Vienoje scenoje – kartu

Jos kartu su orkestru ruošia ypatingą programą „Viva la diva“, kurioje skambės fragmentai iš geriausių visų laikų miuziklų.

Šis koncertas taps išskirtine proga vienoje scenoje pamatyti net tris talentingas dainininkes. Visos jos atskirai jau yra dainavusios Klaipėdos koncertų salėje, tačiau kartu viename koncerte čia dar niekada nebuvo susitikusios. Kiekviena iš jų yra išskirtinė savo balsu, charizma ir kūrybine biografija.

Sopranas O. Kolobovaitė baigė vokalo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) pas profesorę Sigutę Stonytę. Dainininkė laimėjo pirmą vietą televizijos projekte „Triumfo arka“, sukūrė vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ ir kitur.

Temperamentingoji I. Prudnikovaitė – vienas žymiausių Lietuvos mecosopranų, užkariavusi ir užsienio operos teatrų scenas. Ji taip pat baigė vokalo studijas LMTA, tapo Kelno (Vokietija) tarptautinio dainininkų konkurso laureate. Kelerius metus I. Prudnikovaitė buvo Eseno (Vokietija) Aalto operos teatro solistė. Vienas ryškiausių dainininkės vaidmenų – Karmen G. Bizet operoje „Karmen“, už kurį LNOBT ji buvo pripažinta Metų operos soliste.

Klaipėdos koncertų salėje dainuos ir nepamirštamo balso savininkė E. Sašenko. LMTA baigusi džiazo vokalo studijas, ji gerai žinoma kaip įvairių konkursų, festivalių ir projektų („Meilės istorijos pagal Edith Piaff“, „Chopin Jazz inn“, „All that Cabaret“ ir kt.) dalyvė.

Visada laukiamas svečias

Simfoninės muzikos šventę kurs Klaipėdoje visada laukiamas svečias – LVSO. Jam nuo pat įkūrimo vadovauja ir diriguoja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas G. Rinkevičius. Daugybę veiklų suderinantis, vietoje nenustygstantis orkestro vadovas puikiai atspindi ir paties orkestro veidą: pilnas jaunatviškų idėjų, neriantis į įvairias muzikines avantiūras, neapsiribojantis klasikiniu repertuaru. Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos nepriklausomybės istorija. Šalies simfoninių orkestrų kontekste LVSO išsiskiria universalumu ir produktyvumu. Jo planuose ir repertuare rastume klasikinės, šiuolaikinės viso pasaulio autorių muzikos, operos pastatymų ir net bendradarbiavimo su populiariosios muzikos atstovais.

Koncerte „Viva la diva“ trys vokalo deivės, maestro ir orkestras atliks įvairių garsiausių miuziklų muziką. Tai bus žinomų kūrėjų Andrew Lloydo Webberio, Leonardo Bernsteino, Eltono Johno ir kitų kompozitorių kūriniai. Šventinę nuotaiką įkvėps ištraukos iš populiarių miuziklų „Katės“, „Vestsaido istorija“, „Mulen Ružas“, „Liūtas karalius“ ir kitų.

Dvejonės ir atsakomybė

Šiuo šventiniu laikotarpiu I.Prudnikovaitė akcentuoja, kad šv.Kalėdos ir Naujieji metai jai – išskirtinai svarbūs. „Šios šventės man atrodo ypač prasmingos, todėl ir brangios. Leidžiu sau jas išjausti visavertiškai, turime nerašytą taisyklę jokių darbų tomis dienomis nesiimti. Tiesa, tarpušventis aktyvus, bet štai Naujųjų metų naktį šįkart nusprendžiau padovanoti dukroms, o ne pasidovanoti sau publiką“, – prieš kelias dienas duodama interviu juokėsi ji.

Nors naujo, unikalaus formato „The Voice. Generations“ lietuviškos versijos „Lietuvos balsas. Kartos“ pirmąją laidą LNK žiūrovai išvys šį sekmadienį, filmavimai jau prasidėjo. I.Prudnikovaitė neslepia, kad tai jai – kiek netikėta patirtis. „Žinote, visų pirma tikrai nemenką įspūdį padarė pats pasiūlymas tapti projekto mokytoja. Nesu iš tų pernelyg aktyviai save reklamuojančių atlikėjų, o ir daugiausia atlieku rimtąją – klasikinę – muziką, kuri turi labai ribotą savo klausytojų skaičių. Prodiuserių drąsa įtraukti visai kito formato asmenį, ko gero, labiausiai ir papirko“, – dalijasi operos solistė.

Kvailiojame, ginčijamės, juokiamės, nerimaujame, tariamės visi kartu ir smagiai.

„Būsiu atvira – dvejojau, nes sutikimas reiškia ir begalę įsipareigojimų, tarp jų – ir didesnį žiniasklaidos dėmesį, kurio „normaliame“ gyvenime privengiame... Tačiau karavanas jau eina, dabar telieka sėkmingai išplaukti“, – juokiasi ji.

„Esu perfekcionistė, todėl mokytojo kėdė mane įpareigoja ne rodyti save, o išties maksimaliai prisidėti prie savo surinktos komandos kuo kokybiškesnių ir įspūdingesnių pasirodymų. Geras emocinis kontaktas taip pat ne mažiau svarbus“, – įsitikinusi I.Prudnikovaitė.

Spalvingas kolektyvas

Visi projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ mokytojai – savo žanro Lietuvos superžvaigždės: I.Prudnikovaitė, Vaidas Baumila, viena kėde besidalijančios grupės „69 danguje“ narės Karina Krysko, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė ir Goda Alijeva bei roko muzikos atstovas Benas Aleksandravičius iš grupės „ba.“

„Tai, kad esame labai skirtingi, manau, kuria specifinę, tačiau tikrai labai teigiamą atmosferą. Esame kultūringi, draugiški žmonės, todėl bendravimo problemų, įtampų ar nesusikalbėjimų bent jau kol kas nekyla. Atvirkščiai – kvailiojame, ginčijamės, juokiamės, nerimaujame, tariamės visi kartu ir smagiai“, – apie bendravimą su kolegomis pasakoja I.Prudnikovaitė.

Vienas pagrindinių solistės pranašumų mokytojo kėdėje yra itin kokybiškos žinios apie tai, kaip reikėtų dirbti su savo vokalu. Ji neslepia, kad ją iš tiesų džiugina į projektą atėję dalyviai. „Jie visi nuostabūs jau vien dėl to, kad tai yra muzikuojantys žmonės, išdrįsę parodyti savo sugebėjimus tokiai plačiai auditorijai. Tam reikia tikrai didelės drąsos“, – sako didelę patirtį ne tik scenoje, bet ir pedagoginėje veikloje ugdant naujus talentus sukaupusi klasikinės muzikos atstovė.

„Dar labai žavu tai, kad šis formatas reiškia, jog matysime ne solistus, o duetus ar didesnės sudėties ansamblius, kurių nariai susiję kokiais nors ryšiais. Giminystė, draugystė, partnerystė – tai natūralus gyvas nervas, kuris pasirodymus emocine prasme daro ypatingus“, – priduria ji.

Projektas skatina atsigręžti į skirtingas kartas. I.Prudnikovaitei ryšys su savo šeimos kartomis taip pat labai svarbus. „Pasakysiu kaip bambanti bobutė, bet tas ryšys, o ne naujas sekėjas instagrame ar post’as feisbuke, yra viena svarbiausių vertybių gyvenime. Gražūs, tvarūs santykiai neatsiranda iš niekur – juos reikia kurti. Tam reikia skirti laiko“, – pabrėžia ji.

Kitas pasaulis

Ne tik Lietuvos, bet ir Europos auditorijoms puikiai pažįstamai I.Prudnikovaitei klasikinės muzikos scena – gyvenimo būdas, tačiau televizija, kaip sako ji pati, yra visiškai kitas pasaulis, turintis išskirtinę sklaidos jėgą.

„Kažkada dalyvavau LRT muzikiniame projekte „Triumfo arka“, ir, ko gero, iki pensijos ir liksiu „mūsų Ievute“, – juokiasi ji. – Išties tą keistą pojūtį būti prieš tiek daug televizijos kamerų, reikia prisijaukinti. Gal kiek iš pusiausvyros muša laiko dinamika. Mano profesijos žmonės įpratę daug repetuoti, šlifuoti kiekvieną garsą, judesį, o čia viskas vyksta kosminiu greičiu – kiekviename žingsnyje po supernovą…“

I.Prudnikovaitė pripažįsta, kad jau dabar griuvo daugybė senų stereotipų. „Daug kas turbūt mano, kad rinksiuosi tik operinius balsus, rengsiu tik klasikinius pasirodymus. Tikrai nebus vien taip. Manau, kad muzika nėra rimtoji ar nerimtoji – yra gera arba bloga muzika, nepriklausomai nuo žanro. Pavyzdžiui, daug kas nustebs, bet man, operos solistei, tikrai artima roko muzika. Galbūt todėl mokytojų kėdėse taip puikiai sutariame su Benu. Juk jis, kaip ir aš, irgi yra savotiškas neformatas, taip pat turi nuostabių idėjų, aiškią nuomonę, ramybę. Jei būčiau dalyvė, turbūt rinkčiausi jį“, – sako pašnekovė.

„Lietuvos balsas. Kartos“ – sekmadienį 19.30 val. per LNK

Akcentuodami projektui svarbią šeimos ir kartų tematiką, savo Kalėdų tradicijomis sutiko pasidalinti naujieji projekto mokytojai: Vaidas Baumila, Ieva Prudnikovaitė, grupės „69 danguje“ merginos ir Benas Aleksandravičius.

Operos solistė, dviejų dukrų mama Ieva Prudnikovaitė pažymi, kad Kalėdų laikotarpis jai – šventas laikas su šeima. „Stengiuosi darbus susiplanuoti taip, kad visą šį laiką galėčiau skirti artimiausiems žmonėms“, – sako Ieva. Nors šeimoje labai išskirtinių tradicijų nėra, šiais metais pora smagių staigmenų inicijavo Ievos dukros. „Jos nusprendė, kad praktiškai kiekviename kambaryje privalo stovėti po eglę, neišskiriant ir tualeto. Keturios namuose, viena – sodyboje“, – šypsosi Ieva ir  papildo, kad šventinis šurmulys, pasiruošimas, dovanos – visa tai jai kelia ne stresą, o malonumą. „Mėgstu dovanoti, mėgstu tą laukimą ir mielą chaosą mieste“, – pasakoja projekto mokytoja.

Grupės „69 danguje“ merginos sako bandančios derinti šventes su darbu, tačiau labai dėl to neliūdi: per daug metų įprato prie tokio ritmo, be to Kūčių vakaras dažniausiai lieka asmeniškai joms. „Na, o jei reikia dirbti, tai irgi yra džiaugsmas – man labai patinka nešti geras šventines emocijas žiūrovams“, – sako Nijolė Pareigytė-Rukaitienė ir priduria, kad šiemet rado laiko eglutę puošti net dvi dienas. „Pirmą dieną papuošėme ir nusprendėme, kad kažko trūksta – kitą dieną ieškojome sprendimo, kaip galime patobulinti“, – šypsosi atlikėja.

Tarp kasmetinių Karinos Krysko tradicijų – pasivaikščiojimas po šventinės vakarienės aplankant miesto eglutę, o Goda Alijeva tuo tarpu kasmet kepa šventinę antį.

Su gausiu šeimos būriu ir išskirtiniais receptais šventes mini ir Vaidas Baumila – viena iš stalo tradicijų yra brolio žmonos pyragėliai su grybais, o pats Vaidas kasmet stengiasi iškepti pyragą.

„Per šventes visada susirenka didelis šeimos būrys: seneliai, tėvai, vaikai, dažniausiai – Kaune, iš kur yra mano mamos šeima. Čia švenčiame įvairiai, šiek tiek moderniau, tačiau iš vaikystės labai įsiminė ir šventinės kelionės pas tėčio šeimą į Širvintų kraštą. Ten Kūčias ir Kalėdas seneliai minėdavo su visomis tradicijomis: mišiomis,  šeimos malda už stalo, kalėdaičiais ir kitais svarbiausias ritualais“, –  prisimena Vaidas.

Alternatyvios muzikos atstovo Beno Aleksandravičiaus šeimoje svarbiausia tradicija yra tiesiog ramiai, kokybiškai pabūti drauge. „Kadangi gyvenu atskirai, jau kurį laiką neturime specifinių tradicijų. Tačiau pastaruosius metus per Kūčias visada stengiuosi aplankyti tėtį, tiesiog pasikalbėti, pabūti kartu“, – pasakoja Benas.

Skirtingas kartas scenoje ir ant televizorių ekranų suvienysiantis projektas „Lietuvos balsas. Kartos“ startuoja jau sekmadienį. Nuo pat pirmųjų aklųjų perklausų skirtingi duetai ir kolektyvai varžysis dėl galimybės patekti į finalą, kuris kartu su tūkstantine žiūrovų minia vyks kovo 11 d., 19 val. „Avia Solutions Group“ arenoje. 

Vieno garsiausių Lietuvos operos solistų Vladimiro Prudnikovo dukra Ieva Prudnikovaitė dabar yra neką mažiau garsi operos solistė. Moteris prisipažįsta ne kartą girdėjusi, kad tėtis jai nuklojo kelią į didžiąją operos sceną. Tačiau Ieva prisipažįsta, kad niekuomet nelankė muzikos mokyklos ir iki pat pilnametystės nedrįso tėčiui padainuoti. „Į muzikos akademiją įstojau per visišką atsitiktinumą. Tiesiog pražiopsojau stojimų datas ir, kai reikėjo priduoti dokumentus, stoti buvo galima tik į muzikos akademiją. O aš net natų nepažinojau“, – pasakos operos solistė.

Dabar I. Prudnikovaitė dainuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio operų scenose, o su tėčiu ją sieja itin artimas ryšys. „Mano tėtis buvo šalia, kai gimdžiau. Aš visuomet sakydavau, kad gimdysiu tik su savo vyru arba tėčiu. Kadangi mano vyras tuo metu buvo užsienyje ir negalėjo dalyvauti, su manimi buvo tėtis. Pamenu, aš gimdau, aplink zuja medicinos personalas, o tėtis jiems pasakoja apie savo konservuojamus agurkus ir kitas daržo gėrybes“, – ketvirtadienio vakarą, 20 val. laidoje „Bučiuoju. Rūta“ kalbės dainininkė.

Kita laidos dalyvė operos solisto ir Seimo nario Vytauto Juozapaičio dukra Ieva Barbora Juozapaitytė pasakos, kad tėtis ją ilgai bandė atkalbėti nuo muzikos. „Pamenu, kai sugalvojau, kad noriu stoti į dainavimo specialybę, tėvai man iki 4 val. ryto aiškino, kad nestočiau ten, nes šis kelias yra labai sunkus. Bet aš vis dėlto pasirinkau dainuoti. Ir tikrai ne kartą girdėjau kalbas, kad tėtis mane prakišo“, – kalbės Ieva. Tačiau dainininkė prisipažins, kad iš pirmo karto į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją įstoti jai nepavyko, tad garsi pavardė nepadėjo.

Su krūva batų į studiją atvykęs garsaus avalynės dizainerio Žano Maslausko sūnus Benas Maslauskas papasakos istoriją, kaip tėtis prieš mirtį jam išrinko žmoną. Prieš metus anapilin iškeliavęs Ž. Maslauskas paskatino sūnų pasipiršti ir iškart numatė, kad sūnaus santuoka bus ilga ir laiminga. Tiesa, garsaus dizainerio sūnus kalbėdamas apie tėtį ir garsią pavardę prisipažins, kad perimti tėčio verslą nebuvo lengva. „Pamenu, ateinu aš į įmonę, bandau kažką sakyti darbuotojams, o jie į mane žiūri ir akivaizdžiai galvoja, ką tas dvidešimtmetis mums čia aiškina. Ir aš juos suprantu. Todėl ėmiau mokytis avalynės siuvimo paslapčių, išmokau siūti batus, išmokau dirbti viską nuo žemiausios grandies, kad į mane darbuotojai žiūrėtų rimtai“, – LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., pasakos mirusio tėčio verslą perėmęs B. Maslauskas.

Moterys sako, kad skaitydami savo vaikams ne tik tvirtiname tarpusavio ryšį, bet ir stipriname mažųjų sveikatą.

Lavina vaizduotę ir intelektą

Operos solistė I. Prudnikovaitė mano, kad vaiko meilės knygai ir skaitymo procesui užmezgimas yra viena iš pagrindinių tėvų atsakomybių. Anot jos, būtent spausdintas žodis padeda geriausiai lavinti estetinį pojūtį, vaizduotę bei intelektą.

„Kiekvienas mano gyvenimo etapas yra tarsi paženklintas tada mėgtos literatūros. Vaikystėje tėtis sudomino J.Verne'o pranašiškomis fantazijomis. Vėliau daviau valią įvairiausiai grožinei literatūrai. Vienu metu buvau susirgusi S. Rushdie pasauliu, vėliau – S. Beckett'o absurdo teatru. Manau, kad kiekviena perskaityta mintis ar istorija vienaip ar kitaip paveikia tavo pasaulėžiūrą, nuotaiką ir net pačią asmenybę“, –  sako ji.

Žinoma moteris įsitikinusi, kad parašytas žodis yra tiesioginis žmogaus fantazijos dirgiklis. Skaitytojas gali apvilkti istoriją ir jos veikėjus savo įsivaizdavimais, tapti ir knygos personažu, ir stebėtoju, ir istoriku, ir režisieriumi, ir operatoriumi.

„Dukrai Veronikai skaitome kasdien. Labai džiaugiuosi, kad ji nejaučia jokio poreikio knygas išmainyti į planšetinį kompiuterį. Namuose jau susikaupusios ištisos knygų stirtos, ir jos nuolat pildomos. Kaip ir daugumai vaikų, Veronikai buvo Kakės Makės etapas. Šiuo metu skaitome istorijas apie Trolius Mumius ir Pepę Ilgakojinę“, –  pasakoja I. Prudnikovaitė.

Motinos balse slypi magija

Garsiai operos solistei pritaria ir dviejų ankstukų mama T. Dambrauskė. Ji pasakoja, kad vienas iš ankstyviausių jos atsiminimų – tai prieš miegą jai istorijas pasakojantis brolis.

„Labai ryškiai prisimenu ir mamos dainuotas istorijas. Jų klausydavausi tol, kol apsiverkdavau ir užmigdavau. Galbūt visa magija slypėjo mamos balse“, – prisimena verslininkė.

Labai ryškiai prisimenu ir mamos dainuotas istorijas. Jų klausydavausi tol, kol apsiverkdavau ir užmigdavau.

Anot jos, rašytinės istorijos lavina žmogaus vaizduotę, o pats skaitymas iš esmės yra kūrybinis aktas. Todėl skaitymas, dainavimas ar eiliavimas vaikams yra vienas puikiausių žaidimo bei laiko leidimo būdų.

„Taip vaikai išmoksta daugiau žodžių, geriau atpažįsta intonacijas ir balso toną. Kartu leidžiant laiką, stiprėja tarpusavio ryšys. Tai daug geriau nei palikti vaiką žaisti su kompiuteriu“, –  neabejoja T. Dambrauskė.

Neabejoja tėvų balso galia

Žinomos moterys prisimena, kad gulėdami intensyvios terapijos skyriuje jų ankstukai buvo nuolat apsupti daugybės dirginančių pašalinių garsų, todėl čia jautėsi pakankamai neramiai. Tačiau jos įsitikinusios, kad net ir pačius mažiausius teigiamai veikia tėvelių balsas.

„Tėvelių balsas tikrai gydo. Vos gimusiam mažyliui mamos ar tėčio balsas yra pirmasis ir pagrindinis ryšys su pasauliu. Esu tikra, kad atpažįstamas tembras tampa saugumo garantu, stiprybės šaltiniu“, –  įsitikinusi žinoma operos solistė I. Prudnikovaitė.

Tėvelių balsas tikrai gydo. Vos gimusiam mažyliui mamos ar tėčio balsas yra pirmasis ir pagrindinis ryšys su pasauliu.

T. Dambrauskė taip pat neabejoja tėvų balso galia. „Skaitydamas, dainuodamas savo mažyliui gyji ir pats. Kai matai, kaip tavo balsas, sekama istorija sudomina, nuramina ar priverčia šypsotis, apima nuostabus jausmas. Savo vaikams, jau esu pripirkusi įvairiausių pasakų knygelių ir labai laukiu, kada knygos skaitymas taps mūsų ritualu, kai prieš užmiegant vaikai girdės mano balsą, o aš matysiu kaip jiems gera jo klausyti“, –  teigia verslininkė.

Skaityti patiems mažiausiems mūsų visuomenės nariams skatina ir naujoji paramos projekto anksčiau laiko gimusiems kūdikiams „Ankstukai“ bei „Pegaso“ knygynų tinklo iniciatyva. Jos metu perkant specialiu ženklu pažymėtas knygas, ne mažiau nei 4 proc. nuo kiekvienos iš jų bus paaukota ankstukams. Paremti juos galima perkant ne tik vaikiškas, bet ir suaugusiems skirtas knygas, rašoma pranešime spaudai.

Surinktą paramą planuojama skirti naujagimiams gyvybiškai būtinos medicininės įrangos atnaujinimui bei garso įrangai, padėsiančiai tėveliams užsiimti muzikos ir pasakų terapija ligoninėse, kuriose slaugomi patys mažiausi naujagimiai.  Kampanija vyksta rugsėjo 20 – lapkričio 7 d. visuose šalyje veikiančiuose „Pegaso“ tinklo knygynuose.

Lietuvos ankstukams padėti užaugti galima ir prisidedant prie neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“. Aukoti galima pavedimu, skirti 2 proc. GPM arba metant pinigus į aukojimui skirtas dėžutes, esančias šio tinklo knygynuose.

„Mes visi jaučiame didžiulį poreikį būti kartu, todėl darbui laiko skiriame tiek, kad nenukentėtų vaikai. Labai didžiuojuosi savo vyru už tai, kad jam tai svarbu. Negalėčiau gyventi su „pasikėlusiu“ menininku, kuris mano, kad jis yra svarbiausias ir lengva ranka pavaro vaikus į šoną, kad galėtų atsiversti natas“, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Gyvenimas“ kūrėjams prisipažino viena ryškiausių lietuvių operos žvaigdžių. 

34-erių moteris sako kažkada motinystę įsivaizdavusi kitaip, tačiau, gimus vyriausiajai dukrai, užgriuvo išbandymai – mergaitė pasaulį išvydo dviem mėnesiais anksčiau. „Kai tai nutiko, mus ištiko šokas – anksčiau nebuvau susidūrusi su vaikais, niekada nekeičiau sauskelnių ir net nelaikiau tokių mažylių rankose. Buvo labai sudėtinga“, – sunkias akimirkas prisiminė operos solistė. Laimė, dukrytė gimė sveika, jai tik reikėjo šiek tiek daugiau laiko sustiprėti. Tačiau tuo bėdos nesibaigė.

„Manęs neaplenkė pogimdyvinė depresija. Negalėjau žiūrėti nei į save, nei į savo vaiką, nei į vyrą. Blogiausia, kad nemokėjau priimti pagalbos. Man atrodė, jeigu nors vienai nakčiai paliksiu dukrą su kuo nors kitu, būsiu bloga mama. Tai – siaubingas jausmas“, – sako I. Prudnikovaitė, įsitikinusi, kad mūsų visuomenė linkusi pogimdyvinę depresiją nurašyti jaunų mamyčių nuovargiui. Tačiau realybė yra visai kitokia.

Šiomis dienomis klasikos gerbėjai I. Prudnikovaitę išvydo naujame radijo stoties LRT KLASIKA įvaizdiniame klipe. Jame raudona Egidijaus Rainio kurta suknele vilkinti Ieva automobilių spūstyje Vilniaus centre atlieka garsiąją „Habaneros“ ariją iš Georges‘o Bizet operos „Karmen“.

Visų muzikų diena

Muzika – nepaprasta jėga. Maža pasaulyje žmonių, kurie būtų abejingi muzikai. Tai užkoduota pačioje žodžio prigimtyje – graikų kalba "musike" reiškia "mūzų meną". Iš tiesų daugelis kompozitorių muzika išreiškė įvairiausias savosios sielos būsenas, o jų vardus dar ilgai kartos ateinančios kartos. Muzika nesensta, ji gyvuos tol, kol gyvuos žmonija, o Pasaulinė muzikos diena – dar viena proga padėkoti šiam menui už galimybę praturtinti visų pasaulio tautų kultūrą, keičiantis potyriais ir kalbant bendra, visiems suprantama muzikos garsų kalba.

Pasaulinė muzikos diena minima kiekvienų metų spalio 1-ąją. Šią šventę dar 1975 m. įteisino greta UNESCO veikianti Tarptautinė muzikos taryba, kuriai tuo metu vadovavo legendinis dirigentas ir smuikininkas lordas Yehudi Menuhinas, o vienu pagrindinių šios šventės iniciatorių buvo genialusis kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius.

Šventė kiekvienais metais visame pasaulyje minima rengiant įspūdingas koncertines programas, kuriose skamba kūriniai, aukso raidėmis įrašyti į pasaulinės muzikos lobyną.

Trys šventiniai koncertai

Kauno valstybinė filharmonija Pasaulinei muzikos dienai dedikuos tris išskirtinius koncertus. Pirmasis jų – dviguba šventė, sutampanti su Kauno miesto simfoninio orkestro sezono pradžia. Šiame koncerte greta prestižinio miesto kolektyvo, kuriam diriguos Vilmantas Kaliūnas, publika galės mėgautis akordeonisto iš Vokietijos Aidaro Gainulino talentu.

Antrasis šventei skirtas koncertas taip pat suvienys keletą svarbių progų. Rugsėjo 30-osios vakarą minėsime 75-ąjį puikiai kiekvienam žinomo altininko, dirigento, muzikologo, pedagogo, televizijos konkursų žiuri nario Donato Katkaus jubiliejų. Maestro yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Vilniaus styginių kvarteto įsteigėjas, Šv.Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas, žmogus, neieškantis žodžio kišenėje ir turintis tvirtą nuomonę. Jo diriguojamas Šv.Kristoforo kamerinis orkestras ir saksofonininkas Liudas Mockūnas šventiniame koncerte atliks XVIII a. muzikavimo tradicija dvelkiančią Piotro Čaikovskio "Serenadą" styginių orkestrui, vienintelį D.Šostakovičiaus viešnagės užsienyje metu sukurtą opusą – "Kamerinę simfoniją" ir netikėtumų kupiną Osvaldo Balakausko kūrinį "Polilogas".

Trečiajame sezono pradžios koncerte universalusis ansamblis "4Tango" ir nerimastingoji dainininkė Ieva Prudnikovaitė kvies pasiklausyti retai girdimų kūrinių, sujungtų į ypač intriguojančią programą "Sapnuok mano sapnuose". Joje skambės temperamentingi, daugeliui, ko gero, negirdėti arba neįprasta instrumentų sudėtimi atliekami jau pažįstami kūriniai, kurių autoriai kilę iš Ispanijos, Argentinos, Prancūzijos ir JAV.

Rudeniškos kelionės

Kaip ir kasmet, Kauno valstybinė filharmonija yra parengusi neeilinę dovaną ištikimiems savo klausytojams – rudens koncertų abonementą, kurio savininkai galės apsilankyti penkiuose išskirtiniuose renginiuose. Pirmasis jų – D.Katkaus jubiliejui dedikuotas vakaras. Tik prasidėjus spaliui nuskambės antrasis rudens abonemento koncertas – garsiausio Vokietijos uostamiesčio kamerinio orkestro "Hamburger Camerata" parengta programa.

Vieno perspektyviausių lietuvių jaunosios kartos dirigentų Modesto Barkausko diriguojamas svečių kolektyvas, kurį publika visada vertina už inovatyvias, su aistra ir užsidegimu atliekamas programas, atliks bene geriausiai žinomą Baroko epochos genijaus Georgo Philippo Telemanno kūrybinio palikimo dalį – kūrinių ciklą "Tafelmusik".

Publikai neabejotinai patiks Josepho Haydno "Siurprizų simfonija" – antroji iš 20 vadinamųjų Londono simfonijų, o 20-asis Wolfgango Amadeuso Mozarto koncertas fortepijonui leis žavėtis Suomijoje reziduojančios rusų kilmės pianistės Anastasijos Injushinos talentu.

Trečiasis abonemento koncertas sušildys klausytojų širdis baigiantis žvarbiajam lapkričiui. Į įspūdingą programą "Bel Canto!" publiką sukvies Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir viešnia iš Rusijos –  sopranas Julia Novikova. Šios solistės kūrybinis kelias driekiasi per garsiausias Europos operos scenas, kuriose jaunoji dainininkė atlieka žinomiausius soprano vaidmenis. Koncerte skambės Charles Gounodo, Gaetano Donizetti, Giuseppe's Verdi, Jules Masseneto ir Giacomo Puccini operų arijos, o programą vainikuos nuostabus programinės muzikos pavyzdys – Richardo Strausso "Alpių simfonija" – simfoninė poema, muzika  iliustruojanti kelionę į Alpių viršūnę ir grįžimą atgal į slėnį.

Klasika ir roko opera

Įsibėgėjant žiemos pradžią skelbiančiam gruodžiui abonemento klausytojai kviečiami į dar du puikius koncertus. Pirmame jų publika galės klausytis svajingų prancūziškojo romantizmo melodijų, atliekamų Kauno miesto simfoninio orkestro, trimitininko iš Prancūzijos Romaino Leleu ir dirigento Alaino Pariso.

Antrasis neabejotinai patrauks fortepijoninės muzikos gerbėjų dėmesį – įspūdingą programą "Žėrintys fortepijonai" publikai pristatys kolektyvo meno vadovo G.Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir publikos numylėtinis, žinomas pianistas iš JAV Alexanderis Paley. Koncerte skambės du pirmieji Felixo Mendelssohno Bartholdy koncertai fortepijonui ir orkestrui, o žavingą programą užbaigs suomių akademinės muzikos genijaus Jeano Sibelius penktoji simfonija – trijų dalių kūrinys, parašytas Suomijos vyriausybės užsakymu nacionaline švente paskelbtam kompozitoriaus penkiasdešimtmečiui.

Charizmatiškojo G.Rinkevičiaus vadovaujamo kolektyvo muzikavimu publika taip pat galės mėgautis artėjant kalėdiniam laikotarpiui – nebijantis eksperimentuoti orkestras kartu su bene garsiausiais Lietuvos roko vokalistais Povilu Meškėla, Česlovu Gabaliu ir Jeronimu Miliumi įtrauks visus į nerimastingą roko baladžių sūkurį. Orkestrą girdėsime ir dar vieno projekto metu – kartu su choru "Bel Canto", Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniais ir rinktiniais solistais kolektyvas iš užmaršties prikels kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus prieš du dešimtmečius sukurtą roko operą "Eglė".

Edukaciniai renginiai

Kaip ir kiekvienais metais, Kauno valstybinė filharmonija tęsia edukacinę savo misiją, jaunuosius klausytojus ir jų tėvelius kviesdama į muzikines sekmadienio popietes, skirtas visai šeimai.

Šiuose koncertuose lapkričio–gruodžio mėnesiais girdėsime Kauno fortepijoninio trio ir aktoriaus Remigijaus Endriukaičio sekamą pasaką "Dieviškoji garsų skrynia", Gedimino ir Ainio Storpirščių duetas pristatys intriguojančią programą "Gidas šeimai", su tautinėmis advento tradicijomis supažindins Veronika Povilionienė, Kauno liaudies dainos klubas "Blezdinga" ir jų bičiuliai, o dainininkė Milda Baronaitė, kanklininkė Aistė Bružaitė ir birbynininkas Egidijus Ališauskas kvies naujai pažinti ir išgirsti muziką, skambančią visoje mus supančioje aplinkoje.

Net tris kamerinės muzikos projektus klausytojams pasiūlys preciziškasis Kauno styginių kvartetas. Tęsdamas projektą "Kauno kvartetas ir jaunieji" kolektyvas supažindins publiką su birbynininku Vytautu Kiminiumi ir akordeono virtuozu Laimonu Salijumi, po šviesius romantizmo atspindžius kvartetas nardys lydimas pianistės Šviesės Čepliauskaitės, o adventinio vakaro "Šventoji naktis" metu ketvertuko muzikavimą lydės aktorės Inesos Paliulytės skaitoma istorija.

Kitų tradicijų dvasia

Rudens sezonas ne vieną nustebins kamerinės muzikos koncertų gausa, o įvairiaspalviai renginiai ras atgarsį įvairiausius stilius mėgstančios publikos širdyse. Kamerinis ansamblis "Vilniaus arsenalas" scenoje šėls nerimastingojo tango ritmu, fortepijoninis trio "Kaskados" žavės ispaniškos muzikos temperamentu, jaunuosius Lietuvos talentus pristatys energingasis ansamblis "Artistico", į muzikos spalvų sūkurį klausytojus įtrauks smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė ir pianistas Eugenijus Žarskus.

Svečias iš Rusijos smuikininkas Andrejus Baranovas kartu su pianistu Vyčiu Šakūru pristatys intriguojančią programą iš ciklo "Rusų smuiko virtuozai", keturios muzikuojančios seserys, susibūrusios į ansamblį "Regnum musicale", pasakos rudens istorijas, įvairiaspalvę programą "Nuo klasikos iki romantizmo" dovanos smuiko ir fortepijono duetas – broliai Dainius ir Aidas Puodžiukai.

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms litvakų muzikinio paveldo paslaptis atskleis jungtinė atlikėjų komanda: smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas, pianistas Robertas Lozinskis ir retai tokiu amplua girdimu instrumentu – vibrafonu grojantis Marius Šinkūnas, o Kauno fortepijoninis trio kartu su gitaristu Sergejumi Krinicinu apgaubs visus Ispanijos dvasia.

Fortepijoninės muzikos mylėtojus džiugins pažintys su naujais talentais: Londono karališkojoje muzikos akademijoje studijuojančia pianiste Gabriele Bekeryte ir dar vienu Anglijoje reziduojančiu jaunosios kartos virtuozu Ugniumi Pauliukoniu, nuskraidinsiančiu klausytojus į paslapčių kupiną Aleksandro Skriabino kūrybos pasaulį. Netikėtą siurprizą publikai parengė žinoma mūsų tautietė iš Austrijos Gaiva Bandzinaitė. Kaip puiki koncertmeisterė ir muzikinio teatro subtilybių žinovė garsėjanti pianistė su kolega iš JAV Leonu Livshinu pristatys efektingą fortepijoninių duetų programą.

Kamerinėje aplinkoje

Neliks nuskriausti ir kamerinės-vokalinės muzikos mėgėjai. Vienas labiausiai intriguojančių šio žanro koncertų – bendras dviejų muzikos pasaulio grandų pianisto Petro Geniušo ir garsiausias pasaulio scenas užkariavusio tenoro Vaido Vyšniausko projektas. Šie du žinomi atlikėjai pakvies į kelionę po subtiliausius vokalinės-fortepijoninės muzikos puslapius.

Romantinės muzikos dvasia karaliaus jaunųjų atlikėjų soprano Agnės Stančikaitės ir pianistės Julijos Sadaunykaitės koncerto metu, į filosofine mintimi ir gyvenimiškomis peripetijomis alsuojantį vakarą "Moteris, muzika ir Nietzsche" klausytojus pakvies baritonas Giedrius Prunskus ir pianistė Jonė Punytė. Prancūzų ir ispanų kompozitorių vokalinė muzika skambės ansamblio "RAMuzika" parengtoje programoje, o tenoras Mindaugas Zimkus, pianistė Paulė Gudinaitė ir aktorė Daiva Škelevaitė teatralizuoto koncerto metu kvies klausytojus artimiau susipažinti su dieviškuoju vadinto Michelangelo Buonarroti dvasiniu ir kūrybiniu pasauliu.

Prie dirigento pulto Klaipėdos koncertų salėje stovės maestro Modestas Pitrėnas, vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų, įvertintas Lietuvos nacionaline bei Baltijos Asamblėjos meno premijomis. Kartu pasirodys vokalistų trio: Lilija Gubaidulina (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Edgaras Davidovičius (tenoras).

Naujausias A.Šenderovo kūrinys

„Kaskadų“ narius Rusnę Mataitytę (smuikas), Edmundą Kulikauską (violončelė) ir Albiną Šikšniūtę (fortepijonas) sieja artima akademinių studijų patirtis. Bemaž tuo pačiu metu visi mokėsi Maskvos valstybinėje P.Čaikovskio konservatorijoje. 1997 m. jie susibūrė į nuolat koncertuojantį ansamblį. Taip atsirado „Kaskados“ – šiuo metu vienas produktyviausių kamerinių kolektyvų Lietuvoje. Trio ne kartą dalyvavo didžiuosiuose Lietuvos festivaliuose, gastroliavo Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Japonijoje.

Puikių atlikėjų ansamblis atlieka įvairių epochų kūrinius, bet ypač rūpestingai puoselėja šiuolaikinę lietuvių muziką ir nemažai energijos skiria jos sklaidai. Tad ir jubiliejinį vakarą trio pagrieš šiemet parašytą naujausią A.Šenderovo kūrinį – Koncertą fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui. Kaip būdinga A.Šenderovui, kūrinio muzikinė plėtotė grindžiama trumpu motyvu, kuris nuskamba pradžioje ir tampa melodikos bei faktūros pagrindu. Kompozicinė technologija autoriui tėra priemonė, siekiant išreikšti emocinę ir dvasinę muzikos puses. Koncertas – tarsi dramatiškos ir gilios gyvenimo tragedijos atspindys, baigiamas nostalgišku romantiniu skambesiu.

D.Šostakovičiaus ciklas

Pirmoje vakaro dalyje dar skambės A.Šenderovo baleto „Dezdemona“ koncertinė versija. Sukurtas Vilniaus festivalio užsakymu 2005 m. baletas buvo pripažintas geriausiu lietuvišku sceniniu kūriniu ir septynerius metus išsilaikė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare.

Antroji vakaro dalis bus skirta D.Šostakovičiaus muzikai. Solistai su orkestru atliks jo dainų ciklą „Iš žydų liaudies poezijos“. Šis ciklas – ne romansai ir net ne dainos. Veikiau tai – gyvos dramatinės scenos, kuriose girdėti žydų liaudies, klezmeriškos intonacijos. Kūrinio atlikimui susijungs skirtingo amžiaus, meninių patirčių ir tautybių solistai.

L.Gubaidulina baigė Kazanės valstybinę konservatoriją, kelerius metus buvo Tatarstano M.Džalilio valstybinio akademinio operos ir baleto teatro solistė. Šiuo metu ji gyvena Lietuvoje, rengia koncertines programas su orkestrais. 2010 m. L.Gubaidulina tapo Lietuvos televizijos muzikinio projekto „Triumfo arka“ nugalėtoja.

Finale – Devintoji simfonija

I.Prudnikovaitė dainuoja su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Budapešto, WDR (Kelno), Eseno filharmonijos, Bochumo, ORF Vienos radijo simfoniniais, Lietuvos kameriniu orkestrais. Kelerius metus ji dirbo Eseno Aalto operos teatre (Vokietija). Už Karmen vaidmenį G.Bizet operoje „Karmen“ I.Prudnikovaitė buvo apdovanota „Operos švyturiu“ kaip Lietuvos  nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) Metų operos solistė. Karmen partiją ji taip pat dainavo Latvijos nacionalinėje operoje, Eseno bei Braunšveigo (Vokietija) operos teatruose.

E.Davidovičius šiuo metu studijuoja vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei dirba LNOBT, yra mimanso artistas ir operos solistas stažuotojas.

D.Šostakovičiaus 15 simfonijų amžininkai neretai vadina mūsų epochos metraščiu – jose šis muzikos garsų filosofas atspindėjo sudėtingiausias gyvenimo problemas ir tragiškiausius žmogaus išgyvenimus. Koncerto pabaigoje skambės jo Devintoji simfonija.

Ankstyvo pavasario vakarą solistė Ieva Prudnikovaitė ir ansamblis „4 Tango“ kvietė kartu paklajoti Eliziejaus laukais ir pajusti visus legendinio Paryžiaus bulvaro garsus, kvapus bei virpesius.

Ankstyvo pavasario vakarą solistė Ieva Prudnikovaitė ir ansamblis „4 Tango“ kvies kartu paklajoti Eliziejaus laukais ir pajusti visus legendinio Paryžiaus bulvaro garsus, kvapus bei virpesius. Čia susilies iš kavinių, gatvės užkaborių ir koncertų salių sklindanti muzika, pasakojanti nepaprastas istorijas apie moterį – paslaptingą ir atvirą, laimingą ir sugniuždytą, tikrą ir besislepiančią...

„Klausytojai išgirs prancūzų kompozitorių melodijas, taip pat muziką, susijusią su Prancūzija, kvepiančią šviežiomis bagetėmis ir levandų maišeliais. Su „4 Tango“ atlikėjais pasikuždėjome, kad tiek jiems, tiek man atsirado noras savo ugningas, aistringas programas papildyti ir melancholiškesne, elegantiškesne muzika. Prancūzai kompozitoriai, tokie kaip Gabrielis Faure ar Claude'as Debussy, yra sukūrę daug neįtikėtinai patrauklių kamerinių kūrinių balsui. Paprastai dainos atliekamos akompanuojant tik fortepijonu. Mes, kaip visada, bandysime atrasti kiek kitokį skambesį. Neapsiribosime vien tik klasikine muzika“, – pasakojo I.Prudnikovaitė. – Man Prancūzija – tai Barbara. Tokia ypatinga moteris – vienu metu ir stipri, ir silpna. Kiekviena programa tarsi sukuria kažkokį vieną unikalų moters tipą. Kol kas dar bandau išlukštenti, kokia toji prancūziškoji moteris, – įdomus procesas...“

I.Prudnikovaitę ir įvairių stilių tango muziką propaguojantį bei tango kultūros ambasadoriumi Lietuvoje tituluojamą ansamblį „4 Tango“ scenoje kartu išvysti galima gana dažnai – jiems lengvai paklūsta ispaniški muzikos šedevrai ir ugningi tango. Šįkart atlikėjai publikai ruošia visai kitokį, prancūziškų melodijų ir prancūzų kultūros įkvėptą, pasirodymą. 

Prancūziška muzika itin artima I.Prudnikovaitei, baigusiai solinio dainavimo magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vienas ryškiausių solistės įkūnytų vaidmenų – Karmen prancūzų kompozitoriaus G.Bizet operoje „Karmen“. Už jį I.Prudnikovaitė buvo apdovanota „Operos švyturiu“ kaip Lietuvos  nacionalinio operos ir baleto teatro Metų operos solistė. Karmen partiją ji taip pat dainavo Latvijos nacionalinėje operoje, Eseno bei Braunšveigo (Vokietija) operos teatruose. Neapsiribojanti vien tik opera solistė dažnai kviečiama pasirodyti su orkestrais. Ji rengia įvairias koncertines programas, kurias ne kartą atliko ir Klaipėdos koncertų salėje.

Dvi mažas dukreles kartu su vyru dirigentu Modestu Pitrėnu auginanti I.Prudnikovaitė yra prisipažinusi, kad didžiausias jos visų laikų projektas – šeima: „Nebijau sakyti, kad ji svarbiausia. Džiaugiuosi, kad, neatimdama per daug laiko iš savo mylimų žmonių, turiu galimybę tęsti savo darbus. Didžiausias uždavinys šiuo metu – nepasimesti tarp skirtingų žanrų...“

„4 Tango“ ansamblyje šįkart muzikuos Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Birutė Bagdonienė (altas), Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Donatas Bagurskas (kontrabosas).

Visi kviečiami įkvėpti prancūziškos muzikos aromato koncerte „Eliziejaus kronikos“ kovo 8-ąją Klaipėdos koncertų salėje. Vakaro pradžia – 18.30 val.