Vasario mėnesį Rusijos teismas nuteisė 70-ies metų žmogaus teisių gynėją veteraną O. Orlovą dvejiems su puse metų kalėjimo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“ po to, kai jis pasisakė prieš karinę kampaniją ir Kremlių.

„Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai“, – teigiama pirmadienio „Memorial“ pareiškime. Jame pažymima, kad jis praranda klausą ir kad jo savijauta pablogėjo dėl Rusijos valdžios institucijų „nežmoniško elgesio“.

„Jau daugiau kaip dvi savaites jo advokatas negali su juo konfidencialiai pasikalbėti“, – pridūrė grupė. Anot grupės atstovų, tai trukdo O. Orlovui rengtis apskųsti nuosprendį.

Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai.

O. Orlovas yra viena iš pagrindinių Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“, svarbiausios Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos ir šalies nepriklausomos pilietinės visuomenės ramsčių, figūrų.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje įkurta organizacija „Memorial“ įsitvirtino saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydama kampanijas prieš žmogaus teisių pažeidimus.

Rusijos valdžios institucijos oficialiai išformavo organizaciją 2021 m. pabaigoje, jau griežtėjant represijoms.

O. Orlovas nusprendė likti Rusijoje net ir tada, kai Kremlius, pradėjęs invaziją prieš Ukrainą, paspartino susidorojimą su kritikais.

Šiam įtakingam veikėjui iš Nobelio premija įvertintos organizacijos „Memorial“ praėjusį mėnesį buvo skirta daugiau kaip dvejų metų kalėjimo bausmė, Kremliui griežtinant susidorojimą su kitaminčiais.

70-metis O. Orlovas kovo 11 dieną buvo perkeltas iš vieno sulaikymo centro į kitą ir „beveik iš karto jam buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį dėl dalyvavimo specialiojoje karinėje operacijoje“, socialiniame tinkle nurodė teisių gynimo grupė „Memorial“, pavartojusi Maskvos terminą karui Ukrainoje įvardyti.

„Tas pats kontraktas buvo pasiūlytas visiems naujai atvykusiems kaliniams“, – sakė „Memorial“.

„Orlovas, žinoma, parašė, kad nesutinka“, – pridūrė grupė.

Šis teisių gynėjas veteranas buvo apkaltintas diskreditavęs Rusijos kariuomenę Prancūzijos internetiniam leidiniui „Mediapart“ parašytoje skiltyje.

9-o dešimtmečio pabaigoje įsteigta organizacija „Memorial“, saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydama kampanijas prieš teisių pažeidimus, tapo vienu svarbiausių Rusijos pilietinės visuomenės ramsčių.

Rusijos valdžios institucijos šią organizaciją oficialiai išformavo 2021 metų pabaigoje, Kremliui didinant spaudimą pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai.

Kad sustiprintų Ukrainoje kovojančias reguliariąsias pajėgas, kariuomenė gausiai verbuoja į savo gretas kalinius iš Rusijos įkalinimo įstaigų.

Pranešama, kad nuteistieji buvo naudojami kaip patrankų mėsa, be kita ko, Rytų Ukrainos karštajame taške Bachmute.

Tarptautiniai ekspertai teigė, kad kai kuriais atvejais kaliniai buvo verbuojami kovoti Ukrainoje grasinant ar bauginant.

Karoliovo miestelio prie Maskvos teismas „nuteisė „RusNews“ žurnalistą Romaną Ivanovą kalėti septynerius metus kolonijoje už tai, kad paskelbė „klastotes“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas“, „Telegram“ kanale pranešė „RusNews“.

51 metų R. Ivanovas buvo pripažintas kaltas skleidęs „melagingą informaciją“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir nubaustas pagal griežtus Maskvos karinės cenzūros įstatymus. Maskva pasitelkia įstatymus apie ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“ arba „melagingą informaciją“, kad užgniaužtų plataus masto karinio puolimo Ukrainoje viešą kritiką.

„Taika ir laisvė“, – po nuosprendžio išeidamas iš teismo salės šūktelėjo R. Ivanovas. „Mes su tavimi. Tu nesi vienas“, – šaukė ir plojo jo šalininkai, tai matė teismo salėje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

2022 m. socialiniuose tinkluose „Telegram“ ir „VKontake“ paskelbtuose įrašuose R. Ivanovas kritikavo Rusijos karinį puolimą Ukrainoje ir karo nusikaltimus Bučoje. Pernai jis buvo suimtas, kaltės nepripažino. Per ankstesnį teismo posėdį jis sakė: „Žurnalistika Rusijoje nebeegzistuoja“. „Turime paklausti savęs, kodėl sėjame aplink save kančias ir nelaimes, kodėl mūsų šalis virto kančių ir nelaimių lavina“, – sakė jis.

R. Ivanovas dirbo vietos valstybiniame televizijos kanale, tačiau 2021 m. buvo atleistas, kai pranešė apie įtariamą korupciją, sukčiavimą per rinkimus ir ekologines problemas Koroliove.

Po nuosprendžio R. Ivanovo motina prie teismo salės sakė esanti įsitikinusi, kad byla jam buvo sukurpta vietos valdžios užsakymu, kaip atpildas už jo pranešimus. „Viskas, kuo jis kaltinamas, yra visiškai suklastota“, – sakė Ala Ivanova. „Aš ir toliau kovosiu, – pridūrė ji, kalbėdama pro ašaras. – Myliu savo sūnų ir juo didžiuojuosi. Didžiuojuosi, kad jis kovojo už žmones, padėjo žmonėms“.

Tačiau M. Kaminskis pareiškė, kad jo įkalinimas yra naujosios Lenkijos vyriausybės politinio keršto aktas.

Blažejus Pobozis, kuris antradienį buvo paskirtas prezidento Andrzejaus Dudos patarėju, sakė, kad M. Kaminskis prieš pat „neteisėtą sulaikymą“ padarė tokį pareiškimą teisingumo ministrui.

„Pareiškiu, kad savo nuteisimą už kovą su korupcija ir neteisėtus veiksmus siekiant atimti iš manęs parlamentaro mandatą vertinu kaip politinio keršto aktą. Todėl, kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką. Reikalauju nedelsiant paleisti iš kalėjimo visus buvusios CBA (Centrinio antikorupcijos biuro) vadovybės narius, kuriems taikomas 2015 metų Lenkijos Respublikos prezidento išleistas malonės aktas“.

Antradienio vakarą policija sulaikė buvusį CBA vadovą bei buvusį vidaus reikalų ministrą ir jo buvusį pavaduotoją, kurie tuo metu buvo Prezidentūroje.

Siunčiamas už grotų

Itin retas atvejis, kad už mažamečių tvirkinimą ir seksualinį išnaudojimą teisiamas asmuo būtų pripažintas pedofilu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai V. Pėstininkui konstatavo pedofiliją.

Buvęs chemijos mokytojas neneigė ekspertų pateiktos diagnozės. Neneigė ir dalies jam inkriminuoto nusikaltimo. Pripažino tvirkinęs mažamečius, tik nenorėjo sutikti, kad juos seksualiai prievartavo.

Remdamasis ekspertų pateikta pedofilijos diagnoze, skunde Apeliaciniam teismui V. Pėstininkas aiškino, esą kur kur, bet tik ne kalėjime turi būti laikomi pedofilai. Remdamasis moksline literatūra, chemijos mokytojas tikino, kad tarptautinėje teisėje pedofilija priskiriama psichikos ligoms, o psichikos liga sergantį žmogų bausti laisvės atėmimu neteisinga ir neteisėta, todėl teismas jam galėtų skirti priverčiamąsias medicinos priemones.

Tačiau V. Pėstininko skundas buvo atmestas. Apeliacinis teismas paliko galioti dar pernai rugpjūtį Kauno apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo V. Pėstininkui buvo skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Skųsti Apeliacinio teismo sprendimą jis galės jau tik iš belangės.

„Kauno diena“ rašė, kad ši byla šokiravo visuomenę. Chemijos mokytojas laisvu nuo darbo metu šešerius metus tvirkino ir prievartavo mažamečius. Smagintis pedagogas pradėjo, kai jiems galėjo būti penkeri ir septyneri metai. Tai, kad V. Pėstininkas ir anksčiau nevengė pasinaudoti mažamečių bejėgiška būkle, patvirtino ir keletas dabar jau suaugusių, vyrų, kurie vaikystėje patyrė V. Pėstininko meilę, tik anuomet nedrįso apie mokytojo paslaptį prabilti.

Ne mažiau šokiravo ir tai, kad jau po Kauno apygardos teismo nuosprendžio dar metus V. Pėstininkas sėkmingai dirbo mokykloje. Kai jis apskundė Kauno teismo sprendimą, nuosprendis oficialiai nebuvo įsiteisėjęs, todėl mokyklos administracija, nors ir žinojo apie bylą, tačiau leido jam toliau mokytojauti, nes „labai gerai dirbo ir vaikai jį mylėjo“.

Įrodymų visuma

Pavyzdingas, vaikų mylimas pedagogas uždaręs mokyklos duris vargu ar galvodavo, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus, apie ką dabar nuolat kalbama. Už mokyklos sienų esantys mažamečiai tapdavo pedofilo poreikių tenkintojais. Byloje minima, kad mažiausiai kartą per savaitę mažamečiai patirdavo analines, oralines ir kitokias fizines mokytojo meilės išraiškas. Ir taip šešerius metus.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, V. Pėstininkas atsisakė duoti išsamesnius parodymus ir patvirtino duotus ikiteisminio tyrimo metus. Savo kaltę V. Pėstininkas viso proceso metu pripažino iš dalies. Jis neprieštaravo dėl jam inkriminuojamo mažamečių tvirkinimo, tačiau neigė seksualinį prievartavimą.

Apeliacinis teismas pripažino, kad Kauno teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis grįstas nukentėjusių mažamečių parodymais. Tačiau seksualinį prievartavimą patvirtina ne tik vaikų pasakojimai, o ir byloje esančių įrodymų visuma.

V. Pėstininko apeliacinį skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifikai būdinga tiesioginių tokios prievartos liudininkų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos ir psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, šiuo atveju – kraujo, spermos pėdsakai.

Išvestiniai įrodymai tokiose bylose – asmenų, kurie bendravo su mažamečiais ir kuriems mažamečiai pasipasakojo apie patirtą seksualinę prievartą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, ypatingą reikšmę įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai ir jie neturėtų būti vertinami taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusiųjų ar nukentėjusių liudytojų – parodymai.

Vis dėlto mažamečių nukentėjusiųjų parodymai negali būti ir absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos parodymų grandinę. Apeliacinis teismas palaikė Kauno apygardos teismo vertinimą, kuriuo mažamečių parodymai pripažinti patikimais, nuosekliais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes. Teismai neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiųjų išgyvenimais, kadangi juos patvirtino, papildė ir kiti byloje esantys įrodymai.

Suvokė, ką daro

Seksualinės prievartos ar tvirkinimo bylos teismuose nagrinėjamos už uždarų durų siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius. Vargu ar būtų galima rasti nors vieną argumentą tokiai praktikai paneigti. Tik pagalvojus apie tai, ką vaikas patyrė ir turi papasakoti, šiurpai laksto per nugarą.

„Kauno diena“ turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Ankstesnis apibūdinimas „šiurpai laksto per nugarą“ švelnus, palyginti su tuo, ką mažamečiai papasakojo apie nuolatinį naudojimąsi jais, apie bejėgiškumą pasipriešinti įvairiausiems pedofilo įgeidžiams, apie tai, kad iš esmės nelabai suprato, kas su jais daroma. Tik jautė, kad jiems suaugusio vyro elgesys kelia nemalonių jausmų, pasibjaurėjimą, skausmą.

Nė vienas nenurodė, kad turėjo bent menkiausią galimybę pasipriešinti V. Pėstininko geiduliams. Mokyklos duris uždaręs chemijos mokytojas ciniškai naudojosi mažamečių bejėgiškumu ir vargu ar pagalvodavo apie jau ikiteisminiame tyrime vaikų papasakotus fizinius skausmus po tokių „malonumų“.

Ekspertai pateikė išvadas ir apie emocinius vaikų sutrikimus, depresinį elgesį, kuriuos neabejotinai lėmė pedagogo su jais atliekami veiksmai.

Teismas pabrėžė, kad V. Pėstininko elgesys tiek savo intensyvumu – vyko sistemingai kelerių metų laikotarpiu, tiek pobūdžiu – peržengė tvirkinimo veiksmų apimtį ir atitinka seksualinio prievartavimo sudėtį. Parodymai patvirtino, kad nukentėjusieji buvo prievartaujami ne tik kitokio fizinio sąlyčio būdu, bet ir analiniu ir oraliniu būdu.

V. Pėstininko prašymą gydyti jį, o ne sodinti į kalėjimą, teismas taip pat atmetė, remdamasis byloje buvusiais ekspertų argumentais. V. Pėstininkas psichikos liga nesirgo, jam konstatuota pedofilija. Tai neurozės ir charakterio sutrikimas, bet ne psichikos liga, dėl kurios žmogus galėtų būti nepakaltinamas. Šią ligą reikėjo gydytis pačiam V. Pėstininkui, nes savo veiksmus jis suprato ir galėjo valdyti. Seksualinio pasirinkimo sutrikimas – pedofilija neturi ryšio su nepakaltinamumu.

Vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, kadaise buvęs šalies prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkas, buvo suimtas Kyjivui kovojant su korupcija Rusijos invazijos metu.

„Teismas Ihoriui Kolomoiskiui parinko kardomąją priemonę – įkalinimą dviem mėnesiams su alternatyva – daugiau kaip 509 mln. Ukrainos grivinų (12,7 mln. eurų) užstatu“, – pranešė radijas „Svoboda“.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė, kad oligarchas įtariamas sukčiavimu ir neteisėtu turto įgijimu.

Vėlų šeštadienį 60 metų vyras pasirodė Kyjivo Ševčenkovskio rajono teisme, vilkėdamas geltonais marškinėliais ir mėlynu džemperiu – Ukrainos vėliavos spalvomis.

I. Kolomoiskis per 2019-ųjų prezidento rinkimus parėmė V. Zelenskio kandidatūrą.

Prieš tapdamas prezidentu V. Zelenskis išgarsėjo kaip komikas, vaidinęs I. Kolomoiskiui priklausančiame televizijos kanale.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, V. Zelenskis ne kartą pažadėjo kovoti su korupcija Ukrainoje – tai vienas pagrindinių Kyjivo sąjungininkų Vakaruose reikalavimas

Nuo 2020-ųjų, kai šalį sukrėtė masiniai protestai prieš ginčijamą autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą, Baltarusija ėmėsi griežtai kovoti su kitaminčiais.

Pasak „Viasna“, Arciomas Lebedka buvo apkaltintas grupuotės, kuriai priklauso A. Lukašenkos valdymui priešiškos partijos ir grupės, veiklos finansavimu.

Organizacija nurodė, kad jis neprisipažino kaltu dėl kaltinimų, kurie jam buvo pateikti Minsko teisme.

Dauguma Baltarusijos režimo oponentų pabėgo arba buvo įkalinti. Pasak „Viasna“, šiuo metu šalyje yra beveik 1 500 politinių kalinių.

Kruvinos Kalėdos

Kaip jau rašyta, M. Volkovo mama, kuriai buvo 67-eri, gyvenusi su neįgaliu sutuoktiniu ir išsiskyrusiu sūnumi, buvo rasta nužudyta 2019-ųjų gruodžio 25-osios pavakarę savo namuose Garliavoje. Ji aptikta lovoje sužalota galva. Netoliese buvo ir nusikaltimo įrankis – kirvis, kurio kotas buvo apgaubtas polietileniniu maišeliu.

Policijos areštinėje tą vakarą atsidūrė ir sunkiai vaikštantis velionės sutuoktinis, radęs negyvą žmoną bei kvietęs pagalbon antrajame aukšte gyvenantį sūnų, ir šis, tuo metu miegojęs savo kambaryje. 40-mečiui M. Volkovui sulaikymo metu buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas. Jo 68-erių tėvui – 1,65 promilių.

Apie tai, kaip šeima šventė Kūčias, abu sulaikytieji, kuriems abiem iš pradžių buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo, pasakojo vienodai. Tačiau apie pirmąją Kalėdų dieną, nuo kurios vidurdienio toliau vartojo alkoholį, – jau skirtingai.

Šešėlis krito ant sūnaus

Sūnus buvo linkęs akcentuoti, kad tėvo akys, kitą dieną vėl sėdus prie stalo, atrodė baisiai – lyg jis būtų pamatęs velnią. Nors tėvas teigė aptikęs negyvą žmoną tik tos dienos pavakarę – apie pusę šešių. Jau po to, kai neblaivus prigulė, palikęs ją su sūnumi. Ir prabudęs neprisišaukė sutuoktinės, prižiūrėdavusios jį dėl turimos ligos, į savo kambarį.

Abu įtariamieji tikino ir, kad negirdėję jokio triukšmo. Nors ekspertai neatmeta, kad nužudytoji dar bandė nesėkmingai gintis. Be dešimties trauminių poveikių į galvą kirviu, rankomis bei kojomis rasta sužalojimo žymių ir velionės plaštakoje. Ir ši buvo nužudyta prieš šešias-dvylika valandų iki radimo, t.y. paryčiais arba vėliausiai iki vidurdienio.

Sūnus buvo linkęs akcentuoti ir tai, kad Kūčių naktį jie, kaip įprasta, nerakino lauko durų. Ir skubėjo užbėgti įvykiams už akių, jeigu pareigūnai rastų jo pirštų atspaudų ant kirvio. Esą šie gali būti likę nuo to, kai jis išvakarėse kapojo sušaldytą žuvį.

Klausiant M. Volkovo, kas nužudė mamą, šis teigė, kad galimai tėvas. Panašiai, tik įvardindamas kaip galimą įtariamąjį sūnų, į šį klausimą atsakė ir velionės sutuoktinis. Šis buvo paleistas į laisvę anksčiau už sūnų, nes sunku buvo patikėti, kad, turėdamas tokią negalią, jis po nusikaltimo dar galėjo užkelti auką ant lovos. O tokių įtarimų kilo.

Marius Volkovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Iškalbingas šleifas

Po trijų mėnesių suėmimo buvo paleistas ir M. Volkovas, nes jo pirštų atspaudų ant kirvio neaptikta. Nors buvo rastas ir apklaustas asmuo, iš kurio buvo pirkta jo išvakarėse kapota žuvis. Šis tai patvirtino.

Versija, kad Kūčių naktį ar Kalėdų rytą šios šeimos namuose galėjo apsilankyti dar kažkas, buvo mažai tikėtina. Pirmiausiai, ji gyveno gana uždarą gyvenimą. Be to, niekas iš namų nedingo.

Įtarimus sūnaus nenaudai nulėmė ir jo biografija. Rausiantis M. Volkovo dosje, aptikta, kad, jam skiriantis su žmona, ši radusi lovoje gyvsidabrio. Tai atsitiko kitą rytą po to, kai ji pasakė sutuoktiniui, kad šį palieka. Ir tą rytą sutuoktinis atsikėlė anksčiau už ją. O ji dar kurį laiką miegojo šalia nežinia, iš kur lovoje atsiradusio gyvsidabrio. Tačiau įrodyti, kad tai galėjo būti sutuoktinio kerštas, nepavyko.

Įtarimus sūnaus nenaudai lėmė ir vienos kaimynės žodžiai aplinkiniams, kurie šiuos persakė teisėsaugininkams, ir polietileninio maišelio, kuriuo buvo apgaubtas kirvio kotas, ekspertizės rezultatai. Ant šio maišelio aptikta M. Volkovo pirštų atspaudų. Kaip šie ten atsirado, jis nekomentavo. Tačiau minėta kaimynė, anot aplinkinių, teigusi, kad M. Volkovas prisipažinęs jai susidorojęs su mama, galiausiai ėmė savo žodžių gintis. Teisėsaugininkams ji jau sakė tenorėjusi tokiu būdu susireikšminti. O kaimynai ir patikėję, nes žinojo apie M. Volkovo konfliktus su mama. Esą dėl sūnaus draugių – nė viena iš šių jai nepatiko. Be to, ji nevengė priekaištauti sūnui ir dėl to, kad šis, būdamas neblaivus, sėda prie automobilio vairo.

Radinių detektyvas

M. Volkovas neprisipažino nei dėl mamos nužudymo, nei dėl neteisėto disponavimo kokainu savo reikmėms.

Esą pirmuosius 0,75 gramus šio narkotiko jam pakišo patys pareigūnai, atlikdami papildomą namų apžiūrą jau po jo sulaikymo.

O dėl antrojo atvejo, kai 3,5 gramų kokaino buvo aptikti jau po jo paleidimo iš suėmimo, M. Volkovas kaltino draugą. Esą šis prašęs trumpam priglausti šiuos neaiškius miltelius ir netrukus netikėtai mirė.

Dėl pastarojo epizodo į teismą liudyti iškviesti M. Volkovo vaikai teigė radę šį maišelį su milteliais tėvo prašymu. Tuo metu jis ką tik buvo paleistas iš suėmimo, uždraudžiant jam grįžti į namus. Tiesa, tėvas, liepdamas paieškoti šio maišelio po spinta, teigė, kad jame – prieskoniai. Tačiau vaikai neslėpė, kad su šiuo maišeliu rado ir mažas svarstykles, tikėtina naudotas narkotikų dozėms sverti.

Ne mažiau iškalbingą radinį po to, kai jam jau buvo panaikintas draudimas lankytis tėvų namuose, M. Volkovas teigė aptikęs ir pats. Tai buvo kruvini tėvo, kuris atvertus šią bylą teisme, pasimirė, rūbai.

Perduodant bylą teismui, teigta, kad M. Volkovas jo laukia nesuimtas ir dėl to, kad ant velionės drabužių neaptikta jo kraujo pėdsakų. Be to, lig tol jo biografija, nepaisant jau minėtos istorijos su gyvsidabriu, buvo švari. Tačiau ją priminusi liudyti į teismą iškviesta buvusi M. Volkovo sutuoktinė buvo linkusi prisiminti ir spontaniškus teisiamojo pykčio protrūkius, per kuriuos jis daužydavo puodelius į sieną.

Marius Volkovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Intrigą sužlugdė ekspertai

Buvo kviečiamas liudyti į M. Volkovo teismą ir šio bendradarbis, keitęsis su juo automobiliu. Ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams šis pavežėjas buvo užsiminęs, kad jo porininkas M. Volkovas vartoja „žolę“. Tačiau teisme – kaltinamajam mamos nužudymu sėdint jam už nugaros, jau savo žodžių išsigynė. Esą anksčiau taip sakęs, neatlaikęs tyrėjos spaudimo.

Pats M. Volkovas, prieš duodamas parodymus, atsivedė į vieną teismo posėdį moterį, esą po tėvo mirties padėjusią jam tvarkyti namus ir aptikusią jau minėtus velionio drabužius. Teigta, kad į gniužulą susukti ir giliau užkišti marškinėliai bei kelnės su panašiomis į kraują dėmėmis buvo rasti tėvo kambario sekcijoje. Juos aptikusią į teismo posėdį atsivestą moterį M. Volkovas pristatė kaip būsimą žmoną. Apklausta liudytoja, ji patvirtino teisiamojo pasakojimą apie minėtą radinį.

Galiausiai ekspertai, ištyrę minėtus rūbus, konstatavo, kad ant jų – ne žmogaus kraujas.

Po šios išvados parodymus teismui galiausiai davęs M. Volkovas teigė tą patį, ką ir ikiteisminio tyrimo metu, – kad mamą, greičiausiai, nužudė tėvas, kuris tuo metu buvo labai suirzęs, nes nevartojo jam išrašytų vaistų. Tačiau iškalbingiausia teismui duotų M. Volkovo parodymų fraze buvo jo teiginys, kad žudyti mamos jam nebuvo jokio tikslo, nes ši ir taip sunkiai sirgo.

Griežčiausią bausmę siūlė sesuo

Už mamos nužudymą Baudžiamasis kodeksas grasina laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Virginijus Mizaras siūlė įkalinti M. Volkovą trylikai metų.

Nukentėjusiąja pripažinta netikra teisiamojo sesuo iš mamos pirmosios santuokos prašė jam aukščiausios bausmės.

Ši JAV gyvenanti nukentėjusioji dalyvavo teismo procese nuotoliniu būdu. Jokio ieškinio ji M. Volkovui nepareiškė. Teigė tik norinti žinoti tiesą. Ir neslėpė, kad ne tik turi pagrindo nepasitikėti broliu, bet ir jo bijoti.

Pats M. Volkovas, kaip ir jo advokatas, prašė išteisinimo ir dėl nužudymo, ir dėl narkotikų platinimo. Kaltinamasis šiais nusikaltimais teisinosi, kad pasipasakojo teisme apie tai, jog kartais, dirbdamas pavežėju, vežiodavęsis kvaišalus, nepasitaręs su advokatu.

Atsižvelgta ir į teisiamojo ligas

M. Volkovo bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko kolegija pernai liepą paskelbė, kad įkalčių, jog jis nužudė mamą bei neteisėtai disponavo kokainu, pakanka.

Ir skyrė M. Volkovui prokuroro prašytą trylikos metų įkalinimą, paliekant jį iki nuosprendžio įsiteisėjimo laisvėje, tačiau su iki tol galiojusiomis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš gyvenamosios vietos bei dokumentų – paso ir asmens tapatybės kortelės paėmimu.

Į M. Volkovui Kauno apygardos teismo skirtą 13 metų įkalinimą buvo įskaitytas ir pusketvirto mėnesio laikas, kurį jis buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu.

Skiriant šią bausmę, anot kolegijos pirmininko A. Jaliniausko, atsižvelgta ne tik į tai, kad M. Volkovas lig tol buvo neteistas, bet ir į jo turimas ligas. Todėl jam ir skirta mažesnė bausmė už grėsusios vidurkį už abu padarytus nusikaltimus.

Tačiau M. Volkovas Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė ir, paliktas iki jo įsiteisėjimo laisvėje, toliau dirbo Kaune pavežėju, pagal individualios veiklos pažymą vežiodamas įvairių bendrovių keleivius.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Evaldo Pašilio, Vitalijos Norkūnaitės ir Aivos Survilienės kolegija šiandien paskelbė, kad M. Volkovo skundą atmeta.

Po šio sprendimo Kauno apygardos teismo nuosprendis netrukus 44-erių sulauksiančiam M. Volkovui įsiteisėjo. Taigi, kiek jis dar gali teikti kauniečiams pavežėjo paslaugas, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks jį pristatyti į bausmės atlikimo vietą.

A. Navalnas instagrame paskelbė, kad per dvi savaites gavo šešis papeikimus, o techniškai užtenka dviejų papeikimų, kad kalėjimo tribunolas pasiųstų kalinį į bausmės kamerą.

Tarp pažeidimų, kuriuos išvardino A. Navalnas, yra atsikėlimas iš lovos 10 min. prieš įsakymą, atsisakymas žiūrėti vaizdo paskaitą ir marškinėlių vilkėjimas per susitikimą su teisininkais.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas šiuo metu atlieka dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje, esančioje už 100 km į rytus nuo Maskvos. Jis buvo sulaikytas netrukus po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Opozicionierius įkalintas vasarį už tai, kad jis neva pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kol gydėsi Vokietijoje. Jis pats teigia, kad šiais kaltinimais siekiama nutildyti jo kritiką Kremliaus atžvilgiu.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie blogėjančią A. Navalno sveikatą. Teigiama, kad jis skundžiasi nugaros ir kojos skausmais.