Kinijos bendrovė planuoja maždaug 400 milijonų eurų investicijas Kaune – ketina pirkti šilumą gaminančios „Kauno termofikacijos elektrinės“ akcijų ir statyti naują jėgainę. Skaičiuojama, kad tai gerokai atpigintų šilumą kauniečiams.

Galbūt būsimieji „Kauno termofikacijos elektrinės“ šeimininkai – valstybinės Kinijos energetikos kompanijos vadovai – pirmąją derybų dieną aplankė Kauno valdžią. Šį mėnesį miestas iš šilumą gaminančios „Kauno termofikacijos elektrinės“ perka apie pusę reikalingos šilumos.

„Prieš dvi savaites Pekine pasirašėme memorandumą su „Kauno termofikacijos elektrine“ ir dabar atvyko mūsų delegacija – daugiau kaip dešimt specialistų – ištirti rinkos. Tai, kad praėjus vos dviem savaitėms po memorandumo pasirašymo atvykome į Kauną, rodo, kad mums šis projektas įdomus ir svarbus“, – pasakojo „Beijing Energy Investment Holding“ Strateginio planavimo departamento direktorius Tangas Sinbingas.

Kinai naują 350 megavatų jėgainę statytų „Kauno termofikacijos elektrinės“ teritorijoje, o investicijos siektų apie 400 milijonų eurų. Kinų planuose –  ne mažiau kaip 51 procentas elektrinės akcijų. Dabar pagrindinis „Kauno termofikacijos elektrinės“ akcininkas – Rimandas Stonys. Jis sako, akcijas kinams parduotų.

„Elektrinė gamintų šilumą ir elektrą, bet pagrindinis akcentas yra elektros gamyba. Natūralu, kad investuojant tokias dideles lėšas, kontrolinis akcijų paketas turėtų būti kinų pusėje“, – aiškino „Kauno termofikacijos elektrinės“ generalinis direktorius Evaldas Paulavičius.

Elektrinės vadovai sako, nauja jėgainė šilumą atpigintų, tačiau kiek tiksliai – nežino. Kinai kol kas svarsto, koks kuras  – anglis, dujos ar biokuras – būtų naudojamas.

„Bet tik nesinori, kad čia būtų anglys – galima kalbėti apie dujas, nes Pekine visi mes esame buvę ir matę dūmus mieste“, – apie kurą kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Numatyta, kad derybos su kinais truks iki pusmečio, nauja jėgainė būtų statoma 2017-aisiais.

Praėjusią naktį dėl sklindančių mazuto garų iš Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) kilo sąmyšis.

Apie vidurnaktį Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai gavo pranešimą apie tai, kad bendrovės "Kitron" gamybinėse patalpose jaučiamas neaiškios kilmės kvapas, sklindantis iš lauko. Daugumai darbuotojų pasidarė bloga.

Atvykus pirmosioms gelbėtojų pajėgoms, gatvėje ir bendrovės teritorijoje buvo jaučiamas neaiškios kilmės kvapas. 26 darbuotojai evakuoti į lauką medikų apžiūros atsisakė.
Atvykusi dujų avarinė tarnyba dujų nuotėkio nenustatė. Radiacijos matuokliu pavojingų medžiagų koncentracija ore nei patalpose, nei lauke nenustatyta. Tačiau bendrovėje gamyba buvo sustabdyta.

Atlikus žvalgybą paaiškėjo, kad kvapas sklinda iš Ateities pl. 35 esančio KTE mazuto ūkio. Buvo nustatyta, jog iš čia esančios tarpinės 600 tonų mazuto talpyklos pro alsuoklį garuoja kuras.

Atmosferoje esantys garai pro ventiliacijos angas galimai sklido į bendrovės „Kitron“ patalpas.

"KTE mazuto į mazuto sandėlį nesigabeno daugiau kaip 5 metus. Todėl nieko keisto, kad kažkam pasirodė įtartinas kvapas – žmonės tiesiog nuo jo atprato. Mes sustabdėme mazuto perpylimą jau po pirmojo signalo dėl kvapo. Kiek aišku šiuo metu, jokių rimtų nusižengimų nei aplinkosaugininkai, nei ugniagesiai nenustatė. Ugniagesiai sureagavo taip, kaip priklauso pagal jų darbo režimą. Paimti mazuto mėginiai tyrimams“, – paaiškino KTE direktorius Evaldas Paulavičius.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Paciūnas dar nebuvo toks ramus, kad nėra jokių pažeidimų.

„Pradėtas tyrimas. Paimti mazuto mėginiai. Bus aiškinamasi ir tai, ar pagal taisykles buvo vykdomas mazuto perpylimas“, – sakė R. Paciūnas.

Pasak priešgaisrinės tarnybos viršininko pavaduotojo, keistą kvapą užuodusios bendrovės patalpos yra maždaug už 1,5 km nuo KTE.

Tikimasi, kad mazuto garai neigiamo poveikio žmonių sveikatai nesukėlė. „Prie užpylimo cisternos yra užrašas, kad mazutas yra sprogus, degus, kenksmingas aplinkai ir žmogui. Tačiau visus atsakymus turėsime baigę tyrimą“, – ramino R. Paciūnas.

Pirminiu Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vertinimu, pilant mazutą technologinio proceso metu išsiskyrė mazuto garų debesis.

Praėjusią savaitę sustabdytas Lietuvos elektrinės (LE) 9-asis blokas šiemet darbo gali neatnaujinti - elektrinė jau išnaudojo beveik visa šiemet jai skirtą valstybės subsidiją.

Tad dujomis varomą moderniausią šalyje elektros gamybos įrenginį pamažu keis šilumos sezoną pradedančios didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės (TE), jos elektrą gaminti planuoja nuo lapkričio mėnesio. Tačiau šiemet skirtų valstybės subsidijų šios elektrinės gali nepanaudoti ir elektros pagaminti mažiau, nei planavo, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Vilniaus energijai" priklausančios 2-oji ir 3-ioji TE bei Salininkų katilinės TE elektros energijos gamybą galėtų pradėti apie lapkričio vidurį, o gal net ir mėnesio pabaigoje - priklausys nuo oro sąlygų.

"Lietuvos dujų" susitarimas su "Gazprom" optimistiškai nuteikia ir "Achemą"

Koncernui "Achemos grupė" priklausanti vienintelė Baltijos šalyse azoto trąšų gamintoja "Achema" tikisi, jog "Lietuvos dujų" susitarimas su "Gazprom" dėl pigesnių dujų išeis į naudą jos deryboms su Rusijos dujų koncernu. Gamyklos vadovas sako, jog gamyklos derybininkai netrukus pratęs pokalbius su "Gazprom."

"Mes tikimės pirmadienį su "Gazprom" susisiekti ir oficialiai paprašyti susitikimo, kad tęstume derybas, kadangi su Lietuva jau yra pasiektas susitarimas", - BNS sakė Ramūnas Miliauskas.
Jis pripažino, jog iki šiol derėtis su "Gazprom" buvo sunku, o ketvirtadienį "Lietuvos dujų" paskelbta žinia buvo netikėta.

"Vakar buvo labai netikėta žinia po pietų, kad trečiadienį buvo pasirašytas susitarimas. Sunku pasakyti, koks žingsnis pakeitė poziciją", - teigė R.Miliauskas.

Jis sakė tikintis, jog "Lietuvos dujų" susitarimas išeis į naudą ir gamyklai: "Mes tikimės, kad padės, kadangi mes perkame tokią pat dalį dujų - apie 40 proc. - kaip ir "Lietuvos dujos".

R.Miliauskas sutiko, kad Lietuvos statomas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra koziris derybose "Gazprom": "Tai gerina mūsų derybinę poziciją".

R.Miliauskas BNS nepaneigė neoficialių žinių, esą Vyriausybės atstovai kvietė "Achemą" kartu derėtis su "Gazprom", tačiau ši atsisakė.

"Nežinau tos informacijos, tikrai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti", - BNS sakė jis. Anot jo, vyriausias "Achemos" derybininkas su "Gazprom" yra koncerno "Achemos grupė" generalinis direktorius Valdemaras Vareika.

"Achema" dujas iš "Gazprom" perka tiesiogiai - ji turi iki 2016 metų galiojančią sutartį. "Achema" kitą savaitę neribotam laikui stabdo dalį gamybos. Anot bendrovės vadovo, tai verčia daryti nepalankios kainos trąšų rinkoje ir per brangios "Gazprom" gamtinės dujos. Šiuo metu "Achema" už dujas "Gazprom" moka 470 JAV dolerių, tuo metu konkurentai - 350-360 JAV dolerių

Dujų kaina sudaro 80 proc. gamyklos trąšų savikainos. Kainų komisijos duomenimis, pernai ji suvartojo apie 1,1 mlrd. kubų dujų, o 2012 metais - 1,45 mlrd. kubų.

"Dujotekana": "Lietuvos dujų" susitarimai su "Gazprom" leis ir kitiems rusiškų dujų tiekėjams gauti kainos nuolaidų (žiniasklaida)

Antra pagal dydį Lietuvoje rusiškų gamtinių dujų tiekėja bendrovė "Dujotekana" šiuo metu taip pat veda derybas su "Gazprom" dėl mažesnės importuojamų gamtinių dujų kainos, tačiau, pasak įmonės prezidento Vladimiro Orechovo, kol kas proveržio pasiekti nepavyko.

"Deramės, bet kol kas nieko nesuderėjome", - "Lietuvos žinioms" teigė V.Orechovas, besitikintis, kad sėkmingi "Lietuvos dujų" susitarimai su "Gazprom" leis ir kitiems rusiškų dujų importuotojams gauti kainos nuolaidų.

"Gali skiltis kainos formulė, kai kurios finansinės sąlygos, bet kiekviename regione visiems tiekėjams dujų kaina turi būti panaši. Tai pagrindinis konkurencijos principas. Aišku, daug priklauso ir nuo to, kokį kiekį dujų konkreti bendrovė importuoja ir kokias sąlygas nustato tiekėjams. Bet manau, kad mes taip pat suderėsime normalią kainą. Mūsų norai dideli", - dienraščiui teigė V.Orechovas, bet neatskleisti, kokio dydžio nuolaidos "Dujotekana" siekia.

"Dujotekanos" sutartis dėl dujų tiekimo į Lietuvą su "Gazprom" tarpininku "LT Gas Stream AG" galioja iki 2020 metų, tačiau bendrovė kas trejus metus sudaro tarpinę sutartį. Dabartinė trimetė sutartis baigs galioti 2015 metų pabaigoje, tačiau, V.Orechovo nuomone, sėkmingų derybų atveju dujų kaina galėtų mažėti anksčiau.

Pernai "Dujotekana" Lietuvoje pardavė apie 400 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.

Gamtines dujas į Lietuvą vienintelio išorinio tiekėjo - "Gazprom" - importuoja penkios bendrovės: "Lietuvos dujos", "Dujotekana", "Haupas", "Achema" ir Kauno termofikacinė elektrinė.
"Dujotekana" dujas perka iš tarpininko "LT Gas Stream AG", o ne tiesiogiai iš "Gazprom".

Privačių termofikacinių jėgainių valdytojai tvirtina, kad elektros energijos buitiniams vartotojams tiekėjos "Lesto" ekonomija, kuomet bendrovė termofikacinių jėgainių nepagamintą kiekį kompensavo pigiau pirkdama importuotą elektrą biržoje, jiems yra peilis.

Kaip rašo dienraštis "Verslos žinios", bendrovės Kauno termofikacinė elektrinė bendraturtis Rimandas Stonys tvirtina esą, "Lesto" kvotuojamos elektros energijos grafikas yra nenaudingas, nes pasenę Kauno termofikacinės elektrinės įrenginiai neleidžia dirbti taip lanksčiai, kad įmonė be nuostolių įtaikytų į "Lesto" užsakymų rėmus.

Savo ruožtu "Lietuvos energijos" valdybos narys Liudas Liutkevičius Vilniaus ir Kauno termofikacinių elektrinių privačių valdytojų pretenzijas atmeta.

"Lesto", įgyvendindama Vyriausybės nutarimą ir reguliuodama termofikacinių jėgainių elektros energijos gamybą, nedaro jokios įtakos konkurencijai, kadangi subsidijuojama elektros energija pagal savo prigimtį nėra konkurencinga", - sako L.Liutkevičius.

Premjerui Algirdui Butkevičiui išsakius paramą Kauno Petrašiūnų elektrinės projektui, didžiausias miesto šilumos gamintojas – Kauno termofikacijos elektrinė – žiniasklaidai suskubo pristatyti ir savo planus. Jos vadovai teigia, kad pradėjus šilumą kauniečiams gaminti iš biokuro, ji atpigtų beveik per pusę.

Pernai Kauno termofikacijos elektrinės akcijas iš Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ nusipirkusios bendrovės „Clement Power Venture“ vadovai teigia per metus sutaupę 30 mln. litų. Esą krentant dujų kainoms, gavus nuolaidų iš „Gazprom“ ir sumažinus darbuotojų skaičių, kilovatvalandė kauniečiams pigo 3 centais. Šilumą dar labiau esą atpigintų ir parengti du, beveik 350 mln. arba pusės milijardo litų vertės projektai.

„Vienas projektas yra esamo energetinio garo katilo konversija į biokurą, pritaikant jį šiaudų deginimui. O antras – visiškai naujo kogeneracinio bloko statyba“, – detalizuoja Kauno termofikacijos elektrinės generalinis direktorius Evaldas Paulavičius.

Pasak elektrinės vadovų, vieną iš projektų jie jau būtų įgyvendinę prieš kelerius metus, tačiau juos stabdo neaiškus paramos skyrimas, o be Europos Sąjungos pinigų gaminti šilumos iš biokuro elektrinė esą negalės. Paramos skyrimas turėtų būti tikslesnis Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.

Prieš kelias savaites Ministras Pirmininkas paramą žadėjo kitam projektui – biokurui pritaikytai Petrašiūnų elektrinei, jei investicija šilumą kauniečiams atpigintų ketvirtadaliu. Kauno termofikacijos elektrinės vadovai žada, kad įgyvendinus vieną iš jų projektų, šiluma pigtų dar daugiau – maždaug 40 proc.

„Mes neabejojame, kad Kauno termofikacijos elektrinė šiandien yra pati tinkamiausia vieta gaminti šilumą Kauno miestui. Ne veltui prieš 25-erius metus buvo uždaryta Petrašiūnų elektrinė ir gamyba perkelta į naują vietą – būtent čia“, – pastebi Kauno termofikacijos elektrinės valdybos pirmininkas Rimandas Stonys.

Kauno termofikacijos elektrinės vadovų skaičiavimu, jei jie šilumą miestui gamintų iš biokuro, o ne iš dujų, kaip dabar, kauniečiai sutaupytų maždaug 100 mln. litų kasmet.

Šiuo metu miestas iš elektrinės perka apie 80 proc. šilumos.