ICPA teiks paramą rengiant agresijos nusikaltimų bylų medžiagą ir šiuo tikslu užtikrins esminius įrodymus ir palengvins bylų rengimo procesą ankstyvuoju etapu.

Liepos 3 d. Eurojusto patalpose Hagoje surengtame specialiame atidarymo renginyje apie ICPA veiklos pradžią iškilmingai paskelbė Eurojusto pirmininkas Ladislav Hamran, už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reynders, Ukrainos generalinis prokuroras Andriy Kostin Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras Karimas A. A. Khan, generalinio prokuroro padėjėjas Kenneth A. Polite ir Nyderlandų teisingumo ministrė Dilan Yeşilgöz-Zegerius. Tuo pat metu buvo pasirašytas susitarimas dėl įnašo su Europos Komisijos Užsienio politikos priemonių tarnyba ir įvyko pirmasis Centro veiklos pradžios susitikimas.

Atidarymo renginio metu už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reynders sakė: „Įsteigdama ICPA, Europos Sąjunga pakartoja savo įsipareigojimą užtikrinti visišką atskaitomybę už tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus Rusijos karo prieš Ukrainą metu, įskaitant agresijos nusikaltimą. ICPA įsteigimas – aiškus signalas pasauliui, kad jėgos panaudojimo draudimas ir toliau yra mūsų tarptautinės taisyklėmis grindžiamos tvarkos pagrindas ir kad tie, kurie jį pažeidžia, bus patraukti atsakomybėn.“

Eurojusto pirmininkas Ladislav Hamran teigė: „Eurojustas yra pasiekęs gerų rezultatų teikdamas operatyvinę, techninę, logistinę ir finansinę paramą nacionaliniams prokurorams, dirbantiems su tarpvalstybinėmis bylomis. Nuo pat šio karo pradžios ta pati parama padėjo koordinuoti ir stiprinti nacionalinius tyrimus dėl Ukrainoje įvykdytų tarptautinių nusikaltimų. ICPA yra svarbus tolesnis mūsų bendrų pastangų visais lygmenimis panaikinti nebaudžiamumą žingsnis.“

Ukrainos generalinis prokuroras Andriy Kostin pažymėjo: „Tai, kad oficialiai pradėjo veikti Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą centras, yra aiškus ženklas, kad pasaulis yra vieningas ir tvirtai laikosi pozicijos, kad Rusijos režimas bus patrauktas atsakomybėn už visus savo nusikaltimus. Deja, tarptautinės baudžiamosios teisenos sistemoje yra didelė spraga, susijusi su atskaitomybe už agresijos nusikaltimą. ICPA yra viena iš sudėtinių dalių, sustiprinančių agresijos draudimą, ir juo ši sistema papildoma bei sutvirtinama.“

Karim A. A. Khan, Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras teigė: „Visiškoje tamsoje ir kančiose, kuriose skendėja visa Ukraina, matėme ir šviesą, kuri atsirado kuriant naujas partnerystes siekiant atskaitomybės. Šiandien noriu aiškiai pasakyti, kad ir toliau esame pasiryžę dar labiau stiprinti bendradarbiavimo su Eurojustu ir nacionalinėmis institucijomis pagrindus, kuriuos per pastaruosius metus sukūrėme per Jungtinę tyrimų grupę.“

„JAV teisingumo departamentas didžiuojasi galėdamas prisidėti prie mūsų Europos partnerių ir vienas pirmųjų dalyvauti Tarptautiniame baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centre (ICPA)“, – sakė Teisingumo departamento Baudžiamųjų bylų skyriaus generalinio prokuroro padėjėjas Kenneth A. Polite jaunesnysis. „Naujai paskirta JAV Teisingumo departamento specialioji prokurorė agresijos nusikaltimams Jessica Kim atstovaus Jungtinėms Amerikos Valstijoms ICPA ir turės nevaržomą prieigą prie didelės kompetencijos ir išteklių, kuriuos departamentas sukaupė reaguodamas į neteisėtą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.“

Dilan Yeşilgöz-Zegerius, Nyderlandų teisingumo ministrė: „Šiandien, atidarius ICPA, žengėme svarbų žingsnį užtikrindami, kad būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas už tarptautinius nusikaltimus, kuriuos sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tam reikia sudėtingų tyrimų ir šioje srityje per ICPA galime padėti vieni kitiems. Dėl šios priežasties Nyderlandai didžiuojasi galėdami būti ICPA priimančiąja šalimi.“

ICPA ir Eurojusto vaidmuo

ICPA yra unikalus Eurojusto teisminis centras, skirtas padėti vykdyti nacionalinius agresijos nusikaltimo, susijusio su karu Ukrainoje, tyrimus. ICPA dėka nepriklausomi skirtingų valstybių prokurorai galės kasdien dirbti kartu toje pačioje vietoje, greitai ir veiksmingai keistis įrodymais ir susitarti dėl bendros tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo strategijos. ICPA darbas padės veiksmingai pasirengti ir prisidėti prie bet kokio būsimo baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą, nepriklausomai nuo jurisdikcijos, kurioje jis bus vykdomas.

ICPA dalyviai galės pasinaudoti Eurojusto specialiai pritaikyta operatyvine, technine, logistine ir finansine parama. Pagrindinė tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazė (CICED), kurią valdo Eurojustas, bus labai svarbi ICPA darbui. Vykdant kitų tarptautinių nusikaltimų (genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų) nagrinėjimą, CICED jau pateikti įrodymai gali būti vienodai svarbūs tiriant agresijos nusikaltimą. Be to, CICED sistemoje bus galima saugoti nacionalinius įrodymus, kuriuos pateiks būsimi ICPA dalyviai ir kurie vėliau bus analizuojami.

Buveinės vieta Hagoje turi keletą privalumų. ICPA ne tik turės tiesioginę prieigą prie vertingos Genocido tinklo sekretoriato, veikiančio Eurojuste, patirties, bet ir palengvins glaudų bendradarbiavimą ir koordinavimą su TBT ir kitais tarptautiniais teisingumo subjektais.

Kodėl ICPA yra būtinas ir unikalus?

Karas Ukrainoje yra labiausiai dokumentuotas istorijoje ir pirmą kartą vyksta aktyvūs agresijos nusikaltimo tyrimai, kol tebevyksta ginkluotas konfliktas. Kartu mes susiduriame su tarptautiniu nusikaltimu, už kurį retai patraukiama baudžiamojon atsakomybėn ir už kurį nėra jokios standartinės praktikos.

Operatyvus ICPA sukūrimas padeda sumažinti atotrūkį tarp užmojų ir realybės, suburti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, apsaugoti esminius įrodymus ir užtikrinti, kad nebūtų prarasta laiko rengiant bylą, skirtą būsimam baudžiamajam persekiojimui už agresijos nusikaltimą. Tokiais veiksmais teisininkų bendruomenė siunčia aiškią žinią, kad asmenys, atsakingi už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, bus patraukti atsakomybėn. Todėl šiandien pradėjęs veikti ICPA yra svarbus momentas tarptautiniam teisingumui.

ICPA dalyviai

Be Ukrainos, ICPA pradiniame etape dalyvauja penkios jungtinės tyrimo grupės (JTG) narės (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Rumunija). Remdamosi susitarimo memorandumu su JTG nariais, Jungtinės Amerikos Valstijos paskyrė specialųjį agresijos nusikaltimo prokurorą, kuris padės ICPA veiklai.

Artimiausiais mėnesiais bus palengvintas kitų valstybių ir organizacijų, pavyzdžiui, TBT ir ES patariamosios misijos Ukrainoje, dalyvavimas ICPA. Šalys, turinčios informacijos ar įrodymų, susijusių su agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo tyrimu, taip pat gali teikti prašymą dėl dalyvavimo.

ICPA finansavimas

ICPA visiškai finansuoja Europos Komisijos Užsienio politikos priemonių tarnyba. Finansinio įnašo susitarimą dėl pradinės 8,3 mln. eurų sumos šiandien pasirašė Europos Komisijos Užsienio politikos priemonių tarnybos direktorius Peteris Wagneris ir Eurojusto administracijos direktorius Evertas van Walsumas.

Bendra Eurojusto parama Ukrainos pastangoms atskaitomybės užtikrinimo srityje

Nuo karo pradžios Eurojustas, remdamasis savo 20 metų patirtimi, įgyta dirbant su nacionaliniais prokurorais tarpvalstybinių bylų srityje, buvo vienas iš svarbiausių subjektų, remiančių atskaitomybę už Rusijos nusikaltimus.

Vos praėjus šešioms dienoms po karo pradžios Eurojustas rėmė JTG, kurią dabar sudaro Ukraina, šešios ES valstybės narės ir TBT, įsteigimą. Pripažįstant specifinius įrodinėjimo iššūkius, susijusius su tokio pobūdžio tyrimais, buvo sukurta CICED, remiantis skubiu Eurojusto įgaliojimų pakeitimu po invazijos į Ukrainą. Iki šiol CICED buvo pateikta šimtai dokumentų iš devynių šalių, įskaitant Ukrainą. Pirmieji analizės rezultatai patvirtina, kad duomenų bazė duoda apčiuopiamą naudą prokuratūros praktikai.

Agentūra taip pat valdo ES genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tinklą (Genocido tinklas), t. y. pagrindinis keitimosi patirtimi šioje srityje centras.

Eurojustas jau turi tokią pažangią paramos struktūrą, todėl jis yra tinkamiausia vieta ICPA įsteigti.

Bendroji informacija

Agresijos nusikaltimas – tai nusikaltimas, kurį įvykdo aukščiausioji politinė ir karinė vadovybė. Atsižvelgdamas į tai, kad Rusija nėra Romos statuto šalis, TBT negali patraukti Rusijos vadovybės baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Siekdamos panaikinti šią spragą, 2022 m. lapkričio mėn. Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba pateikė dokumentą, kuriame analizuojamos įvairios galimybės užtikrinti visišką atskaitomybę už nusikaltimus, įvykdytus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, įskaitant agresijos nusikaltimą.

ICPA yra pirmas žingsnis šiame procese siekiant išsaugoti įrodymus ir parengti bylas būsimiems teismo procesams, nesvarbu, ar tai būtų daroma nacionaliniuose teismuose, specialiajame teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme dėl jo jurisdikcijai priklausančių nusikaltimų.

2023 m. vasario 2 d. 24-ajame ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė apie Tarptautinio baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centro įsteigimą.

Ji komentavo sprendimus, priimtus per Jungtinės tyrimo grupės, kuriai priklauso ir Lietuva bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras, koordinacinį pasitarimą Vilniuje. Eurojusto organizuotame susitikime ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavo tyrimo grupės narės, TBT ir Jungtinių Valstijų atstovai.

„Šio koordinacinio pasitarimo metu buvo pasirašytas Jungtinės tyrimo grupės susitarimo pakeitimas, kuriuo genocido nusikaltimas, kuris tiriamas Ukrainoje, įtraukiamas į Jungtinės tyrimo grupės darbus“, – spaudos konferencijoje sakė Eurojusto viceprezidentė Margarita Šniutytė-Daugėlienė.

Pasak jos, tai „neabejotinai prisidės prie efektyvaus šio nusikaltimo ištyrimo“.

Lietuvos atstovė taip pat pranešė, jog Eurojuste šiuo metu kuriama įrodymų duomenų bazė, kurioje bus centralizuotai kaupiami ir saugomi įrodymai dėl Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.

„Taip pat Eurojuste yra steigiamas tarptautinis agresijos nusikaltimų persekiojimo centras, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti svarbius agresijos nusikaltimą patvirtinančius įrodymus ir neprarandant brangaus laiko rengti bylą dėl asmenų atsakomybės už šiuos nusikaltimus, kad ir kur tas teisminis procesas ateityje įvyks“, – kalbėjo M. Šniutytė-Daugėlienė.

„Mes labai tikimės, kad centras šių metų vasarą bent jau tam tikra apimtimi pradės veikti“, – sakė ji.

Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio prokuroro patarėjas Kennethas Polite'as (Kenetas Polaitas) savo ruožtu teigė, jog ketvirtadienį šios šalies Teisingumo departamentas pažadėjo į naujai kuriamą tarptautinį centrą dėl agresijos paskirti patyrusį prokurorą.

Mes labai tikimės, kad centras šių metų vasarą bent jau tam tikra apimtimi pradės veikti.

Jis teigė, kad departamentas tyrimo grupei teiks „sustiprintą paramą“.

„Stiprus signalas“

Kurti Agresijos nusikaltimų persekiojimo centrą nuspręsta kovo 3-5 dienomis Lvive vykusios konferencijos metu. Tuo metu skelbta, jog šis centras veiks kaip paramos struktūra Jungtinei tyrimo grupei.

„Tas centras yra su fokusu analizuoti įrodymus, pagrindžiančius agresijos nusikaltimą, – kalbėjo M. Šniutytė-Daugėlienė. – Šito centro tikslas – parengti stiprią bylą (...) būsimam teisminiam procesui dėl agresijos nusikaltimų. Kur šita byla bus perduota – ar specialiam tribunolui, ar kitam – yra ateities klausimas.“

Pasak jos, šiuo metu nacionaliniu lygiu agresijos nusikaltimai tiriami penkiose valstybėse – Baltijos šalyse, Lenkijoje, Ukrainoje.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Praėjusį mėnesį TBT išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

Vis dėlto kai kurios šalys, įskaitant Vengriją, Armėniją, pareiškė, kad jos nesulaikytų V. Putino, jei jis atvyktų į minėtas šalis.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas teigė nesuprantantis tokių pasisakymų.

„Jei kuri nors šalis nepaklus ir nevykdys arešto orderio, man tai reikš, kad tos šalies politikai V. Putiną gerbia labiau nei įstatymus“, – kalbėjo A. Kostinas.

Anot jo, politikų pareiškimai dėl arešto orderio nevykdymo, yra „stiprus signalas“ ir minėtų šalių gyventojams, jog politikai tokiu atveju gali negerbti ir nacionalinių įstatymų bei pačių žmonių.

Kalbėdamas apie arešto orderį V. Putinui, jis teigė, kad ilgainiui tokių orderių turėtų būti ir daugiau.

Rinkimų metu 27 skirtingų valstybių nacionaliniai atstovai, sudarantys Eurojusto kolegiją, balsavo už penkis kandidatus.

M. Šniutytė-Daugėlienė Eurojusto viceprezidentės pareigas pradėjo eiti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo, jos kadencija truks ketverius metus. Išrinktas Eurojusto viceprezidentu asmuo toliau vykdo savo kaip nacionalinio nario funkcijas, skelbiama pranešime.

Eurojustas – Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, įkurta 2002 metais. Eurojusto veiklos tikslas – stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo efektyvumą, tiriant sunkius tarptautinius ir organizuotus nusikaltimus, užtikrinti operatyvų bei efektyvų teisingumo vykdymą.

Lietuvos prokuratūros sistemoje M. Šniutytė-Daugėlienė pradėjo dirbti prieš 23 metus.

2016 metų pabaigoje prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu ji buvo paskirta generalinio prokuroro pavaduotoja. Iki šio paskyrimo prokurorė dirbo Klaipėdos apygardos prokuratūroje. 2019 m. vasarą M. Šniutytė-Daugėlienė tapo Lietuvos nacionaline nare Eurojuste.

Pasak prokuratūros, prasidėjus karui Ukrainoje, M. Šniutytės-Daugėlienės aktyvaus įsitraukimo bei organizacinio darbo dėka, Hagoje įvyko keli tarptautiniai koordinaciniai pasitarimai dėl karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo ir tarptautinio bendradarbiavimo, pradėjo veikti jungtinė tyrimo grupė, kurios narėmis šiuo metu jau yra šešios valstybės bei Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra.

Lietuva savo narį į Eurojustą skiria nuo 2004 m. Juo gali tapti Generalinės prokuratūros prokuroras.

Jos vadovė Nida Grunskienė paskyrė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą Darių Karčinską atstovės pavaduotoju, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Irmantą Mikelionį – padėjėju, Šiaulių apylinkės prokurorą Lauryną Butvydą – nacionaliniu ekspertu.

Pirmieji du paskirti penkerių metų kadencijai, trečias – metams.

Nacionalinis ekspertas dirbs Eurojusto buveinėje Hagoje, Nyderlanduose, o Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas bei padėjėjas tęs darbą Lietuvoje, kartu vykdydami ir savo prokurorų pareigas.

„Šiuo metu Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste vaidmuo yra ypatingai svarbus ir vis labiau matomas, vertinamas ne tik Lietuvoje. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, greta įprasto tarptautinio bendradarbiavimo tiriant nusikalstamas veikas, prokurorė M. Šniutytė-Daugelienė atlieka didžiulį darbą koordinuodama Lietuvos ir kitų valstybių institucijų pagalbą Ukrainai tiriant karo nusikaltimus“, – teigė N. Grunskienė.

„Vienas iš itin svarbių pasiekimų – pirmą kartą istorijoje prie jungtinės trijų valstybių tyrimo grupės prisijungusi Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra. Todėl ženklus mūsų nacionalinio nario biuro Eurojuste sustiprinimas labai įvairią ir daugiametę patirtį turinčiais prokurorais leidžia tikėtis dar reikšmingesnių rezultatų,“ – sakė ji.

Eurojustas – 2002 metais įkurta institucija, jos veiklos tikslas – stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo efektyvumą, tiriant sunkius tarptautinius ir organizuotus nusikaltimus, užtikrinti operatyvų bei efektyvų teisingumo vykdymą.

Eurojustas glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis institucijomis, Europolu, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF, Europos teisminiu tinklu, kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, teikia pagalbą Europos prokuratūrai.

Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, susitikimo metu Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova pristatė situaciją Ukrainoje ir iššūkius, su kuriais susiduria prokurorai, tirdami šiuo metu vykdomus karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones, tęsiantis Rusijos invazijai.

Ji akcentavo pagalbą, kurios laukia iš visų šalių fiksuojant ir dokumentuojant nusikaltimus Ukrainoje liudijančius įrodymus.

„Lietuva visapusiškai palaiko Ukrainą kovoje prieš vykdomą agresiją. Lietuvos ir Lenkijos prokurorai pasisakė apie jų šalyse pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Ukrainoje, plačiai buvo diskutuota bendradarbiavimo tarp šalių klausimais“, – teigiama pranešime.

Pasitarimo tarp šalių, kurios jau yra pradėjusios ikiteisminius tyrimus, sesijoje buvo nuspręsta sudaryti jungtinę tyrimo grupę tirti karo nusikaltimus Ukrainoje, į grupės sudėtį įtraukiant Eurojustą.

Pasak prokuratūros, susitikime kitų šalių atstovai teigė, jog jose taip pat sprendžiami klausimai dėl analogiškų ikiteisminių tyrimų pradėjimo.

Juos atliekant bus siekiama apklausti nukentėjusius žmones, surinkti visą įmanomą informaciją, būtiną įrodinėjant daromus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir ryšių prokurorai iš Jungtinių Valstijų, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos, atstovai iš Jungtinės Karalystės bei kitų šalių. Iš viso – apie 60 atstovų iš 31 šalies.

Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo darbo vieta yra Lietuvoje, jis kaip ir iki šiol toliau dirbs ir Generalinės prokuratūros prokuroru.

Šiuo metu Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste yra Margarita Šniutytė-Daugėlienė ir ji dirba Eurojusto buveinės valstybėje, Nyderlandų Karalystėje, Hagoje.

Eurojustas (Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra) įkurtas 2002 metais. Eurojusto veiklos tikslas – stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo efektyvumą tiriant sunkius tarptautinius ir organizuotus nusikaltimus ir užtikrinti operatyvų bei efektyvų teisingumo vykdymą.

Eurojustas glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis institucijomis, Europolu, OLAF, Europos teisminiu tinklu, kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, teiks pagalbą veiklą pradėjus Europos prokuratūrai.

Eurojusto veiklą vertina Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai.

Lietuvos nacionalinis biuras Eurojuste savo veiklą pradėjo šaliai įstojus į Europos Sąjungą. Nuo 2004 m. gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste funkcijas vykdo Generalinės prokuratūros prokuroras.

„Eurojuste turėjome galimybę išdėstyti Lietuvos poziciją dėl Rusijos spaudimo Sausio 13-oios bylos prokurorams ne tik šios tarptautinės organizacijos vadovams, bet ir kolegijoms nariams“, – sakė ministras.

Teisingumo ministras ES teisinio bendradarbiavimo agentūros prezidentui Ladislavui Hamranui įteikė oficialų laišką, kuriame atkreipiamas dėmesys į Rusijos neteisėtus veiksmus Lietuvos teisėjų ir prokurorų atžvilgiu, kad šie tyrė ir priėmė procesinius sprendimus Sausio 13-osios byloje, taip pat pateikta išsami informacija, susijusi su šia byla. Šis laiškas bus išplatintas visiems Eurojusto kolegijos, sudarytos iš visų 28 ES valstybių atstovų, nariams.

Ministro E. Jankevičiaus teigimu, Rusija gali piktnaudžiauti tarptautiniais bendradarbiavimo susitarimais siekdama areštuoti, sulaikyti ir prašyti išduoti Lietuvos pareigūnus, patiriančius politiškai motyvuotą persekiojimą. „Todėl darome viską, kad tarptautiniai partneriai būtų gerai informuoti apie susidariusią situaciją. Glaudus bendradarbiavimas su Eurojustu leidžia tikėtis tvirto tarptautinės bendruomenės palaikymo, kad trečiosios valstybės nebandytų piktnaudžiauti gerai veikiančio teisinės pagalbos mechanizmo priemonėmis“.

Susitikime ministras pabrėžė, kad Eurojustas atlieka itin svarbų vaidmenį, padėdamas kovoti su organizuotu nusikalstamumu ES erdvėje. „Lietuva remia agentūros siekį gauti iš ES biudžeto jos poreikius atitinkantį finansavimą, nes tai padės užtikrinti efektyvią veiklą“, – sakė E. Jankevičius.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos atstovai dirba su 45 tarptautinių bylų tyrimais.

Eurojustas – ES teisinio bendradarbiavimo agentūra, padedanti valstybėms narėms tirti tarptautinius nusikaltimus. Agentūra koordinuoja tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kai nusikaltimai yra susiję su dviem ir daugiau ES šalių.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ketvirtadienį Hagoje įteiks laišką ES teisinio bendradarbiavimo institucijos – Eurojusto – prezidentui Ladislavui Hamranui dėl Rusijos daromo spaudimo.

E. Jankevičius pranešime sakė, kad Lietuva turi glaudžiai bendradarbiauti su Eurojustu, „jeigu Rusija, siekdama neteisėtų tikslų, bandytų piktnaudžiauti teisinės pagalbos mechanizmais“.

Pernai Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos prokurorus, dalyvavusius Sausio 13-osios bylos tyrime, o šiemet – ir prieš teisėjus, nagrinėjusius šią bylą.

Birželio pradžioje Lietuvos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai Liuksemburge perspėjo ES kolegas dėl Rusijos veiksmų.

Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tačiau nuosprendį apskundė tiek prokurorai, tiek dalis nuteistųjų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

E. Jankevičius su Eurojusto prezidentu taip pat aptars ryšius tiriant kitas tarptautines bylas. Praėjusiais metais Lietuvos atstovai prisidėjo prie 112 Eurojusto bylų nagrinėjimo.

Ši agentūra koordinuoja tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kai nusikaltimai yra susiję su dviem ir daugiau ES šalių.

Lietuvos nacionaline nare Eurojuste dirbs generalinio prokuroro pavaduotoja Margarita Šniutytė-Daugėlienė.

Nacionalinio nario pavaduotoju paskirtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna.

M. Šniutytė-Daugėlienė dirbs Eurojusto buveinės valstybėje, Nyderlanduose, o T. Krušna – Lietuvoje, Generalinėje prokuratūroje.

Kadenciją M. Šniutytė-Daugėlienė pradės šių metų rugpjūčio 20 dieną.

Eurojusto veiklos tikslas – stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo efektyvumą tiriant sunkius tarptautinius ir organizuotus nusikaltimus, užtikrinti operatyvų bei efektyvų teisingumo vykdymą.

Eurojustas įkurtas 2002 metais, Lietuvos nacionalinis biuras veiklą organizacijoje pradėjo po įstojimo į Europos Sąjungą. 

Lietuvai Eurojuste toliau atstovaus prokurorai Laima Čekelienė ir Tomas Krušna, pranešė Generalinė prokuratūra.

L.Čekelienė antradienį pradėjo eiti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pareigas, T.Krušna - nacionalinio nario pavaduotojo.

Kaip ir anksčiau, L.Čekelienė dirbs Eurojusto buveinės valstybėje Nyderlandų Karalystėje, Hagoje, o T.Krušna – Lietuvoje, Generalinėje prokuratūroje.

Sprendimą dėl šių pareigūnų skyrimo priėmė laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis, atsižvelgęs į Atrankos komisijos pateiktą išvadą.

Generalinė prokuratūra BNS yra informavusi, kad į kiekvieną pareigybę pretendavo po du asmenis. Atrankos procedūra buvo pradėta liepą.

L.Čekelienė Hagoje dirba nuo 2008 metų pavasario. Jo įgaliojai jau du kartus buvo pratęsti. 2006-2008 metais Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pareigas ėjo T.Krušna.

Lietuvos nacionalinis biuras Eurojuste savo veiklą pradėjo šaliai įstojus į Europos Sąjungą. Nuo 2004 metų gegužės Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste funkcijas vykdo Generalinės prokuratūros prokuroras.

Eurojustas – Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo padalinys – yra atskira teisinė Europos Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir veikianti per nacionalinius narius arba/ ir kaip kolegija.