vadinama "botų ferma", kuri turėjo per 400 tūkst. naudotojų auditoriją.

Šie veikėjai surengė dezinformacijos kampanijų, platino netikras žinias iš fronto ir kurstė tariamą konfliktą tarp Ukrainos prezidento kanceliarijos ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado generolo leitenanto Valerijaus Zalužno, taip pat informaciją, kuria siekta diskredituoti pirmąją Ukrainos ponią Oleną Zelenską.

"Feisbukas yra priešo zona. Įžengdami į feisbuką turime žinoti, kad šiame tinkle turime elgtis taip, lyg būtume karo lauke. Dabar jau visiškai akivaizdu, kam dirba feisbukas. Galbūt feisbukas taip nori grįžti į Rusijos rinką, arba tinklas nesusitvarko su "botais". Feisbukas vis labiau panašėja į Kremliaus valdomą platformą, ir aš nežinau, ar tinklas imsis spręsti šį klausimą. Fiesbuko taisyklių mes negalime keisti, belieka išmokti prisitaikyti prie jų, lyg būtume karo lauke", – svarstė Š.Jasiukevičius.

Priminė apie atsakomybę

"Šiandien gavome vaizdo žinučių su paplūdimyje žaidžiančiais vaikais, kurių vienas traiškė medūzą ir rengė jos laidotuves. Vaikų mama, turinti nemažai sekėjų viename socialiniame tinkle, visa tai transliavo savo paskyroje. Gyvūnų gerovės metais norime pakalbėti apie pagarbą kiekvienai gyvybei. Žmogaus požiūris į gyvūną susiformuoja jau vaikystėje. Jei jam tėvai leidžia skriausti medūzą šiandien, tai nenustebkime, kad jis jau rytoj gali skriausti paukščiuką ar šuniuką", – rašoma gyvūnų gerovės sergėtojų pranešime.

Gyvūnų mylėtojai priminė, kad žiaurus elgesys su gyvūnais ir jo skatinimas yra neleistinas pagal Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.

"Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat kartu su aplinkosaugininkais primename, kad pamačius medūzą jokiu būdu negalima jos trypti ar kitaip naikinti. Net ją liečiant, keliant iš vandens ar nuo smėlio reikia tai daryti labai atsargiai. Tai vienas unikalių gamtos kūrinėlių, kuris praturtina viso pasaulio gamtinę įvairovę", – priminė viešosios įstaigos atstovai.

Sulaukė pasmerkimo

Žinomos vilnietės vaizdo transliacija sulaukė daugelio pasmerkimo, bet buvo ir kitaip manančiųjų.

"Labai baisu, kai vaikučiai negyvas medūzas ketvirčiuoja kastuvėliais kaip picas", – pastebėjo vienas internautų.

Kitas diskusijoje aiškino, kad medūzos esą nenaudingas padaras, kone darantis žalą Baltijos jūrai.

Po viešų perspėjimų apie administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę, į diskusiją įsijungė ir Pajūrio regioninio parko ekologas.

"Gyvenimas sociume teikia saugumo, bet už jį tenka mokėti absurdu. Visuomeninis intelektas auga sunkiai. Nulenktus vertybinius stulpus tenka sunkiai atlenkinėti ir dažnai nulenkiama į kitą pusę. Geri žmonės su geromis iniciatyvomis staiga ima gąsdinti žmones aplinkosaugininkais ir didelėmis baudomis už išmestą balandžio lizdą iš savo balkono. Mat formaliai paukščių lizdų naikinimas draudžiamas įstatymu. Dar žiauriau, kai už tai, kad vaikas palaidojo pakrantėje plūduriuojančias medūzas, grasinama baudžiamąja atsakomybe", – savo nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Erlandas Paplauskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Misija – daugintis

Aplinkosaugininkas patikino, kad skatinimas rūpintis gyvūnu ir bet kokia gyvybe – sveikintinas reiškinys. Tačiau gamtoje mirtis yra natūralus dalykas.

Negalima grasinti baudžiamuoju kodeksu žmonėms už jų kvailumą.

"Medūza yra vienas paprastesnių daugialąsčių organizmų – duobagyvis, kurio polipo stadija, panaši į mums žinomą gėlavandenę hidrą. Ji gyvena jūrų dugne ir savotiško "pumpuravimo" būdu, kuris gal tiksliau vadintinas strobiliacija, atsiskiria mažos medūziukės – efiros, kurios beveik pasyviai sklando vandens srovėse, subrandina lytinius produktus, juos išleidžia į vandenį ir baigia savo gyvenimą", – apie medūzų gyvavimo ciklą paaiškino gamtininkas.

Pasak E.Paplauskio, medūzos stadija skirta tik kiaušialąstėms ir spermatozoidams išplatinti.

"Tarsi autonomiškas plaukiojantis gyvūno lytinis organas. Patikėkite, tai bus vienas paskutinių daugialąsčių gyvūnų žemėje po katastrofų, kuris išjungs šviesą. Gyvūnų nereikia kankinti, bet dauguma priplaktų pakrantėje medūzų baigia savo gyvenimą. Jų toks likimas, iki priplakimo turėjo suspėti pasidauginti. Natūralu, kad vaikas laidoja gyvūnus. Logiška būtų susirūpinti vaiku, nes medūza gali nudilginti net ir baigusi savo misiją, o medūza rūpintis jau nebereikia – jos misija žemėje baigta", – paaiškino E.Paplauskis.

Aplinkosaugininkas patikino, kad Baltijos jūroje gyvena paprastoji medūza.

"Žiaurioji gamtos patirtis yra esminė sudedamoji pasaulio pažinimo dalis. Tačiau tai nereiškia, kad reikia skatinti žiauriąją gamtos patirtį. Viskas vaikų pasaulyje susidėlios savaime ir be moralų, kai bus teigiamas tėvų pavyzdys. Svarbiau yra neužmušti pažinimo ir tyrinėjimo iniciatyvų. Negalima grasinti baudžiamuoju kodeksu žmonėms už jų kvailumą", – reziumavo E.Paplauskis.

Kryžių nuplėšė nuo antkapio?

Pajūrio regioninio parko teritorijoje augantis juodalksnis, pasak šio parko direkcijos ekologo Erlando Paplauskio, byloja sovietinių karių dvasinį skurdą.

"Dar tuomet, kai tik buvau pradėjęs dirbti parke, Laimutis Kondratas parodė Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje va tokį pokštą. Galvojau, kad medis augo ir iškėlė kryžių į padanges. Pasirodo, karinio poligono laikais sovietų orkai nurovė nuo kapo kryžių su antkapiu ir įkėlė "dembeliui" (demobilizacijai) pažymėti", – pasakojo E.Paplauskis.

Šventė demobilizaciją

Pajūrio juostoje buvo daug karinių dalinių. Pasienio ruožą saugojo sovietų kariuomenė.

"Dembeliu" buvo vadinamas tas karys, kuriam iki demobilizacijos būdavo likęs pusmetis. O tai sovietiniams kariams buvo proga švęsti. Tai jie darė savaip. Aplink, kituose medžiuose, buvo daugiau tų kryžių, tik medinių, sukaltų iš lentų. Sovietų kariai kai kur buvo prikalę metalinius dubenėlius ir šaukštus vietoje nukryžiuotojo Kristaus figūrėlės. Po apačia buvo išraižytas šūkis – "nezabudu rodinu, mat rodnuju" (nepamiršiu tėvynės ir motinos)", – 1999 m. fotografijoje užfiksuotą vaizdą prisiminė E.Paplauskis.

Sovietų kariai kai kur buvo prikalę metalinius dubenėlius ir šaukštus vietoje nukryžiuotojo Kristaus figūrėlės.

Medinės raketos pakelėje

Sovietmečiu Klaipėdoje ir visame pajūryje buvo 29 kariniai objektai. Pačioje Klaipėdoje stovėjo 3-ioji kranto apsaugos divizija su pasienio bei oro apsaugos kariniais daliniais.

Baltijos jūros laivynas turėjo savo padalinių, skirtų jūros stebėjimui.

Klaipėdos rajono teritorijoje buvo 16 karinių dalinių. Nemirsetoje buvo įsikūręs pasienio mokymo centras, krantų apsaugos divizijos taktinio mokymo centras. Nemirsetoje veikė radiolokacinė kuopa.

"Yra liudininkų, kurie pasakojo, kad Dargužių kaimo ribose esantis betoninis įtvirtinimas žemėje galėjo būti skirtas sunkiųjų pabūklų technikai. Technika galėjo būti skirta raketų paleidimui. Tačiau kiek toliau, aplinkiniams matomoje vietoje, stovėjo medinės raketos, nudažytos ryškiomis spalvomis. Vaikystėje teko matyti šias medines imitacijas. Spėju, kad jos buvo skirtos suklaidinimui", – prisiminė E.Paplauskis.

Į Karklę nebuvo taip paprasta anuomet patekti. Į ją vedė du žvyrkeliai.

"Buvo įrengti atitvarai skersai kelio, prie jų stovėjo kareiviai. Kartais jie kažkur pradingdavo, net ir karinė tarnyba sovietmečiu buvo vykdoma aplaidžiai. Įvažiuodamas į kontroliuojamą teritoriją turėjai parodyti leidimą, kareivis galėdavo klausti, kur ir ko važinėji pajūriu. Mes lankydavome gimines. Kai buvau vaikas, buvo įdomu pasižiūrėti į tas medines raketas", – prisiminė E.Paplauskis.