Grėsmių skaičius auga

Naują interneto apsaugos paslaugą „Tele2“ klientams pristatė praėjusių metų pradžioje. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, Lietuvoje pastebimas nuolat didėjantis kibernetinių grėsmių skaičius. Operatoriaus tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga per pirmuosius veikimo metus nuo dažniausiai internete pasitaikančių grėsmių apsaugojo per 1,4 mln. naudotojų įrenginių, o užblokuotų kibernetinių grėsmių skaičius augo net 12,5 karto.

„Iš dalies blokuojamų grėsmių skaičius augo ir dėl to, kad daugėjo šios paslaugos vartotojų. Vis dėlto, sparčiai auga ir atakų skaičiai. Daugiausiai grėsmių užblokuota šių metų kovą – praėjusį mėnesį jų sustabdyta per 61,6 mln. Stebint tokius atakų skaičius ir paplitimą, apsaugoti savo įrenginius tampa būtinybe. Ypač svarbu pasirūpinti ir tomis naudotų grupėmis, kurios savarankiškai kibernetiniu saugumu rūpinasi mažiausiai – senjorais, vaikais“, – sako D. Drakickas.

„Tele2“ Lietuvoje atliktas interneto saugumo tyrimas parodė, kad operatoriaus tinkle veikianti interneto apsaugos paslauga ypač gerai žinoma tėvams. Paprašius įvardinti programėles, padedančias tėvams apsaugoti vaikus internete, „Tele2“ interneto apsauga buvo antras pagal dažnumą paminimas įrankis.

Vis dėlto, sparčiai auga ir atakų skaičiai. (...) Praėjusį mėnesį jų sustabdyta per 61,6 mln. Stebint tokius atakų skaičius ir paplitimą, apsaugoti savo įrenginius tampa būtinybe.

 

Sąrašo viršūnėje – viena grėsmė

Remiantis per metus surinktais duomenimis paaiškėjo ir Lietuvoje dažniausiai pasitaikančios kibernetinės grėsmės. Sąrašo viršuje atsidūrė su kenkėjiška programine įranga (angl. „malware“) susijusios grėsmės. Jų nuo praėjusių metų kovo užblokuota maždaug dukart daugiau nei kitų grėsmių, o vien praėjusį mėnesį – 54 mln.

Kenkėjiška programinė įranga yra bendras terminas, apibūdinantis bet kokią kenkėjišką programą ar kodą, kuris kenkia sistemoms. Šios kibernetinės grėsmės pobūdis įkyrus: ja siekiama įsibrauti į kompiuterius, kompiuterių sistemas, tinklus, planšetinius kompiuterius ir mobiliuosius įrenginius, juos sugadinti arba išjungti, dažnai perimant dalinę įrenginio veikimo kontrolę.

„Yra keli būdai, kuriais kenkėjiška programinė įranga patenka į jūsų įrenginius, o pagrindinis – internetas. Tampate pažeidžiami, kai naršote užkrėstose svetainėse ar tinklalapiuose, kuriuose rodomi kenkėjiški skelbimai, atsisiunčiate užkrėstus failus, diegiate programas ar programėles iš nepažįstamų tiekėjų, atidarote kenkėjišką el. laiško priedą. Rizikuojate ir tokiu atveju, jei iš interneto siunčiatės failus į įrenginį, kuriame nėra kokybiškos apsaugos programos“, – sako D. Drakickas.

Tarp Lietuvoje dažniausiai pasitaikiusių grėsmių antroje vietoje atsidūrė „fišingo“ (angl. „phishing“) atakos, o trečioje – juodojo sąrašo puslapių (angl. „blacklisted pages“) atvejai. Nuo visų šių grėsmių apsisaugoti galima naudojant interneto apsaugos įrankius. „Tele2“ interneto apsauga taip pat padeda nustatyti ribojimus turiniui, kuris netinkamas nepilnamečiams. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje. Paslauga taip pat leidžia apriboti prieigą prie tam tikro turinio domenų, o tam nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių.

Kaip informavo VSD, ketvirtadienį vykusiame darbo grupės kovos prieš terorizmą klausimams spręsti aptarta „besikeičianti terorizmo situacija Europoje, praėjusios savaitės teroristinis išpuolis Rusijoje ir galimas poveikis saugumo situacijai Lietuvoje“.

„Posėdyje konstatuota, kad šiuo metu neturima duomenų apie planus rengti išpuolius Lietuvoje, todėl teroro akto grėsmės lygis išlieka žemas“, – pranešė VSD.

Per posėdį taip pat buvo aptarta sparčios Centrinės Azijos šalių piliečių imigracijos į Lietuvą tendencija ir dėl to galinčios kilti rizikos plisti radikaliam islamizmui.

Migracijos departamento duomenimis, Centrinės Azijos šalių išeivių diaspora per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei 10 kartų – nuo  2 tūkstančių iki daugiau nei 23 tūkstančių. Tarp jų apie 8 tūkst. atvyko iš Uzbekistano, apie 6 tūkst. – iš Kirgizijos, apie 5,7 tūkst. – iš Tadžikistano. Daugelis atvyksta gavę leidimus darbo pagrindu, mažiau – studijų. Daliai jų Lietuva yra tarpinė šalis tolesniam migravimui į Vakarų Europą.

VSD pranešė, kad imigrantų sraute yra nustatęs asmenų, turinčių radikalių islamistinių pažiūrų, keletas jų paskelbti grėsme valstybės saugumui, dar keliems rekomenduota neišduoti vizos ar laikino leidimo gyventi Lietuvoje.

VSD teigimu, tarp Lietuvoje esančių atvykusiųjų iš Centrinės Azijos šalių nėra identifikuota asmenų, ketinančių įvykdyti teroristinius aktus, tačiau, vertinama, kad didėjanti jų diaspora sudaro sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai.

Darbo grupės posėdyje taip pat aptartos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komiteto vizito į Lietuvą ataskaitos išvados ir rekomendacijos. Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuos tarpinstitucines pastangas parengti Nacionalinę integruotą kovos su terorizmu strategiją, kaip rekomenduoja JT ekspertai.

Darbo grupės kovos prieš terorizmą klausimams spręsti dalyvauja VSD, įvairių ministerijų, tarnybų, Policijos departamento, Kariuomenės gynybos štabo Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir kitų institucijų atstovai.

„Nesileisdama į smulkias detales galiu pasakyti, kad tam tikri pasiruošimo galimoms grėsmėms darbai jau yra inicijuoti, VRK bendradarbiavimas su Nacionaliniu krizių valdymo centru, Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, teisėsaugos institucijomis vyksta nuolat“, – Eltai komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Anot L. Petronienės, VRK šiuos perspėjimus apie galimą kišimąsi į rinkimus vertina itin rimtai.

„Tiek aš, tiek mano kolegos stebėjome VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymą ir šių tarnybų vadovų pasisakymus vertiname labai rimtai“, – sakė ji.

„Be jokios abejonės, negalime ignoruoti ir atsakingų institucijų signalų apie galimas rizikas. Esame dėkingi už patarimus, kaip elgtis situacijose, susijusiose su grėsmėmis nacionaliniam saugumui“, – akcentavo L. Petronienė.

Pirmininkė pabrėžė, kad VRK jau dabar ruošiasi galimoms rizikoms ir siekia užtikrinti saugumą viso rinkiminio proceso metu.

„Taip pat dirbame, kad sustiprintume sritis, kur matome poreikį, peržiūrime net ir smulkius administracinius niuansus, kurie rinkėjams ar kandidatams galbūt ir nebus matomi, tačiau proceso saugumas ir patikimumas padidės“, – aiškino ji.

„Lietuvoje gyvenančių rinkėjų lauksime 1895 rinkimų apylinkėse. Čia dirbs keliolika tūkstančių rinkimų komisijų narių, kuriuos įdarbinsime jau per ateinančias keletą savaičių. Be jokios abejonės, jau yra suplanuoti ne vieneri mokymai, rengiamos specialios instrukcijos ir papildomi informacijos paketai rinkimuose dirbsiantiems žmonėms“, – sakė L. Petronienė.

2024 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai. Lietuvos piliečiai rinks prezidentą, Seimą bei valstybės atstovus Europos Parlamente.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.

„Šiandien vyriausybiniame lygmenyje dirbama prie kvotų sistemos. Kalbu apie kvotų imigrantams įvedimą, kalbu apie legalią imigraciją“, – ketvirtadienį Seime per spaudos konferenciją, skirtą pristatyti grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, sakė politikas.

„Pasvėrus, įvertinus, kiek reikia darbo rinkai, kaip tai paveiks mūsų saugumą, kultūrinę sanklodą, manau, kad kvotos yra kelias, kuriuo turime eiti. Jis leis mums pradėti kontroliuoti imigracijos procesus“, – teigė jis.

Grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimą pateikę Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentai atkreipė dėmesį į Lietuvoje išaugusią baltarusių diasporą bei įspėjo apie galimybę radikalizuotis augančiai musulmonų bendruomenei.

Dokumente teigiama, kad didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių.

Anot dokumento, grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs.

 

„Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti“, – rašoma grėsmių vertinime.

Jame taip pat įspėjama apie galimų išpuolių, susijusių su musulmonų radikalizacija, riziką.

„Didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima, nors tarp į Lietuvą atvykusių trečiųjų šalių piliečių nustatoma pavienių radikalių pažiūrų asmenų. Jie neturi ketinimų smurtauti, bet nepripažįsta demokratijos, reiškia antivakarietiškas ar antisemitines pažiūras“, – teigiama ataskaitoje.

Žvalgyba tvirtina, kad Lietuvoje islamistinės ideologijos sklaida tiesiogiai ir organizuotai nevykdoma, šalyje nėra užsienyje veikiančių musulmonų organizacijų ir judėjimų ar jų paramos grupių.

„Vis dėlto tokios ideologijos ir propagandos prieinamumas internete kelia savarankiškos asmenų radikalizacijos riziką. Besitęsianti įtampa Vidurio Rytų regione, musulmonus provokuojantys islamo simbolių išniekinimai Europos šalyse ir islamistinių organizacijų propaganda, tikėtina, didins pavienių asmenų radikalizacijos ir, neatmestina, išpuolių riziką Lietuvoje“, – pažymima vertinime.

Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, didėjantys imigracijos skaičiai į Lietuvą iš musulmoniškų valstybių gali suaktualinti šią problemą.

Jeigu grįžti reguliariai  – netenki leidimo. Iš pradžių esi įspėjamas, o po to netenki leidimo. Manau, kad tai kelias, kuris galėtų būti pasirinktas.

 

„(...) Lietuvoje yra papildomas aspektas tie patys imigracijos skaičiai iš valstybių, kurios pas mus formuoja musulmonų bendruomenę ir keičia jos paveikslą. Į tą irgi turėsime atkreipti dėmesį“, – teigė jis.

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad dabar priimti sprendimai turės įtakos saugumo situacijai šalies viduje ateityje.

„Turime labai aiškiai suprasti, kad dabar priimti sprendimai leis kontroliuoti imigracijos procesus arba pavers Lietuvoje vykstančius imigracijos procesus negrįžtamais ir turėsime labai daug rimtų socialinių, kultūrinių, saugumo iššūkių“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Kaip vieną iš būdų suvaldyti Baltarusijos piliečių imigracijos augimą jis nurodė leidimų gyventi Lietuvoje atėmimą, jeigu šie nuolat grįžtų į savo šalį.

„Jeigu grįžti reguliariai  – netenki leidimo. Iš pradžių esi įspėjamas, o po to netenki leidimo. Manau, kad tai kelias, kuris galėtų būti pasirinktas“, – sakė NSGK pirmininkas.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, baltarusių diasporą šalyje sudaro daugiau nei 60 tūkst. žmonių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.

Vidaus reikalų ministerija šią savaitę pranešė, kad siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Jei siūlymams bus pritarta, darbdaviai užsieniečius įdarbinti galės tik visą darbo laiką, dirbti galės tik leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.

„Per beveik dvejus Rusijos pilno masto karo metus mes, ES šalys, padarėme daug, padėdami Ukrainai gintis, tačiau vis dar galime daugiau, kad padėtume jai laimėti. (...) Jeigu Rusija, perstačiusi savo ekonomiką ant karo bėgių, nebus sustabdyta Ukrainoje, tai taps daug didesniu iššūkiu mums visiems“, – sako I. Šimonytė.

Kaip skelbia Vyriausybė, susitikime su už vidaus reikalus atsakinga komisare taip pat aptartos ES atsparumo grėsmėms, saugumo, paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai, padėties Baltarusijoje temos.

Susitikime dalyvavo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak premjerės, nepaisant sunkumų atkuriant karinus pajėgumus, Rusijos rengimasis ilgalaikiam konfliktui rodo, kad režimas išliks ilgalaike grėsme Europai.

Y. Johansson penktadienį taip pat skaitys pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Moterys teisėsaugoje“. Joje bus aptartas moterų vaidmuo ir lyčių lygybė teisėsaugos institucijose.

Konferencijoje dalyvaus Vokietijos, Suomijos, Belgijos vidaus reikalų ministrės, Islandijos teisingumo ministrė, Europolo, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL), Europos lyčių lygybės instituto vadovės.

„Institucijoms buvo pavesta pateikti pasiūlymus priemonėms, kurios mažintų grėsmes, kylančias dėl to, kad labai daug lietuvių ir baltarusių juda per sieną pirmyn ir atgal. Iš esmės komisija konsoliduotai vertins ir svarstys šias priemones“, – Eltai teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta.

Eltos žiniomis, tarp pasiūlymų gali būti ir dar vieno ar kelių pasienio kontrolės punktų uždarymo klausimas. Visgi, paprašytas pakomentuoti šią informaciją, D. Buta, nuo atsakymo susilaikė.

„Pasiūlymų yra įvairių, jeigu rytoj bus kažkokie sprendimai priimti, mes apie juos pranešime“, – teigė jis.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio Lietuvoje laikinai uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai su Baltarusija.

Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.

A. Bilotaitė vasaros pabaigoje užsiminė apie svarstymus dėl Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktų uždarymo. Visgi tuomet politikė teigė, kad šie svarstymai nėra formalūs.

Praėjusių metų lapkritį apie keturių iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų uždarymą pranešė ir Suomija. Po šio Suomijos sprendimo Estija ir Norvegija taip pat pareiškė neatmetančios tokios galimybės.

Bet tos tikros ar dirbtinės nuotaikos neturėtų tokio efekto, jei mūsų visuomenė jaustųsi saugi. Akivaizdu, kad tokia nesijaučia. Ar tam yra pagrindo? Taip, ir ne vienas.

Nesiplėsiu apie Rusijos sėkmes ir nesėkmes Ukrainoje, nesu karo apžvalgininkas. Taip pat neturiu pakankamos kompetencijos įvertinti Rusijos armijos pokyčius. Akivaizdu tik, kad ir viena, ir kita mums nesudaro galimybės ramiai snausti įsikibus į NATO apsaugos sparną. Kita vertus, siūlau karštoms galvoms audringose diskusijose nepamiršti, kad mes daug dirbome, kad tas sparnas būtų, tad ir nuvertinti jo nereikėtų.

Bet. Akivaizdu, kad turime ruoštis. Ne todėl, kad ryt-poryt karas, o todėl, kad pasiruošusi šalis užpuolikui nepatraukli. Ir tai turėtų būti mūsų pagrindinis prioritetas. Suprantu, kad raginimai ruoštis ir dirbti gerokai nuobodesni nei politinės batalijos dėl tikslios būsimo karo dienos, bet žinot, gerokai prasmingesni.

Todėl mąstau, ką mes, kaip Lietuvos verslas, galėtume nuveikti. Juolab mūsų ryžtas ginti šią šalį ir siekis, kad ji būtų jau dabar vertinama kaip kuo saugesnė – neabejotinas, nes tiesiog labai pragmatiškas. Nes mus čia amžiams surišo ne tik meilė Tėvynei (be abejo, ji yra), bet ir investicijos, metų metus svajota ir daryta Lietuvos ateities vizija. Mes visi, kurie patikėjome šia valstybe ir investavome į jos pramonę, tikrai esame laiko patikrinti patriotai.

Akivaizdu, kad turime ruoštis.

Todėl tikrai neatmetu, kad šiuo neramiu periodu reikia daugiau investuoti į mūsų gynybą. Bet tai daryti reikia jau šiandien. Ir vėl ne todėl, kad karas čia bus jau rytoj – priešingai, kad visi pasaulyje suvoktų, kad jo čia tikrai nebus.

Kaip jau paskaičiavo darbštūs žurnalistai, PVM ir GPM didinimas gynybos biudžetui atneštų iki poros šimtų milijonų eurų kiekvienas. Ir bent jau PVM didinimas, manau, vėl skatintų mūsų ilgai nepagydomą ligą infliaciją.

Kokie mūsų laukia ekonominiai metai, ar atsigavimo lūkesčiai pagrįsti?

Prognozuojama, kad euro zona dar šiais metais patirs recesiją, nes tikėtina ir ketvirtąjį metų ketvirtį bus fiksuojamas ekonomikos susitraukimas. Ir tai didele dalimi priklauso nuo iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria būtent pramonės sektorius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Praėjusių metų energijos kainų krizė kol kas nepadėjo išspręsti labai svarbios problemos, net jei galėjome konstatuoti, kad ES pramonė jos tarpinį egzaminą išlaikė. Nors apsirūpinimo energijos ištekliais (tiekimo grandinės) problemos yra išspręstos, tai, deja, konkurencingų energijos kainų problema sunkiai sprendžiama. Energijos kainos Europos Sąjungos pramonei yra daug didesnės nei pagrindinėse jos konkurentėse JAV ir Kinijoje, o Lietuvoje jos didesnės nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Kitas iššūkis Lietuvos pramonei yra paklausos problemos tradicinėse eksporto rinkose (kitose Europos Sąjungos šalyse) ir bendras tarptautinės prekybos augimo lėtėjimas. Vokietijos pramonės problemos atsiliepia ir Lietuvos gamintojams, kurie ilgus metus buvo jos globalių tiekimo grandinių partneriai. Vystantis globalių tiekimo grandinių diversifikavimas, santykių su Kinija reguliavimas sukuria neapibrėžtumą, kuris diktuoja atsargumą darant ilgalaikius pramonės investicijų sprendimus.

Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys mažėjo penkis iš dešimties šių metų mėnesių (lyginant su prieš tai ėjusiu mėnesiu). Pramonės lūkesčiai Europos Sąjungoje stagnuoja. Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir Lietuvoje. Metų pabaiga optimizmu nekvepia ir, manau, kad panaši bus ir kitų metų pradžia. Ryškesnių pramonės atsigavimo ženklų reikės laukti, tikėtina, iki kitų metų vidurio.

Todėl atsižvelgiant į mūsų gana trapią būseną, siūlau jau dabar pasvarstyti, kiek naudos ir kokios galėtų atnešti aiškiai sumodeliuotas gynybos mokestis. Jei ant mūsų stalo atsigultų aiškus, terminuotas ir svarbiausia su pagrįstais panaudojimo tikslais suplanuotas gynybos mokestis, manau, labai rimtai ir greitai apsispręstume.

Tačiau ir be mokesčio jau dabar galėtume prisidėti, galų gale pradėję kurti realią mūsų gynybinę pramonę ir prisidėdami prie gynybos infrastruktūros kūrimo. Man atrodo, kad šis bendradarbiavimo dėmuo tarp verslo ir valstybės yra nepelnytai pamirštas ir apleistas, tad turėtų skubiai grįžti tiek į Lietuvos pramonės, tiek į Lietuvos politikų darbotvarkę.

„Nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti“, – ketvirtadienį žurnalistams Nemenčinėje sake G. Nausėda.

Prezidento manymu, šalies diplomatijos vadovo pareiškimai ne tik kelia įtampą visuomenėje, bet ir atbaido potencialius užsienio investuotojus.

„Šiandien matau žmonių nuotaikas ir matau, kad neatsakingi politikų pareiškimai daro didelę įtaką net ir, pavyzdžiui, išsigryninat pinigus. Jau net nekalbu apie užsienio investuotojų reakciją“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tokie staiga iš kanapių išlindus pareiškimai, iš tikrųjų, nedaro mūsų įvaizdžiui teigiamo poveikio“, – konstatavo jis.

Tokie staiga iš kanapių išlindus pareiškimai, iš tikrųjų, nedaro mūsų įvaizdžiui teigiamo poveikio.

Prezidentas leido suprasti, kad tokie G. Landsbergio pareiškimai gali būti susiję su artėjančiais rinkimais.

„Dabar vėl išeiti į rampų šviesą ir sakyti „ach, žiūrėkite, kas atsitiko, mūsų saugumas pavojuje ir kyla rimtos grėsmės“... Taip, bet ar atsitiko kažkas ypatingai naujo, ko nebuvo anksčiau? Kodėl buvo susirūpinta tuo dabar? Būtent dabar. Rinkimai artėja ar kažkokie kitokie dalykai?“ – kėlė klausimus jis.

Ragina siekti didesnių asignavimų gynybai – skirti 3 proc. BVP

Tuo metu reaguodamas į pastarąją savaitę išsakytas Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio prognozes dėl divizijos kūrimo, G. Nausėda pabrėžė – Lietuva privalo turėti ilgalaikį planą krašto apsaugos finansavimui.

„Turime turėti programą, ko mes siekiame per ilgesnį laiką, o ne kiekvieną kartą prieš biudžeto tvirtinimą stumdytis tarpusavyje“, – tvirtino Daukanto aikštės lyderis.

Jis priminė, kad Prezidentūra visada pasisakė už didesnius asignavimus nacionalinio saugumo reikmėms. Todėl, pasak G. Nausėdos, pernai buvo numatyta galimybė skolintis gynybai. Toks siūlymas teiktas ir planuojant ateinančių metų biudžetą.

„Skolinimosi galimybė, ją išplečiant ir numatant jos panaudojimą taip pat ir karinio mobilumo projektams, buvo įtraukta į biudžetą mūsų raginimu. Džiaugiuosi, kad šioje vietoje buvo įsiklausyta, nes visi suprantame – situacija nėra paprasta“, – aiškino prezidentas, stebėdamasis, kodėl šiais metais tokia galimybė biudžete nėra numatyta.

„Man sunkiai suvokiama – juk turėjome tokią skolinimosi galimybę ir šiais metais. Tačiau, gal dėl to, kad Krašto apsaugos ministerija nepasiūlė projekto ar nebuvo tiesiog politinės valios eiti greitesniu žingsniu, mes nepasinaudojome šia galimybe. Mes pramiegojome 2023-iuosius metus. Tai dabar, tikiuosi, kad 2024-aisiais metais tikrai tą padarysime“, – vylėsi jis.

Visgi, prezidentas pabrėžė, kad Lietuva turi siekti didinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Krašto apsaugos finansavimas privalo būti finansuojamas dosniau, nes tai yra šiandieninis uždavinys numeris vienas. Čia aš priminsiu, kad tuo metu, kai buvo pasirašinėjamas partijų susitarimas dėl gynybos, mes siūlėme įtraukti 3 proc. rodiklį kaip minimalų rodiklį finansavimui. Kieno pastangomis jis buvo išbrauktas? Pasižiūrėkite, kieno pastangomis“, – akcentavo jis.

„Visada nuosekliai laikiausi linijos, kad mūsų finansavimas turi būti 3 proc. BVP. Pasiekime jį bent jau pridedant skolinimosi galimybę. Bet geriausia pasiekti, kad tiesiog (būtų – ELTA) 3 proc. be skolinimosi“, – pabrėžė G. Nausėda.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis  interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karo sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.

„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.

„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.

Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.

„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.

Iškalbinga statistika

Virtualiame apskritojo stalo susitikime, skirtame kovai su seksualine prievarta ir vaikų jų išnaudojimu internete, kurį organizavo Amerikos tarptautinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras (ICMEC), bendradarbiaujant su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI), daugiausia dėmesio skirta nusikaltėlio, veikiančio internete, portreto supratimui.

Ekspertai pastebėjo, kad nereikia tamsiojo interneto, filmukai su vaikų seksualine prievarta nesunkiai pasiekiami visiems prieinamame internete. Pabrėžiama, kad kone visi internetiniai vaikų prievartautojai prisipažįsta, kad patys tokią vaizdo medžiagą pamatė dar būdami nepilnamečiai.

Paveikslas: anot ekspertų, vaikai – vienintelė socialinė grupė, prieš kurią pedofilai gali parodyti savo galią. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

ICMEC tyrimas atskleidė, kad 52 proc. respondentų pripažino, jog jiems baisu žiūrėti vaikų seksualinės prievartos medžiagą, nes tai gali paskatinti juos imtis veiksmų prieš vaikus. 44 proc. teigė, kad, pažiūrėję tokią medžiagą, jie siekė tiesioginio kontakto su vaikais, o 37 proc. respondentų nurodė, kad jie iš tikrųjų ėmėsi veiksmų, kad pasiektų kontaktą su vaikais.

Dirbamame daugiau nei 120 šalių tam, kad nustatytume nacionalinių ir tarptautinių pajėgumų spragas ir padėtume tirti seksualinius nusikaltimus vaikams.

„Mūsų vadybininkai Europoje pranešė, kad reikia pagalbos pradėti kalbėti Lietuvoje apie smurtautojus. Tai labai svarbu, nes daug žmonių nenori apie tai kalbėti. Reikia suprasti, kas yra smurtautojai, kokie jie yra. Tokie nusikaltimai vyksta visame pasaulyje, todėl turime dirbti kartu, kad galėtume apsaugoti vaikus, padėti jiems ir, beje, pažeidėjams, kurie daro tokius nusikaltimus“, – apie 150 prie virtualios diskusijos prisijungusių dalyvių sveikino ICMEC viceprezidentė Pilar Ramirez.

ICMEC projektą finansuoja JAV Valstybės departamento Prekybos žmonėmis stebėsenos ir kovos su prekyba žmonėmis biuras, todėl JAV ambasados Lietuvoje reikalų patikėtinis Tamiras Waseris priminė: „Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi Amerika visame pasaulyje, yra skatinti žmonių orumą, o tai reiškia, kad reikia padėti kurti pasaulį, kuriame visi žmonės gali laisvai gyventi ir dirbti be seksualinio išnaudojimo ir prievartos. Su iššūkiu apsaugoti kiekvieną vaiką ir užtikrinti, kad jis ar ji augtų saugūs, susiduria ne tik Lietuva. Su šiuo iššūkiu JAV susiduriame kasdien ir džiaugiamės, kad turime puikių partnerių Lietuvoje, su kuriais bendradarbiaujame. Seksualinė prievarta prieš vaikus yra reali ir vis didėjanti grėsmė.“

T. Waseris priminė giminingos UNICEF organizacijos principą, kad kiekvienas vaikas turi teisę gyventi be smurto, išnaudojimo ir prievartos.

Kuria patys vaikai

1999 m. įkurtas ICMEC apmokė daugiau nei 16 tūkst. teisėsaugos pareigūnų, tyrėjų, prokurorų iš daugiau nei 128 šalių ir suteikė jiems priemonių, kaip atpažinti, tirti ir nubausti asmenis už vaikų prievartą ir išnaudojimą.

„Dirbamame daugiau nei 120 šalių tam, kad nustatytume nacionalinių ir tarptautinių pajėgumų spragas ir padėtume tirti seksualinius nusikaltimus vaikams“, – teigė Zoe Colpaert, ICMEC programos vadovė Europoje.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu suvienodinti terminologiją, ir pasiūlė nevartoti termino „vaikų pornografija“, o geriau sakyti  seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Toks terminas sustiprina nusikaltimų svarumą, nes vaikų pornografija esą turi indikaciją, kad vaikai lyg ir patys sutiko ten dalyvauti. Suprantama, kad taip nėra, todėl tinkama terminologija norima pabrėžti šių nusikaltimų sunkumą ir jų mastą.

Tarptautinėse ataskaitose pateikiama, kad pranešimų apie seksualinę prievartą prieš vaikus kasmet daugėja. 2022 m. tokių pranešimų sulaukta daugiau nei 30 mln. Lietuvoje skaičiai taip pat yra dideli – 2022 m. jų gauta apie 16 tūkst.

„Mes negalime pamiršti, kad kalbame apie vaikus. Už kiekvieno skaičiaus yra vaikas. JAV karštosios linijos duomenimis, daugiausia aukomis tampa mergaitės – 96 proc. Į seksualinę prievartą įtrauktų vaikų amžius nuolat mažėja. 11–13 metų vaikai sudaro 58 proc., 14–17 metų – 36 proc.“, – statistika dalijosi Z. Colpaert.

Dar vienas svarbus dalykas – savarankiškai sukurta seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Žinoma, tais vaikais greičiausia yra manipuliuojama, jie gali būti verčiami patys tai padaryti. 2022 m. trys ketvirtadaliai, t. y. beveik 200 tūkst. atvejų, iš visų pranešimų apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą internete buvo savarankiškai sukurta. Šiuose vaizdeliuose daugiausia dalyvauja 11–13 metų mergaitės – 50 proc. Tokios medžiagos internete kasmet daugėja. 7–10 metų mergaičių sukurta medžiaga sudarė 63 tūkst. atvejų 2022 m.

Gąsdinantis paplitimas

Lietuvoje per pastaruosius trejus metus oficialiai identifikuota 1 tūkst. įvairią seksualinę prievartą patyrusių vaikų. „Milžiniški internetiniai atvejai vis daugiau beldžiasi į mūsų duris. Mes turime bylų, kuriose yra 20, 30, 40 aukų. Didžiulis iššūkis pagalbos ir bendradarbiavimo organizavimui“, – KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė tarptautiniams ekspertams ir diskusijos dalyviams pateikė vieną bylą, kurios nuosprendis įsiteisėjęs.

Bedarbio 29 m. Radviliškio rajono gyventojo aukomis tapo 23 mergaitės iš visos Lietuvos. Tokį skaičių nukentėjusiųjų pavyko identifikuoti, tačiau neatmetama, kad aukų galėjo būti žymiai daugiau.

Jauniausiai mergaitei buvo vos devyneri, o vyriausioms – keturiolika metų. Jos gyveno šeimose, pas globėjus ir valstybės valdomose įstaigose. Socialiniame tinkle profilį „Aš dėdė“ susikūręs vyras susisiekdavo su aukomis, melavo amžių, nurodydavo, kad jam penkiolika metų, o priedangai pavogė patrauklaus jaunuolio nuotrauką ir ja naudojosi.

„Nors feisbukas deklaruoja ypatingas saugumo strategijas, tačiau daugelis tokio pobūdžio bylų rodo, kad nusikaltimai vaikams vykdomi būtent šioje socialinėje platformoje“, – apie nusikaltimų erdvę perspėjo K. Mišinienė.

Erdvė: „Nors feisbukas deklaruoja ypatingas saugumo strategijas, daugelis tokio pobūdžio bylų rodo, kad nusikaltimai vaikams vykdomi būtent šioje socialinėje platformoje“, – perspėjo K. Mišinienė. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Po įžanginių mandagių iškrypėlio žinučių sekdavo vulgarios, gašlios. Taip liejosi prašymai žiūrėti į jo apnuogintą kūną. Jis masturbuodavosi prieš kamerą ir versdavo mergaites stebėti. Jos po truputėlį grimzdo į jo sukurtą tinklą, nes nusikaltėlis griebdavosi šantažo, esą jis užfiksavo mergaites žiūrinčias jo atsiųstus vaizdelius, prasidėjo grasinimai.

Mergaitės tikėjo, kad jis gali susirasti jas, išprievartauti, nužudyti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jis disponavo daugybe nuotraukų, filmukų. Jis ne tik siuntė savo nufilmuotus vaizdelius, bet ir reikalavo iš aukų filmukų ir nuotraukų.

Trūksta bendradarbiavimo

Kodėl mergaitės tylėjo? Iš 23 aukų tik penkios mergaitės pasisakė savo mamoms. Tyrimo metu paaiškėjo, kad mergaitės ne tik bijojo nusikaltėlio ir tikėjo jo grasinimais, bet ir joms buvo neapsakomai gėda. Be to, vaikai ne mažiau bijojo ir šeimos narių reakcijos. Tyrimo metu išaiškėjo, kad baimė buvo ne be pagrindo, nes šeimos narių reakcijos šokiravo – „kokią gėdą užtraukei“, „aš tavimi rūpinausi, o tu man štai kaip atsidėkojai“.

„Duodamos parodymus mergaitės aiškino, kaip joms buvo šlykštu ir bjauru, tačiau didžioji dauguma buvo įsitikinusios, kad pačios kaltos dėl to, kas vyksta. Nusikaltėlis pasiekė, kad aukos kaltintų pačios save“, – sukrečiančiais nukentėjusiųjų išgyvenimais dalijosi K. Mišinienė.

KOPŽI vadovė stebėjosi kardinaliu nusikaltėlio virsmu. Bendraudamas su aukomis jis buvo šiurkštus, žiaurus, dominuojantis, netgi su sadistiniais polinkiais, o teisme pavirto nuolankiu avinėliu – apgailestavo dėl savo veiksmų, aiškino negalintis paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Jam buvo skirta reali trejų metų aštuonių mėnesių bausmė.

„Tiek teisėsaugai, tiek pagalbą teikiančioms organizacijoms darbą sunkino tai, kad mergaitės buvo iš visos Lietuvos, nes toks internetinio išnaudojimo pobūdis. Nors šalis nedidelė, mums organizuotis vis dar sudėtinga. Bendradarbiavimo nebuvimas  apsunkino darbą, be to, nebuvo visavertės pagalbos aukoms – nepateiktas nė vienas civilinis ieškinys, nesuteikta psichologinė pagalba daugumai iškrypėlio aukų“, – problemas akcentavo K. Mišinienė.

Smurtauja pusamžiai vyrai

„Mūsų iššūkiai suprasti, kodėl smurtautojai taip elgiasi ir ką daryti su tokiu jų elgesiu“, – savo pranešimą pristatė daktarė Sarah Napier iš Australijos kriminologijos instituto. Ji yra Vaikų seksualinio išnaudojimo internete tyrimų programos vadovė. S. Napier rėmėsi neseniai Australijoje baigtu tyrimu.

Kodėl svarbu tyrinėti vaikų seksualinės prievartos medžiagą? Kokia jos įtaka aukoms? Nustatyta, kad aukoms daromas pražūtingas poveikis. Aukos jaučia baimę, gėdą, nerimą, jau suaugusios patiria psichologinių problemų, jas kamuoja mintys apie savižudybę. Aukos jaučia išdavystę ir bijo būti atpažintos. Tai papildoma trauma šalia jau patirtos seksualinės prievartos.

Kai smurtautojai būna nuteisti, lengviau pasiekti duomenis jų kompiuteriuose. Buvo atlikta labai daug tyrimų ir nustatyta, kad vaikų seksualinai smurtautojai internete dažniausiai yra 35-45 metų vyrai.

Tačiau dr. S. Napier pabrėžė, kad nuteisti tokie smurtautojai yra tik ledkalnio viršūnė, – neaptiktų yra gerokai daugiau. Bendruomenėse tokių neaptiktų internetinių smurtautojų milijonai.

„Norėdami apsaugoti vaikus, turime suprasti šių smurtautojų elgseną. Savo tyrimu norėjau suprasti, kaip žmonės tampa smurtautojais prieš vaikus internete. Anonimiškumą garantuojančioje platformoje paskelbiau klausimų. Buvo 4,5 tūkts. respondentų, kurie sutiko atsakyti į klausimus apie vaikų seksualinę prievartą“, – pasakojo dr. S. Napier.

77 proc. respondentų buvo vyrai, 20 proc. – moterys ir 4 proc. atsakė, kad jie yra kitos lyties atstovai. Ši apklausa vyko dėl medžiagos ne juodajame, bet paprastame, visiems prieinamame internete.

Tyrimo duomenimis, 70 proc. respondentų su vaikų seksualinės prievartos medžiaga susidūrė, kai jiems dar nebuvo 18 metų. Toje medžiagoje dominavo 14–15 metų vaikai – 31 proc., 10–13 metų – 21 proc., 16–17 metų – 16 proc.

93 proc. respondentų atsakė suaugusiųjų pornografiją žiūrėjo dar būdami nepilnamečiai. Sadomazochistinę medžiagą ir pornografiją su gyvūnais dar būdami nepilnamečiai žiūrėjo 70–60 proc. respondentų.

Paskatino ieškoti

„Internete gausu žalingos vaikams informacijos, prie kurios jie nesunkai prieina. Ją internete gali rasti vis jaunesni ir jaunesni žmonės. Dažniausiai nurodoma, kad vaikų seksualinės prievartos medžiagą internete jie rado atsitiktinai ieškodami suaugusiųjų pornografijos, kiti prisipažino radę tamsiajame internete, ir tikrai nedaug atsakė specialiai ieškoję tokios medžiagos“, – perspėjo dr. S. Napier.

Tyrimo metu paaiškėjo ir atsitiktinis radybų kelias. Respondentai nurodė kažko ieškoję internete, paspaudę vieną, vėliau kitą, trečią nuorodas atsidūrė platformoje, kurioje buvo vaikų seksualinės prievartos medžiagų pasirinkimas.

„Tačiau labai svarbu paminėti, kad 45 proc. respondentų, atsitiktinai radusių vaikų seksualinės prievartos medžiagą, vėliau tyčia ieškojo ir žiūrėjo vaikų seksualinės prievartos filmus“, – pabrėžė Australijos mokslininkė.

Kadangi vaikų seksualinės prievartos medžiaga nesunkiai randama internete, ji turi didelį žalingą poveikį paaugliams. Daugelis jų nesupranta, kad seksualinės prievartos su vaikais medžiaga yra kažkas blogo, kadangi nuotraukose ir vaizdeliuose vaikas dažniausiai šypsosi ir atrodo laimingas. Žiūrintiems šią medžiagą vaikams susidaro įspūdis, kad nieko čia blogo. Todėl būtina ankstyva intervencija, nes vaikai žiūri labai pavojingą medžiagą.

„Internetinės prevencinės programos būtų labai naudingos, įskaitant anoniminės pagalbos linijas tiek paaugliams, tiek vaikams. Vaikams reikia padėti suprasti tai, ką jie pamatė, padėti išanalizuoti ir suprati, kad tai yra labai blogai. Taip pat technologinės platformos turėtų imtis daugiau veiksmų, kad apsaugotų interneto erdvę nuo šios medžiagos. Smurtinės žinutės turėtų būti blokuojamos“, – išvadą pateikė dr. S. Napier.

Kelias: nekalta vaiko nuotrauką per komentaruose paliktas nuorodas gali sukelti daug rūpesčių. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pagalba pedofilui

Berlyno Seksologijos ir seksualinės medicinos instituto mokslinis bendradarbis, medicinos mokslų daktaras Tillis Amelungas dirba su potencialiais nusikaltėliais, teikia paslaugas tiems, kurie kenčia nuo savo seksualumo, ypač pedofilijos.

„Mes tekiame pagalbą pažeidėjams arba žmonėms, kurie turi specifinių seksualinių poreikių, kuriuos traukia seksualiai nesubrendę vaikai. Žmonių seksualiniai potraukiai ir tai, kas juos sujaudina, yra labai skirtingi. Kai kurie žmonės labai kenčia nuo šių savo seksualinių preferencijų. Yra tokių, kurie niekada nerealizavo šių savo poreikių“, – pastebėjo Vokietijos mokslininkas.

Dr. T. Amelungas taip pat rėmėsi ekspertų atliktu tyrimu, kuriame kėlė klausimą, kodėl juos traukia vaikai. „Norėjome sužinoti, kiek iš respondentų nieko nedaro, kad įgyvendintų savo seksualines fantazijas. Tačiau negavome normalios informacijos. Jie bijojo atsakyti. Mes žinome, kad net jei jie sako, kad niekada neįgyvendino savo seksualinių fantazijų, suprantame, kad dalis smurtautojų ėmėsi seksualinės prievartos prieš vaikus“, – tęsė dr. T. Amelungas.

Bendraudamas su aukomis, jis buvo šiurkštus, žiaurus, dominuojantis, netgi su sadistiniais polinkiais, o teisme pavirto nuolankiu avinėliu.

Tyrimas parodė, kad 50 proc. nusikaltėlių, kurie buvo nuteisti už seksualinę vaikų prievartą, visiškai nekenčia dėl tokio savo seksualinio nukrypimo. Jiems nerūpi, ar kažkas nukentės nuo jų seksualinių veiksmų. Kai kurie jų turėjo negalią ir negalėjo suprasti savo veiksmų rimtumo. Tvirtinantys, kad kenčia nuo savo seksualinės preferencijos, dažniausia bijo savęs, bijo to, kad jie bandys įgyvendinti savo seksualines fantazijas.

„70 proc. teigia įvykdę vaikų seksualinės prievartos nusikaltimus internete, 50 proc. prisipažįsta šiuos veiksmus atliekantys ne internete, o fiziškai ir tik dešimtadalis jų yra žinomi teisėsaugos pareigūnams. Aš kalbu apie žmones, kurie su mumis susisiekė ir ieškojo pagalbos“, – teigė mokslininkas. Institutas teikia pagalbą 250 tūkst. asmenų visoje Vokietijoje.

Kalbėdamas apie programos dalyvius, daktaras pabrėžė, kaip svarbu suprasti, kad tokia egzistuoja, ir suteikti tokią pagalbą, kad nieko nenuskriaustų. Taip pat svarbu suprasti, kad seksualinis susidomėjimas nėra lygiavertis seksualiniam elgesiui. Kai kurie žmonės imasi įgyvendinti savo seksualines fantazijas, o kiti ne. Dirbdami su tais, kurie kreipėsi pagalbos, galime kontroliuoti jų poreikius, aistras.

Rengiamos individualios ir grupinės terapijos. Darbas su tokiais asmenimis trunka metus. Papildomai siūlomas medikamentinis gydymas. Anot dr. T. Amelungo, yra nemažai vaistų, kurie veikia seksualines aistras, jas slopina, padeda sumažinti seksualinius poreikius ir juos kontroliuoti.

„Mums vis dar sunku suprasti, kaip pagelbėti visoms galimoms aukoms, bet buvo labai daug atvejų, kai išvengėme nusikaltimo. Ne visi, tačiau kai kurie programos dalyviai pripažino, kad jiems tai padėjo“, – teigė dr. T. Amelungas.

Svarbu konfidencialumas

Lietuvoje sunkiai įsivaizduojama, kad potraukį vaikams jaučiantis asmuo kreiptųsi pagalbos. Net nėra tokio instituto, kuriame būtų specialistų, galinčių suteikti pagalbą. Šiuo atveju neturėtų būti kalbos apie privačius vizitus pas psichiatrus.

Vokietijoje – labai stipri konfidencialumo tarp psichologo ir kliento apauga. Jei klientas papasakoja apie buvusius nusikaltimus, psichologas negali niekam apie tai pasakyti. Net jeigu tai – seksualinė prievarta prieš vaikus.

Yra tik keletas išimčių, kurios apibrėžiamos teisės aktuose ir numato pareigą atskleisti konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, kai vaikui ar jo gerovei gresia pavojus.

Griežtas Vokietijos baudžiamasis kodeksas yra pagrindas, kuriuo remiasi instituto programos klientai ir žino, kad bendravimas bus visiškai konfidencialus. Tačiau jei specialistas mato, kad konkrečiam vaikui gresia pavojus, turi pranešti pareigūnams.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nors pedofilija klasifikuojama kaip psichiatrijos sutrikimas, apie jo išgydymą vis dar diskutuojama. Taip pat nėra vieno atsakymo, ar smurtautojai patys patyrė smurtą vaikystėje, tačiau tai gali turėti ryšį. Ekspertai sakė, kad vaikystės patirtis nėra priežastis, bet yra rizika. Tačiau yra tyrimas, kuris parodė priešingai, – asmenys, patyrę seksualinę prievartą, niekada netaps prievartautojais.

Ekspertai išskyrė, kad dažnai smurtautojai yra aukų tėvai, artimieji, draugai, kurie lengvai prieina prie vaikų. Tai dar didesnis nusikaltimas ir trauma aukoms. Tą patį sako ir Lietuvoje šiuo klausimu dirbantys specialistai.

Jau kitą savaitę, liepos 11–12 d., Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus sprendžiami globalūs saugumo klausimai, bet mūsų, jo šeimininkų, uždavinys – užtikrinti ir paties renginio saugumą.

Kokios galimos pagrindinės grėsmės tokio masto renginiuose, „Kauno diena“ aiškinasi su nuo šių metų pradžios pradėjusio veikti Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovu Vilmantu Vitkausku.

Tipiniai iššūkiai

– Kokios grėsmės labiausiai tikėtinos vykstant tokiems dideliems ir svarbiems politiniams renginiams?

– Daugiausia tikimybės susidurti su kokiais nors atvejais sektoriuose, kuriuose jau esame patyrę tam tikrų iššūkių. Tai kibernetinės ir informacinės atakos, dezinformacija, nelegali migracija, karinės galios demonstravimas, pavyzdžiui, karinių pratybų rengimas netoli mūsų sienos, gal branduolinio ginklo dislokavimo tema, paeskaluota tų šalių žiniasklaidoje, kuri būtų skirta Vakarų auditorijai.

Taip pat tokie tipiniai dalykai kaip piketai, įvairios akcijos, demonstracijos, provokacijų sumanymas; tai galėtų būti ir vietinių veikėjų, ir atvykstančių planas. Tai didžiulis tarptautinis renginys, atvyks žmonių iš daug valstybių ir įvairių organizacijų, kurios domisi tokiais renginiais, nori parodyti savo aktualumą.

Tai standartinės grėsmės tokiuose renginiuose, Lietuva čia neišskirtinė.

Visuma: pasak V. Vitkausko, su NKVC pagalba matome visus elementus, kurie funkcionuoja valstybėje, galime stebėti visą galimų grėsmių spektrą ir atitinkamai reaguoti. (NKVC nuotr.)

– Ar nėra indikacijų, kad susitikimo metu gali būti kokių provokacijų iš Baltarusijos pusės, kur, kaip skelbta, netrukus bus dislokuojamas taktinis branduolinis ginklas, čia atvykęs ir „Wagner“ vadeiva Jurijus Prigožinas, iš Baltarusijos pusės prieš porą metų patyrėme ir didžiulę organizuotų nelegalių migrantų srautų ataką?

– Kažkokių konkrečių indikatorių, kurie rodytų, kad tokia grėsmė ar rizika galėtų atsirasti, neturime.

Anksčiau iš Rusijos buvo skleidžiama žinia, kad „Zapad“ pratybos vyks šiemet, nelaukiant ketverių metų intervalo, dabar viešai skelbiama, kad jos atšauktos. Tad tikimybė, kad būtų demonstruojama karinė galia, sumažėjusi.

Kai kalbame apie iššūkius, kylančius iš šios valstybės, daugiau žiūrime į veiksmus, o ne deklaracijas. Tačiau ir veiksmų, bent jau šiuo metu, nematome. Jų gali atsirasti, tada mūsų vertinimas ir reakcija būtų kita. Jei būtų organizuojamos didelės pratybos, jau dabar turėtų būti matomas pajėgų susitelkimas, perdislokavimas, o tokių dalykų nėra. Tačiau tai tik prielaidos, konkrečios informacijos kol kas nėra.

Nelegali migracija iš Baltarusijos pusės dabar gerokai sumažėjusi, palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus metus, bet migrantai gali imti koncentruotis į Lietuvos pusę, o ne į Lenkiją ar Latviją, kaip kad dabar yra.

Išbando budrumą

– Ar stebite kokį suaktyvėjimą kibernetinių atakų srityje?

– Tai rutininė grėsmė, kuri kartkartėmis kyla. Birželio pradžioje keletą dienų buvo šiek tiek aktyvesnės DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakos, paskui, mėnesio pabaigoje, vėl būta tokių apraiškų. Tačiau jos buvo ne keliančios kažkokį didelį rūpestį, o daugiau erzinimas, mūsų pajėgumų, skirtų apsisaugoti nuo tokių grėsmių, bandymas.

Rimtų iššūkių šiuo metu nėra, bet visuomet turime būti pasirengę, nes ši rizika aktuali, ir ne tik Lietuvai, – kitos valstybės kartkartėmis irgi patiria panašių dalykų. NKSC akylai tai stebi, nuolat dirba visu pajėgumu, kad užkardytų tokius dalykus.

– Kaip patartumėte įstaigoms ir organizacijoms reaguoti patyrus kibernetinę ataką?

– Iš tikrųjų visuomet skatiname neeskaluoti žinios apie patirtą kibernetinę grėsmę, net kai pavyksta nuo jos apsiginti, nes tai įgalina organizacijas ir asmenis, kurie organizuoja tokius dalykus, džiaugtis savo pasiekimais. Nerekomenduojama apie tai viešai komunikuoti, o pats geriausias būdas kovoti su tokiais iššūkiais ir tokiomis grėsmėmis – informuoti NKSC, kad jis fiksuotų tokius atvejus, būtų galima imtis tam tikrų veiksmų ir padėti susitvarkyti su šiomis kartkartėmis nutinkančiomis grėsmėmis. Privačios kampanijos ir organizacijos, skirtingai nei valstybinės, neturi prievolės apie jas informuoti, bet ir joms tikrai reikėtų tai padaryti.

– Ar prieš Vilniaus susitikimą stebite didėjantį dezinformacijos srautą? Beje, ar tam pasitelkiamos pačios moderniausios priemonės?

– Bent jau pastaruoju metu nepastebime, kad dirbtinis intelektas ar kitos naujos technologijos būtų naudojamos dezinformacijos sraute.

Yra keletas sričių, ką dabar stebime informacinėje erdvėje. Buvo keletas pranešimų apie neva radiacinio fono padidėjimą, NATO karių siuntimą į Ukrainą ar neva augančią NATO karinę grėsmę Rusijai ir Baltarusijai, Baltijos šalys įtrauktos į Holokausto istorijas, transliuotas iš Kremliaus ruporų. Tokių dalykų stebime, bet kad būtų išskirtinis informacinis fonas, sietinas su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, bent kol kas nėra. Stebime labai atidžiai, ir tai viena iš pagrindinių grėsmių, kurias numatome prieš ir susitikimo metu.

– Ar pasirengta tokiems atvejams kaip vandens užteršimas, dujų ar elektros tiekimo sutrikdymas, pavyzdžiui, elektros sistemos atjungimas nuo vis dar bendro su Rusija ir Baltarusija BRELL elektros žiedo?

– Indikatorių tam neturime, bet šios grėsmės egzistuoja bet kokiame mieste ar šalyje. Esame sukūrę tam tikrą stebėseną ir žvalgybos sistemą, kad panašius incidentus būtų galima kuo greičiau ne tik fiksuoti, bet ir užkardyti. Į tai atitinkamos tarnybos visą laiką kreipia daug dėmesio ir tokiems scenarijams rengiamasi.

Dėl atjungimo nuo elektros tiekimo BRELL žiedo – ne per seniausiai pademonstravome, kad Lietuva gali sėkmingai veikti nepriklausomai nuo jo. Mūsų oponentai tuos dalykus mato ir fiksuoja, tad turbūt jiems nebūtų paranku imtis tokio žingsnio, taip bandyti pakenkti renginio sėkmei ir bandyti sukelti chaosą. Esame pasirengę bet kuriam scenarijui.

Be automobilių

– Ar yra indikacijų, kad į Vilnių galėtų atvykti daug piketų ar kokių nors protestų dalyvių?

– Kol kas tokių žinių nėra. Be to, planuojame penkias dienas prieš renginį įvesti vidinės ES sienos kontrolę, tad galėsime pasirinktinai stabdyti transporto priemones ir tikrinti, kas ir kokiomis intencijomis atvyksta. Ši priemonė padės apsisaugoti nuo nepageidaujamų svečių.

Dėl saugumo, vykstant NATO viršūnių susitikimui, oro erdvėje virš Vilniaus bus draudžiami visi skrydžiai, sostinės Centre, Senamiestyje, „Litexpo“, kur bus posėdžiaujama, bus ir eismo suvaržymų. Pėsčiomis nebus galima patekti niekur, išskyrus „Litexpo“ ir liepos 11-ąją nuo 15 val. prie prezidentūros, bet kai kur gali reikėti pateikti asmens dokumentą.

Verta atkreipti dėmesį, kad Senamiestyje, Centre, „Litexpo“ prieigose bus suvaržytas ne tik automobilių eismas – čia nebus leidžiama judėti ir dviračiais, paspirtukais.

Zonos, kur bus apribojimų, paskelbtos Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje. Siūlyčiau vilniečiams ir miesto svečiams pasitikrinti šią informaciją, nes gali keistis ir maršrutai, ir apribojimų laikas.

– Ar kokių nors apribojimų bus ne tik Vilniaus mieste, bet,  pavyzdžiui, prie Kauno oro uosto?

– Kauno oro uostas taip pat bus naudojamas NATO susitikimui, čia atvyks kai kurios delegacijos, o iš ten vyks į Vilnių. Tuo laikotarpiu bus suvaržymų, policijos ekipažai ribos galimybę patekti prie oro uosto prieigų, kad kortežai galėtų sėkmingai ir saugiai pasiekti magistralę ir vykti į Vilnių. Tačiau tikrai nebus daug skrydžių ir ilgų periodų, kai eismas bus ribojamas. Kitokių apribojimų Kaune nenumatyta.

– Ar jūsų minėtų grėsmių taikinys – tik Vilnius, ar, jei jų nutiktų, gali pakenkti ir didesnei teritorijai?

– Jei oponentas kažką norėtų padaryti, be abejo, paprastai orientuotųsi į patį renginį, kad jį sutrikdytų ar kad jis neįvyktų. Taikinys greičiausiai būtų miestas, kuriame renginys vyksta. Tačiau jei incidentas būtų rimtas, jis galėtų paveikti ir plačiau. Tai teoriniai vertinimai, konkrečių indikacijų ar ženklų, kad kažkas būtų planuojama, neturime.

Uždavinys: NKVC ne uzurpuoja, o jungia ir kitų institucijų informaciją, tai leidžia matyti bendrą vaizdą, visiems suprasti, kas iš tikrųjų valstybėje vyksta. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Specifika – karas

– Ar grėsmės prieš renginį Vilniuje kažkuo specifinės, skiriasi nuo, pavyzdžiui, Madride vykusio NATO susitikimo ar dar ankstesnių?

– Specifiška tai, kad Europoje vyksta karas. Tokiomis sąlygomis NATO viršūnių susitikimo nėra buvę. Tai pagrindinis skirtumas, kuris apskritai keičia saugumo architektūrą.

Lyginant miestus, kur vyko tokie renginiai, specifinė ir geografija. Mūsų kaimynystė tokia, kokia yra; egzistuoja Rusijos ir Baltarusijos faktorius. Tokiose valstybėse kaip Ispanija ar Didžioji Britanija, kur ne per seniausiai vyko NATO viršūnių susitikimai, šio faktoriaus nėra, bet ten yra kitokių iššūkių, pavyzdžiui, terorizmo pavojus kur kas didesnis nei pas mus.

Tad kiekviena situacija, kiekvienas toks susitikimas unikalūs. Mūsų sava specifika, kitų šalių – sava, atitinkamai ir reaguojame, pagal tai planuojame ir vystome savo pajėgumus, kad būtų užkardytos tos grėsmės, kurios didžiausios.

– Ar yra pasitaikę realių incidentų panašiuose aukšto lygio politiniuose renginiuose pastarąjį dešimtmetį?

– Kad būtų tokių, kurie paveiktų paties susitikimo eigą, jis būtų nutrauktas ar reikėtų naudoti kokius nors evakuacijos elementus, nesame girdėję. Dėl informacijos apsaugos, žvalgybinių iššūkių – tokių dalykų būta, bet apie tai viešai niekas per daug nekomunikuoja. Tarnybos atitinkamai dirba ir imasi prevencinių priemonių, kad to būtų išvengta.

– Kokios pagalbos iš kitų šalių sulauks saugumą NATO susitikime užtikrinantys Lietuvos pareigūnai?

– Yra dvi pagrindinės dimensijos. Karine plotme turime unikalią paramą iš NATO sąjungininkų: oro gynybos komponentai, oro policija, kitos saugumo pajėgos, kurios dislokuotos Lietuvoje, užtikrins šio renginio saugumą.

Kitas svarbus faktorius – vidinės ES sienos kontrolės atkūrimas. Čia mums padės kaimynai latviai ir lenkai.

Neuzurpuoja

–  Ar NKVC taip pat skiria daug dėmesio ir tokiems renginiams kaip Dainų šventė, maratonų bėgimai ar Kaziuko mugė? Juk, kaip rodo konkretūs faktai iš kitų šalių, būtent tokiuose masiniuose renginiuose nutinka daugiau išpuolių nei per politikų susitikimus.

– Visuomet reaguojame ir veikiame pagal grėsmes, kurios yra indikuojamos. Jei prieš jūsų minėtus renginius neturime išankstinės informacijos, kad yra kokios rizikos, dėmesio skiriame mažiau. Tačiau, kai vyksta piketai, demonstracijos, juose dalyvauja tam tikros radikalesnės visuomenės grupės ar asmenys, be abejo, mūsų parengties, susitelkimo ir reagavimo lygis aukštesnis. Orientuojamės į tokius renginius, kurie gali grėsti viešam saugumui ir žmonių gyvybei, turto suniokojimui.

– Anksčiau būdavo daug kritikos, kad įvairias grėsmes turinčios užkardyti ir stebėti skirtingos tarnybos blogai koordinuoja savo veiksmus ar dubliuoja darbą. Ar jau yra konkrečių ženklų, kad, įsteigus NKVC, pagerėjo krizių prevencijos, analizės ir užkardymo valdymas?

– Mūsų centras pradėjo funkcionuoti nuo šių metų sausio 1 d., įstatymas, kuris reglamentuoja jo veiklą, priimtas pernai gruodžio 8-ąją. Taigi tai labai nauji įstatymų pakeitimai ir nauja veikla.

NKVC susideda iš trijų pagrindinių elementų – Situacijų centro, analizės ir planavimo biurų. Planavimo biuras numato tam tikras procedūras, realizuoja išmoktas pamokas, kad būtų pakeistas reglamentavimas.

Pagrindinis akcentas, bent jau kalbant apie NATO viršūnių susitikimą, tenka Situacijų centrui. Jis sujungia visus situacijų centrus, kurie funkcionuoja Lietuvoje; jų yra šeši. Su NKVC pagalba matome bendrą vaizdą, kas vyksta Lietuvoje, kaip skirtingos pajėgos supranta savo atsakomybės ribas. Taip matomi visi elementai, kurie funkcionuoja valstybėje, ir galime stebėti visą galimų grėsmių paletę ir spektrą. Būtent NKVC šią funkciją ir atlieka. Tai labai reikalinga, nes padeda  koordinuoti veiksmus – norint, kad efektyviai veiktų viena ar kita tarnyba, reikia žinoti visą bendrą grėsmės spektrą ir atitinkamai reaguoti, o kai kuriais atvejais ir nereaguoti, nes situacijos pervertinimas kartais yra didelė problema, gal net didesnė nei nereagavimas.

– Kibernetines atakas analizuoja ir kitos institucijos. Kaip NKVC koordinuoja šią veiklą, kad ji nesidubliuotų, o vienai institucijai sužinojus svarbią informaciją, ji būtų perduota kitoms?

Lyginant miestus, kur vyko tokie renginiai, specifinė ir geografija. Mūsų kaimynystė tokia, kokia yra; egzistuoja Rusijos ir Baltarusijos faktorius.

– NKVC neuzurpuoja kitų centrų veikimo atsakomybės, ribos gana aiškiai apibrėžtos. Pavyzdžiui, NKSC atsakingas už kibernetinių incidentų stebėseną, reagavimą ir padarinių likvidavimą, jo mandatas gana aiškus ir tikslus.

Kalbant apie šio ir mūsų centro sąveiką, jei, stebint kibernetinę erdvę, NKSC mato suaktyvėjimą, fiksuojamas kažkoks incidentas, mes nedelsiant gauname šią informaciją tiesioginiu režimu. Mūsų sąveika užtikrinama bendroje paletėje, matome, kaip kibernetinis incidentas įsikomponuoja ar ne į bendrus iššūkius, kuriuos stebime tuo pačiu metu.

Pavyzdžiui, jei būtų kibernetinis incidentas tuo pačiu metu su dezinformacijos ataka ar kokiu incidentu, provokacija prie valstybės sienos, matydami bendrą vaizdą galėtume suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, ar tai koks pavienis atvejis, ar koordinuotas veikimas, kuris reikalauja sprendimų priėmėjų dėmesio, kažkokios reakcijos, pajėgų sutelkimo, budrumo lygio pakėlimo. NKVC ne uzurpuoja, o jungia ir sudaro bendrą vaizdą, kad visiems padėtų ir leistų suprasti, kas iš tikrųjų valstybėje vyksta.

– Kokį ratą sričių apima NKVC? Neseniai skelbta, kad jūs vertinote, ar reikia valstybės mastu skelbti ekstremaliąją situaciją dėl sausros.

– Ekstremaliųjų situacijų kriterijų labai daug, taip pat ir dėl gamtos stichijos, kaip kad sausra. NKVC įpareigotas vertinti, ar yra pakankamas lygmuo siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl valstybės lygmens ekstremaliosios situacijos.

Mūsų centras kaip analitinis darinys jungia informaciją, kuri patenka iš savivaldybių, vertiname, koks yra mastas, koks poveikis, kaip ekstremalioji situacija gali paveikti atskirus sektorius, ar yra daugiau kokios nors rizikos. Jei valstybės mastu paskelbiama ekstremalioji situacija, paskiriamas operacijos vadovas, kuris ieško būdų, kaip minimalizuoti padarinius, užkardyti grėsmes, greičiau išspręsti problemą.

– Kiek ir kokios srities specialistų dirba NKVC?

– Centre numatyta 30 etatų, dalis dar neužimti – esame stadijoje, kai ieškome geriausių įvairių sričių specialistų. Vieni turi darbo patirties Užsienio reikalų ministerijoje, kiti – žvalgybos tarnybos, treti – policijos, dar kiti – žiniasklaidos srityje. Tad specialybių spektras platus, nes centras užsiima kompleksiniais dalykais. Svarbiausios mums darbuotojo savybės – analitinis mąstymas, greitas reagavimas, situacijos supratimas, patirtis, naujausių technologijų išmanymas ir pan.

– Kas priima sprendimus, jei NKVC įžvelgia kažkokią grėsmę?

– Tiesioginiai mūsų surinktos informacijos vartotojai yra ministras pirmininkas ir Vyriausybės kancleris, taip pat ministerijų ir kitų institucijų, su kurių institucija vienas ar kitas incidentas būna susijęs, vadovai. Informacija dalijamės ir su kitais valstybės vadovais. Kas yra informuojami, priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkretaus įvykio. Svarbu, kad NKVC aptarnauja Nacionalinio saugumo komisiją, kuri vertina situacijas ir teikia rekomendacijas Vyriausybei priimti sprendimus dėl veikimo.

NKVC įvaldęs ir administracinius dalykus, kad kuo greičiau būtų sušaukiami reikalingi specialistai, surengiami susitikimai, būtų pateikta reikalinga analizė, kad sprendimų priėmėjai remtųsi duomenimis, faktais, analize.