Tyko ir duobėtuose keliuose

Užsimojus keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, šią savaitę Seime kilo diskusijų.

Ginčytasi, koks turi būti ilgiausias kelio ruožas, kuriame bus matuojamas greitis.

Aiškintasi, ar galima „smaigstyti“ matuoklius šiaip – net ir ten, kur kelio būklė yra prasta, o jos nesiruošiama remontuoti.

Palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas kartu su kitais Seimo nariais rengęs įstatymo pataisas, tikino, kad jomis bus siekiama pažaboti matuoklių statymo vajų.

Priemonės: politikai nori įteisinti tvarką, kuria pavojinguose ruožuose pirmiausia būtų privalu avaringumą mažinti kitomis priemonėmis, o greičio matuokliai būtų statomi tik įsitikinus, kad kitos priemonės neveikia. „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

„Dažniausiai įvykus eismo įvykiui, aiškinama, kad dėl to kaltas greitis. Tačiau ar tikrai? Net į kelią išbėgus laukiniams gyvūnams, nes nėra įrengta specialių atitvarų nuo žvėrių, vis tiek aiškinama, kad avarija nutiko dėl greičio“, – stebėjosi M. Skritulskas.

Parlamentaras įsitikinęs, kad pirmiausiai turi būti diegiamos kitos saugaus eismo priemonės keliuose – įrengiamas apšvietimas, pėsčiųjų perėjos, saugumo salelės, turi būt rūpinamasi, kad kelio danga būtų suremontuota, įrengiami atitvarai nuo žvėrių.

Tačiau iki šiol vairuotojai matė priešingus veiksmus. Vairuotojai puikiai pamena, kad, pavyzdžiui, kelyje į Dituvą pirmiausia buvo „pridaiginta“ greičio matuoklių, nors dangos būklė buvo tragiška.

Stebina ir kelias į Palangą, kur ties posūkiu į Nemirsetą, kai prasideda itin prasta kelio danga, užuot ją atnaujinus, čia buvo sumontuotas sektorinis greičio matuoklis.

Klausimų kilo ir STT

Ėmus aiškintis, kas ir kaip nusprendžia, kur statyti milijonus kainuojančias greičio matavimo sistemas, paaiškėjo, kad dabartinė tvarka kelia labai rimtų klausimų.

„Mums pateikus įstatymo pataisas, susisiekimo ministras kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas įvertinti mūsų parengto įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Esminių pastabų pataisoms STT neturėjo, tačiau tarnyba ėmėsi tirti esamą tvarką. Ir nustatė, kad ši tvarka antikorupciniu požiūriu yra ydinga. Pirmiausiai dėl to, kad pernelyg didelė diskrecija suteikiama vienai įmonei“, – situaciją paaiškino M. Skritulskas.

STT manymu, negali ta pati institucija nustatinėti kriterijų, pati jais vadovautis ir dar kontroliuoti.

„Lietuvos automobilių kelių direkcija pati nusistato tvarką, pati nusprendžia, kur statys matuoklius, pati įgyvendina sprendimus ir pati save kontroliuoja. Akcentuotina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija yra tapusi akcine bendrove“, – pabrėžė M. Skritulskas.

Labiausiai parlamentarui užkliuvo tai, kad kriterijai, pagal kuriuos Kelių direkcija priima sprendimus dėl matuoklių, nėra aiškūs.

„Tiek Vyriausybė, tiek Susisiekimo ministerija, tiek Kelių direkcija pripažino, jog egzistuojanti tvarka nėra teisinga, todėl kriterijus, tvarką bei sprendimus dėl matuoklių statymo turi priimti ne ta pati, bet skirtingos institucijos“, – tikino Seimo narys.

Sustabdė pirkimą

Vos tik paskelbus apie naujų 50 greičio matuoklių dar vieną pirkimą už 2 mln. eurų, teko jį stabdyti.

„Stabdyti planus įrengti naujus greičio matuoklius Kelių direkcija nusprendė siekdama peržiūrėti greičio matuoklių įrengimo metodiką ir iš naujo įvertinti kelių ruožus, kuriuose greičio matuokliai galėtų būti statomi“, – pranešė direkcija.

Anot jos, laikinai sustabdyti planus nusprendė siekdama maksimaliai skaidrinti iki šiol taikytą greičio matuoklių įrengimo procesą bei užkirsti kelią nepagrįstoms interpretacijoms šia tema.

„Iš tų kelių milijonų, kurie dabar sutaupyti, viliuosi, lėšos bus skiriamos realioms saugumo priemonėms“, – tarstelėjo M. Skritulskas.

30 km ruože – šeši

Skelbta, kad valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentinio greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.

Praėjusią savaitę, Ekonomikos komiteto posėdžio metu svarstant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, Seimo narys Andrius Kupčinskas nusistebėjo matuoklių skaičiumi trumpuose ruožuose.

Naujovės: Seimo Ekonomikos komitetas siūlo įstatymo pataisomis įvesti prievolę, kad net greitį matuojant mobiliaisiais matuokliais, pareigūnams būtų privalu apie greičio kontrolę vairuotojus informuoti kelio ženklu, šalia pastačius ir didžiausio leistino greičio ženklą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kelyje Kaunas–Prienai trisdešimties kilometrų ruože yra trys sektoriniai greičio matuokliai. Iš 30-ies kilometrų tik du kilometrai, kur nematuojamas greitis. O avarijos vis tiek vyksta. Briedžiai vis tiek laksto. Po pusę paros eismas būna uždaromas dėl avarijų. Tie kilometrai, kuriuose matuojamas greitis, jie nieko nelemia“, – pastebėjo A. Kupčinskas.

M. Skritulskas pataisomis siekia apriboti užmojį statyti matuoklius ilguose kelio ruožuose.

„Vidutinio greičio matuoklių ruožai neturėtų būti ilgesni nei 10 kilometrų. Viename kelyje negali būti daugiau nei penki stacionarūs matuokliai, o sektorinių turėtų būti ne daugiau nei trys“, – pastebėjo M. Skritulskas.

„Net ir dešimties kilometrų ruožas yra per žiauru“, – pastebėjo Seimo narys A. Kupčinskas.

M. Skritulskas akcentavo, kad jei kelyje – penki matuokliai, reikėtų suprasti, jog jame yra penkios mirtinai pavojingos vietos vairuotojams.

„Jei yra penkios tokios vietos, vadinasi, tokį kelią reikia vadinti mirties keliu. Akivaizdu, kad negalima be saiko „smaigstyti“ matuoklių. Matuokliai yra prevencinės priemonės. Bet jau aišku, kad tai – ne išeitis“, – reziumavo M. Skritulskas.

Sprendimai glumina

Palangiškis Seimo narys stebėjosi Kelių direkcijos sprendimais.

Kelyje į Palangą nuolat vyksta eismo įvykiai, nors ir yra pristatyta sektorinių greičio matuoklių.

Prieš savaitę, gruodžio 13 dienos vakarą, dėl staiga išbėgusios stirnos vienas palangiškis, grįždamas iš darbo Klaipėdoje, sudaužė apynaujį automobilį.

Nors toje vietoje leidžiamas 90 km/val. greitis, žmogus važiavo gerokai lėčiau, tačiau nelaimė vis tiek įvyko.

„Ir mano žmona pernai šiame kelyje sudaužė mašiną, nes išbėgo stirna. Na, juk ne greitis lėmė nelaimę“, – pastebėjo politikas.

Kelių direkcija dienraščiui „Klaipėda“ pavasarį tvirtino, kad valstybinės reikšmės magistralinis kelias A13 Klaipėda–Liepoja įtrauktas į prioritetinių sąrašą dėl atitvarų nuo gyvūnų įrengimui, tačiau darbai nežinia kada prasidės.

Apsauginiai atitvarai nuo Jakų žiedinės sankryžos Palangos link turėtų būti įrenginėjami dviem atskirais ruožais.

Vienu etapu bus atitveriamas 19,5 km ruožas nuo Jakų estakados iki Palangos ir Vydmantų kelių estakados.

Antru darbų etapu turėtų atsirasti atitvarai nuo posūkio į Palangą iki pat valstybės sienos, iš viso – 24,3 km ilgio ruožas.

Požiūris: M. Skritulskas įsitikinęs – negalima bet kur ir be jokio saiko „smaigstyti“ matuoklių, turi būti tam tikra nustatyta tvarka. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Dar viena sudėtinga vieta šiame kelyje yra posūkis į Girkalius. Atrodo nesudėtingo dalyko prašiau – lėtėjimo ir greitėjimo juostos. Gavau atsakymą iš direkcijos, kad ši vieta – kažkur darbų sąraše. Bet šioje vietoje baigiasi vidutinio greičio matavimas ir nėra juostos išsukantiems iš gyvenvietės. Kai tik pravažiuojamas matuoklis, visi spaudžia. Kitoje pusėje yra autobusų stotelė, o kaip žmonėms į ją patekti? Eiti grioviais? Mane tokie dalykai glumina – jokių saugumo priemonių, bet svarbu, kad stovi matuokliai“, – stebėjosi M. Skritulskas.

Siūlo visai išmontuoti

M. Skritulskas įstatymo pataisomis siūlo, kad magistraliniuose keliuose, t. y. vadinamosiose autostradose, matuokliai gali būti statomi tik įrengus kitas saugumo priemones, mažinančias susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių, įrengus apšvietimą, lėtėjimo juostas ir pan.

Matuoklių atsirastų tik tuomet, jei eismo įvykių skaičius per trejus metus nuo šių priemonių įrengimo ženkliai nesumažėtų.

„Taip pat siūlyčiau skirtingais kelio ženklais žymėti greičio matuoklius ir kitas stacionariąsias eismo priežiūros priemones. Tai sistema, kuri fiksuoja civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros, kelių mokesčio duomenis. Kelių eismo taisyklėse yra patvirtintas ženklas, kuriame nupieštas vadinamasis radaras“, – paaiškino M. Skritulskas.

Pasak M. Skritulsko, patvirtinus pataisas, Kelių direkcija iki 2024 m. liepos 1 d. privalės peržiūrėti nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones.

Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionarių eismo priežiūros vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatyme, privalės įrenginius demontuoti.

Pro Viduklę – 190 km/val.

Įstatymo pataisoms nepritarianti Vyriausybė taip pat išdėstė savo argumentus.

Aiškinama, kad statistiškai vertinant 2022 m. įrengtų naujų 106 vidutinio greičio matuoklių duomenis, palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose per metus maždaug aštuonis kartus sumažėjo žuvusiųjų skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistų eismo dalyvių skaičius.

Vyriausybės pastabose aiškinama, kad nėra aiškus užmojis atskirais kriterijais išskirti automagistrales iš visų kitų magistralinių kelių tinklo.

„Turima automagistralėse eismo intensyvumo įranga rodo, kad automagistralės ruožuose, kuriuose nėra stacionarių eismo priežiūros priemonių, vairuotojai linkę gerokai viršyti leistiną, ir taip jau didelį, važiavimo greitį. Tai ypač rizikinga didesnio avaringumo kelių ruožuose. Pavyzdžiui, eismo intensyvumo matuoklio, esančio automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda 190,7 km, (netoli Viduklės – A. A.) š. m. liepos mėnesio duomenimis, net 26,5 tūkst. (4 proc. srauto) vairuotojų rinkosi 160–190 km/val. Ši automagistralės Vilnius–Klaipėda vieta patenka į ruožą, kuriame artimiausiu metu planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius ir kuris prioritetinėje eilėje užima 10 vietą iš 3 881 vertinto homogeninio kelio ruožo valstybinės reikšmės kelių tinkle. Šiame ruože per vertinamą ketverių metų periodą žuvo keturi ir sužeista 10 eismo dalyvių“, – teigiama Vyriausybės pastabose.

Sunerimta dėl to, kad įtvirtinus pataisas, daugiau greičio matuoklių magistralėje Vilnius–Klaipėda negalėtų būti, nes visame kelyje jau yra įrengti penki stacionarieji greičio matuokliai.

Prakalbo apie kiaulieną

Pataisose numatyta, kad matuoklių statymo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Tačiau Seimo Ekonomikos komitetas, kuris yra pagrindinis šių pataisų rengėjas, tik iš dalies pritarė Vyriausybės pastaboms ir siūlymams.

Į tai sureagavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, siūlydama Seimui apsispręsti, ar Seimas, ar Vyriausybė turės nustatyti matuoklių statymo tvarką.

Ingrida Šimonytė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Galiausiai paaiškėjo, kad žmonės neskiria greičio matuoklių nuo tos sistemos, kuri skirta numerių skenavimui. Bet koks pagalys su kamera atrodo kaip greičio matuoklis. Ir dėl to labai nervina ir įtempia vairuotoją kelyje. Bet čia bala nematė. Aš nesiginčiju. Tik siūlymai demontuoti jau veikiančius matuoklius – nei šis nei tas“, – piktinosi I. Šimonytė.

Bet koks pagalys su kamera atrodo kaip greičio matuoklis.

Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas ramiai priėmė Vyriausybės vadovės emocijas ir patikino, kad žino, kaip atrodo lazda su inkilu.

Seimo salėje posėdžio metu iš karto įsiplieskė aistros.

Seimo narys Kęstutis Masiulis tikino, jog žmonės turbūt norėtų, kad matuoklių iš viso nebūtų.

„Dar pradėkime reguliuoti, kokio raudonumo kiauliena turi būti“, – replikavo K. Masiulis.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad Vyriausybė turi vykdyti tai, ką Seimas jai nurodė.

Jo kolega Valdemaras Valkiūnas siūlė balsuoti už pataisas, aiškindamas, kad iš viso reikia keliuose leisti važiuoti ne 90 km/val., o 100 km/val.

Valdemaras Valkiūnas. Stop kadras.

„Siūlau balsuoti ne už liurbius, o už aktyvius lietuvius. Nepasiduokime tiems, kurie nori mažinti greitį“, – rėžė auksinėmis frazėmis garsėjantis Seimo narys.

Siūlau balsuoti ne už liurbius, o už aktyvius lietuvius. Nepasiduokime tiems, kurie nori mažinti greitį.

„V. Valkiūnai, patylėk, didysis žūčių eksperte“, – kolegą ramino K. Masiulis, atkreipdamas dėmesį, kad 80 proc. gyventojų prisipažįsta viršijantys greitį.

Vis dėlto Vyriausybės siūlymams nepritarta ir parlamentarams priimtinesnis pasirodė M. Skritulsko siūlymas.

Už įstatymo pakeitimus Seimas balsuos šiandien posėdyje.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad dabartinė praktika yra ydinga, nes už visą procesą – tiek matuoklių parinkimą, skaičių, išdėstymą, įrengimą, priežiūrą, kontrolę ir kita – atsakinga viena institucija – Lietuvos automobilių kelių direkcija, pranešė Ekonomikos komiteto biuras.

Todėl Seimo nariai inicijavo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma detalizuoti matuoklių įrengimo tvarką.

Komiteto nuomone, pastaraisiais metais kilęs jų įrengimo bumas nėra vienintelė ir neatidėliotina priemonė, siekiant užtikrinti saugų eismą keliuose.

Kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas mano, kad greičio matuokliai priverčia vairuotojus laikytis leistino greičio.

„Jų nebuvimas, kai vairuotojai žino tą informaciją, sąlygoja greičio viršijimus dvigubai. 192-tame kilometre kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda per mėnesį buvo užfiksuota 350 greičio viršijimo atvejų, kai greitis buvo leistinas 130 km per valandą, o siekė ir 200 ir 260 km“, – komitete teigė M. Švaikauskas. 

Tuo metu, pasak liberalo Andriaus Bagdono, matuoklių įrengimui turi būti parinkti avaringi ruožai: „Tam, kad gelbėtų žmonių gyvybes ir užtikrintų saugų visų vairuotojų važiavimą keliuose“.

Konservatorius Paulius Saudargas įsitikinęs, kad „daug efektyviau“ greičio matuoklis veiktų ten, kur yra kitų ribojimų, pavyzdžiui, draudimas lenkti, blogas matomumas, vingis. 

„Tada greičio matuoklis duos pridėtinę vertę“, – tvirtino P. Saudargas. 

Pasak jo, daugiausia avarijų įvyksta dėl prastos dangos, netinkamo kelkraščių pločio, atitvarų, tvorų nuo gyvūnų, apšvietimo: „Į tai turime investuoti“.  

A. Bagdonas, be kita ko, tikino, kad Lietuvoje surenkama tik 16 proc. skirtų baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

„Akivaizdu, kad greičio matuoklių skaičius yra aiškiai per didelis, institucijos negali sužiūrėti visų baudų ir nėra galimybės surinkti“, – komitete teigė jis. 

Kelių direkcija trečiadienį pranešė stabdanti visus greičio matuoklių pirkimo konkursus, kuriems įgyvendinti buvo skirta 2 mln. eurų, Be to, bus tobulinama matuoklių įrengimo tvarka.

Valstybinės reikšmės keliuose iki kitų metų pabaigos buvo numatyta papildomai įrengti 50 momentinių greičio matuoklių bei greičio matavimo sistemų. Vis tik, direkcija priėmė sprendimą nutraukti planuotą pirkimą, metodiką pakartotinai peržiūrėti, įvertinti ir atnaujinti pagal naujausią nelaimių keliuose statistiką.

Laikinai sustabdyti planus direkcija nusprendė ir siekdama maksimaliai skaidrinti iki šiol taikytą greičio matuoklių įrengimo procesą bei užkirsti kelią nepagrįstoms interpretacijoms šia tema.

„Greičio matuokliai yra tik viena iš Kelių direkcijos diegiamų eismo saugumo priemonių. Neabejojame jų efektyvumu drausminant vairuotojus ir saugant gyvybes keliuose. Vis tik nesiekiame greičio matavimo sistemų diegti bet kokiomis aplinkybėmis. Priešingai, diegdami naujas greičio matavimo sistemas Lietuvos keliuose, tikimės didesnio atsakingų institucijų įsitraukimo, jų pagalbos užtikrinant, kad greičio matavimo įrengimo procesas keliuose vyktų skaidriai, parenkant tinkamiausias jų statymo vietas ir užtikrinant, kad būtų pasiektas bendras visų mūsų tikslas – užtikrinta saugi kelionė ir išvengta beprasmių žūčių keliuose“, – pranešime sakė LAKD Infrastruktūros plėtros ir palaikymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

Nesiekiame greičio matavimo sistemų diegti bet kokiomis aplinkybėmis.

Viešojoje erdvėje pasigirdus diskusijoms dėl greičio matuoklių reikalingumo bei vietų, kuriose įrengiamos greičio sistemos tinkamo parinkimo, LAKD dar rugsėjo pabaigoje papildomai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, norėdama gauti šios institucijos įvertinimą dėl planuojamų įrengti momentinio ir vidutinio greičio matuoklių vietų tinkamumo ir specialiai tam nustatytos metodikos patikimumo. Pastaroji institucija esminių pastabų ar pasiūlymų metodikai nenustatė, tačiau pateikė naudingų rekomendacijų, į kurias, peržiūrint greičio matavimo sistemų metodiką, bus atsižvelgta.

Taip pat direkcija nusprendė inicijuoti greičio matuoklių diegimo vietų metodikos tvirtinimo perdavimą kitoms, eismo saugumą prižiūrinčioms, institucijoms.

„Jei greičio matuoklių atrankos ir įrengimo metodiką rengs ir įgyvendins Kelių direkcija, o ją tvirtins kita eismo saugą šalies keliuose prižiūrinti institucija, tokiu būdu būtų užtikrintas nešališkas greičio matavimo sistemų įrengimo procesas ir maksimaliai atitiktų valstybės ir visuomenės lūkesčius“, – sakė M. Gedaminskas.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Iki šiol sprendimai, kuriose vietose prioritetiškai statyti matuoklius, buvo priimami pagal metodiką, kurios pagrindinis kriterijus – žūčių kelio atkarpoje skaičius. Remiantis statistika, kelio atkarpose, kuriose šiuo metu yra įrengtos važiavimo greičio fiksavimo priemonės, žūčių skaičius sumažėjo aštuonis kartus.

Grupė parlamentarų siūlo šių matuoklių įrengimą susieti su pavojumi eismo saugumui, kai kitais būdais jo sumažinti neįmanoma. Jie taip pat siūlo, kad matuoklių veikimo atstumas būtų iki 10 kilometrų, o vidutinio greičio matavimo ruožų galėtų būti iki trijų.

Parlamentarų siūlymu, viename kelyje galėtų būti iki penkių stacionarių matuoklių, o automagistralėse – tik tuose ruožuose, kur kelio danga neturi įtakos saugiam eismui.

Tuo metu Vyriausybės teigimu, siūlomi ribojimai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, skaičiavimais ar eismo saugumo rekomendacijomis, todėl jie gerokai sumažins matuoklių skaičių keliuose, nebus galima kovoti su greičio pažeidėjais.

Anot Susisiekimo ministerijos, Lietuvoje kelių ilgis yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kilometrų, todėl dalyje kelių nebūtų kontrolės, reikėtų demontuoti didžiąją dalį šiuo metu jau įrengtų ir veikiančių matuoklių.

Todėl Vyriausybė siūlo atsisakyti nuostatų dėl įrengimo principų, vietų, kur ketinama įrengti matuoklius, parinkimo kriterijų.

Taip pat siūloma nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo laiką, pavyzdžiui, nuo kitų metų liepos, kad būtų spėta pasiruošti pokyčiams.

Kaip portalą infomavo Vilniaus miesto savivaldybė, jau pasirašyta sutartis dėl 4 stacionarių ir 1 kilnojamo vidutinio greičio matuoklių komplekto įsigijimo, taip pat perkama 10 kilnojamų greičio matuoklių imitacijų.

Skelbiama, kad nauji greičio matuokliai bus įrengti Geležinio Vilko gatvės atkarpoje nuo Vingio parko viaduko iki tunelio po Seimu abiem judėjimo kryptimis (atkarpos po 1,8 km), Vakariniame aplinkkelyje ties Pilaitės prospektu (2,37 km) ir T. Narbuto gatvėje link Sėlių gatvės (1,33 km).

Vietos buvo parenkamos atsižvelgiant į greičio viršijimo atvejų dažną pasikartojimą.

Kilnojama greičio matuoklių sistema keis lokacijas. Atsakyti, kur tiksliai matuokliai bus įrengiami sunku, nes lokacijų yra apie 60.

– Ar ne per daug greičio matuoklių šalyje?

– Kiekvienas turi savo nuomonę. Gal kažkas mano, kad jų dar per mažai, o kai kam atrodo, kad jau ir per daug. Aš kelčiau kitą klausimą. Ar tikrai greičio matuokliai yra teisingose vietose? Man labai dažnai kliūna, kad jie stovi visiškai neapgalvotose vietose. Vilniuje yra gyslinės, magistralinės gatvės, kurios yra kaip miesto arterijos ir nuima miesto eismą. Iki šiol tose gatvėse nebūdavo grūsčių, o dabar jos yra pastoviai, net, kai važiuoji ne piko metu. Vairuotojas važiuoja instinktyviai, tada pamato ženklą, matuoklį. Jis nebeturi laiko pasižiūrėti, koks ten leistinas greitis. Jis tiesiog išsigąsta pamatęs tą ženklą. Jei toje vietoje galima važiuoti 70 km/val., o jis važiuoja 50 km/val., tai jis vis tiek dar kerta per stabdžius ir tada prasideda domino gyvatukas. Jis sustoja, jam iš paskos važiuoja koks vilkikas, kuris sustojus, nebegali taip greitai įsibėgėti. Tas gyvatukas nueina iki aplinkkelio. Aš važiuoju tomis gatvėmis ir galvoju, kas ten sugalvojo pastatyti greičio matuoklį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vairuotojai piktinasi, kad yra kelio atkarpa autostradoje iš Kauno į Klaipėdą, kur mažinamas greitis, stovi radaras. Kelių direkcija sako, kad ta vieta neatitinka autostrados reikalavimų ir dėl to yra įrengtas radaras. Vairuotojai sako, kad gal geriau reikėtų investuoti į kelius, o tik tada statyti radarus.

– Sutinku ir palaikau tuos, kurie taip sako. Mes dar turime, kur gerinti kelių infrastruktūrą. Geriau gal nepristatyti milijono radarų, o gerinti kelius, investuoti į infrastruktūrą. Juk tai prisideda ir prie saugumo, ir prie ekologijos.

– Jums teko daug važinėti po kitas Europos Sąjungos šalis. Ar kitų šalių keliuose yra tiek daug matuoklių?

– Vienoje šalyje jų gal mažiau, kitoje daugiau. Tačiau mes turime mąstyti savo galva. Jei matome, kad jų jau yra tikrai per daug, tai gal užteks jų statyti? Niekas nesiginčija, kad jie yra, tik svarbu, kad jie būtų teisingose vietose ir netrukdytų eismui. Lenkijoje keliai taip sparčiai gerėja. Mums reikia sekti šiuo pavyzdžiu. Kai keliai bus tokie geri kaip Lenkijoje, tai tų bėdų nebus tiek. Dabar pas mus žymiai pavojingiau važiuoti keliais, kurių stovis kenkia saugumui. Gal kartais nereikia užgniaužti visų tomis griežtomis priemonėmis, draudimais. Geriau pagalvoti, kur investuoti ir kaip pagerinti kelių būklę.

Geriau gal nepristatyti milijono radarų, o gerinti kelius, investuoti į infrastruktūrą. Juk tai prisideda ir prie saugumo, ir prie ekologijos.

Kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis papasakojo, kodėl Lietuvoje atsirado tiek daug greičio matuoklių.

„Šiai dienai turime 131 vidutinių greičio matuoklių ruožus ir 70 stacionarių greičio matuoklių. Taip pat šiais metais atsirado ir kitos priemonės, kurios atlieka kontrolę dėl kitų pažeidimų. Jos patikrina, ar vairuotojas yra sumokėjęs kelių mokestį, ar važiuoja su galiojančia, technine apžiūra, ar turi draudimą. Reikia nemaišyti, šios priemonės nėra skirtos greičio matavimui. Nors ženklas pastatomas lygiai toks pat kaip ir prie greičio matuoklių. Kelių eismo taisyklės nusako, kad ženklas prieš eismo kontrolės priemones statomas toks pats. Šiuo metu vyksta viešas konkursas, kur numatyta kitais metais pastatyti dar 56 sektorinius greičio matuoklius ir dar keletą momentinių greičio matuoklių. Greičio matuoklių įrengimo vietos pasirenkamos pagal labai aiškius kriterijus. Tai visiškai nėra susiję su keliu. Nesvarbu, ar tai automagistralė, autostrada, greitkelis. Greičio matuokliai įrengiami ten, kur yra eismo įvykiai, kuriuose yra sužeistų ar žuvusių eismo dalyvių“, – sakė Kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis.

Į pajūrį – pro kamerų tankmę

Magistralėje Klaipėda–Kaunas vairuotojai naujas kameras išvydo prieš dvi savaites.

Važiuojant nuo Palangos iki Klaipėdos, atsirado du nauji stovai su įrenginiais.

Vienas jų stovi ties Nemirseta, kitas – ties Kalotės viaduku.

Iškart už jo jau anksčiau buvo įrengtas sektorinis matuoklis, kontroliuojantis transporto greitį iki Klaipėdos Liepų gatvės. Po to vairuotojų tykoja dar vienas sektorinis matuoklis, fiksuojantis greitį iki pat Jakų žiedinės sankryžos.

Toliau važiuojant magistrale Kauno link, kamerų stovą galima išvysti ties Antkopčiu, ant tilto per Miniją.

Pravažiavus pagrindinę įvažą į Gargždus, artėjant posūkiui į Veiviržėnus, atsirado dar vienas kamerų stovas.

Tuo pačiu metu pastatytos kameros dar ir ties „Trevenos“ degaline, netoli kelio į Endriejavą.

Tokios pat kameros stebi automobilius ir ties Laukuva.

Dar vienas elektroninio stebėjimo postas įrengtas prie Kryžkalnio.

Atidžiai vertėtų važiuoti ir ties „Vėjukų“ degaline ties Vidukle, čia taip pat stūkso naujos kameros.

Kameros magistralėje įrengtos ir ties Ariogala, nusukimu į Josvainius ar Babtus.

Naujieji įrenginiai atrodo šiek tiek kitaip, nei ankstesnieji greičio matuokliai, įranga turi ir specialius daviklius.

Greičio nefiksuoja

Iš pajūrio po paskutinio karšto savaitgalio važiuojantys automobilių vairuotojai tvarkingai stabdė ir pro šias kameras važiavo lėčiau.

Tačiau paaiškėjo, kad visos jos nefiksuoja greičio, nors ir yra pažymėtos kaip momentiniai greičio matuokliai.

Tai patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.

„Valstybinės reikšmės keliuose diegiami ne tik greičio matuokliai, bet ir kita įranga, skirta fiksuoti kitus pažeidimus. Ši įranga keliuose taip pat žymima informaciniu kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Pagal Kelių eismo taisykles šio ženklo reikšmė apibūdinama taip: „Kelio ruožas, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“, – tikino S. Jansonas.

Paaiškėjo, kad ši įranga fiksuoja, ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, ar sumokėtas kelių mokestis. Nustatytus pažeidimus prietaisai perduoda į Administracinių nusižengimų registrą.

Klausimų, kam skirtos visos šios kameros, kilo po to, kai sumontavus jas, kameros nebuvo pažymėtos Kelių direkcijos greičio kontrolės priemonių žemėlapyje.

„Kadangi ši įranga neskirta matuoti greičio viršijimo, ji nėra nurodyta minėtame greičio matuoklių plėtros žemėlapyje. Šiame žemėlapyje aiškiai nurodyti jau veikiantys ir 2024–2025 m. planuojami įrengti momentiniai ir vidutinio greičio matuokliai“, – paaiškino S. Jansonas.

Bus naujų matuoklių

Šiame žemėlapyje pažymėta, kur ir kokių greičio matuoklių atsiras per artimiausius dvejus metus.

Įranga: visoje šalyje atsiras 90 tokių vaizdo kamerų su specialiais davikliais, kurie atpažins mašinų numerius ir automobilio klasę. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iki kitų metų turėtų atsirasti sektorinis greičio matuoklis, kuris greitį matuotų pagrindinėje Klaipėdos įvažoje – prieš Vilniaus plentą, kur jau dabar stovi momentinis greičio matuoklis.

Vienas kamerų stovas bus ties įvaža į Pramonės gatvę, LEZ teritoriją.

Greitis bus matuojamas važiuojant Jakų estakada. Antrasis stovas bus kirtus estakadą.

Sektorinis greičio matuoklis stovės prie išsukimo į Dauparus. Greitis bus matuojamas iki pat Gargždų viaduko.

Važiuojant tolyn magistrale bus įrengti ilgiausi kada nors šalyje buvę du sektoriniai greičio matuoklių ruožai.

Vienas stovas bus ties posūkiu į Laukuvą, antrasis stovės ties Kryžkalniu.

Vos tik pravažiavus Kryžkalnį, prieš pat dvi čia įsikūrusias degalines bus pastatytas dar vienas sektorinio matuoklio stovas su vaizdo kamera. Antroji kamera bus netoli nusukimo į Virgainius.

Pajūrio gyventojų taip pat laukia greičio kontrolės spąstai. Sektorinis matuoklis bus įrengtas vadinamajame Palangos apvažiavime.

Viena matuoklio kamera bus iš karto tik pervažiavus viaduką į Palangą ir Kretingą. Antroji kamera stovės ties posūkiu į Žibininkų kaimą.

Siutina pinigų taškymas

Ne vieną dešimtmetį televizijos laidą apie avarijas pajūryje kūręs Gintaras Vaičekauskas, išgirdęs, kiek šiuo metu jau spėta pastatyti kamerų kelyje į pajūrį, atsiduso.

Pozicija: buvęs laidos „Reidas TV“ kūrėjas G. Vaičekauskas spėja, kad visoje šalyje nebeliko žmogaus, nebausto už KET pažeidimus. Asmeninio archyvo nuotr.

„O, Jėzau, Marija. Kiek? Aš nebegaliu jau. Jie visai išprotėjo su ta „matuoklizacija“. Aukų tai vis tiek daugėja keliuose. Kam viso to reikia, jei eismo saugumui tai nepadeda?“ – emocijas reiškė G. Vaičekauskas.

Jis prisiminė savo patirtį kelyje Aristava–Sitkūnai.

„Vienas vairuotojas važiuoja pagal taisykles, o visi kiti bijo lenkti, nes sektorinis matuoklis stovi, ir užkniso vilktis iš lėto lygiu keliu. Vienas goželis iš galo sugalvojo lenkti visą koloną. Aišku, kaktomuša, ir labanakt. Avarijų stilius pasikeitė. O sektorinis nuo avarijos neapsaugojo“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Jis labai abejojo, kad milijonus kainavusi ir dar kainuosianti greičio matavimo įranga gelbės gyvybes.

„Aš nesutinku su tuo, kad baudomis išauklėsime vairuotojus. Greičio matuoklių entuziastai aiškina, kad matuoklio naudą galima pamatyti po ketverių matuoklio darbo metų. Kokia matuoklių buvimo prevencija magistralėje gali vykti, kai ten įvyksta visai kitokio pobūdžio avarijos? Joks matuoklis neįveiks telefono maigymo, chuliganiško vairavimo, užmigimo prie vairo, girtuoklysčių ar nuovargio. Vairuoti reikia taip, kad žmogus nebijotų nei pareigūno, nei dėžės ant kuolo“, – kalbėjo G. Vaičekauskas.

Pažeidėjai – policininkai

G. Vaičekauskas prisiminė pribloškiančią statistiką, kai buvo pastatytas momentinis greičio matuoklis kelyje ties Dauparais.

„Matuoklių jau tiek daug, kad jie yra visur, kur reikia ir kur nereikia. Kadaise buvo įrengtas greičio matuoklis kelyje Dauparai–Gargždai. Taip, ten būdavo avarijų, bet jis buvo išmontuotas, nes per metus užfiksavo vieną pažeidėją ir tas pats buvo policijos ekipažas, skubėjęs pagal iškvietimą“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Kiekvieno matuoklio įrengimas demonstruoja valstybės santykį į savo pilietį – svarbiausia yra nubausti.

Magistralėje Klaipėda–Kaunas nėra nė vienos vadinamosios juodosios dėmės, kurios žymi avarijų gausą.

Tad kyla klausimas – kam reikia dviejų rekordiškai ilgų sektorinių greičio matuoklių?

„Į tokį klausimą sunku atsakyti. Jei nėra juodųjų dėmių, o matuoklių stato visą mišką, kyla vienintelė mintis – vyksta tautos „monetizacija“ – apmokestinimas. Jei žmogus aiškiai matytų, kad toks įrenginys duoda naudą, juk jam nekiltų abejonių. O dabar abejonių labai daug, nes matuoklių tiesiog jau per daug. Be proto daug“, – nuomonę išsakė G. Vaičekauskas.

Remiasi metodika

Kelių direkcija į klausimą apie matuoklius magistralėje, kurioje nėra juodųjų dėmių, turėjo savo paaiškinimą.

S. Jansonas patikino, kad ruožuose, kuriuose jau įrengti ar planuojami įrengti vidutinio greičio matuokliai, momentiniai greičio matuokliai nėra įrengiami.

„Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimui homogeniniai kelių ruožai yra parenkami vadovaujantis Vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika. Ši metodika yra viešai prieinama Kelių direkcijos internetiniame tinklalapyje“, – aiškino direkcijos atstovas.

Sudarant prioritetinę eilę, kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas – veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę, eismo įvykių pasekmės – eismo įvykių metu žuvę eismo dalyviai.

„Žuvę eismo dalyviai atitinkamame kelio ruože liudija apie jo pavojingumą, o nesaugus važiavimo greitis, tikėtina, yra pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis. Leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą. Ypač ruožuose, kuriuose draudžiama lenkti, būtina užtikrinti leistino važiavimo greičio laikymąsi“, – tikino S. Jansonas.

„Kokia iš to nauda?“

G. Vaičekausko valstybinės įmonės atstovų argumentai neįtikino.

„Aš nematau jokio poveikio avarijų skaičiui, jei avarijas nulemia ne greitis, o kitos priežastys. O juk pinigai tam išleidžiami įspūdingomis sumomis. Pamenu, kai Klaipėdos kelių policija prieš daug metų gavo tris naujas „Ford Mondeo“. Kiekviena jų kainavo tūkstančius litų. Jonas Dičius, legendinis kelių patrulis, per naktį pagavo tris sunkaus girtumo laipsnių veikėjus. Tas „Ford Mondeo“ biudžetui atsipirko per kelias naktis. Va, čia tai rezultatai“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Vyras turi ir daugiau pribloškiamų pavyzdžių, kur leidžiami biudžeto milijonai.

„Vakar važiavau per Šiaulių rajone esantį Šakynos miestelį, esantį prie kelio Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė. Buvau priblokštas – stovi sektorinis matuoklis. Viena kamera – prieš miestelį, kita – iš karto už jo. Kokia nauda iš tokio sektorinio? Kas važiuoja per Šakyną, visada sustos miestelyje prie parduotuvės, bet kokiu paros metu. Ten kepa nuostabias bandeles su lašinukais, vakare gavau dar karštų. Visi ten stoja. Tai kam tas matuoklis per miestelį? Greitį matuoja 1,3 km ruože. Kiek pelno neša tokia įranga?“ – stebėjosi G. Vaičekauskas.

2021 m. Šakynos miestelyje gyveno 319 gyventojų.

Kelių direkcijos atstovas S. Jansonas aiškino, kad matuoklis Šakynos gyvenvietėje įrengtas pagal momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijoje parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, kurioje aktualus kelio homogeninis ruožas užėmė 93 vietą iš 3 537 sąraše esančių kelių ruožų.

„Kadangi gyvenvietė yra linijinė ir pagrindinis tranzito srautas vyksta pagrindiniu keliu (eilės sudarymo metu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekė 2 409 automobilius, iš kurių per 240 sudarė sunkiasvoris transportas), buvo nuspręsta kaip efektyvesnę priemonę įrengti vidutinio greičio matuoklį, kuris užtikrintų didesnę eismo saugą visame homogeniniame kelio ruože, kaip tą numato Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodikos 12 punktas“, – detaliai atsakė S. Jansonas.

Keliuose – lopas ant lopo

Daugybės gyventojų, taip pat ir G. Vaičekausko įsitikinimu, šalies „matuoklizacija“ negerina situacijos keliuose.

„Aš visiškai pritariu Vilniaus apygardos teismo teisėjo Audriaus Cinino feisbuke išsakytai minčiai. Žmogus apvažiavo septynias valstybes, nuvažiavo 6 tūkst. km. Lietuva vairuotoją pasitiko ne greitkeliais, o lopytu šunkeliu ir stendu su skaičiais – kiek KET pažeidėjų per metus nubausta ir kiek baudų surinkta. „Trūksta tik pažeidėjų skalpų ant tvoros, kad keliautojas visiškai suprastų, į kokią šalį pateko“ – teisingai pastebėjo A. Cininas“, – apibendrino G. Vaičekauskas.

Jis įsitikinęs, kad pirmiausia vertėtų investuoti į kelių infrastruktūrą.

„Lenkai mus pralenkė jau seniausiai, net latviai nosį nušluostė. Iki Žagarės buvęs žvyrkelis dabar jau – kaip ledas. O pas mus – lopas ant lopo. Gėdų gėda. Šalį reprezentuojame duobėmis ir baudomis. Normalus lietuvis būtinai turi būti pažeidęs KET. Nėra jau tokio, kuris nebūtų pažeidęs. Kiekvieno matuoklio įrengimas demonstruoja valstybės santykį į savo pilietį – svarbiausia yra nubausti“, – pastebėjo G. Vaičekauskas.

Milijoniniai užsakymai brango

Klausimų klaipėdiečiams sukėlęs kamerų miškas magistralėje Klaipėda–Kaunas yra tik dalis eismo stebėsenos sistemos.

Kelių direkcijos skelbtą konkursą automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos bei automobilių numerių atpažinimo vaizdo kamerų įrengimo darbams laimėjo įmonė „Fima“.

Sutartį su rangovu netrukus teko koreguoti motyvuojant, kad brango statybų kainos. Už kameras, projektavimą ir įrengimą, preliminariais skaičiavimais, bendrovei mažiausiai gali būti sumokėta 2,9 mln. eurų.

Tačiau realiai suma dar gali kisti dėl nenumatytų darbų ar kainų perskaičiavimo.

Sutartyje nurodyta, kad tiekėjas valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose privalės įrengti 20 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga.

Sutartyje taip pat įvardyta, kad įvairiuose šalies keliuose bus pastatyta 90 automobilių numerių atpažinimo kamerų.

Viešai buvo skelbiama, kad politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą. Vieni mini 38 mln. eurų, o kiti kalba apie 90 mln. eurų sumas.

Sistema bus skirta įmokoms už sunkiasvorių automobilių naudojimąsi mokamais keliais.

Naujas mokestis priklausys ne nuo kelionės laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo.

Vadinasi, 90 kamerų turės pažaboti tuos, kurie važinėja be techninės apžiūros talonų, be civilinės atsakomybės draudimo, tikisi išvengti kelių mokesčio.

Be viso to, Kelių direkcijos atstovas S. Jansonas išvardijo, kad šiandien Lietuvoje 131 kelio ruože yra įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos.

„Per pirmuosius metus kelių ruožuose, kuriuose yra naujai įrengtos 106 vidutinio greičio matavimo sistemos, rezultatai akivaizdūs. Iš jų 105 kelio ruožuose per 2022 m. nebuvo nė vieno mirtino eismo įvykio, kai anksčiau čia žūdavo vidutiniškai 16 asmenų. 2016–2022 m. žuvo 82 asmenys ir 879 buvo sužeisti, 2022 m. – 104 sužeisti ir du žuvę“, – statistiką vardijo S. Jansonas.

Tačiau, Kelių policijos duomenimis, šį rugpjūtį pradėjusios veikti pažeidimų fiksavimo sistemos kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 12,47 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 52,12 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 74,6 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 42,8 km, kelio Šiauliai–Palanga 21,72 km, Kuršėnų aplinkkelio 0,16 km nefiksavo nė vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Brangiai kainuojančios ir abejonių keliančios „matuoklizacijos“ proceso pabaigos šalyje dar nematyti – per 2023 ir 2024 m. žadama pastatyti dar daugybę greičio matuoklių.

Kelių direkcija pranešė, kad naujiems greičio matuokliams įdiegti yra numatyti milijonai eurų.

– Piktinuosi kaip eismo dalyvis. Nesipiktinu visais greičio matuokliais. Pripažįstu būtinybę tikrinti ir matuoti greitį tam tikruose ruožuose, kur iš tiesų yra pavojus. Tačiau mano kantrybės taurė perpildyta, pamačiau paskutinius ruožus, kur planuoja įrengti vidutinio greičio matuoklius, tai yra magistralėse. Kai pamačiau 31 km greičio matuoklių ruožą automagistralėje Kaunas–Klaipėda, akys prasiplėtė iš nuostabos. Mes sakome, kad tai yra priemonės saugumui didinti. Paprašiau Kelių direkcijos pateikti aštuonių ruožų, kuriose automagistralėse planuojama įrengti greičio matuoklius, pastarųjų keleto metų eismo įvykių statistiką. Iš aštuonių ruožų net keturiuose per paskutinius metus neįvyko nė vieno eismo įvykio, nebuvo nei nukentėjusių, nei žuvusių. Aš ir keliu klausimą, ar mes tikrai įrenginėjame greičio matuoklius ten, kur pavojai patys didžiausi ir ar pasirenkame tinkamus prioritetus. Aš manau, kad tikslas nėra saugumo užtikrinimas, o surinkti kuo daugiau pinigų iš baudų. Gal būtų geriau 31 km tvoros nuo gyvūnų valstybinės reikšmės keliuose. Gyvūnų išbėgimas ant kelio tamsiu paros metu yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Juose nukenčia žmonės ir patiria ritmus sveikatos sužalojimus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Aš manau, kad tikslas nėra saugumo užtikrinimas, o surinkti kuo daugiau pinigų iš baudų.

– Jūs esate Seime, ką jūs galite dėl to padaryti? Jūs nesate vienintelis nepatenkintas.

– Mes jau užregistravome įstatymo projektą, numatome tam tikrą tvarką, kuri, mūsų nuomone, būtų logiška dėl vidutinio greičio matuoklių įrengimo keliuose. Pasikartosiu, kad negerai investuoti pinigus įrenginėjant matuoklius kelio ruožuose, kur nėra jokių eismo įvykių ir visiškai nekreipti dėmesio į tokius ruožus kaip kelias nuo Palangos į Šventąją. Tame ruože prie sankryžos būna bent trys eismo įvykiai per savaitę, kas du mėnesiai po vieną žmogų žūsta. Palangos savivaldybė yra kreipusis į Kelių direkciją, gyventojai masiškai kreipiasi, o nėra jokios reakcijos. Reikia kelti tuos klausimus ir Kelių direkcija privalės pateikti atsakymus.

– Ar kas nors bus atsakingas, kad jie stato greičio matuoklius nelogiškose vietose ir švaisto valstybės pinigus?

– Tegu susisiekimo ministras atsako.

Vienas matuoklis buvo statomas ties tiltu per Minijos upę, Antkopčio kaimo ribose.

Ketvirtadienį darbininkai tikrino įrangą, derino matuoklio veikimą.

Dar vienas matuoklis magistralėje jau pastatytas Veiviržėnų seniūnijos ribose, ties degaline „Trevena“.

Šioje vietoje iš magistralės galima išsukti tiek į Veiviržėnus, tiek į Endriejavą.

Klaipėdos vairuotojai socialiniuose tinkluose dalijosi pastebėjimu, kad visame kelyje iki pat Kauno pastebėjo ne vieną atramą, kur montuojamos vaizdą stebinčios kameros.

Vairuotojams kilo klausimas – kur bus sektoriniai greičio matuokliai, o kur – momentiniai?

Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbiamais duomenimis, magistralėje Klaipėda–Kaunas ruošiamasi įrengti ne vieną matuoklį, be momentinių matuoklių, atsiras ilgi ruožai, kur bus matuojamas vidutinis greitis.

Viena sektorinių matuoklių pora turėtų atsirasti tarp įvažos į Dauparus ir posūkio į Gargždus.

Ilgiausias kada nors šalyje buvęs sektorinio greičio matavimo ruožas atsiras magistralėje tarp Laukuvos ir Viduklės.

Viena sektorinių matuoklių pora greitį matuos nuo posūkio į Laukuvą iki pat Kryžkalnio. Greitis bus matuojamas net 31 kilometro ilgio ruože.

Vos pravažiavus Kryžkalnį, atsiras dar viena sektorinių matuoklių pora.

Greitis bus matuojamas 13 kilometrų ruože – nuo Kryžkalnio iki Viduklės.